LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA

Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, 01104 Vilnius,

mob. tel. 8 600 38 904, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955

Lietuvos Respublikos Seimui		2023-05-	Nr.
	Į	2023-04-21	Nr.	S-2023-1793-XIVP-2660

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 ir 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projekto nr. XIVP-2660 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI

Įvertinę Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 ir 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2660 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame šias pastabas ir pasiūlymus.

1. Projekto 3 straipsnyje, kuriuo Turizmo įstatymas papildomas 30¹ straipsniu, yra įtvirtinami kelionių vadovo kvalifikaciniai reikalavimai, kas leidžia manyti, kad Projektu būtų įtvirtinama nauja reglamentuojamoji profesija. Tokiu atveju šiai profesijai būtų taikoma 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, kurią įgyvendina Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas, ir su juo turėtų būti suderintos Projekto nuostatos, visų pirma Projekte nustatant, kad asmeniui, kuris yra Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos ar trečiosios valstybės pilietis, siekiančiam įsisteigti ir nuolat teikti kelionių vadovo paslaugas Lietuvos Respublikoje, turi būti suteikiama teisė teikti šias paslaugas profesinę kvalifikaciją pripažinus Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka, o tokiam asmeniui siekiant teikti kelionių vadovo paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai ir kartais – netaikyti 30¹ straipsnyje nustatytų reikalavimų įgyti kelionių vadovo pažymėjimą Lietuvos Respublikoje (žr. pagal analogiją Turizmo įstatymo 29 straipsnio 6–8 dalis).

2. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 2 ir 3 straipsniais būtų keičiami Turizmo įstatyme nustatyti gido ir įtvirtinami nauji kelionių vadovo kvalifikaciniai reikalavimai, vadovaujantis 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas nuostatomis, valstybės narės, prieš priimdamos naujas arba iš dalies keisdamos esamas įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas, kuriomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojamomis profesijomis ar jomis verstis, atlieka proporcingumo vertinimą pagal šioje direktyvoje nustatytas taisykles. Įgyvendinant Direktyvą (ES) 2018/958 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatytais atvejais, t. y., prieš nustatydami naują ar keisdami esamą teisinį reguliavimą, kurio nuostatomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, teisės aktų projektų rengėjai atlieka teisės aktų projektų, susijusių su reglamentuojamomis profesijomis, proporcingumo vertinimą, kurio tvarką nustato Vyriausybė. Ši tvarka nustatyta 2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1218 „Dėl Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vadovaujantis Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 9–11 punktais, norminių teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis (toliau – Nuostatos), proporcingumo vertinimą atlieka teisės akto projekto rengėjas, kuris įvertina kiekvieną nuostatą pagal jos pobūdį, turinį ir galimą poveikį. Teisės akto projekto rengėjas, atlikęs Nuostatų proporcingumo vertinimą, parengia Nuostatų proporcingumo vertinimo išvadą, pagrįstą kokybiniais ir, jei įmanoma, kiekybiniais, rodikliais, pateikdamas duomenis apie kiekvienos Nuostatos atitiktį kriterijams, nurodytiems Tvarkos aprašo 5 punkte. Teisės akto projekto rengėjas vertinimo išvadą kartu su teisės akto projektu pateikia profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui, kuris užtikrina Nuostatų proporcingumo vertinimo objektyvumą ir nepriklausomumą. Atsižvelgiant į tai, turi būti atliktas Projekte numatytų kvalifikacinių reikalavimų proporcingumo vertinimas, kuris turi būti pateiktas kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai).

3. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo Turizmo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad gido pažymėjimas būtų išduodamas 5 metams, o praėjus 5 metų laikotarpiui gidas per 30 kalendorinių dienų gali kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl pažymėjimo galiojimo pratęsimo, Vyriausybės įgaliota institucija  atnaujina gido pažymėjimą 5 metų laikotarpiui, o jei gidas nori atnaujinti savo pažymėjimą praėjus daugiau nei 30 kalendorinių dienų po gido pažymėjimo galiojimo pabaigos, jis privalo iš naujo išlaikyti praktinį ekskursijų vedimo egzaminą. Taip pat Projekto 3 straipsniu keičiamo Turizmo įstatymo 30¹ straipsnio 4 dalyje siūlomas analogiškas reguliavimas.

Atkreipiame dėmesį, kad Paslaugų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, jog siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvę, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti reikalavimai teisės teikti paslaugas įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui turi atitikti būtinumo ir proporcingumo principą, t. y. reikalavimai privalo būti pateisinami svarbiais visuomenės interesais, taip pat būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti ir neriboti teisės teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo daugiau, negu to reikia atitinkamam tikslui pasiekti. Pagal Paslaugų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kuria įgyvendinama 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 11 straipsnio 1 dalis, leidimas paslaugų teikėjui išduodamas neribotam laikui, išskyrus atvejus, kai leidimas pratęsiamas automatiškai arba jis susijęs su nuolatiniu leidimų išdavimo tvarka nustatytų reikalavimų vykdymu, ar ribota leidimo galiojimo trukmė pateisinama svarbiais visuomenės interesais. Atsižvelgdami į tai abejojame, ar Projektu nustatomas ribojimas, pagal kurį gido ir kelionės vadovo pažymėjimai turėtų būti pratęsiami kas 5 metai, o laiku jų nepratęsus atsirastų reikalavimas iš naujo išlaikyti praktinį ekskursijų vedimo egzaminą, atitinka minėtas Paslaugų įstatymo nuostatas. Manome, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodyti tokio ribojimo argumentai, jog „gidais gali tapti asmenys, kurie prieš daugiau nei 20 metų yra įgiję gido pažymėjimą, tačiau taip ir nėra vykdę veiklos. Tikėtina, kad tokie asmenys yra praradę žinias ir gebėjimus“ yra nepakankami ir nepagrindžia minėtų reikalavimų būtinumo ir proporcingumo, o aiškinamajame rašte nurodyto tikslo (t. y. aukštos gido profesinės kvalifikacijos) būtų galima pasiekti kitomis, mažiau ribojančiomis ir mažesnę administracinę naštą minėtiems ūkio subjektams sukeliančiomis priemonėmis.

4. Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija formuoja valstybės politiką turizmo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą (Turizmo įstatymo 38 straipsnio 2 punktas), siūlytina dėl Projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą.

Teisingumo ministrė

Ewelina Dobrowolska

Vaida Čepaitė-Vegė, tel. 8 671 88 190, el. p. [email protected]