|
|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius, tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
|
|
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai El. p. [email protected]
VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrui El. p. [email protected]
Kopija Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos El. p. [email protected]
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL STATINIŲ EKSPERTIZĘ IR JĄ ATLIKTI TEISĘ TURINČIŲ STATYBOS DALYVIŲ ATESTAVIMO TVARKĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ
|
|
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdami į statybos srities problematiką ir aktualumą, savo iniciatyva atlikome šių teisės aktų, reglamentuojančių statinių ekspertizę ir ją atlikti teisę turinčių statybos dalyvių atestavimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą:
1) Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Statybų reglamentas) 97 punkto nuostatų;
2) Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 (toliau – Ekspertizės reglamentas)[1];
3) Statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-880 (toliau – Atestavimo reglamentas);
4) Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų atestavimo nuostatų, patvirtintų VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktoriaus 2015 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr.B-15-011) (toliau – Atestavimo nuostatai).
Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 2[2] ir 3[3] dalies, Statybų reglamento 101[4] punkto nuostatomis, deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu yra atlikta statinio ekspertizė[5], kurią atlieka VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro (toliau – SPSC) atestuoti statinio ekspertizės specialistai ir įmonės.
Atlikus aukščiau minėtų teisės aktų antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad kai kurios jų nuostatos gali būti taikomos nevienareikšmiškai, kai kurios procedūros nepakankamai reglamentuotos, kas tam tikrais atvejais sudaro galimybę korupcijai neatspariam elgesiui, atliekant statinio ekspertizę, pasireikšti ir galimai neskaidriems sprendimams priimti.
Teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.
1. Dėl Ekspertizės reglamento nuostatų
1.1. Atlikus Statybų reglamento ir Ekspertizės reglamento nuostatų, susijusių su statinio dokumentų, techninių ir kitų duomenų patikrinimu, nustatyta, kad atitinkamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – VTPSI, Inspekcija) pareigūnams tvirtinant statybos užbaigimo deklaraciją (Statybų reglamento 97 punktas) ir alternatyviai taikomos statinio ekspertizės metu atliekamiems patikrinimo veiksmams (Ekspertizės reglamento 94 punktas) taikomi nevienodi reikalavimai.
Pavyzdžiui, ekspertizės metu nėra numatyta tikrinti, ar:
- dėl tikrinamo (-ų) statinio (-ių) nėra surašyta savavališkos statybos aktų (kaip tai numatyta Statybų reglamento 97.3 papunktyje);
- ar įvykdytos Statybų reglamento 6 priede nurodytų subjektų privalomų rašytinių pritarimų statinio projektui sąlygos (kaip tai numatyta Statybų reglamento 97.5 papunktyje);
- ar tais atvejais, kai statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas, buvo gauti Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytų subjektų rašytiniai sutikimai (jei jie privalomi) ir įvykdytos juose nurodytos sąlygos (kaip tai numatyta Statybų reglamento 97.6 papunktyje);
- ar pateikta rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dokumento, t. y. draudimo bendrovės išduoto laidavimo draudimo rašto arba kredito įstaigos garantijos kopija <…>, taip pat ar pateikta draudimo bendrovės išduoto laidavimo draudimo rašto apmokėjimą įrodanti dokumento kopija (kaip tai numatyta Statybų reglamento 97.8 papunktyje).
Mūsų nuomone, alternatyviai pasirenkamoms įgaliotos valstybės institucijos ir privataus subjekto atliekamoms statinio atitikimo teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimams patikrinimo procedūroms taikant nevienodus reikalavimus ir jų metu tikrinant skirtingos apimties dokumentus, techninius, inžinerinius ir kitus duomenis, egzistuoja rizika, kad ekspertizės metu gali būti patvirtinamas – bei vėliau įregistruojamas – ir savavališkai ar neteisėtai, negavus privalomų sutikimų, pastatytas statinys.
Tokia situacija vertinama kaip ydinga antikorupciniu požiūriu, todėl siūlome svarstyti galimybę tobulinti Ekspertizės reglamento 94 punkto nuostatas, suvienodinant VTPSI tvirtinant statybos užbaigimo deklaraciją ir ekspertizės metu atliekamus privalomus veiksmus.
1.2. Ekspertizės reglamento 116 punkte numatyta, kad statytojas ar statinio naudotojas, nesutinkantis su projekto ar statinio ekspertizės akto išvadomis, turi teisę užsakyti atlikti pakartotinę ekspertizę kitam ekspertizės rangovui. Taip pat statytojas ar statinio naudotojas turi teisę užsakyti pakartotinę bendrąją projekto (statinio) ekspertizę ar dalinę (-es) projekto (statinio) ekspertizę (-es) – projekto ar statinio dalių, dėl kurių projektinių sprendinių įvertinimo jo nuomonė skiriasi su pirminės ekspertizės akte pateikta nuomone (Ekspertizės reglamento 117 punktas).
To paties reglamento 120 punkte įtvirtinta, kad <...> kai atlikta pakartotinė statinio ekspertizė, kuria ekspertize (pirmine ar pakartotine), vadovautis sprendžia: statytojas, jei atliekama statomo statinio ekspertizė (120.1 papunktis); statinio naudotojas, jei atliekama naudojamo statinio ekspertizė (120.2 papunktis). Abiem atvejais priimant sprendimą dalyvauja statybos valstybinės priežiūros subjekto, inicijavusio pirminę statinio ekspertizę, atstovas (120.3 papunktis).
Pažymėtina, kad aukščiau minėtos nuostatos loginė ir lingvistinė konstrukcija suponuoja, kad statytojui priimant sprendimą, kurios ekspertizės išvada – pirminės ar pakartotinės – vadovautis, statybos valstybinės priežiūros subjektas dalyvauja tik tais atvejais, kai jis pats yra inicijavęs pirminę statinio ekspertizę, o tais atvejais, kai ekspertizė atliekama statytojo iniciatyva kaip alternatyva statybos užbaigimo deklaracijos tvirtinimui, minėtos valstybinės priežiūros institucijos pareigūnas gali ir nedalyvauti. Tai reiškia, kad statytojas gali pasirinkti savo nuožiūra jam palankesnę statinio ekspertizės išvadą ir pašalinti tik joje nustatytus statinio trūkumus, arba bandyti susitarti su ekspertizę atliekančiu specialistu dėl kai kurių trūkumų nefiksavimo pakartotinės ekspertizės išvadoje.
Mūsų nuomone, tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes neužtikrinama, kad statinio ekspertizės išvadoje visapusiškai atsispindės reali statinio techninių sprendinių ir statinio teisėtumo situacija. Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti galimybę tobulinti teisinį reguliavimą numatant, kad, pavyzdžiui, visos atliktos statinio ekspertizės išvados (visa apimtimi ar nustatytos formos santrauka, kurioje būtų įvardijami nustatyti statinio nukrypimai), jas atlikusių specialistų būtų įkeliamos į IS „Infostatyba“ greta visų kitų su statiniu susijusių dokumentų, kad vėliau valstybinę statybų priežiūrą vykdančio subjekto atstovai galėtų su ta informacija susipažinti ir ją įvertinti.
1.3. Ekspertizės reglamento 137 punkte numatyta, kad ekspertizės rangovas (subrangovas) neturi teisės atlikti: jo ar projektavimo subrangovų parengto statinio projekto ar jo dalių ekspertizės (137.1 papunktis); statinio, pastatyto ar statomo pagal jo ar jo subrangovų parengtą projektą, ekspertizės (137.2 papunktis); statinio, kurio statybos rangovu (subrangovu) jis yra (buvo), ekspertizės (137.3 papunktis); statinio, kurio naudotoju jis yra (buvo), ekspertizės (137.4 papunktis).
Pažymėtina, kad minėtos teisės akto nuostatos akcentuoja ekspertizės rangovo tiesioginį ryšį su statiniu, bet nėra pabrėžiamas santykis su statytoju, todėl, mūsų nuomone, neužtikrinamas ekspertizės rangovo (subrangovo) tinkamo viešųjų ir privačių interesų derinimo įgyvendinimas, nes neeliminuojama statytojo galimybė statinio ekspertizę užsisakyti iš glaudžiais ryšiais, pavyzdžiui, giminystės, su juo susijusio asmens, o tokia situacija keltų abejonių dėl atliktos ekspertizės išvados rezultatų objektyvumo ir skaidrumo.
Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti galimybę tobulinti teisinį reguliavimą, užtikrinant atliekamų statinio ekspertizių – tiek privalomų, tiek neprivalomų – nešališkumą.
Analogiška pastaba taikytina ir Ekspertizės reglamento 143 punktui, numatančiam, kad bendrosios statinio ekspertizės vadovas ar dalinės statinio ekspertizės vadovas neturi teisės atlikti konkretaus statinio ekspertizės, jeigu jis yra (buvo) šio projekto (jo dalies) bet kurio etapo vadovas ar kaip specialistas dalyvavo rengiant projekto (jo dalies) bet kurį etapą (143.1 papunktis); yra (buvo) šio statinio statybos vadovas ar specialiųjų darbų vadovas ar atlieka (atliko) statybos darbus kaip specialistas (143.2 papunktis); yra (buvo) šio statinio naudotojas ar dirba (dirbo) statinį prižiūrinčioje įmonėje (143.3 papunktis).
Taip pat siūlome tikslinti aukščiau minėtą 143.3 papunktį, nustatant apribojimus būti statinio ekspertizės vadovu asmeniui, kuris dirba (dirbo) ne tik statinį prižiūrinčioje įmonėje, bet ir viešojo administravimo subjekte (-uose), atliekančiame (-uose) statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą.
2. Dėl Atestavimo reglamento nuostatų
2.1. Atestavimo reglamento 13 punkte nurodyta, kokius dokumentus pareiškėjas, siekiantis gauti kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę eiti šio reglamento 2 punkte nurodytas vadovų pareigas, tarp kurių – ir statinio ekspertizės vadovo, privalo pridėti prie prašymo ir pateikti SPSC.
Pažymėtina, kad, mūsų nuomone, kai kurioms nuostatoms trūksta aiškumo ir tikslumo, pavyzdžiui: prie prašymo reikia pridėti gyvenimo (profesinės patirties ir kitos su atestuojama sritimi susijusios veiklos) aprašymą. Pareiškėjas taip pat gali pateikti gyvenimo aprašymą curriculum vitae (pageidautina naudojantis Europass pavyzdžiu) (13.1 papunktis); per Statybos įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 2 punkte[6] nurodytą laikotarpį atliktų darbų, susijusių su prašyme nurodyta profesine veikla, sąrašas, kuriuos atliekant dalyvavo Pareiškėjas (13.2 papunktis).
Mūsų nuomone, aukščiau pateiktuose reikalavimuose pareiškėjams nepakankamai apibrėžiama būtina profesinė patirtis veiklos srityje, kurioje siekiama gauti kvalifikacijos atestatą, nenurodoma minimali reikalaujama darbo patirtis tiesiogiai vykdyta pareiškėjo, o ne tik jam dalyvaujant. Ši pastaba taikytina ir Atestavimo reglamento 16 punkte nustatytiems reikalavimams profesinei patirčiai[7]. Tokia situacija kelia abejonių dėl objektyvumo ir skaidrumo vertinant pareiškėjų tinkamumą eiti siekiamas vadovo pareigas, taip pat dėl pretendentų lygiateisiškumo, vertinant jų dokumentus, užtikrinimo.
Analogiška pastaba taikytina ir Atestavimo reglamento 44.7 ir 44.8 papunkčiams.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mūsų nuomone, siekiant teisinio reguliavimo visapusiškumo, nedviprasmiškumo, skaidrumo bei atsparumo korupcijai, aukščiau minėtos nuostatos tikslintinos.
2.2. Atestavimo reglamento 18 punkte įtvirtinta, kad teisinių žinių egzaminą organizuoja SPSC per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo. Teisinių žinių egzamino metu pareiškėjo teisinės žinios tikrinamos testais, kurių rezultatai galioja ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo egzamino išlaikymo dienos. Teisinių žinių vertinimo testus rengia SPSC. Nauji teisinių žinių testai tvirtinami pasikeitus teisės aktams ne vėliau kaip per du mėnesius ir ne rečiau kaip kas dveji metai. <...>
Atkreiptinas dėmesys, kad Atestavimo reglamente nėra detalizuota teisinių žinių egzamino organizavimo ir vykdymo eiga:
- kas rengia testo klausimus, ar rengiamas vienas testas ar keli testų variantai, kokiu būdu parenkamas konkretus testas egzaminuojamajam asmeniui;
- kaip užtikrinama testų turinio duomenų apsauga nuo atskleidimo pašaliniams asmenims;
- kokia tvarka, priemonėmis (elektroniniu būdu ar pildant popierinius testus) vyksta egzaminas, kiek asmenų dalyvauja egzamino metu (laikančiųjų egzaminą ir stebėtojų), ar užtikrinamas egzaminuojamųjų anonimiškumas (ar testai koduojami ir pan.);
- kaip vertinami testų rezultatai (ar juos automatiškai rodo kompiuterinė programa, kaip, pavyzdžiui, vairavimo teorijos egzamino metu, ar išspręstus testus vertina tam tikras asmuo (-ys), ar užtikrinamas vertintojų nešališkumas ir pan.).
SPSC interneto svetainėje tėra nurodyta, kad kiekvienam pareiškėjui egzamino metu įteikiamas teisinių žinių bilietas su 20 klausimų; kiekvienas klausimas turi 3 galimus atsakymų variantus; teisingų atsakymų parinkimui skiriamos 35 minutės; jei pareiškėjas pažymėjo ne visus teisingus atsakymus, laikoma, kad į klausimą atsakyta neteisingai; pareiškėjo teisinės žinios įvertinamos teigiamai, jei teisingai atsakyta ne mažiau kaip į 15 klausimų; teisinių žinių egzamino rezultatas pranešamas tą pačią dieną po egzamino[8].
Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau minėtas teigiamai išlaikytas testas yra vienas iš pagrindinių kriterijų išduoti kvalifikacijos atestatą[9], mūsų nuomone, jo rengimo ir organizavimo tvarka turėtų būti detalizuota Atestavimo reglamente.
Analogiškos pastabos taikytinos ir dėl profesinių žinių egzaminų organizavimo tvarkos – SPSC interneto svetainėje tėra pateikiamas sąrašas juos organizuoti galinčių organizacijų, kai kurių iš jų interneto tinklalapiai net neatsidaro, todėl nėra galimybės susipažinti su profesinių žinių egzaminų organizavimo tvarka, jeigu tokia ir yra[10].
2.3. Iš Atestavimo reglamento 22[11] ir 23[12] punktų nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais SPSC direktorius gali neišduoti pareiškėjui kvalifikacijos atestato – ar tik esant 23 punkte numatytiems pagrindams, ar ir kitais neįvardintais atvejais.
Analogiška pastaba taikytina ir Atestavimo reglamento 55, 84 punktams.
Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, tikslumo ir atsparumo korupcijai, siūlome minėtus teisinio reguliavimo neaiškumus pašalinti.
2.4. Atestavimo reglamento 58 punkte numatyta, kad, jeigu vadovas, turintis šio reglamento VI skyriuje nustatyta tvarka išduotą teisės pripažinimo dokumentą (toliau – TPD), per reglamento 57 punkte[13] nurodytą terminą nepateikia SPSC dokumento, kuris patvirtina jo teisę kilmės valstybėje dirbti pagal statybos inžinieriaus profesiją, SPSC ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio termino suėjimo dienos įspėja vadovą, kad per 3 mėnesius nuo įspėjimo dienos nepateikus Atestavimo reglamento 57 punkte nurodyto dokumento, TPD galiojimas gali būti sustabdytas 6 mėnesiams, vadovaujantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 3 papunktyje nurodytu atveju. SPSC per 3 mėnesių įspėjimo laikotarpį kreipiasi į instituciją, vadovo kilmės valstybėje išdavusią dokumentą, kuris Lietuvoje buvo pripažintas išduodant TPD, dėl informacijos apie šio dokumento galiojimo sustabdymą ar panaikinimą.
Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 3 papunktyje įtvirtinta, kad atestavimą atliekanti organizacija <...> sustabdo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą 6 mėnesiams ir nustato jo turėtojui terminą pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas, pašalinti, kai teisė, asmeniui pripažinta išduodant teisės pripažinimo dokumentą, sustabdyta jo kilmės valstybėje (turimos teisės eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas pripažinimo atvejais).
Mūsų nuomone, Atestavimo reglamento 58 punkto nuostatos, leidžiančios SPSC ne iš karto sustabdyti atitinkamų dokumentų galiojimą 6 mėnesiams, kaip reikalauja Statybos įstatymo nuostatos, bet tik įspėti apie galimą TPD galiojimo sustabdymą (kas suponuoja, kad ne visais atvejais TPD galiojimas yra stabdomas), nedera su aukštesnės galios teisės akto nuostatų reikalavimais bei suteikia SPSC pernelyg plačią diskreciją priimant sprendimus aukščiau įvardytais atvejais, taip pat neužtikrina, kad praradus teisę vykdyti vadovo pareigas kilmės valstybėje (tai gali nutikti ir praėjus vos kelioms dienoms po paskutinio patikrinimo SPSC ir iki kito patikrinimo – beveik 5 metus vadovas gali vykdyti veiklą neteisėtai) SPSC laiku gaus apie tai informaciją bei imsis priemonių užkardant neteisėtą (sustabdžius atitinkamus įgaliojimus) ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų veiklą.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Atestavimo reglamento nuostatas, suderinant jas su Statybos įstatymo nuostatomis, taip pat svarstyti galimybę numatyti papildomas priemones, užtikrinančias, kad informacija apie atitinkamų dokumentų galiojimo būklę, jų sustabdymą ar panaikinimą specialisto kilmės valstybėje iš karto pasiektų SPSC.
2.5. Remiantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies nuostatomis, Atestavimo reglamento 70 punkto nuostatomis, asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su Aplinkos ministerija jos nustatyta tvarka. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai – SPSC – įvertinti.
2.5.1. Pagal Atestavimo reglamento 69 punktą, kvalifikacijos tobulinimo programos, kvalifikacijos tobulinimo kursų organizavimo laikas ir įkainiai turi būti skelbiami juos organizuojančių organizacijų tinklapiuose.
Atkreiptinas dėmesys, kad SPSC interneto svetainėje galima rasti tik patvirtintą, su Aplinkos ministerija suderintų, kvalifikacijos kėlimo programų sąrašą[14]. Pažymėtina, kad programų sąrašas neturi aktyvių nuorodų, todėl nėra galimybės susipažinti su jų turiniu. Greta programos nurodytas konkrečių mokymų paslaugos tiekėjas, tačiau apsilankius kai kurių kvalifikacijos kėlimo kursų organizatorių interneto svetainėse, detalesnės informacijos apie organizuojamus mokymus taip pat nepavyko rasti[15]. Pavyzdžiui, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos interneto tinklapio skiltyje „Seminarai“ nurodyta, kad „2020 m. kovo 18 d. vyks kvalifikacijos tobulinimo kursai statybininkams ir ekspertams pagal kvalifikacijos tobulinimo mokymo programas Nr. M-087-19-LVTA ir Nr. M-085-19-LVTA“. Greta šios informacijos pateikti kontaktai pasiteirauti[16]. Lietuvos statybininkų asociacijos interneto svetainėje taip pat paskelbtas 2020 m. sausio 10 d. kvietimas į „Statinio informacinio modelio (BIM) praktinio naudojimo mokymus aukštos kvalifikacijos statybininkams“ bei nurodyti kontaktai pasiteirauti[17]. Paspaudus registracijos formą, kitame lange nurodoma mokymų kaina ir kad registracija pradėta 2019 m. gruodžio 27 d. ir baigiama 2020 m. kovo 29 d. Nei aukščiau minėtų mokymų detali programa, nei renginio vieta, nei dėstytojai ar kita aktuali informacija nėra pateikiama. Tikėtina, kad mokymai buvo atšaukti / nukelti dėl šalyje paskelbto karantino, tačiau minėti duomenys, mūsų nuomone, yra aktualūs renkantis privalomus kvalifikacijos kėlimo kursus ir turėtų būti viešinami bei reguliariai atnaujinami.
Minėtų ir kitų mokymų organizatorių interneto svetainėse taip pat nėra duomenų apie anksčiau vykdytus mokymus, juose dalyvavusių asmenų skaičių, pasitelktus lektorius ir pan.
Informacijos apie būsimus ir įvykdytus privalomus kvalifikacijos kėlimo kursus statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų, tarp jų – ir statinio ekspertizės vadovo – kvalifikacijos atestatų turėtojams stoka vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys ir gali kelti abejonių dėl jų organizavimo tvarkos ir skaidrumo (pavyzdžiui, kad esant poreikiui ir iš anksto susitarus bei sumokėjus tam tikrą pinigų sumą asmuo gali gauti pažymėjimą apie išklausytus privalomus kursus net ir jų nelankęs).
2.5.2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nėra viešinama duomenų apie profesinių žinių vertinimo egzaminų organizavimą, kai nėra kvalifikacijos tobulinimo programos, susijusios su pareiškėjo kvalifikacijos atestate nurodyta veikla, kaip tai numatyta Atestavimo reglamento 70.4 papunktyje.
2.5.3. Aukščiau minėtų duomenų viešinimas aktualus ir Atestavimo reglamento 71 punkto nuostatų įgyvendinimo aspektu. Minėtame punkte įtvirtinta, kad SPSC, nustatęs, kad pateikti ne visi dokumentai, įrodantys kvalifikacijos kėlimą, arba juose pateiktos informacijos nepakanka pareiškėjo kvalifikacijos tobulinimui įvertinti, SPSC nustato terminą trūkstamiems duomenims pateikti (71.2 papunktis). Pavyzdžiui, pritrūkus mokymų valandų, pareiškėjas turėtų išklausyti papildomus mokymus. Analizuojamame teisės akte nėra numatyta, koks terminas yra nustatomas trūkstamiems duomenims pateikti, todėl, manytina, nustačius pakankamai trumpą laiką ir tuo metu nevykstant jokių kvalifikacijos kėlimo kursų, padidėja rizika, kad pareiškėjas bandys susitarti su mokymų organizatoriumi ir gauti fiktyvų pažymėjimą apie išklausytus kursus.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome svarstyti galimybę užtikrinti viešesnį ir skaidresnį privalomų mokymų kvalifikacijos atestatų turėtojams organizavimą.
2.6. Atestavimo reglamento 106 punkte numatyta, kad SPSC vykdo šio reglamento 1.3–1.4 papunkčiuose[18] nurodytiems asmenims išduotų kvalifikacijos atestatų ir TPD peržiūrą. SPSC kasmet atsitiktinės atrankos būdu patikrina ne mažiau kaip 10 kvalifikacijos atestatų ar TPD turėtojų (110 punktas). SPSC direktorius ar jo įgaliotas asmuo paskiria Atestavimo ekspertus, kuriems perduoda duomenis apie atsitiktinės atrankos būdu atrinktus kvalifikacijos atestatų ir TPD turėtojus. Atestavimo ekspertai pagal gautus duomenis nustato, kaip minėti asmenys atitinka kvalifikacinius reikalavimus ir teikia išvadą SPSC Atestavimo nuostatų, patvirtintų SPSC direktoriaus, nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad SPSC interneto svetainėje[19] paskelbtame Statybos specialistų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų, išduotų nuo 2012 m., registre yra pateikti 24 830 įrašai apie minėtų dokumentų turėtojus, kurie kasmet turi pateikti SPSC užpildytą peržiūros duomenų kortelę pagal SPSC patvirtintą formą (Atestavimo reglamento 108 punktas).
Aukščiau minėtos nuostatos suponuoja, kad iš kasmet pateikiamų – tikėtina – apie keliolika tūkstančių[20] užpildytų peržiūros duomenų kortelių SPSC paskirti atsakingi asmenys gali patikrinti tik dešimt. SPSC interneto svetainėje nėra skelbiama veiklos ataskaitų, kuriose atsispindėtų vykdomos kvalifikacijos atestatų ir TPD peržiūros rezultatai. Todėl, mūsų nuomone, galimai SPSC vykdoma kontrolės funkcija įgyvendinama nepakankamai, kas vertinama ir kaip papildomas korupcijos rizikos veiksnys.
2.7. Atestavimo reglamento 119 punkte įtvirtinta, kad, jeigu kvalifikacijos atestato arba TPD galiojimas buvo panaikintas[21], prašymas dėl naujo kvalifikacijos atestato arba TPD išdavimo gali būti teikiamas SPSC ne anksčiau kaip po Statybos įstatymo 12 straipsnio 16 dalyje nurodyto vienerių metų laikotarpio nuo sprendimo panaikinti kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą priėmimo dienos, išskyrus kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą panaikinamas jo turėtojo prašymu.
Aukščiau minėtos nuostatos suponuoja, kad kvalifikacijos atestato turėtojas, žinantis, kad jo nesąžiningai ar neteisėti veiksmai, susiję su tam tikru statybos projektu, yra pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus ir gali nulemti kvalifikacijos atestato panaikinimą, šiems faktams dar nepaaiškėjus gali prašyti SPSC panaikinti jo kvalifikacijos atestato galiojimą. Tokiu atveju, net ir vėliau paaiškėjus neteisėtiems kvalifikacijos atestato turėtojo veiksmams, jis iš esmės gali kreiptis dėl naujos atestato išdavimo nesuėjus privalomajam vienerių metų terminui.
Tokia situacija vertinama kaip ydinga, todėl siūlome svarstyti galimybę numatyti papildomus teisinio reguliavimo saugiklius aukščiau minėtiems atvejams užkardyti.
3. Dėl Atestavimo nuostatų ir atestavimo ekspertų veiklos
Atestavimo reglamento 114 punkte numatyta, kad atestavimo ekspertai posėdyje išnagrinėja pareiškėjo dokumentus, įvertina pareiškėjo pateiktą ir kitą turimą informaciją ir parengia išvadą, kurią teikia SPSC: dėl kvalifikacijos atestato arba TPD išdavimo, pakeitimo ar papildymo (114.1 papunktis); dėl kvalifikacijos atestato arba TPD neišdavimo ar poveikio priemonių taikymo, kurioje nurodo motyvus, dėl kurių siūloma neišduoti kvalifikacijos atestato arba TPD ar taikyti poveikio priemones, pateikdami nuorodas į teisės aktus, kuriuos pažeidė Pareiškėjas arba kokių reikalavimų jis neatitinka (114.2 papunktis); dėl kvalifikacijos atestato arba TPD išdavimo sustabdymo, nurodant sustabdymo motyvus (114.3 papunktis); dėl Atestavimo reglamento 70 punkte nurodytų kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančių dokumentų vertinimo (114.4 papunktis); dėl Atestavimo reglamento 108 punkte nurodyto peržiūrai pateikto dokumento vertinimo (114.5 papunktis). Atestavimo eksperto pareigas, išvadų rengimo reikalavimus ir atestavimo ekspertų posėdžių organizavimo tvarką nustato Atestavimo nuostatai, kuriuos tvirtina SPSC direktorius, laikydamasis Atestavimo reglamento reikalavimų (Atestavimo reglamento 113 punktas).
3.1. Pažymėtina, kad Atestavimo nuostatai nėra skelbiami viešai teisės aktų informacinėje sistemoje – analizuojama Atestavimo nuostatų redakcija gauta el. paštu iš SPSC. Pažymėtina, kad šio teisės akto nuostatos nėra suderintos su galiojančios redakcijos Atestavimo reglamento nuostatomis.
3.2. Atestavimo reglamento 113 punkte numatyta, kad atestavimo ekspertai skiriami SPSC direktoriaus įsakymu. Nei iš Atestavimo reglamento XI skyriaus „Atestavimo ekspertai“ nuostatų, nei iš Atestavimo nuostatų nėra aiški detalesnė ekspertų skyrimo tvarka: ar ekspertais skiriami SPSC darbuotojai, ar kitų valstybės institucijų, mokslo įstaigų, statybos įmonių, asociacijų ar pan. atstovai; kiek ekspertų nuolat eina pareigas, ar jiems taikomos kadencijos ir pan.
Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas, pašalinant minėtus teisinius neaiškumus.
3.3. Atestavimo nuostatų 9 punkte numatyta, kad prašymus pateikti išvadas ir duomenis apie pareiškėjus atestavimo ekspertai gauna el. paštu. Per 8 d. d. jie išsiunčia išvadą SPSC (Atestavimo nuostatų 8 punktas). Nuostatų 12 punkte numatyta, kad SPSC direktorius arba jo įgaliotas asmuo priima sprendimą, jeigu savo išvadas pateikė ne mažiau kaip du atestavimo ekspertai, o dėl kvalifikacijų atestatų papildymo branduolinės energetikos objektų statiniais privaloma ir VATESI eksperto išvada.
Iš aukščiau minėtų nuostatų nėra aišku, keliems ekspertams iš viso siunčiami prašymai dėl išvados pateikimo ir kodėl savo išvadas gali pateikti ne visi ekspertai. Taip pat nėra aišku, kaip priimamas sprendimas, kai išvadas pateikusių ekspertų parengtų išvadų turinys skiriasi iš esmės. Tokiu atveju susidaro situacija, kad SPSC direktorius gali vienasmeniškai priimti pareiškėjui palankų (arba nepalankų) sprendimą remdamasis vieno eksperto išvada, nepaisant to, kad kitas ekspertas galimai pateikė priešingas išvadas.
Mūsų nuomone, kadangi atestavimo ekspertų išvados yra labai svarbios priimant sprendimus dėl Atestavimo reglamento 114 punkte įtvirtintų aspektų, SPSC priimamų sprendimų skaidrumas keltų mažiau abejonių, jeigu visais atvejais ekspertų išvados būtų pristatomos ir nagrinėjamos posėdyje, kurio eiga būtų protokoluojama ir daromas garso įrašas. Šiame posėdyje priimti sprendimai vėliau būtų įforminami direktoriaus įsakymu ir pateikiami pareiškėjui. Pagal galiojančios redakcijos Atestavimo nuostatų 14 ir 15 punktų nuostatas, atestavimo ekspertų posėdžiai, kuriems vadovauja SPSC direktorius ar jo įgaliotas asmuo, gali būti organizuojami tik „esant poreikiui“, pavyzdžiui, svarstant patikrinimų rezultatus, darbo tvarkos pasikeitimus ir skundus dėl atestuotų vadovų įvykdytų pažeidimų.
Siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, siūlome svarstyti Atestavimo nuostatų tikslinimo ir tobulinimo galimybes.
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos pranešti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, kaip buvo atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvados pasiūlymus, ir pateikti motyvuotą informaciją dėl kiekvieno pasiūlymo įgyvendinimo[22].
Direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius
Julija Antanaitė, tel. (8 706) 62 755, el. p. [email protected]