Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 25, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 323
STENOGRAMA
2023 m. lapkričio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Pradedame lapkričio 16 dienos vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
14.02 val.
Mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 3, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3108(2) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-3 klausimas – Mėgėjų žvejybos įstatymo 3, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Taip, prašau. Dėl vedimo tvarkos P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Manau, kad net I. Šimonytei sąžinė prabudo, gedulingai juodai apsirengė prieš mano nukryžiavimą.
PIRMININKAS. Atsiprašau, čia nėra dėl vedimo tvarkos. Prašau, kolega.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėl Mėgėjų žvejybos įstatymo frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio, nes yra pateiktas tikrai esminis pasiūlymas ir, manau, dėl to komitetas jį apsvarstys iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra frakcijos prašymas dėl pertraukos iki kito posėdžio. Tas pasiūlymas yra. Jisai tikrai neišlaikytų terminų. Matyt, kad galime bendru sutarimu pritarti. Gerai, pritariame bendru sutarimu.
14.03 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2998(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Projektas iš dviejų straipsnių. Dėl 1 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba. Pagrindinis komitetas nepritarė bendru sutarimu. Galime tiems dviem straipsniams pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti.
Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.03 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29, 212, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1884 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1949 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3033(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso keleto straipsnių pakeitimo projektas. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Projektas iš vieno straipsnio. Dėl to straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių šnekėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.04 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2943(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Pilietybės įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimas. Yra viena nekonkreti Teisės departamento pastaba dėl 1 straipsnio. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime šiems dviem straipsniams pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų už yra užsirašiusių kalbėti, bet jų šiuo metu nėra Seimo posėdžių salėje. Tada lieka tik balsavimas ir dėl šio klausimo apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.05 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2834(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – blokas įstatymų projektų. Visų pirma taip, dėl Biudžetinių įstaigų įstatymo vis tiek pakviesčiau komiteto pirmininką, jeigu būtų tam tikrų pastabų.
Iš pradžių darbotvarkės 2-7.1 klausimas – Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2834(2). Priėmimas. Yra keletas Teisės departamento pastabų. J. Razma dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gaila, kad nebuvo įsiklausyta į mūsų frakcijos prašymą dėl vieno iš lydimųjų – Vietos savivaldos įstatymo pataisų projekto. Mes tiesiog norime dar padiskutuoti, nesame nusiteikę prieš, bet šiandien bus sudėtinga balsuoti. Aš manau, kad nieko tokio, jeigu, man frakcijos vardu paprašius pertraukos dėl to paketo, būtų galimybė dar pagalvoti, ar atimti iš tarybos galias tvirtinti administracijos struktūrą ir maksimalų etatų skaičių, ar čia bus naudinga demokratijai, ar nelabai. Tai yra toks prašymas dėl pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Taip, yra prašymas. Tai prašom, premjerė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš žinau, kad yra geriausias vaizdas, kai du konservatoriai tarpusavyje ginčijasi. Bet šiuo atveju aš tikrai pasakysiu, kad nesutikčiau dėl prašymo frakcijos vardu, nes frakcija šito nesvarstė, ir tai yra Vyriausybės projektas.
PIRMININKAS. Apsispręskite, kaip ten yra frakcijoje. Dabar R. Žemaitaitis dėl vedimo tvarkos.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Kaip aš suprantu, kadangi J. Razma prašė frakcijos vardu, tai kviečiu Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkę Aušrinę arba komisijos narius tirti, ar J. Razma neviršijo frakcijos įgaliojimų, nes premjerė per šoninį mikrofoną pasakė, kad frakcijoje nebuvo apsvarstyta, ir be frakcijos leidimo J. Razma ėmė šiuos dalykus. Vadinasi, Seimo narys melavo plenarinių posėdžių salėje, kaip ir M. Bastys, dėl to kyla pagrindas kelti apkaltos klausimą, ar J. Razma neviršijo įgaliojimų frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Etikos ir procedūrų komisija galės aiškintis, bet aš taip suprantu, kad ir J. Razma atsiėmė savo prašymą. Tai mes neklausiame frakcijos ir Seimo nuomonės daugiau. Spręsime dėl priėmimo pastraipsniui.
Gerbiamieji kolegos, taip, čia preambulė. Atsiprašau. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai nepritarė bendru sutarimu. Nežinau, pirmininke, ar norėtumėte ją trumpai pakomentuoti?
R. JUŠKA (LSF). Kaip pageidautumėte, aš pasiruošęs pakomentuoti nepritarti. Neatlikus išsamaus galiojančių įstatymų nuostatų vertinimo, kyla rizika, kad nustačius Biudžetinių įstaigų įstatymo pirmenybę bus išbalansuotas teisinis reguliavimas, neįvertinta kai kurių biudžetinių įstaigų specifika, todėl komitetas ir nepritarė. Kad būtų lengviau apsispręsti, aš norėčiau atkreipti į tai dėmesį, kad Teisės departamentas po pateikimo stadijos svarstymo stadijoje pastabų neturėjo ir nemažai pastabų atsirado tik priėmimo stadijoje. Vertiname taip turbūt, kai turėjo per daug darbo ir pateikė pastabas, kurias komitetas svarstė vakar ir jas įvertino.
PIRMININKAS. Dėkoju. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio viena Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 4 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos. Abiem komitetas pritarė. Galime pritarta? Ačiū, pritarta. Dėl 5 straipsnio taip pat yra keletas Teisės departamento pastabų. Jas komitetas įvertino, Galime pritarti 5 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl 6, 7 straipsnių pastabų nėra. Galime pritarti? Atsiprašau, dėl 7 straipsnio yra. Dėl 6 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti 6 straipsniui? Pritarta. Dėl 7 straipsnio taip pat yra pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 8 straipsnio taip pat yra keletas Teisės departamento pastabų. Komitetas jas įvertino, pritarė. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 9 straipsnio analogiškai dvi Teisės departamento pastabos. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 10 straipsnio yra viena pastaba. Komitetas jai pritarė. Ar galime pritarti? Pritarta.
Dėl 11 straipsnio yra viena pastaba. Komitetas taip pat jai pritarė. Galime pritarti? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Nuo 12 iki 14 straipsnių pastabų nėra. Galime jiems pritarti? Pritarta. Dėl 15 straipsnio yra keletas Teisės departamento pastabų, komitetas jas įvertino ir visoms pritarė. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 16 straipsnio pastabų nėra, galime pritarti? Pritarta. Dėl 17 straipsnio – viena Teisės departamento pastaba, komitetas jai pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 18 straipsnio viena pastaba, taip pat pritaria. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 19 straipsnio taip pat viena. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 20 straipsnio yra taip pat viena pastaba. Ar galime jai pritarti? Pritarta. Dėl 21, 22 straipsnių nėra pastabų, pritariame.
Dėl 23 straipsnio yra trys Teisės departamento pastabos, komitetas joms pritarė. Galime visoms pritarti? Pritarta. Dėl 24 straipsnio – dvi. Komitetas pritarė abiems. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 25 straipsnio yra viena pastaba. Komitetas irgi jai pritarė. Galime pritarti 25 straipsniui? Pritarta. Dėl 26 straipsnio pastabų nėra. Ar galime pritarti? Pritarta. Dėl 27 straipsnio ir naujos redakcijos 2 straipsnio yra Teisės departamento dvi pastabos, abiems komitetas pritarė. Galime pritarti šiems straipsniams? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl viso įstatymo projekto prieš yra norintis kalbėti V. Semeška. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, iš principo čia šiandien yra diskusija tiktai dėl Vietos savivaldos įstatymo pakeitimų. Esmė yra ta, kad mes silpniname demokratiją savivaldybėse, tai yra atimame iš savivaldybės tarybų dar vieną galimybę – teisę kontroliuoti, pateikus per posėdį svarstyti savivaldybės biudžetinių įstaigų struktūrą, darbo užmokesčio fondo tvirtinimą, didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal sutartis, pareigybių skaičiaus savivaldybėse, biudžetinėse įstaigose nustatymą. Ką tai reiškia? Dabar vienasmeniškai realiai meras su administracijos direktoriumi įgaus dar daugiau įgaliojimų, o savivaldybės tarybos iš principo gaus tik atlyginimą ir susirinks kartą per mėnesį.
Buvo puikus pono K. Vilkausko, kolegos K. Vilkausko pasiūlymas bent jau paviešinti tarybos posėdį, bent jau diskutuoti. Vėlgi VVSK smaugia demokratiją ir ponas R. Juška lygiai taip pat yra demokratijos priešas, drąsiai galėčiau įvardinti… (Balsai salėje) …nes atima iš savivaldybių tarybų jų funkcijas. Kam tuomet renkame savivaldybės tarybas? Tik tam, kad atlyginimus gautų savivaldybės tarybos nariai, ar jie ir spręstų tam tikras problemas: didinti pareigybių skaičių, mažinti, keisti struktūras savivaldoje ar nekeisti? Dabar vėlgi viską į vienas rankas. Tai sveikinu, ponas Juška, jūs padirbėjote, kad savivaldos demokratijai liktų kiek įmanoma mažiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, aš suteiksiu, be abejo, R. Juškai replikos teisę gal tiktai po R. Žemaitaičio motyvų už. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tegyvuoja Troikos teismas! – taip pasakė V. Semeška. Tai, matyt, vis dėlto tas tėvų ugdymas, Rytų Vokietijos pavardžių ir įvairiausių tarnybų keitimas duoda savo poveikį bet kokiu atveju vaikų ir žmonių mąstymui. Iš tiesų labai keista yra, kad koalicijos partneriai (premjerė ką tik stovėdama per šoninį mikrofoną aiškiai išreiškė poziciją, palaikydama šitą įstatymo projektą) dabar išvadina gerbiamą R. Jušką, komiteto pirmininką, kaip didžiausią blogybę, kaip velnią, kaip šėtoną ir kaip kažkokį nusikaltėlį.
Tai iš tiesų man toks kyla klausimas: ar jūs, valdančioji dauguma, vis dar renkatės ir tą pačią pypkę rūkote, kur Laisvės partija duoda? Ar jūs tenai suvokiate, ką jūs darote? Valdančiajai daugumai išeiti į plenarinių posėdžių salę ir dėl tokio įstatymo taškytis tokiais kaltinimais koalicijos partneriams – ir ne bet kokiam Seimo nariui, o komiteto pirmininkui, tai mažų mažiausiai yra kvaila, daugių daugiausiai idiotiška. Tai tiesiog prisitaikykite kažkokį sau pavadinimą, gerbiamas Semeška. (Balsai salėje: „Gėda!“)
PIRMININKAS. Taip, aš R. Juškai duodu žodį. Prašau.
R. JUŠKA (LSF). Aš tiesiog norėčiau paaiškinti ir priminti, kad komitetas vienbalsiai sutarė ir pritarė tiek Valstybės tarnybos įstatymo paketui, tiek šitam Valdysenos paketui, kurį šiandien priimame. Atkreipiu dėmesį visiškai nesusigaudantiems dėl etatų skaičiaus ir jo tvirtinimo: tai, kad mes valdysenos paketu sudarome sąlygas vadovams spręsti darbo užmokesčio paskirstymų fondą; tai, kad nustatytų etatų skaičių, ir dabar staiga suabejojome, dar nepriėmę įstatymo, jo galimybėmis ir kad įstatymas veiks, norime tokiais žodžiais pakeisti ar turėti įtaką, kad savivaldybių tarybos nustatytų etatų skaičių. Pažeidžiamas pats principas. Kokio velnio tuomet reikalingas tas administracijos vadovas būti atsakingu už mokos fondą? Kodėl jis atsakingas už etatų skaičių?
Dabar dėl tarybų. Ar jūs, buvę tarybose, suvokiate, kad tarybos narių teisė tvirtinant savivaldybės biudžetą – gauti etatų skaičių iš vadovų, mokos fondą nustatyti, jeigu administracijos direktorius, pavyzdžiui, jums teiks 150 etatų, tarybos narių teisė nustatyti 140, 130, jūs galite paprašyti dėl etatų skaičiaus, jūs balsuosite dėl to. Dabar tai apeinant apkaltinti visus kaip demokratijos priešininkus, tai apkaltinkite ir savo kolegas, kurie komitete balsavo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paprašyti jūsų visų, kad replikos įvyktų po balsavimo. R. Juškai aš daviau žodį dėl to, kad jis buvo paminėtas. Prašau grįžti dabar prie motyvų. Išsakysime motyvus, vėliau įvyks balsavimas, visos replikos bus galimos. Balsavimas prasideda 14 val. 30 min., jau labai greitai.
Dabar aš suteikiu žodį E. Pupiniui, jis balsuos už. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt tenka sutikti, kad keičiasi visa valstybės tarnybos filosofija suteikiant vadovams didesnes galimybes. Bet tai nereiškia, kad tarybos turėtų būti užmirštos. Jeigu imtume senesnių kadencijų patirtį, kuomet tvirtindavome tarybų struktūrą, tai iš tikrųjų vis tiek spręsdavo dauguma. Šiuo atveju nematau tokios didelės problemos, nes dauguma vis tiek turės derinti su savo meru arba su administracijos direktoriumi, kalbėtis, vis tiek bus svarstoma, administracijos direktorius yra asmeninio pasitikėjimo, tai tiesiogiai atsakingas merui, šiuo atveju tu niekur nuo to nepabėgsi.
Savaime suprantama, turbūt galėtų būti įrašytas koks nors punktas dėl informavimo, kad nebūtų kokių nors kalbų. Žinote, aš tikiu, kad tai bus įgyvendinta, kaip ir buvo pasakyta. Vis tiek biudžetą skirstys taryba, mokos fondą matys, visas eilutes matys, matys, kiek kinta dėl darbo užmokesčio ir kitų dalykų. Šiuo atveju taip pat galima paprašyti, kad būtų išsamiai papasakota, kaip tos struktūros keičiasi. Ne paslaptis, kad administracijų direktoriai, apskritai valstybės tarnyba keičiama tam, kad nustačius atsakomybę būtų struktūriškai tvarkoma ir visa valstybės tarnyba, ir visa savivalda. Šiuo atveju, savaime suprantama, administracijos direktorius bus tas, kuris prisiims atsakomybę. Galbūt suteikti jam teisę koreguoti pačią struktūrą nėra tam tikras blogis. Aš nesakau, kad pakeis iš esmės visus demokratinius principus savivaldybės taryboje, bet link to ėjome, iš tikrųjų mes ėjome link to, kad meras taptų tvirtesnis, kad valstybės institucijose ir įstaigose vadovai būtų tvirtesni, turėtų tam tikrus svertus, kuriais galėtų veikti visą savo struktūrą ir visą ekonominę veiklą.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Šarknickas – už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Taip, ką tik gerbiamas R. Juška ir pristatė, ir aiškiai papasakojo. Tie, kurie dirbo, buvo tarybos nariais, turbūt supranta visą esmę, kaip veikia visa administracija. Metų gale būna metinė ataskaita arba pristatomas biudžetas, tu gali sutikti, gali nesutikti, nepritarti tam etatų skaičiui ir panašiai. Čia viskas aiškiai yra sudėliota. Leiskime dirbti tiems žmonėms, kurie atsakingi už administracinį darbą, už viso kolektyvo darbą. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos – D. Griškevičius. Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Čia, tribūnoje, neseniai, na, ne tribūnoje, bet iš salės nuskambėjo tikrai neetiški žodžiai pirmininko atžvilgiu. Aš manau, Vilius galėtų įvertinti ir galbūt tiesiog atsiprašyti pirmininko. Palaukite, aš nebaigiau savo minties. Aš tiesiog siūlau jums atsiprašyti.
Antras dalykas. Jeigu jūs jau taip kovojate prieš tą baisųjį čia stovintį hegemoną, tai tiesiog primenu, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas vienbalsiai tam klausimui pritarė. Tame komitete yra, atrodo, keturi ar penki Konservatorių partijos nariai. Nesusipainiokite, kur yra kas, – opozicija, dauguma. Sakau, įvertinkite tai ir kitą kartą tokių pareiškimų reikėtų vengti tiesiog gerbiant vienam kitą.
PIRMININKAS. Kolegos, kuo labiau vieni kitus minėsime, tuo ilgiau tęsis, bet aš turiu suteikti žodį V. Semeškai.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Nežinau, už ką aš čia turėčiau atsiprašyti. Kad pavadinau demokratijos priešu? Manau, kad galbūt ir visiškai teisingai pasakiau, kadangi prisiminkime ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atvejį, kuomet Prezidentui reikėjo dėti veto, kai šitas ponas iš komiteto su visu komitetu norėjo, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nebetirtų merų viešųjų ir privačių interesų. Visa laimė, kad Prezidentas sustabdė. Čia, beje, labai panašus atvejis, kuomet mes silpniname demokratiją tarybose, ir labai gaila, kad savivaldos demokratija nuo to nukentės. Ačiū.
PIRMININKAS. Netrukus balsuosime, išsiaiškinsime, kaip bus su šiuo įstatymu ir turbūt demokratija.
14.20 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2835(3)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.2 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra keletas pastabų. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio nėra pastabų. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 3 straipsnio Teisės departamento pastaba, komitetas pritaria. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 5 straipsnio pritarė Teisės departamento pastabai iš dalies. Galime pritarti 5 straipsniui? Pritarta.
Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas nepritaria. Jeigu pirmininkas norėtų reaguoti…
R. JUŠKA (LSF). …nepritarti, nes šiuos dokumentus priima skirtingi subjektai, o sprendimas dėl įsteigimo negali būti prilyginamas steigimo aktui.
PIRMININKAS. Tvarka. Ar galime 6 straipsniui pritarti? Pritarta. Dėl 7 straipsnio yra viena pastaba, jai pritaria. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 8 straipsnio yra keletas pastabų. Komitetas pritarė arba pritarė iš dalies. Vienai nepritarė, bet aš siūlau jau nebesustoti ir pritarti 8 straipsniui. Galime? Ačiū, pritarta. Dėl 9 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastabų, joms pritarė arba pritarė iš dalies. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 10 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Pritarta.
Dėl 11 straipsnio yra keletas pastabų, komitetas nepritarė. Aš čia matau, kad labiau redakciniai pakeitimai, nebent komiteto pirmininkas norėtų kažką plačiau pasakyti?
R. JUŠKA (LSF). Komitetas tikslina visas įstatymo nuostatas, kuriose gali būti numatyti keli kolegialūs valdymo organai, ir numato, kad gali būti tik vienas.
PIRMININKAS. Tvarka. Ar 11 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio taip pat yra keletas pastabų. Kaip matau, komitetas pritarė arba pritarė iš dalies. Ar galime šiam straipsniui pritarti? Ačiū, pritarta. Taip pat dėl 13 straipsnio dabar – teisingai, čia nepametu numeracijos? – dėl 13 straipsnio. Dėl 14 straipsnio pastabų nėra. Pritarta. Dėl 15 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 16 straipsnio taip pat yra keletas pastabų, joms komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 17 straipsnio, 18 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 19 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Jai komitetas pritarė. Galima pritarti? Pritarta. Dėl 20 straipsnio yra pastabų. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta.
Dėl 21 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 22 straipsnio Teisės departamentas teikė taip pat pasiūlymus. Komitetas pritarė iš dalies. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 23 straipsnio, 24 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 25 straipsnio yra pastabų, kurioms komitetas pritarė iš dalies arba pritarė. Galime joms pritarti? Pritarta. Dėl 26 straipsnio taip pat yra keletas pastabų, komitetas jas apsvarstė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 27 straipsnio taip pat Teisės departamentas siūlė keletą pastabų. Komitetas joms visoms pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 28 straipsnio yra dvi pastabos. Komitetas pritaria. Galime pritarti? Pritarta.
Dėl 29 straipsnio ir dėl naujos įstatymo įsigaliojimo redakcijos 2 straipsnio yra Teisės departamento pastabų, komitetas joms pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 3 straipsnio yra viena pastaba, komitetas jai pritarė. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.25 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 11, 14, 19, 20, 23, 25 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2836(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.3 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 4 pastabų nėra. Galime jiems pritarti? Pritarta. Dėl 5 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl straipsnių nuo 6 iki 16 pastabų nėra. Galime jiems pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.25 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 5, 13, 22, 26, 281, 29, 291, 30, 301, 302, 31, 311, 32 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2837(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.4 klausimas – Vyriausybės įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 15 pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl Vyriausybės įstatymo nėra norinčių šnekėti. Balsuosime dėl jo balsuoti numatytu laiku.
14.26 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4, 5, 6, 18, 19, 21, 26, 39 straipsnių pakeitimo ir 101 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2838(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.5 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 11 pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso projekto nėra norinčių kalbėti. Balsuosime kiek vėliau.
14.26 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6, 15, 18, 21, 25, 27, 29, 33, 34, 38, 39, 43, 55, 60 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2839(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.6 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra pastabų. Galime jam pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario K. Vilkausko pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Aš tik pasitikslinsiu, dar nėra balsavimo intervalas, ar, kolega, siūlysite dėl jo balsuoti? Siūlysite balsuoti, supratau. Tai reikės apsispręsti per balsavimo intervalą dėl šio pasiūlymo. Tada šiek tiek vėliau aš siūlyčiau tai padaryti, kai pradėsime balsavimo intervalą. Atidedame šitą klausimą.
14.27 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 10 ir 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2840(2)VK (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-7.7 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekto priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 4 pastabų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.27 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17 ir 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2841(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.8 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 3 pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.28 val.
Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 315 ir 319 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2842(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.9 klausimas – Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 3 pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
14.28 val.
Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 58, 62 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2843(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.10 klausimas – Koncesijų įstatymo keleto straipsnių pakeitimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 4 pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
14.28 val.
Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo Nr. I-270 9, 20, 21 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2844(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.11 klausimas – Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Dėl straipsnių nuo 1 iki 5 pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
14.28 val.
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 68 ir 104 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2845(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.12 klausimas – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo pakeitimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 3 pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
14.29 val.
Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 1, 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2846(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.13 klausimas – Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo pakeitimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 4 pastabų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
14.29 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 5, 25, 26, 46, 58, 76, 93 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2847(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.14 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai pritarta. Galime pritarti šiems, ir 1, ir 2, straipsniams? Galime pritarti. Dėl straipsnių nuo 3 iki 10 pastabų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Balsuosime kiek vėliau.
14.30 val.
Strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2848(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.15 klausimas – Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas. Iš dviejų straipsnių. Priėmimas pastraipsniui. Dėl jų abiejų pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Balsuosime tuoj pat.
14.30 val.
Civilinio kodekso 2.104 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2849(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.16 klausimas – Civilinio kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Iš dviejų straipsnių. Dėl jų pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
14.30 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2850(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.17 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas. Iš dviejų straipsnių. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime tuoj pat, pabaigę visus paketo įstatymus.
14.31 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2851(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.18 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnio pakeitimas. Vienas straipsnis. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Tuoj pat ir apsispręsime.
14.31 val.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2852(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.19 klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Iš trijų straipsnių. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime tuoj pat.
14.31 val.
Darbo kodekso 33, 147 ir 210 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2853(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.20 klausimas – Darbo kodekso trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Projektas iš penkių straipsnių, dėl jų pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime dėl balsavimo tuoj pat.
14.31 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3202(2) (priėmimas)
Ir paskutinis iš paketo yra darbotvarkės 2-7.21 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Iš dviejų straipsnių. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso projekto nėra norinčių kalbėti. Kviesiu tuoj pat balsuoti.
14.32 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2998(2) (priėmimo tęsinys)
Mieli kolegos, dabar yra balsavimo intervalas. Aš manau, kad gal pradėkime nuo pradžių balsuoti, nuo pirmojo šio paketo… Atsiprašau, nuo darbotvarkės 2-4 klausimo, iš eilės, kuriuos apsvarstėme. Dėl Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimo tuoj pat balsuosime. Kviečiu į savo vietas mielus kolegas. Kviečiu užkurti balsavimo mašiną. Galime ir greitai, manau, visi vietoje esame. Reikės greitai balsuoti, būkite pasiruošę. Balsuojame dėl Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2998(2) priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112: už – 111, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.33 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29, 212, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1884 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1949 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3033(2) (priėmimo tęsinys)
Kviečiu balsuoti dėl darbotvarkės 2-5 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projekto Nr. XIVP-3033(2) priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112: už – 111, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.33 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2943(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Pilietybės įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2943(2) priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 107, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.34 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2834(2)VK (priėmimo tęsinys)
Kviečiu balsuoti dėl darbotvarkės 2-7.1 klausimo – Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2834(2) priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 101, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.34 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2835(3)VK (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.2 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2835 priėmimas. Antroji redakcija. Atsiprašau, trečioji redakcija.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 109, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.35 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 11, 14, 19, 20, 23, 25 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2836(2)VK (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.3 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2836(2). Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.35 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 5, 13, 22, 26, 281, 29, 291, 30, 301, 302, 31, 311, 32 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2837(2)VK (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.4 klausimas – Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2837(2). Kviečiu apsispręsti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.36 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4, 5, 6, 18, 19, 21, 26, 39 straipsnių pakeitimo ir 101 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2838(2)VK (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.5 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2838(2). Priėmimas. Kviečiu apsispręsti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 110, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.36 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6, 15, 18, 21, 25, 27, 29, 33, 34, 38, 39, 43, 55, 60 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2839(2)VK (priėmimo tęsinys)
Dabar spręsime dėl darbotvarkės 2-7.6 klausimo. Kviesčiau pirmininką grįžti į tribūną. Yra vienas pasiūlymas dėl 2 straipsnio, jį pristatys Seimo narys K. Vilkauskas. Prašau pristatyti siūlymą.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Čia tas pasiūlymas, kuris šiandien sulaukė daug skambių žodžių ir emocijų. Tai yra paprastas pasiūlymas, siūloma, kad būtų teikiama mero informacija savivaldybės tarybai dėl valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus ir lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, ir išklausyti reglamento nustatyta tvarka. Tai yra pateikiama savivaldybės tarybai informacija, nors šiuos klausimus sprendžia meras su administracijos direktoriumi. Prašau palaikymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime? Ar būtų 29 palaikantys šio siūlymo svarstymą? Kviečiu tada apsispręsti, ar yra 29 palaikantys, kad svarstytume K. Vilkausko ką tik pristatytą siūlymą. Tie, kurie esate už svarstymą, balsuokite už.
Taip. Balsavo 72, už – 51, tai 29 yra. Prašau pristatyti komiteto poziciją šiuo klausimu.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto argumentai. Aš teikėjams pasiūlyčiau: tą patį straipsnį reikėjo paskaityti ne tik iki 9 punkto, bet iki 16. Ir kas buvo minėta teikiant ir svarstant komitete, kad taip jūs siaurinate galimybes.
Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija vykdyti juridinių asmenų, kurių dalyviai yra savivaldybėje, priežiūrą yra nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 16 punkte, o jūs kalbate apie 9 punktą. Tą patį straipsnį reikėjo tik iki galo perskaityti.
„Įstatymas suteikia savivaldybės tarybai teisę vykdyti visų juridinių asmenų, taip pat ir biudžetinių įstaigų, kurių dalyviai yra savivaldybėje, priežiūrą savivaldybės tarybos pasirinkta forma. Įstatymas šios priežiūros vykdymo neturi riboti, nustatydamas tik mero teikiamos informacijos išklausymą kaip vieną iš vykdomos priežiūros priemonių. Savivaldybių tarybos turi teisę turėti nevaržomai jų nustatytais būdais, apimtimi, forma ar terminais gauti visą reikalingą informaciją apie savivaldybės biudžetinių įstaigų veiklą ir šios veiklos organizavimą, įskaitant ir lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, naudojimą.“
Kalbėdami taip garsiai apie demokratiją, šiuo siūlymu jūs norite ją suvaržyti, todėl komitetas nepritarė ir pasilieka prie galiojančios redakcijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų dėl šio pasiūlymo už kalbės V. Semeška. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Na, tikrai nėra perteklinis dalykas. Jeigu jau mes iš savivaldybės tarybų atėmėme jų išimtinę teisę, tai bent jau paviešintų, kuomet perdavė visas teises merui ir jo paskirtam administracijos direktoriui dėl biudžetinių įstaigų struktūros, darbo užmokesčio fondo tvirtinimo, didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus savivaldybės biudžetinėse įstaigose nustatymo, tai jeigu jau perduodame į vienas rankas, tai bent jau būtų pareiga paviešinti tai savivaldybės tarybos posėdyje. Kodėl nepritarti šitam pasiūlymui, tikrai argumentų nėra, todėl kviečiu pritarti gerbiamo K. Vilkausko pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkui, motyvai yra išsakyti. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria K. Vilkausko siūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 111: už – 36, prieš – 14, susilaikė 61. Pasiūlymui nėra pritarta. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Balsuojame dėl 2 straipsnio. Ar pritariame 2 straipsniui tokiam, kaip dabar būtų suredaguota nepritarus siūlymui? Prašau.
Balsavo 114: už – 102, prieš – 1, susilaikė 11. 2 straipsniui pritarta.
Nuo 3 iki 16 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl šio įstatymo projekto dėl motyvų prieš kalbės V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Nekalbėsiu aš prieš, aš viską pasakiau, ką norėjau pasakyti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Balsuojame dėl šio įstatymo priėmimo. Vietos savivaldos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2839(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 106, prieš – 1, susilaikė 13. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.42 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 10 ir 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2840(2)VK (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2.7.7 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2840(2). Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 9. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.42 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17 ir 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2841(2)VK (priėmimo tęsinys)
Balsuojame dėl darbotvarkės 2-7.8 klausimo – Administracinių bylų teisenos įstatymo projekto Nr. XIVP-2841 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 110, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.43 val.
Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 315 ir 319 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2842(2)VK (priėmimo tęsinys)
Balsuojame dėl darbotvarkės 2-7.9 klausimo – Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2842 priėmimo. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112: už – 109, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.43 val.
Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 58, 62 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2843(2)VK (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.10 klausimas – Koncesijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2843. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.44 val.
Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo Nr. I-270 9, 20, 21 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2844(2)VK (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.11 klausimas – Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2844.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.44 val.
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 68 ir 104 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2845(2)VK (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.12 klausimas – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos ir kitų sričių perkančiųjų subjektų, įstatymo projektas Nr. XIVP-2845. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118: už – 114, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.45 val.
Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 1, 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2846(2)VK (priėmimo tęsinys)
2-7.13 klausimas – Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2846. Balsuojame dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114, už – 110, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.45 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 5, 25, 26, 46, 58, 76, 93 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2847(2)VK (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.14 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2847(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 111, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.45 val.
Strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2848(2)VK (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.15 klausimas – Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118: už – 115, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.46 val.
Civilinio kodekso 2.104 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2849(2)VK (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.16 klausimas – Civilinio kodekso vieno straipsnio pakeitimo projektas. Kviečiu balsuoti dėl projekto Nr. XIVP-2849(2) priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.46 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2850(2)VK (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.17 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo projekto priėmimas Nr. XIVP-2850(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.47 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2851(2)VK (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.18 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2851(2). Balsuojame dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.47 val.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2852(2)VK (priėmimo tęsinys)
2-7.19 klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-2852.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.48 val.
Darbo kodekso 33, 147 ir 210 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2853(2)VK (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.20 klausimas – Darbo kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2853(2). Balsuokime dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 110, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.48 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3202(2) (priėmimo tęsinys)
Ir darbotvarkės 2-7.21 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-3202(2) priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas yra priimtas. (Gongas) Sveikinimai! Visas įstatymų paketas yra priimtas. Galiu šiek tiek patylėti.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Laisvės premijų paskyrimo Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui“ projektas. Aš matau, kad tiktai Seimo Pirmininkės nėra, tai šiek tiek mes šį praleisime.
14.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3125(2) (svarstymas ir priėmimas)
Einame svarstyti darbotvarkės 2-10 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Svarstymo stadija. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją M. Maldeikį pristatyti komiteto išvadą dėl nutarimo.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė minėtam pasiūlymui: 10 buvo už, 3 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, aš tiesiog dėl vedimo tvarkos. Manau, kad mes jau nespėsime iki 15 val. 10 min. dar dėl ko nors balsuoti, tai, aš sakyčiau, orientuokimės į kitą balsavimo intervalą, pagal darbotvarkę numatytą posėdžio pabaigoje.
Dabar visi komitetai taip pat turi pristatyti šį dokumentą. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją. Ruošiasi Ateities komitetas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą svarstė spalio 18 dieną. Jam buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Ateities komiteto pirmininką R. Lopatą. Ruošiasi Audito komitetas, R. Budbergytė.
R. LOPATA (LSF). Ponios ir ponai, Ateities komitetas svarstė spalio 27 dieną. Nutarė pritarti. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 5, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu R. Budbergytę. Ruošiasi Ekonomikos komiteto pranešėjas G. Paluckas.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Audito komitetas spalio 25 dieną posėdyje svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-3125 ir priėmė sprendimą jam pritarti. Taip pat pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymą. Balsavimo rezultatai buvo vienbalsiai: už – 7.
Mūsų pasiūlymas buvo papildyti Seimo nutarimo projektą 2 straipsniu ir rekomenduoti Vyriausybei tęsti ir spartinti numatytų trūkstamų Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fondo apskaitai tvarkyti naudojamų Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) funkcinių specifikacijų, reikalingų šio fondo finansinėms ataskaitoms formuoti iš patvirtinto apskaitos registro, sukūrimą. Pagrindinis komitetas pritarė šiam mūsų siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu G. Palucką pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą. Ruošiasi M. Lingė, Europos reikalų komitetas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ekonomikos komitetas svarstė Seimo nutarimo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Europos reikalų komiteto vardu M. Lingė turi pristatyti. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi V. Juozapaitis – Kultūros komiteto išvada. Robertas turbūt.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Europos reikalų komitetas lapkričio 10 dieną apsvarstė ataskaitas ir priėmė sprendimą joms pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu R. Šarknicką pristatyti Kultūros komiteto išvadą. Ruošiasi V. Pranckietis, Kaimo reikalų komitetas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kultūros komitetas taip pat apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-3125. Balsavimo rezultatai: už – 7.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaimo reikalų komiteto vardu… Pirmininko nematau, tai tiesiog perskaitysiu išvadą, kad Kaimo reikalų komitetas svarstė ir pritarė Seimo nutarimo projektui ir išvadoms vienbalsiu rezultatu: už – 7.
Kas galėtų pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą? Niekas negalėtų. Kviečiu A. Mazuronį pristatyti NSGK išvadą. Ruošiasi Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas J. Džiugelis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-3125 ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu J. Džiugelis, suprantu, iš savo vietos pristatys išvadą. Prašau. Tuoj, minutę!
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Matulas pristatys Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Prašom pristatyti. Ruošiasi A. Žukauskas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė minėtą nutarimo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Žukauską pristatyti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą. Ruošiasi I. Haase.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Seimo Švietimo ir mokslo komitetas projektą svarstė spalio 18 dieną, balsuoti buvo pateikta formuluotė „iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto ir komiteto išvadoms“, ir nepritarė. Už pritarimą balsavo 4, prieš nebuvo, susilaikė 6.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu I. Haase. Ruošiasi pranešėjas Užsienio reikalų komiteto vardu.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-3125. Komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-3125. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėti Užsienio reikalų komiteto vardu kviečiu A. Lydeką.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Užsienio reikalų komitetas apsvarstė minėtą teisės aktą ir balsavo: 4 buvo už, prieš nebuvo nė 1, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu įpareigotas B. Matelis, bet, matau, D. Griškevičius gali padėti tai atlikti. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Komitete svarstyta. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius. Prašom pristatyti išvadą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Seimo Žmogaus teisių komitetas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą svarstė šių metų spalio 25 dieną, dėl šio nutarimo projekto balsavo ir jam pritarė, 4 komiteto nariams balsavus už, 1 susilaikius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išvados pristatytos. Dabar spręsime dėl priėmimo. Priėmimas pastraipsniui. Yra du straipsniai, dėl jų pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir dėl viso projekto dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti, balsuosime per balsavimo intervalą, kuris prasidės kažkada posėdžio pabaigoje. Aš manau, gal net ir apie kokią 17 valandą. Bet dar įvertinsime, kaip sekasi eiti pagal darbotvarkę.
14.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3126(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas. Analogiškai komitetai pristatys savo išvadas. Pirmasis – Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas M. Maldeikis.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė minėtą projektą ir jam pritarė. Už – 10, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aplinkos apsaugos komiteto išvadą perskaitysiu aš: „Svarstė ir pritarė bendru sutarimu. “
Ateities komiteto pirmininko taip pat nematau. Ateities komitetas svarstė šį sprendimą, pritarė ir, atsižvelgdamas į tai, kas svarstyta, pasiūlė paraginti viešojo sektoriaus subjektus įvertinti valstybinio audito išvadas ir įgyvendinti pateiktas rekomendacijas. Balsavimo rezultatai: už – 13, prieš – 2, susilaikė 2.
Audito komiteto pranešėja R. Budbergytė, matau, yra. Kviečiu ją į tribūną.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū. Audito komitetas vienbalsiai pritarė projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ekonomikos komiteto pranešėjo G. Palucko nėra. Gal aš įvardinsiu, kad svarstė ir pritarė bendru sutarimu.
Europos reikalų komiteto pranešėjas M. Lingė kviečiamas į tribūną. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė nutarimo projektą ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui ir Europos reikalų komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Kultūros komiteto išvadą pristatys R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kultūros komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto Nr. XIVP-3126. Balsavimo rezultatai: 7 – už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaimo reikalų komiteto pirmininko nematau. Pristatysiu, kad svarstė ir pritarė sprendimui ir komiteto išvadoms vienbalsiai.
NSGK. Gal A. Mazuronis norėtų pristatyti dar kartelį NSGK išvadą? Kaip tik, matau, ruošiasi, tai tikrai gali atmintinai pristatyti. Prašau.
A. MAZURONIS (DPF). Labai ačiū. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė klausimą ir nusprendė siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pritarti pateiktam nutarimo projektui Nr. XIVP-3126 ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pristatys J. Džiugelis. Prašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Matulas – Sveikatos reikalų komiteto išvada. Ruošiasi A. Žukauskas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė minėtą nutarimo projektą, vėlgi pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu pristatyti A. Žukauską iš Švietimo ir mokslo komiteto. Taip pat I. Haase ruošiasi.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas spalio 18 dieną svarstė šitą projektą. Balsuojant buvo pateikta formuluotė: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui ir komiteto išvadoms. Balsavo: už – 4, prieš – 0, susilaikė 6. Taigi nepritarta.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu I. Haase pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Ruošiasi URKʼo atstovai.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Komitetas kaip papildomas svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-3126. Komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam projektui Nr. XIVP-3126. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Užsienio reikalų komiteto išvada yra pritarti bendru sutarimu šiam projektui. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėjų taip pat nematau, tai perskaitysiu, kad „Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadai pritarta bendru sutarimu“.
Ir Žmogaus teisių komiteto pirmininkas. Prašau, galėtų pristatyti ŽTK.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Žmogaus teisių komitetas nutarimo projektą svarstė šių metų spalio 25 dieną, jam pritarė 3 komiteto nariams balsavus už ir 2 susilaikius.
PIRMININKAS. Dėkoju, išvados pristatytos. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Iš vieno straipsnio. Dėl 1 straipsnio nėra pastabų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso projekto nėra norinčių kalbėti, apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
15.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Laisvės premijų paskyrimo Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui“ projektas Nr. XIVP-3310 (pateikimas)
Matau, Seimo Pirmininkė yra Seimo salėje. Aš kviesčiau ją pristatyti darbotvarkės 2-9 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Laisvės premijų paskyrimo Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui“ projektą. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos laisvės premijos įstatymo 2 straipsniu ir atsižvelgdama į Laisvės premijų komisijos 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą, teikiu jums svarstyti Seimo nutarimo dėl 2023 metų Laisvės premijų paskyrimo projektą.
Laisvės premijų komisija šį kartą siūlo skirti dvi Laisvės premijas. Pirmoji – Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, pogrindinės spaudos leidėjui ir publicistui, politiniam kaliniui, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbiui P. Plumpai už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Antroji – Europos Parlamentui už šiandienos pastangas stiprinant demokratiją ir žmogaus teises, už laisvo tautų apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą, už nuolatinį istorinio teisingumo siekį, už indėlį remiant Lietuvos laisvės bylą ir Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių nepriklausomybės tikslą, diplomatinę paramą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei ir už indėlį į Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą.
Manyčiau, kad abiejų kandidatų nuopelnai dėl žmogaus teisių ir demokratijos yra neabejotini, todėl kviečiu pritarti šiam nutarimo projektui. 2023 metų Laisvės premijas būtų numatoma įteikti Laisvės gynėjų dieną, 2024 m. sausio 13 d. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių paklausti. A. Skardžius yra Seimo salėje, kitų norinčių nematau. Prašau, jūs turite galimybę.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, dėl P. Plumpos turbūt abejonių niekam nekyla, bet daug diskusijų ir abejonių yra, kad ši premija pirmą kartą teikiama institucijai – Europos Parlamentui. Galbūt plačiau paaiškintumėte, koks čia žanras, kaip tos premijos dydis įtakos Europos Parlamentui… Man tai panašu, kaip drambliui bambonkė turbūt. Tas dydis – keli tūkstančiai eurų tokiai institucijai, žarstančiai milijardus. Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Suprantu, Laisvės premija tikrai nėra dėl finansinės piniginės išraiškos – tai yra dėl visai kitų dalykų. Jūs teisingai pastebite, kad jeigu bus Seimo valia ir Laisvės premija bus skirta Europos Parlamentui kaip institucijai, tai tas finansinis aspektas čia bus visiškai simbolinis ir antraeilis.
Kita vertus, kalbant apie kitus metus, 2024 metus, kuriais mes minėsime savo narystės Europos Sąjungoje 20-metį, prisimenant tai, kiek Europos Parlamentas, būtent kaip demokratiškai rinkta ir atstovus iš visos Europos Sąjungos subūrusi institucija, ilgus dešimtmečius palaikė Lietuvos ir kitų valstybių demokratijos ir nepriklausomybės, laisvės siekius, atrodo, kad argumentų skirti tą premiją Europos Parlamentui kaip institucijai tikrai pakanka. Aš sveikinu tokį komisijos sprendimą, manau, kad tai išmintingas sprendimas teikti dvi premijas, ir Europos Parlamentas tikrai atrodys, manau, labai solidžiai tarp kitų šią premiją užsitarnavusių asmenų ar institucijų.
PIRMININKAS. Dėkoju, daugiau klausiančių nematau. Ačiū, Seimo Pirmininke. Dėl motyvų už kalbės V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Tikrai labai įdomus komisijos sprendimas ir teigiamai vertintinas. Čia nekyla abejonių dėl „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbio P. Plumpos. Tačiau Laisvės premija Europos Parlamentui – įspūdinga, sakyčiau, netradiciška ir kažkas naujoviška, nes tikrai yra kuo pasidžiaugti. Europos Parlamentas tai yra tas šviesos nešėjas ir demokratijos skleidėjas, džiaugiamės dėl jo ypatingų sprendimų dabar Ukrainos atžvilgiu, remiant Moldovos siekius įstoti į mūsų šeimą, Europos šeimą, Lietuvos besąlygišką rėmimą. Na, ir graži sukaktis, kaip Seimo Pirmininkė ir minėjo. Dėl to čia tikrai abejonių nekyla. Priešingai – malonus džiaugsmas ir šypsena veide, kad suteiksime Laisvės premiją Europos Parlamentui, manau, iškilmingai. Tai pritarkime visi. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuodami apsispręsime dėl šio projekto po pateikimo balsuoti numatytu laiku.
15.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2022 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3127(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2022 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo projektas. Kviečiu M. Maldeikį į tribūną.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Dar kartą dėkui pirmininkui. Biudžeto ir finansų komitetas irgi apsvarstė šį projektą ir jam pritarė: 10 – už, 3 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu R. Budbergytę pristatyti Audito komiteto išvadą.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, Audito komitetas vienbalsiai, 7 – už, pritarė Seimo nutarimui, kuriuo tvirtinamas Stabilizavimo fondo ataskaitų rinkinys.
PIRMININKAS. Dėkoju. Priėmimas pastraipsniui. Iš vieno straipsnio. Dėl jo pastabų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl viso projekto nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami vėliau.
15.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3124(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio. Pranešėjai… Visų pirma Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas pristatys komiteto išvadą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė nutarimo projektą dėl PSDF 2022 metų biudžeto ir džiaugiasi, kad Valstybės kontrolė jokių esminių pažeidimų dėl biudžeto panaudojimo nerado, todėl jam pritarė 9 balsuojant už, niekam nesusilaikius… Tiksliau, 9 balsavo už, prieš nebuvo, 3 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu taip pat R. Budbergytę pristatyti Audito komiteto išvadą.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, Audito komitetas taip pat pritarė ir sprendimas buvo priimtas: 5 balsai buvo už ir 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Iš vieno straipsnio. Dėl jo pastabų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime per balsavimo intervalą.
15.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2022 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3138(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas. Iš pradžių turėtų Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėjas pristatyti, bet jo salėje aš nematau. Tai galbūt aš pristatysiu SRDK išvadą. Jinai yra tokia, jog komitetas pritaria iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir pritaria bendru sutarimu.
Dabar kviečiu taip pat R. Budbergytę iš Audito komiteto pristatyti.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, Audito komitetas vienbalsiai pritarė Socialinio draudimo fondo ataskaitų rinkinio patvirtinimui Seimo nutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Priėmimas. Iš vieno straipsnio. Pastabų dėl jo negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių… Yra norintis kalbėti prieš A. Mazuronis. Prašau.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, kadangi aš jau ne vieną kartą bandau pabrėžti šią procedūrą, tai yra ataskaitų rinkinių svarstymą plenarinių posėdžių salėje, kaip išskirtinai formalią arba nekuriančią jokios pridėtinės vertės, tai pakartosiu dar kartą, kad, mano nuomone, reikėtų keisti Seimo statutą ir šį žanrą perkelti į specifinius sektorinius komitetus, o plenarinių posėdžių salėje tos grynai formalios procedūros, kuri, kaip matome iš dalyvaujančių Seimo narių posėdžių salėje skaičiaus, nelabai kam ir įdomi, tiesiog atsisakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
15.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2022 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3139(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas. Taip pat Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą aš perskaitysiu. Jinai yra tokia: komitetas svarstė ir pritarė pateiktam nutarimo projektui bendru sutarimu.
Kviečiu Audito komiteto pranešėją R. Budbergytę pristatyti Audito komiteto išvadą.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū. Audito komitetas vienbalsiai pritarė šiam Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis, dėl jo pastabų nėra. Galime jam pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Pritarta bendru sutarimu.
15.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2022 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3140(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2022 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada dėl šio įstatymo projekto yra pritarti iniciatorių pateiktam sprendimo projektui. Pritarta bendru sutarimu. Audito komiteto išvadą prašau pristatyti R. Budbergytę.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū. Audito komitetas vienbalsiai pritarė Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Projektas iš vieno straipsnio. Dėl jo pastabų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų už nėra norinčių kalbėti. Prieš nori kalbėti A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Aš tik noriu paklausti, kas atsitiktų, jeigu nepatvirtintume šito nutarimo? Atsakyti galiu pats – nieko. Todėl tokių nutarimų tvirtinimas plenarinių posėdžių salėje, man atrodo, yra išskirtinai perteklinis ir turėtų būti atliekamas specializuotuose komitetuose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų pastabų dėka aš šiek tiek pailsiu, nes ne visada kalbu. Tikiuosi, tęsite. Balsuosime balsuoti nustatytu laiku dėl darbotvarkės 2-16 klausimo.
15.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Pensijų anuitetų fondo 2022 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2999(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-17 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Pensijų anuitetų fondo 2022 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė ir nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui bendru sutarimu. Audito komitetas taip pat svarstė. Kviečiu R. Budbergytę pristatyti Audito komiteto išvadą.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū. Audito komitetas taip pat pritarė vienbalsiai šiam Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Projektas iš vieno straipsnio, dėl jo pastabų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą šiek tiek vėliau.
15.17 val.
Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3268, Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 1, 53, 6, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3269 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projektas ir lydimasis Teisėkūros pagrindų įstatymas. Kviečiu teisingumo ministrę E. Dobrowolską į tribūną. Prašau.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už galimybę pristatyti įstatymo projektą. Šiuo projektu vykdomas Vyriausybės įsipareigojimas dėl konstitucinių įstatymų rengimo, atsižvelgiant į tai, kad konstitucinių įstatymų sąrašas būtent numato, kad konstituciniu įstatymu turi būti reguliuojamos rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos ir Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisių įgyvendinimas. Šiuo projektu iš esmės siekiama, kad tinkamo lygmens teisės aktu, tai yra konstituciniu įstatymu, aiškiau ir nuosekliau būtų sureguliuota iniciatyvos teisės įgyvendinimo tvarka, palengvintos šios teisės įgyvendinimo sąlygos ir išspręsti techniniai nesutarimai.
Lydimajame teisės akte yra numatyta, kad yra siekiama nustatyti piliečių teikiamo teisės akto projekto reikalavimus, tapačius nustatytiems įgyvendinant referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę, taip pat įtvirtinti pareigą Teisės aktų registre skelbti būtinus paskelbti Lietuvos Respublikos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu sudaromus susitarimus.
Taigi pagrindiniu projektu iš esmės nereformuojant iniciatyvos teisės įgyvendinimo mechanizmo, siūlomi šie esminiai pakeitimai: nustatoma galimybė 50 tūkst. piliečių teikti Seimui ne tik konstitucinių įstatymų ir kitų įstatymų, bet ir kitų Seimo priimamų norminių teisės aktų projektus, sumažinamas nuo dešimties iki penkių asmenų iniciatyvinės grupės narių skaičius, iniciatyvinei grupei nustatoma pareiga paskirti koordinatorius, pailginamas nuo 4 iki 6 mėnesių terminas surinkti 300 tūkst. piliečių parašus, nustatoma pareiga su prašymu įregistruoti iniciatyvinę grupę pateikti iniciatyvos projektą ir jo aiškinamąjį raštą, atsižvelgiant į oficialią konstitucinę doktriną, nustatoma VRK pareiga įvertinti iniciatyvos projekto atitiktį Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytiems reikalavimams, taip pat ar iniciatyvos projekto nuostatomis nėra paneigiami iš Konstitucijos kylantys reikalavimai. Taip pat siekiant informuoti, šviesti visuomenę ir paskatinti piliečius naudotis šia teise, numatoma pareiga VRK interneto svetainėje skelbti su iniciatyvos teisės įgyvendinimu susijusią informaciją, aiškiau apibrėžiama VRK kompetencija ir VRK sprendimų rūšys, sureguliuojama įstatymo pažeidimo fakto tyrimo procedūra, nustatomas aiškesnis iniciatyvos projekto politinės kampanijos reguliavimas ir, atitinkamai atsižvelgiant į oficialią konstitucinę doktriną, nustatoma, kad piliečių teikimo, teisės aktų projektų svarstymo metu Konstitucijos keitimo ar papildymo įstatymų projekto tikslas negali iš esmės būti keičiamos ar grąžinamas tobulinti. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiama ministre, išties labai svarbus ir tikrai išskirtinai valstybės gyvenime, praktiniame gyvenime reikalingas įstatymo projektas. Tokie du maži klausimėliai. Kas paskatino šitas įstatymo pataisas? Ir kaip, jas priėmus arba jų nepriėmus, pasikeis paprasto žmogaus gyvenimas, kad ir, sakykime, Pasvalyje? Štai sėdi A. Matulas.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū, kolega, už klausimus. Tai, visų pirma, paskatino tai, kad jau yra numatyta, kokie įstatymai turi būti įtvirtinti kaip konstituciniai įstatymai. Ir tai, kad iki šiol to nesusitvarkėme… Tai yra mūsų pareiga. Taip pat numatėme ir Vyriausybės programoje kaip vieną iš rodiklių, kad įtvirtinsime konstituciniais įstatymais tai, kas yra būtina.
Atsakau į antrąją klausimo dalį, kaip tai palies paprastą žmogų? Tai šiuo įstatymo projektu, jį priėmus, yra supaprastinamos tos tvarkos, kaip surinkti tuos parašus, kaip kreiptis į Seimą, kad Seimas ne tik galėtų, bet ir privalėtų svarstyti įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiama ministre, ar priėmus šį jūsų siūlomą įstatymą Vyriausioji rinkimų komisija nebus įsprausta į įstatymo raidę? Gyvenimas yra gyvenimu, o įstatymo raidė yra raidė. Ir čia gali iškilti tam tikrų, sakykime, tokios stagnacijos, nelankstumo?
E. DOBROWOLSKA (LF). Esu tikra, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos vaidmuo, įgyvendinant šitą įstatymą, tai yra būtent pagalba tai iniciatyvinei grupei, kad jų iniciatyva ne tik atitiktų teisės reguliavimus, bet taip pat, kad lengviau būtų įveiktas teisėkūros iššūkis, dėl kurio, kartais mes matome praktikoje, tikrai kyla tų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Dėl šio klausimo balsuosime balsavimo intervalo metu.
15.22 val.
Baudžiamojo kodekso 24, 25, 32, 391, 2491, 2502, 2504, 2506 ir 2521 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3279ES (pateikimas)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu ministrę taip pat juos pristatyti.
E. DOBROWOLSKA (LF). Įstatymo projektas parengtas siekiant pašalinti Europos Komisijos nustatytą Europos Sąjungos teisės pažeidimą dėl netinkamo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (dėl kovos su terorizmu) nuostatų perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę. Komisijos iškelta pagrįsta nuomonė yra paskutinė pažeidimo procedūros stadija, po kurios, tinkamai neįgyvendinus direktyvos nuostatų ir Komisijos įpareigojimų, Komisija gali kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kuris turi galimybę skirti dideles finansines sankcijas. Atitinkamai su Komisija šis įstatymo projektas pažodžiui yra suderintas ir tikimasi, kad dar šiemet bus priimtas.
Siekiama pašalinti ne tik identifikuotas nuostatas, kaip pateikiama, bet ir apibrėžti teroristinę grupę. Šiam tikslui pasiekti įstatymo projektu planuojama pakeisti Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, kur yra įtvirtinta teroristinės grupės samprata: „Teroristinė grupė – trijų ar daugiau asmenų iš anksto sukurta tam tikram laikotarpiui ir suderintai veikianti grupė, turinti tikslą daryti vieną ar kelis teroristinius nusikaltimus.“ Aptariamais pakeitimais siekiama aprobuoti visus direktyvoje numatytus teroristinės grupės apibrėžties elementus.
Kartu įstatymo projektu išlaikoma iki šiol baudžiamajame įstatyme egzistuojanti dviejų lygių, tai yra mažesnio ir didesnio, pavojingumo teroristinių grupių modeliai. Mažesnio pavojingumo ir organizuotumo teroristinė grupė įtvirtinama įstatymo projektu 25 straipsnio 3 dalyje. O didžiausio pavojingumo ir organizuotumo teroristinė grupė, kuri Baudžiamajame kodekse įvardinama kaip organizuota teroristinė grupė, yra prilyginama nusikalstamam susivienijimui. Atitinkamai, kadangi projektas yra suderintas su Europos Komisija, tikiuosi jūsų palaikymo ir atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Semeškos nematau salėje. Klausia A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, Seimas, atrodo, 2007 metais vieną iš šiandien valdančių partijų pripažino kaip teroristinę organizaciją, turinčią jos požymių dėl jos asmenų veikimo. Tai kaip dabar jūs manote? Jūsų koalicijos partneriais turėtų būti.
E. DOBROWOLSKA (LF). Aš esu tikra, kad jūsų klausimas niekaip nesusijęs su pateikiamu projektu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl šio įstatymo projekto motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
Gerbiamieji kolegos, mano toks spėjimas, kadangi tikrai reikės paankstinti balsavimo 17 val. 40 min. intervalą, matydamas nedidelį klausiančiųjų skaičių, aš sakyčiau, 16 val. 10 min. galėtų būti mūsų šios dienos balsavimo intervalas. Jeigu jūs galite pranešti savo frakcijų kolegoms, kad maždaug tokiu laiku mes pradėtume – 16 val. 10 min.
15.25 val.
Bausmių vykdymo kodekso 15, 20, 21, 31, 37, 64, 68, 83, 90 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3280, Baudžiamojo proceso kodekso 358 ir 360 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3281, Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 14, 15, 16, 25, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3282, Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3283 (pateikimas)
Taigi kviesčiau E. Dobrowolską pristatyti dar vieną paketą, tai yra Bausmių vykdymo kodeksą ir susijusius įstatymus. Prašau.
E. DOBROWOLSKA (LF). Šių metų sausio 1 dieną įsigaliojo Bausmių vykdymo kodeksas ir su juo susiję įstatymų pakeitimai. Matome praktikoje tam tikrus niuansus, kuriuos tikrai galėtume pakeisti. Atėjo Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos, pareigūnų pasiūlymai, kaip galėtume efektyviau vykdyti veiklą.
Projektuose siūlomos priemonės. Visų pirma siūloma patikslinti viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmių reglamentavimą, nuteistųjų pareigas, jų vykdymo aspektus. Tai leistų sumažinti perteklinį nuteistųjų atvykimo į Probacijos tarnybą skaičių.
Siūloma numatyti, kad nuteistieji, be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku negrįžę į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ar iš jos pabėgę, būtų perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą, tai, be abejo, veiktų ir prevenciškai.
Siūloma leisti darbdaviui, įdarbinusiam nuteistąjį, jo darbo užmokestį pervesti tiesiogiai tais atvejais, kai nuteistasis turi teisę disponuoti pinigais. Atsižvelgiant į karinės agresijos prieš Ukrainą metu vykdomų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų kontekstą, siūloma lygtinio paleidimo netaikyti asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.
Siūloma numatyti, kad tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos, esančios arčiausiai laisvės atėmimo vietos įstaigos, neteikia nuteistiesiems reikalingų sveikatos paslaugų, šios paslaugos jiems galėtų būti teikiamos arčiausiai kalėjimo esančioje ir atitinkamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje privačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Siūloma nustatyti, kad į arešto ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką neįskaitomas vieną parą viršijantis laikas, per kurį nuteistasis, būdamas laikinai išleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, be svarbios priežasties nustatytu laiku į ją negrįžo ar buvo iš jos pabėgęs, taip pat šios bausmės atlikimo metu paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo laikas, išskyrus paskirtą suėmimo laiką, jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, arba kardomoji priemonė buvo pripažinta nepagrįsta.
Siūloma sudaryti galimybę probuojamajam nustatyti papildomas probacijos sąlygas, jei tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Siūloma numatyti automatinių probacijos sąlygų, jei jos neįvykdytos dėl objektyvių priežasčių, pratęsimą. Taip pat siūlomos naujos probacijos panaikinimo sąlygos, kurios susijusios su nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimu.
Atsakyčiau į jūsų klausimus, jeigu turėtumėte.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama ministre, jūsų pristatomas įstatymo projektas skirtas racionaliau naudoti bausmių vykdymo sistemos išteklius. Jūs turbūt žinote, prieš porą savaičių į viešumą iškilo informacija, kad jūsų ministerijai pavaldus Kalėjimų departamentas planuoja steigti pusiaukelės namus Kauno rajono Domeikavos gyvenvietėje. Ten atlikę bausmę nuteistieji galėtų lengviau integruotis į visuomenę. Tai sukėlė didelį vietinių gyventojų pasipiktinimą, nes Domeikava yra labai sparčiai augantis Kauno rajonas, kuriame yra daug naujų namų ir kotedžų kvartalų.
Ką jūs apie tai manote? Ar ketinate nuvykti į vietą ir pakalbėti su nerimą išgyvenančiais gyventojais? Gal tokių pusiaukelės namų įkūrimas intensyviai apgyvendintame priemiestyje yra pernelyg radikalus socialinis eksperimentas?
E. DOBROWOLSKA (LF). Ačiū, kolega. Tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai nėra susiję su teikiamu įstatymo projektu. Labai trumpai atsakysiu, kad vėl pasinaudojote šiuo laiku. Šiuo metu veikia septyni pusiaukelės namai visoje Lietuvoje. Ne pirma Vyriausybė ir ne paskutinė įgyvendina pusiaukelės namų plėtrą. Tai yra be galo svarbu. Ką mes matome? Tų nuteistųjų, kurie į laisvę grįžta per pusiaukelės namus, grįžtamumas yra mažiau negu 10 %, o iš pusiaukelės namų tinklo septynių atidarytų per septynerius metus nematėme nė vieno karto, kad tų asmenų būtų padarytas nusikaltimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Semeška. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, tikrai norėjau padėkoti už šitą paketą ir pasveikinti jūsų ministerijos specialistus. Tikrai atliktas didelis darbas ir labai kokybiškai parengtas įstatymo projektas, atitaisomos ir tam tikros klaidos, kai tie nuteistieji, kurie virš 10 metų turi kalėti, gali grįžti į namus savaitgalį, kai liko tam tikras bausmės laiko atlikimas, o tie, kurie mažiau negu 10 metų negalėdavo to daryti… tai tikrai puikiai sureguliuojama. Mano klausimas galbūt būtų. Jūs taip pat įstatymo projekte nenumatėte galimybių tam tikrus nuteistuosius taip pat ir privačiai gydyti. Tai, kad būtų galbūt visuomenei aišku, reikėtų aiškiai pasakyti, kad jeigu tas nuteistasis eis pas privatininką dantų protezuotis ar panašiai, pats ir apsimokės. Tai teisingai supratau, taip? Ne valstybės sąskaita jau jam privatininko bus protezuojami tie dantys?
E. DOBROWOLSKA (LF). Visų pirma labai ačiū, kad vertinate mūsų darbą, ypač teisėkūrą, kur praktikoje matome tam tikrų spragų, tai būtina susitvarkyti ir turėti progresyvumo principą, ypač ir pagal laisvės atėmimą, ir bendravimas su šeima yra be galo svarbus dėl resocializacijos. Jeigu kalbėtume apie sveikatos priežiūrą, šios nuostatos pakeitimas atėjo išimtinai iš mūsų Kalėjimų tarnybos gydytojų, kadangi čia mūsų medikai yra įdarbinti ir dirba. Pagrindinis iššūkis tam tikruose regionuose, nepaisant to, kad yra ir valstybinis sektorius, kur, be abejo, mes stengiamės visada savo resursais užtikrinti medicininę priežiūrą, kai tas yra neįmanoma, artimiausia ligoninė arba poliklinika tam tikrais atvejais tam tikrų paslaugų tiesiog neteikia, tai čia ir yra išimtiniai atvejai, kada, išnaudojus visą šitą procedūrą, galima būtų į esančią artimiausią privačią, bet tik su sąlyga, kad šita paslauga iš esmės yra valstybės finansuojama iš PSDF, kad tai yra ta paslauga, kurią būtų gavęs ir valstybės įmonėje, jeigu kažkas užsinorėtų tiesiog pasivažinėti į geresnę ligoninę, į privačią, tai tikrai tokios galimybės net nebūtų, netgi susimokėjus.
PIRMININKAS. Dėkoju, daugiau klausimų nėra. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami vėliau.
15.32 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 170 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3284 (pateikimas)
Dabar kviesčiau, matyt, M. Danielę pristatyti vieną iš paskiau darbotvarkėje įrašytų klausimų, tai yra 2-25 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso 170 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašau.
M. DANIELĖ (LF). Gerbiami kolegos, labai džiaugiuosi pristatydama įstatymo projektą, kurį parengėme kartu su Priklausomybių prevencijos komisija. Mūsų komisija dar birželio mėnesį susirinko posėdžiauti ir gilinosi į elektroninių cigarečių, ypač į jų patekimo į nepilnamečių rankas, klausimą. Ten tikrai įsiklausėme į būtent policijos pareigūnų išreikštą didelį susirūpinimą, kad šiuo metu policijos pareigūnai neturi jokių įrankių, kad galėtų kovoti su fiziniais asmenimis, kurie perparduoda, tai yra nusiperka legaliose parduotuvėse elektroninius įrenginius būtent be pildyklių, tai yra patį įrenginį, technologijas nusiperka, ir tai tiesiog parduoda, tokiu būdu verslaudami neigiama šio žodžio prasme, bandydami užsidirbti tokių lengvų pinigų, dažniausiai parduoda nepilnamečiams. Kadangi pats įrenginys, jeigu jisai neturi viduje užpildytos pildyklės, neturi nikotino, jis nėra akcizu apmokestinama prekė ir jokia bauda negali būti skiriama, o pati prekyba, kadangi tai yra su rūkymu susijęs gaminys, kuris kad ir yra be nikotino, kad ir yra be pildyklės, bet pats įrenginys laikomas su rūkymu susijusiu įrenginiu, tai tokiais įrenginiais gali prekiauti tiktai juridiniai asmenys, kurie turi tam skirtą licenciją. Tai fizinis asmuo iš principo tokios prekybos vykdyti negali, bet kartu policijos pareigūnai negalėdavo tokio žmogaus nubausti, negalėdavo skirti jam baudos, nes jeigu tas įrenginys būdavo be pildyklės, be jokio nikotino jame, tai yra kaip ir ne akcizu reguliuojama prekė ir jokios baudos skirti nebuvo pagrindo.
Tai būtent šituo papildymu minimo straipsnio mes suteiksime galimybę policijos pareigūnams skirti baudas už tokį fizinių asmenų vykdomą perpardavimą, nesvarbu, ar tas perpardavimas vyktų nepilnamečiams asmenims, ar pilnamečiams. Jeigu atkreipėte dėmesį į Teisės departamento pastabas, turbūt matėte, kad šiek tiek kilo klausimas dėl žodžio „realizavimas“. Mes konsultavomės su policijos pareigūnais, jie sako, kad pardavimas yra siauresnė sąvoka. Žinote, kad nesakytų, kad aš jam ne pardaviau, o išmainiau, pavyzdžiui, nežinau, į flomasterius, neįvyko pardavimas. Tai žodis „realizavimas“ apima tokią platesnę sąvoką, kad apskritai nesvarbu, ar tu dovanojai, ar tu sakai, kad nemokamai tam nepilnamečiui įteikei ar iškeitei į flomasterius (aš čia šaržuoju) – bet kuriuo atveju, jeigu tu realizavai šitą dalyką, įsigijai legalioje parduotuvėje ir realizavai šitą dalyką, atidavei į rankas nepilnamečiam asmeniui, tai galėtų būti skiriama bauda. Toks yra pakeitimas.
Galbūt trumpas komentaras dėl baudos dydžio. Bauda nėra numatyta labai maža. Aš pati esu tokių švelnesnių bausmių, baudų atstovė, bet šiuo atveju aš manau, kad bauda turi būti gana aukšta, kad neatsipirktų taip lengvai ta bauda pardavus vieną įrenginį. Tie įrenginiai yra gana išvystytos tokios technologijos, jie kainuoja nuo 40 eurų, 50 eurų, 70 eurų, kiti ir 100 eurų. Negali būti taip, kad tu pardavei vieną įrenginį ir tau kaip ir atsipirko ta sumokėta bauda. Dėl to bauda yra numatyta ganėtinai nemaža ir už pakartotinį pardavimą būtų dar didesnė. Gal bus klausimų?
PIRMININKAS. Dėkui. Pirmasis – E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, turbūt tam tikra problema yra, vis dėlto pripažįstate, su elektroninėmis cigaretėmis, nes nemažai girdime ir iš mokyklų, kad nemažai jaunimo rūko ir nežinia, ką ten rūko, kas apskritai yra per skystis ir su kuo jis sumaišytas. Neteko nagrinėti situacijos šalyse, kuriose apskritai stengiamasi uždrausti ir išimti iš rinkos? Savaime suprantama, populiarus pasakymas yra: tada bus daug kontrabandos, nesusitvarkysime su situacija, bet jeigu jūs siūlote, kad vis dėlto baudos dėl nelegalios prekybos turėtų būti, tai taip pat tam tikra priemonė susitvarkyti su ta situacija dėl cigarečių. Nemanote, kad vis dėlto reikėtų eiti kaip nors link užkardymo apskritai, nes teko girdėti, kad maždaug ir tokia opinija susidaro, kad geresnė blogybė negu cigarečių rūkymas? Ačiū.
M. DANIELĖ (LF). Labai geras klausimas. Aš tikrai nuoširdžiai pasisakau prieš jūsų tą minimą visišką užkardymą ir dabar paaiškinsiu kodėl. Šita priemonė yra tikslinė. Problema, kurią mes šiandien turime, tai yra nepilnamečiams asmenims, kurie nelegaliai įgyja, kuriems kažkas nelegaliai parduoda įrenginius, skirtus rūkyti, jau yra draudžiama įstatymu ir turėti tuos įrenginius, ir rūkyti, taip pat turėti paprastų cigarečių, nesvarbu – bet ko. Įstatymai tam yra, bet mes susiduriame su problema, kad yra daug pažeidimų ir reiškinys egzistuoja. Nelegalus pardavimas, nelegalus turėjimas ir nelegalios medžiagos, kurios patenka į tas pildykles. Aš niekaip nesuprantu, kaip valstybės reguliuojamų parduotuvių uždraudimas padės mums išspręsti problemą, kuri yra, ką tik išvardinau, absoliučiai susijusi su šešėline rinka.
Aš taip pat noriu pasakyti, kad, girdėdama entuziazmą kovoti su naujaisiais rūkymo įrenginiais, nesuprantu, kodėl tuomet Lietuva šitiek metų leido tabako ir cigarečių prekybą, kodėl nebuvo entuziastingai palaikomas draudimas? Aš turiu tokią nuojautą, kad galbūt todėl, kad vis dėlto buvo įsivaizdavimas, kad užkardyti nepavyks. Štai šiandien kas ketvirtas cigarečių pakelis yra iš šešėlio. Jeigu cigaretės būtų uždraustos ar būtų buvusios uždraustos 1995 metais, ką galėjo Seimas padaryti, kažkodėl nepadarė, ar tai būtų mus priartinę prie sprendimo dėl rūkymo Lietuvoje, ar prie dar didesnio šešėlio ir dar didesnių problemų?
Aš noriu akcentuoti, kad aš suprantu, kad dauguma jūsų nesate galbūt net tos technologijos laikę rankose, bet šita technologija yra tam tikra viso rūkymo reiškinio revoliucija ir ji yra išplitusi. Ji yra didelė šito šiuolaikinio pasaulio dalis ir tikrai nuo to, kad mes uždrausime, nebus taip, kad ateities jaunimas neįsigis arba kad tas rūkymo įrenginys dings. Dėl to šiandien labai skatinu mus kalbėti apie šitą ir apie kitas labai tikslines priemones, labai taikliai nutaikytas į problemas, kurias mes šiandien turime. Šiandien, paminėsiu, problemos yra nelegalus pardavimas, nelegalus įsigijimas žmonių, vaikų, tų, kuriems įstatymas draudžia turėti, įsigyti, rūkyti. Visi draudimai yra dėl šito reikalo, bet mes susiduriame su nelegaliu pardavimu, nelegaliu turėjimu ir nelegaliomis medžiagomis, kurios patenka į tas pildykles.
PIRMININKAS. Dėkui.
M. DANIELĖ (LF). Tai siūlyčiau taikliai spręsti.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū Edmundui ir ačiū pirmininkui. Iš tikrųjų Edmundas paklausė mano klausimą, bet aš dabar prieštarausiu jums.
M. DANIELĖ (LF). Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Pirma, vienas mano tikslus pastebėjimas. Jūs sakote – cigaretės. Cigaretėse mes neturėjome, kad būtų narkotinių. Kartais žolę rūkė, bet ta žolė nebuvo tokia populiari kaip dabar atsiradusios skysčių pildyklės ir visos kitos. Jūs sakote – negalima uždrausti. Bet, žinote, man teko pačiai būti, aš kartais keliauju į kitą pasaulio… už Atlanto ir aš matau, kad atskirose valstijose net nėra problemos, nes ten nėra prekybos. Negi mes, spręsdami tai, kad nebūtų narkotinių medžiagų, negalėjome spręsti kitaip? Šiandien aš esu už tai, kad taip, dar didiname baudas, bet manau, kad tikrai turėtume dar komisijoje spręsti klausimą – visišką jų uždraudimą prekyboje. O tada bus kita – baudžiamoji atsakomybė. Negalvojate apie tai, jeigu bus įvežama kontrabanda?
PIRMININKAS. Laikas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Už kontrabandą yra baudžiamoji atsakomybė, jeigu dideliais kiekiais. Ar negalvojate, kad galėjome kitaip užkardyti šitą priemonę?
M. DANIELĖ (LF). Dėkoju už klausimą. Kadangi daug metų dirbau prie narkotikų politikos klausimų, tai aš irgi jums paprieštarausiu. Dar prieš penkerius metus mes turėjome Lietuvoje „Spice“ epidemiją, lygiai taip pat labai nuodingos naujos psichoaktyviosios medžiagos buvo paplitusios tarp jaunimo. Tabakas buvo nešėjas. Tabakas buvo apipurškiamas sintetiniais kanabinoidais. Tuo metu dirbau taip pat su rizikos šeimų paaugliais, jie sakydavo: labai gerai, tu rūkai, jokio kvapo nėra, gali stovėti prie policijos automobilio, rūkyti, jokio kvapo nėra, nieko nesimato. Testai šitų medžiagų nerodo. Tai nešėjas tuo metu buvo tabakas.
Šiandien nešėjas yra elektroninės pildyklės. Rytoj galbūt tas nešėjas bus kokie nors, nežinau, uostomi buteliukai. Tas nešėjas nuolat plinta. Tai, kad mes kaip nors čia sumažinsime šitas rizikas, aš sakyčiau, kad ne, tai neišspręs nelegalaus medžiagų vartojimo problemų, bet pakeis formą.
Dabar dėl visiško draudimo. Man trūksta teisinių žinių, aš prisipažinsiu, aš nežinau, ar yra valstybė, kuri yra uždraudusi iš viso tabaką ir rūkymo visus dalykus. Pavyzdžiui, kaip tada Europos Sąjungoje būtų, ar tu gali tada, ar tai reiškia, kad jeigu tu nusiperki legaliai kitoje valstybėje ir veži per sieną, bet Lietuvoje visas rūkymas yra uždraustas, ar tu tada tampi nusikaltėliu? Ar mes galime tokį draudimą įgyvendinti? Tai įdomi diskusija. Aš manau, kad verta pasigilinti, ir pažadu tą padaryti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dabar ir man jau įdomi diskusija pasidarė dėl to, ko paklausė kolegė, nes norėjau klausti vienaip, bet atsiradus naujai temai, ar uždrausti visiškai Europos Sąjungoje, kaip mes tada atrodome, nes viskas kinta, keičiasi ir tos medžiagos, ir panašiai. Mes tiesiog nesugebėsime, turbūt neįmanoma visko uždaryti, kad neatsidurtų mūsų žemėje tos medžiagos, kaip sakoma. Dabar yra esama situacija, kad turime vis tiek spręsti, ir jūsų pasiūlymas man yra iš tikrųjų priimtinas dėl tų platintojų. Daugiau čia retorinis klausimas, neužduosiu, nes (…).
M. DANIELĖ (LF). Gerai.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, jūs kalbate čia apie prekybos centruose parduodamus tuos įrenginius, nešėjus, kaip jūs sakote. O kaip su internetine prekyba, nes labai populiaru ir tikrai labai didelis kiekis persikėlė būtent į internetines platformas? Ačiū.
M. DANIELĖ (LF). Nuotolinė prekyba šiuo metu taip pat yra uždrausta. Bet mes žinome, kad ji vyksta. Aš manau, kad viena iš taiklių priemonių galėtų būti, dar ką galėtume svarstyti ateityje, tai va šitos visos įgyvendinimo spragos, tai, kas jau yra uždrausta, kodėl tai neveikia, ką galime dar pastiprinti dėl internetinės prekybos, dėl įsigijimo ar pardavimo nepilnamečiams, kiek, pavyzdžiui, legalių parduotuvių, sureguliuotų, valstybės šiuo metu valdomų parduotuvių, kiek yra tų pažeidimų dėl pardavimo nepilnamečiams. Aš galiu pasakyti – tikrai labai mažai, keli, bet galbūt galima labiau tikrinti, gal tikrai nuteka iš ten, nors šiandien, iš tiesų tai, ką matome šiandien, vis dėlto verslavimas perparduodant dabar labiau populiarėja, kada tu gali tiesiog užpildyti tą spragą, ir tokiu būdu nepilnamečiams į rankas patenka tos rūkymo priemonės.
Aš taip pat manau, kad švietimas yra labai svarbu ir tėvų įtraukimas yra labai svarbu. Nesvarbu, ar tai būtų rūkymas naujo įrenginio, ar seno įrenginio, ar pypkės, ar cigarilės, visais laikais tėvų vaidmuo buvo labai didelis. Ir čia yra dar viena sritis, kur tikrai turime pasitempti.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama kolege, nenustojate stebinti. Tai jūs stengiatės dekriminalizuoti narkotikus, tai jūs teikiate labai reikalingas įstatymo pataisas šių dienų kontekste. Įdomu, iš kur tas virsmas? Ar jūs čia bendravote su gydymo įstaigomis, policijos pareigūnais, ar ruošiatės artėjantiems rinkimams? Tad prieš plodamas katučių, aišku, noriu paklausti: ar ankstesnės idėjos lieka jūsų darbotvarkėje ir kokių galėtume dar tikėtis tokių progresyvių, pozityvių, sakykime, pasiūlymų iš jūsų? Ačiū.
M. DANIELĖ (LF). Gerbiamas Aidai, nenustojate stebinti savo dideliu susidomėjimu mano nagrinėjamais klausimais. Labai ačiū jums už klausimą. Aš manau, kad tiek šiuo klausimu, tiek kitais su mano ekspertize susijusiais klausimais aš esu nuosekli, nes aš visada sakau, kad nelegali rinka yra susijusi su didele žala, nelegali rinka yra susijusi su apsinuodijimais, su nelaimėmis.
Aš šioje salėje kalbėjau, kai diskutavome dėl elektroninių cigarečių skonių draudimo. Aš sakiau, kad šis draudimas bus neveiksnus, kad jis atneš dar daugiau nelaimių. Ir man labai liūdna, kad ne visada esu išgirsta. Todėl aš visada pasisakau už tai, kad valstybė reguliuotų pavojingas medžiagas.
Šiandien mes kalbame apie elektronines cigaretes. Turime sudaryti tokias reguliavimo taisykles, kurios mažintų žalą, mažintų patrauklumą, bet taip pat neišstumtų viso šito į šešėlį. Tai gali būti amžiaus ribojimai, akcizų kėlimo ribojimai, parduotuvių laiko ribojimai, specializuotos parduotuvės, mes jų dabar turime, didesnės baudos perpardavėjams ir kitos labai tikslinės priemonės, kurios mums padėtų išlaikyti šį balansą, apsaugoti visuomenės sveikatą ir kartu neišstumti šių dalykų į šešėlį, nes šešėlis visada reiškia didesnę žalą ir net pavojų gyvybei.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausimų nėra. Ačiū pranešėjai. Prašom dėl motyvų. T. Tomilinas kalba už.
T. TOMILINAS (DFVL). Tradiciškai pasakysiu, kad man ypatingas malonumas, kai Laisvės partijos atstovas arba atstovė prisistato draudimus, ribojimus, papildomas policines priemones. Bet aš labai pritariu šiam projektui, jisai gimė mums kartu bendradarbiaujant.
Komisija kelis kartus nagrinėjo situaciją mokyklose. Policija tiesiog paprašė šios pataisos ir mes bendru sutarimu tą pataisą parengėme. Galėjome negaišti laiko vasarą ideologinėms diskusijoms, ar čia reikia policinių priemonių, ar čia reikia švietimo. Abiejų tipų priemonių reikia. Reikia ir daugiau užimtumo vaikams, ir didesnio krepšelio neformaliesiems būreliams, ir platintojų užkardymo priemonių, kaip šiandien siūlo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė.
Taigi aš siūlau balsuoti už. Tai yra labai reikalingas projektas, jau mes vėluojame, šį projektą galėjome svarstyti ir anksčiau, bet geriau vėliau negu niekada. Labai siūlau pasiūlyti skubos tvarką dėl šio projekto, manau, tikrai prieštaraujančių nebus, ir tiesiog kuo greičiau suteikti policijai prašomas kompetencijas ir įgaliojimus, kad perpardavinėtojai mokyklose nesijaustų nebaudžiami ir jų savivalei būtų pagaliau pastatyta siena.
15.49 val.
Laisvės premijos įstatymo Nr. XI-1584 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3207 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Apsispręsime balsavimo laiku. Matau, yra P. Kuzmickienė salėje. Kviečiu ją į tribūną iš pradžių pristatyti darbotvarkės 2-22 klausimą – Laisvės premijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą – ir tada keletą kitų.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, kviečiu pritarti siūlymams dėl Laisvės premijos įstatymo pakeitimo. Jų esmė, pirma, padidinti Laisvės premijos dydį, antra, paankstinti apsisprendimą dėl Laisvės premijos laureato ar laureatų.
Taigi pirmiausiai apie Laisvės premijos dydį. Žinoma, tai nėra svarbiausias momentas, kalbant apie pačią Laisvės premiją, kuri įsteigta 2011 metais, ir tas dydis buvo numatytas lygus 5 tūkst. eurų. Tačiau per visą tą laiką 2011 metais, atrodo, buvęs gana solidus dydis, šiandien jis atrodo šiek tiek kukliai ir man atrodytų, ir kolegų, ir Laisvės kovų komisijos nuomone, ir Laisvės premijos komisijos nuomone, tas dydis didintinas ir siūlymas yra didinti iki 200 bazinių socialinių išmokų dydžio. Tai reiškia, kad galėtų būti apie 10 tūkst. eurų.
Kaip jau užsiminiau, prašytume ankstinti laiką, iki kada turėtų būti apsispręsta dėl Laisvės premijos laureatų. Manytume, kad tą reikėtų ankstinti apie mėnesį ir numatyti laiką iki lapkričio 23 dienos. Man atrodo, tai padės geriau pasiruošti apdovanojimams, parengti tinkamai medžiagą ir dėl to tiktai Laisvės premijos apdovanojimas bus geriau įvykdytas. Kviečiu pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke už suteiktą žodį. Jūsų pateikta idėja veja kitą idėją, aš tikrai pritarsiu, tačiau man atliepia kiti dalykai dėl signatarų, jie gana greitai jau išeina, bet matosi, kad tas jų socialinis gyvenimas yra sunkesnis. Ar nevertėtų ir jiems adekvačiai padidinti tą signatarų atlyginimą, kurį jie gauna? Jau tenka girdėti, kad vienas kitas sunkiai gyvena. Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Manau, kad viską svarstyti yra verta.
15.52 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl 2024 metais minimų Lietuvai svarbių sukakčių, įvykių ir asmenybių“ projektas Nr. XIVP-1716(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Taip, čia ne su projektu susijęs klausimas. Klausimų daugiau dėl šio projekto nėra. Motyvų nėra. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Tai kviečiu P. Kuzmickienę pristatyti 2-23 klausimą – Seimo rezoliucijos „Dėl 2024 metais minimų Lietuvai svarbių sukakčių, įvykių ir asmenybių“ projektą. Prašau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, tik priminsiu, kad dėl 2024 metų paskelbimo esame jau apsisprendę ir aš dėkoju Seimui už būtent tokį požiūrį į istoriją, į istorijos politiką ir apsibrėžiant, kas yra svarbu Lietuvai ir kaip mes matome Lietuvą pasaulyje. Taigi 2024 metus esame paskelbę NATO, Europos Sąjungos, Dainų šventės ir diplomatų Lozoraičių metais. Tačiau, kaip jau žinote, gerokai daugiau yra sukakčių ir asmenybių, kurių pamiršti nevalia, ir dėl to mūsų visų apsisprendimu tas datas ir tas sukaktis įrašome į rezoliuciją, taip kviesdami valstybę minėti, švęsti, atsiminti tai, kas mūsų valstybei yra svarbu.
Šiek tiek norėčiau keletą dalykų išskirti. Matyt, svarbu, kad 2024 metais turėsime svarbią sukaktį – minėsime M. K. Paco 400-ąsias gimimo metines.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kitais metais svarbi sukaktis, minint Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos 1949 m. Vasario 16 d. deklaracijos signataro, Prezidento J. Žemaičio-Vytauto gimimo 115-ąsias metines ir žūties 70-ąsias metines.
Atkreipčiau dėmesį, kad kitais metais minėsime šimtmetį, kai Lietuvos sportininkai pirmąkart dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Manau, labai svarbu nepamiršti, ir čia buvo ne vienos institucijos pasiūlyta, prisiminti A. Vivulskio suprojektuotos Šiluvos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios statybą, minėsime šios sukakties šimtmetį. Taip pat svarbus jubiliejus, minint 1944-ųjų P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės įkūrimo jubiliejų. Taip pat minėsime ir partizaninio karo, pasipriešinimo pradžią, priešinantis sovietiniam okupaciniam režimui.
Svarbu kitais metais bus atminti Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo sukaktis, minėsime 80 metų nuo šių įvykių. Norėčiau dar atkreipti jūsų dėmesį, kad minėsime 1954 metų politinių kalinių sukilimo Kengyro lageryje 70-ties metų jubiliejų. Taip pat 1989 m. kovo 16 d. svarbi sukaktis – įregistruotas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Taip pat minėsime nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, taip pat ir Baltijos kelio 35 metų sukaktį. Na, pabandžiau aprėpti, kas svarbiausia pasakyta rezoliucijoje, visa kita jūs matote. Prašau šiai rezoliucijai pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji kolege, kai pamačiau šitas rezoliucijas – ir vieną, ir kitą, tai tokia dviprasmiška apėmė nuotaika. Toks vaizdas, kad mes negalėtume be rezoliucijų minėti ką nors, įpareigojame Vyriausybę, kuri turi daug darbų, užsiimti, nepasakyčiau, kad visai nereikalingu darbu, bet tikrai ją apkrauname. Ir klausimas: ar tai yra baigtinis sąrašas, ar mes dar galime, taip sakant, širdy minėti ir kitus be Vyriausybės nutarimo? Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Čia būtų Seimo rezoliucija su paraginimu ne Vyriausybei, o savivaldybėms, institucijoms atminti tuos įvykius. Tiesa, tie įvykiai, tie pasiūlymai ir atkeliavo būtent iš įvairių organizacijų ir savivaldybių, todėl jie norėtų, kad valstybės lygiu nebūtų pamiršta tai, kas svarbu. Man rodos, net nėra ką sakyti, kad vis dėlto mūsų istorija yra svarbi, taip, jinai yra turtinga, ir taip esame apsisprendę iš to turtingumo matyti tai, kas yra svarbiausia, ir sudėti į trejetą, kitaip tariant, nominuoti trejus minėtinus, švęstinus metus, bet, kita vertus, nepamiršti ir tai, kas galbūt regionuose svarbu, nors galbūt asmenybės ar įvykiai nėra tarptautiškai ar valstybiškai svarbiausi arba tos sukaktys nėra tokios didelės ir apvalios. Tai todėl mes tai papildome rezoliucijoje.
Rezoliucija toks jau žanras, kad pildyti jas sudėtinga arba nelabai galima. Juo labiau kad turiu pasakyti, jog, prieš parengdami šią rezoliuciją, turėjome didelę diskusiją, kaip jau minėjau, su plačiu visuomenės būriu. Dėl to, man atrodo, kas svarbiausia, yra paminėta, bet labai jums pritariu, kad ir visa kita, kas yra svarbu organizacijoms, savivaldybėms, ir verta, ir reikia minėti, nereikia būtinai viską sudėti į rezoliucijas.
PIRMININKAS. Dėkui, klausia R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama Paule, turbūt pats mechanizmas yra, kai teikia įvairios organizacijos savo siūlymus, tada sprendžia komisija, o tų siūlymų, kiek iš jūsų teko girdėti, būna 80, 90, gali būti ir daugiau. Dabar aš pasižiūrėjau ir galbūt ne tiek dėl 2024 metų noriu kalbėti, kadangi jūs jau aiškiai pasakėte, nėra čia prasmės ir jokių galimybių, bet aš iš karto kalbu ir dėl 2025 metų rezoliucijos. Iš tikrųjų Žemaičių grupė, mūsų Seimo Žemaičių grupė, kuri vienija 25 asmenis, pateikė, konkrečiai atrinko iš kalendoriaus, mes tokį kalendorių turime, du asmenis ir vieną įvykį, kuriuos manome, kad tikrai būtina paminėti net nediskutuojant, tačiau nė vienas iš mūsų Žemaičių grupės teiktų siūlymų 2025 metų rezoliucijoje neatsirado.
PIRMININKAS. Laikas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Aš žinau, aš tiktai dar du sakinius. …neatsirado. Jūs pasakėte, kad tai rezoliucijai galima nepritarti, būtų sudaryta darbo grupė ir peržiūrėti siūlymai. Tai aš ir noriu iš karto, nebekalbėsiu apie 2025 metus, aš ten esu irgi užsirašiusi, pirmininke, aš čia pabaigsiu mintį, kad iš tikrųjų galbūt negalima taip vien komisijai priimti sprendimus. Turėtų atsirasti Seimo narių iš frakcijų, įvertinti, ką, kas pateikė, ir tada priimti sprendimus. Labai prašau atsižvelgti į mūsų, Žemaičių grupės, tris siūlymus dėl 2025 metų. Viskas.
PIRMININKAS. Laikas.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėl 2025 metų tikrai atsižvelgsime. Taip, kaip ir kalbėjome, pakoreguosime datas.
Noriu pasakyti, nėra taip, kad komisija susideda iš keleto žmonių. Ji susideda iš įvairių frakcijų atstovų. Taigi visos frakcijos turi galimybę būti šiame svarstyme. O apsisprendžia komisija stipriai tardamasi būtent su istorikais. Apsisprendimas nėra tiktai politikų, bet pasitelkiant ir istorikus. Man atrodo, ten turime tikrai… Beje, klausymus darome dar ir su kitu komitetu, tai yra su Švietimo ir mokslo komitetu. Man atrodo, nueiname tam tikrą gerą kelią. Visada galima patobulinti, labiau įsiklausyti arba geriau išgirsti. Tai tikrai darysime.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš tikrai pritariu kolegei Rimantei dėl 2025 metų rezoliucijos, kad būtų sudaryta darbo grupė. Ją mes, kaip sakyti, laikinai atmesime, taip? Tvarka. Atsirado irgi keletas kandidatų. Visuomenė, ypač šiais metais, gana emocingai, karštai palaiko poetą J. Marcinkevičių. 2025 metais bus minimos jo gimimo 95-osios metinės. Šalia jo yra taip pat legendinis poetas P. Širvys, jo 105-osios gimimo metinės. Ačiū.
PIRMININKAS. Čia turbūt buvo labiau komentaras. Dėkui. Daugiau klausimų nėra.
Dėl šio projekto diskusijoje nori kalbėti A. Sysas. Ar norite kalbėti diskusijoje? Ne, atsisakote. Svarstymo stadija pereita.
Tuomet dėl šios rezoliucijos priėmimo už kalbės R. Šarknickas. Norite kalbėti? Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, noriu. Ačiū iš esmės už šitą prasmingą darbą, gerą idėją ir kad mūsų Lietuvos asmenybės, jos jau 2024 metų, tikrai yra kaip pamatinės vertybės, Lietuvos identitetas ir panašiai.
Tiktai norėjau šiek tiek kolegai Algirdui pasakyti. Kai sakoma, kad čia nebūtina į rezoliuciją tų asmenybių įrašyti ir panašiai, noriu pasakyti, kad valstybė yra ne tik pinigai, bet ir tautos dvasia, jos stiprinimas, todėl juos būtina paminėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami kiek vėliau. S. Tumėno nėra.
16.03 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl 2025 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių“ projektas Nr. XIVP-3166 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-24 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl 2025 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių“ projektas. Kviečiu taip pat jį pristatyti.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, kalbame apie 2025-uosius. Maloniai noriu priminti, kad dėl 2025 metų paskelbimo esame apsisprendę. Vėlgi dėkoju už tokį apsisprendimą. Matome svarbų trejetą: Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais bei lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais.
Šį darbą esame padarę, bet vis dėlto 2025 metais yra daug ir kitų sukakčių. Leiskite keletą jų pažymėti. 2025-aisiais minėsime Žemaitės 180 metų gimties jubiliejų, filantropo J. Montvilos 175-ąsias gimimo metines. Norėčiau išskirti, kad 2025-aisiais minėsime spaudos darbuotojo, tautinio judėjimo dalyvio P. Višinskio 150-ąsias gimimo metines.
Svarbu pasakyti ir atkreipti jūsų dėmesį, kad 2025-ieji mums bus svarbūs minint Lietuvos Respublikos Prezidento A. Stulginskio jubiliejų ir žemės reformos pagrindinio autoriaus, įgyvendintojo M. Krupavičiaus jubiliejų. Įdomus ir svarbus jubiliejus yra 2025 metais, kalbant apie A. Macijausko išleistą lietuvišką žemėlapį „Žemėlapis lietuviškai latviško krašto“, čia minėsime 125-erius metus. Norėčiau išskirti ir atkreipti jūsų dėmesį į žydų gelbėtojo, kunigo, pamokslininko, Štuthofo kalinio (byla pakeliui į beatifikaciją) A. Lipniūno jubiliejų.
Taip pat svarbu pasakyti – 2025 metai bus svarbūs, kalbant apie partizaninį judėjimą, ir čia reikia sakyti, kad pirmiausiai norėčiau išskirti 1949 metų Deklaracijos signatarų jubiliejus: 1920 metais gimė signataras A. Grybinas-Faustas, taip pat V. Vitkauskas-Saidokas ir daugybė kitų partizaninio judėjimo dalyvių, kurių gimties šimtmetį minėsime. Norėčiau išskirti keletą: ryšininkė, disidentė, Lietuvos laisvės lygos narė E. Terleckienė; taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į dvasininko, disidento ir Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įkūrėjo A. Svarinsko sukaktį.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į kitų kultūros žmonių sukaktis. Čia išskirčiau dailininko, vitražisto K. Morkūno jubiliejų. Man rodos, labai svarbu prisiminti Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės draugiją. Svarbu atsiminti, kad prieš 100 metų (2025 metais minėsime tokį jubiliejų) buvo įkurtas Žydų mokslinių tyrimų institutas, tapęs jidiš kultūros ir mokslinių tyrimų centru.
Dar vienas svarbus partizaninio judėjimo įvykis – minėsime 1945 metais vykusio Kalniškės mūšio 80 metų jubiliejų. Tai vienas didžiausių Lietuvos partizanų mūšių su sovietų kariuomene.
Kaip jau ir buvo paminėta, trūksta keleto svarbių sukakčių, kurias kiek vėliau, nei mes parengėme šias rezoliucijas, pasiūlė Žemaičių kultūros draugija. Čia norėčiau paminėti S. Daukanto draugijos sukūrimą, įregistravimą. Šimtmetis, rodos, tokios draugijos įkūrimo. Taip pat labai svarbus jubiliejus ne tik žemaičiams – visai Lietuvai, kalbu apie M. K. Oginskio 260-ies metų gimimo jubiliejų. Tai būtinai papildysime rezoliuciją. Todėl kviesčiau tokią darbo grupę sudaryti, papildyti dar R. Šarknicko pasiūlytomis sukaktimis ir 2025 metus turėti tikrai labai plačiai apžvelgus, ir iš esmės švenčiant. Be abejonės, kaip ir kiekvienoje rezoliucijoje, siūlome Vyriausybei, tarpžinybinėms grupėms rengti iš anksto programas, kurios leistų vis dėlto iš esmės paminėti šias sukaktis ir asmenybes.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš tiktai noriu pasitikslinti. Jeigu jūs siūlysite papildyti rezoliuciją, tai jūs siūlysite ne priimti rezoliuciją, o balsuoti dėl redagavimo. Gerai, tas labai svarbu. Dabar klausimai. R. Šalaševičiūtė, sakė, nebeklaus. Gerai. (Balsai salėje) Labai ačiū. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (DPF). Mielas, besišypsantis posėdžio pirmininke, tikrai taip, klausimų neturiu, nes jau sutarta.
PIRMININKAS. Gerai. K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš labai trumpą klausimą. Matyt, ir kolegoms čia užkliuvo Lietuvos akcinių bendrovių įstatymas, o kodėl būtent šitas įstatymas išskiriamas? Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Jubiliejiniai metai. Manoma, kad tai yra svarbu paminėti. Man atrodo, svarbu, kad mes tokias kategorijos turime. Vieniems yra vėjai, kitiems – ne vėjai, tai man atrodytų, kad reikėtų taip žiūrėti. Beje, visada yra gera proga per šias sukaktis pasidomėti istorija ir sužinoti, kiek prasmės buvo modernios Lietuvos kūryboje, ir toks įstatymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kaip visada, skeptiškas dėl tokių projektų ir nekeičiu nuomonės. Nemanau, kad Seimas turėtų tai daryti. Manau, kad čia Kultūros ministerija, jeigu svarbu, galėtų ir sudaryti tokį amžiną sąrašą, kurį papildytų. Man čia primena tokį kalendorių. Yra tokie sieniniai kalendoriai su lapeliais, mano mama labai mėgsta. Nuplėšia lapelį, o ten viršuje užrašyta: šią dieną gimė Žemaitė, šią dieną gimė P. Višinskis ir panašiai, tiek ir tiek metų sukanka. Skirtingo lygio, skirtingo svorio tie siūlymai tiek ano, tiek šito. Sąjūdis – tai rimta, solidu. Na, ir asmenybės labai skirtingo svorio – dėl kai kurių reikia tikrintis internete. Ką tai reiškia? Mes nieko nei sustiprinsime, nei pastiprinsime. Man atrodo, bereikalingas toksai vėjo virpinimas. Juo labiau kad visuomenė irgi nelabai atkreips dėmesį į tuos mūsų sprendimus. Tai, atleiskite, bet yra tokia komisija – tvirtinkite. Bent jau tada būtų išvardinta, čia apie 40 yra tų projektų, būtų išvardinta, tai aš dėl dviejų balsuočiau už.
PIRMININKAS. Laikas.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Kęstuti, gerai, kad jūsų močiutė turi tokį kalendorių ir ji nepamiršta pasižiūrėti į jį. Greičiausiai mes kalbame vis dėlto apie valstybės istoriją, kuri gerai, kad paminėta kalendoriuose, bet būtų gerai, kad būtų didesnis supratimas apie tuos istorinius įvykius. Man atrodytų, tikrai nenuvertinčiau tokios rezoliucijos ir kaip žanro, ir kaip būdo atkreipti dėmesį vien todėl, kad mes vis dėlto ne fragmentiškai žiūrėtume į savo istoriją, bet pamatytume esmę, galbūt svarbius jubiliejus, kurie leidžia mums patiems save suvokti, permąstyti istoriją. Man atrodo, kad čia geras būdas savęs nepamiršti, kita vertus, ir susieti su dabartimi, ir galvoti apie ateitį.
PIRMININKAS. Dėkui. A. Sysas. Ar klaustų? A. Sysas? Neklausia. Gerai, kolegos, daugiau klausiančių nematau. Svarstymas. Atsiprašau, aš teisingai supratau iniciatorius, kad jie… Gerbiama Paule, ar dar galėtumėte patikslinti? Jūs pristatėte ir jūs siūlote nepritarti rezoliucijai, o po to redaguoti. Tai gal galime daryti pertrauką iki kito posėdžio? Jūs parengsite naują variantą ir tada… Kitu atveju tada susidaro komisija ir tokiu keliu galime eiti, jeigu reikia redaguoti rezoliuciją. Bet jeigu šitą rezoliuciją iš tikrųjų reikia iš esmės redaguoti, gal aš galėčiau pasiūlyti pertrauką iki kito posėdžio ir mes tada grįžtume, ir įregistruotume naują variantą? Tvarka? Galime bendru sutarimu dėl pertraukos iki kito posėdžio? Gerai, tai dėl šito klausimo pertrauka iki kito posėdžio. Nekalbame daugiau dėl motyvų.
16.13 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2925(2), Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 2, 3, 5, 11, 13, 14, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1724 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3111 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, dar yra keletas klausimų. A. Dumbrava ar galėtų dabar pristatyti darbotvarkės 2-26 klausimą – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projektą ir lydimąjį – Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo projektą?
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš pasistengsiu kuo trumpiau, nes tikrai truputį ir pavargome. Noriu mielus kolegas informuoti, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos įsigalios Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Tai yra svarbus įstatymas, didelė reforma, tačiau, pavyzdžiui, mūsų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, frakcija nerimauja dėl vieno dalyko – dėl to, kad šiame įstatyme numatyta, kad pradingsta Ginčų komisija. Mes apie tai daug kartų esame kalbėję ir komitete, ir su gerbiama ministre. Tiesiog matome tokius nuogąstavimus, jaučiame, kad gali būti truputį negerai.
Ginčų komisija buvo įkurta 2005 metais ir gana ilgai dirbo – 18 metų. Nė viena kadencija labai tokių pretenzijų jai nereiškė. Buvo sudaryta tam, kad būtų tiriami ginčai neįgalių žmonių, kurie yra nepatenkinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos priimtais sprendimais, ir jie gali tą sprendimą skųsti būtent Ginčų komisijai.
Turiu pastebėti, kad Ginčų komisija per tą laikotarpį, nors ministerija ir ministrė sako, kad tas darbas nebuvo efektyvus ir tų ginčų mažėja, tačiau tų ginčų, atsiprašau, tų skundų yra. Jeigu mes paimtume 2023 metus, tai buvo 326 skundai ir Ginčų komisija juos kiek galėdama nagrinėjo. Reikia pasakyti, kad bent 70 %, vėl tai yra žodžiai Ginčų komisijos, tų skundų buvo tenkintina ir nė vienas skundas nebuvo atmestas kaip netenkintinas teismuose. Tai yra labai svarbu, vadinasi, Ginčų komisija dirbo gana kompetentingai.
Mūsų siūlymas toks, kad tebūnie tai ne prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – tebūnie tai prie Vyriausybės arba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bet kad tokia komisija vis dėlto išliktų. Galbūt atsirastų kitų žmonių, atsirastų kitų steigėjų. Manome, kad tų ginčų nagrinėjimo perdavimas būtent administraciniam teismui gali sukelti negerų pasekmių, nes mes žinome, kad reorganizuojama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, reorganizuojamas Neįgaliųjų reikalų departamentas, kuriama agentūra, kur bus žmonės, aš tikiuosi, kviečiami iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, galbūt iš departamento, galbūt iš kur kitur, iš gatvės, aš nežinau, tačiau tai bus naujas darinys. Ir dabar mes dar to nesujungiame, nežinome, kas čia bus, kiek žmonių dirbs, kokie krūviai bus, kokie atlyginimai bus, kokios motyvacijos, bet mes naikiname tą Ginčų komisiją, pavesdami Administracinių ginčų komisijai, kuri neturi jokios patirties šioje veikloje. Aš manau, mes persistengiame su savo ambicijomis, ir manyčiau, kad to reikėtų atsisakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs baigėte pristatymą, taip?
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Galbūt taip, gal ir pristačiau. Pagrindinius dalykus pasakiau ir manau, kad vis dėlto turėtume sugrįžti prie tos Ginčų komisijos, kad kompetentingi žmonės galėtų spręsti tuos klausimus, kurių, ko gero, iš pat pradžių nepajėgs išspręsti Administracinių ginčų komisija.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausimai. A. Gedvilas pirmasis. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, visi suprantame, kad neįgaliųjų socialinė integracija yra labai svarbi problema. Dabartiniai valdantieji užsimojo reformuoti negalios sferą ir labai daug kalba apie dalyvumą. Jūsų įstatymo pakeitimo projektas siūlo ne tik nenaikinti Ginčų komisijos, bet atvirkščiai – dar ją ir stiprinti. Sakykite, kokie duomenys rodo tai, kad specializuota Ginčų komisija yra reikalingesnė negu ministerijos siūlomas modelis?
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Aš jau ir pasakiau, kad specializuota Ginčų komisija kaip ir yra specializuota. Kiekvienas iš mūsų, tarkime, kai suskausta ausį, pirmiausia einame, ko gero, ne pas… priklauso eiti pas šeimos gydytoją, bet mes stengiamės, kad šeimos gydytojas mums duotų siuntimą pas specialistą. Taip ir čia. Specializuota komisija turi didžiulę patirtį, yra specialistai medikai, yra specialistai teisininkai, kurie tuos klausimus nagrinėja, kurie yra įsigilinę ir dirba vien tik tą darbą.
Mes turime dar ir Darbo ginčų komisiją, turime ir Mokestinių ginčų komisiją, Administracinių ginčų komisiją. Mes jų nenaikiname. Tuo labiau kad, kiek esu girdėjęs, ir Sveikatos apsaugos ministerija žada žalos atlyginimo, įvertinimo komisiją steigti. Tų komisijų yra ir jos veikia. Aš manau, kad mes turėtume ypač jautriai žiūrėti į neįgaliųjų klausimus ir neatitolinti jų nuo teisingumo. Šios komisijos panaikinimas, aš manau, yra jų atitolinimas. Žmonės sunkiau prisibels ir sunkiau suras tiesą. Tokie motyvai.
PIRMININKAS. Klausia M. Navickienė. Prašau.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, aš vis dėlto norėčiau jūsų paklausti, kodėl jūsų aiškinamajame rašte yra tiek netiesos? Pirmiausia jūs teigiate, kad skundus perdavus Lietuvos administracinių ginčų komisijai negali būti užtikrinti Lietuvos įsipareigojimai pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Tai yra netiesa, Konvencijos nurodo sukurti nepriklausomą struktūrą, skirtą konvencijos įgyvendinimui stebėti ir kontroliuoti, visapusiškai įtraukiant pirmiausia pačius žmones su negalia, o Lygių galimybių įstatyme nustatyta, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. konvencijos įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę vykdo Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos. Tai Ginčų komisijai nėra pavesta vykdyti konvencijos įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę.
Toliau jūs teigiate, kad ginčų nagrinėjimą perdavus Administracinių ginčų komisijai, kyla grėsmė, kad skundai nebus tinkamai ir kokybiškai nagrinėjami. Tai yra netiesa. Dabar Ginčų komisija turi tris narius ir penkis padėjėjus…
PIRMININKAS. Laikas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). …o Administracinių ginčų komisijoje yra 26 nariai, 62 žmonės ir teritoriniai padaliniai. Administracinių ginčų komisija yra visapusiškai pasirengusi nuo sausio 1 dienos ne tik toliau kokybiškai nagrinėti ginčus, bet ir plėsti savo aprėptį ir artėti prie negalią turinčių žmonių. Tai kodėl tiek daug tiesiog netiesos ir interpretacijų?
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Aš nepasakyčiau, kad tai yra netiesa, tai yra nuogąstavimai, tiesiog kaip mes galvojame. Vis tiek aš manyčiau, kad iš jūsų ministerijos yra sakoma: viskas gerai, tvarka, visi yra pasiruošę. Bet, tarkime, dėl tų pačių mokymų. Mes vykdėme parlamentinę kontrolę. Na, buvo įvairių pamąstymų. Sakė, kad tų mokymų nėra. Vieni sako, kad mokymai vyksta, kiti sako, kad mokymai nevyksta.
Paskutinė parlamentinė kontrolė buvo Administracinių ginčų komisijos. Išvis mes negirdėjome, kad ji būtų atvykusi ir pasakytų, kas vyksta.
O dėl Junginių Tautų konvencijos, na, mes manome, kad didesnė rizika dabar atsiranda, negu būnant Ginčų komisijai. Mums taip atrodo. Kadangi, na, mes galime tiktai pasidžiaugti ir pasididžiuoti, kad turime specializuotą Ginčų komisiją, tai kodėl mes ją turime naikinti? Man nesuprantamas tas dalykas. Tai panaikinkime tada yra ir Mokestinių ginčų komisiją, sujungime su kuo nors, perduokime Administracinių ginčų komisijai. Negi mums neįgaliųjų reikalų klausimai yra mažiau svarbūs negu mokestiniai arba darbo ginčai?
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, gal galite man įvardinti pagrindines rizikas, kurias jūs įžvelgiate, jeigu dabar nuo sausio 1 dienos, kaip yra jau numatyta, bus perduotos Administracinių ginčų komisijai šios visos funkcijos? Kokias jūs įžvelgėte pačias pagrindines rizikas? Ką jūs matote teikdamas šią įstatymo pataisą?
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Na, pirmiausia, man atrodo, ne nuo sausio 1 dienos, o nuo vasario 1 dienos. Įstatymas įsigalioja nuo sausio 1 dienos, bet iki vasario 1 dienos dar…
Aš kaip ir sakiau, tos rizikos yra tokios, kad vykdome reformą. Mes gi dabar girdime signalus iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (nežinau, Seimo nariai, ar esate gavę) dėl atlyginimo, dėl kitų dalykų. Mes nežinome, kaip vyks ta reforma, nes yra daug nežinomųjų.
Ministrė sako, kad kalbama, buvo atėjusi, kiek girdėjome, viceministrė į tą tarnybą, na, nieko nesutarė nei dėl krūvio, nei dėl atlyginimo, nei dėl kriterijų niekas neišspręsta. Aš manau, anksti laidoti tą komisiją. Reikėtų kažkiek palaukti, kad dar susigulėtų. Mes turime įvertinti situaciją. Gal tų ginčų padaugės dvigubai arba trigubai? Ar tikrai Administracinių ginčų komisija, neturėdama patirties, susitvarkys su tais dalykais?
Aš manau, tikrai viena iš tokių priežasčių, kad, na, mes tikrai skubame kirsti tą šaką, kur nebūtina. Mes neturime skubėti tų dalykų daryti. Tegul tas įstatymas eina. O, tarkime, ginčų klausimą mes palikime spręsti specializuotai komisijai.
PIRMININKAS. Klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, gerbiamas komiteto nary, aš suprantu, kad jums iš tiesų sudėtinga šiandien stovėti tribūnoje ir ginti tai, kuo patys netikite. Žiūrėkite, per paskutinį posėdį parlamentinės kontrolės mes kreipėmės į Administracinių ginčų komisiją ir paprašėme pateikti išsamią informaciją, ar jie yra pasiruošę perimti funkcijas iš Ginčų komisijos. Vakar mes gavome išsamų keturių puslapių atsakymą, kuriame yra patvirtinama, jog neįgalumo nustatymo procesai bus efektyvesni, spartesni ir ši komisija visiškai pasirengusi šiam darbui.
Mano klausimas labai paprastas ir suprantu, kodėl jums taip sunku stovėti šioje tribūnoje. Kiek Ginčų komisijoje dirba Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių? Jūs dabar esate šios frakcijos narys, manau, esate puikiai informuotas ir apie šios komisijos darbuotojų partinę priklausomybę. Ačiū.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Aš labai atsiprašau, kiek mūsų frakcijoje dirba ko?
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Kiek šiuo metu Ginčų komisijoje dirba Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių? Jūs tikrai turėtumėte žinoti šią informaciją, nes jūs esate šios frakcijos narys.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Aš pirmą kartą girdžiu. Tikrai aš nesidomėjau, kiek dirba, aš tikrai nieko nežinau. Pirmą kartą iš jūsų girdžiu, kad ten kažkas dirba iš Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narių. Nežinau, galbūt kas nors iš mūsų frakcijos pasakytų. Aš nesu partijos narys ir galbūt manęs neinformavo, tikrai aš to nežinau. Sakau atvirai.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega Algimantai, žiūrėkite, Seimas išreiškė savo aiškią politinę valią priimdamas negalios nustatymo reformą, įskaitant ir šitą aspektą, kad Ginčų komisija keičiama į nepriklausomą Administracinių ginčų komisiją. Čia jau ministrė pasisakė. Kai jūs sakote, kad anksti laidoti Ginčų komisiją, jūs tiesiog pradedate laidoti reformą, kuri dar neprasidėjo. Jūs ją griaunate jai vykstant, dar jai neįsibėgėjus. Koks signalas yra siunčiamas reformos dalyviams ir patiems neįgaliesiems, kai Seimas išreiškė labai aiškią politinę valią – tuoj tuoj viskas prasidės ir Seimas vėl atsukinėja? Man atrodo, kad jūs čia… Žinau, dėl ko taip darote, ir manęs prašė taip daryti, aš pasakiau – ne, nesutinku, Seimas turi savo poziciją. Tai negriaukime reformos arba nepasėkime nepasitikėjimo šita reforma.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Jūs teisingai sakote, kad kiekviena reforma turi turėti pasitikėjimą, bet tai nėra reformos griovimas. Aš tiktai vieną segmentą. Tegul mes nustatome, žiūrime tuos labiau socialinius dalykus negu medicininius, tegul mes dalyvumo lygius, visa kita, steigiama agentūra – tebūnie, taip yra, bet man svarbiausia ir rūpi, ir aš tikrai dėl to išgyvenu (nežinau, prašė, neprašė), aš suprantu, kad specializuota komisija būtų žymiai geriau negu nespecializuota komisija. Čia išimti šitą grandį ir truputį palaukti, galbūt pratęsti jos darbą, galbūt dar metams, pažiūrėti, kaip tai agentūrai seksis dirbti. Ta mintis čia ir yra. Čia nėra reformos griovimas.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausimų nėra.
Dėl balsavimo motyvų už kalbės A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, kodėl kalbu už? Ne vieną Vyriausybės valandą klausiau ministrės, kaip yra pasirengta šitą reformą įgyvendinti. Deja, kol kas bent viename iš paskutinių atsakymų ministrė sakė, kad lapkričio pabaigoje vyks ten ir kalbėsis su žmonėmis, bet iš jų laiškų tai ir aprašymų, ir tvarkos, ir aiškumo jie iki šiol nežino, tie žmonės, kurie turės dirbti naujoje agentūroje. Mes šiandien kalbame ne apie agentūras. Pataisa, agentūra liks, NDNT bus reformuota į naują įstaigą. Čia viskas vyksta. Ginčų komisija spręsdavo dėl sprendimų, kuriuos priimdavo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Tai nauja agentūra vėl priiminės ir kažkas turės tada tuos dalykus spręsti. Mes turėjome specializuotą įstaigą, kuri sprendė šituos dalykus. Aš suprantu, kad kažkas tarp ministrės ir šitos komisijos vadovo perbėgo ar ten peršliaužė ir dabar daugiau, ko gero, asmeniniai dalykai negu darbiniai, principiniai, nes į Ginčų komisiją kreipiasi pacientai, tai yra neįgalieji, kurie mano, kad jiems nustatytas vienoks ar kitoks laipsnis. Aš manau, tai yra paslaugos teikimas žmonėms, nes jie jau nuskriausti likimo ir jie norėtų gauti kvalifikuotus atsakymus. Neužmirškime, kad mes, rodos, šį antradienį, ne, praeitą savaitę priėmėme naują paketą dėl socialinio draudimo išmokų žmonėms su negalia. Mes atidarome Pandoros skrynią, kai galės į šitą agentūrą kreiptis gerokai daugiau žmonių, jau sulaukusių pensinio amžiaus. Niekas negali pasakyti, kiek jų bus. Vadinasi, skundų skaičius gali išaugti dar daugiau. Aš manau, nesuplakime kelių didelių įstatymų, neužkraukime darbo, nežinome, kaip ji veiks.
O gerbiamam komiteto pirmininkui atsakysiu. Viščiukus skaičiuoja rudenį. Kas bus nuo sausio 1 dienos, mes galėsime po 3 mėnesių pasakyti, gerai dirba agentūra ar blogai…
PIRMININKAS. Laikas.
A. SYSAS (LSDPF). …daugiau skundų ar mažiau. Todėl aš kviečiu pritarti. Atidėkime pusmečiui, niekas netrukdys ir rudenį, taip sakant, uždarydami šio Seimo duris priimkime sprendimą šią Ginčų komisiją naikinti.
PIRMININKAS. Laikas! Prieš – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes tikrai labai daug dėmesio ir energijos šiandien skiriame vienos komisijos, o gal net ir vieno asmens gynimui arba siekiui išsaugoti. Juk visos negalios reformos tikslas yra kitas – ne kalbėti apie vieną komisiją ar vieną žmogų, ten dirbantį, bet kalbėti apie visus negalią turinčius žmones. Juk ir toliau nuo sausio 1 dienos ne tik bus galimybė kreiptis dėl NDNT priimtų sprendimų, ginti savo teises, bet bus galimybė tą daryti ir plačiau, ir su didesniu kiekiu dirbančių darbuotojų. Jie jau yra ir mokyti, jie galės pasitelkti ekspertus, jie turi teritorinius padalinius, iš penkių jau keturi yra pritaikyti asmenims su negalia. Mes plečiame galimybę žmonėms kreiptis, didiname kompetenciją žmonių, kurie su tuo dirbs.
Mes matome, kiek tų ginčų būdavo išnagrinėjama. Ar mes galime eiti į skaičius, jeigu mes matome kažkelintų metų rodiklius – 0,2 % iš visų besikreipiančiųjų? Tie skaičiai ir iki šiol nebuvo dideli, jie nuolat mažėjo nuo 2019 metų. O dabar mes matome, kad Administracinių ginčų komisija yra pasirengusi nuo sausio 1 dienos. Mes kaip Seimas jau balsavome, priėmėme negalios reformą. Žmonės pasiruošę priimti ir nagrinėti tuos skundus ne mažiau kokybiškai, bet kokybiškiau ir arčiau pačių negalią turinčių asmenų.
Kalbėkime apie tai, kad reforma turi tęstis, turi vykti. Kaip ir minėjau, Administracinių ginčų komisija turi 26 narius, 62 darbuotojus. Leiskime negalios reformai vykti, nedidinkime nepasitikėjimo tarp negalią turinčių asmenų. Ir toliau ginčai bus nagrinėjami, bus nagrinėjami principingai, kokybiškai ir tų žmonių gerovė dėl to tiktai didės.
PIRMININKAS. Dėkoju.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kolegos, mes pasiekėme balsavimo intervalą, bet yra likę dar du klausimai, aš siūlyčiau jų išklausyti ir tada balsuoti dėl visko iš eilės. Gerai?
16.33 val.
Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 62 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2890(2) (svarstymas)
Rezervinis 1 klausimas – Maisto įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2890. Svarstymas. A. Kupčinskas pristatys Ekonomikos komiteto išvadą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Sveiki, kolegos, tikiuosi, visi pavalgę pietus. Be to, šiandien tokia ypatinga diena – trečiasis lapkričio ketvirtadienis. Jaunas vynas atvažiuoja. Tai raginčiau…
PIRMININKAS. Ar galima šiek tiek greičiau? (Balsai salėje)
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Galiu trumpai pasakyti, kad pritarta bendru sutarimu Ekonomikos komitete.
PIRMININKAS. Labai ačiū. T. Tomilinas pristatys Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, kaip papildomas Aplinkos apsaugos komitetas rugsėjo 13 dieną svarstė šį įstatymo projektą. Pritarta bendru sutarimu. Tačiau yra atsižvelgta į VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pastabą, kad šį įstatymą svarstytume kartu su kitu Seimo narių pateiktu Maisto įstatymo projektu. Apie tą svarstymą pasisakysiu, kai kalbėsiu už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Sveikatos reikalų komiteto išvadą, matyt, L. Slušnys pristatys. Prašau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Komitetas svarstė klausimą – įstatymo pataisas. Iš esmės pritarė įstatymo projektui Nr. XIVP-2890 ir pasiūlė pagrindiniam Seimo Ekonomikos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Už – 10.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Dėkoju. Diskutuoti nebuvo norinčių. Dėl motyvų po svarstymo… Atsiprašau, dar yra viena pataisa. Prašom. Yra dvi Seimo narių A. Kupčinsko, V. Fiodorovo pataisos. Abiem komitetas pritarė. Jūs norėtumėte pristatyti pataisą? Iš savo vietos Seimo salėje galėtumėte tokį pristatymą atlikti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šis įstatymo projektas yra teiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Žinome, kad Laisvės frakcija ne visada gerai draugauja su Lietuvių kalbos komisija, tai mes ėmėmės atsakingo darbo kartu su V. Fiodorovu ir suredagavome kalbiškai. Tai šiek tiek prisidėjome prie teisėkūros tobulinimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia abu pasiūlymai iš esmės tokie, ar ne? Atsiprašau. Tai pirmasis pasiūlymas. Aš suprantu, kad yra dešimt Seimo narių, kurie remtų tokį pasiūlymą. Galbūt galime bendru sutarimu jam pritarti, nes komitetas pritaria? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Ir antrasis siūlymas yra dėl įsigaliojimo datos pakeitimo, ji šiek tiek, porą mėnesių, vėliau, jeigu teisingai aš įžvelgiu – ne 2023 m. lapkričio 1 d., o 2024 m. sausio 1 d. Dešimt Seimo narių, matyt, yra. Galime pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl motyvų dėl Maisto įstatymo. Aš matau, kad T. Tomilinas norėtų kalbėti, nors neužsirašė. (Balsai salėje) Kažkur užsirašęs. Kviečiu jį kalbėti už. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, mes priimame, šiuo metu svarstome įstatymą, kuris leis parduoti prekybos centruose tam tikrą maistą, ne visą, kurio galiojimo data yra pasibaigusi. Tai yra ta žymė, kai maistas žymimas etikete „Geriausias iki“. Tai nėra visas maistas, nes trumpo galiojimo maistas nebus parduodamas, pasibaigus galiojimo datai. Ir tai, tokia teisė leisti prekybos centrams prekiauti sausainiais, makaronais, kurie jau nebegalioja, yra viena iš maisto gelbėjimo strategijų. Tačiau drauge mes turime aiškiai pasakyti, o tai galėsime padaryti netrukus, priimdami kitą Maisto įstatymo projektą, kurį parengė grupė Seimo narių ir kuriam pritarė Vyriausybė visai neseniai, ir kuris skatina maisto aukojimą, maisto aukojimą labdarai, žmonėms. Ten kalbama apie visą maistą, įskaitant ir trumpo galiojimo maistą.
Tie projektai turi eiti kartu, tai yra ir mūsų komiteto išvados esmė. Projekte, apie kurį aš kalbu, yra numatoma privaloma sutartis su labdaros organizacija bei privalomas maisto švaistymo mažinimo statistikos deklaravimas kiekvienam didesniam prekybos centrui. Taigi, noriu padėkoti ministrei A. Armonaitei, jos komandai, ministrui S. Gentvilui ir jo komandai. Taip pat ir žemės ūkio ministras šiek tiek padėjo, ir premjerė, kad šie du projektai taptų vienu koncepciniu sprendimu ir kad Lietuva pagal maisto švaistymo rodiklius galėtų tikrai pagerinti savo statistiką ir turbūt parodyti labai gerą pavyzdį kitoms šalims. Europos Sąjunga mus ragina mažinti maisto švaistymą, tai galėsime, priėmę visus įstatymus, tikrai parodyti gerą pavyzdį.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš nėra norinčių kalbėti. Tuoj, tuoj, tuoj balsuosime, po S. Gentvilo klausimo pristatymo.
16.39 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 8, 194, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3292, Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3293, Administracinių nusižengimų kodekso 242, 268, 286 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3294 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-21 klausimas, tai yra Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji. Prašom pristatyti, ministre.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas vicepirmininke. Vyriausybės vardu teikiame Seimui trijų įstatymų: Aplinkos apsaugos įstatymo, Aplinkos oro apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektų, pakeitimus.
Trys pagrindinės priežastys, kodėl yra teikiami įstatymai. Visų pirma, tai užterštas oras miestuose ir prastesni negu Pasaulio sveikatos organizacijos… oro kokybės standartai Lietuvos didmiesčiuose – oro užterštumas kietosiomis dalelėmis vidutiniškai viršijamas beveik visuose Lietuvos didmiesčiuose. Taip pat jau konkreti ir formali Europos Sąjungos, Europos Komisijos teisės pažeidimo procedūra prieš Lietuvą, kuri pradėta šių metų sausio 24 dieną dėl į aplinkos orą išmetamų trijų teršalų: azoto oksidų, nemetaninių organinių junginių ir amoniako.
Kas papildomai siūloma įstatymais? Yra išplėtimas ir savivaldos institucijų įgalinimas rūpintis ir daryti įtaką gyventojų sprendimams dėl pasirenkamų buitinių šildymo įrenginių, taip pat buitinių nuotekų tvarkymo įrenginių. Įstatymais reikšmingai išplečiamos savivaldybių institucijų galimybės nustatyti aukštesnius standartus nei valstybiniai. Kai, pavyzdžiui, vienoje ar kitoje miesto teritorijoje yra stipriai užterštas oras, tai savivaldybės taryba gali nustatyti net aukštesnį standartą negu valstybės institucijos. Kartu savivaldybių administracijoms suteikiama teisė kontroliuoti, kad nebūtų deginama pavojinga arba tarši kuro rūšis gyventojų privačiuose namuose.
Taip pat atsiranda įstatyminis draudimas nuo 2026 m. vasario… atsiprašau, gegužės 1 d. deginti kietąjį iškastinį kurą – tai apima anglis, lignitą ir kitas kuro rūšis. Mes šitą delsėme ilgai priimti ir akivaizdu, kad jau egzistuoja alternatyvos: nuo gamtinių dujų iki šildymo siurblių. Nuosekli valstybės parama yra skaičiuojama ne viena dešimtimi milijonų eurų ir jinai sugebėjo pakeisti kurą 10 tūkst. Lietuvos gyvenamųjų namų.
Kartu su šiuo projektu yra keičiamas ir savivaldybių lygmens aplinkos monitoringo reglamentavimas. Savivaldybės, pastebėjusios klaidų vertinant įmonių taršos monitoringą, turi teisę pranešti asmeniškai apie pažeidimus ir teikti agentūrai prašymus peržiūrėti tokių įmonių veiklos sąlygas. Ne viena savivaldybė kreipėsi į valstybines institucijas su geranoriškomis pastabomis, bet dabar įstatymais numatyti pakeitimai leis savivaldybėms turėti ir formalių galių.
Taigi projektas aptartas su įvairiomis ministerijomis, taip pat ir Savivaldybių asociacija, derintas su visuomene. Manome, kad projektas leis pagerinti gyvenamąją kokybę miestuose, didmiesčiuose ir įgalinti savivaldą aktyviau pasireikšti gerinant gyventojų aplinką, ypač didinant normatyvus. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus ir prašyčiau pritarti Vyriausybės teikiamam projektui.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, teikiant šiandieninį trijų įstatymų paketą, mano nuomone, yra vienas neginčijamas faktas, o gal ir prievolė, kad pakeitus Vietos savivaldos įstatymą neišvengiamai turi būti tarp savęs suderinti su juo susiję kiti įstatymai. Man susidaro toks įspūdis ar prielaida, sakykime, kad siūlomų naujų nuostatų įgyvendinimas savivaldybėse pareikalaus papildomų materialinių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Ar šis klausimas aptartas, o gal jau išspręstas? Ar negresia rizika, kad įpareigojimai savivaldybėms dėl papildomų išteklių trūkumo liks tik popieriuje?
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas daktare, medike Antanai, kolega, jums puikiai žinoma, kad žmogus kartais gal neturi teisės pasirinkti gyvenamosios vietos, o kvėpuoja aplinkos oru, todėl aplinkos oro kokybė yra itin svarbi. Todėl ačiū iš anksto už jūsų paramą projektui, bet, kalbant apie savivaldybių asignavimus kontrolei, tai ta kontrolė būtų vykdoma per savivaldybių Viešosios tvarkos skyrius. Įstatymu yra numatoma teisė įeiti į asmenų valdomą teritoriją, bet ne į gyvenamąjį būstą. Viešosios tvarkos skyriai turės teisę atlikti tai, ką darydavo Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai. Kalbant apie buitinius vartotojus, viešoji tvarka tą darytų.
Dėl asignavimų. Kol kas yra aptarta su Savivaldybių asociacija, kad dalis asignavimų galėtų pereiti iš Aplinkos apsaugos departamento, bet šiaip tai yra savivaldybių savarankiškoji funkcija. Taigi mes tiesiogiai įgaliname savivaldą daryti tai tais atvejais, kai tai yra būtina, kai užterštumas viršija normatyvus ir kai matoma, kad kaimynas degina itin užterštą kurą ir nuodija kitus kaimynus. Tai savivaldybės institucijos tiesiog įgautų įgaliojimus.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų turbūt svarbu gyvenamąją aplinką gerinti, tuo labiau kad kai kur privačiuose kvartaluose būna didelis dūmų rūkas. Buvo tradicijos, kad padangas kūrendavo, iš tikrųjų tai yra negerai. Bet žmonėms taip pat našta, kai kurie turi, kūrena turbūt ne tik iškastinį, galbūt dar naudoja akmens anglį, kartu dar ir medį. Dabar bus leista savivaldybėms sureguliuoti tai, tarkime, netgi uždrausti. Turime gerų pavyzdžių, kai pereinant, pavyzdžiui, nuo dujų balionų prie elektrinių viryklių kompensuodavo, padėdavo įsirengti ir panašiai.
Ar vis dėlto nemanote, kad taip pat turėtų būti kokie nors kompensavimo mechanizmai, kad žmonės neliktų su savo problema vieni? Aš suprantu, kad čia yra ir įmonėms uždrausta, bet ypač fiziniams asmenims tai gali būti tam tikra našta. Ar nemanote, kad turėtų būti kokia nors kompensavimo sistema, bent paramos, ne tik nuo savivaldybių priklausanti, bet galbūt ir reglamentuojama įstatymu? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Tai atskirkime klausimą. Jeigu jūs gyvenate slėnyje, šaltą žiemos vakarą jūsų kaimynas pradeda kūrenti kaliošus, grubiai tariant, arba anglį, o jūs esate tas kaimynas, kuris greta esate įsirengęs gerą rekuperacinę sistemą, siurbiate išorės orą į savo būstą ir įsiurbiate visus kancerogenus. Šiandien savivaldybė negali jums padėti. Tai savivaldybė gali padėti uždrausdama deginti anglį arba durpes jūsų kaimyno name. Krosnies pakeitimas nėra būtinas, nes tokioje krosnyje gali būti kūrenamos medžio granulės. Tačiau jeigu jūs norite atsisakyti ir pasikeisti į ekologiškesnį ar šilumos siurblį, ar deginimo įrenginį, tai tam yra numatyta parama. Energetikos ministerija yra suplanavusi 7 mln. 440 tūkst. eurų paramos dėl kieto iškastinio kuro keitimo. Vadinasi, gyventojai galės pretenduoti. Iki šiol buvo dalinama parama iki 85 % irgi katilų keitimui nepasiturintiems, šilumos lengvatas gaunantiems būstams. Taigi yra galimybė net ir pasikeisti, bet vietoj anglies deginant medžio granules nėra būtina keisti katilą.
PIRMININKAS. Klausia G. Kindurys. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, turbūt visada aplinkos apsaugos funkcijos buvo siekiamos stiprinti sutelkiant jas vienose rankose, sakykim, Aplinkos apsaugos departamente, tiek žmogiškaisiais ištekliais, tiek kompetencijomis. Dabar jūs dalį šitų kompetencijų norite atiduoti savivaldai, išeina toks kaip ir funkcijų dubliavimas.
Vienas iš klausimų: kada vyks į tam tikrą įvykį savivaldybės atstovai, o kada departamento atstovai, nes departamentui lieka veiklos sritis, kiti aplinkos apsaugos įstatymai reglamentuoja šiose srityse veikti? Tai čia vienas iš klausimų.
Kitas dalykas, šitos funkcijos įgyvendinimas reikalauja ir kompetencijų, ir lėšų, ir patirties. Aš suprantu, Aplinkos apsaugos departamente trūksta žmonių, sunku surasti. Lygiai taip pat ir savivaldai dar sunkiau bus surasti, nes tai nauja funkcija. Tai dar vienas iš klausimų…
PIRMININKAS. Laikas.
G. KINDURYS (LVŽSF). …ar numatyti ateinančių metų biudžete šitai funkcijai pinigai savivaldybėms?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, geras klausimas. Bet šiandien yra apie 100 įvairių Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių už pažeidimus gamtai ir jau 30 iš jų prižiūri savivalda. Tai savivaldai tas nėra svetima. Ir už buitinių nuotekų išleidimą savivaldybės baudžia, ir už želdynus, ir už kitus pažeidimus. Taigi savivaldybės jau turi kai kurias buitines funkcijas.
Valstybinis aplinkos apsaugos kontrolės mechanizmas turi orientuotis jau į tuos industrinius, gamybinius išteklius, kur reikia ir inžinerinių, ir biologinių, ir cheminių žinių, ir taršos leidimų suvokimo. Valstybiniai inspektoriai turėtų vaikščioti po tuos jau itin rizikingus objektus, kai savivaldybių viešoji tvarka tikrai gali spręsti tiek dėl želdynų, tiek dėl vietinių buitinių nuotekų tinklų, tiek dėl gyventojų šildymo rūšies.
Jeigu mes suteikiame savivaldai teisę apsispręsti dėl aukštesnių normatyvų, tai natūralu, kad savivalda ir galėtų juos prižiūrėti. Šiaip nėra dėl to didelių debatų, ar trūksta kompetencijos, ar jos užtenka.
PIRMININKAS. Klausia L. Girskienė. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš esu už tai, kad savivaldybės tikrai galėtų daugiau padaryti, bet dabar jos turi visus įrankius, kuriuos jūs išvardinote. Šiuo metu jos gali taikyti griežtesnius normatyvus, negu yra nustatyta, pranešti apie pažeidimus, niekas nedraudžia patekti į įmonių teritorijas ir panašiai.
Aš jūsų tokį pasiūlymą matau kaip Aplinkos apsaugos departamento norą tiesiog nusikratyti dalies funkcijų, nes jie, mano nuomone, nesusitvarko. Pritariu kolegų išsakytoms nuomonėms dėl kompetencijų ir panašiai. Kas atsakys, kas apdraus tuos žmones, kurie iš Viešosios tvarkos skyriaus eis į įmones, priims kokius nors sprendimus? Manau, kad jie atliks ne tik policijos dabar atliekamų funkcijų dalį, bet ir aplinkos apsaugos inspektorių funkciją. Kas jiems suteiks visas priemones? Kaip jie bus apdrausti…
PIRMININKAS. Laikas!
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). …veiklos draudimu ir panašiai? Nežinau, man tas sprendimas atrodo visiškai nelogiškas.
S. GENTVILAS (LSF). Jeigu, gerbiama Ligita, jūs skaitytumėte projektą, tai jis atrodytų logiškas, bet kadangi jūs nelabai įsigilinusi, man atrodo, jums ir atrodo… Kai jūs vartojate žodį „įmonės“, tai savivaldybės įmonių netikrins. Savivaldybės tikrins buitinius vartotojus. Čia ir yra jūsų esminė logikos klaida, nes projekte kalbama apie buitinių gyventojų kuro rūšies tikrinimą, ne apie įmonių, ne apie įmonių stabdymą. Todėl, kaip jūs sakote, civilinės atsakomybės įmonių veiklos stabdymu savivalda neužsiims. Savivalda eitų tiktai pas gyventojus, į gyventojų kūrenamus taršius ūkinius pastatus ar gyvenamuosius pastatus, kad ir kas tenai būtų. Čia yra ta skirtis, kur, man atrodo, jūs nesate iki galo įsiskaičiusi, todėl, tikiuosi, pakeisite nuomonę.
PIRMININKAS. Kolegos, 10 minučių klausti kaip ir baigėsi. Ar norėtumėte dar čia pratęsti, nes yra keletas projektų? Gal judame toliau. Jeigu ką, komitetuose, aš manau, bus galimybė. Gerai, tvarka. Ačiū ministrui už pateikimą.
Dabar dėl motyvų. Prieš kalbės G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš vis tiek manau, kad funkcijų dubliavimas bus ir bus ginčas dėl tokių momentų, kai departamento atstovai sakys, kad čia savivaldybė turi tikrinti, o savivaldybė sakys, kad departamentas turi tikrinti. Visada žmonės, ypač gyventojai, visai kitaip reaguoja, kai į juos kreipiasi pareigūnas, kuris yra uniformuotas, ar tai būtų policininkas, ar gamtosaugininkas. Visai kita reakcija.
Kitas dalykas. Tokią didžiulę patirtį turi sukaupę aplinkos apsaugos inspektoriai, o ne savivalda. Aš manyčiau, kad geriau sustiprinti tiek Aplinkos apsaugos departamento personalą, tiek keliant jų algas, darant patrauklesnes darbo sąlygas, tai tikrai būtų visai kita nauda.
Brėžiant paralelę, kad, pavyzdžiui, savivaldoje yra ir kitų funkcijų, tai savivaldoje yra funkcija ir dalyvavimas, bendradarbiavimas užtikrinant viešąją tvarką. Lygiai taip pat mes galime sulaukti įstatymo projekto, kad dalį policijos funkcijų perduosime savivaldai.
Tikrai, manau, nėra geras klausimo sprendimas. Manau, kad tikrai paskubėta ir neįvertinta. Aš tikrai prašau visų susimąstyti ir neskubėti daryti šito žingsnio, ir nepalaikyti šito įstatymo projekto. O jeigu tikrai yra problemų su patikromis, įvairiausiais nustatymais, vertinimais, tai aš pakartosiu – stiprinkime Aplinkos apsaugos departamento funkcijas, gebėjimus, materialinius išteklius ir taip toliau. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar pradėsime balsavimą. Tai kviečiu visus į savo vietas posėdžių salėje. Apsispręskime dėl šitų įstatymų projektų paketo pateikimo – Aplinkos apsaugos įstatymo ir lydimųjų. Kas pritaria po pateikimo, kviečiu balsuoti už, kas turi kitą nuomonę, kviečiu ją išreikšti kitaip.
Balsavo 84: už – 59, prieš – 2, susilaikė 23. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu dėl dviejų pirmųjų paketo įstatymų projektų yra siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso – Teisės ir teisėtvarkos. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Laisvės premijų paskyrimo Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui“ projektas Nr. XIVP-3310 (pateikimo tęsinys)
Grįžtame į darbotvarkės pradžią. Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Laisvės premijų paskyrimo Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui“ projektas. Kas pritaria po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 87: už – 69, susilaikė 18. Po pateikimo pritarta.
16.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3125(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 92: už – 79, prieš – 3, susilaikė 10. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
16.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3126(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 92: už – 79, prieš – 3, susilaikė 10. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
16.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2022 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3127(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2022 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ priėmimas. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 94: už – 82, prieš – 3 susilaikė 9. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
16.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3124(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – PSDF metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimas. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 93: už – 79, prieš – 5 susilaikė 9. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
16.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2022 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3138(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2022 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 92: už – 79, prieš – 3 susilaikė 10. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
16.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2022 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3139(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2022 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ priėmimas. Kviečiu apsispręsti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 94: už – 80, prieš – 3, susilaikė 11. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
16.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2022 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3140(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2022 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 91: už – 78, prieš – 3, susilaikė 10. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
17.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Pensijų anuitetų fondo 2022 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2999(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 94: už – 81, prieš – 4, susilaikė 9. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
17.00 val.
Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3268, Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 1, 53, 6, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3269 (pateikimo tęsinys)
Kviečiu apsispręsti dėl darbotvarkės 2-18 klausimų paketo, tai yra Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projekto ir lydimojo projekto. Pateikimas. Kas pritaria po pateikimo?
Balsavo 94: už – 82, prieš – 2, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu komitetu – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Galime pritarti abiem projektams? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.01 val.
Baudžiamojo kodekso 24, 25, 32, 391, 2491, 2502, 2504, 2506 ir 2521 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3279ES (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-19 klausimas. Kviečiu balsuoti dėl Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Pateikimas.
Balsavo 89: už – 75, prieš nėra, susilaikė 14. Pritarta po pateikimo.
Prašom. E. Dobrowolska – dėl vedimo tvarkos.
E. DOBROWOLSKA (LF). Siūlau svarstyti šioje sesijoje, nes labai trumpas pakeitimas. Kalbėjau su TTK pirmininke, tikrai yra įmanoma. Pavyzdžiui, gruodžio 19 dieną.
PIRMININKAS. Supratau. Kaip pagrindinis siūlomas TTK. Svarstymo data – gruodžio 19 diena. Visiems tinka? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.02 val.
Bausmių vykdymo kodekso 15, 20, 21, 31, 37, 64, 68, 83, 90 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3280, Baudžiamojo proceso kodekso 358 ir 360 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3281, Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 14, 15, 16, 25, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3282, Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3283 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-20 klausimų paketas – Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji įstatymų projektai. Pateikimas. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 95: už – 85, prieš nėra, susilaikė 10. Pritarta.
Siūlomi komitetai: dėl visų projektų pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas dėl visų projektų – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ar galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.03 val.
Laisvės premijos įstatymo Nr. XI-1584 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3207 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-22 klausimas – Laisvės premijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 94: už – 90, prieš nėra, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis siūlomas Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.03 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl 2024 metais minimų Lietuvai svarbių sukakčių, įvykių ir asmenybių“ projektas Nr. XIVP-1716(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-23 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl 2024 metais minimų Lietuvai svarbių sukakčių, įvykių ir asmenybių“ projektas. Siūlome balsuoti, ar pritariame rezoliucijai be pataisų. Kas už, tas pritaria be pataisų.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 91: už – 80, prieš – 1, susilaikė 10. Rezoliucijai yra pritarta. (Gongas)
17.04 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 170 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3284 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-25 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 170 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 93: už – 91, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Jūs siūlote kitą datą? Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Palaukite, palaukite. Aš tai siūlau skubos tvarką ir svarstyti šią sesiją, nes policijai reikia įrankių.
PIRMININKAS. Ar jūs siūlote, ar frakcija siūlo? (Balsai salėje) Na, gerai. Tai ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Dėl skubos? Žiūrėkite, kolegos, dėl skubos, matau, reikia balsuoti, tai kviečiu apsispręsti, ar pritariame tai skubos tvarkai. Balsuokime.
Balsavo 91: už – 65, prieš – 11, susilaikė 15. Tai skubos tvarkai yra pritarta. Natūralu, šioje sesijoje įrašysime tam tikrą preliminarią datą, kad būtų galima įstatymo projektą svarstyti.
17.06 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2925(2), Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 2, 3, 5, 11, 13, 14, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1724 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3111 (pateikimo tęsinys)
Prie 2-26 klausimo galime? Darbotvarkės 2-26 klausimas, gerbiami kolegos, įstatymų projektų paketas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ir lydimojo. Balsuojame. Ar kas pritaria po svarstymo? Kas pritaria po pateikimo? – atsiprašau. Kas pritaria po pateikimo, tas balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko.
Balsavo 93: už – 29, prieš – 31, susilaikė 33, nepritarta.
Kviečiu balsuoti alternatyviai: tie, kurie balsuotų už, – už tobulinimą, kurie prieš – už atmetimą. Alternatyviai.
Balsavo 85: už – 37, prieš – 48. Projektas yra atmestas.
Grįžtame dar šiek tiek prie Administracinių nusižengimų kodekso. Tai yra siūloma gruodžio 5 dienos svarstymo data. Ir pagrindinis – TTK. Visiems tinka? Ačiū, bendru sutarimu patvirtinta.
17.07 val.
Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 62 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2890(2) (svarstymo tęsinys)
Ir rezervinis 1 klausimas – dėl pritarimo Maisto įstatymo projektui Nr. XIVP-2890(2) po svarstymo. Kviečiu apsispręsti.
Balsavo 84: už – 80, prieš – 1, susilaikė 3. Po svarstymo šiam projektui yra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu lapkričio 16 dienos posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.