LIETUVOS RESPUBLIKOS Švietimo įstatymo  NR. I-1489  51,37,53, 563, 59 IR 69  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO  ir su juo susijusio lietuvos Respublikos vietos sAVIVALDOS ĮSTATYMO nR. i-1533 16 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

1.    Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai

 

2019 metų spalio 1d.  duomenimis, 239 švietimo įstaigos neturi nuolatinių  vadovų,  2019 m. lapkričio 28 d. paskelbta 143 konkursai į švietimo įstaigų vadovų pareigas.

Sudėtingos ir ilgos konkursų į švietimo įstaigų vadovų pareigas procedūros, keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, pavestų funkcijų sudėtingumas, didelės apimtys, nepatraukli darbo apmokėjimo tvarka, įtakoja švietimo įstaigos vadovo pareigybės nepatrauklumą.

Parengtais įstatymų projektais siekiama optimizuoti konkursų švietimo įstaigų vadovų pareigoms tvarką ir terminus, patikslinti pasirengimo švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti reglamentavimą, mažinti švietimo įstaigos veiklos dokumentavimo apimtis, pakeisti subjektą skiriantį į savivaldybių švietimo įstaigų vadovo pareigas ir atleidžiantį iš jų, įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimą (TAR, 2019, Nr. 2019-14836).

 

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektai  parengti atsižvelgiant į  Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019-09-12 įsakymu Nr. V-1011  sudarytos darbo grupės švietimo įstaigų vadovų lyderystės klausimais  siūlymus.

 

3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartas teisinių santykių reglamentavimas

 

Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (toliau – įstatyme) 563 straipsnyje reglamentuotas švietimo įstaigų vadovų rezervas, tačiau nėra nustatytas jo sudarymo tikslas, paskirtis, kandidatams keliami tokie patys kvalifikaciniai reikalavimai, kaip ir dalyvaujantiems konkurse švietimo įstaigos vadovo pareigoms užimti, nėra numatytos priemonės, padedančios pasirengti švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti.

Įstatymo 59 straipsnio 5 dalyje nustatytas viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti skelbimo 6 mėnesių terminas, kuris sudaro prielaidas neproporcingai ir netikslingai ilgoms konkurso organizavimo procedūroms. 59 straipsnio 1 dalyje reglamentuojant švietimo įstaigos vadovo skyrimą pareigoms, nustatyta, kad švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo. Savivaldybių švietimo įstaigų atveju, jei nėra įgalioto asmens, skiria savivaldybės taryba. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą,  savivaldybės tarybos  kompetencijai priklauso „savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka“, o  pagal to paties įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punktą, savivaldybės meras „priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus“. Pažymėtina, kad  savivaldybės taryba dėl  veiklos apimčių ir ypatumų, kai kuriais atvejais, nepagrįstai ilgai nepaskiria viešą konkursą laimėjusio asmens į švietimo įstaigos vadovo pareigas, todėl svarstytina, ar tikslinga priskirti savivaldybės tarybos kompetencijai  savivaldybių švietimo įstaigų vadovų skyrimą į pareigas ir atleidimą iš jų, kai visų kitų biudžetinių įstaigų vadovus (išskyrus seniūnijų – biudžetinių įstaigų vadovus) priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės meras.  

Įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuriam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimas arba jam prilygintas vertinimas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, jeigu asmuo vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 20 metų. Reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 20 metų vadovavimo  vienai švietimo įstaigai patirtį, yra nepagrįstai didelis, riboja galimybes per sėkmingą vadybinio darbo patirtį švietimo įstaigų vadovams pagrįsti turimas vertinamąsias kompetencijas.

Įstatymo 59 straipsnio 8 dalies 10 punktu, švietimo įstaigos vadovas įpareigotas kiekvienais metais pateikti bendruomenei ir tarybai svarstyti bei viešai paskelbti savo metų veiklos ataskaitą. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punktu nustatyta pareiga savivaldybės švietimo įstaigos, kaip biudžetinės įstaigos, vadovui, rengti metinę veiklos ataskaitą. Minėtos ataskaitos yra tarpusavyje glaudžiai susiję, pateikiama dalis tų pačių duomenų, todėl sudaro prielaidas nepagrįstai didinti švietimo įstaigų vadovų administracinio biurokratinio  darbo naštą.     

    

 

4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

 

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo projektu siekiama pakeisti Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą ir:

1.       Papildyti 51 straipsnio 4 punktą, nustatant aplinkybes ir konkretų laikotarpį, kurį asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jo elgesys  ir veikla nėra suderinami su švietimo ir mokslo ministro patvirtinto Pedagogų etikos kodekso reikalavimais

2.      Įvertinant, kad tik mokyklos turi savivaldos instituciją - mokyklos tarybą, pakeisti 37 straipsnio 5 dalį ir vietoj žodžių „švietimo įstaigos“ rašyti „mokyklos“.

3.       Nei Švietimo, nei kitas įstatymas nesuteikia Švietimo, mokslo ir sporto ministrui ar jo įgaliotai institucijai vertinti išimtinai „švietimo kokybę laiduojantį valdymą“, šis aspektas vertinamas per mokyklų išorės vertinimą, o tokių mokyklų yra apie pusę: šiuo metu vertinimas iš visų švietimo įstaigų tipų yra vykdomas tik bendrojo ugdymo mokyklose, kitose įstaigose – o tai apie pusę visų švietimo įstaigų – išorinis vertinimas nevykdomas, be to, jis visiškai niekaip nesusijęs su švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitomis, kurios teikiamos fiksuotu metu ir atsiskaitoma už konkrečius dalykus. Taigi šie du procesai nesusiję ir negali būti susieti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministras neturi jokiais teisės aktais suteiktų įgaliojimų kvestionuoti savivaldybių merų priimtų sprendimų – švietimo įstaigų vadovų metų veiklos ataskaitų įvertinimų, todėl siūloma 53 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios.

4.      Patikslinti ir pakeisti švietimo įstaigų vadovų rezervo (toliau –vadovų rezervo)  reglamentavimą įstatymo 563 straipsnyje:  nustatomas vadovų rezervo tikslas, paskirtis,  keičiamos įrašymo į vadovų rezervą  sąlygos, atsisakant atitikties švietimo įstaigos vadovui keliamiems reikalavimams, numatomas galimybių sudarymas tobulinti tikslines kompetencijas. Tikslinamos ir keičiamos išbraukimo iš vadovų rezervo sąlygos: įtraukiama  nuostata, kad išbraukiama nesant nepriekaištingos reputacijos pagal įstatymo 51 straipsnį; atsisakoma  nuostatos išbraukti iš vadovų rezervo, jei asmuo švietimo įstaigos vadovo pareigų neina ilgiau kaip penkerius metus, jei įrašomam į vadovų rezervą asmeniui nėra reikalavimo turėti patirtį einant švietimo įstaigos vadovo pareigas, taip pat nenumatoma atitiktis švietimo įstaigos vadovui keliamiems reikalavimams.

5.      Įvertinant vykstančių savivaldybės tarybos posėdžių periodiškumo skirtumus, veiklos apimtis, kai dėl svarstomų klausimų gausos nepriimami sprendimai dėl švietimo įstaigų vadovų skyrimo ir perkeliami  svarstymui kitam savivaldybės tarybos posėdžiui,  siekiant, kad sutrumpėtų švietimo įstaigų vadovų viešo konkurso būdu  skyrimo į pareigas procedūra, keičiama 59 straipsnio 1 dalis ir nustatoma, kad savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, skiria į pareigas, viešą konkursą organizuoja  ne savivaldybės taryba, o savivaldybės meras.

6.       Laikantis nuostatos, kad atliekant kompetencijų vertinimui prilygintą vertinimą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 20 metų vadovavimo  vienai švietimo įstaigai patirtį, yra nepagrįstai didelis, riboja galimybes per sėkmingą vadybinio darbo patirtį švietimo įstaigų vadovams pagrįsti turimas vertinamąsias kompetencijas, keičiama 59 straipsnio 2 dalis ir 20 metų vadovavimo patirtis keičiama į reikalavimą turėti ne mažesnę kaip 10 metų vadovavimo  vienai švietimo įstaigai patirtį.

7.      Keičiama 59 straipsnio 3 dalis - visuose kituose įstatymo straipsniuose ir 59 straipsnio dalyse ir punktuose kalbama apie vadovavimo valstybinei ir savivaldybės švietimo įstaigai kompetencijas, tik šioje dalyje minimi bendrieji ir specialieji gebėjimai ir žinios, o tai nėra tapatu kompetencijoms, nes neapima vertybinių nuostatų. Siekiant aiškumo ir vengiant dviprasmybių, siūloma suvienodinti terminologijos vartojimą.

8.      Siekiant sutrumpinti neproporcingai ir netikslingai ilgas viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti procedūras, keičiama 59 straipsnio 5 dalis ir nustatoma, kad viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti skelbiamas likus ne 6, o 4 mėnesiams iki švietimo įstaigos vadovo kadencijos pabaigos. Laikantis nuoseklumo, savivaldybių švietimo įstaigų atveju, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti, skelbia ne savivaldybės taryba, o meras.

9.      Keičiant 59 straipsnio 8 dalies 6 punktą, vietoj žodžių „mokyklos įstatuose“ nurodant žodžius „švietimo  įstaigos įstatuose“, siekiama, kad minėtas straipsnio dalies punktas galėtų būti taikomas ne tik mokyklos, bet ir švietimo pagalbos įstaigos vadovui.

10.  Apjungiant šiuo metu įstatymo 59 straipsnio 8 dalies 10 punkte nurodytą privalomą rengti kiekvienais metais švietimo įstaigos vadovo veiklos ataskaitą kartu su Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punkte nurodyta savivaldybės švietimo įstaigos, kaip biudžetinės įstaigos metinę veiklos ataskaita, keičiamas 59 straipsnio 8 dalies 10 punktas. Pakeitimu  nustatoma, kad švietimo įstaigos vadovas teikia vieną veiklos ataskaitą, susidedančią iš dviejų dalių – įstaigos metinės veiklos ataskaitos ir vadovo metų veiklos užduočių. Įvertinant, kad švietimo įstaigos – mokyklos ir švietimo pagalbos įstaigos turi ne tokias pačias savivaldos institucijas, nustatoma skirtinga mokyklų ir švietimo pagalbos įstaigų veiklos ataskaitos teikimo svarstyti tvarka.

11.  Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu keičiama 59 straipsnio 1 dalis, - savivaldybės švietimo įstaigos vadovą skiria ne savivaldybės taryba, o savivaldybės meras, atitinkamai tikslinga keisti įstatymo 59 straipsnio 11 dalį, nustatant, kad su savivaldybės švietimo įstaigos vadovu nutraukti darbo sutartį, paskirti asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas, sprendimą priima ne savivaldybės taryba, o savivaldybės meras. 

12.   Atsižvelgiant į įstatymo 59 straipsnio 1, 11 dalies, taip pat  8 dalies 10 punkto  numatytus pakeitimus, atitinkamai keičiama 59 straipsnio 12, 15 ir 17 dalis.

13.   Įvertinant pakankamai didelį specialistų trūkumą, siekiant sudaryti galimybes, kad įstatymo 69 straipsnio 5 dalyje nurodyta materialinė parama galėtų būti skiriama ne tik mokytojams, kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems specialistams, bet ir mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams,  pagalbos mokiniui specialistams, atitinkamai keičiama 69 straipsnio 5 dalis.

14.  Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimu (TAR, 2019, Nr. 2019-14836) pripažinta, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 16 dalyje (2018 m. birželio 29 d. redakcija, TAR, 2018-07-04, Nr. 11327) nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį, gavus bet kokią informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo būti pradėtas tarnybinis patikrinimas, o tokio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti visais atvejais nušalintas nuo pareigų, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui ir į tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 49 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties vykdymo sustabdymą darbdavio ar kitų asmenų iniciatyva, suteikdamas darbdaviui galimybę nušalinti darbuotoją nuo darbo kai tiriamos galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybės, tikslinga šio straipsnio 16 ir 17 dalis pripažinti netekusiomis galios. Tokiu būdu būtų išvengta, ne tik skirtingos nei Darbo kodeksas nustato darbo pareigų pažeidimų tyrimo ir nušalinimo tvarkos, skirtingo apmokėjimo nušalinimo atveju, bet ir sudarytų galimybes švietimo įstaigų vadovams tokių darbdavio veiksmų apskundimo galimybę, ko dabar Švietimo įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas nenumato. Be to, tiek Darbo kodekso 49 straipsnis, tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnis numato galimybę laikinai nušalinti nuo pareigų nusikalstamos veikos tyrimo metu, todėl šios tvarkos reglamentavimas  Švietimo įstatymu netikslingas.

 

 

Su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimais susijusio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo projektu siekiama pakeisti  Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą (toliau - įstatymą) ir:

1.      Pakeisti įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punktą, nurodant, kad švietimo įstaigų metinės veiklos ataskaitos yra švietimo įstaigos vadovų metų veiklos ataskaitų dalis ir yra rengiamos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatyta tvarka.   Šiuo atveju, kaip aukščiau minėta, savivaldybės švietimo įstaigos, kaip biudžetinės įstaigos metinę veiklos ataskaitą siekiama apjungti su Lietuvos Respublikos  švietimo įstatymo 59 straipsnio 8 dalies 10 punkte nurodyta privaloma rengti kiekvienais metais švietimo įstaigos vadovo veiklos ataskaita.

2.      Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodytais Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimais siekiama nustatyti, kad savivaldybių švietimo įstaigų vadovus skiria į pareigas, atleidžia iš jų ne savivaldybės taryba, o savivaldybės meras, atitinkamai keičiami įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktas ir 20 straipsnio 2 dalies 16 punktas, 20 straipsnio 2 dalies 17 punktas.  

 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatyta.

 

6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymų projektai  neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

 

7.   Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Manytina, kad verslo sąlygoms ir jo plėtrai siūlomos pataisos neturės įtakos.

 

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą

Nėra.

 

9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

 

10.  Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei

Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.

 

11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai

Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės.

 

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas

Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.

 

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų neprireikė.

 

14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:

Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „ švietimo įstaigos vadovas“ „ švietimo įstaigų vadovų rezervas“

 

 

 

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

 

 

 

 

Teikia                                                                                                 

 

Seimo nariai                                                    Eugenijus Jovaiša 

                                                                        Arūnas Gumuliauskas

                                                                        Aušra Papirtienė