LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSYATYMO NR. XI-1375 131 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2025-05-06 Nr. XVP-351
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 131 straipsnio 4 dalies nuostatoje iki dvitaškio siūloma nustatyti: „Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu skiria atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorių (toliau – įmokos administratorius), kuris Vyriausybės nustatyta tvarka užtikrina gamybos įmokos apskaičiavimo, surinkimo, administravimo ir išmokėjimo funkcijas. Įmokos administratoriumi gali būti skiriamas bendruomenines organizacijas vienijantis juridinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:“. Vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą atkreipiame dėmesį į šiuos probleminius aspektus.
Pirma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą įmokos administratorius, atsižvelgiant į jam nustatytų funkcijų pobūdį (gamybos mokesčio įmokos apskaičiavimas, surinkimas, administravimas ir išmokėjimas) laikomas viešojo administravimo subjektu, kurio sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 131 straipsnio 12 dalis). Pagal Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymą bendruomeninė organizacija yra asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. Taigi, aptariamoje projekto nuostatoje nurodomo juridinio asmens, vienijančio bendruomenines organizacijas, kuris galėtų būti skiriamas įmokos administratoriumi, teisinė forma yra asociacija. Pažymėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą viešojo administravimo įgaliojimai asociacijoms gali būti suteikti tik tokiu atveju, kai teisės akte (šiuo atveju) įstatyme) yra nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (tame tarpe jo pavadinimas, santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais). Iš projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 131 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos, kurioje nustatomas vienas iš įmokos administratoriui keliamų reikalavimų („yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, vienijantis ne mažiau kaip trijuose Lietuvos rajonuose veikiančias vietos bendruomenes, kurios tiesiogiai patenka į gamybos įmokos mokėjimo ir jos gavėjų taikymo sritį“) galima būtų suprasti, kad įmokos administratoriais galės būti skiriami ne vienas, kaip yra šiuo metu (biudžetinė įstaiga Aplinkos projektų valdymo agentūra), o keli ar keliolika įmokos administratorių, kurie projekte nėra konkrečiai įvardinti. Šiame kontekste, be kita ko, pastebėtina ir tai, kad atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 131 straipsnio 4 dalies 6 punkte siūlomą nustatyti naują įmokos administratoriui keliamą reikalavimą, pagal kurį juridinio asmens veikla turi būti skirta išimtinai gamybos įmokos administravimui ir informavimui apie atsinaujinančių išteklių energetikos potencialą, juridinių asmenų, vienijančių bendruomenines organizacijas, t. y. asociacijų, kurios galėtų būti paskirtos įmokos administratoriais, šiuo metu iš viso nėra. Taigi, aptariama projekto nuostata vertintina kaip neatitinkanti Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte asociacijoms, kaip viešojo administravimo subjektams, nustatytų reikalavimų.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei įgyvendinant aukščiau minėtąsias Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas būtų įsteigtos ir įstatyme įvardintos konkrečios asociacijos – įmokos administratoriai, pati keičiamo įstatymo 131 straipsnio 4 dalyje nustatyta įmokos administratoriaus paskyrimo procedūra bei įmokos administratoriui keliami reikalavimai taptų pertekliniai, nes iš esmės įmokos administratoriai jau būtų paskirti įstatymu.
Antra. Pažymėtina, kad pagal galiojančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 2 punktą bei 221 straipsnio 1 dalį šio įstatymo 131 straipsnyje nurodytas įmokos administratorius administruoja ir paramą, kurią sumoka konkursų naudoti jūrinę teritoriją, vykdytų pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir 221 straipsnius, laimėtojai. Tai reiškia, kad įmokos administratoriaus funkcijos pagal galiojantį įstatymą yra platesnės, nei nurodyta keičiamo įstatymo 131 straipsnyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančius teisės aktus paramos lėšos, skirtingai nei gamybos įmokos lėšos yra skiriamos ne gyventojams ar bendruomeninėms organizacijoms, atitinkamai gyvenantiems ar registruotiems konkrečioje savivaldybėje, o pačioms savivaldybėms, kurias atrenka ir gautas paramos lėšas joms paskirsto įmokos administratorius. Atsižvelgiant į tai projekte nurodomas įmokos administratorius, vienijantis konkrečių savivaldybių bendruomenines organizacijas, mūsų vertinimu, negalėtų administruoti paramos, gautos įvykdžius šiuos konkursus. Taigi, nustačius projektu siūlomą teisinį reguliavimą, reikėtų keisti ir atitinkamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias paramos administravimą.
2. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 131 straipsnio 4 dalies 1 punktą siūloma išdėstyti taip: „1) yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, vienijantis ne mažiau kaip trijuose Lietuvos rajonuose veikiančias vietos bendruomenes, kurios tiesiogiai patenka į gamybos įmokos mokėjimo ir jos gavėjų taikymo sritį;“. Siūlomas pakeitimas svarstytinas šiais aspektais.
Pirma. Pagal Administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnį, Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybės. Manytina, kad projekte minima sąvoka „rajonai“ turėtų būti pakeista į sąvoką „savivaldybės“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad toks punkto dėstymas suponuoja, jog teritorijos administraciniai vienetai, kuriuose veikia vietos bendruomenės, galėtų būti skirtingose Lietuvos teritorijos dalyse, t. y. jie nesiribotų ir galėtų būti nutolę nuo teritorijų, kuriose elektros energija gaminama saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse. Svarstytina, ar apibrėžiant vietos bendruomenių veiklos teritoriją neturėtų būti nustatomas ir tokių teritorijų kaimynystės kriterijus.
Antra. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra vartojama tokia sąvoka kaip „vietos bendruomenė“. Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta gyvenamosios vietovės bendruomenės sąvoka. Atsižvelgiant į tai, projekte vartojama sąvoka „vietos bendruomenė“ turėtų būti keičiama į sąvoką „gyvenamosios vietovės bendruomenė“.
Trečia. Vienas iš projektu siūlomų kriterijų apibrėžiant gyvenamosios vietovės bendruomenės veiklos teritoriją yra bendruomenės, kurios tiesiogiai patenka į gamybos įmokos mokėjimo ir jos gavėjų taikymo sritį. Pažymėtina, kad nei galiojančiame įstatyme, nei teikiamame projekte gamybos įmokos mokėjimo ir jos gavėjų taikymo sritis nėra apibrėžta. Svarstytina, ar šių bendruomenių veiklos teritorija neturėtų būti apibrėžiama tam tikru atstumu nuo atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektrinės.
3. Pagal projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 131 straipsnio 4 dalies 6 punktą vienas iš įmokos administratoriui keliamų reikalavimų yra tas, kad jo veikla turi būti skirta išmitinai gamybos įmokos administravimui ir informavimui apie atsinaujinančių išteklių energetikos potencialą. Ši projekto nuostata svarstytina keliais aspektais.
Pirma. Tiek, kiek tai susiję su siūlomu nustatyti reikalavimu įmokų administratoriui užsiimti išimtinai gamybos įmokų administravimu, aptariama projekto nuostata nedera su galiojančio įstatymo 131 straipsnio 4 dalies 4 punkto bei 15 dalies nuostatomis, iš kurių matyti, kad juridinis asmuo, atliekantis įmokos administratoriaus funkcijas, gali užsiimti ir kita veikla, tik privalo atskirai tvarkyti su gamybos įmokos lėšų administravimo veikla susijusią apskaitą.
Antra. Iš projekto nuostatos nėra aišku, kas yra atsinaujinančių išteklių energetikos potencialas, nes ši sąvoka nėra apibrėžta nei galiojančiame įstatyme, nei teikiamame projekte. Neaišku ir tai, kokiems subjektams ir kokiu tikslu tokia informacija būtų teikiama. Kita vertus, kelia abejonių, ar tokia „informavimo“ funkcija dera su keičiamo įstatymo 131 straipsnio 4 dalies nuostatoje iki dvitaškio nurodytomis įmokos administratoriaus funkcijomis – užtikrinti gamybos įmokos apskaičiavimą, surinkimą, administravimą ir išmokėjimą.
4. Tikslintina projekto 1 straipsnio dalių numeracija, nes šiame straipsnyje yra dvi antruoju numeriu pažymėtos dalys.
5. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 131 straipsnio 8 dalį ir nustatyti, kad bendruomeninės organizacijos veiklos vieta turi būti registruota <...> ne didesniu negu 5 km atstumu nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektrinių. Atkreiptinas dėmesys, kad Juridinių asmenų registro duomuo yra juridinio asmens buveinė (Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, 18.4 papunktis). Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą (Civilinio kodekso 2.49 straipsnio 1 dalis). Manytina, kad projekto nuostata turėtų būti tikslinama ir vietoj žodžių „veiklos vieta“ turėtų būti rašomas žodis „buveinė“.
6. Projekto 1 straipsnio 4 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 131 straipsnio 9 dalį 4 ir 5 punktais. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 141 punktu, projekto 1 straipsnio 4 dalyje turi būti dėstoma ne visa keičiamo įstatymo 9 dalis, o tik 4 ir 5 punktai.
7. Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 131 straipsnio 9 dalies 4 punkte siūloma nustatyti naują sąlygą, kurią turi atitikti projektai, kuriems yra skiriamos gamybos įmokos lėšos –„yra gautas gamybos įmokos mokėtojo patvirtinimas, kad projekto įgyvendinimas yra galimas ir nedarys neigiamos įtakos gamybos įmokos mokėtojo elektros energijos gamybos objektui“. Ši nuostata iš esmės reiškia, kad vienas ūkio subjektas – bendruomeninė organizacija, siekdama vykdyti tam tikrą veiklą turėtų gauti kito ūkio subjekto – gamybos įmokos mokėtojo – sutikimą (patvirtinimą).
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad reguliuoti ūkio subjektų veiklą yra valstybės, t. y. jos institucijų paskirtis ir priedermė. Taigi, būtent valstybės institucijos yra atsakingos už tai, kad būtų užtikrinta viešųjų ir privačių interesų pusiausvyra, kad ūkio subjektai veiktų tinkamai, kad jų veikla atitiktų nustatytus reikalavimus ar ribojimus, jei tokie dėl vykdomos veiklos pobūdžio yra nustatyti, ir pan. Atsižvelgiant į tai projektu siūloma nustatyti sąlyga, pagal kurią galimybė ūkio subjektui vykdyti veiklą priklausytų ne nuo to, ar ji atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, už kurių kontrolę ir priežiūrą yra atsakingos valstybės institucijos, o nuo kito ūkio subjekto subjektyvios valios, vertintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.
8. Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 131 straipsnio 9 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad turi būti „pateiktas patvirtinimas, jog projekto rezultatas, jei įgyjamas materialus turtas, bus naudojamas reikalavimus atitinkančioje veikloje ne mažiau kaip 10 metų.“ Visų pirma, neaišku, kas turėtų pateikti minimą patvirtinimą. Antra, projekto rezultatas gali būti ne tik toks turtas, kuris gali būti naudojamas tam tikrą laiką, bet ir greitai gendantys produktai ar kitas turtas, kuris turėtų būti sunaudojamas (nusidėvėtų) greičiau nei per 10 metų. Todėl reikalavimas materialų turtą naudoti ne mažiau kaip 10 metų yra nepagrįstas. Be to, iš projekto neaišku, kokie ir kieno veiklos reikalavimai minimi (ar bendruomeninės organizacijos, ar vietos gyventojų bendruomenės). Taip pat nenustatytas ir 10 metų termino atskaitos taškas (ar nuo minėto turto įsigijimo, ar nuo projekto įgyvendinimo pabaigos).
9. Projekto 2 straipsnyje dėstomos įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo nuostatos. Bendra įstatymo įsigaliojimą nusakanti nuostata, kuri projekte išdėstyta 2 straipsnio 2 dalyje, turi būti dėstoma šio straipsnio 1 dalyje. Atitinkamai projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostata turi būti dėstoma šio straipsnio 2 dalyje. Projektas turėtų būti papildytas nuostatomis, nustatančiomis įstatymo taikymą projektų, kuriems skiriamos gamybos įmokos lėšos, atrankos procedūroms, prasidėjusioms ir nebaigtoms iki įstatymo įsigaliojimo.
10. Atsižvelgiant į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 4 straipsnyje nustatytą Vyriausybės ir jame nurodytų ministerijų kompetenciją, manyta, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.
11. Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 ir 19 punktų ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
R. Šidlauskaitė, tel. (0 5) 209 6817, el. p. [email protected]