LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 206
STENOGRAMA
2018 m. rugsėjo 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Rugsėjo 18 dienos posėdį pradedame. Užsiregistravo 96 Seimo nariai.
J. Olekas norėtų paskelbti savo žinią. J. Olekas norėtų paskelbti savo gerąją žinią.
J. OLEKAS (LSDPF*). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikrųjų darome didelį darbą tėvynei, priimdami įstatymus, bet laisvu laiku kai kurie Seimo nariai ir jų padėjėjai, susibūrę į Seimo futbolo komandą, gina arba kelia Seimo vardą. Šiandien mano rankose yra Vilniaus mero pereinamoji futbolo bendruomenės taurė, kurią savaitgalį iškovojo mūsų Seimo futbolo komanda. Ačiū jai visai, ačiū sirgaliams ir rėmėjams. Pirmininke, jums saugoti. (Plojimai)
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. rugsėjo 18 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Darbotvarkės tvirtinimas. Darbotvarkė Seniūnų sueigoje aprobuota. J. Razma nori kalbėti dėl darbotvarkės.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu noriu pasiūlyti porą klausimų išbraukti iš darbotvarkės.
Vienas iš jų būtų dėl Seimo kontrolierės skyrimo. Mes manome, kad Seimo Pirmininkas, prieš atlikdamas šį veiksmą, nepadarė reikiamų konsultacijų su frakcijomis. Keltinas klausimas dėl to, ar politikas, užėmęs ministro pareigas ir sulaukęs priekaištų dėl veiklos, yra pats geriausias variantas atlikti tokią teisinę priežiūrą, į Seimo kontrolieriaus pareigas.
Antras siūlymas – išbraukti Seimo statuto pataisas, kurias teikia kolega R. Karbauskis, nes tai neatitinka nei valdančiųjų priešrinkiminių pažadų, nei atliepia kokius nors subjektyvius poreikius.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų nėra. Turime apsispręsti ir balsuoti dėl J. Razmos pasiūlymo išbraukti darbotvarkės 1-11 klausimą. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 38, prieš – 54, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Dėl 1-12 klausimo – Seimo statuto pataisos – taip pat kviečiu apsispręsti balsuojant.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 39, prieš – 53, susilaikė 13 Seimo narių. Klausimas taip pat lieka darbotvarkėje.
Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Negalime. Balsuojame dėl visos darbotvarkės patvirtinimo.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 69, prieš – 7, susilaikė 32. Darbotvarkė patvirtinta.
10.06 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1810(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1810. Balsuojame, yra likęs tik balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1810) priimtas. (Gongas)
10.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-2482(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-2482. Diskusija. Komitetų pranešėjai. Aplinkos apsaugos komiteto – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė darbų programos projektą. Atkreiptinas dėmesys, kad turime keletą projektų, ypač Europos Sąjungos projektų, dėl kurių jau pradėtos pažeidimų procedūros, tai, kolegos, yra prašymas susitelkti ir tikrai dirbti dėl to, kad tie projektai būtų patvirtinti. Apskritai komitetas projektui pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Į Aplinkos apsaugos komiteto siūlymus atsižvelgta. Kviečiu I. Šimonytę – Audito komitetas. Dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Man atrodo, užsirašyti diskutuoti galima tol, kol pranešėjai pristato. Dabar jau draudžiama užsirašyti.
PIRMININKAS. Iki klausimo pradžios. Kviečiu I. Šimonytę.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Komitetas apsvarstė sesijos darbų programos projektą. Kadangi buvo atsižvelgta į visus komiteto siūlymus, tai pritarė programai bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Biudžeto ir finansų komiteto – S. Jakeliūnas. Nematau. Ekonomikos komiteto – R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, mieli kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė klausimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijos darbų programos ir, 7 balsavus už, 5 susilaikius, pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Europos reikalų komiteto – G. Kirkilas. Nėra. Gal K. Glaveckas galėtų pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę? Prašau. Į tribūną dabar prašau. Taip.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas taip pat svarstė darbų programą ir pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 2, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaimo reikalų komiteto išvada – A. Stančikas. Prašom į tribūną.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kaimo reikalų komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kultūros komiteto – R. Karbauskis. Gal Europos reikalų komiteto išvadą galėtų pristatyti M. Puidokas? Mindaugai Puidokai, gal galėtumėte pristatyti Europos reikalų komiteto išvadą?
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Komiteto sprendimas – pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-2482.
PIRMININKAS. Ačiū. Kultūros komiteto išvada – R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Komitetas svarstė Seimo darbų programą, 5 balsavo už, 1 susilaikė. Pritarėme.
PIRMININKAS. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada. Gal gali R. Juknevičienė pristatyti? V. Bako nematau. Ai, yra. Yra V. Bakas. Atsiprašau. V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (LVŽSF). Laba diena. Komitetas rugsėjo 12 dieną svarstė projektą, jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada – R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ projektą ir pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Sveikatos reikalų komiteto išvada – A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas šių metų rugsėjo 12 dieną svarstė rudens sesijos darbų programą ir jai pritarė: 7 – už, prieš nebuvo, susilaikė 3. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Švietimo ir mokslo komiteto išvada – E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šitą mūsų visos sesijos darbotvarkę ir prašo pirmiausia įtraukti Švietimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1489 pakeitimą, kurį mes prašysime lapkričio mėnesį svarstyti, ir kartu prašo kaip neaktualius išbraukti du įstatymų straipsnių pakeitimo projektus, tai yra Švietimo įstatymo 72 straipsnį kaip neaktualų, teikėjas – E. Jovaiša, ir Mokslo ir studijų įstatymo 25 straipsnį kaip neaktualų, pranešėja – I. Šiaulienė. O visą projektą komitetas patvirtino šitaip: 6 už, prieš nebuvo, susilaikė 2. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas rugsėjo 12 dieną taip pat svarstė projektą ir pritarė jam vieningai, už – 9.
PIRMININKAS. Užsienio reikalų komiteto išvada. J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mieli kolegos, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė mūsų sesijos programos projektą. Už balsavo 3, susilaikė 2, taigi pritarėme.
PIRMININKAS. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada. G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 12 dieną apsvarstė šitą klausimą ir iš esmės pritarė Seimo nutarimui. Kadangi įtraukė visus mūsų pasiūlymus, tai yra patobulintas variantas. Balsavo 5 už, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Žmogaus teisių komiteto išvada. V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Labas rytas, gerbiamasis Pirmininke, mieli kolegos. Žmogaus teisių komitetas buvo papildomas svarstant šį klausimą. Už – 2, prieš nebuvo, susilaikė 3. Balsuota dėl pritarimo Seimo nutarimui. Nepritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašė Seimo narių. Kviečiu R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, sesijos darbų programoje labai daug klausimų sudėta, daugelis jų tikrai yra gana svarbūs. Vienas dalykas, ko aš čia pasigesčiau, norėčiau atkreipti dėmesį, kad vis dėlto yra jau kai kurie pažadai duoti. Mes tikėjomės per vasarą gauti, ypač socialinėje srityje, daug gerų klausimų tiek pradedant nuo vaikų teisių, tiek Darbo kodekso, tiek Draudimo įstatymo. Mes priėmėme būtinus techninius pataisymus, bet jų nematome ir tai kelia nerimą. Lygiai taip pat kelia nerimą ir tai, kad nematome, kad būtų pradėtas šeimos kortelės įgyvendinimas. Neaišku, ar nereikės papildomai pataisų ir panašiai… kurie jau turėtų pradėti veikti nuo sausio mėnesio ir tai gali sukelti nemažą chaosą.
Toje srityje faktiškai nematyti kokio nors vasaros įdirbio, ir tai man kelia nerimą. Kiek teko klausti mūsų ministerijos atstovų, turbūt galime susidaryti įspūdį, kad ten nieko nėra parengta. Tas laikas, sausio mėnuo, yra čia pat, institucijos nežino iki galo, kaip tie dalykai bus įgyvendinami, o tai iš tikrųjų yra radikalūs pasikeitimai, kurie buvo priimti. Kaip parodė vakarykštė diskusija, kurią organizavo Lietuvos bankas, daugelis dalykų reikalauja patikslinimo ir bendro sutarimo, nes tai, ką mes čia esame priėmę, niekam nekelia jokio entuziazmo. Girdėjote reportažus ir visa kita – pensijų kritimas ateityje, kaip mes kol kas sukonstravę tą sistemą, yra neišvengiamas ir tai tikrai neduoda jokio įkvėpimo.
Ir dar norėčiau atkreipti dėmesį, ko aš pasigendu šiame mūsų projekte. Mes, Šeimos pakomitetis, šeimos grupės atstovai, pateikėme Švietimo įstatymo pataisas, susijusias su Šeimos stiprinimo įstatymo suderinimu, su Švietimo įstatymu, bet kol kas aš tame projekte nematau to apsisprendimo, nors pataisa yra įregistruota, o mes jau planuojame priėmimą. Tai nežinau, kas ir kokiu būdu tai bus padaryta, nes kol kas sprendimo dėl jo nėra priimta, o pataisa vis tiek yra registruota, dėl jos reikia apsispręsi.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti kviečiu Seimo narį A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiamieji kolegos, suprantu, kad programos aptarimas yra toks formalus dalykas, tuo buvo galima įsitikinti, kai kalbėjo R. J. Dagys. Dėmesys buvo nulinis. Aš suprantu, kad niekam neįdomu, ką mes čia sau susiplanuojame, nors aš manyčiau, kad darbų programa parodo kryptį, ar viena ar kita frakcija ar partija vykdo savo įsipareigojimus ir kaip juos ruošiasi įvykdyti, nes tai yra labai konkretūs įstatymai, kurie paliečia ne vieną Lietuvos pilietį. Ir vien tik formaliai parašyti vieną ar kitą nuostatą neužtenka. Aš labai norėčiau, kaip sako klasikas, žvelgti giliau ir matyti, kas slypi už vieno ar kito parašymo. Pasižiūrėjus prirašyta kaip visada daug: mes būsime vėl pirmūnai pagal įstatymų leidybą Europoje, mes vėl gausime Valstybės kontrolės pastabų, kad viską mes priimame skubos ir ypatingos skubos tvarka – čia jau užprogramuota, nes matome, kad ir šiandien įtraukę į darbotvarkę Statuto pakeitimų, kurie net numerių nuturi. Matau, tokiems sprendimams rasti kokybę yra mažai galimybės.
Žiūrint į prioritetus, vėlgi viskas puikiai surašyta ir kalba vėl sukasi apie atskirties mažinimą ir nelygybes. Bet dar kartą pakartosiu, ko klausiau Ministro Pirmininko pateikimo metu: pajamos nulemia nelygybės ir atskirties klausimą. Apie tai reikėtų kalbėti, ar mūsų gyventojų pajamos didės, ar ne. Aš suprantu, kad miela ir gera, kai Vyriausybė, t. y. visi mokesčių mokėtojai, duoda didesnius vaiko pinigus, apmoka kažkokią gyvenamojo būsto nuomą, kreditą, bet kiekvienas iš mūsų dirba darbą ir kiekvienas už tai gauna atlygį. Ir jeigu tas atlygis nekinta daugelį metų, aš turiu omeny valstybės tarnyboje, biudžetiniame sektoriuje, tai, aišku, darbo kokybė nuo to nukenčia, nes žmonės netiki, kad jų darbas reikalingas valstybei. Vakar kaip tik M. Mažvydo bibliotekoje buvo Lietuvos banko metinė ekonomikos konferencija ir buvo kalbama apie pensijas, ką darysime su pensijomis. Pensijos apskritai yra išvestos iš darbo užmokesčio, nes yra tiesioginė priklausomybė. Galima daug spėlioti, ką daryti, bet jeigu darbo užmokestis Lietuvoje pagal rodiklius auga 10–12 % – mes vėlgi vienais aspektai pirmaujame Europos Sąjungoje, bet yra kita dalis žmonių, kuriems tas atlyginimas nedidėja. Ir to akivaizdus įrodymas – kultūros darbuotojų vakar tylus mitingas, nors jis buvo netylus, su dūdų orkestro laidojimo melodijomis, su dainomis ir su kitais dalykais. Bet į ką atkreipė pagrindinį dėmesį kultūros darbuotojai? Tai vėl yra jų pajamos: ar jie gali normaliai dirbti, kai kultūros darbuotojo darbo užmokestis yra toks menkas ir seniai nedidintas?! Ir vėl maitinama pažadais.
Aš manau, kad dvejus metus Lietuvos gyventojai kantriai tikėjo, naiviai tikėjo pažadais, kuriuos davė Seimo dauguma, kad jau šiuos klausimus spręsime. Praėjo dveji metai, žmonės, sakykime taip, nusiėmė rožinius akinius. Pradės eiti ne tik kultūros darbuotojai, aš manau, ir kitos grupės reikalaus to paties. Neužtenka skirti didesnį darbo apmokėjimą tik žmonėms, kurie turi šaunamąjį ginklą. Aš manau, kad turinčiam lyrą ar kitokį instrumentą irgi reikia didinti. Todėl labai keista Vyriausybės pozicija. Šiandien Trišalė taryba kalbės apie minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimą. Tai yra derybinis objektas. Vyriausybė visą laiką kalba apie tai, kad socialinį dialogą reikia stiprinti, deja, pati pirma šoka į trasą ir sako, kad bus toks minimalus ir ne kitoks. Tai apie kokias derybas galime kalbėti?
Aš labai norėčiau, kad vietoj tuščių frazių, įrašytų į šią programą, mes spręstume konkrečių žmonių problemas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Trečias užsirašęs kalbėti yra Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, kalbėsiu frakcijos vardu, tai gal leisite tada kalbėti septynias minutes. Išties, kolegos, paskaitęs rudens sesijos darbų programos Sveikatos dalį, nesusidariau įspūdžio ir nuomonės, kokie vis dėlto prioritetai, ko bus siekiama šioje rudens sesijoje.
Bandžiau šitą išsiaiškinti komiteto posėdyje, kada darbų programą pristatė viceministrė. Ir kai paklausiau, kokie, sakykime, trys prioritetai, ko sieks Sveikatos apsaugos ministerija rudens sesijoje, tai atsakymas buvo toks, kad rudens sesijoje ministerija sieks, kad paslaugos būtų saugios, kokybiškos ir prieinamos. Viskas, taškas. Daugiau išsireikalauti, kokius darbus planuoja atlikti Sveikatos apsaugos ministerija, nepavyko. Yra įrašyta, kad rudens sesijoje bus svarstomas Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas. Ir paklausus, ko bus siekiama šiuo įstatymu, viceministrė vėlgi negalėjo atsakyti, koks prioritetas, ko ministerija siekia teikdama tą įstatymo projektą. Mums pasakė, kad ministras po dviejų savaičių darys spaudos konferenciją ir atsakys į klausimą, ko bus siekiama teikiant šį įstatymo projektą.
Tai akivaizdu, kolegos, kad nekompetencija yra pasiekusi tokį lygį, kad tai yra, matyt, visos valstybės problema, visos valstybės reikalas. Nes dažnai ministerijos viceministrai yra tokio lygio… jie yra geri specialistai savo srities, profesoriai, docentai ir panašiai, bet apie sveikatos sistemą kaip tokią suvokimo turi labai nedaug. Ir tada sunku suvokti, kodėl mes steigiame parlamente komisijas, pakomitečius sveikos gyvensenos. Tuo tarpu ministerija tokių prioritetų savo darbuose nėra numačiusi. Šiandien štai mes svarstysime Sveikos gyvensenos komisijos įstatus. Ar mes tikrai pasieksime norimą rezultatą, jeigu ministerija nemato, kad tai yra prioritetas?
Taip ir liko neaišku, ar ministerija vykdys tą sveikatos įstaigų tinklo optimizaciją. Čia dažnai vadinama, kad tai yra sveikatos reforma. Čia nėra jokia reforma, tiesiog buvo stumiama, buvo priimtas įstatymas, kurį vetavo Prezidentė, ir pagaliau parlamentas suvokė, kad taip valdyti sistemą nėra įmanoma. Mums ir liko neaišku, ar vis dėlto bus toliau siekiama pertvarkyti įstaigų tinklą, ar ne? Ar tai bus daroma tik po rinkimų, kaip kai kurie daugumos vadovai teigė, kad iki savivaldos rinkimų mes nieko nedarysime, po to susitarsime.
Vėlgi yra keista, kad Sveikatos apsaugos ministerija išplatino raštą, kreipimąsi į parlamentą, į Vyriausybę, į Savivaldybių asociaciją, kur teigia, kad įstaigų tinklo pertvarkos dabar nebus, bus tik kitų metų antram pusmetyje, ir kad ligoninės nebus uždaromos, bet tik kai kurios bus pertvarkytos į slaugos įstaigas. Tai ką reiškia Pakruojo rajonui, Kupiškio, Akmenės, kitiems mažiems rajonams, jeigu liks tik slauga? Nes jau dabar atvirai kalbama, kad paliks tik slaugą, netgi terapijos nebus. Tai yra tas pats kaip įstaigų uždarymas. Kur dėsis 80 metų žmogus su daugybinėm ligom? Ar jis bus laukiamas? Šiandien išspausdinta informacija apie Santariškių ligoninę, kad priėmė pagyvenusį, seną žmogų ir gydė. Šaunu! Taip ir turi būti. Bet šiandien tos ligoninės yra perkrautos. Dabar mes išgirdome, kad ministras jau pritaria priemokoms.
Akivaizdu, kad nėra sisteminio mąstymo, sisteminio suvokimo, ir tikrai pritarti tokiai rudens sesijos darbų programai mūsų frakcija negali. Aš kviečiu dėl sveikatos sistemos siekti bendro susitarimo, nes priemonės, kurių reikia sveikatos sistemai, turi būti įgyvendintos palaipsniui ir kompleksiškai, o ne taip, kad pabandėme pertvarkyti įstaigų tinklą, ministrui suteikdami teisių, po to sakome, kad dabar įvesime atskirai priemokas. Tai ar mūsų pragyvenimo lygis yra toks? Matėte, per paskutinius dvejus metus skurde gyvenančių žmonių padaugėjo. Ar galima kalbėti apie priemokas, kai mes turime tokį pragyvenimo lygį? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į visas pataisas yra atsižvelgta. Dabar kalbėsime dėl motyvų po svarstymo. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, rudens sesijos darbų programą pavadinčiau tokiu pavadinimu kaip dienos sriuba. Iš esmės viskas, kas liko nuo vakar pietų ir vakarienės, sudėta, sumaišyta ir truputį pavirta, kad neapsinuodytume. Taip ir čia viskas, kas liko nuo pavasario darbų sesijos programos, nuo užpraeitos (rudens) sesijos darbų programos, sudėta ir tokia sriuba pateikta šiandien čia.
Iš tiesų nėra aiškių prioritetų. Visuomenė turi žinoti aiškius šio Seimo prioritetus, kuriuos jis įvardintų, tada numatytų aiškias priemones ir bandytų spręsti. Dabar čia mes to visiškai nematome. Galėtume kalbėti apie kainų augimą. Visuomenė tai dažnai įvardija kaip vieną svarbiausių problemų, tam turėtų būti nustatytos aiškios priemonės, bet jų čia nėra. Taip pat girdime apie problemas viešajame sektoriuje, kultūrininkų, biudžetininkų, gydytojų atlyginimus, mokytojų atlyginimus, kaip jie būtų sprendžiami. Vėlgi nėra aiškių priemonių, kaip tą spręsti.
Labai labai sunku pritarti tokiai rudens sesijos darbų programai. Matyt, vienintelis paaiškinimas, kodėl ji tokia skurdi – jog visa energija ir visas laikas yra skiriamas intrigoms, politiniam santykių aiškinimuisi, o ne kūrybai ir sprendimams, kurie iš tikrųjų pagerintų žmonių gyvenimą.
Vis dėlto siūlau nepritarti ir paieškoti labai aiškaus sutarimo, aiškių prioritetų ir priemonių, kaip mes spręstume konkrečius dalykus: įvardinti kainas, įvardinti viešojo sektoriaus atlyginimus, įvardinti gerai apmokamas darbo vietas, investicijas ir imtis labai konkrečių veiksmų, o ne tiesiog valgyti dienos sriubą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų už niekas neužsirašė. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 71, prieš – 2, susilaikė 35. Po svarstymo pritarta.
Siūlau ypatingos skubos tvarka šiandien priimti rudens darbų programą. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Dėl motyvų gali būti keturi – už, keturi – prieš. Yra užsirašiusių dėl motyvų prieš. Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš ne vieną sesiją bandau apeliuoti į Seimo vadovus, kad reikėtų turėti politinės valios ir pakeisti tą sesijos darbų programos sampratą. Dabar tai yra toks mechaninis sudėjimas visų įregistruotų projektų ir tie mūsų prioritetai, svarbiausi ketinimai kažkur paskęsta toje gausybėje. Kodėl gi nelaikyti darbų programos tokiu dokumentu, kuriame yra tik prioritetai pasakomi ir kuris nėra kaip privaloma sąlyga, norint kokį nors projektą įrašyti į konkrečios Seimo dienos darbotvarkę? Dabar, kai yra ta tokia labai formalizuota sesijos darbų programos samprata, mes lyg apsimetinėdami naiviais geriname savo teisės aktų priėmimo „statistiką“, kai vien dėl to, kad projektas neįrašytas darbų programoje, priimame specialų Seimo nutarimą, gaištame laiką.
Aš vis dėlto linkėčiau, Seimo Pirmininke, jums parodyti iniciatyvą parengti Seimo statuto pataisą ir pereiti prie kitokios – prasmingesnės sesijos darbų programos sampratos. Gal ir pavadinimą reikėtų pakeisti, tiesiog ne darbų programa vadinti, o prioritetais? Tai būtų politiškai svarbu. Mes visuomenei pasakytume, ką svarbiausiai čia planuojame daryti, visos frakcijos būtų priverstos pasakyti, o ką gi jos gero žmonėms siūlo. Bet tai nebūtų šimtai tų projektų ir gryna mechanika juos sudėti į krūvą.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos iš opozicijos, mes kalbame dėl to, kad kalbėtume, kažką pasakytume, oponuotume. Tai yra Seimo statutas, yra Vyriausybės programa, yra parlamentinės tradicijos. Viskas čia yra sudėta į tą sesijos programą ir į viską yra atsižvelgta. O jeigu jūs turite pasiūlymų, taigi prašau, mes visada atviri. Ir būna į sesiją neįtrauktų projektų, kuriais papildome sesijos programą, ir visada galima tą išspręsti paprasčiausiu būdu ir bendru sutarimu. Aš siūlau balsuoti už ir pritarti programai, ir dirbti kartu.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mane visad prajuokina tokie pasiūlymai. Prisimenu multfilmą tokį, kur sakė: ko čia mes pykstamės, gyvenkime taikiai. Aš suprantu, kad ir pozicija, ir opozicija turbūt neturėtų sau dirbti, nes mes duodame priesaiką Lietuvai, Lietuvos žmonėms, kad mes dirbsime jų naudai. Deja, žiūrėdamas į tai, kokius sprendimus priimat, aš pradedu abejoti, ar tikrai jūs galvojate apie Lietuvos žmones, ar apie grupinius, klaninius interesus, todėl ir yra skirtingi kalbėjimai. Labai blogai, kad jūs negirdite, ką opozicija kartais siūlo, kokius įstatymus teikia, ką kalba iš tribūnos.
Aš su mielu noru nekalbėčiau, jeigu jūs tęstumėte savo pažadus, kuriuos davėte prieš rinkimus. Deja, kai aš žiūriu į šią rudens programą, tai neoliberalizmas toliau Lietuvoje ima viršų. Nors apsimetinėjote kairiaisiais ir kalbėjote, kad vykdysite kairią politiką, deja, tos kairės politikos ir su žiburiu nelabai rasi. Šiuo atveju šnekate, kad nelygybė mažės, o kai šiais metais buvo paskelbtas nelygybės indeksas, jūs labai nustebote ir pasakėte: kalta buvusi Vyriausybė, jinai čia kaltininkė, nes matavo dar anais laikais. Man labai įdomu, ką jūs pasakysite kitais metais, kai nelygybės indeksas dar labiau padidės, ir ką jūs kaltinsite? Aš noriu, kad jūs girdėtumėte, kad sprendimai nulemia, kaip gyvena Lietuvos žmonės. Nebijokite nueiti į mitingą ir pasišnekėti su išalkusiais kultūros darbuotojais, tai pasidarys aiškiau ir sprendimai gal bus kitokie. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, atrodo, kad mes lyg ir pirmą kartą Seime. Puikiai suprantame Statuto normą, kuri reikalauja, kad išties būtų tvarka, pagal kurią dirbsime ir dirbo visų kadencijų Seimai būtent taip. Jeigu dabar yra pageidavimų ką nors keisti, keiskime Statutą, tačiau programa yra tas dokumentas, į kurį įrašėme visų komitetų, visų frakcijų, visų Seimo narių pasiūlymus, nieko nenuskriausdami, kad galėtume labai sistemiškai, labai tvarkingai dirbti. Apie ką mes dabar kalbame? Mes paėmę kalbame apie vieną ar kitą temą, kuri yra skaudi mūsų širdžiai ar visuomenei. Taip, iš tikrųjų yra daug neišspręstų problemų, bet jos visos ir gula į mūsų sesijos darbų programą, pagal kurią dirbdami mes išties pasieksime rezultatą. Todėl nuoširdžiai kviečiu – balsuokime, nes tai mūsų visų bendro darbo reikalaujantis dokumentas. (Balsai salėje: „Labai gerai pašnekėjai.“)
PIRMININKAS. Ir motyvai už – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai, kad šita darbų programa būtų įvertinta ir vienareikšmiška, tai to tikėtis nereikia, bet, man atrodo, patys konservatoriai turėtų vienaip ar kitaip suklusti, nes į darbų programą yra įtrauktos praeitoje kadencijoje jų inicijuotos Konstitucijos pataisos, įgalinančios įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus. Tai jūs, kurie kalbate apie demokratijos stoką ir nesiskaitymą su opozicija, akivaizdžiai turite šansą išklibinti Seimą ir padaryti tai, ko niekas nepadarė, ir galų gale priminti valdantiesiems jų įsipareigojimus, duotus per rinkimus.
O jeigu kalbėtume apie alkstančius kultūros darbuotojus, tai kalbama apie tai, kad jiems ne tai kad buvo per tą laikotarpį sumažinti atlyginimai, o tai, kad 27 metus visos valdžios juos laikė kaip socialiai pažeidžiamus žmones. Man atrodo, čia reikėtų prisiimti atsakomybę visiems.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš jau kai kuriuos argumentus sakiau, kodėl yra sunku balsuoti už rudens sesijos darbų programą, pirmiausia aš turiu galvoje sveikatos dalį, dėl to, kad, akivaizdu, Seimo daugumai yra daug tam tikrų ženklų, kodėl toliau taip dirbti negalima. Iš savo penkių kadencijų patirties galiu pasakyti, kad tai yra pirma kadencija, kai ministerija, ministras, komiteto pirmininkė nė vieno karto nesukvietė partijų už sveikatos apsaugą atsakingų asmenų pasitarti, o kaip vis dėlto, kokios priemonės turi būti, kokių priemonių turi būti imamasi, kad pagerintume sveikatos sistemą. Ir tai tikrai kvepia tam tikra diktatūra. Akivaizdu, kaip sakiau, kad man yra labai baisu kalbėti apie, matyt, ne vienos ministerijos politinio lygio darbuotojų kompetenciją, nes atėjo laikas, kad tuos postus užimtų žmonės, patyrę ekspertai, nebūtinai turintys tam tikrą mokslinį, pedagoginį laipsnį, nes yra visiškai skirtingi dalykai. O kad ministras vis dėlto nežino, kokios yra Europos Sąjungos sveikatos sistemos tendencijos, tai, matyt, yra ir dėl to, kad, pavyzdžiui, jis per dvejus metus, atrodo, tik vieną kartą dalyvavo neformalioje Ministrų Taryboje. Ten važinėja kiti ministerijos asmenys, na, o ministras pamėgo PSO renginius, štai ir dabar išvažiavęs į Romą, po to iš karto važiuoja į Jungtines Amerikos Valstijas, ten susitiks, atrodo, su komisaru V. P. Andriukaičiu ir panašiai, ir panašiai. Mano manymu, turime rimtai susėsti ir sutarti, kokių tikslų ir kokiomis priemonėmis siekiame sveikatos sistemoje, ir tada, man atrodo, žmonės pajus, kad sveikatos sistema vystosi gera linkme. Šiuo metu aš iš pateiktos programos, kaip sakiau, ir iš ministerijos atstovo atsakymo nesuvokiau, ko bus siekiama rudens sesijoje.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, kolegos. Labai apgailestauju, kad niekaip nepavyko rugsėjo 6 dieną dalyvauti tame plačiame pasitarime apie sesijos darbų programą, tiesiog turėjau kitų užsiėmimų, tai vieną kitą pastabą dabar noriu pasakyti.
Mes ir toliau, atrodo, sergame ta liga – kuo daugiau kartais tikrai ne visada reikšmingų projektų. Čia lygiagrečiai noriu pasakyti, kad ir opozicijos projektai ne visada yra būtinai reikšmingi, tačiau valdantieji, turėdami savo rankose tokį instrumentą kaip Vyriausybė, ministerijos, visas valdžios aparatas, tikrai galėtų rasti reikšmingesnius projektus, o ne vien tik kokius lokalius, minimalius. Mūsų ambicijos per sesiją priimti 700 ar 600 projektų reiškia, kad per metus mes pagaminame virš 1 tūkst. projektų. Vėl norisi palyginti su Estija, kuri per metus priima apie 100 įstatymų projektų.
Mano manymu, tikrai teisus J. Razma, kuris sako: reikia prioritetų, ties kuriais padiskutavę susikoncentruotume, ties jais galėtume pakalbėti ir susitarti tiek opozicija, tiek valdantieji, o tada, jeigu atliekame privalomąją programą, tai galima ir laisvąją programą, kalbant dailiojo čiuožimo terminais, atlikti. Deja, mes to nedarome, nors tai galėtume daryti ir esant dabartiniam Statutui.
Opozicijos teisių neužtikrinimas. Ir vėl grįžtu prie to, kad ne tik mūsų frakcija, bet ir kitos opozicinės frakcijos praėjusioje sesijoje nespėjo pateikti daug projektų. Taisykime tą situaciją. Šiandien teikiu Statuto pakeitimą, tada žiūrėsime, kaip galėsime eiti į priekį. Manau, kad yra taisytinų dalykų, todėl susilaikau.
PIRMININKAS. Daugiau Seimo narių dėl motyvų neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 72, prieš – 8, susilaikė 29. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2482) priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15, 21 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1879(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15, 21, 43 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1879. Pranešėja – Sveikatos reikalų komiteto narė I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Sveikatos reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15, 21, 43 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komitete bendru sutarimu buvo pritarta pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgta į Teisės departamento pastabas ir koreguota paties Sveikatos reikalų komiteto pagal redakcines pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo komiteto išvada – Seimo narys Z. Streikus, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15, 21, 43 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, nusprendė iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija. Užsirašė Seimo narys J. Olekas. Kviečiu kalbėti.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš esmės pritardamas įstatymo nuostatoms, sutvarkymui tų dalykų, kurie yra kartojantys arba dubliuojantys, kurie išbraukia ar įrašo įstaigas, kurios dabar neegzistuoja arba yra naujai susiformavusios, turiu keletą pastabų, kurias norėjau čia išdėstyti.
Pirma, tai dėl žemės sklypų, kurie yra pagal visuomenės kontrolę. Aš suprantu, kad čia intencija yra gera dėl naujų vaikų ugdymo formų (tiek ikimokyklinių, tiek galbūt kai kurių ir mokyklinio amžiaus), bet, man atrodo, tą nuostatą reikėtų papildyti labai aiškiai keičiant 15 straipsnį, kur kalbama apie ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigas ir galbūt žemės sklypus, o ne paliekant kaip atskirą straipsnį žemės sklypus. Jie įstatymu faktiškai atveria kiekvieną žemės sklypą kontroliuoti visuomenės sveikatos institucijoms.
Antras dalykas, jis taip pat šiek tiek kelia abejonių, galbūt čia yra argumentų, kad yra išbraukiamos kavinės ir klubai, kurie turi interneto pavadinimą. Galbūt jie tikrinami kaip nors specifiškai dėl kokių nors dalykų, kurie man nėra žinomi. Bet jeigu šiaip yra klubas ar kavinė, tikrinami visuomenės sveikatos…, o jeigu turi internetinės kavinės pavadinimą arba klubą, tada jau iškrinta kaip tas tikrinamas objektas.
Ir trečias dalykas. Matome, kad visuomenės sveikatos specialistams yra palikta tikrinti, sakykime, tokias vietas kaip kempingai, poilsinės ir panašūs dalykai, bet mes turime specifinį dalyką, turintį savo pavadinimą, – tai yra stovyklos. Manau, kad ypač vaikų stovyklos (kur organizuojamos tos stovyklos, yra ir nakvynė, ir maitinimas, ir tualetai, ir tokie pat dalykai) yra lygiai tokios pat svarbios kaip ir susirinkimo vieta, pavyzdžiui, kempingas, kur atvykstama poilsiauti. Aš kviečiu komitetui prieš priimant galutinį sprendimą ir teikiant mums įstatymo projektą per priėmimą iš tikrųjų atsakyti sau ir mums, kurie turėsime balsuoti, į tuos mano iškeltus klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu kviečiu kalbėti Seimo narę A. Maldeikienę.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Nuoširdžiai džiaugiuosi tuo visuotiniu džiaugsmu, kuriuo čia tryško pristatantis dokumentą, tačiau akivaizdžiai prieš mano akis yra dar vienas dokumentas, kuris varo žmones iš Lietuvos. Dokumentas ir įstatymo pataisos, kurios aiškiai parodo, kaip galima nusiurbti biudžeto pinigus, susikūrus sau neblogą darbo vietelę patikrinti žmogų. Aiškinamasis raštas neįtikimai ilgas (aš tokio ilgo net neprisimenu, net biudžetas pristatomas trumpesniu aiškinamuoju raštu), iš tikrųjų pradedamas labai kilniai ir rašoma: šito dokumento tikslas – užtikrinti teisinį aiškumą, nuoseklumą, teisės aktų suderinamumą ir vienodą teisės aktų taikymo praktiką, įgyvendinant Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą, ir t. t. Na, labai kilnu. Įstatymai bus suderinti, ir visuomenės sveikata pagerės.
O dabar pasižiūrime į turinį. Ką mes matome? Paimsiu tik vieną aspektą dėl laiko stokos. Yra didelių kaimo turizmo objektų – didelių restoranų, daugybė žmonių atostogauja. Ir yra mažučių kaimo turizmo sodybų, kuriose žmogus ūkininkas, pavyzdžiui, turi keletą kambarių, kuriuos gali išnuomoti. Kas įvyksta? Valstybės kontrolė turi teisę atvykti pas šitą (Valstybės kontrolė turi būti ta kontroliuojanti institucija), atvyksta pas jį, pradeda reikalauti iš jo dokumentų. Dokumentai – nuo žemės dokumento iki higienos paso ir t. t. Mes sužinome, tiesa, ponas J. Olekas sakė, kad jam liko neaišku, kodėl buvo tos interneto kavinės ištrauktos. Aiškinamajame rašte parašyta. Interneto kavinių netikrins todėl, kad 2016 metais, atlikę 16 tyrimų, o 2017 metais – 17, rado tik mažareikšmių pakeitimų: ant langų neįrengtų žaliuzių ar kitų įrenginių, kurie prireikus mažina dienos šviesą, ir visokių panašių nesąmonių. Taip? Šitas dabar bus perkelta turbūt dėl kaimo turizmo sodybų.
Aš esu vaikas iš Palangos, ir nuo 13 metų viena, nes tėveliai tuo metu jau gyveno Vilniuje, padėjau šeimai išgyventi – prižiūrėjau 13 lovų. Taip, aš ploviau tualetus, taip, aš juos tvarkiau. Aš labai gerai žinau, kas yra mažutis, smulkus verslas, kuris padeda šeimai išgyventi. Ir aš labai gerai žinau, kad higienos normos yra dalykas, kuris susietas ne su kontroliuojančiais, o su sąžine tų, kurie daro. Ką mes darome? Aš tikrai labai labai prašau – balsuokite prieš. Mes iš to paprasto žmogaus, kuris rado būdą kaip nors išgyventi, dar paprašysime higienos paso, taip? Mes pareikalausime jam aiškių taisyklių? O jeigu sąžiningai – aiškinamajame rašte nėra korupcijos, neaugs korupcija… Augs korupcija, tiesiog kaimo turizmo mažesnės sodybos sumokės kyšį ir nusipirks.
Grįžkime į šitą šalį, kurioje gyvename, ir nebekurkime perteklinių, beprotiškų, kvailų taisyklių. Labai gražiai vienas ten, papildomuose raštuose, papildė: žiūrėkite, dar yra ir laivai, juose irgi neatitinka normų. Žinote, aš esu buvusi vieną kartą jachtoje, ten labai labai mažutės patalpos, ten su higiena, žinokite, blogai, uždarykime jachtas.
Kitas dalykas. Ką mes matome? Mes matome paprastą dalyką. Atsiranda institucijų, kurios susikuria papildomą pajamų srautą, prisidengdamos baisiai kilniu tikslu. Klasikinis pavyzdys turbūt – socialinės įmonės: pasiimi neįgalų žmogų ir jį naudodamas susikuri sau pajamų srautą. Čia pajamų srautą susikuria tos kontroliuojančios institucijos. Jų bus dar daugiau, o žmonių, kurie ką nors darys, bus dar mažiau.
Dėl higienos normų su kosmetika. Viena iš labiausių Lietuvoje paplitusių veiklų yra šešėlinė veikla namuose teikiant paslaugas: darau manikiūrą, darau pedikiūrą, ir panašiai. Aš dar nepriėjau iki gyvenimo lygio, kad tuo naudočiausi, bet už poros metų būsiu pensininkė ir tikrai eisiu pas ką nors į namus.
Tai va, nuoširdžiai jums pasakysiu: šita šalis neturi sąžinės savo mažųjų žmonių atžvilgiu. Žiūrėkite, kas dalyvavo svarstant įstatymą, ir nė vienam Seimo nariui neužkliuvo. Kartoju, kviestiniai asmenys: sveikatos apsaugos viceministras, ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Rizikos sveikatai valdymo skyriaus vedėja, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir ta, ta, ta, ta… viceministrai. Nė vieno žmogaus, nė vieno iš tų paprastų žmonių, kurie teikia šias paslaugas. Klausykite, aš nuoširdžiai prašau jūsų, šį kartą jau beveik atsiklaupti galiu, – sustokime tyčiotis iš paprastų žmonių, kurie neturi pinigų įvykdyti beprotišką kiekį beprotiškų reikalavimų, kurie negali.
Vienam italui, kuris Vilniuje turėjo mažutę piceriją (jis grįžo į Italiją), davė žemo laipsnio galimybę – nešvara pas jį ir neleido gaminti tiramiso, nes jo virtuvės plotas nebuvo 20 kvadratų ir toje virtuvėje nebuvo galima sujungti kiaušinių ir mėsos. Ko dar negalima? Jūs dažnai mirštate savo virtuvėse? Aš gyvenu mažoje virtuvėje ir tada turbūt ten negaliu daryti tiramiso? Suprantate, iš tikrųjų didžiausia pažeidimų masė yra visokiose didžiosiose. Kai pamatau tas vemtinas mišraines centruose, aš suprantu, kad mes neturime rimtos higienos, taip. Tačiau atimti iš žmonių galimybę užsidirbti, užmesti jiems naštas visokių pasų ir panašių dalykų… Atsisėskite ir paskaitykite tuos dokumentus. Aš juos skaičiau. Iš pradžių juokiausi, paskui verkti norėjosi. Aš labai prašau – balsuokite prieš. Kažkas kuria sau pajamų srautą mažųjų sąskaita. Dar ir dar kartą nuobodžiai tą patį kartoju: tie, kurie jaučiatės katalikais, kai kalbate apie šeimą, pagalvokite, kad šeimą kartais reikia išsaugoti net ir tokiais dalykais, kaip suteikti jai galimybę papildomai užsidirbti. Kada tu kepsi ir darysi tą tiramisą, jeigu pildysi sveikatos pasą? Visi ten vienu mostu pakėlėte ranką, o dabar sąžiningai pažiūrėkite į savo širdis ir pasakykite, o prieš tai skaitėte, o prieš tai skaitėte, kaip atrodo higienos pasas ir po kiek reikia pinigų jį padaryti ir įvykdyti? Labai prašau – nebalsuokite.
PIRMININKAS. Motyvai. Dar nebalsuosime, dabar motyvai. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Tada balsuosime. Kviečiu balsuoti po svarstymo.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 35, prieš – 18, susilaikė 34. Nepritarta. Ką siūlote? Grąžinti tobulinti komitetui ar autoriams? Autoriams. Grąžinti tobulinti autoriams. Ar galime bendru sutarimu grąžinti tobulinti autoriams? Galime. Ačiū. Grąžinta autoriams tobulinti. Autoriai tai yra iniciatoriai.
11.00 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 5 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2140(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2140. Pranešėjas – P. Valiūnas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šių metų birželio 20 dieną Teisės ir teisėtvarkos komitete kaip pagrindiniame buvo svarstytas šis projektas. Posėdyje dalyvavo devyni nariai. Visais balsais už buvo patvirtintas.
PIRMININKAS. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pataisų nėra.
Motyvai. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti po svarstymo.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 79, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo pritarta.
11.02 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 9, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1635(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo 2, 9, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1635. Pranešėjas – K. Mažeika, Aplinkos apsaugos komitetas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Atsižvelgęs į Vyriausybės išvadą, komitetas taip pat pritarė Specialiųjų tyrimų tarnybos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms ir, suderinęs projektą su Aplinkos ministerija, teikia svarstyti antrąjį patobulintą šio įstatymo projekto variantą, kuriam pritarė bendru sutarimu. Atsiprašau, balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašė Seimo narys E. Gentvilas. Kviečiu.
E. GENTVILAS (LSF). Mieli kolegos, mano manymu, įstatymų sistema turi būti nuosekli, atsižvelgiant į įvairius parametrus, įvairius interesus. Dabar svarstomas Saugomų teritorijų įstatymas iš principo yra geras ir aš už jį balsuosiu, bet tuoj pateiksiu kurioziškų nenuoseklumo pavyzdžių.
Čia kalbama, kad saugomose teritorijose būtų galima laikyti mėsinius galvijus, kurie natūraliu būdu nušienautų žolę, patręštų dirvą, suprask, reglamentuota, kiek žemės turi būti, koks aptvaras ir t. t. Yra įstatymo pataisų, kurios sako, kad tai etnografijos elementas saugomose teritorijose paryškinamas ir taip toliau. Su visu tuo aš turėčiau sutikti. Žmonės gyveno kaimuose, saugomos teritorijos apima buvusių kaimų žemės, miško valdas ir taip toliau, bet noriu pasakyti, kad tai yra saugomos teritorijos, kuriose mes leidžiame įvesti tam tikrą elementą – mėsinių galvijų ganymą ir reglamentuojame tą ganymą tiksliai, per kiek laiko statinys turi būti pašalintas, kokios tvoros ir taip toliau.
Ir štai čia aš palyginu savo ir kolegos A. Salamakino pateiktą įstatymo projektą dėl Miškų įstatymo pakeitimo. Ten kalbama ne apie saugomas teritorijas konkrečiai, o apskritai apie miškų žemės pavertimo į kitas rekreacines naudmenas teisę. Seimas tam pritarė po pateikimo, tačiau Vyriausybė ir Saugomų teritorijų tarnyba nepritarė. Kas buvo siūloma, yra siūloma aname įstatyme, kurį teikiau aš ir ponas A. Salamakinas? Kad miškuose galėtų būti statomi laikini statiniai rekreaciniais tikslais, pavyzdžiui, baidarėms sandėliuoti. Ir ten nekalbame apie saugomas teritorijas. Aš ten kalbu apie miškų žemės pavertimą rekreacinės paskirties žeme – leiskite ant upės kranto arba ant ežero kranto įrengti statinį, ne pastatą be pamatų, bet įrengti statinį, tarkim, poilsiautojams susėsti kultūringai pavalgyti, nešiukšlinant aplinkos arba pastatyti statinį baidarėms saugoti, vandens turizmui plėtoti. Ir Saugomų teritorijų tarnyba pasako, kad ne, negalima, mes saugosime miškus. Ir štai kontroversija, visiška kontroversija, kai Saugomų teritorijų tarnyba nemato problemų, kad bus statomi tokie pat laikini statiniai, kitaip sakant, tvartai, ežero ar upelio pakrantėje mėsiniams galvijams laikyti ir prižiūrėti ir įrengiamos ganyklos. Aš su tuo sutinku, bet kur logika ir nuoseklumas, kad saugomose teritorijose leidžiame tvartų statybą ir įteisiname, tačiau paprastame miške, miško žemėje, kuri net nėra saugoma teritorija, neleidžiame statyti suoliukų, pavėsinės, pastogės poilsiavietei įrengti arba statinio, pašiūrės (nebūtinai su sienomis, nors tebūnie ir su sienomis), pašiūrės įrengti baidarėms negalima.
Ką daro jūsų Vyriausybė? Leidžia šitą įstatymo projektą, beje, gerai daro, kad leidžia. Saugomų teritorijų tarnyba, manau, gerai daro, kad leidžia, o štai mano ir A. Salamakino projekto neleidžia, nors kalbame apie kitą vertybę, viešąjį interesą – miško žemėje leisti įrengti turistinę infrastruktūrą viešajam interesui tenkinti. Kolegos, kaip jūs sau norite, aš sąžiningai balsuosiu už šitą projektą, nes jis atitinka mano įsitikinimus, bet aš įžvelgiu kitą dalyką: jeigu opozicijai priklausantys du politikai – A. Salamakinas ir E. Gentvilas pateikė, tai yra pasakoma, ne, taip nebus. Pašiūrės baidarėms paupyje nestovės, tuo tarpu tvartas gyvuliams toje pačioje vietoje gali stovėti. Štai kokie absurdai vyksta su mūsų požiūriu į įstatymus, arba, kitaip sakant, su jūsų požiūriu į opoziciją.
Aš sąžiningai balsuoju už tą projektą, bet pergalvokite, ką jūs darote.
PIRMININKAS. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pamatęs tuos, kurie pasisako už, ir kad nėra prieš, aš viliuosi ir tikiuosi, kad tikrai po svarstymo bus pritarta. Tiesiog noriu priminti, kad Saugomų teritorijų įstatymas yra keičiamas daugiau kaip 20 kartų ir visų tų keitimų reikėjo. Dabartinės pataisos – tikrai buvome priėję prie tam tikrų kuriozų, nesusipratimų, kai saugomoje teritorijoje asmuo, užsiimantis ūkine veikla, bet ten negyvenantis ar neturintis pastatų, kuriuose būtų galima laikyti ar mėsinius galvijus, ar avis, tiesiog buvo priverstas išeiti iš to verslo. Būtent šios įstatymo pataisos suteikia galimybę pasistatyti tuos laikinus pastatus, pašiūrę ir problema bus išspręsta. Tiesiog nematydamas prieštaravimų, aš balsuosiu už ir prašau kolegas palaikyti, kad mes dar spėtume artimiausiu metu duoti šansą tiems asmenims tas nors ir laikinas pašiūres iki žiemos pasistatyti.
PIRMININKAS. Dėl motyvų prieš niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 85, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Projektui Nr. XIIIP-1635 pritarta po svarstymo.
11.11 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1674 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1674. Pranešėjas – K. Mažeika. Svarstymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Atsižvelgus į gautas Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, buvo priimtas sprendimas atmesti šį įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų buvo pateiktas kuriozinis įstatymas ir iš karto buvo aišku, kad jis, ko gero, tokio verdikto ir sulauks. Manau, kad turėtume šiek tiek atsakingiau rengti teisės aktus. Jeigu kas nors ir paprašo, tai tokių bent dėl saugomų teritorijų galbūt ir neteikti, nes saugomos teritorijos yra saugomos teritorijos. Jeigu mes išgyvenome tą istoriją, kai keturi akmenys buvo traktuojami kaip pamatai, tai galbūt prie to paties nereikėtų grįžti. Siūlau atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu atmesti šį projektą? Galime. Projektas atmestas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, džiaugiuosi matydama jus.
11.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimų“ projektas Nr. XIIIP-2529 (pateikimas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimų“ projektas Nr. XIIIP-2529. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Prašom, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, dėl 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimų. Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 7 straipsnio 2 dalį savivaldybių tarybų rinkimus skelbia Seimas ne vėliau kaip likus penkiems mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos. Anksčiausiai prisiekusių savivaldybių tarybų įgaliojimai baigiasi 2019 m. balandžio 7 d. Atsižvelgiant į tai, siūloma skirti savivaldybių tarybų rinkimus 2019 m. kovo 3 d. Nutarimas įsigaliotų lapkričio 7 dieną.
PIRMININKĖ. Ačiū, Pirmininke. Gal kiekvieną nutarimą mes aptarkime atskirai. Dėl šio nutarimo nori paklausti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, ar galite man paaiškinti, kodėl šiandien pateikėte, rugsėjo mėnesį, o nutarimas įsigalios lapkričio 7 dieną. Įstatymo 7 straipsnyje pasakyta „ne vėliau“. Tai gali būti ir rugsėjo mėnesį paskelbta. O kodėl pasirinkote spalio revoliucijos metines, lapkričio 7 dieną?
V. PRANCKIETIS. Pasirinkome ne revoliucijos metines, o pasirinkome atgal tuos penkis mėnesius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Sabatauskas. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, teikiate nutarimo projektą, tačiau įsigaliojimą atidedate. Pats ką tik citavote įstatymą, kad ne vėliau kaip penki mėnesiai. Vadinasi, gali būti ir anksčiau. Ar tai nėra susiję su tuo noru būtinai pakeisti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, siekiant uždrausti vienos iš partijų lyderiui dalyvauti rinkimuose, kad spėtumėte dar priimti?
V. PRANCKIETIS. Tai nėra susiję.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). O su kuo tada susiję?
V. PRANCKIETIS. Su penkiais mėnesiais iki įgaliojimų pabaigos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas. Jo nematome. Dėkoju.
Motyvai po pateikimo. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimų“ projekto po pateikimo.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, yra pasiūlymų. Tegul komitetas apsvarsto ir kitą savaitę, antradienį, o tai būtų rugsėjo 25 diena… Galime pritarti? A. Sysas, prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš siūlau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, nes čia jo klausimas, o ne Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Čia yra rinkimų į savivaldą data.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad pagrindiniu siūlomas ne Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir daugiau komitetų nesiūloma? Bendru sutarimu? Pritariame. Svarstome rugsėjo 25 dieną. Ačiū.
11.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Respublikos Prezidento rinkimų skyrimo“ projektas Nr. XIIIP-2530 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Respublikos Prezidento rinkimų skyrimo“ projektas Nr. XIIIP-2530. Pranešėjas – V. Pranckietis. Prašom, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 80 straipsnio nuostatas Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį, likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. Respublikos Prezidento kadencija baigiasi 2019 m. liepos 12 d., todėl siūloma skirti Respublikos Prezidento rinkimus 2019 m. gegužės 12 d. Nutarimas įsigaliotų lapkričio 12 dieną.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nori klausti A. Sysas. Suteikiame žodį.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, čia dabar tokia kolizija išeina. Prieš tai priėmėme dėl savivaldybių, ir jūs būtinai penkis mėnesius… nors suprantu, kad vis tiek jau pasirengimas rinkimams vyksta ir savivaldybėse, ir partijose. Su Prezidentu dar aiškiau. Jūs įsigaliojimą nukeliate lapkričio mėnesiui. Tai Biržų pilyje, tai prie universiteto, tai prie Vyčio išeina vienas ar kitas Lietuvos pilietis ir sako: aš būsiu, aš – geriausias! Gal iš karto reikia trečią punktą užrašyti – uždrausti iki lapkričio 7 dienos vaikščioti prie pastatų ir skelbti, kad jie bus prezidentai? (Juokas salėje)
V. PRANCKIETIS. Jei teiksite tokį siūlymą, jį svarstys komitetas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Respublikos Prezidento rinkimų skyrimo“ po pateikimo.
Balsavo 85 Seimo nariai, vienbalsiai 85 pritarė Seimo nutarimui po pateikimo.
Taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir rugsėjo 25 diena. Bendru sutarimu. Dėkoju.
11.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo“ projektas Nr. XIIIP-2531 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo“ projektas Nr. XIIIP-2531. Pranešėjas – V. Pranckietis. Prašau, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Ačiū. Remiantis Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 8 straipsniu, rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje vyksta sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą. Rinkimų datą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio. Europos Parlamentas priima sprendimą dėl Europos Parlamento rinkimų datos. Buvo priimtas sprendimas, kad rinkimai turi įvykti 2019 m. gegužės 23–26 dienomis. Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti, kad rinkimų į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje data būtų 2019 m. gegužės 26 d. Nutarimas įsigaliotų lapkričio 26 dieną.
PIRMININKĖ. Ačiū, Pirmininke. Norinčių paklausti nėra. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo“. Pateikimas.
Balsavo 85 Seimo nariai: 85 vienbalsiai pritarė Seimo nutarimui po pateikimo.
Svarstyti siūlome Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui ir svarstymo data Seime – rugsėjo 25 diena. Bendru sutarimu? Dėkoju.
11.22 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Virginijaus Jurgaičio peticijos“ (projektas Nr. PNP-59) priėmimas
Gerbiami kolegos, truputį dar turime laiko. Gal galime rezervinius 2, 3 ir 4? Matau Peticijų komisijos pirmininką P. Čimbarą. Jis norėtų pateikti rezervinį 2 klausimą – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Virginijaus Jurgaičio peticijos“ projektą. Prašom, kolega.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komisija šių metų rugsėjo 12 dieną iš esmės išnagrinėjo V. Jurgaičio peticiją dėl įstatymo tobulinimo ir priėmė sprendimą atmesti jo pateiktą pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – nustatyti, kad teisėjai gali atidėti nutarties paskelbimą, kai procesas vykdomas tik žodinio proceso tvarka, kai procesas vykdomas rašytinio proceso tvarka, nutartis skelbiama posėdžio dieną. Komisija sprendimą priėmė atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad galimybė tam tikram laikui atidėti teismo spendimo priėmimą ir paskelbimą procesiniame įstatyme yra nustatyta tikslingai. Prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Civilinio proceso kodeksą taip, kaip siūlo pareiškėjas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Nėra. Galime bendru sutarimu atmesti? Galime.
11.24 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Mindaugo Korsakovo ir kitų pareiškėjų peticijos“ (projektas Nr. PNP-60) priėmimas
Rezervinis 3 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Mindaugo Korsakovo ir kitų pareiškėjų peticijos“ projektas. Gerbiamas Peticijų komisijos pirmininkas P. Čimbaras. Prašau.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Komisija rugsėjo 12 dienos posėdyje išnagrinėjo M. Korsakovo ir kitų pareiškėjų peticiją dėl Darbo kodekso 228 straipsnio pakeitimo ir priėmė sprendimą atmesti jo pateiktą pasiūlymą pakeisti Darbo kodekso 228 straipsnį ir nustatyti, kad Darbo ginčų komisija sprendimą priima bylos nagrinėjimo dieną posėdžio metu. Sprendimas bylos nagrinėjimo dieną išdėstomas raštu ir jį pasirašo Darbo ginčų komisijos pirmininkas ir nariai. Taip pat sprendimą komisija įteikia arba išsiunčia darbo ginčo šalims sprendimo pasirašymo dieną. Darbo ginčų komisijos pirmininkas neturi teisės nagrinėti kitų bylų tol, kol nebus priimtas visų darbo ginčų komisijos narių pasirašytas sprendimas. Dabar yra nustatyta 5 ir 10 dienų. Komisija priėmė sprendimą atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad esamo Darbo kodekso 228 straipsnio 2 ir 5 dalių reglamentavimas užtikrina galimybę darbo ginčų komisijos pirmininkui surašyti motyvuotą sprendimą, todėl yra tinkamas ir neturėtų būti keičiamas. Prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo pateiktą pasiūlymą dėl Darbo kodekso taip, kaip siūlo pareiškėjas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Atsiprašau, ne taip užsirašiau. Aš kaip tik norėjau pritarti žmogaus pasiūlymui, nes, man atrodo, racionalus pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Tai kalbėkite. Mes suprasime, kad jūs prieš Peticijos komisijos siūlymą atmesti kalbėsite.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Taip. Aš siūlau to žmogaus pasiūlymui pritarti ir priimti tokią pataisą.
PIRMININKĖ. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, užsirašėme atvirkščiai, bet iš tikrųjų nagrinėjome komisijoje šį klausimą pakankamai nuodugniai ir išsamiai. Iš tikrųjų formaliai tą įvykdyti būtų pakankamai sudėtinga, nes, kaip žinote, komisijos nariai ten dirba ne nuolat, jie yra tiktai laikinai sukviesti. Be to, paruošti iškart atsakymus, sutvarkyti visus raštus, kad tą pačią dieną komisija, visa faktiškai vos ne visuomenininkai, pasirašytų, tai formaliai įgyvendinti būtų pakankamai sudėtinga.
Be to, tie terminai per daug nereiškia – penkios ar viena diena iš tikrųjų didelio skirtumo nėra. Tiktai mes apsunkintume pačios komisijos darbą ir dar apsunkintume tai, kad į tą komisiją paprastai nenorėtų niekas eiti dirbti. Manau, kad turėtume pritarti Peticijų komisijos išvadai.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja už komisijos siūlymą atmesti, balsuojantys prieš turi kitą nuomonę.
Balsavo 86 Seimo nariai: už atmetimą – 67, prieš – 3, susilaikė 16. Peticija atmesta ir pritarta Peticijų komisijos išvadai.
11.27 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ (projektas Nr. PNP-61) priėmimas
Ir dar viena peticija. Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“. Pranešėjas – P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Komisija taip pat rugsėjo 12 dieną posėdyje išnagrinėjo A. A. Miškinio peticiją „Dėl Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo“ ir priėmė sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą pripažinti netekusia galios šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį. Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pateiktą nuomonę, taip pat manydama, kad esamas teisinis reglamentavimas atitinka Lietuvoje esamą apsirūpinimo karštu vandeniu situaciją. Atsižvelgus į tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Šilumos ūkio įstatymą taip, kaip siūlo pareiškėjas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu atmesti peticiją? Galime. Dėkoju.
Gerbiami kolegos, noriu paskelbti pusės valandos pertrauką iki 12 valandos. O tada bus pateikiamas Seimo nutarimo „Dėl Mildos Vainiutės skyrimo Seimo kontroliere“ projektas, kaip ir numatyta mūsų patvirtintoje darbotvarkėje. Susitiksime 12 valandą ir tęsime posėdį toliau.
Pertrauka
12.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Mildos Vainiutės skyrimo Seimo kontroliere“ projektas Nr. XIIIP-2532 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tęsiame rytinį posėdį. Leiskite paskelbti darbotvarkės 1-11 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Mildos Vainiutės skyrimo Seimo kontroliere“ projektas Nr. XIIIP-2532. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Pateikimas.
V. PRANCKIETIS. Ačiū. Gerbiami kolegos, vadovaudamasis Seimo kontrolierių įstatymo 7 straipsniu, teikiu profesorės M. Vainiutės kandidatūrą skirti Seimo kontroliere savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti.
Profesorė M. Vainiutė yra puiki teisės ekspertė ir profesionalė, turinti daugiau kaip 18 metų teisinio darbo patirties. Jos žinios ir kvalifikacija nekelia abejonių. Ji žinoma dėl gerų viešojo administravimo gebėjimų, todėl, manau, ji yra tinkama eiti Seimo kontrolieriaus, atsakingo už savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą, pareigas. Prašau palaikyti šį pasirinkimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Jums klausimai pagal Statutą neužduodami. Kviečiama kandidatė M. Vainiutė. Prašome. Prisistatyti skiriama 10 minučių, po to atsakymai į jūsų, kolegos, klausimus.
M. VAINIUTĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, gerbiama Seimo posėdžio pirmininke. Pateikdama savo trumpą prisistatymą pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti Seimo Pirmininkui už išreikštą pasitikėjimą, teikiant mano kandidatūrą į išties labai atsakingas pareigas, ir už pasakytus pagiriamuosius žodžius.
Labai trumpai norėčiau pristatyti savo gyvenimo aprašymą. Taupydama laiką, atkreipsiu dėmesį į tam tikrus, mano supratimu, svarbiausius dalykus, biografijos faktus, kurie iš tikrųjų yra labai svarbūs, jeigu Seimo nariai pritartų mano kandidatūrai ir aš būčiau paskirta Seimo kontroliere.
Pradėti norėčiau nuo to, kad Seimo kontrolieriaus institucija yra labai svarbi institucija, atsižvelgiant į tai, kad jinai yra tiesiogiai, kaip žinome, įtvirtinta Konstitucijoje, t. y. Konstitucijos 73 straipsnyje. Tai yra konstitucinis institutas ir atsižvelgiant į tai šitai institucijai ir kontrolieriams yra keliami tikrai svarbūs reikalavimai, kurie nustatyti Seimo kontrolierių įstatyme. Jie, kaip visi žinome, svarbiausi yra keturi: pilietybė, nepriekaištinga reputacija, išsilavinimas ir reikalinga darbo patirtis.
Dėl išsilavinimo norėčiau paminėti tai, kad, be lietuvių kalbos ir literatūros studijų anuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute, vėliau studijavau Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Norėčiau pažymėti, kad mano domėjimosi studijų kryptis buvo konstitucinė teisė, anuomet vadinta valstybine teise, ir mano pasirenkamieji dalykai, taip pat baigiamasis darbas buvo parašytas iš šitos teisės srities. Tikrai turėjau galimybę semtis teisės žinių iš labai garbių teisininkų.
Vėliau teisės studijas tęsiau Vokietijos Gyseno miesto Justo Lybigo universiteto Teisės fakultete. Ten parašiau magistro darbą, vėlgi mano darbo tematika buvo susijusi su konstitucine teise, rašiau apie Prezidento instituciją. Vėliau turėjau galimybę parengti daktaro disertaciją ir ją apginti. Ji buvo taip pat susijusi su konstitucine teise, konstitucine jurisprudencija, konstitucine raida.
Grįžusi į Lietuvą, darbą pradėjau Teisingumo ministerijoje, dirbau tuo metu Teismų skyriuje, Tarptautinės teisės departamento skyriuje. Tiesa, ten dirbau ne tiek ilgai, nes vėliau buvau pakviesta dirbti į Nacionalinę teismų administraciją, buvau Teisės ir personalo skyriaus vedėja. Ir vėlesni pakankamai ilgi metai buvo praleisti dirbant Respublikos Prezidento kanceliarijoje, apie aštuonerius metus. Turėjau tikrai didelę galimybę ir didelį džiaugsmą susipažinti su tokiais svarbiais dalykais, kaip, pavyzdžiui, įstatymų leidyba. Taip pat man asmeniškai teko nagrinėti labai daug piliečių skundų, buvo kreipiamasi labai įvairiais klausimais, todėl įgijau pakankamai daug patirties. Vėliau, kai dirbau Teisingumo ministerijoje, taip pat teko dirbti ir prie piliečių, ir prie kitų klausimų, kas yra priskiriama teisingumo ministro kompetencijai.
Taip pat norėčiau pažymėti, kad, grįžusi į Lietuvą, jau nuo 2001 metų iš esmės ištisai, gal tik su labai trumpomis pertraukomis, dirbu pedagoginį ir mokslinį darbą, taip pat susijusį su konstitucinės teisės sritimis. Dėl ko aš tai pabrėžiu? Kaip mes visi žinome, konstitucinės teisės apskritai yra tokie du svarbiausi institutai, tai žmogaus teisės ir valstybės valdžios institucijų sąranga, ta patirtis, kaip žinoma, einant Seimo kontrolieriaus pareigas, būtų tikrai labai svarbi.
Dėsčiau, dirbdama pedagoginį darbą, tokius dalykus kaip Lietuvos konstitucinę teisę, lyginamąją konstitucinę teisę ir parlamento teisę. Mokslinių interesų sritis taip pat susijusi su konstitucine teise. Esu daugelio mokslinių straipsnių autorė, bendraautorė, vadovėlių, monografijų autorė. Taip pat teko dalyvauti ne vienoje tarptautinėje, nacionalinėje konferencijoje, kur taip pat buvo nagrinėjami su žmogaus teisėmis susiję klausimai ir kiti klausimai.
Aš manau, jeigu Seimo nariai pritartų, savo įgytą patirtį ir teorinę patirtį galėčiau pritaikyti. Be abejo, dirbant kiekvienoje institucijoje, yra tam tikrų niuansų, kurių galbūt aš šiandien ir nežinau, bet tikrai norėčiau jus, gerbiamieji Seimo nariai, patikinti, jeigu man tokią galimybę suteiktumėte, stengčiausi šias pareigas atlikti sąžiningai, kruopščiai ir atsakingai. Labai ačiū už skirtą laiką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti aštuoni Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi J. Sabatauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kandidate, kodėl jūs galvojate, kad, sulaukusi priekaištų dėl savo veiklos ir netikusi Vyriausybei, esate tinkama eiti Seimo kontrolierės pareigas? Ar, jūsų nuomone, būtų teisinga ir pagaliau etiška jus skirti Seimo kontroliere savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti, jeigu jūsų, kaip ministrės, pareigūnės, veikla sulaukė labai reikšmingų priekaištų? Jums, kaip pareigūnei, sunkiai sekėsi, bet dabar jūs tirsite kitų pareigūnų ir institucijų veiklą. Pagaliau, ar toks jūsų pasisakymas… kai pasitraukėte iš teisingumo ministrės pareigų, jūs pripažinote, kad ministro poste turbūt reikia stipresnio žmogaus. Kaip manote, ar jums čia užteks stiprybės tinkamai atlikti šias svarbias pareigas?
M. VAINIUTĖ. Labai ačiū už klausimą. Klausimas tikrai labai platus. Per porą ar trejetą minučių tikrai į jį neatsakyčiau. Be abejonės, einant tokias atsakingas pareigas, kaip ministro pareigos, iškilo daug sunkumų, daug trikdžių, kurių aš galbūt nenumačiau eidama į tas pareigas. Bet vis dėlto manyčiau, kad tokius svarbius klausimus, kurie buvo susiję su bausmių vykdymo sistema, mes pradėjome. Girtis turbūt labai negražu ir neetiška, jūs paminėjote, kad aš pasakiau, kad galbūt esu per silpna eiti tas pareigas, kas, ko gero, politikoje nėra priimta, labiau turbūt reikėtų paminėti savo dorybes ir gerus savo bruožus, bet aš taupydama laiką norėčiau pasakyti, kad nepaisant to, kad susilaukiu priekaištų, vis dėlto manyčiau, kad reikiamus darbus tikrai mes pradėjome. Gal konkrečiai tiesiog nevardinčiau ir manau, kad galbūt kai kurie pasakyti priekaištai buvo nepagrįsti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi A. Sysas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama profesore, savivaldybių kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Sakykite, ar jums užteks tvirtumo ir principingumo tiriant tokius skundus, ypač dėl valstybės pareigūnų, jei iš tiesų, kai dirbote ministre, jūs patyrėte tam tikrų sunkumų, kai teko taikstytis su Vyriausybės kanclerės ir kitų, net ne politikų, vos ne kišimusi į ministerijos veiklą? Ačiū.
M. VAINIUTĖ. Ačiū jums už klausimą. Manyčiau, kad tikrai tų jėgų užteks. Priešingai, aš manau, kad būdama teisingumo ministre, eidama ministro pareigas, įgijau kur kas daugiau patirties, negu jos turėjau.
Kita vertus, tas teisingumo ar bet kurio kito ministro veiklos baras, palyginti su Seimo kontrolieriaus pareigomis, manyčiau, tikrai yra siauresnis. Aišku, jis taip pat yra labai svarbus, ką jūs ir pasakėte. Bet… Aišku, daug trūkumų yra ir savivaldybėse. Rengdamasi šitam susitikimui su jumis, su Seimo nariais, aš domėjausi, kokia yra statistika. Išnagrinėjau praeitų metų Seimo kontrolieriaus įstaigos ataskaitą ir matau, kad tikrai spręstinų klausimų yra, bet, kaip minėjau, ir dirbdama kitose institucijose su tuo susidūriau. Taigi manyčiau, kad tai man nebūtų visiškai naujas veiklos baras. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Sysas. Ruošiasi E. Gentvilas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama profesore, aš norėčiau paklausti iš visai neseniai. Jūs buvote ne tik teisingumo ministrė, profesorė, bet jūs neseniai buvote ir ekspertė teikiant išvadą dėl politinių partijų finansavimo. Kai skaitai politinių partijų finansavimo išvadą, jūs ten daug kur teigiate, kad tai yra prieštaravimai, neatitikimai, galimi konfliktai su Konstitucija. O galutinė išvada yra, kad viskas gerai.
Pratęsdamas kolegos J. Sabatausko klausimą dėl tvirtumo ir principingumo. Aš suprantu, kad jūs buvote pakliuvusi į tokią labai subtilią situaciją, turint omenyje, kas buvo teisingumo ministras, jūs buvote teisingumo ministrė, kas siūlo, ir visi kiti dalykai, kurie, taip sakykime, po antklode vyksta. Šiuo atveju kaip galite paaiškinti tokią savo išvadą dėl to įstatymo, kai daug kur sakote, kad tai yra blogai, bet visuma yra gerai. Ačiū.
M. VAINIUTĖ. Ačiū jums už klausimą. Išties turiu nuoširdžiai prisipažinti, kad aš laukiau šito klausimo, kad jis gali būti keliamas šio Seimo posėdžio metu. Bet išties, jeigu žiūrėtume šiek tiek į priešistorę, kodėl aš tą išvadą rašiau, tai galėčiau labai trumpai paminėti tai, kad tai buvo vasaros metas ir iš Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto aš gavau tokį kvietimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose dėl įstatymo projekto. Tuo metu aš maniau, kad gal mes ir nelaimėsime, galbūt mūsų kvalifikacija neatitiks, kad aš tą išvadą ar su kažkuo kitu, ar viena turėčiau rašyti. Aišku, laikydamasi subordinacijos principo aš sutikau tą išvadą rašyti, nes aš matau, tai būtų… Tiesiog turbūt kiekvienas, kad ir kur dirbantis, laikytųsi, kaip aš sakau, subordinacijos principo, ir tiesiog neatsisakiau. Galiausiai gavome tokį atsakymą, kad mes laimėjome. Pasirodo, vėliau sužinojau, kad kiti universitetai net nedalyvavo, ir reikėjo iš esmės tikrai per trumpą laiką atsakyti į tokį išties labai sudėtingą klausimą, susijusį būtent su politinių partijų finansavimu. Norėčiau paminėti, kad ta išvada yra netrumpa, apie 12 puslapių, ir ji labiau turbūt, manyčiau, turėjo Seimo nariams arba tiems, kurie tuos sprendimus priima, pagelbėti ta prasme, kad čia daugiau yra analizuojama užsienio šalių praktika. Mes, Seimo nariai, ar kitos institucijos labai dažnai žiūrime, kaip kitos valstybės tvarkosi vienais ar kitais klausimais. Todėl ta išvada yra, kaip jūs sakote, šiek tiek aptaki, lyg ir nėra konkreti. Bet dirbdami dėstytojais mes nesame įpratę kategoriškai sakyti taip arba ne, kai vertiname studentų darbus, baigiamuosius darbus, ir todėl ta išvados pabaiga yra tokia. Aš ją turiu atsinešusi, gal tiesiog nedrįsiu čia cituoti, nes, kaip supratau, šį klausimą Seimas yra apsvarstęs. Todėl ji tokia labiau, sakyčiau, yra rekomendacinio pobūdžio, kad Seimo nariams šiek tiek palengvintų darbą. Tokia, aš supratau, buvo mūsų misija.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Gentvilas, ruošiasi G. Skaistė.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama pretendente, Seimo Pirmininkas šįryt Seniūnų sueigoje patvirtino, kad pokalbiai su jumis, tarimasis dėl jūsų galimo tapimo Seimo kontroliere, vyksta nuo pavasario. Jūs tai turbūt irgi galėtumėte patvirtinti, aš manau taip. Tai štai su jumis tariamasi dėl jūsų galimybės tapti Seimo kontroliere, dėl jūsų personalijos kreipiamasi į specialiąsias tarnybas, dėl jūsų atitikimo pareigoms, ir štai jūs, kaip jokio teisės supratimo neturintis žmogus, neriate į galimą interesų konfliktą – vykdote Seimo valdybos užsakymą, kaip suprantu, už pinigus atlikti vieno įstatymo projekto ekspertizę. Pasakykite, kaip su ta jūsų nuojauta sugebėjimų išvengti rizikų, sugebėjimų suderinti interesus? Aš, beje, nedrįstu pasakyti, kad jūs pažeidėte ką nors, bet, mano manymu, čia galima įžvelgti…
PIRMININKĖ. Laikas jau.
E. GENTVILAS (LSF). …interesų konfliktą. Jus siūloma į pareigas ir tos institucijos vadovybės prašymu už pinigus vykdote darbelius. Kaip jūs tai vertinate?
M. VAINIUTĖ. Dėkoju už klausimą ir už pasakytas pastabas. Iš esmės aš visą tą priešistorę jau paminėjau, kai atsakiau į gerbiamo Seimo nario A. Syso klausimą, kodėl tą dariau. Antras dalykas, kaip aš minėjau, kad tai yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Aš nežinau, kiek įtakos turėjo Seimo nariams priimant sprendimus, bet ji tikrai pagalbinio, rekomendacinio pobūdžio.
Dėl finansavimo norėčiau pasakyti. Ta bendra suma, kadangi aš rašiau tą išvadą su kitu Viešosios teisės instituto profesoriumi (beje, jo nepasirinko, jam buvo pavesta), bendra suma, neatskaičius mokesčių, buvo 400 eurų. Kita vertus, noriu paminėti, kad aš iki šiol tų pinigų negavau, aš jų ir nesiekiu gauti. Ko gero, tai bus skirta universiteto reikmėms. Čia kaip nuspręs fakulteto vadovybė. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, prašome netriukšmauti, klausykime atsakymų ir klausimų. G. Skaistės salėje nematau. Klausia A. Armonaitė, ruošiasi S. Tumėnas.
A. ARMONAITĖ (LSF). Iš tikrųjų detalės yra labai svarbu, bet aš norėčiau gerbiamos pretendentės paklausti apie esmę. Seimo kontrolieriaus institucija gina žmogaus teises ir laisves, tai yra būtent ta institucija, kuri dirba žmogaus teisių srityje. Norėčiau jūsų paklausti, kokius jūs prioritetus matote ginant žmogaus teises kaip Seimo kontrolierė? Vis dėlto jau dirbote teisingumo ministre ir galbūt ten pavyko ką nors nuveikti, nežinau, ką galėtumėte tęsti kaip Seimo kontrolierė? Dėkoju.
M. VAINIUTĖ. Labai ačiū už klausimą. Išties, kaip mes visi gerai suprantame, pagrindinė Seimo kontrolieriaus institucijos misija yra ginti žmogaus teises, ugdyti pagarbą žmogaus teisėms, toliau vystyti piliečių ir valdžios institucijų dialogą, kitaip sakant, kad valdžios įstaigos tinkamai tarnautų žmonėms. Iš esmės Seimo kontrolierių įstatymas Seimo kontrolieriams suteikia labai daug instrumentų, kaip būtų galima tas žmogaus teises ginti. Aš nemanau, kad žmogaus teisės būtų tinkamai ginamos ir misija būtų įvykdyta, jeigu būtų atliepiama tik tiesiogiai į pačių piliečių skundus. Tikrai yra gana daug instrumentų.
Pavyzdžiui, aš galvoju, ką jūs minėjote, apie sąsajas su tuo laikotarpiu, kai ėjau teisingumo ministro pareigas. Manau, kad būtų galima daug nuveikti švietimo srityje. Teisingumo ministerija, sakykim, atsakinga už teisinį švietimą. Ir tikrai, kai dirbau Teisingumo ministerijoje, mes labai dažnai su personalu galvodavome, kur būtų galima nukreipti tas valstybės teikiamas lėšas, kad žmonės labiau suvoktų savo teises ir pareigas. Iš esmės tokia pat yra ir viena iš Seimo kontrolierių funkcijų. Sakykime, manyčiau, kad, ypač bendradarbiaujant su kitomis institucijomis ir, be abejonės, su Seimu, su Seimo nariais ir su Teisingumo ministerija, ir su kitomis institucijomis, būtų galima šitoje srityje daug nuveikti.
Be abejo, yra ir daugiau dalykų, ką, sakykime, Seimo kontrolieriai galėtų daryti tam, kad padėtis žmogaus teisių srityje tikrai pagerėtų. Aišku, būtų galima paminėti ir daugiau įstatymų projektų, kuriuos mes teikėme kaip Teisingumo ministerija, bet gal tai būtų pernelyg detalu. Jeigu galima, tuo apsiribočiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi V. Kamblevičius.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama kandidate, aš visiškai neabejoju jūsų kaip teisininkės kompetencija. Jūsų oponentams norėčiau pasakyti, kad, man regis, jums šita vieta dar daugiau tinka negu ministro vieta, žinant jūsų jautrumą, atidumą žodžiui. Ir būdama Seimo kontroliere institucijoje, į kurią žmonės kreipiasi praradę visas viltis, kreipiasi, kad įsikabintų už paskutinio šiaudo… Kokie būtų jūsų, kaip tarnybos pareigūnės, žingsniai, kad šitie jūsų tarnybos priimti sprendimai būtų veiksnesni, kad turėtų realių galių, nes dabar į mus kreipiasi gyventojai, iš jūsų tarnybos atėję su teigiamais sprendimais, bet atsimuša į savivaldybių duris ir mažai jiems yra padedama. Kokie jūsų konkretūs būtų veiksmai, kad jūsų tarnyba būtų veiksnesnė ir realių galių turėtų?
M. VAINIUTĖ. Dėkoju jums. Taip pat dėkoju už pasakytus gerus žodžius mano atžvilgiu.
Kalbant apie tai, kaip būtų galima, sakykime, būtent šios institucijos sprendimų veiksmingumą įgyvendinti… Taip, kaip jūs teisingai sakote ir ką mes visi žinome, Seimo kontrolierių išvados yra rekomendacinio pobūdžio. Ir čia, be abejonės, aš minėjau prieš tai buvusiai Seimo narei, ko manęs klausė, iš tikrųjų yra labai svarbus bendradarbiavimas. Manyčiau, pavyzdžiui, vienas iš tokių labai veiksmingų instrumentų, kuriuos mes jau taikėme, kai dirbau teisingumo ministre, – būtent, sakykime, tos išvykos į savivaldybes ir susitikimai su tiesioginiais savivaldybės darbuotojais, su meru, su administracijos darbuotojais ir tiesiog bandymai tokiais būdais užtikrinti, kad žmonių teisės nebūtų pažeistos, nes, aš kaip ir minėjau, tikrai skaičiai yra pakankamai įspūdingi. Vadinasi, žmonės…
Kita vertus, tai yra labai džiugu, kad žmonės kreipiasi, vadinasi, tiki ta institucija. Sakykime, pavyzdžiui, ir tokiais atvejais, kaip aš minėjau, dirbant ir Prezidento kanceliarijoje… Ir visos institucijos stengiasi nepažeisti terminų atsakydamos į piliečių skundus, nes sako: jeigu neatsakysime, tie žmonės kreipsis į Seimo kontrolierius. Kita vertus, yra labai džiugu, kad ta institucija iš esmės veikia ir veikia ilgus metus, perėjo ilgą raidos kelią, kaip žinome, nuo 1994 metų keitėsi ir nuolat stiprėja.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, pastaruoju metu Seimo kontrolierių institucija, sakyčiau, labai susilpnino savo pozicijas, ir visuomenė turi neigiamą požiūrį į ją. Aš, kiek atsimenu, nė vienas žmogus, kuris kreipėsi į jūsų esamą kontorą, kad išsiaiškintų gyvybiškai teisingus klausimus, kad išsiaiškintų savo, sakyčiau, globalias problemas ir kad būtų kreiptasi į teismą… Seimo kontrolierių tarnyba nė sykio per tuos metus nesikreipė į teismus, kad padėtų žmonėms.
Mano klausimas būtų toks: ar jūs sugebėsite adaptuotis tame darbe ir šiek tiek pakeisti tą pasenusią, sakyčiau, nevykusią sistemą, kurioje dirbate dabar? Ačiū.
M. VAINIUTĖ. Dėkoju už klausimą. Taip, turbūt kritiškai vertinti esamų ir buvusių kontrolierių veiklą nebūtų man etiška, nes man reikės įsilieti į tą kolektyvą, ar ne? Bet aš tikiu ir esu įsitikinusi, kad Seimo kontrolieriai darė, ką jie galėjo. Bet būtent į tą instrumentą, kurį jūs paminėjote, kad nebuvo kreipiamasi į teismą, be abejonės, reikėtų atkreipti dėmesį. Tiktai, be abejonės, pagrįstais atvejais, jeigu to reikėtų. Tai tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji kandidate. Jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus, kurie buvo jums užduoti. Siūlomas Žmogaus teisių komitetas. Susitikimai frakcijoje vyks pagal nustatytą grafiką. Ačiū.
M. VAINIUTĖ. Labai ačiū jums.
PIRMININKĖ. Tuo šio klausimo svarstymą baigėme, pateikimą baigėme.
12.25 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 24 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2527 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas, projektas Nr. XIIIP-2527. Ieškau akimis pranešėjo R. Karbauskio. Ar J. Bernatonis pateiks Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 24 straipsnio pakeitimo“ projektą? R. Karbauskis. Prašau. Pateikimas.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Statuto pakeitime yra nurodyta, kad keičiamas Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičius nuo penkių iki šešių.
PIRMININKĖ. Pristatymas labai trumpas, tačiau teks atsakyti į šešis klausimus, septynis.
Pirmasis klausia G. Landsbergis. Ruošiasi M. Majauskas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas Ramūnai, suprantame, aišku, visi, nėra ko slėpti, kad už parašą dėl frakcijų koalicijos duodate pavaduotojo postą, nesvarbu, kiek tai kainuos. Bet man įdomesnis yra kitas klausimas, ką jūs žadate duoti už balsavimą dėl biudžeto, ką jūs žadate duoti dėl balsavimo dėl ligoninių pertvarkos ir kitų klausimų? Ar yra kokie nors numatyti, galbūt prekybiniai mainai galimi tuo požiūriu, kad ir kitos opozicinės frakcijos galėtų sužinoti, kokia yra kaina vieno ar kito balsavimo, ar kokio posto, ar pinigų, ar kokios nors ligoninės neuždarytos, ar mokyklos neuždarytos. Iš tikrųjų tas yra įdomu. Gal galite pristatyti tiesiog visą kainoraštį?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiamasis Gabrieliau, kai jūs šnekate tokias nesąmones, jums pačiam juokinga, ar ne?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Jūs nepolitikuokite, atsakykite.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Jūs politikuojate, o ne aš.
PIRMININKĖ. Kolegos, klausimas užduotas, atsakymas yra toks, koks yra. Klausia M. Majauskas. (Šurmulys salėje)
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, ar galite patikslinti, kiek šis sprendimas kainuos mokesčių mokėtojams ir kokią realią naudą jisai duos mokesčių mokėtojams?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Noriu pasakyti, kad mūsų sprendimas prieš porą metų vietoj septynių pavaduotojų turėti penkis leido tikrai nemažai sutaupyti. Jeigu šnekėtume apie tai, kiek tai kainuos, tai yra papildoma patarėjo pozicija, jeigu aš neklystu dabar, toliau, šiek tiek didesnis atlyginimas paties pavaduotojo negu eilinio Seimo nario, tai yra kainuos, kiek aš prisimenu skaičius, truputį virš 100 tūkst. eurų.
Dabar kiek tai naudinga? Aš pasakyčiau, jeigu šnekėtume apie Seimo darbo stabilumą ir Vyriausybės stabilų palaikymą, tai nauda šito sprendimo tikriausiai bus tūkstančiai kartų.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Finansinė nauda.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma. Ruošiasi A. Sysas. J. Razmos nėra. A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, mano klausimas būtų, ar iki kadencijos pabaigos jūs nesiūlysite ir septinto kandidato? Nes tai, ką jūs teigėte prieš rinkimus ir atėję po rinkimų, laimėję… Jūs irgi stovėjote tribūnoje ir daug kalbėjote apie tai, kad reikia taupyti, kad paprasčiausia atsisakysite visų savo iškeltų užduočių ir sprendimų, kuriuos priėmėte pirmais kadencijos metais. Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, jūs esate tikriausiai viena iš tų priežasčių, kodėl mes šitą klausimą šiandien svarstome. Teisingai, mes turėjome aplinkybes, kada dvi partijos buvo sudariusios koaliciją, jos turėjo matematinę daugumą. Šiandien šnekant apie darbą Seime, mums, valdančiajai daugumai arba koalicijai, palaikymas frakcijų yra labai svarbus. Mes tą siūlymą buvome pateikę ir Lenkų rinkimų akcijai, jie nuo kokio nors formalaus susitarimo pasirašymo, tarpfrakcijinio bendradarbiavimo atsisakė ir to pasiūlymo turėti taip pat Seimo Pirmininko pavaduotoją atsisakė. Mes gerbiame jų nuomonę, jų sprendimą. Jeigu jūs prisijungsite prie valdančiosios koalicijos ir kelsite klausimą apie tai, kad jūs norėtumėte turėti savo atstovą valdyboje, mes tikrai mielai su jumis apie tai diskutuosime. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi I. Degutienė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, iš to, kad jūs siūlote dabar statuto pataisą dėl naujo Seimo Pirmininko pavaduotojo etato atsiradimo, būtų galima suprasti, kad dar šiais metais bus siūloma kandidatūra. Ar užteks numatyto biudžeto, niekas nesiūlo perskirstyti asignavimų, kurie paskirti Seimui?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Taip, užteks.
PIRMININKĖ. Klausia I. Degutienė. Ruošiasi A. Armonaitė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų kokia dabar yra situacija Seime, tai mane stebina. Kadangi dabar labai mėgstama sakyti, kad per 27 metus Lietuvoje nieko nebuvo padaryta, tai aš šiuo atveju noriu pasakyti, kad tokios antidemokratijos irgi niekada nebuvo. Šiandien vicepirmininkų skaičius yra santykis kartu su Seimo Pirmininku septyni su vienu, lyginant su opozicija. Kiek aš atsimenu, šitame Seime, nepaisant, kiek buvo opozicinių frakcijų, visada mažiausiai buvo du vicepirmininkai iš opozicijos, plius opozicijos lyderis. Ar jums neatrodo, gerbiamasis pranešėjau, kad šį kartą reikėtų ne papildomo komercinio vicepirmininko, o vicepirmininko, kuris būtų iš opozicijos, nes mes turime dar Liberalų frakciją ir socialdemokratų frakcijas? Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Ne, man neatrodo. Pradėsiu nuo to, kad jūs galėtumėte susitarti opozicijoje dėl opozicijos lyderio ir turėti jau mažiausiai du atstovus valdyboje. Ši galimybė visą laiką prieinama jūsų frakcijai, bet jūs kažkodėl ja nesinaudojate. Atitinkamai dėl to tenka apgailestauti. Šnekant apie Seimo darbą, aš manau, kad mūsų Seimas yra demokratinis, ir mūsų nuomonės tuo klausimu labai stipriai skiriasi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinė klausia A. Armonaitė. Prašom.
A. ARMONAITĖ (LSF). Aš dar norėčiau pratęsti apie tai, kad Seimas yra demokratinis. Ir jūs, ir jūsų kolegos sako, kad Lietuvoje su demokratija problemų nėra. Vis dėlto, jeigu žiūrime į tai, kaip atrodo Seimo valdyba, man atrodo, kad demokratijos problemų čia yra labai nemažai, nes beveik pusė Seimo yra opozicinės frakcijos, o santykis Seimo valdyboje – iš septynių narių šeši priklauso valdančiajai daugumai. Dar daugiau – jūs patys panaikinote Seimo vicepirmininko pareigybę prieš pat kadenciją opozicijos sąskaita ir dabar įvedate naują pareigybę valdžios sąskaita.
Ar galėtumėte paaiškinti, kur čia nėra tos problemos su demokratija, nes man politikos mokslų magistras ir išsilavinimas, kurį aš gavau, sako, kad čia yra nemažų problemų su demokratija?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš ką tik pasisukau, pažiūrėjau į Rimą, ar blogai atrodo valdybos nariai. Visai gerai atrodo.
Jeigu kalbėtume rimtai apie jūsų keliamą klausimą, frakcija „Tvarka ir teisingumas“ netapo valdančiosios daugumos dalimi, ji yra mažumoje, norėčiau tai patikslinti. Kalbėti apie tai, kad pozicija… Ir dar sykį pakartosiu, kad frakcija „Tvarka ir teisingumas“ nėra įsipareigojusi valdančiajai daugumai nė vienu klausimu konkrečiai, jie laisvi balsuoti taip, kaip jie nori ir t. t. Mus, valdančiosios koalicijos frakcijas, įpareigoja susitarimai, kurių mes nė su viena kita frakcija Seime nesame pasirašę. Patikslinu.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, buvo užsirašęs J. Razma, dar leidžia laikas, buvo skirta 10 minučių, todėl suteiksime žodį paklausti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas iniciatoriau, jeigu, kaip galima suprasti iš jūsų čia skelbiamų motyvų, kadencijos viduryje atsirado daugiau darbų ir dalinsite didesniam vicepirmininkų skaičiui, sakykite, kuris iš dabartinių vicepirmininkų pasiskundė, kad jam per daug darbo ir jis nebesusitvarko? Ar priešingai – gal jūs įvertinote, kad kuris nors ir nesiskundžia, bet nesusitvarko, ir norite padalinti jo atsakomybės sritis, ką nors skirdami naujam vicepirmininkui? Ar vis dėlto mes su visuomene kalbėsime sąžiningai ir sakysime, kad tų darbų gal ne per daug yra, bet mums reikia dėl politinių aplinkybių, dėl rėmimo duoti, kad ir be ypatingų darbų, tą postą ir tegu džiaugiasi naujas koalicijos rėmėjas?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Tai jūsų vertinimas, jums tikrai niekas nedraudžia taip vertinti situacijos. Bet šnekant apie Seimo darbo stabilumą, apie Vyriausybės palaikymą, mūsų sprendimas pakviesti aktyviau įsitraukti į Seimo valdymą dvi frakcijas buvo labai logiškas. Viena frakcija pasirinko deleguoti savo atstovą į valdybą, tai tas sprendimas ir siūlomas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visų klausimus. Motyvai už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš išklausiau R. Karbauskio žodžius. Jie tik patvirtino man tai, ką vakar televizijoje kalbėjome,– valdančiajai koalicijai yra sunku. Reikia būti jautresniems, tą mes girdėjome labai aiškiai. Tai čia jau žiūrėkime labai pragmatiškai, net jeigu reikia tokių komercinių vicepirmininkų, tai mes turime suprasti, kad reikia. Aš tik galvočiau, kad galbūt galima būtų pagalvoti apie tai, kad dabar aštuoni frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai turės tik vieną pavaduotoją, o socialdarbiečiai, turėdami vienuolika žmonių, turi du. Tai gal tą vieną naują įsteikime tokį komercinį, o vieną socialdarbiečių panaikinkime? Čia būtų toks labai pragmatiškas biznio požiūris. Pataupykime šiuo atveju. Ką čia?.. Jeigu reikia naujų čia balsų, aš suprantu, pirkti reikia, ir taškas. Bet aš galvoju, kad būtų galima dar labiau suderinti visus procesus, nes kyla dar daugiau problemų, tai siūlau P. Gražulį skirti Seimo Pirmininko pavaduotoju. Dabar negali dirbti Žmogaus teisių komitete, duokime pavadovauti Seimui pagaliau, nes iš tikrųjų tai ir atspindės tą tikrą dabartinės daugumos vaizdą. Tai čia bus išspręsta labai daug problemų. Aš tikrai galvoju, kad reikia balsuoti už.
PIRMININKĖ. Matysime, kaip jūs balsuosite, bet nuomonę prieš nori išsakyti G. Landsbergis. Ir suteiksiu žodį tikrai išsakyti nuomonei už. Dabar G. Landsbergis – nuomonė prieš.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Išties aš pasigedau nors vieno nuoširdaus pasisakymo Kultūros komiteto pirmininko pristatant šį svarbų projektą. Aš atsimenu Seimo darbo pradžią, kai nuolat buvo kalbama apie taupymus, apie efektyvesnį Seimo darbą. Dabar viskas yra nubraukta, viskas yra pasikeitę. Į kiekvieną paklausimą yra atsakoma su pašaipia šypsena. Išties man labai sunku suprasti, kai tokie svarbūs dalykai, o mes iš esmės keičiame tai, kaip bus vadovaujama Seimui, vidury kadencijos, visi suprasdami, kodėl tai yra daroma – yra nusipirkta viena frakcija, taip, kuri vadinsis mažumos, taip, neopozicinė, tvarka, čia galima vaidinti ir apsimetinėti, bet iš esmės tai teisiamos partijos frakciją prisijungė koalicija už vieną postą. Ir tas turi būti paminėta, tas turi būti parašyta, aš tikiuosi, kad tai bus protokoluota ir įeis į istoriją, ir pašaipios šypsenos, nutylėti atsakymai nepadės to paslėpti. Viskas yra aišku.
Tik, kolegos, gerbiamieji, man yra pagrindinis klausimas. Kai jums kitame posūky trūks balsų, kai nebeaišku bus, kas ir už ką balsuoja, kuo tada jūs prekiausite? Biudžeto išlaidomis? Kas tai bus? Neuždarytos ligoninės, nepakelti mokytojų atlyginimai? Ką jūs žadate padaryti? Šakiuose, kai vyko rinkimai, žemės ūkio ministras atsistojęs visuomenei aiškino, kad Šakių ligoninė nebus uždaryta dėl vienintelės priežasties – dėl to, kad jis pažįsta ministrą A. Verygą. Tai čia tokiais principais yra valdoma valstybė? Gerbiamieji, yra gėda. Aš tikrai labai rekomenduoju visiems balsuoti prieš ir lygiai taip pat kreipiuosi į valstiečius – jei turite sąžinės ir laikotės savo pažadų, balsuokite prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi tikrai tikros nuomonės už nebuvo, aš suteikiu žodį A. Širinskienei. (Balsai salėje) Mes… Kolegos, puikiai žinome jūsų gebėjimą kalbėti. A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš jau ryte vienam ką tik kalbėjusiam ponui sakiau, kad kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį. Iš tikrųjų tik norėčiau pasidžiaugti, kad daugiau frakcijų prisijungia prie darnios Seimo veiklos ir daugiau frakcijų turės galimybę dalyvauti ir Seimo valdyme, valdyboje. Tai yra sveikintinas dalykas. Ne visi nori užsiimti destrukcija taip, kaip, gerbiamieji iš dešinės, norite užsiimti jūs. Tiesiog tik galėčiau palinkėti išsirinkti opozicijos lyderį pagaliau bent jau po dvejų metų darbo ir lygiai taip pat opozicijos lyderis pagal Seimo statutą bus laukiamas valdyboje. Manyčiau, nereikėtų savo desperacijos, kai neišsirenkamas opozicijos lyderis, dangstyti visokiomis prielaidomis ar kitais išvedžiojimais.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame po pateikimo. Palengvinome dalią.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 63, prieš – 44, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 6 dieną. Galime pritarti? Dėkoju.
Norite būtinai replikuoti? (Balsai salėje) P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama pirmininke, A. Kubilius paminėjo mano pavardę, tai turiu teisę, ir taip turėčiau teisę į repliką, o juo labiau kad paminėta. Aš noriu pasakyti gerbiamam A. Kubiliui, gerbiamam G. Landsbergiui noriu pasakyti, taigi jūsų kolega, kuris nuolat jums pritaria, kaip sakoma, buvo nuolat jūsų toks kaip ir pozicijos laikytojas, tai ir skiriamas, Seimo frakcija „Tvarka ir teisingumas“ deleguoja R. Žemaitaitį, jūsų kolegą į Seimo Pirmininko pavaduotojus. Tai bus jums didelė pagalba ir atsvara valdyboje. Tai sveikinkite tokį sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų, kadangi mums buvo mestas pasiūlymas, jeigu ateisite, tai gausite postą, aš manau, kad po tokiu korupciniu susitarimu, kaip ir mūsų greta esantys kolegos, nepasirašome ir nepasirašysime.
PIRMININKĖ. J. Razma. Replika.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tikiuosi, kad Seimo vadovai taip sudarys Seimo darbotvarkes, kad prieš balsavimą priimant šią Statuto pataisą mes prieš tai galėsime apsispręsti dėl P. Gražulio rezoliucijos dėl R. Žemaitaičio savybių ar kaip ten pavadinsi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visos replikos išsakytos. Dirbame toliau.
12.42 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 90, 93 ir 188 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2525 (pateikimas)
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 90, 93 ir 188 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2525. E. Gentvilas. Prašom. Pateikimas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Trys įžanginės replikos. Kadangi mano projektas už R. Karbauskio įregistruotas anksčiau, buvo galima darbotvarkėje įrašyti ir svarstyti mano klausimą irgi anksčiau negu pono R. Karbauskio.
Antras dalykas. A. Kubilius vertas mano įvardinimo kaip žaliasis žmogeliukas, nes taip pavadinau porą valstiečių, kurie apsimesdami vienaip užsiregistravę pasisakydavo kitaip. Tada mane žadėjo į Etikos ir procedūrų komisiją atiduoti, tai dabar ir apie A. Kubilių turiu tą patį pasakyti, kad būčiau visiems vienodai teisingas.
Ir trečias dalykas. Aš primenu, kad frakcija „Tvarka ir teisingumas“ nėra opozicinė frakcija. Taip skamba jų pareiškime. Ar jie vadina save valdančiosios daugumos frakcija, nežinau, tačiau jų pareiškime skamba „nebelaikyti mūsų frakcijos opozicine frakcija“.
Dabar dėl mano projekto. Kadangi frakcija „Tvarka ir teisingumas“ nebelaikytina opozicine frakcija, kaip jie patys teigia, matyt, jie nepretenduos ir į opozicijai Statute numatytą laiką opozicinės darbotvarkės klausimams pateikti. Aš, žiūrėdamas į šią Seimo sesiją, traktuoju šitaip: opozicinė frakcija Tėvynės sąjunga pateikė 59 įstatymų projektus, Liberalų sąjūdis – 51, Socialdemokratų frakcija – 42 ir apie 10 projektų pateikė Mišrios Seimo narių grupės parlamentarai. Taigi iš maždaug 700 projektų, registruotų šios sesijos darbų programoje, apie 160 projektų yra pateikę opozicinių frakcijų atstovai. Akivaizdu, kad per tas darbotvarkes, kurios yra numatytos dabartiniame Statute, kas trečią ketvirtadienį popietinis posėdis skiriamas opozicinių frakcijų projektams pateikti, tokių posėdžių bus trys, maksimum keturi, tai opozicinės frakcijos, kurios yra pateikusios apie 23% šios sesijos darbų programos klausimų, niekaip nespėja per tuos, tarkime, keturis posėdžius pateikti savo projektų. Noriu pabrėžti, kad šioje sesijoje bus apie 48 posėdžius. Taigi keturi posėdžiai yra nepakankami opozicijos projektams pateikti. Todėl mano siūlymas papildyti, pakeisti Statuto 90 ir 93 straipsnius numatant, kad savaitės, taip pat kiekvienos dienos posėdžių darbotvarkėje bent dešimtadalis klausimų būtų opozicijos įregistruoti projektai. Kitaip sakant, jeigu dienos darbotvarkėje yra apie 30 klausimų, tai 3 klausimai skiriami opozicinėms frakcijoms. Kaip jau jos ten susitars, atskiras mechanizmas klausimus įtraukti į darbotvarkę.
Mano manymu, tai tikrai nėra perteklinis prašymas, ypač matant praktiką, kaip buvo iki šiol. Pavyzdžiui, praėjusioje sesijoje liberalai iš 54 projektų per savo opozicinę darbotvarkę spėjo pateikti tik keturis projektus. Dar apie 12, berods, projektų buvo inkorporuoti į darbotvarkę kitomis progomis. Liberalai sugebėjo tokiu būdu iš 54 klausimų, kuriuos registravome sesijos darbų programoje, iš anksto pateikti 16 projektų. Tuo tarpu valdantieji (čia kitas gal formatas?), likus iki sesijos pabaigos savaitei, įregistruoja savo projektus, spėja juos pateikti, gauti Teisės departamento išvadą, apsvarstyti ir priimti.
Opozicijos klausimai paprastai apsiriboja tik pateikimu ir nejuda toliau. Turime atvejų, net ir mano paties asmeniškai pateiktų projektų, kai iki šiol dar nėra komiteto išvados, iki šiol nėra Vyriausybės išvados, tiksliau, vienu klausimu, berods, praėjusią savaitę Vyriausybė priėmė išvadą, praėjus daugiau kaip pusei metų po mano pateikto projekto. Noriu pasakyti, kad Vyriausybė į opozicijos projektus žiūri pro pirštus, nesilaikydama įstatyme numatytų terminų. Todėl mano prašymas, mano manymu, yra visiškai logiškas, užtikrinant opozicijos teises, sudaryti galimybę kiekviename posėdyje opozicijai pateikti jos registruotus projektus.
Kitas Statuto pakeitimas yra susijęs su tuo, ką ponas R. Karbauskis pateikė prieš tai arba, kitaip sakant, iš kitos pusės žiūrint. Kolegos visiškai teisingai pastebėjo – šitos kadencijos Seimo nariai priesaiką davė 2016 m. lapkričio 14 d. Lapkričio 15 dieną Seimo naujoji dauguma nusprendė pakeisti Statutą, numatantį ir reglamentuojantį Seimo vicepirmininkų skaičių. Iki tol, nežinau, nuo kurių laikų, turbūt nuo Č. Juršėno ar nuo kažkurių laikų, egzistavo Statuto nuostata, kad opozicijai priklauso du arba trys Seimo vicepirmininkų postai. Na, paprastai valdantieji apsiribodavo duodami du postus opozicijai. Taigi lapkričio 15 dieną, pirmą savo darbo dieną po priesaikos, jūs, valdantieji, ignoruodami opozicijos teises, jeigu neklystu, ir konservatoriams pridedant savo kai kuriuo balselius, nutarėte balsuoti už tai, kad opozicijai liktų tik vienas Seimo vicepirmininko postas. Seimo vicepirmininko poste sėdinti I. Degutienė, manau, gerai atstovauja, gerai darbuojasi, tačiau tai visiškai pažeidžia proporciją, ypač žinant, kad šiuo metu opozicinėms frakcijoms priklauso beveik 60 Seimo narių.
Aš suprantu praktinę situaciją, kai Seime teoriškai valdančioji dauguma gali būti 120, na, ir kokių 20 opozicijoje. Šiuo atveju mes turėjome visišką pusiausvyrą, kol „Tvarka ir teisingumas“ nepaliko opozicijos gretų. Nepaisant to, šešiasdešimt keli Seimo nariai yra nepriklausantys valdančiajai daugumai. Todėl, mano įsitikinimu, reikia grįžti į buvusią situaciją. Aš siūlau pakeisti 188 straipsnio 2 dalį: vietoje „vienas Seimo vicepirmininkas“ būtų parašyta, kad Seimo Pirmininko pavaduotojais būtų ne mažiau kaip du Seimo opozicijos atstovai.
Mano manymu, žiūrint į dabartinę proporciją, tai yra teisinga. Žiūrint į parlamentinę tradiciją, kuri buvo įsivyravusi, nepaisant tų daugumų svyravimų, nepaisant, kas buvo daugumoje – socialdemokratai ar konservatoriai, opozicijai buvo sudaryta teisė turėti bent du Seimo vicepirmininkus. Šiuo atveju, aš manau, tai visapusiškai yra korektiška, jeigu yra noras korektiškai žiūrėti į opoziciją, jeigu yra noras įjungti buldozerį ir traiškyti opoziciją, aš suprantu, kad mano pasiūlymas yra nepriimtinas. Jeigu yra noras tyčiotis iš opozicijos, kad jos yra mažiau, tai mano siūlymas yra nepriimtinas. Jeigu yra noras mėgautis savo galia, nes mūsų daugiau, mes – valdžia, ką norime, taip ir darome ir mums nusispjauti, ką galvoja kiti, tai jums nebus priimtinas mano pasiūlymas. Jeigu yra noras ne diskutuoti, o primesti valdžią visam parlamentui ir viso parlamento valią pareikšti kaip tautos atstovybės valią, nepaisant, kad yra radikaliai skirtingų nuomonių, tai, žinoma, jums mano projektas bus netinkamas. Kolegos, jūs sakote, kad opozicija trukdo dirbti. Šiuo atveju opozicija netrukdo dirbti, šiuo atveju opozicija gina savo teises ir prašo užtikrinti jos teises. Ponia A. Širinskienė turbūt vėl įjungs savo melodiją apie tai, kad išsirinktume opozicijos lyderį ir turėtume dar vieną žmogų valdyboje.
Gerbiamieji, ne apie skaičių valdyboje dabar kalbu ir prašau neįjungti šitų melodijų. Aš dabar kalbu apie statutinę nuostatą, kurią jūs panaikinote, sumažinote opozicijos teises turėti atstovavimą Seimo vadovybėje, Seimo valdyboje, ir prašau bent minimaliai atkurti šitas teises. Jeigu mano kalba jūsų neįtikino, vadinasi, jums visiškai nusispjauti į tai ir jums svarbiausia, kad jūs turite balsų persvarą. Mes tą matėme daugybę kartų, kai jums užteko dviejų balsų persvaros, ir nesvarbu girdėti kitą nuomonę, lyg jos nebūtų. Ir dar šaukiate, kad opozicija trukdo jums dirbti. Aš manau, kad opozicija rastų kandidatą į Seimo vicepirmininkus, kuris būtų valdybos narys, kuris ne trukdytų dirbti, o padėtų dirbti, padėtų surasti nuomonių įvairovę…
PIRMININKĖ. Ir visiškai teisingai šneka, bet…
E. GENTVILAS (LSF). …užglaistyti skirtingas nuomones, surandant bendrą vardiklį. Jeigu tie dalykai jums rūpi, pritarkite. Ar vėl jungiamas buldozerinis balsavimas? Štai tiek, pasirengęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Nori paklausti keturi Seimo nariai. E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, džiugu girdėti iš jūsų lūpų tokią viltį apie tai, kas yra teisinga, tai tikrai šaunu, nes paprastai šiame Seime jau matyti, kad jėgos pozicija įsivyrauja. Bet norėčiau paklausti dėl to 1/10 darbotvarkės, na, jeigu mes darome dienos darbotvarkę, tarkime, vienos iš frakcijų opozicinę, tai iš tikrųjų ji sunkiai paliečiama. Ar nebijote, kad jeigu ta darbotvarkė bus dienos darbotvarkė, bus formuojama valdančiosios daugumos ir paklius klausimai galbūt nelabai reikšmingi, bet bus uždėtas pliusiukas, ar nemanote, kad būtų galima reikalauti dar vienos atskiros dienos dėl darbotvarkės keičiant Statutą ir įpareigojant skirti visą dieną? Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Galima reikalauti visko ir galima susitarti dėl visko, jeigu norima tartis. Kol kas aš nemačiau jokio noro tartis, yra pasiūlymas padidinti Seimo vicepirmininkų skaičių, prieš tai teiktu projektu siūloma padidinti. Kažkada atėmus tą poziciją iš opozicijos ir atidavus šiandien valdantiesiems ar kaip jie ten save vadina – „Tvarka ir teisingumas“, bet kuriuo atveju jie savęs nevadina opozicine frakcija. Tą minutę, kai jie paims („Tvarka ir teisingumas“) Seimo vicepirmininko postą, žiūrint į dabartinę Seimo statuto formuluotę, taps valdančiaisiais, nes opozicijai priklauso tik vienas postas, kurį užima I. Degutienė. Jeigu jie paima kitą Seimo vicepirmininko poziciją, de facto tampa valdančiaisiais, nežinau, ar jie to nori, bet čia jų apsisprendimas, aš už juos nesprendžiu, aš šiuo atveju kalbu apie opozicijos teises.
Noriu kolegoms priminti, kad lygiai tokį pat projektą teikiau praėjusioje sesijoje, tiksliau, užpraeitoje sesijoje, pernai, gruodžio 19 dieną, kai opozicija buvo dar gausesnė, tačiau kelių balsų persvara projektas buvo atmestas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Matulas. Ruošiasi P. Gražulis.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš jūsų, kaip labai patyrusio parlamentaro, noriu paklausti, kaip jūs vertinate tokią situaciją, tokius kaip mano ir kitų kolegų atvejus? Pavyzdžiui, buvau teikęs įstatymo projektą dėl nekompensuojamų receptinių vaistų PVM lengvatos, projektas plaukioja, nors jau nukopijuota idėja ir tai realizuota jų daugumos balsais; dėl dvigubo dalininko ligoninėse, jeigu abu dalininkai sutinka savanoriškai – irgi tas pats, projektas plaukioja. Dėl vaistų leidimo vartoti ligoninėse su nelietuviška anotacija mano idėja, projektas laukia, jau priimtas pateikus kitam daugumos asmeniui. Dėl anoniminių alkoholikų gydymo, nes daugiausiai gydo anonimiškai, neapmoka iš ligonių kasų… Tai, ką dabar reikia daryti, nes jau pradeda vaikščioti kanceliarijos sekretoriato darbuotojai ir siūlyti, kad aš atsiimčiau juos kaip jau neaktualius. Ką jūs patartumėte daryti man ir kitiems kolegoms…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). …kur akivaizdžiai nuplagijuota, bent jau idėja?
PIRMININKĖ. Išmokite klausti per minutę, ponas Antanai.
E. GENTVILAS (LSF). Kaip aš vertinu? Vertinu lygiai taip pat, kai mano projektą, Farmacijos įstatymo projektą, kurį pateikiau dėl teisės prekiauti nereceptiniais medikamentais mažmeninės prekybos vietose, mano projektą valdančiųjų dauguma atmetė be teisės tobulinti. Vėliau tas projektas pasirodė su ministro A. Verygos parašu ir buvo realizuotas. Tai galima vadinti plagiavimu, gerai, vagyste, sako ponia A. Maldeikienė. Buvo panašus atvejus, kai J. Razma, cituodamas Vyriausybės, dabartinės Vyriausybės, programą pasiūlė dvi ministerijas perkelti į Kauną, ir valdantieji apkaltino J. Razmą plagiavimu. Aš noriu pasakyti, kad dabartinė Vyriausybės programa yra nuplagijavusi J. Razmos gal šešerių metų pasiūlymą. Štai, kai mes pasiūlome ką nors iš jų programos, jie sako – jūs čia tyčiojatės ir plagijuojate. Kai jie tą daro, tai aš manau, kad jie tyčia minko opoziciją, rodo jos menkumą ir paskui sako – opozicija trukdo dirbti.
Pasakykite bent vieną faktą, kur A. Matulas dabar savo klausimą klausdamas sumelavo. Jis nesumelavo, galima tokių faktų žymiai daugiau prirašyti. Vieno liberalo siūlymas NŽT pertvarkyti – Vyriausybė atmeta, o paskui pati pateikia tą pasiūlymą. Šiandien mano paminėtas faktas – Vyriausybė atmetė mano siūlymą miškų teritorijose kurti rekreacinius statinius, tuo tarpu eina projektas apie tvartukų įkūrimą saugomose teritorijose. Daug tokių dalykų yra, bet ne apie tai mano projektas. Mano projektas tik dėl darbotvarkių ir Seimo vicepirmininkų skaičiaus.
PIRMININKĖ. Kalbėkime apie jūsų siūlomą įstatymo projektą, dėl kurio klausia. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Vis tiek, gerbiamasis pranešėjau, ir aš truputėlį pasiguosiu dėl plagijavimo. Jau kelis kartus registruoju įstatymo projektą, kad antstoliai negalėtų pasiimti sau daugiau kaip 10 % išieškomos sumos, Seimas ir jūs balsuodavote prieš. Kaip jūs balsuosite, kadangi nuplagijavo Prezidentė mano įstatymo projektą, pasiūlė 15 %? Ar jūs paremsite, ar jau ir Prezidentės neremsite?
Ir kitas, esminis klausimas, darbotvarkės klausimas, ką jūs pristatote. Galų gale ar nebūtų baigtas ginčas, ką buvau taip pat siūlęs, kad visos frakcijos turėtų po seniūną. Tai būtų visiškai integruotos į Seimo darbą, į valdybos darbą ir Lenkų frakcija, ir Mišri grupė, ir visos frakcijos turėtų po Seimo Pirmininko pavaduotoją. Ar tai nebūtų daug demokratiškiau ir baigtųsi šitos batalijos?
E. GENTVILAS (LSF). Galimas variantas, kaip jūs čia sakote, Europarlamente taip yra, kad visos frakcijos turi bent po vieną Europos Parlamento pirmininko pavaduotoją, tačiau mūsų parlamente susiklostė kitos tradicijos. Aš bijau, kad atsirastų noras skaidyti frakcijas, eiti į susismulkinimą, kad atsirastų daugiau pozicijų Seimo vicepirmininkų. Manau, tai būtų truputį dirbtinis dalykas, žinant, kad Lietuvoje politinių partijų į parlamentą patenka paprastai penkios, aštuonios. Esamas Seimo vicepirmininkų skaičius anoje kadencijoje buvo septyni, pasidarė penki, dabar siūlomi šeši, mano manymu, yra optimalus. Pavyzdžiui, mūsų frakcija praėjusioje kadencijoje, P. Auštrevičiui tapus Europos Parlamento nariu, neturėjo Seimo vicepirmininko posto, nedarėme tragedijos ir nemanau, kad automatiškai kiekviena frakcija turėtų turėti Seimo vicepirmininką. Pripažįstu daugumos teisę turėti daugiau, bet, atleiskite, proporcijos yra pažeistos.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas Eugenijau, pradžioje dėl žalių žmogeliukų. Aš iš tikrųjų nuoširdžiai norėjau palaikyti tą pasiūlymą, bet A. Širinskienė savo žodžiais net ir mane įžeidė, išvadino desperaciniu ir t. t., tai aš dėl to pakeičiau nuomonę. Bet dabar rimtai. Aš gerai prisimenu 1996 metų Seimą, mes tada kartu su krikščionimis demokratais turėjome tvirtą daugumą, aš vadovavau Seime grupei, kuri rengė Statutą. Ir aš pasiūliau ten įrašyti opozicijos lyderį ir opozicijos atstovavimą valdyboje, sulaukiau tylios kritikos iš savų, nes sakė, ką tu darai, mes turime daugumą. Aš sakiau, jeigu mes esame demokratai, mes turime galvoti, kad kada nors pralaimėsime rinkimus ir tomis galimybėmis galėsime irgi pasinaudoti. Aš jūsų noriu paklausti, ar, jūsų manymu, dabartiniai valdantieji neturi išminties ir nesupranta, kad kada nors jie bus opozicijoje, ir kai jie dabar sunaikino opozicijos teises valdyboje, tai jie patys nuo to kentės?
PIRMININKĖ. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). (Aš tuoj pat baigiu.) Ar tiesiog jie elementariausiai nesupranta esminių demokratijos taisyklių ir dėsnių? Čia vienas klausimas.
Antras, ar jūs nenorėtumėte kaip signataras įsteigti čia, Seime, neformalios demokratijos akademijos…
PIRMININKĖ. Jau laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …kur galėtume valdantiesiems paaiškinti kai kuriuos elementarius demokratijos dalykus?
E. GENTVILAS (LSF). Bijau, kad net ir tai nepadėtų, jeigu įsteigčiau.
Antras dalykas, arba tiesiogiai atsakant į klausimus. Taip, aš manau, kad nesupranta elementarios abėcėlės daugeliu atvejų, tuo labiau kai jiems tai nenaudinga, net jeigu ir supranta, apsimeta, kad nesupranta, o pasako, kad kalti tie, kurie burbuliuoja. Juk kadencijos pradžioje buvo tokia Greta Kildišienė, kuri pasakė: mums trukdo dirbti žiniasklaida ir opozicija. Seimo vicepirmininkas pavasarį paryškino dar gražiau: opozicija turi paklusti daugumai. Na, aš nenoriu paklusti. Kadangi nepaklūstu, man yra pareikštas beveik 2 mln. eurų ieškinys. Nieko, laimėsiu, atsiimsiu pinigus, kuriuos leidžiu advokatams. Liksite su nosimi su tokiomis savo priemonėmis, bet ne apie tai kalba.
Pradedu atsakyti į pirmąjį A. Kubiliaus klausimą. Mano manymu, tie, kurie nepatyrę politikoje, ateina ir prišneka nesąmonių. Buvo tokia ministrė E. Kunevičienė, kuri pasakė: atėjo konservatoriai šimtui metų. Dabar atėjo valstiečiai ir sako: mes laimėsime visus trejus artimiausius rinkimus. Nesąmonės, ką padarysi.
PIRMININKĖ. J. Bernatonis dėl vedimo tvarkos.
J. BERNATONIS (LSDDF). Aš dėl vedimo tvarkos. Aš tiesiog norėčiau atstatyti istorinę tiesą. Kolega A. Kubilius pamiršo ir prisiėmė sau LDDP nuopelnus. Aš vadovavau darbo grupei, kuri Statute įtvirtino opozicijos lyderio poziciją ir apibrėžė, kas tai yra. Aš suprantu, kad su metais šiek tiek pamirštame, bet pasiskaitykime taip, kaip buvo.
PIRMININKĖ. Taip, nevalia nieko pamiršti. Motyvai dėl ką tik pateikto Statuto projekto. N. Puteikis – už. N. Puteikio nėra. Atbėga N. Puteikis. Prašom, kolega.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). E. Gentvilo siūlomam 1 straipsniui dėl opozicijos darbotvarkės sustiprinimo aš labai pritarčiau, nes jeigu prisimenate, kolegos, pirmąjį pusmetį čia buvo labai gražus bendradarbiavimas, kai valdančioji koalicija pritardavo geriems opozicijos pasiūlymams ir mes kartu visi esame priėmę labai puikių sprendimų. Noriu priminti vieną iš jų – tai A. Maldeikienės ir I. Šimonytės pataisa dėl vidurkių skaičiavimo. Tas realių algų vidurkių skaičiavimas labai aiškiai veikia darbo rinką. Tokių pasiūlymų tikrai būtų ir daugiau, jeigu būtų pritarta 1 straipsniui dėl darbotvarkės.
Dėl pavaduotojų skaičiaus. Aš nesu čia senbuvis, bet gal senbuviai galėtų patikslinti. Man atrodo, padarius šešis pavaduotojus, opozicijai palikus tik vieną, turbūt seimų istorijoje bus pirmas atvejis, kai opozicija tiek mažai turės proporcingai pavaduotojų. Aš kreipiuosi į valdančiąją koaliciją, pats būdamas jos sudėtinė dalis, kad proporcijos iš tikrųjų būtų neteisingos, reikėtų būtinai svarstyti E. Gentvilo pasiūlymą ir tas proporcijas taisyti, kad opozicija taip pat turėtų pakankamai laiko kalbėti iš tribūnų ir teikti įstatymų pataisas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nėra. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 55, prieš – 21, susilaikė 33. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nenumatyta. Siūloma svarstyti lapkričio 6 dieną.
Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, noriu paprašyti jūsų projektą Nr. XIIIP-25…
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, negirdėti. Netriukšmaukite!
V. PRANCKIETIS. Ar aš turėčiau garsiau kalbėti, ar jūs turėtumėte tyliau kalbėti? Tada girdėsime. (Balsai salėje) Noriu jūsų paprašyti, kadangi nebuvo balsuota, grįžti prie projekto Nr. XIIIP-2527 ir paprašyti dėl šio klausimo sprendimo ypatingos skubos.
PIRMININKĖ. Jūs prašote dėl anksčiau… (Balsas salėje) Po pateikimo pritarta. Taip, aš, kaip posėdžio pirmininkė, turiu skaityti tai, kas yra parašyta, Sekretoriato pateikta ir suderinta su komiteto biuru, tačiau jūsų, Pirmininke, valioje, kadangi išties balsuota nebuvo, prašyti ypatingos skubos. Jeigu Seimas pritaria, skelbiu balsavimą dėl Seimo Pirmininko prašymo skelbti ypatingą skubą. (Balsai salėje) Dėl Seimo statuto, kurį pateikė R. Karbauskis.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 60, prieš – 36, susilaikė 12. Ypatingai skubai pritarta.
A. Kubilius – dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, pagal galiojantį Statutą galima svarstyti procedūrinius klausimus tik tol, kol nebuvo pradėtas svarstyti kitas klausimas. Šiuo atveju tą klausimą, dėl kurio dabar jūs čia pasiūlėte ypatingą skubą, mes jau svarstėme seniai. Apsvarstėme E. Gentvilo klausimą, ir viskas išspręsta. Šitas sprendimas dėl ypatingos skubos, na, mano įsitikinimu, yra neteisėtas, nestatutinis. Jeigu jūs dabar paskirsite ar P. Gražulį, ar R. Žemaitaitį vicepirmininku, kils didelių konstitucinių problemų.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pastabą, tačiau noriu paneigti jūsų argumentą, čia yra procedūrinis dalykas, o ne siūlymas pakartoti ar atidėti, ir 121 straipsnis šiuo atveju netinka. Seimo Pirmininkas turėjo tokią teisę pasiūlyti, nes nebuvo balsuota…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ką reiškia nebuvo balsuota? Nėra tokių (…).
PIRMININKĖ. Ir kitas, čia yra procedūrinis. Ir man tai padeda mūsų Sekretoriato…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne, ne, ne, nagrinėsime giliai ir labai kruopščiai.
PIRMININKĖ. Gerai, kreipkimės į Etikos ir procedūrų komisiją, jeigu jūs manote, kad tai yra pažeidimas. (Balsai salėje) Kolegos, mes labai vėluojame, laukia ministrai norėdami pateikti įstatymų projektus. (Balsai salėje) Jeigu ilgai diskutuosime… Replika – suteikiu E. Gentvilui.
E. GENTVILAS (LSF). Tikrai tik replika, kuri parodo, arba šia replika noriu pasakyti, kad va taip ir pažiūrima: dėl valdančiųjų projekto pasiūlyta ypatingos skubos tvarka, dėl opozicijos projekto, kuris irgi perėjo, nesiūloma ypatingos skubos tvarka, nors tai labai susiję projektai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Atsiprašau. R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš labai atsiprašau, kai balsavome dėl opozicijos darbotvarkės, aš ne taip buvau įdėjusi kortelę. Visi matė, kad aš salėje buvau, bet mano balso nebuvo.
PIRMININKĖ. Deja, protokole mes taip ir įrašysime, kad jūsų…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš prieš būčiau balsavusi, jeigu įrašote į protokolą.
PIRMININKĖ. Jau nusistovėjusi Seimo praktika, aš, deja, tada pažeisčiau mūsų tvarką. P. Valiūnas.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Mano irgi buvo prieš, suklydau balsuodamas. Aš už, bet buvo prieš.
PIRMININKĖ. Dabar jau, kolegos, balsavimas įvykęs. Ir V. Bakas, ko gero, sakys taip pat.
V. BAKAS (LVŽSF). Taip, aš suklydau, atsiprašau.
PIRMININKĖ. Taip pat. Ir J. Sabatauskas irgi suklydo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš tikrai nesuklydau. Gerbiama pirmininke, Statuto 164 straipsnio 3 dalis skelbia: „Sprendimas taikyti ypatingos skubos tvarką gali būti priimamas per projekto pateikimą arba svarstymą posėdyje.“ Pateikimas jau pasibaigė, tai turbūt, kai bus svarstymas, tai ir galės būti teikiamas ypatingos skubos klausimas. Dabar šis klausimas tikrai negalėjo būti balsuojamas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Bendru sutarimu išsiaiškinome Statuto nuostatas. Mano patarėjai tada irgi truputį jį turi paskaityti, kaip ir aš pati.
13.11 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 20, 201, 65, 78 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2415ES (pateikimas)
Kolegos, darbotvarkės klausimas 1-14 – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projekto Nr. XIIIP-2415… J. Bernatonis? Bet aš jau pradėjau skaityti. Gerbiamas Juozai, gal kvieskime ministrę?
J. BERNATONIS (LSDDF). Sustabdomas bet koks svarstymas pagal Statutą. Kalba dėl vedimo tvarkos, kaip žinote. Tai aš noriu pasakyti, gerbiama posėdžio pirmininke, kad tuomet, kai Seimo nariai paskelbdavo, kaip jie norėjo balsuoti, visuomet buvo jų balsai įskaitomi. Todėl mes turime perbalsuoti dėl paskutinių Statuto pataisų, nes ten balsavime buvo tik vienas balsas plius, o atsirado dabar du minus.
PIRMININKĖ. Aš jau pradėjau skaityti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektą. Nebesuteiksiu jokioms replikoms. Kviečiu ministrę pateikti įstatymo 20, 201, 65, 78 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektą. Ministrė L. Ruokytė-Jonsson.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Labai ačiū, pirmininke.
PIRMININKĖ. Pateikimas.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Galbūt reikėtų pirmiausia įvardinti priežastis, kurios paskatino parengti šį įstatymo projektą. Turbūt paminėsiu tiktai kelias pagrindines. Tai yra nepakankamai efektyvus intelektinės nuosavybės apsaugos teisinis reglamentavimas, kai, pavyzdžiui, įstatymas numato tik teismines autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo priemones, o jos yra pakankamai sudėtingos ir ilgas procesas. Nėra numatyta alternatyvių šių teisių gynimo priemonių.
Taip pat nepakankamas valstybės institucijų įsitraukimas kovojant su autorių teisių pažeidimais internete. Nėra paskirta konkreti institucija, turinti tam tikrą patirtį, kompetencijas, įgaliojimus ir resursus kovojant su autorių teisių pažeidimais internete.
Taip pat, aišku, nerimą keliantis faktas – didžiulis piratavimo mastas internete. Galiu tiesiog tik pateikti kaip pavyzdį, kad Lietuvoje veikia 350 nelegaliai platinančių autorių teisių turinį svetainių, kurių pajamos siekia per metus iki 15 mln., o jie nemoka mokesčių nei autoriams, nei valstybei. Kaip pavyzdys gali būti vienos svetainės, turinčios 270 tūkst. lankytojų, pajamos, jos artėja prie milijono eurų, o sumokėti PV mokesčiai valstybei 2016 metais ketvirtame ketvirtyje rodo vos 29 eurus. Tai yra didelė bėda. Todėl iš tikrųjų reikia stiprinti intelektinės nuosavybės apsaugos sistemą ir valstybei aktyviau dalyvauti įvairiose priemonėse saugant autorių ir gretutinių teisių turinį internete.
Taip pat dar viena priežastis, kuri paskatino imtis pataisų, tai yra netinkamas kompensacinio atlyginimo ir kūrinių, ir gretutinių teisių objektų atgaminimas, jų teisinis reglamentavimas, panaudojimas ir administravimas. Tai yra neužtikrinta teisė vaizduojamojo meno, literatūros kūrinių autoriams gauti kompensacinį atlyginimą už jų kūrinių atgaminimą ir kopijavimą privačiais tikslais. Tai yra tiesiog Europos Tarybos ir Europos Parlamento direktyvų įgyvendinimas. Tą būtinai reikia padaryti.
Taip pat neefektyvus Vyriausybės nustatyta tvarka surenkamas kompensacinis atlyginimas. Dalis siekia 25 %, jo neefektyvus panaudojimas, t. y. nepasiekiami iškelti tikslai ir netinkamas administravimas. Kaip žinote, 2017 metais Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas, kad Kultūros ministerija neturi užsiimti kultūros politikos įgyvendinimu, o turi užsiimti kultūros politikos formavimu. Tad įgyvendinant šią rekomendaciją ir buvo ši pataisa padaryta.
Įstatymo projektui rengti Kultūros ministerija sudarė konsultacinę grupę iš Finansų, Susisiekimo, Kultūros ministerijos atstovų, taip pat iš kolektyvinio administravimo organizacijų LATGA, AVAKA ir AGATA, taip pat Lietuvos banko ir kitų organizacijų, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, kurie svarstė šiuos klausimus ir ieškojo pačių teisingiausių pataisų. Nuo šių metų vasario mėnesio iki birželio buvo taip pat su kolektyvinio administravimo organizacijomis daug diskutuota dėl to surinkto kompensacinio mokesčio paskirstymo modelio ir buvo prieita prie bendro sutarimo, kompromiso, ir šiam įstatymo projektui Vyriausybė pritarė liepos mėnesį.
Taigi, pagrindiniai siūlymai įstatymo projekte yra šie. Pirmas – įteisinti alternatyvų autorių teisių gynimo būdą, t. y. galimybę pažeistas teises ginti kreipiantis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, asmens teisė kreiptis į teismą išlieka šiuo atveju. Antra, suteikti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai teisę, teismui sankcionavus, duoti privalomus nurodymus Lietuvoje veikiantiems interneto prieigos paslaugų teikėjams panaikinti prieigą prie interneto svetainių, t. y. blokuoti tas, kuriose yra autorių teisės saugomo turinio pažeidimas. Ir trečias – tikslingiau paskirstyti Vyriausybės nustatyta tvarka surinktas kompensacijos lėšas, kurios yra atlyginamos už tuščią laikmeną. Tai yra tie 25 mano anksčiau minėti procentai turėtų būti paskirstyti taip: 5 % turėtų būti skirti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, kuriai bus paskirta ta naujoji funkcija; 10 % turi būti skirta kolektyvinio administravimo organizacijų vykdomoms kūrybinės veiklos ir švietėjiškoms programoms, t. y. skatinti kūrybiškumą ir užtikrinti kūrybinių produktų atsiradimą; 10 % skirta autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programai, kuri užtikrins didesnę apsaugą turinio, kuris pasirodo ne tik internete, kuris nelegaliai naudojamas.
Šią administravimo funkciją atliks Lietuvos kultūros taryba. Tokiu būdu Kultūros ministerija įgyvendina Lietuvos valstybės kontrolės rekomendaciją, jog Kultūros ministerija neturi įgyvendinti kultūros politikos ir neturi skirstyti lėšų. Tiek trumpai. Labai lauksiu klausimų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji ministre, nori paklausti penki Seimo nariai. R. Šarknickas klausia pirmasis.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena. Gerbiama ministre, šitam pateikimui aš, aišku, pritarsiu, tačiau turiu tokių keletą klausimėlių. Iki svarstymo, manau, jie bus išspręsti. Europos Žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnyje yra parašyta: „Yra teisė gauti ir skleisti informaciją.“ Ir yra toks dalykas, ar dėl pažeidimų, dėl kai kurių straipsnių, kurie yra blogi, kuriuos reikės pašalinti, ar mes turėsime pašalinti, uždaryti visą svetainę? Ar tai yra proporcinga, nes viena informacija yra teisinga, o kita neteisinga, ir todėl reikėtų uždaryti visą, ar būtų galima kaip nors kitaip spręsti šią problemą?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Labai ačiū už klausimą. Galvojant apie tokį didelį piratavimo mastą Lietuvoje (Lietuva, kaip žinome, Europos Sąjungos šalių kontekste yra paskutinėje vietoje), ir tas piratavimo mastas auga, tai yra tikrai didelė grėsmė, manyčiau, kad internetinės svetainės blokavimas yra tikrai pagrįstas. Neteisėtai naudojamas turinys, už kurį dar imami pinigai, mokesčiai, tai yra abonentinis mokestis, iš kurio nesumokama nei autoriams, nei valstybei mokesčių, tai yra tikrai neteisėta veikla. Manyčiau, kad mažų mažiausiai turi būti blokuojama, o po to turbūt yra jau kitų instancijų reikalas toliau tęsti tyrimą.
Manyčiau, kad dėl to gal diskusijų ir reikia. Šis klausimas turbūt bus dar ne kartą diskutuojamas ir Kultūros komitete. Manau, kad galima dar kartelį peržiūrėti ir įsitikinti, ar tikrai tos priemonės yra pagrįstos ir proporcingos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi S. Gentvilas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, iš esmės pritariu šiam projektui, nes kovoti su piratavimu iš tikrųjų reikia ir būtina, nors, tiesą sakant, pats negaliu balsuoti, nes gaunu kompensacinį atlygį iš autorių teisių agentūros už kūrinių panaudą. Tačiau mano klausimas būtų toks: kas pasikeis ir kokiu būdu autorių teises ginančios agentūros kovos su tų kūrinių neteisėtu atgaminimu internete? Kaip tas mechanizmas funkcionuos, kas naujo atsiras priėmus šitas pataisas?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkoju už klausimą. Žinoma, tai bus efektyvesnė kova, nes, kaip jau ir minėjau, įsitrauks ir valstybės institucija, kuriai bus ši funkcija pavesta. Atsiras alternatyvių priemonių ginti autorių teises. Iki šiol daug kas net nesikreipė į teismus, nes tai yra tikrai alinantis, ilgas, labai sudėtingas procesas, ir daugelis autorių tiesiog neturi galimybių kreiptis į teismą. Atsiradus alternatyvai, manau, bus daug paprasčiau kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, kuri savo ruožtu rūpinsis autorių teisių gynimu. Taip pat tie minėti 10 % nuo 25 % kompensacinio mokesčio, kuris bus atiduotas administruoti Lietuvos kultūros tarybai, šie pinigai bus panaudoti būtent projektams, kurie bus orientuoti į autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą, apsaugos priemones.
Ir kitas dalykas. Aš manau, kad tokių lėšų panaudojimas bus efektyvesnis ir kolektyvinio administravimo organizacijoms, kurios savo ruožtu irgi turi daugybę priemonių, nukreiptų būtent kovai su piratavimu, kovai su nelegaliu autorinių ir gretutinių teisių turinio skleidimu tiek internete, tiek kitose erdvėse.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi M. Majauskas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamoji ministre, labai sveikintinas kūrybinių industrijų plėtros žingsnis, tokia autorių gynimo iniciatyva. Tiktai suprantant, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijai perduodamos didesnės galios, norėtųsi tiksliai žinoti reglamentavimą, ar komisija kartais nepiktnaudžiaus interneto cenzūra – ne vienas klausimas buvo su tuo susijęs. Ir konkrečiai mūsų Teisės departamentas yra pateikęs irgi komentarus, kad nėra apibrėžta, kokios neteisminės priemonės turi būti išnaudotos Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje, iki kol bus pateikti privalomieji nurodymai vienam ar kitam interneto puslapio savininkui. Kaip jūs įsivaizduojate, kokius žingsnius turi padaryti iki galutinio uždarymo arba privalomo nurodymo pateikimo Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kas konkrečiai turima omeny įstatyme?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkoju už klausimą. Tikrai pagrįstas klausimas. Kiekviena šalis turi savo praktiką ir iš tikrųjų tai yra jau įgyvendinimo klausimas. Žinoma, šie klausimai bus detaliau analizuojami Kultūros komitete. Tačiau noriu pasakyti, kad kiekviena šalis pritaiko pagal savo teisinę sistemą, tai labai sėkmingai naudoja ir Jungtinė Karalystė, Italija, Ispanija, ir Portugalija. Ir tikrai pasaulio praktika rodo, kad įmanoma reglamentuoti, kad nebūtų piktnaudžiaujama. Čia tiesiog klausimas, kokioje situacijoje yra Lietuva ir kaip mums tą reglamentavimą parengti šiai funkcijai įgyvendinti. Aš manau, čia daugiau su įgyvendinimu susijęs klausimas.
PIRMININKĖ. Ačiū.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Manau, kad tikrai darysime viską, kad tikrai užkirstume kelią piktnaudžiauti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas. Klausti – minutė, atsakyti – dvi. Primenu.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, puiki iniciatyva ir tikrai ją reikia paremti. Bet turime būti atviri, kad vienu ar kitu teisės aktu mes taip lengvai nepakeisime giliai įsišaknijusios kultūros arba nesiskaitymo su autorių teisėmis Lietuvoje. Matyt, didžioji dalis Seimo narių yra kažkada pažeidę, galbūt ir jūs, nežinau, ar prisipažinsite, ar ne…
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Ne.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Bet ar video-, ar audiokasečių klausėte, kopijavote, ar galbūt jos bylą turėjote laikmenoje, vieną dainą ar kokį filmą. O gal filmai.in naudojotės ar „Linkomanija“. Tarkime, ne, bet aš manau, kad didžioji dalis Seimo narių yra. Deja, tokia jau yra ta kultūra ir tradicija ir čia, matyt, vieno teisės akto neužteks. Mano klausimas, ar jūs planuojate kažkokiomis kitomis priemonėmis keisti tą supratimą ir vertinimą autorinių teisių ir keisti kultūrą visuomenės, kad už tokius dalykus reikia mokėti, jeigu norime gauti kokybišką produktą, ypač lietuvišką produktą?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Labai ačiū už klausimą. Tikrai yra dėl ko nuogąstauti. Dėl to, kad Lietuvoje matome kylančią kreivę, piratavimo mastai tikrai didėja. Taip, yra galvojama platesniu mastu sistemiškai. Aišku, daug ką reikia padaryti per švietimą, per tą sąmoningumo kėlimą. Atsakau į jūsų klausimą – niekada nesu atsisiuntusi nemokamai ar filmo, ar muzikos ir panaudojusi nelegaliai. Tai yra mano principinis kaip kultūros vartotojos požiūris, bet tikiu, kad daug žmonių, iš tikrųjų nepaisydami arba net negalvodami, kad tai yra neteisėtas veiksmas, tuo naudojasi, o tų internetinių svetainių daugėja. Taip, atsakymas yra vienareikšmiškas – mes ieškome efektyvesnių būdų. Iš tikrųjų mes diskutuojame ir su kitomis šalimis, su jų patirtimi susipažįstame. Tikrai tas klausimas yra labai labai karštas, ir darysime viską, kad bent jau sumažintume tą piratavimo mastą, bent jau stabdytume šią didžiulę bangą, kuri yra šiuo metu beveik nesustabdoma. Gal tiek trumpai reakcija į jūsų klausimą ir pastabą.
PIRMININKĖ. J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama ministre, aš irgi jungiuosi prie tų, kurie palaiko šį įstatymo projektą. Tik noriu pastebėti, kad projekte yra tokia nuostata, kad teisines priemones galima pritaikyti tik išnaudojus visas neteisines priemones dėl stabdymo. Tą pastebėjęs yra ir mūsų Teisės departamentas. Ar nemanote, kad čia reikėtų kaip nors patikslinti, kad nebūtų vilkinamas tas procesas, kol prasidės teisinės priemonės, kad vienom ar kitom priemonėm nebūtų bandoma nurodyti įstatymu, kad dar ne visos neteisinės priemonės yra išnaudotos? Paraginimai, priminimai ar kas čia turima omeny? Ačiū už atsakymą.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkoju už klausimą. Taip, aš manau, kad iš tikrųjų šį klausimą reikia išdiskutuoti detaliai, kad būtų labai visiems aišku, kad piktnaudžiauti ir specialiai laiko tempti tikrai negalima. Paskutinė galimybė kreiptis į teismą turėtų būti pamatuotai greita, skubi. Aš manyčiau, kad čia su įgyvendinimu susijęs klausimas, tai manyčiau, kad profesionalai susėdę aptars visas galimybes, kurios apribotų tokį elgesį. Reikėtų mums pasitikėti valstybės institucija, ir jeigu bus tinkamas reglamentavimas, bus tikrai tinkamai laikomasi visų nuostatų.
PIRMININKĖ. Ačiū.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, baigėsi ir laikas atsakyti į klausimus. Dėkoju už išsamius atsakymus.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Kolegos, galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Norite balsuoti? Prašome. Balsuojame dėl Autorių ir gretutinių teisių įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 73, prieš – 1, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Kultūros komitetas ir siūloma svarstyti lapkričio 8 dieną. Dėkoju, kolegos.
13.29 val.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 1, 2, 3, 5, 6, 7, 12, 22 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2423ES (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2423ES. Ministras R. Masiulis jau tribūnoje. Pateikimas. Prašom.
R. MASIULIS. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimas techninis, paprastas. Turime įstatymu perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo, įgyvendinti jos nuostatas. Kalbama apie tai, pabandysiu paprastais žodžiais pasakyti, kad viešojo sektoriaus interneto svetainėse neįgalieji galėtų visavertiškai gauti informaciją. Priėmus šį įstatymą, Vyriausybė būtų įgaliota jau detaliai pasiūlyti, kaip tas turėtų būti įgyvendinta. Galėčiau duoti pavyzdį.
Pavyzdžiui, daltonikai ne visose interneto svetainėse gali pilnavertiškai matyti informaciją, todėl turėtų būti numatyta galimybė jiems persijungti tą pačią svetainę į kitą formatą, kur būtų ryškesnis kontrastas, kitokios spalvos (čia jau specialistai nustatys), kad jie galėtų perskaityti informaciją. Tai yra skirta neįgaliesiems informacijos gavimui pagerinti. Taip pat Europos Sąjungos ir Europos Parlamento dokumentų įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Kaip minėjau, techninis klausimas.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. V. Ąžuolas nori paklausti. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, aišku, šiek tiek kita kryptimi klausimą paklausiu, bet dėl tų pačių gyvenimiškų dalykų. Šiandien valstybinė institucija, norėdama gauti informacijos iš Registrų centro, sakykime, Žemės tarnyba, turi už viską mokėti ir daug. Tai apriboja jų galimybę surinkti netgi reikiamą informaciją. Bet ta pati Žemės tarnyba Registrų centrui informaciją turi teikti nemokamai. Kada šį kazusą žadate pakeisti, kad valstybės institucijos nemokėtų didžiulių pinigų už informaciją?
R. MASIULIS. Labai ačiū, labai aktualus klausimas. Naujai Registrų centro vadovybei yra pavesta optimizuoti veiklą, kiek įmanoma sumažinti kaštus, kad tų duomenų kainos mažėtų ir būtų prieinamumas. Apskritai mes norime kiek įmanoma daugiau duomenų atverti. Valstybinėms institucijoms tie duomenys bus atverti nuo Naujųjų metų, privatiems, kitiems – svarstoma, bet link to einama.
Bet, pavyzdžiui, ką mes matome, ką paskutinį kartą man pristatė Registrų centro vadovas? Pasirodo, kai kurioms organizacijoms duomenys buvo pusvelčiui atiduodami, o jos juos perpardavinėjo toliau. Panašu, kad Registrų centras tų įkainių privalėjo laikytis, nes kitaip būtų neišgyvenęs. Dabar ta praktika yra naikinama, valstybė susirinks savo lėšas, vėl atsiranda galimybė tuos įkainius sumažinti. Registrų centro tikslas – įkainius mažinti, bet reikia žmonėms duoti laiko. Praėjo pora mėnesių ir atrasta tokia schema – panašu, valstybės pinigai nutekėdavo kažkur kitur. Reikės išsiaiškinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Maldeikienė. Prašom klausti.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Kaip žinoma, Lietuva yra pasirašiusi Marakešo konvenciją, kuri įpareigoja mus neįgaliesiems pritaikyti prieinamu būdu visas svetaines ir tai, ką jūs sakote, plačiame kontekste. Ar šitas dokumentas yra suderintas su konvencija ir ar iš tikrųjų bus plačiau tai daroma?
R. MASIULIS. Gal patikslinsiu. Aš spėčiau, kad taip, bet tiksliai patikslinsiu, atsakysime jums atskirai. Bet kokiu atveju Europos Sąjungos direktyva yra. Turėtų būti suderinta, bet aš neuždaviau tokio klausimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Kolegos, gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomo nėra siūloma. R. Šarknickas dėl komiteto?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kadangi tai panašus klausimas dėl neįgaliųjų, aklųjų, kurčnebylių ir televizijoje, mes apie tai diskutuojame Kultūros komitete, gal mes taip pat kaip papildomas komitetas?..
PIRMININKĖ. Neįgaliųjų…
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ne, Kultūros komitetas galėtų šitą klausimą paimti, nes mes panašų klausimą diskutuojame.
PIRMININKĖ. Kultūros komitetas. Kolegos, ar galime, ar Kultūros komiteto pirmininkas pritaria tam? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Taip, ačiū. Papildomas – Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti spalio 18 dieną. Atsiprašau, spalio 11 dieną.
13.34 val.
Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 201, 37, 39, 40 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2388 (pateikimas)
Kitas įstatymo projektas – Saugios laivybos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimas, projektas XIIIP-2388.
R. MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, irgi techninis klausimas. Inventorizavome Lietuvos transporto saugos administracijos funkcijų peržiūrą vandens transporto srityje ir matome, kad keletas funkcijų, kurios buvo šiai įstaigai numatytos, realiame gyvenime nevyksta, yra perteklinės, todėl iš trylikos atestuotinų veiklų, kurias ši organizacija vykdo, siūlome išbraukti penkias – jos neatitinka šių dienų realijos. Jos daugiau atėjusios iš Sovietų Sąjungos. Po Sovietų Sąjungos žlugimo dar kurį laiką dėl techninės įrangos vandens transporte reikėjo vykdyti šias funkcijas, bet šiandien jos nėra vykdomos.
Pirma – pagrindinių ir pagalbinių laivų mechanizmų, įrenginių ir susijusių sistemų tikrinimas, bandymas. Kai patys perkame automobilius, tikrai jokia organizacija dar kartą netikrina tų automobilių veikimo ar jų variklių veikimo. Tai yra patys… tiek laivų, tiek automobilių yra atskiros tvarkos ir taisyklės, pagal kurias jie gyvena. Ši veikla nebuvo vykdoma realiame gyvenime. Taip pat jūrlapių, įskaitant elektroninius jūrlapius, koregavimas, laivų buksyravimas, gylių matavimas jūrų uostuose ir jūroje, laivų švartavimas. Tas funkcijas jau atlieka kitos institucijos ir Transporto saugos administracijai šių funkcijų vykdyti nereikia. Tiesiog siūlome jas išbrauki, sutvarkyti.
Ir dar viena pataisa. Irgi nuo seno buvo numatyta, kad kapitonas įplaukti į Klaipėdos valstybinį uostą turi tris kartus per mėnesį, o jeigu neįplaukia, jam iš naujo reikia gauti tokį leidimą. Pavyzdžiui, jeigu kapitonas suserga, mėnesį serga, tai jam vėl reikia tą leidimą gauti. Siūloma numatyti, kad šešis kartus per tris mėnesius įplaukti turėtų be naujo leidimo gavimo, tai palengvintų įplaukimą į Klaipėdos uostą ir taip pat atitiktų realijas.
Taip pat dar tokia smulkmena: pakeisti laivo, kuris veža vienarūšius krovinius, pavadinimą ir palikti tik sąvoką „linijinis laivas“. Kaip minėjau, tai daugiau techninės pataisos, kurios pritaikytos prie dabartinio gyvenimo realijų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis vis tiek nori klausti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Tikrai labai keistokai nuskambėjo. Jeigu tuo metu kapitonas laivu tikrai plaukioja prie Amerikos krantų, tai kaip jis čia gali Lietuvoje būti kas tris mėnesius ar kas tris savaites?
R. MASIULIS. Visiškai teisingai. Taip jau yra, tai buvo perteklinis, mūsų nuomone, reikalavimas, tiesiog tai yra pataisoma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Galime. Kaip pagrindinis Ekonomikos komitetas, papildomas nesiūlomas. Siūloma svarstyti spalio 18 dieną. Galime sutarti? Bendru sutarimu. Dėkoju.
13.37 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 3, 5, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2489, Geležinkelių transporto kodekso 3, 101, 12 ir 34 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2490 (pateikimas)
Ministre, Transporto veiklos pagrindų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2489 ir kartu pateiksite lydimąjį – Geležinkelių transporto kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Prašau.
R. MASIULIS. Ačiū jums. Gerbiami Seimo nariai, šių dviejų įstatymų pakeitimu norima suteikti galimybę „Lietuvos geležinkeliams“ apsvarstyti galimybę ten, kur yra mažas keleivių srautas, papildomai atvežus geležinkeliu, likusį atstumą vežti autobusų transportu. Iš karto noriu pasakyti, kad šiandien nėra numatytas nė vienas maršrutas, kuris turėtų būti panaikintas ir pakeistas autobuso vežimu. Buvo šiek tiek nesusipratimų žiniasklaidoje, kai buvo duoti pavyzdžiai. Pavyzdžiai buvo duoti tik dėl pavyzdžių, o ne dėl realios situacijos. „Lietuvos geležinkeliai“ mano, kad dar metus, greičiausiai dvejus, metus bus vystomas keleivių vežimas geležinkelių transportu, tik tada žiūrima, ar naudotis šia galimybe.
Taip pat nė vienas geležinkelio maršrutas nebus panaikintas prieš tai nesuderinus su vietos bendruomenėmis, nes tikrai, kai spaudoje buvo paskelbta apie šį nutarimą, skambino man ir iš Visagino, ir daugybę laiškų gavau, ar nenaikins atšakos iki Visagino. Tikrai niekas nieko nenaikins. Tai daugiau skirta tam, kad „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų galimybę pradėti galvoti apie vežimo geležinkeliu patobulinimą, kad jeigu yra atšaka, kur 1–2 keleiviai važiuoja, gal tai galima pakeisti autobusu. Dėl autobusų svarbu pažymėti, kad kiekvienam ruožui, jeigu toksai atsiras, bus skelbiamas konkursas ir jame galės dalyvauti privatūs vežėjai. „Lietuvos geležinkeliai“ neplanuoja patys to daryti, nebent neatsirastų privačių vežėjų, tada ir „Lietuvos geležinkeliai“ jau tą vežimą autobusu užtikrintų. Taigi daugiau tai yra leidimas galvoti apie šią veiklą, bet jokių konkrečių planų nėra ir nebus be suderinimo su vietinėmis bendruomenėmis. Tiesiog akcentuoju tą, nes jau kilo daug klausimų kai kurioms bendruomenėms, kurios manė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ kokią nors stotelę panaikins.
PIRMININKĖ. Dėkojame. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau iš tikrųjų paklausti, kaip tai galėtų vykti? Ar, pavyzdžiui, nebus įtrauktos savivaldybės į šitą procesą, nes iš tikrųjų daugumą problemų ir kelia savivaldybės, kad geležinkeliai neprieina, iš tikrųjų žmonės nori, nors ir tų žmonių nedaug. Tai iš tikrųjų ar daugiau toks ketinimų įstatymas, ar kažkas dėlioja maršrutus ir tos problemos realiai bus sprendžiamos, aišku, galvojant, kaip bus su bilietais. Kiek suprantu, žmogus pirks bendrą bilietą iki pat galo, bet tokiu atveju nemažai… Buvo mums su tais geltonaisiais autobusiukais, kai tas vaikus vežantis autobusiukas negali paimti kitų keleivių. Vėlgi, kaip tai bus įgyvendinta praktikoje? Ar tai iš tikrųjų realus projektas, ar tik toks pamąstymas ir kaip galimybė? Ačiū.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Šiame projekte šiek tiek apie kitą dalyką kalbama, apie tai, kad jeigu „geležinkeliai“ dabar turi maršrutą iki taško B, tai galbūt jie veš šiek tiek trumpiau geležinkeliu, o likusį galą perveš autobusu. Tai daugiau tik, kad jie… Pagal įstatymą jie dabar to negali daryti. Tiesiog sudaryta galimybė jiems žinoti, kad jie gali tai daryti, ir tada žiūrėti, ar tai bus reikalinga realiame gyvenime, ar nebus reikalinga. O dėl pačių maršrutų plėtimo, tai, be abejo, „Geležinkeliai“ kalba su savivaldybėmis, kur iškyla tokie reikalai, pavyzdžiui, kad geležinkelis net neprieina iki to miestelio, organizuoti vežimą transportu, bet tai yra kiekvienos atskiros savivaldybės ir „Lietuvos geležinkelių“ klausimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. S. Gentvilas klausia, ruošiasi A. Dumbrava.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, ačiū už tokį perspektyvinį mąstymą, bet šiaip jau po pusantrų metų perėmus „Lietuvos geležinkelių“ veiklą naujai ministerijai, naujai komandai, jūs patys aiškinamajame rašte rašote, kad vis dar šiais metais tikėtinas nuostolis sieks 34 mln. eurų, t. y. vidutiniškai 6 mln. keleivių, kurie bus pervežti, maždaug po 6 eurus keleiviui. Tai iš esmės kiekvieną keleivį mes subsidijuojame dar 6 eurais nuostolių. Tai reikštų, kad iš esmės kartais apsimokėtų nemokamai vežti autobusais tarp, tarkime, Varėnos ir Vilniaus, ir tas privataus vežėjo tarifas galėtų būti padengtas iš esamų nuostolių, kuriuos jūs kompensuojate. Tai visiška antilogika yra. Mano pagrindinis klausimas yra tas, kad vienas iš leitmotyvų „Lietuvos geležinkelių“ pertvarkos buvo vidinių sandorių panaikinimas. Tam priimti įstatymai…
PIRMININKĖ. Laikas! Kolegos, reikia mokėti paklausti per minutę.
S. GENTVILAS (LSF). Ar čia nebus plėtros ir vidinių sandorių, papildomų veiklų sukūrimas, ką būtų galima samdyti rinkoje? Dėkoju.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Dėl vidaus sandorių, tai taip, jie jau panaikinti, tikrai čia nebus apie tai kalba, nes ir Konkurencijos taryba detaliai stebi šitą situaciją. Būtent Konkurencijos tarybos reikalavimu buvo įvesta tai, kad ne „Geležinkeliai“ pirmiausia užtikrins tą vežimą, o privatūs, ir, jeigu jų neatsiras, tada „Lietuvos geležinkeliai“.
Dėl nuostolių – taip, keleivių vežimas geležinkeliu visada buvo nuostolingas, šiandien irgi yra nuostolingas, proporcingai po truputį mažėja tas nuostolingumas, bet tam tikrą laiką jis tikrai bus nuostolingas. Taip yra visame pasaulyje, mes ne vieninteliai. Galbūt kai kurie maršrutai nėra nuostolingi, bet mūsų tikslas dabar yra skatinti kuo daugiau žmonių važiuoti geležinkeliu, tokiu būdu tą nuostolį mažinti. Nuolatos jis turėtų būti mažinamas, o keleivių skaičius turėtų augti, kaip ir yra dabar. Šiandien keleivių skaičius auga. Lietuvoje mažiau kaip 4 % žmonių važiuoja geležinkeliu, iš esmės taip, kaip tose šalyse, kur nėra geležinkelių. Tiesiog įdirbis buvo labai labai mažas, kad keleiviai važiuotų, ir geležinkelių išdėstymas nėra patogus. Reikia daug dirbti, kad žmonės vėl priprastų, tiksliau, ne vėl, bet iš naujo atrastų geležinkelį ir juo daugiau važiuotų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis A. Dumbrava. Kolega, klausiate?
A. DUMBRAVA (TTF). Taip, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, dėkui už tai, kad išsklaidėte tas abejones, nes, kaip sakėte, išvis kainuoja labai daug. Bet geležinkeliai eina ne tik iki Visagino, tačiau ir iki Daugpilio, ir dar toliau. Tikrai aš nenorėčiau, kad, tarkim, Turmantas būtų paliktas, iš mano pusės žiūrint, ir pakankamas tas užimtumas vietoje, iki pat Turmanto nėra blogas, ketvirtas ar penktas Respublikoje, jeigu pagal jūsų grafiką. Tai aš tikrai norėčiau, gerbiamasis ministre, palinkėti nesiimti tokių drastiškų priemonių, vis dėlto pasitarti su bendruomenėmis, ieškoti, ką ir ponas Simonas sakė. Jūs puikiai suprantate, kad bus sudėtinga surasti privačių vežėjų, nes jie irgi kiekvienas skaičiuoja ir nelabai norės dalyvauti konkursuose. O jeigu ir laimės, tai po to jie pradės kelti kainas. Taigi čia tiesiog ne klausimas būtų, o pageidavimas tikrai atsižvelgti, susitikti su bendruomenėmis, nes sujudimas yra nepaprastai didelis. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ministras išgirdo jūsų pageidavimą.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą, tikrai taip ir bus.
PIRMININKĖ. Ir apie tai jau kalbėjo pateikdamas įstatymų projektus. Ačiū, gerbiamas ministre.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Bendru sutarimu galime pritarti abiem įstatymų projektams Nr. XIIIP-2489 ir Nr. XIIIP-2490. Pagrindiniu dėl abiejų siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomo nesiūloma. Siūloma svarstyti lapkričio 20 dieną. Bendru sutarimu tam pritarėme. Dėkoju.
Atsiprašydama, kad privertėme laukti, kviečiu ministrą R. Karoblį. (Balsai salėje) Sutarėme bendru sutarimu. Mes jau sutarėme bendru sutarimu, negrįžtame prie nieko.
13.46 val.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 2, 8, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2412 (pateikimas)
Kviečiu R. Karoblį. Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2412.
R. KAROBLIS. Laba diena, gerbiamoji ponia pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Šis įstatymo pakeitimo projektas parengtas Krašto apsaugos ministerijoje, jam pritarta Vyriausybėje. Projekto tikslas – įtvirtinti asmenų, atsakingų už mobilizacijos ir priimančios šalies paramos funkcijų vykdymą civilinėse mobilizacijos institucijose, aktyvesnes darbo prielaidas, o šiuo metu tokie pareigūnai yra tik savivaldybėse.
Taigi šios prielaidos, kad nustatomi atitinkami specialūs reikalavimai valstybės ir savivaldybių pareigūnams. Antra, įtvirtinti galimybę Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovui dalyvauti konkursų ir atrankos komisijose, priimant į pareigas šiuos valstybės ir savivaldybių tarnautojus. Specialūs reikalavimai nustatomi – mokėti anglų kalbą ne žemesniu kaip B2 lygiu, ir antras – atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesnio slaptumo žyma negu „slaptai“.
Ir trečia – mažinamos administracinės naštos funkcijos, atsisakoma administruoti per mobilizacinę prizmę kontaktinį telefoną ir gyvenamosios vietos adresą, nes tai galima gauti iš kitų šaltinių.
Teigiamas poveikis, kad yra geresnis mobilizacijos ir priimančiosios šalies šios funkcijos vykdymas. Ir antras būtų suvienodinti reikalavimai pareigūnams tarp visų savivaldybių ir kitų mobilizacinių institucijų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Nori paklausti trys Seimo nariai. A. Anušauskas. Nėra. K. Starkevičius. Ar K. Starkevičius klausia? Neklausia, užsiėmęs. J. Olekas visada pasiruošęs. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, aš noriu pasitikslinti. Kaip suprantu, projekte teigiama, kad ministerija, mūsų tarnybos dalyvautų atrenkant tuos žmones pagal reikalavimus. Bet patys žmonės ir etatai? Ar jie priklausys Mobilizacijos ir pasipriešinimo centrui ir toliau liks savivaldybėse? Ir ar jų šiek tiek pagausės? Aš atsimenu, jų kai kur tikrai trūko arba būdavo tik po pusę etato, ne visu etatu dirbdavo žmonės ir dėl to galbūt ne visas funkcijas reikiamai atlikdavo. Ačiū už atsakymą.
R. KAROBLIS. Taip, ir toliau bus savivaldybėje, bet Krašto apsaugos ministerija subsidijuos šias vietas. Klausimas, kada tos funkcijos būtų atliekamos, atvirai tariant, realiai, kad jos būtų taikomos efektyviai, aišku, su galimybėmis ir skatinant priimti, pavyzdžiui, atsargos karininkus. O dėl didėjimo – spręsime dėl didinimo tų asmenų, pareigūnų klausimus… kada eisime gilyn į mobilizacijos reformą. O kiti, jau reforminiai… pagrindiniai nereforminiai teisės aktai, įskaitant įstatymo projektą, ateis kitais metais.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Balsuojame. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2412 po pateikimo.
Balsavo 79 Seimo nariai, vienbalsiai 79 pritarė įstatymo projektui po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Papildomas nenumatytas. Siūloma svarstyti lapkričio 6 dieną.
13.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIIIP-2316 (pateikimas)
Kitas įstatymo projektas, o tai yra Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo…“ (labai ilgas pavadinimas) projektas Nr. XIIIP-2316. Pateikimas. Ministras R. Karoblis. Prašom.
R. KAROBLIS. Ačiū. Šis projektas teikiamas krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrams pasiūlius Respublikos Prezidentės… Nutarimo projekto tikslas: šis projektas susijęs su Lietuvos karių ir krašto apsaugos sistemos civilių tarnautojų dalyvavimo pratybose… sudėtyje. Tai NATO greitojo reagavimo pajėgų, Jungtinių ekspedicinių pajėgų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse.
Šio nutarimo tikslas yra įtvirtinti teisinį pagrindą ir maksimalius dydžius 2019–2020 metams. Konkrečiai maksimalūs dydžiai būtų: NATO greitojo reagavimo pajėgoms ar atliekantiems NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse 2019 metais – iki 520 karių, 2020 metais – iki 670 karių. Jungtinių ekspedicinių pajėgų (tiesiog išskirčiau, kad tai yra Jungtinės Karalystės, daugiausia Šiaurės Europos šalių pajėgos, papildančios NATO) skaičius šiems metams (2019–2020 metams) būtų iki 190 karių. Ir kaip teigiamas poveikis būtų laiku vykdomi įsipareigojimai NATO ir ES, ir Jungtinių ekspedicinių pajėgų sudėtyje. Kalbant apie finansavimą, žinoma, kad bus dengiama iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų asignavimų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia J. Olekas, nes A. Anušausko nėra salėje.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, aš tik noriu pasiteirauti: čia dabar išeina, kad mes tik dvejiems metams (2019–2020) tvirtiname. Būdavo lyg ir trejų metų periodui. Ar 2021 metams neturime jokių pasiūlymų dar kol kas? Ačiū už atsakymą.
R. KAROBLIS. Na, šiuo metu yra 2019–2020 metams pasirinktas metodas, ir 2020 metais grįšime prie kitų metų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gal, gerbiamas Juozai, nebekalbame, nes tik nuomonė už? Bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Dėkojame. Leiskite paskelbti komitetus. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 6 dieną. Sutariame bendru sutarimu.
13.53 val.
Įstatymo „Dėl Lenkijos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl Lenkijos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl bendro karinio vieneto įsteigimo pakeitimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2514 (pateikimas)
Dar vienas ministro pateikiamas įstatymo projektas „Dėl Lenkijos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl Lenkijos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl bendro karinio vieneto įsteigimo pakeitimo ratifikavimo“ projekto Nr. XIIIP-2514 pateikimas. Prašom, ministre.
R. KAROBLIS. Vyriausybei pasiūlius, Lietuvos Respublikos Prezidentė teikė šio įstatymo projektą dėl atitinkamos sutarties ratifikavimo. Ji (pakeitimas) pasirašyta 2017 m. spalio 5 d. Liubline. Susitarimo pakeitimo dvi priežastys. Galbūt viena yra simbolinė, tai yra vardo suteikimas brigadai – Didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vardas. Tai yra vardas, vienijantis visas tris tautas.
Ir antra yra turinio pataisa: patikslinta, kad brigada ir jos elementai gali dalyvauti tarptautinėse operacijose vadovaujantis tarptautinės teisės nuostatomis ir principais, tai yra laikantis Tarptautinių operacijų… įstatyme nustatytos siuntimo į tarptautines operacijas tvarkos. Anksčiau buvo tik Jungtinių Tautų operacijos, bet dabar svarstytinos kitos, pavyzdžiui, NATO operacija Kosove arba Europos Sąjungos operacijos. Tiesiog pasakau, kad šis formatas – trijų šalių brigada – yra veikiantis ir tikrai gerai funkcionuojantis karinio bendradarbiavimo mechanizmas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūs išsamiai viską pasakėte ir kolegos nenori jūsų paklausti. Dėkoju jums už pateikimą. Motyvai. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai trumpai, gerbiama pirmininke. Tikrai noriu paremti ministro teikiamą projektą, nes tik praeitą savaitę grįžau iš Ukrainos ir tikrai žinau, kaip aukštai vertina Lietuvos indėlį. Manau, kad vienas iš tokių akivaizdesnių ir labai žmonėms priimtinų, matomų projektų yra būtent šita mūsų trijų valstybių bendra karinė brigada, ir, kaip ministras minėjo, vardo suteikimas. Jis dar labiau parodo mūsų trijų tautų bendrystę. Tam tikrų įgaliojimų suteikimas veikti tarptautinėse operacijose, manyčiau, bus tikrai labai palankiai sutiktas, vertinamas, todėl kviečiu visus kolegas pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bendru sutarimu? Bendru sutarimu pritariame minėtam Seimo nutarimui Nr. XIIIP-2514. Kaip pagrindinis siūlomas Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 6 dieną.
Gerbiami kolegos, noriu pasitarti. Liko keturios minutės. Ar V. Bakas?.. Ar galima vakariniame posėdyje?.. (Balsai salėje) Dabar? V. Bakas gali pateikti. Seimo nariai sutinka, kad pateikiame ir baigiame… (Balsai salėje) Sutinka. Gerai. V. Bakas.
13.56 val.
Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2379 (pateikimas)
Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2379.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, labai trumpai. Iš tikrųjų įstatymo projektas teikiamas dėl tos priežasties, kad šiuo metu, kai mes siunčiame savo karius į tarptautines misijas, kyla daugiau teisinių problemų įvardinant arba apibrėžiant tiksliai misijas. Mes dažnai siunčiame į mokymo misijas. Teisės departamentas nuolat teikia pastabas, kad tai ne visai atitinka mūsų teisinį reguliavimą. Todėl tiesiog pataisėme, daugiau techniniai pataisymai, kurie sprendžia tiek teisinio pagrindo, tiek pačių karių saugumo problemas. Galbūt trumpai tiek. Siūloma apibrėžti, kas yra ta mokymo misija.
PIRMININKĖ. Ačiū. Niekas nenori paklausti. Ačiū, Vytautai. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo 70 Seimo narių, 70 vienbalsiai pritarė įstatymo projektui po pateikimo.
Šį balsavimą leiskite laikyti ir kaip mūsų užsiregistravimą rytinio posėdžio pabaigoje. O prieš tai dar skelbiu, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas skelbiamas kaip pagrindinis, papildomas nenumatytas. Siūloma svarstyti lapkričio 6 dieną.
Dėkoju. Kolegos, rytinį posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.