Lietuvos Respublikos Seimui                                          2016-07-         Nr.

                                                                                    Į    2016-06-17                 Nr. S-2016-4515

DĖL Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio ir 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑4430(2)

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio ir 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4430(2).

Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsniu siūloma nuo mokesčio už aplinkos teršimą atleisti sąvartynų operatorius už pavojingųjų atliekų šalinamą sąvartyne, tačiau toks reguliavimas, mūsų nuomone, turėtų būti aiškinamas kaip tam tikra valstybės pagalbos forma, kai nuo mokesčio atleidžiami konkretaus sektoriaus subjektai. Pažymėtina, kad remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsniu, valstybėms narėms nustatyta pareiga iš anksto pranešti Europos Komisijai apie ketinimus suteikti, pakeisti vidaus rinką ar konkurenciją galinčią pažeisti valstybės pagalbą, kad Europos Komisija galėtų iš anksto pateikti savo pastabas. Atitinkamai valstybė narė negali numatytų priemonių įgyvendinti iki bus gautas Europos Komisijos pritarimas.

1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų 10 straipsnis aiškiai įpareigoja valstybes nares imtis priemonių užtikrinti, kad „mokestis, kurio operatorius reikalauja už visų rūšių atliekų šalinimą sąvartyne, padengtų visas sąvartyno įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas, įskaitant kiek įmanoma finansinės arba lygiavertės garantijos, apie kurią kalbama 8 straipsnio a punkto iv papunktyje, sąnaudas, ir numatytas sąvartyno uždarymo bei jo vėlesnės priežiūros bent 30 metų po uždarymo sąnaudas. Laikydamosi 1990 m. birželio 7 d. Tarybos direktyvos 90/313/EEB dėl laisvo priėjimo prie informacijos apie aplinką reikalavimų, valstybės narės užtikrina būtinos informacijos apie sąnaudas rinkimo ir naudojimo skaidrumą“.

            Teikiamo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „pavojingųjų atliekų sąvartyno įrengimo kaštai 1 tonai priimamų atliekų (daugiau nei 60eur/t) yra ženkliai didesni už nepavojingųjų“.

Atsižvelgiant į minėtą direktyvos įpareigojimą užtikrinti, kad mokesčiai padengtų visas sąvartyno įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas, ir į tai, kad pavojingųjų atliekų sąvartyno įrengimo kaštai yra ženkliai didesni už nepavojingųjų, manytina, kad projektu teikiamas siūlymas suvienodinti mokesčio tarifus už pavojingų ir nepavojingų atliekų sąvartyne šalinimas atliekas, nėra pagrįstas ir neleistų tinkamai vykdyti direktyvoje nustatyto įpareigojimo.

Be to, tikėtina, kad daugiau nei 15 kartų sumažinus mokesčio tarifą, o sąvartyno operatorių atleidus nuo mokesčio didėtų sąvartyne šalinamų pavojingųjų atliekų kiekis, tačiau sąvartyno patiriamos fiksuotos sąnaudos nesumažėtų. Keltinas klausimas, kaip būtų kompensuojamas sąvartyno eksploatavimui būtinų lėšų skirtumas. Šiuo aspektu pabrėžiame, kad jei lėšos būtų skiriamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto, tai būtų pripažintina valstybės pagalba, apie kurią turėtų būti informuojama Europos Komisija (žr. Europos teisės departamento išvadą dėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4430).     

Generalinio direktoriaus pavaduotojas                                                                       Karolis Dieninis

Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]