LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 130
STENOGRAMA
2017 m. gruodžio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Pradedame labai svarbų Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 12 d. posėdį. (Gongas)
Registruojamės.
Užsiregistravo 98 Seimo nariai.
10.03 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. gruodžio 12 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Seniūnų sueiga tokiai darbotvarkei pritarė. Turite pasiūlymų? Seimo narys V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF*). Dėkoju, Pirmininke. Noriu atkreipti Seimo dėmesį į nutarimo dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko teikimo projektą Nr. XIIIP-1398. Primenu, kad komitete svarstymo metu, kai komisija pateikė Kultūros komitetui kandidatūrą, absoliučiai didžiąja dauguma balsų šiai kandidatūrai buvo nepritarta, todėl buvo priimtas nutarimas neteikti šitos kandidatūros. Nežinau, kas pasikeitė ir kieno iniciatyva, komitetas tikrai neteikė šios kandidatūros, nebent Seimo narys R. Karbauskis asmeniškai tai daro. Kita vertus, frakcijos vardu prašau tai kol kas išbraukti iš darbotvarkės, kad išsiaiškintume.
Taip pat kreipiuosi frakcijos vardu ir į Etikos ir procedūrų komisiją, kad išaiškintų tokią susidariusią situaciją, kai komitetas, atsakingas už tokių kandidatūrų patvirtinimą, yra ignoruojamas ir pirmininkai teikia atskirų žmonių kandidatūras Seimui visiškai neparengus klausimo ir neleidus netgi susipažinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Frakcijos vardu siūlome iš šios dienos darbotvarkės išbraukti Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektą Nr. XIIIP-1475.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pasiūlymų nėra.
Gerbiami kolegos, turime apsispręsti dėl V. Juozapaičio pasiūlymo dėl darbotvarkės 2-14 klausimo – dėl Kultūros paveldo komisijos pirmininkės, projektas Nr. XIIIP-1398. Apsispręsime balsuodami. Kas už V. Juozapaičio pasiūlymą frakcijos vardu, kad būtų išbrauktas iš darbotvarkės, balsuoja už, kas už tai, kad liktų darbotvarkėje, balsuoja prieš, kiti susilaiko.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 41, prieš – 35, susilaikė 30. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Kitas klausimas yra rezervinis 1 – dėl Lukiškių aikštės. Kas už E. Gentvilo pasiūlymą išbraukti iš darbotvarkės šį klausimą, balsuoja už, kas už tai, kad liktų darbotvarkėje, balsuoja prieš, kiti susilaiko.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 15, prieš – 49, susilaikė 40. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galėtume pritarti jai bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.09 val.
2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1227(2) (priėmimas)
Pirmasis darbotvarkės 1-2a klausimas – 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1227. Kviečiu pranešėją ministrą V. Šapoką. Seimo statuto 178 straipsnis „Valstybės biudžeto tvirtinimas“, 1 dalis: „Alternatyvūs pasiūlymai ir pataisos, su kuriais nesutinka Vyriausybė, bet kurie atitinka šio skirsnio 147 straipsnyje numatytas sąlygas, gali būti priimti tik tada, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.“ (Balsai salėje) Tai reiškia, kad dėl pasiūlymų, kuriems nepritarė Vyriausybė, reikės surinkti 71 balsą.
A. Sysas – dėl vedimo tvarkos.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, aš labai norėčiau… Mums išdalino projektėlį, bet aš jame nerandu siūlymų, kurie buvo apsvarstyti komitete. Biudžeto ir finansų komitetas persiuntė Vyriausybei, o čia nėra jokio… Reikėtų visus įdėti. Anksčiau mes gaudavome. Gerbiamoji Violeta, nekraipykite galvos, mes gaudavome didžiausią paklodę ir mes eidavome per visus pasiūlymus. Šį kartą mes už juos net nebalsavome ir jokio aiškaus atsakymo, kodėl nepritarta. Komitetai pritarė siūlymams. Kur išvados?
PIRMININKAS. Svarstomi visi pasiūlymai, kurie užregistruoti Vyriausybės dėl antrojo varianto.
V. ŠAPOKA. Labas rytas, gerbiami kolegos. Pristatysiu patobulintą biudžeto projektą. Įvertinome tikrai atidžiai visus siūlymus, pastabas dėl tos biudžeto projekto versijos, kurią jūs matėte. Tiesiog prieš einant pastraipsniui noriu atkreipti dėmesį į keletą aspektų. 2018 metų valstybės biudžeto projekte pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, sveikatos apsaugos stiprinimui, verslumo ir investicijų skatinimui bei savivaldybių finansiniam savarankiškumui.
Svarbus faktas – tai pirmas nedeficitinis biudžetas po nepriklausomybės atkūrimo, taip pat svarbus faktas, kad socialinei atskirčiai mažinti skiriama papildomai daugiau nei 600 mln. eurų, ir tai biudžetas, kuriuo 2018 metais Lietuva pirmą kartą įvykdys savo įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir krašto apsaugai skirs 2 % šalies bendrojo vidaus produkto.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Seimo nariai R. Žemaitaitis ir V. Kamblevičius siūlo valstybinį finansavimą skirti ne Žemės ūkio rūmams, o tiesiogiai žemdirbių asociacijoms. Vyriausybės išvada – nepritarti. Žemės ūkio rūmai nėra atskiras asignavimų valdytojas.
PIRMININKAS. Ministre, atsiprašau, mes Seimo nariams turime suteikti galimybę pristatyti.
V. ŠAPOKA. Kaip sakote?
PIRMININKAS. Mes turime Seimo nariams suteikti galimybę pristatyti tą savo pasiūlymą.
Seimo narys R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Čia yra mūsų beveik 50 Seimo narių pasiūlymas dėl Žemės ūkio rūmų, nes Žemės ūkio rūmuose yra susiformavusi tokia, sakyčiau, ydinga praktika. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje per 27 nepriklausomybės metus Žemės ūkio rūmai pusantrų metų visiškai neveikia, nefunkcionuoja, tai yra neįvyko ir neorganizuojamas susirinkimas, neišrenkamas Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
Antras dalykas, ūkininkai inicijuoja įstatų keitimą ir pirmininko rinkimą. Susirinkimai taip pat nevyksta. Kitas dalykas – biurokratija ir Žemės ūkio rūmų parašų reikalavimas arba rinkimas iš žmonių teikiant vienas ar kitas paraiškas. Mes, 50 Seimo narių, kurie parėmė parašais šitą siūlymą, manome, kad tikslinga Žemės ūkio rūmams neskirti papildomo finansavimo ir iš viso, kad jis nebūtų skiriamas, o geriau tuos pinigus skirstyti kiekvienai tikslinei organizacijai, kuri atstovauja tam tikrai žemės ūkio šakai – ar tai bus grūdininkai, ar pienininkai, ar mėsininkai, ar daržovininkai, kad pinigai atitektų tai institucijai, tai organizacijai, tai asociacijai, kuri konkrečiai atstovauja ir gina šitą dalyką.
Paskutiniai įvykiai, ką parodė su nenašiomis žemėmis arba netinkamomis ūkininkauti, kada Žemės ūkio rūmai kažkodėl kryptingai, galimai, pabrėšiu, kad galimai atstovavo tiktai vienai interesų grupei. Kaip vakar paaiškėjo Žemės ūkio ministerijoje, kažkodėl Žemaitijos regione buvo leidžiama, kad mes neva cukrinius runkelius auginame. Tai rezultatas po tokių dalykų – pusė regiono tapo kaip nenašios žemės.
PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybės nuomonė.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės išvada – nepritarti. Žemės ūkio rūmai nėra atskiras asignavimų valdytojas. Sprendimą, kiek lėšų skirti Žemės ūkio rūmams iš jai numatytų asignavimų, priima Žemės ūkio ministerija, įgyvendindama paramos priemonę „Žemdirbių savivaldos stiprinimas“, todėl Žemės ūkio rūmams numatytų asignavimų nukreipimas žemdirbių asociacijoms nėra 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymo tikslinimo objektas.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas ministre, jeigu jūs norite efektyviau naudoti valstybės lėšas, t. y. mokesčių mokėtojų lėšas, man atrodo, kad būtų labai tikslinga, kad tos lėšos pasiektų tiesiogiai tas žemės ūkio asociacijas, kurios vykdo tas programas. Nes dabar, kaip ir kolegos pateikė, matome, kad dalis lėšų grynai nukreipiamos biurokratiniam aparatui išlaikyti.
Iš Žemės ūkio rūmų, deja, bet nemaža dalis asocijuotų struktūrų pasitraukė. Pati Žemės ūkio rūmų idėja būtų galbūt palaikytina, bet šiandien, jau ne tik šiandien, bet turbūt pusantrų metų, kaip susidariusi visiškai kitokia situacija ir nemaža dalis lėšų, kurios galėtų pasiekti konkretų žemdirbį, dabar užstringa biurokratinio aparato išlaikymui. Todėl, man atrodo, tas pasiūlymas yra visiškai racionalus, kad lėšos pasiektų tiesioginį vartotoją, kuriam jos yra skirtos.
Siūlyčiau dar kartą įsiklausyti į teikiamą siūlymą, nes ir pienininkai, ir mėsininkai, ir kitos asociacijos, kurios vienija žemdirbius, nepriklausančius dabar, deja, jau nepriklausančius Žemės ūkio rūmams, turi eiti prašyti vėl lėšų iš tos organizacijos, kuriai jos nepriklauso, o tiesiogiai jiems už jų darbą, už jų produkciją nėra mokama. Todėl kviesčiau atsiimti jūsų nepritarimą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Turbūt visi pripažįstame, kad Žemės ūkio rūmai kaip nevyriausybinė organizacija nėra optimaliai funkcionuojanti. Ten esama problemų, ten vadybos turbūt buvo problemų, gal ir netikslingo pinigų naudojimo buvo. Prieš ketverius metus Žemės ūkio ministerija ir Seimo komitetai analizavo pinigų panaudojimą. Nusikalstamų dalykų neįžvelgė, tačiau neracionalių dalykų būta.
Gerbiamieji, ar tai reiškia, kad mes nusisukame nuo įstatymo? Atrodo, 2006 metais ar kažkada seniau įtvirtinta, kad Žemės ūkio rūmų veikla finansuojama per Žemės ūkio ministerijos asignavimus. Tai pirma pakeiskime įstatymą, tada priimkime štai tokį sprendimą, kokį šiandien kolega R. Žemaitaitis pasiūlė.
Finansuoti atskiras asociacijas, na, taip pat nėra parengto mechanizmo. Būtų galima galvoti, ką ponas R. Žemaitaitis siūlo, tačiau mechanizmas neparengtas. Aš manau, kad mes turime žiūrėti, kaip šiandien funkcionuoja teisinė bazė, o ji funkcionuoja taip, kad numato galimybę Žemės ūkio rūmams gauti finansavimą.
Tada lieka vienas klausimėlis. Ar Žemės ūkio ministerija automatiškai perveda dalį pinigų, ar iškelia tam tikrus kriterijus ir reikalavimus dėl pinigų panaudojimo krypčių ar dėl pinigų panaudojimo skaidrumo? Tai čia yra užduotis žemės ūkio ministrui ir ministerijai, bet ne mums, Seimo nariams, priimti sprendimą, kuris neatitinka įstatymo. Todėl aš negaliu pritarti. Sutikdamas su daugeliu problemų Žemės ūkio rūmuose, negaliu sutikti su kolegos R. Žemaitaičio pasiūlymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Kolegos, turime apsispręsti balsuodami. Kas pritaria R. Žemaitaičio ir V. Kamblevičiaus pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria Vyriausybės siūlymui nepritarti, nebalsuoja arba balsuoja prieš, arba susilaiko.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 37, prieš – 44, susilaikė 30. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas – Seimo narių A. Armonaitės, A. Gelūno ir A. Maldeikienės pasiūlymas. Kas pristato? A. Gelūnas. Prašau.
A. GELŪNAS (LSF). Ačiū, Pirmininke. Aš labai tikiuosi, kad Seimo nariai teisingai supranta šią iniciatyvą. Čia nėra siūlymas moksleiviams dar kokių nors kompiuterinių žaidimų papildomų, čia yra kaip tik kelias, vedantis prie labai kūrybingo kompiuterių panaudojimo. Paaugliukai 10-ties, 11-os, 12-os metų – tie, kurie yra labai labai sužavėti kompiuterinių galimybių, gauna galimybę kūrybiškai įsigilinti į programavimą, gauti tuos įgūdžius, kurie tikrai tikrai pravers ateityje. Aš pats turiu tokio amžiaus sūnų ir matau, kaip jį veikia kompiuteriniai žaidimai, ir tikrai norėčiau, kad jam pamokų metu būtų išaiškinta tokia technologija. Taigi pilotinis projektas visiškai pavyko Vilniaus mieste, labai kviečiu palaikyti ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybės nuomonė.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės išvada – nepritarti. Tai naujas investicijų projektas. Suma yra gana didelė, be kita ko, galimi ir kiti finansavimo šaltiniai, Europos Sąjungos investicijų projektai. Siūlytume nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų aš manau, kad mes turėtume, nepaisydami, ar tai pozicijos, ar opozicijos siūlymai, bandyti atsižvelgti į tuos pažangius projektus, kurie yra siūlomi. Ne vienoje šalyje, biednesnėje nei Lietuva… Aš prisimenu, kad net po karo Gruzijoje, po Rusijos kai kurių Gruzijos regionų okupacijos, Gruzija būtent savo vaikams, net gyvenantiems okupuotose kraštuose, įstengė nupirkti ir padovanoti kompiuterius. Manau, kad Lietuva, baigiantis trečiajam nepriklausomybės dešimtmečiui, galėtų savo moksleiviams taip pat suteikti galimybę naudotis mikrokompiuteriais. Juo labiau kad bendras moksleivių skaičius mažėja ir todėl tikrai yra galimybė, kad tiems, kurie šiandien lanko mokyklas, tokia priemonė būtų suteikta, todėl aš siūlau pritarti pateiktam kolegų projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš, niekas neužsirašė. Prašau apsispręsti balsuojant. Kas pritariate Seimo narių A. Armonaitės, A. Gelūno, A. Maldeikienės pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kitaip ir pritariate Vyriausybės nuomonei.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 42, prieš – 29, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.
Trečias pasiūlymas Seimo nario V. Simuliko. Prašau pristatyti.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, siūlymas iš dviejų dalių, tai yra siūlymas komiteto vardu dėl dviejų ombudsmenų institucijų, Seimo kontrolierių, kurie tapo nacionaline žmogaus teisių institucija, papildomos funkcijos, ir antra susijusi su lygių galimybių kontrolieriaus… Dėl pirmos institucijos. Noriu pabrėžti, kad mes patys, Seimas, 2014 metais priėmėme sprendimą inicijuoti, kad įgytume žmogaus teisių nacionalinės institucijos statusą Lietuvoje, vadovaudamiesi patvirtintais Paryžiaus principais, ir tam reikalingi papildomi pinigai. Vyriausybė iš dalies pritarė. Noriu padėkoti šiuo atveju. Kadangi pirmi metai, tai gal kaip nors kontrolierių institucija išsivers, bet žiūrint į ateitį, norint visavertiškai atstovauti žmogaus teisių klausimams Jungtinėse Tautose ir atitikti tuos principus, vis tiek mums reikės didinti finansavimą, gerbiamasis ministre.
O antra dalis – dėl lygių galimybių. Aš, tiesa, visos informacijos neturiu, bet ten yra tarptautiniai projektai ir prašoma pinigų – 20 % tiems projektams įgyvendinti. Bet ministerija nepritaria. Siūlyčiau vis dėlto kolegoms pagalvoti: jeigu mes jau leidžiame institucijoms dalyvauti tarptautiniuose projektuose, ar mes prie to prisidedame?
PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybės nuomonė.
V. ŠAPOKA. Dėl pirmojo pasiūlymo, dėl pasiūlymo skirti papildomai Seimo kontrolierių įstaigai 150 tūkst. eurų Vyriausybės išvada yra iš dalies pritarti – skirti 75 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui – 38 tūkst. eurų. Dėl pasiūlymo dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Vyriausybės išvada – nepritarti. Tokių finansinių galimybių nėra. Be kita ko, projekte numatyta beveik 400 tūkst. eurų skirti šiai įstaigai.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėl 1 dalies nereikia balsuoti, dėl 2 dalies prašyčiau…
PIRMININKAS. Dėl 1 dalies galime bendru sutarimu pritarti bendrai Vyriausybės ir V. Simuliko suderintai nuomonei? Ačiū. Pritarta.
Dėl kitos dalies? Vyriausybė siūlo nepritarti. Motyvuojančių nėra. Turime apsispręsti balsuodami. Jeigu balsuojate už V. Simuliko pasiūlymą, balsuojate už, jeigu pritariate Vyriausybės nuomonei nepritarti šiam pasiūlymui, balsuojate prieš arba susilaikote. Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai tarptautiniams projektams kofinansuoti skiriamų lėšų.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 35, prieš – 18, susilaikė 50. Pasiūlymui nepritarta.
Ketvirtasis pasiūlymas – Seimo narių J. Varkalio ir L. Matkevičienės. Kas pristatote? J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Gerbiamieji kolegos, priklausomybių problemos ir mastas Lietuvoje visiems gerai žinomas ir, aišku, priimtais įstatymais, draudimais mes daugiau apribojome alkoholinių gėrimų pasiūlą, tačiau kalbant apie poreikį tą dalyką padaryti ne taip lengva yra, todėl reikia kompleksinio priėjimo prie priklausomybių ligų pasekmių šalinimo ir prevencijos, todėl ir siūlomas toks pilotinis projektas, kad būtų galima praktiniais žingsniais, darbais įsitikinti, kokiu būdu ir kiek galima padaryti bendruomenėse, mokant socialinius darbuotojus, mokyklose, darželiuose, taip pat taikant prevencinius mokymus ir šalinant pasekmes, gydant žmones priklausomybių ligų centruose bei savitarpio pagalbos grupėse, taip pat, žinoma, juos sveikstančius, po gydymo, integruojant į visuomenės darbo rinką. Todėl labai prašau pritarti šiam kompleksiniam priemonių plano įgyvendinimui ir palaikyti šią įstatymo projekto dalį. Ačiū.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.
V. ŠAPOKA. Taip, tiek dėl vieno pasiūlymo, turiu omenyje, Plungės rajono, tiek dėl Kaišiadorių rajono Vyriausybės išvada yra nepritarti, tiesiog sutinku dėl tikslų, dėl kompleksiškumo, bet leiskime Sveikatos apsaugos ministerijai dėl to kompleksiškumo apsispręsti pačiai.
PIRMININKAS. Motyvai už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, mes visi matome statistiką apie augančias priklausomybes nuo narkotikų, nuo alkoholio ir, manau, sveikintina savivaldybių iniciatyva parengti tokias gana plačias kompleksines programas kovojant su tomis priklausomybėmis. Šiuo atveju siūlymai skirti papildomų lėšų Plungei ir Kaišiadorims, kurie parodė tokią iniciatyvą, manau, yra palaikytini, nes savivaldybėms tokias iniciatyvas finansuoti iš savo biudžeto, aš manau, kad tikrai yra gana sudėtinga, o visos šalies mastu pasižiūrėti, kaip veiktų tokios kompleksinės programos, aš manau, būtų labai naudinga ir, tikiuosi, ministras A. Veryga, jeigu jis yra salėje, paprašys, kad ir jo frakcija balsuotų už šį siūlymą.
PIRMININKAS. Dėl motyvų prieš niekas neužsirašė. Pasiūlymas yra vienas bendras, dėl jo ir turime apsispręsti. Kas pritariate Seimo narių J. Varkalio ir L. Matkevičienės pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate Vyriausybei, susilaikote arba balsuojate prieš. Balsavo 101 Seimo narys: už – 39, prieš – 22, susilaikė 40. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas – Seimo nario J. Baublio. Prašom pristatyti.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, Pirmininke. Atsiimu savo pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas pasiūlymas – Seimo narių J. Varkalio, A. Stančiko ir G. Vaičekausko. Kas pristato? Seimo narys J. Varkalys. (Šurmulys salėje)
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kulių gimnazija, kuri statyta 1957–1980 metais, statybos laidos, šiais metais pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, sustiprino chemijos, biologijos, fizinio aktyvumo, sveikos gyvensenos programas. Pasikeitė gimnazijos patrauklumas, atsirado net iš aplinkinių miestelių ir gyvenviečių mokinių, kurie ryžosi lankyti arba ateis į šią mokyklą. 2017 metais Švietimo ir mokslo ministerija buvo paskyrusi beveik 80 tūkst. eurų, beveik tiek pat prisidėjo Plungės rajono savivaldybė. Buvo atlikti stogų kapitalinio remonto pradžios darbai, taip pat avariniai darbai viduje mokyklos, būtent: vandentiekis, kanalizacijos tinklų remontas… laukia šių darbų. Šiems darbams tęsti reikalingas palaikymas, kad skirtume 200 tūkst. biudžeto lėšų. Prašau palaikyti šią įstatymo dalį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybės nuomonė.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės nuomonė yra nepritarti, tai būtų naujas investicijų projektas. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Į tai, kad patobulintame įstatymo projekte savivaldybių švietimo įstaigų infrastruktūrai gerinti papildomai jau numatyta skirti 2,6 mln. eurų.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų buvau prašęs ministro, kad pateiktų lentelę, kiek kuriai savivaldybei skiriama lėšų investiciniams projektams, nesulaukiau tos lentelės. Bet jeigu žiūrėtume į tą lentelę, iš tikrųjų Plungės projektams – nei švietimo, nei kultūros, nei sporto – visiškai nėra skiriama lėšų, dėl to čia ir atsirado nemažai tų pasiūlymų. Kviečiu palaikyti šį pasiūlymą, kurį parėmė valdančiųjų atstovas A. Stančikas. Bus įdomu žiūrėti, kiek jis turi įtakos savo frakcijai, turbūt plungiškiai irgi atidžiai žiūri, ar jų žemietis ką nors reiškia Valstiečių ir žaliųjų frakcijai. Beje, tą įtaką galėtų sustiprinti ir gerbiamasis A. Kirkutis, taip pat plungiškis. Aš neabejoju, kad R. Budbergytė, plungiškė, paragins savo frakciją balsuoti. Tikiuosi pozityvaus balsavimo šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Primenu, kad svarstome Lietuvos Respublikos biudžetą, ne Plungės rajono, todėl kviečiu balsuojant apsispręsti. Kas pritaria Seimo narių J. Varkalio, A. Stančiko ir G. Vaičekausko pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria Vyriausybės nuomonei, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 38, prieš – 26, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta.
Seimo narys M. Bastys.
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš siūlyčiau sustabdyti tokias kalbas, kaip gerbiamasis J. Razma, pristatydamas klausimą, argumentuoja tuo, kokią įtaką turės politikas. Aš manau, kad tai yra nekorektiška, ir iš tiesų mes priimame visos Lietuvos biudžetą, ne vienos Plungės ar kažkokių kitų rajonų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas pasiūlymas – Seimo narių J. Varkalio, A. Stančiko ir G. Vaičekausko. Kas pristato? Seimo narys J. Varkalys. Prašom. (Šurmulys salėje)
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Plungės rajono savivaldybė savo lėšomis parengė, dabar baigia parengti universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso projektą, kuriame turės galimybę pagerinti sveiko gyvenimo būdo ir fizinio aktyvumo sąlygas ne tik plungiškiai, bet ir aplinkinių rajonų gyventojai. Privačių iniciatyvų dėka planuojama pratęsti anksčiau buvusios krepšinio komandos „Olimpas“ programą, todėl reikia sporto komplekse krepšinio aikštelės, kuri atitiktų visus tarptautinius reikalavimus. Todėl prašau palaikyti šį pasiūlymą ir 2018 metais projektui įgyvendinti skirti 150 tūkst. eurų pradžiai. Ačiū. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybės nuomonė.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės išvada yra nepritarti. Tai būtų naujas investicijų projektas. Bendra numanoma statybos vertė viršytų netgi 3 mln. eurų. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad patobulintame įstatymo projekte savivaldybių sporto bazių plėtrai ir modernizavimui papildomai numatyta skirti 2,1 mln. eurų.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, 2016 metais Plungės rajono savivaldybei šio komplekso statybai jau buvo biudžete skirta 200 tūkst. eurų. Deja, Plungės valdžia tuomet per metus nesugebėjo nė euro išleisti ir tas kompleksas nebuvo pradėtas statyti. Šiandien, deja, žiūrima kaip į naują projektą ir Vyriausybė rašo neigiamą nuomonę. Jeigu būtų buvęs pradėtas statyti, aš neabejoju, kad lėšos toliau būtų skiriamos. Bet štai kodėl dėl to, kad valdžia nesugebėjo pradėti to projekto, turi kentėti plungiškiai, to rajono sporto bendruomenė? Aš vis dėlto kviečiu tą jau buvusį skyrimą patvirtinti, kad šis kompleksas būtų pradėtas statyti, nes tikrai Plungės rajono bendruomenės žmonės yra aktyvūs sportinėje veikloje ir nusipelno tokio sprendimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Turime apsispręsti balsuodami dėl Seimo narių J. Varkalio, A. Stančiko ir G. Vaičekausko pasiūlymo dėl Plungės universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso. Kas pritaria Seimo narių pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria Vyriausybės nuomonei, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 34, prieš – 27, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas, aštuntasis, – Seimo narių J. Varkalio, A. Stančiko ir G. Vaičekausko. Kas pristato? J. Varkalys. Prašom. (Šurmulys salėje)
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Plungės Senamiesčio mokykloje mokosi apie 1 tūkst. moksleivių, tai yra viena inovatyviausių mokyklų Plungės rajono savivaldybėje. Ten 2017 metais pradėti vykdyti avarinės būklės šalinimo darbai: apšvietimo tinklų, elektromechanikos, higienos reikalavimų neatitinkančių parametrų šalinimas. 2017 metais Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 80 tūkst. eurų šiems darbams ir panašiai Plungės rajono savivaldybė 159 tūkst. šiems darbams. Įvertinus savivaldybės iniciatyvą, labai prašau palaikyti šį siūlymą ir pritarti, kad šiems darbams užbaigti būtų skirta 550 tūkst. eurų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybės nuomonė.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės išvada – nepritarti. Kaip minėjau, patobulintame įstatymo projekte savivaldybių švietimo įstaigų infrastruktūrai gerinti papildomai numatyta daugiau nei 2,6 mln. eurų. Jeigu ten toks poreikis yra ir jis atsidurs tarp prioritetinių, tai Švietimo ir mokslo ministerija galės nuspręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, deja, Vyriausybė neskyrė pinigų nė vienam Plungės investiciniam projektui, bet aš matau, kad ir čia balsuojant tai yra tęsiama. Kviečiu bent šiai mokyklai skirti prašomą sumą. Juo labiau kad tarp jos pirmąją laidą baigusiųjų yra ir toks J. Razma, bet aš interesų konflikto neturiu, nes, kaip suprantate, tą mokyklą jau esu baigęs. Kviečiu palaikyti siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš. Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuojant apsispręsti. Kas pritaria Seimo narių siūlymui, balsuoja už, kiti – prieš arba susilaiko, palaikydami Vyriausybės nuomonę.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 35, prieš – 31, susilaikė 28. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas – Seimo nario J. Varkalio. Pristato jis pats.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi nebuvo pritarta tiems keturiems pirmiems pasiūlymams, nebevargsiu, atsiimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra dar vienas jūsų pasiūlymas.
J. VARKALYS (LSF). Taip pat atsiimu.
PIRMININKAS. Dėkoju.
Vienuoliktasis pasiūlymas yra Seimo narių V. Simuliko ir S. Tumėno. Pristato S. Tumėnas. Taip.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pirminės grandies pareigūnų atlyginimai yra mažiausi ne tik VRM sistemoje, bet ir visoje valstybės tarnyboje. Noriu priminti, kad šių pareigūnų ugniagesių vidutinis atlyginimas yra tik 483 eurai. Tai yra, pavyzdžiui, 80 eurų mažiau negu policininko vidutinis atlyginimas.
Antra. Nutylimas darbo turinys, darbo kokybė. Apie tai nešnekama. Turiu mintyje nekomplektaciją. Dabar į pavojingus gaisrus vyksta ekipažai dviejų trijų asmenų, nors turėtų vykti keturi penki. Vadinasi, rizikuojama gyvybe, rizikuojama sveikata. Kai įvyks bėda, ne tada bus metas spręsti šią problemą.
Trečia. Ugniagesiai pareigūnai yra statutiniai darbuotojai ir jie yra tokie žmonės, kurie nepiketuoja, kurie elgiasi korektiškai, kurie tikisi, kad juos išgirs profsąjunga ir Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Taigi norėčiau, kad išgirstume ugniagesių prašymą ir pasižiūrėtume į salėje susirinkusius ugniagesius, kurie daug tikisi iš šito Seimo. Kreipiuosi į visus Seimo narius, kad pritartume šitam prašymui ir… kad tam pritars Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Vyriausybės nuomonė, ministre.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės nuomonė yra nepritarti. Patobulintame 2018 metų valstybės biudžeto įstatymo projekte PAGDʼui darbo užmokesčiui papildomai numatyta 2,2 mln. eurų, o palyginti su 2017 metais, asignavimai darbo užmokesčiui iš viso didėja 4,84 mln. eurų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2018 metų PAGDʼo programos sąmatą nustatys ir tvirtins asignavimų valdytojas, šiuo atveju vidaus reikalų ministras.
PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Iš esmės finansų ministras Vyriausybės poziciją įvardino. Aš tiktai noriu priminti, kad pagal pasiūlymus ir galimybes yra atsižvelgta. Beveik 5 mln. didėja biudžetas. Kaip bus paskirstyti prioritetai asignavimų valdytojų viduje, spręs pati Vidaus reikalų ministerija. Tiesiog reikia paminėti tai, kad visos įstaigos, matyt, visos organizacijos nori to didesnio padidėjimo, mes vertiname kiekvieną sudėtingą, įtemptą darbą. Tas padidėjimas yra vieniems didesnis, kitiems mažesnis. Kalbant apie PAGDʼą tai yra iš esmės antras, kiek didėja vidaus reikalų sistemos statutinėms įstaigoms, ir tikrai manau, kad įvertinus dar tuos mokestinius pataisymus, kurie liečia visus dirbančiuosius, o čia kalbama apie žmones, kurių pajamos tikrai nėra pačios didžiausios, tai per vaiko pinigus ir kitas skatinamąsias priemones taip pat reikia įvertinti, kad bendras pajamų padidėjimas bus.
Šiandien yra, deja, tik tokios galimybės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas vykdo tikrai esmines pertvarkas ir kitais metais numatyta dalis lėšų tikrai bus generuota iš sėkmingų, tikiuosi, sėkmingų pertvarkų ir taip pat galbūt dar bus galimybė iš to taupymo dalį skirti į darbo užmokesčio fondą.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų išgirdau keistų aiškinimų. Kiek prisimenu, Valstiečių ir žaliųjų partija, eidama į Seimą, sakė, kad sprendimų svorio centras bus parlamente. Dabar Ministras Pirmininkas sako: jūs čia nesirūpinkite, viską nuspręs vidaus reikalų ministras.
Gerbiami kolegos, svarstymai buvo dėl lėšų skyrimo ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Mes tikrai turėjome lenteles ir matėme priešgaisrinės apsaugos darbuotojų atsilikimą nuo visos srities. Kaip kolega S. Tumėnas minėjo, tai yra mažiausiai apmokama sritis, galbūt statutiniai priešgaisrinės apsaugos pareigūnai gauna šiek tiek didesnį, bet tie nestatutiniai savivaldybių priešgaisrinės apsaugos darbuotojai išvis balansuoja prie minimalios ribos.
Todėl šiandien kolegų pasiūlymas tikslingai skirti lėšų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento budinčių pareigūnų ir darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, apmokėjimui už viršvalandinį darbą ir nekomplektavimui mažinti, aš manau, yra būtent mūsų, parlamentarų, sprendimas. Tai kam mes čia išvis atlyginimus imame ir susirenkame, jei viską gali padaryti vidaus reikalų ministras.
Aš kviečiu palaikyti gerbiamo kolegos pateiktą pasiūlymą ir kad būtų aiškiai išreikšta Seimo valia, o ne tikėtis, kad galbūt nuspręs vidaus reikalų ministras, o galbūt ir nenuspręs.
Kviečiu palaikyti pateiktą…
PIRMININKAS. Diskusija baigta. Vienas prieš motyvavo, kitas už motyvavo. Turime balsuodami apsispręsti. Prieš buvo. Premjero nuomonė buvo prieš ir… (Balsai salėje) Dabar balsuojame. Repliką po balsavimo duosime. Kas pritaria Seimo narių pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria Vyriausybės nuomonei, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 56, prieš – 9, susilaikė 38. (Plojimai) Pasiūlymui nepritarta, reikia 71 balso. Replika po balsavimo – S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš noriu kolegai Juozui paminėti. Kai buvome Vyriausybėje, kokio nors labai didžiulio entuziazmo, jūsų palaikymo dėl statutinės tarnybos ir atlyginimų nebuvo matyti.
Kalbant apie disproporciją, kodėl yra vienose įstaigose didesnė, kitose – mažesnė. Noriu priminti, kad kai įstaiga pirko, netgi ne pirko, nuomojo už neaiškias kainas neaiškios paskirties techniką, kuri ugniagesiams nėra iš esmės reikalinga, ir numatė tolimos ateities finansinius įsipareigojimus, tai ir neleido padaryti, kad tie pinigai būtų skirti ugniagesių atlyginimams didinti. Dabar, kai bus vidaus reikalų ministro galvos skausmas dėl asignavimų, tokių nepamatuotų sprendimų, matyt, nebus.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš dėl vedimo tvarkos, Pirmininke. Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Seimo statutas numato Lietuvos Respublikos premjerui išskirtinę teisę bet kuriuo klausimu kalbėti bet kuriuo metu, todėl buvo labai neetiška, kad jūs neleidote premjerui pasakyti kažką svarbaus prieš balsuojant. Tiesiog, kad žinotume.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Tikrai šauniai dirbome su kolega praeitoje Vyriausybėje, aš buvau atsakingas už krašto apsaugą. Tada daugiau rūpinausi krašto apsauga, o priešgaisrinė apsauga priklausė vidaus reikalų ministrui. Linkiu sėkmės.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tenka apgailestauti dėl šio nejautraus balsavimo. Žinoma, aš kreipiuosi į tuos, kurie nepalaikė pasiūlymo. Dėl to, ką sako premjeras dėl tų auksinių kopėčių ir panašių istorijų šiame departamente, už ką atsakingi vadovai, kurie priima sprendimus, neturi kentėti eiliniai darbuotojai, kurie niekaip prie tokių sprendimų nėra prisidėję. Tik norėtųsi iš Vyriausybės gauti aiškesnę informaciją, ar į tą istoriją yra tinkamai reaguota, ar tų auksinių kopėčių yra atsisakyta, ar toliau leidžiamos didelės sumos joms remontuoti ir ta sutartis tęsiama. Aš negirdėjau, kad būtų priimti ryžtingi sprendimai ir kad tie visi asmenys, kurie prie to prisidėjo, būtų netekę pareigų.
PIRMININKAS. Dvyliktasis pasiūlymas – Seimo narių A. Matulo, N. Puteikio, I. Degutienės ir A. Ažubalio. Kas pristatote? Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties jūs žinote apie susidariusią sveikatos sistemoje situaciją – įkurtas Medikų sąjūdis ir reikalaujama daug didinti medikų atlyginimus. Ši sritis yra ypač jautri, medikų poreikis kitose šalyse yra didžiulis, išmokti kalbą jaunesniam žmogui nėra sudėtinga, todėl kiekvieni pradelsti metai, iš esmės nesprendžiant šitos problemos ekonominio pakilimo metu, gali skaudžiai atsiliepti Lietuvai. Todėl siūlome… Valstybė yra pavedusi iš privalomojo sveikatos draudimo biudžeto finansuoti įvairių priemonių už 87 mln. eurų, tuo tarpu skyrė tiktai 29 mln., todėl siūlome padidinti valstybės asignavimus privalomojo sveikatos draudimo biudžetui 40 mln. eurų.
Iš esmės, jeigu jūs pritarsite šitam siūlymui, po pietų balsuodami už tam tikras pataisas dėl PSDF biudžeto, taip pat atsiras reali galimybė gana daug didinti medikų atlyginimus ne nuo gegužės mėnesio, bet nuo kitų metų pradžios. Aš jau neagituoju ministro A. Verygos, neagituoju Sveikatos reikalų komiteto narių, kurie savaime tikriausiai jau palaikys ir privalo palaikyti šitą siūlymą, bet kreipiuosi į kitus Seimo narius, ypač į valdančiosios daugumos, kad šitas siūlymas tiek pacientams, tiek medikams yra esminis. Manau, kad valstybė tikrai gali surasti tokią sumą ir spręsti šitą problemą, todėl raginu pritarti šitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vyriausybės nuomonė.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės išvada yra nepritarti. PSDF biudžetui iš valstybės biudžeto numatyta skirti beveik 530 mln. eurų, arba beveik 64 mln. eurų, tai yra beveik 14 %, daugiau negu 2017 metais. Taip pat atkreipiu dėmesį, jeigu būtų pritarta tokiam asignavimų padidinimui, pažeistume fiskalinės drausmės taisykles.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Sunku kalbėti. Mes kiekvieną kartą einame kaip per tam tikrą žaizdotą paviršių. Ką tik kalbėjome apie mažus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento žmonių atlyginimus, dabar kalbame apie medikų. Man atrodo, kad buvo graži pradžia – pabandyti medikų visuomenei: slaugytojams, gydytojams, jauniesiems rezidentams, susikalbėti su valstybe, su Vyriausybe ir surasti tam tikrą kompromisą. Iš tikrųjų PSDF biudžetas yra beveik 1 mlrd., kuris skirtas ir įsigyti vaistams, ir kitiems dalykams, bet tikrai negalime užsimerkti ir nematyti medikų atlyginimų. Manau, kad šitas pasiūlymas leistų Vyriausybei išspręsti ir tam tikram laikotarpiui atidėti tą įtampą, kuri yra. Ne nuo balandžio 1 dienos, kaip dabar yra numatyta, bet pradėti darbo užmokestį didinti nuo sausio mėnesio. Tikrai man atrodo, kad medikų visuomenė geranoriškai kreipiasi ir prašo, kad būtų tie dalykai sprendžiami. Ne taip, kaip kažkada policijos darbuotojai, vedami tam tikrų veikėjų, basi stovėjo prie Vyriausybės, kad būtų sprendžiamos jų problemos. Šiandien mes matome dialogą, o kad to dialogo metu priimtume sprendimą, reikalinga gera mūsų valia. Kviečiu pritarti pateiktam kolegų pasiūlymui ir paskirti tuos 40 mln. eurų PSDF biudžetui iš valstybės biudžeto, kad galėtume išspręsti tas mano minėtas problemas.
PIRMININKAS. Motyvai. Prieš neužsirašė niekas, todėl turime apsispręsti dėl pasiūlymo balsuodami. Kas pritaria Seimo narių pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria Vyriausybės nuomonei, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 51, prieš – 20, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas – Seimo narių A. Matulo, I. Rozovos, J. Liesio, N. Puteikio, I. Degutienės ir A. Ažubalio. Kas pristatote? Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties yra labai keista. Šita Vyriausybė ir šita ministerija, ir ministras deklaruoja kovą su priklausomybėmis, už sveikesnę gyvenseną, o ką mes matome biudžete? Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui mažėja finansavimas 150 mln. eurų, palyginti su praeitais metais. Ar yra normalu? Čia yra tiesiog juokinga suma. Augant biudžetui, augant Sveikatos ministerijos biudžetui daugiau kaip 12 mln., mažinti gerai dirbančiam departamentui finansavimą mažų mažiausiai yra neetiška, nekorektiška. Siūlau, kolegos, visiems pritarti, kad būtų skirta 150 mln. iš Sveikatos ministerijai skirtų asignavimų. Tūkstančių! 150 tūkst. eurų!
PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybės nuomonė.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės nuomonė, išvada – nepritarti. Patobulintame įstatymo projekte asignavimai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui yra 740 tūkst. eurų, o didinti asignavimus, perskirstant Sveikatos apsaugos ministerijai numatytus asignavimus, nėra galimybių. Taigi išeitis yra efektyvinti veiklą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad taupome ne ten. Narkotikai – tai yra baisus dalykas. Ne vieną kartą kreipiausi ir į ministrą, kad mes greičiau tvarkytume prekursorių reikalus. Lietuva tapo tranzitine šalimi, pro kurią aprūpinamos kitos šalys sintetiniais, na, galimybe pasigaminti sintetinius narkotikus, tai yra žaliava, kuri laisvai kursuoja į čia, į Lietuvą, ir iš Lietuvos siunčiama į visas šalis, ypač į Europą. Deja, nieko nesiimama.
Visai nesenas atvejis Klaipėdoje, ten kaip tik susiję su tais naujais narkotikais. Užuot mes šitiems dalykams, kaip sako A. Matulas, bent jau nemažinę finansavimo departamentui, kuris užsiima kova su visais žalingais įpročiais, kuriuos turi žmonės, tai imama ir sumažinama. Todėl tikrai siūlau pritarti, kad bent finansavimas išliktų to paties lygio, nes narkotikų kiekis, kuris patenka į Lietuvą, nemažėja. Mes kovojame su alkoholiu, su tabaku šiek tiek, bet narkotikų srityje nematau jokio proveržio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl nuomonės prieš neužsirašė niekas. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas pritaria Seimo narių siūlymui, balsuoja už, kas pritaria Vyriausybės nuomonei, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 42, prieš – 23, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo narių G. Steponavičiaus, M. Adomėno, E. Jovaišos, A. Gelūno, A. Papirtienės, E. Pupinio, A. Armonaitės ir G. Vaičekausko. Kas norite pristatyti? M. Adomėnas. Prašau.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, akademinė bendruomenė, ypač jauni mokslininkai, su dideliu lūkesčiu žiūri į tai, kas vyksta dabar čia, salėje. Priklausomai nuo to, kaip mes balsuosime, jiems bus duotas arba signalas, kad aukštajam mokslui Lietuvoje yra viltis ir kad nereikia kelti sparnų ir ieškoti doktorantūros ar darbo vietos kur nors užsienyje; arba kitu atveju, jeigu nepritarsime, kad iš tiesų nepaisant gražių teiginių apie švietimo prioritetą bei poreikį (…), aukštąjį mokslą kelti į pasaulinę kokybę, iš tiesų Vyriausybė nėra pasirengusi imtis jokių veiksmų. Mes siūlome paskirti šiuo siūlymu 5 mln. eurų, iš kurių 1 mln. būtų skiriamas studentų skatinamosioms stipendijoms, 4 mln. – doktorantams.
Doktorantai yra ta jaunų mokslininkų grupė, kuri iš tikrųjų turi dirbti mokslinį darbą, rengti atsinaujinimą Lietuvos akademinės sistemos ir tuo pat metu gyventi iš visiškai elgetiškos doktoranto stipendijos. Tai yra nedideli pinigai. Kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas pritarė, ministerija pritarė. Padėkime, duokime signalą, kad yra viltis, kad jauni mokslininkai galės čia turėti perspektyvą, kad jiems nereikės rašant doktorantūros darbą dirbti kokio nors kito darbo, kad ir „Maximos“ kasininku, kur atlyginimai yra aukštesni negu docentų, ar apskritai svarstyti apie akademinę karjerą kur nors kitur. Siūlau pritarti šiam projektui. Iš tiesų mes pritarėme padidinti daugelyje kitų sričių ir tai tikrai nėra didelės lėšos, kurios augant BVP, augant biudžetui negalėtų būti paskirtos jauniems mokslininkams, nes tai yra investicija į ateitį. Labai aiški investicija. Tai nėra pravalgymas, tai yra investavimas, kad Lietuva galėtų turėti aukštąjį mokslą.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės išvada yra nepritarti dėl finansinių galimybių trūkumo.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tiesų mes labai dažnai daug prikalbame apie prioritetus, gražių žodžių visokių pasakome apie mūsų ateitį ir visa kita, o dabar ir bus balsavimas dėl ateities. Ne žodžiai, o kaip kiekvienas spausime mygtuką ir kiek Seimas turi galių priimti sprendimus, ar mes paliksime štai taip tekėti, kaip reikia.
Vyriausybė pritarė prokurorų algas padidinti, visų kitų algas padidinti, net neturėdama pinigų, ir didesnėmis sumomis. Randa būdų ir ras būdų, kaip išspręsti šitą problemą. Mes kalbame apie aukštas technologijas, kurios turi čia pas mus ateiti. Kas jas vystys, kas jas darys? Ar tie žmonės, jaunimas, turės išvažiuoti. Kas atsitiks biudžete pritarus šitai sumai? Ogi nieko neatsitiks. Išskyrus tiktai tai, kad mes parodysime aiškią valią ir ateityje formuojant kitų metų kitus biudžetus ir kryptį, kaip mes didinsime atlyginimus. Dabar mes mokslininkams padidiname 100 eurų, o jėgos struktūroms – nuo 6 iki 1 tūkst. eurų. Kol kas toks mūsų prioritetas yra. Tai dabar žiūrėkime, ką mes toliau darysime. Tai signalas aiškus, o visa kita – socialiai orientuotas biudžetas ir visa kita, na, tai niekas netikės po tokio balsavimo apie kokią nors orientaciją. Orientacija labai aiški. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų prieš niekas neužsirašė. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Tie, kas pritariate Seimo narių pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria Vyriausybės nuomonei, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 51, prieš – 10, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo narių I. Degutienės ir M. Adomėno. Kas pristatote? I. Degutienė. Prašau.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes prašome skirti papildomai 70 tūkst. eurų Valstybinei lietuvių kalbos komisijai Terminų banko valdymo ir tvarkymo funkcijoms įgyvendinti. Aš tiesiog norėčiau priminti Seimo nariams, kas yra Terminų bankas. Jis buvo įkurtas po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, turinčiose terminų bankus, o 2017 m. liepos 4 d. Seimas patikslino Terminų banko įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo nustatė, kad Terminų banką kuria, jo veiklą, nuolatinę priežiūrą ir duomenų atnaujinimą užtikrina Terminų banko valdytojas ir tvarkytojas ir tai yra Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Iki tol visą tą darbą darė Seimo kanceliarija, bet Terminų banko tvarkytojo funkcijos iš Seimo kanceliarijos buvo perduotos Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. Tačiau šiandien Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kaip institucija, vykdo Terminų banko duomenų tvarkytojo funkciją, rūpinasi tik organizacine Terminų banko sistema ir turinio plėtra. Tačiau Valstybinė lietuvių kalbos komisija dėl lėšų stygiaus iki šiol neturi normalios informacinei sistemai reikalingos infrastruktūros, tai yra serverių, programinės įrangos ir lėšų, reikalingų Terminų banko duomenims perkelti iš Seimo kanceliarijos serverių į Terminų banko informacinei sistemai atnaujinti skirtus serverius, kuriais disponuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Gerbiami kolegos, tai tikrai nedideli pinigai…
PIRMININKAS. Laikas!
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). …bet jau Valstybinė lietuvių kalbos komisija galėtų tvarkytis ir Seimo kanceliarija galėtų visas funkcijas perduoti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Svarbą supratome. Ministre, prašau, Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės nuomonė buvo nepritarti, kadangi anksčiau pagal įstatymus buvo atsakinga Seimo kanceliarija kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija, o nuo sausio 1 dienos liks tik Valstybinė lietuvių kalbos komisija, taigi funkcijų perskirstymas neturėtų pareikalauti papildomų lėšų.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas ministre, jeigu mes perduodame papildomas funkcijas, kurias vykdė Seimas, tai jų vykdymas kainuoja. Šioms funkcijoms vykdyti, kaip mano kolegė gražiai pristatė, reikalingos ir tam tikros technologijos, kurių Seimas perduoti negali, nes tos technologijos yra panaudojamos Seimo darbe. Todėl man atrodo labai logiška, perduodami naujas funkcijas, kurioms reikia ir žmogiškųjų resursų, ir tam tikros technologinės bazės, mes turėtume paskirti finansavimą. Čia iš tikrųjų yra mūsų garbės ir prestižo reikalas. Tokia nedidelė suma, tvirtinant ir išsaugant lietuvių kalbą, aš manau, tikrai yra spręstina. Kviečiu Seimo narius palaikyti šį teikiamą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Vyriausybei svarstant šitą klausimą mes nežinojome visų aplinkybių, dėl to (…) nepritarti, bet šiandien kviečiu kolegas palaikyti ir pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Noriu pacituoti Statuto 108 straipsnio 4 dalį: „Be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje gali Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ir Seimo opozicijos lyderis.“ Atsakau į V. Juozapaičio klausimą – vieną kartą. (Šurmulys salėje) Vienu klausimu tada ir kalbėjome.
Balsuojame. (Triukšmas salėje) Kas pritaria Seimo narių pasiūlymui, balsuoja už. Balsavo 114 Seimo narių: už – 108, prieš – 1, susilaikė 5. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas – Seimo nario V. Simuliko.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mieli kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad ne vienas aš siūlau, siūlo ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad biudžete, kuris buvo pateiktas, Teisės institutas turėjo pakankamus asignavimus. Grįžus po peržiūrėjimo jie buvo sumažinti. Vienas iš argumentų, kurį aš išgirdau iš Švietimo ir mokslo ministerijos pusės, kad jie neturi studentų.
Mieli kolegos, Teisės institutas – ne ugdymo įstaiga, ne švietimo įstaiga. Jinai yra ekspertinė institucija, teikianti išvadas visoms kompetentingoms institucijoms, susijusioms su įstatymų leidyba, su įstatymų pritaikymu ir taip toliau, ir panašiai. Aš noriu atkreipti gerbiamojo premjero ir ministro dėmesį. Tai yra keli tūkstančiai eurų, bet tai institucijai tai yra išgyvenimo klausimas. Pirminiame biudžete buvo viskas normaliai. Atkreipiu dėmesį, kad neprašome nieko, prašome grąžinti pirminį biudžetą, kad ta ekspertinė institucija galėtų dirbti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vyriausybės nuomonė.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės išvada yra nepritarti, o pagrindinis argumentas yra tas, jog asignavimai sumažinti atsižvelgiant į mokslinės veiklos vertinimo rezultatus.
PIRMININKAS. Toks pat pasiūlymas buvo ir kitų Seimo narių. Motyvai už – Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, pirmiausia Vyriausybės nutarimu patvirtintas aprašas yra ne tik kad nekorektiškas, bet diskriminacinis. Jūs nustatėte, kad 60 % lėšų skiriama priklausomai nuo studentų skaičiaus. O pagal Mokslo ir studijų įstatymą šitie mokslo tiriamieji institutai negali turėti studentų nei pirmos, nei antros pakopos. Todėl čia yra feikinis jūsų sprendimas visiškai. Kaip galima nutarti, kad priklausomai nuo studentų skaičiaus, jeigu jie negali turėti studentų? Šitas sumažinimas yra kažkoks marazmas, sakyčiau. Todėl skatinu Seimo narius būtinai balsuoti už tai, kad papildomai 83 tūkstančiai… Taip, kaip pirmam svarstymui buvo pateikta Vyriausybės, kad taip ir būtų.
PIRMININKAS. Prašau patikslinti žodį feikinis dėl protokolo lietuviškai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Melagingas. (Balsai salėje) Ar įjungtas? Neteisingai melagingas, apsimestinis.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Dėl motyvų prieš niekas neužsirašė. Kviečiu balsuojant apsispręsti. Kas pritaria Seimo narių pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria Vyriausybei, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 62, prieš – 4, susilaikė 37. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas – Seimo nario K. Bartkevičiaus. Prašom pristatyti.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, labai norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į vieną didžiausių, aštuntą miestą pagal dydį, į teikiamus pasiūlymus. Čia konkrečiai kalbame apie lopšelį-darželį „Delfinas“. Praeitos kadencijos Vyriausybė buvo pritarusi iš Valstybės investicijų programos skirti baseino renovavimui, todėl prašau jūsų palaikyti, kad šis baseinas vaikams būtų užbaigtas. 200…
PIRMININKAS. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės išvada yra nepritarti. Tai būtų naujas investicinis objektas. Patobulintame įstatymo projekte, kaip ne kartą minėjau, savivaldybių švietimo įstaigų infrastruktūrai gerinti papildomai numatyta skirti daugiau nei 2,6 mln. eurų.
PIRMININKAS. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuojant atsispręsti. Kas pritaria Seimo nario pasiūlymui, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 35, prieš – 19, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas Seimo nario K. Bartkevičiaus pasiūlymas dėl „Vyturio“ pradinės mokyklos.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Taip pat prašau palaikyti „Vyturio“ pradinės mokyklos aikštynui įrengti… Pradinė mokykla visiškai renovuota, vaikučiams aikštyno įrengimui pinigų savivaldybė neskiria, todėl prašau palaikyti šį pasiūlymą skirti pinigų aikštynui įrengti. Ačiū.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės išvada – nepritarti dėl tų pačių priežasčių kaip ir dėl ankstesnio pasiūlymo.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tiesų, kolegos, aš kviečiu palaikyti, nes kas tame regione yra arba gyvena, ar žino, tai tas baseinas skirtas būtent vaikų lopšelio-darželio remontui… Jau daug metų buvo kalbėta, daug metų žadėta ir buvo pasakyta, kad iš tiesų…
PIRMININKAS. Apie aikštyną dabar, baseinas jau buvo.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Atsiprašau. „Vyturio“ pagrindinės, sumaišiau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų prieš neužsirašė niekas. Kviečiu balsuojant apsispręsti dėl šio Seimo nario pasiūlymo, kuriam Vyriausybė nepritarė.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 36, prieš – 25, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas Seimo nario K. Bartkevičiaus pasiūlymas dėl Mažeikių viešosios įstaigos Mažeikių ligoninės pastatų atnaujinimo.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Kažkaip sunku pristatyti, tų žemaičių nemyli kažkaip.
Prašau ligoninės, kurioje yra įsikūrusios šešios sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, kur yra prisirašiusių apie 20 tūkst. mūsų gyventojų, remonto darbams skirti 270 tūkst. Ačiū.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės išvada yra nepritarti. Tai būtų naujas objektas, nėra tiek finansinių galimybių.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys R. Žemaitaitis. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Mažeikiai yra ypatingas miestas. Mes žinome, kad ten yra viena iš stambiausių Lietuvos chemijos perdirbimo įmonių, buvo ir daug avarijų. Manau, kad rūpinimasis ten gyvenančiais žmonėmis ir tam tikras pasirengimas suteikti pagalbą toje įmonėje dirbantiems, įvykus kokiam nelaimingam atsitikimui, yra labai svarbus. Todėl manau, kad iš visų pasiūlymų, kurie teikiami dėl sveikatos objektų, čia turime turbūt tik vienintelį objektą, susijusį su sveikatos įstaigų investiciniu projektu. Kaip sakiau, tai yra ypatingame mūsų geografiniame, administraciniame taške, kur yra didesnė pavojaus tikimybė, todėl kviesčiau pritarti pateiktam kolegų pasiūlymui.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritaria Seimo nario pasiūlymui, balsuoja už.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 34, prieš – 19, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas – skirti 12 tūkst. eurų Plinkšių globos namų saulės kolektoriui įrengti. Taip pat pristato Seimo narys K. Bartkevičius.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Matau, kad Vyriausybė pritarė skirti 12 tūkst. eurų saulės kolektoriui įrengti senelių globos namams. Ačiū. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti bendru sutarimu? Vyriausybės pritarė. Ačiū.
Kitas pasiūlymas – Mažeikių sporto ir pramogų centrui statyti.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kaip ir minėjau, Mažeikiai – vienas didesnių miestų (mano ir mažeikiečių gėdai, visi sportiniai renginiai vyksta progimnazijoje, kurioje mokosi 960 mokinių), bet neturi sporto komplekso, nors praeitą kadenciją Vyriausybė pritarė iš Valstybės investicijų programos parengti ir padaryti investicinį projektą. Tad norėčiau, kad būtų tęstinumas ir kolegos apsispręstų balsuodami ir pritartų, kad Mažeikiai turėtų bent pramogų centrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės išvada yra nepritarti. Kaip teisingai buvo pastebėta, kad tas projektas buvo parengtas, statybos darbai nėra pradėti, statybos darbų vertė galėtų siekti beveik 8 mln. eurų. Manome, kad tam finansinių galimybių šiuo metu nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvuoti nėra užsirašiusių. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas pritaria Seimo nario pasiūlymui, balsuoja už, kas Vyriausybės nuomonei, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 35, prieš – 24, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas – Seimo narių A. Bauros, S. Jovaišos ir V. Rinkevičiaus pasiūlymas. Kas pristatote? A. Baura. Prašom.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, viešoji įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dėl savo apimties yra unikalus objektas, turintis ilgiausią Europoje siaurąją geležinkelio vėžę, siekiančią beveik 70 kilometrų, ir, žinoma, valdanti ir naudojanti ir kitą turtą: ir lokomotyvus, ir riedmenis, ir geležinkelio stoteles, ir dirbtuves, ir t. t. Kiekvienais metais šios įstaigos veiklai vienas iš dalininkų, t. y. Susisiekimo ministerija, skirdavo vidutiniškai po 350–360 tūkst. eurų. Tačiau kitų metų biudžete dalininkas – Susisiekimo ministerija – skiria tik 200 tūkst., o likusią dalį skiria kitas dalininkas – Anykščių savivaldybė – ir pati viešoji įstaiga užsidirba. Aš su savo kolegomis užregistravau pataisą, kad galėtų normaliai funkcionuoti ir teikti daugiau paslaugų, kad dar 150 tūkst. trūksta iki pilnos laimės.
PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės išvada yra nepritarti. Buvo pasiektas toks kompromisas tarp visų susijusių šalių, ir tikrai negalėtume pritarti dar papildomiems 150 tūkst., juolab kad numatyta 200 tūkst.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, čia iš tikrųjų labai rimtas klausimas, nes, kaip kolega A. Baura minėjo, mes kalbame apie unikalų objektą ir tam, kad jis nebūtų stabdomas arba, neduok Dieve, užkonservuotas, iš viso reikia pakankamai nedidelės sumos jo egzistavimui pratęsti ir tai tik vieneriems metams, 2019 metams tokių prašymų jau neturėtų būti, nes naujai susikūrę dalininkai išsidalins savo įnašus ir finansinių problemų turėtų nelikti. Tad matydamas, kad kai kuriems smulkiems, nesudėtingiems projektams kolegos pritarė, čia vienas iš tokių nestambių, tik 150 tūkst., prašyčiau susikaupti, nutolti nuo automatinio nusiteikimo balsuoti prieš ir palaikyti šitą projektą. Iš anksto ačiū.
PIRMININKAS. Dėl motyvų prieš niekas neužsirašė. Kviečiu balsuojant apsispręsti dėl šio pasiūlymo. Kas pritaria Seimo narių pasiūlymui, balsuoja už, kas Vyriausybės išvadai, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 52, prieš – 5, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas Seimo nario J. Razmos pasiūlymas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad kai kurie pasiūlymai nėra palaikomi, nes jie nurodo nelabai realius šaltinius. Šiuo atveju aš manau, kad nurodžiau labai realų šaltinį – sumažinti Vyriausybės kanceliarijos išlaidas, nes buvusi Vyriausybės kanclerė labai garsiai buvo paskelbusi, kad pastebimai sumažins etatų skaičių Vyriausybės kanceliarijoje ir sutaupys apie 1 mln. eurų. Tuo tarpu žiūrime į pateiktą biudžeto projektą kitiems metams, matome, kad iš 1 mln. deklaruoto sutaupymo belieka 240 tūkst., plius didėja kai kurios naujos programos. Aš ir parodžiau gan realų šaltinį. Bet jeigu, kaip suprantu, atleidus Vyriausybės kanclerę, tų garsiai deklaruotų reformų nežadama vykdyti, ir matydamas, kad mano kolegos J. Varkalio kitiems pasiūlymams dėl Plungės investicinių projektų taip pat nėra pritariama, tai aš taip pat negaišinsiu laiko ir neprašau balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū, kad pritarėte Vyriausybės nuomonei. Kitas pasiūlymas – Seimo narių M. Adomėno, E. Pupinio, A. Papirtienės, R. Popovienės ir S. Jovaišos. Kas pristato? M. Adomėnas. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, viltis miršta paskutinė. Viltis taip pat ir jaunų mokslininkų, studentų magistrantų, doktorantų, kurie svarsto tapti jaunais mokslininkais. Ar galima tikėtis, kad jų algos bent pradės didėti į tą pusę, kur Estija jau yra nuėjusi septynmyliais žingsniais, kur mokslininkų atlyginimai vidutiniškai yra du kartus didesni. Mes prarandame konkurenciją dėl protų jau net ne Vakarų Europos universitetams – artimiausiems regionų universitetams. Buvo išplatinta statistika, kuri aiškiai rodo, kad mes galėtume pasivyti Rytų Europos, Centrinės Europos universitetus, jeigu adekvačiai finansuotume savo aukštąjį mokslą.
Dabar gi, augant BVP, augant biudžeto pajamoms, bendrojo vidaus produkto dalis, kuri yra skirta mokslui ir švietimui, taip pat atskirai aukštajam mokslui, mažėja. Mažėja ir tai yra baisus signalas ateičiai, nes nei ekonominiai proveržiai, nei galų gale visuomenės kūrimas negalės vykti, jeigu mes dėl protų prarasime tą konkurenciją, kuri dabar labai aštriai vyksta visame pasaulyje.
Todėl aš labai prašau ir daugumos, kurios nemažai žmonių, kurie yra įsigilinę į švietimo ir mokslo problemas, suprasdami pasirašė šį pasiūlymą – duokime ženklą akademinei bendruomenei, kad ji gali turėti viltį, šioje valstybėje ji gali turėti viltį, kad tikrai gali planuoti mokslininko karjerą, akademinį darbą, kad nereikia iš karto pakuotis lagaminų ir ieškoti kelio svetur. Jeigu yra lėšų padidinti atlyginimams jėgos struktūrų darbuotojams, tikrai yra lėšų investicijoms į šalies ateitį. Balsuokime už.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Kviečiu nepriešinti skirtingų visuomenės grupių. Vyriausybės išvada – nepritarti, o pagrindinis argumentas yra tas, kad mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams padidinti jau yra numatyta virš 22 mln. eurų.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas ministre, ne Seimo nariai, o jūs tokiais sprendimais priešinate atskiras grupes, nes labai akivaizdu, kad šis biudžetas išsiskiria tuo, kad pirmiausia kai kurioms jėgos struktūroms yra gerokai didinamas finansavimas, o medikams, mokslininkams tas reikiamas finansavimas neskiriamas. Dar per visą mūsų nepriklausomos valstybės istoriją niekada ant universitetų langų nekabėjo gedulo užuolaidos, nedegė žvakelės ir neskambėjo gedulingos melodijos, kaip yra šiuo metu.
Todėl aš matau, kad kolegų pasiūlymas yra tam tikras kompromisas, nes kitas kolegos pasiūlymas siekia beveik 34 mln. Tai gal mes, suprasdami, kad ne viską galima įgyvendinti, nėra tokių galimybių patenkinti visus poreikius, bent tenkintume iš dalies aukštojo mokslo poreikį. Aš manau, kad tikrai galėtume sutarti, kad, nepritardami kitam pasiūlymui didinti šiuos asignavimus iki 34 mln., dėl 10 mln. galėtume bendru sutarimu pritarti ir taip bent iš dalies spręstume tas problemas, su kuriomis susiduria šiandien aukštasis mokslas, mūsų dėstytojai ir studentai, sakyčiau. Nes dėstytojų nepriteklius atsiliepia ir studijų kokybei, studentams. Aš siūlyčiau pritarti šiam pasiūlymui ir tokiu būdu rasti mūsų bendrą kompromisą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, tai, kas yra kalbama apie būtinybę didinti dėstytojams atlyginimus, yra absoliuti teisybė. Aš ne tiek kalbu prieš, kiek kalbu norėdamas patikslinti, kad viltis yra tiems žmonėms, kurie laukia šitų atlyginimų, nes viltis ir yra ši Vyriausybė. Ji per pastaruosius 10 metų vienintelė ir sistemiškai didina ir yra savo strateginiame plane ir Vyriausybės (…) įsirašiusi nuolatinį šių atlyginimų didinimą ir nuolatinį dėmesį švietimo darbuotojams, ar jie būtų dėstytojai, ar jie būtų mokytojai.
Pažiūrėkim, kas jau yra padaryta. Metų pradžioje mes padidinome dėstytojams 3,1 mln., dabar 2018 metams suradome 22,6 mln., 2019 metais ši suma, mano giliausiu įsitikinimu ir mūsų bendru supratimu apie pertvarką, didės ženkliai. Kai mes kalbame apie Estiją, nereikia pamiršti, kad Estija šias reformas pradėjo gerokai anksčiau. Tai čia ir ieškokime šaknų – kada pradėta ir kaip pradėta, o mes tik pradedame. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas pritaria Seimo narių pasiūlymui, balsuoja už, kas palaiko Vyriausybės nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 50, prieš – 8, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo nario A. Butkevičiaus. Prašom pristatyti.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti, kad jau praeitoje kadencijoje buvo atlikta labai išsami studija dėl Lietuvos universitetų ir kolegijų reformos ir su universitetų rektoriais buvo sutarta, kad Lietuvos universitetai turi būti sujungiami.
Antras dalykas, buvo sutarta, kad studijų programų skaičius bus sumažintas. Taip pat buvo žengtas dar vienas žingsnis LSMU ir KTU susijungti. Buvo parengtas projektas, kiek reikėtų Vyriausybei skirti lėšų, kad tie universitetai galėtų pradėti įgyvendinti visą susijungimo projektą. Jiems buvo iškeltas uždavinys, kad tik pradėjus įgyvendinti struktūrinę reformą, tuo atveju bus pradėta kalbėti ir apie darbo užmokesčio didinimą, ir apie efektyvų lėšų panaudojimą universitetuose ir kolegijose. Aš teikiu šią pataisą dėl to, kad daviau tokį pažadą kaip buvęs Ministras Pirmininkas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Taip, Vyriausybės išvada analogiška kaip praėjusio, prieš tai buvusio pasiūlymo atveju – nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narė R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Aš tikrai labai gailiuosi, kad mūsų pagrindinė žinia, kurią mes siunčiame mūsų gyventojams, kalbant apie kitų metų biudžetą, yra tai, kad mes tesugebame mažinti skurdą, kuris iki šiol mūsų valstybėje iš tiesų yra didelis, ir kad mes, užuot kalbėję apie tai, kad reikia pasirūpinti ne tik tais, kurie patys negali užsidirbti, turime rūpintis tomis galimybėmis, kurias gali turėti mūsų vaikai, mūsų gyventojai, – tai yra mokslas. Tai yra mokslas, kuris duoda ir neša šviesą.
Žinote, tikrai yra labai apmaudu, kai girdime iš Vyriausybės, iš finansų ministro, kad mes ir taip paskyrėme 22 mln. jų atlyginimams didinti. Tai manau, kad mokslo tyrėjai, mokslo darbuotojai, jauni žmonės, kurie galėtų prisidėti prie to, kad mūsų vaikai, besimokydami mūsų universitetuose ir nelaukdami, kol įvyks universitetų tinklo optimizavimas ar lėšų konsolidavimas, galėtų vis dėlto turėti pakankamą algą, tokią, iš kurios galėtų atidėti ne tik tyrimams, bet kad galėtų iš tiesų mokyti mūsų jaunąją kartą, kuri nesiveržtų išvažiuoti į užsienius. Todėl aš labai kolegas raginčiau vis dėlto pritarti siūlymui, kad kitų metų biudžete, jeigu ir ne tokia suma, kaip siūlo Seimo narys A. Butkevičius, vis dėlto būtų rasta galimybė asignavimus padidinti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, ši Vyriausybė, skirtingai nuo prieš tai buvusių, didina 22 mln. eurų dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus.
Kas kaltas dėl dėstytojų vargo ir skurdo šiandien? Atsakysiu, kas. Jūsų anksčiau sukurta neoliberali krepšelio sistema, kuri pavertė universitetus pigios darbo jėgos prekybcentriais. Štai kur yra priežastis to, ką mes turime dabar.
Ši Vyriausybė šią problemą sprendžia – naikina krepšelio sistemą, pertvarko (tai nėra lengva užduotis) ir konkrečiai tikslingai skiria finansavimą dėstytojams, o ne krepšeliams. Tikrai neieškokite dėstytojų algų pensininkų, socialinių darbuotojų, ugniagesių, kurių čia daug, kišenėje. Dėstytojų algos yra tose sistemose, kurias jūs sukūrėte. Vieni liberalesni sukūrė, o labiau socialdemokratiniai dešimtmetį palaikė tą krepšelių prekybos centro sistemą, kuria remiasi dabartiniai universitetai ir ne visai universitetai.
Taigi judėkime su tuo, ką Vyriausybė pasiūlė. 22 mln. ugniagesiams arba socialiniams darbuotojams yra labai daug. Taip, dėstytojams to nepakanka. Mes visi tai puikiai suprantame, tačiau kalbėti, kad situacija yra bloginama, iš tikrųjų šventvagiška. Pažiūrėsime, kaip jūs balsuosite dėl savo kvailos ir labai prastos sistemos, kurią patys sukūrėte, kai mes ją keisime.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Tokia dvasia kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas pritaria Seimo narių pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria Vyriausybės nuomonei, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
Balsavo 113 Seimo narių: už – 62, prieš – 12, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas – Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. J. Razma kviečiamas pristatyti pasiūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teikiu pasiūlymą, kuris nereikalauja rasti jokių papildomų biudžeto įplaukų. Jeigu jūs pasižiūrėsite atidžiau į šių metų Susisiekimo ministerijos eilutę, ten užmaskuota forma yra surašyti labai dosnūs sprendimai dėl „Lietuvos geležinkelių“. Išvertus į paprastą kalbą, aš pasakysiu, kad vietoj anksčiau šios įmonės gaunamų maždaug 1,5 mln. eurų keleivių vežimo subsidijoms kitais metais Vyriausybė pasižadėjo duoti apie 35 mln.
Jeigu būtų geri laikai, žinoma, galima dalinti ir tiek, kiek jie ten priskaičiuoja, bet aš manau, kad ši įmonė tikrai gali pasidengti ir kitaip pasižiūrėti į tas savo išlaidas, ir galima palikti, kaip aš siūlau, ankstesnių metų subsidiją. O tą sutaupytą sumą, kuri tada atsilaisvina Susisiekimo ministerijos eilutėje, skirti Kelių priežiūros ir plėtros programai, kuri kitais metais yra mažinama. Mažėja Europos Sąjungos lėšos, sumažinome atskaitymų procentą nuo akcizų. Kviečiu ir valdančiuosius tikrai ramiai pasižiūrėti į mano siūlymą. Jis nereikalauja papildomų asignavimų.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės išvada yra nepritarti. Argumentai dėl nepritarimo. Dėl lėšų skyrimo Žvyrkelių programai visų pirma spręs Susisiekimo ministerija, skirstydama Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas. Lėšos programai valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo kelių atkarpoms, jungiančioms asfaltuotus kelių ruožus, finansuoti suplanuotos atsižvelgus į 2018 metais numatomus atlikti darbus.
Dabar dėl 16 straipsnio 1 ir 2 dalių. Subsidijuoti keleivių vežimą geležinkeliais mus įpareigoja ir Europos Sąjungos teisės aktai. (Balsas salėje) Priešingu atveju reikėtų didinti keleivių bilietų kainas. Be to, dalis dividendų yra skirta finansuoti projektą „Rail Baltica“. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš, gerbiamas Pirmininke, norėčiau jūsų paprašyti, kad jūs neleistumėte T. Tomilino tipo chamizmui čia skleistis. Iš tikro galėtumėte pagarbiai į visų kolegų siūlymus atsižvelgti ir svarstyti pagarbiai. Chamizmui čia ne vieta. Tegul žvilga chamizmu jis kur nors kitur – radijuje, dar kur.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Olekas – motyvai už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Jeigu kartais iš pasisakančių prieš siūlymus galima buvo išgirsti, kad kažką praeita Vyriausybė ne taip padarė, tai bent jau dėl žvyrkelių asfaltavimo galima padėkoti ir buvusiam Ministrui Pirmininkui, ir susisiekimo ministrui, kad tam tikslui buvo skiriamas dėmesys ir iš tikrųjų ne vienas šimtas kilometrų buvo asfaltuota.
Tačiau atsilikimas ir žvyrkelių kilometražas dar yra pakankamai didelis. Todėl priimdami sprendimus dėl atskaitymų į Kelių fondą drastiško mažinimo nuo akcizų iki 48 %, manau, mes tikrai padarėme klaidą. Kolegų siūlymas tam tikrą dalį lėšų skirti būtent regioniniams keliams asfaltuoti yra labai logiškas. Su tuo turbūt susiduriame kiekvienas, kuris važiuojame pas savo rinkėjus į savo rinkimų apygardas. Girdėti prieš rinkimus valstiečių ir žaliųjų pažadai atkreipti dėmesį į situaciją regionuose tikrai būtų bent iš dalies tenkinami, jeigu tos lėšos Žvyrkelių programai būtų skiriamos. Todėl aš, kolegos, kviečiu pritarti pateiktam pasiūlymui ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvus prieš sakyti neužsirašė niekas. Kviečiu balsuojant apsispręsti. Tie, kurie pritaria Seimo nariui J. Razmai, balsuoja už, tie, kurie mano, kad Vyriausybės išvada yra teisinga, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 41, prieš – 17, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl vedimo tvarkos – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Čia replika. Kadangi buvo paminėta mano pavardė, tai aš noriu gerbiamam K. Masiuliui pasakyti, kad mano kalboje buvo tik metaforos ir palyginimai. Nebuvo nė vieno necenzūrinio ar kokio nors negražaus žodžio. O iš šitos pusės mes čia girdime labai daug įvairių tikrai sunkių ir stiprių žodžių. Tikrai viešojoje erdvėje jų labai daug mūsų atžvilgiu labai chamiškų ir neteisingų. O aš kalbėjau apie reiškinius. Ne apie žmones, o apie reiškinius, apie problemas. Aš turiu teisę kalbėti už tuos žmones, kurie vargingai gyvena dėl jūsų padarytų klaidų. Tai nėra chamizmas – tai yra realybė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, netiesos sakymas irgi turbūt yra elgesio požymis. Jūs čia taip pakalbėjote, kad jūs palaikėte mūsų pareigūnus, gaisrininkus. Protokole jūsų balsavimas nepalaikant šitų siūlymų, nors prisiėmėte visus nuopelnus čia.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomones.
Kitas pasiūlymas Seimo narių E. Pupinio, J. Varkalio, K. Starkevičiaus, R. Žemaitaičio ir R. Juškos. Kas pristatote?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Tikrai, viena vertus, gal ir smagu, kai yra išspręsta savivaldybės problema, kai finansuojant žemės ūkio skyrius nereikės mažinti etatų. Tačiau, kita vertus, norėtųsi palinkėti žemės ūkio ministrui nenuskriausti per daug ir kitų šakų, subalansuotai tuos pinigus paimti iš savo asignavimų ir paskirti savivaldybei. Iš tikrųjų pasitarę su kolegomis, nes pagrindinis tikslas yra pasiektas – papildyta savivaldybių žemės ūkio skyrių finansavimo eilutė, mes atsisakome teikti balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui ir Vyriausybės nuomonei? Ačiū, pritarta. Kitas pasiūlymas – Seimo narių J. Jaručio, A. Bauros, V. Rinkevičiaus ir A. Gaidžiūno. Kas pristatote? Nematau. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Mano pasiūlymas yra pagrįstas tuo, kad savivaldybės vykdo Vietos savivaldos įstatymu ir kitais teisės aktais joms numatytas žemės ūkio ir kaimo plėtros funkcijas, teikia nemokamą informaciją ir pagalbą rajono gyventojams, žemdirbiams. Kad būtų užtikrintas visavertis savivaldybėms perduotų funkcijų vykdymas, būtina atkurti finansavimą iki 2017 metų lygio. Atsižvelgiant į tai, kad apie 80 % skiriama finansuoti su darbo santykiais susijusioms išlaidoms, tikėtina, kad ir 2018 metais, palikus sumažintą finansavimą, savivaldybės bus priverstos mažinti darbuotojų skaičių seniūnijose. Tai ne tik neigiamai paveiks vykdomų funkcijų kokybę, tačiau ir padidins nedarbo lygį kaimiškosiose vietovėse.
Kiek suprantu, Vyriausybė pritarė iš dalies, ras finansavimą ministerijos viduje. Kviečiu palaikyti. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Taip.
PIRMININKAS. Tiesiog galime pritarti bendru sutarimu šiam sutarimui su Vyriausybe?
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas pasiūlymas – Seimo nario A. Dumbravos.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, Pirmininke. Aš atsiimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas pasiūlymas – Seimo narių V. Ačienės ir A. Norkienės. Kuri pristatote? V. Ačienė. Prašau.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Kaip žinome, 2017 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimas, kad nuo gruodžio 1 dienos pataisos pareigūnams užtikrinama papildoma valstybės biudžeto lėšomis finansuojama sveikatos priežiūra. Ši funkcija yra priskirta medicinos centrui (Vidaus reikalų ministerijai), todėl ir siūlymas yra perskirstyti lėšas, kaip matome, Teisingumo ministerijai skirtus asignavimus skirti Vidaus reikalų ministerijai. Tokia yra pasiūlymo esmė.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės išvada – iš dalies pritarti ir papildomai skirti Vidaus reikalų ministerijai 100 tūkst. eurų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar sutinkate su Vyriausybės nuomone? (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Kitas pasiūlymas – Seimo narių L. Kasčiūno, P. Saudargo ir G. Skaistės. Kas pristatote? L. Kasčiūnas. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, praėjusią savaitę išgirdome labai gerą žinią, kad mūsų archeologai, istorikai užčiuopė siūlo galą ieškodami partizanų vado A. Ramanausko-Vanago palaikų. Akivaizdu, kad tas atradimas būtų labai svarbus sprendimas minint A. Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines ir, be abejo, stiprus postūmis mūsų Lietuvos istorinės atminties politikai. Žinau, kad Vyriausybė bent iš dalies pritaria šitam siūlymui, tai jeigu galima neteikti balsuoti, neteikime. Dėkojame Vyriausybei už supratingumą ir už tai, kad išgirdote mūsų balsą. Ačiū.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės nuomonė – iš dalies pritarti ir skirti 40 tūkst. eurų: 20 tūkst. eurų – palaikų paieškai ir 20 tūkst. – darbo užmokesčiui. Kartu noriu atkreipti dėmesį, kad jau buvo numatyta papildomai dar 100 tūkst. eurų, tai, manau, tikrai šitam dalykui skiriamas tinkamas dėmesys.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš, be abejo, raginu bet kokiu atveju pritarti šiam siūlymui, jeigu dėl jo bus balsuojama. Vis dėlto šis finansavimas reiškia ne šiaip sau paieškų spartinimą, mes prisiminkime tokią gana tragišką situaciją, kuri anuomet buvo susiklosčiusi dėl analogiškų tyrimų Tuskulėnuose, kai, neskyrus tinkamo finansavimo, keletą metų, deja, bananų dėžėse buvo laikomi atkasti palaikai. Aš tikrai nenorėčiau, kad pasikartotų analogiška situacija, tai siūlau bet kokiu atveju pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar teikėjai sutinka su Vyriausybės nuomone? Sutinka. Galime pritarti bendru sutarimu pasiūlymui? Ačiū.
Kitas pasiūlymas – Seimo nario K. Smirnovo. Kur jis sėdi, nematau. K. Smirnovas.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. 2008 metais pradėtas statyti objektas, valstybės investuota apie 1 mln. eurų į Vilkaviškio sporto salę. Vilkaviškis neturi nė vienos tinkamos sporto salės, kurioje būtų galima rengti krepšinio ar kitas varžybas, tas objektas labai reikalingas ir vaikų užimtumui, ir sveikatinimui. Vyriausybės išvada – iš dalies pritarti. Su Vyriausybės išvada sutinku.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šitam pasiūlymui? Galime. Ačiū. (Balsai salėje) Gerai. Yra pasisakančių. Seimo narys J. Olekas – už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Pasisakydamas už, manau, mes truputį vėlgi raikome tokiais gabaliukais, kurie neleidžia visiškai atsisakyti to objekto. Pasiūlymas skirti 200 tūkst. eurų būtų sudaręs galimybę, panaudojus šias lėšas, visavertiškiau veikti šiam centrui, kuris, kaip minėjo kolega, gana ilgai buvo statomas, perprojektuotas. Pats Ministras Pirmininkas viešėjo ir įsitikino, kad skyrus tam tikras lėšas būtų galima turėti gerai funkcionuojantį, sutvarkytą sporto centrą. Tik dalinis skyrimas, t. y. pusę sumos, neleidžia objekto naudoti visiškai. Kviečiu balsuoti už, nes kitaip išvis stovėtų tas nebaigtas ir negalintis funkcionuoti, ir negalintis priimti nei vaikų, nei suaugusiųjų laisvalaikio veiklos objektas. Kviečiu pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, pasisakydamas prieš šį siūlymą, tikrai nieko prieš neturiu prieš garbius Vilkaviškio krašto žmones, kuriems, kaip ir daugelio kitų savivaldybių gyventojams, reikia ar sporto salių, ar baseinų, ar stadionų. Aš pasisakau prieš Vyriausybės cinišką neprincipingumą, ji dešimtimis panašių atvejų, visiškai analogiškais atvejais sakė, kad ji kategoriškai prieš, nėra lėšų, o šiuo atveju padarė išimtį. Gal todėl, kad kas buvo išrinktas ir kas ilgai buvo renkamas šioje apygardoje. Kyla abejonių, kad tas principingumas yra taikomas toli gražu nevienodai, todėl aš siūlau laikytis principingai ir šiuo atveju balsuoti prieš, kaip buvo balsuojama prieš opozicijos ir kitų kolegų siūlymus visiškai analogiškais atvejais.
PIRMININKAS. Balsavimas. Gerbiami kolegos, turiu pasakyti taip: kas pritariate K. Smirnovo pasiūlymui skirti 200 tūkst., balsuojate už, kas pritariate suderintai nuomonei su Vyriausybe skirti 100 tūkst., balsuojate prieš arba susilaikote. Taip, kaip M. Adomėnas siūlė, kviečiu visus balsuoti prieš. Pritariantieji suderintai nuomonei balsuoja prieš. (Balsas salėje: „Kaip prieš? Ne taip sakote…“)
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 21, prieš – 35, susilaikė 39. Seimo nario K. Smirnovo pasiūlymui nepritarta, o lieka Vyriausybės nuomonė. (Balsai salėje) Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. Skelbiu 30-tą pasiūlymą. A. Butkevičius ir A. Gaidžiūnas. Kuris pristatote? A. Butkevičius. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Šita įstatymo pataisa pateikta todėl, kad Tarptautinis organizacinis komitetas savo sprendimu yra nutaręs, kad Radviliškis ateinančiais metais organizuotų Europos žmonių festivalį. Tame festivalyje dalyvaus 900 dalyvių ir maždaug tiek pat dalyvaus ir svečių iš penkiolikos Europos valstybių. Tame festivalyje, kuris truks apie dešimt dienų, vyks įvairiausi renginiai, tiek kultūriniai, tiek sporto varžybos, ir mes kartu su kolega A. Gaidžiūnu siūlome, kad to renginio išlaidas iš dalies galima būtų finansuoti 100 tūkst. eurų. Tikrai, mielieji, aš neatsimenu tarptautinio renginio, prie kurio Vyriausybė nebūtų prisidėjusi nors iš dalies savo finansavimu. Jeigu nebus pritarta tokiai pataisai, tai irgi bus tam tikras istorinis įvykis, kai pirmą kartą, kada tarptautiniu lygiu buvo nuspręsta organizuoti tokį renginį Radviliškyje, vadinasi, Vyriausybė į tai žiūri labai abejingai ir nusišalina nuo suteikiamos finansinės paramos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už pasiūlymą – A. Gaidžiūnas.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Ačiū. Kviečiu balsuoti už, nes bendras biudžetas yra 250 tūkst. eurų, o prašome tiktai dalies – 100 tūkst. eurų. Dalyvaus 15 šalių, 50 delegacijų. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate A. Butkevičiaus ir A. Gaidžiūno pasiūlymui? Vyriausybės nuomonė, atsiprašau, aš jau… Bet visi matote, Vyriausybės nuomonė parašyta. (Balsai salėje) Vyriausybė nepritaria Seimo narių pasiūlymui.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 39, prieš – 7, susilaikė 44. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas – Seimo narių V. Ąžuolo, A. Gaidžiūno, A. Gumuliausko, R. Šarknicko. Kuris kolega pristato? V. Ąžuolas. Prašau. Tuoj įjungsime V. Ąžuolo. Prašome pristatyti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas į šitą situaciją pateko po to, kai Švietimo ir mokslo ministerija pakeitė finansavimo skirstymo tvarką. Analogiška situacija, kaip ir Teisės instituto, todėl jiems elementariai pritrūksta pinigų savo funkcijoms vykdyti. Prašyčiau kolegų pritarti arba ieškoti kitų sprendimo būdų, kaip tą situaciją ištaisyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės nuomonė.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės išvada – nepritarti, kaip ir ankstesnio instituto atveju. Asignavimai paskirstyti pagal mokslinės veiklos vertinimo rezultatus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už pasiūlymą. Kalba J. Sabatauskas. Prašau, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Analogiškas atvejis, kaip Teisės instituto atveju, ir vėl vertinimo rezultatai pagal kriterijų, kuris yra netikras, t. y. pagal studentų skaičių. Agrarinės ekonomikos institutas taip pat negali turėti studentų, nes nevykdo nei pirmos, nei antros pakopos studijų, todėl tokie vertinimai iš tikrųjų keistai atrodo. Vyriausybėje jūs turėtumėte susimąstyti, kokius ten nutarimus priimate…
V. ŠAPOKA. Susimąstysime.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …nežinodami apie ką. Todėl šitai sumai, čia dabar siūloma 90 tūkst., aš siūlau pritarti. Teisės institutui reikėjo tik 83 tūkst.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Nežlugdykime mokslo institutų.
PIRMININKĖ. Nuomonės prieš nėra. Prašome balsuoti.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 47, prieš – 3, susilaikė 44. Pasiūlymui nepritarta.
Ir labai atsiprašau V. Juozapaičio. Jūs norėjote repliką po balsavimo?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš norėjau repliką po ano balsavimo.
PIRMININKĖ. Taip, supratau, nepastebėjau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėl Europos žmonių festivalio. Aš noriu padėkoti gerbiamam buvusiam premjerui A. Butkevičiui ir kolegai A. Gaidžiūnui, kad jie išties supranta ir savo atsakomybę, ir suvokia Lietuvos tarptautinį autoritetą, kuris šiuo atžvilgiu buvo visiškai pamintas ir sugniuždytas valdančiųjų balsais; priminti, kad išties valdančiųjų skelbiamas prioritetas regionų kultūrai ir politikai, apskritai kultūrai, na, visiškai subliuško kaip tuščias muilo burbulas. Apgailestauju, kad jūs neradote politinės valios ar bent neįsigilinote į šio renginio svarbą. Išties tas renginys tikrai įvyks bet kuriuo atveju, bet tai bus našta savivaldai, savivaldybėms, galbūt ir visuomenininkams. Šiandien jūs tikrai sau dividendų šiuo klausimu nepelnėte. Tai tikrai nėra klausimas apie kažkokias lėšas, kurios būtų neįmanomos. Visa argumentacija buvo pateikta. Apgailestauju, ministre, apgailestauju, premjere, apgailestauju, Vyriausybe ir valdančiųjų Seimo dauguma, ar kaip jus pavadinti, kad jūs taip ir nesugebėjote įsigilinti į labai labai svarbų… visos Lietuvos mastu renginio svarbą.
PIRMININKĖ. Ačiū už repliką.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Užuojauta jums. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kitas mūsų pasiūlymas. Seimo nariai M. Majauskas, A. Armonaitė, Ž. Pavilionis, R. Budbergytė, R. Sinkevičius teikia pasiūlymą. Kuris iš kolegų? M. Majauskas. Prašome, tuoj įjungiame jums mikrofoną.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pristatysiu savo ir kelių kolegų siūlymą. Mes siūlome ne didinti išlaidas, o investuoti ir investuoti ne į bet ką, o į „Investuok Lietuvoje“. Argumentas čia paprastas, investicija į „Investuok Lietuvoje“ yra patrauklesnė už populiariausias šiuo metu kriptovaliutas. Tai višta, dedanti auksinius kiaušinius. Per metus saujelė profesionalų į Lietuvą atveda daugiau kaip 200 mln. eurų investicijų. Tos investicijos sumoka daugiau kaip 50 mln. eurų mokesčių per metus. Galime įsivaizduoti, kad ta institucija atsiperka per pirmus du mėnesius, kol dar Seimas po Naujųjų metų atostogauja. Ir mes siūlome didinti jos finansavimą maždaug 10 %, tai pritrauktų į Lietuvą papildomai maždaug 20 mln. eurų investicijų, sumokėtų papildomai maždaug 5 mln. eurų mokesčių ir pritrauktų maždaug 500 gerai apmokamų darbo vietų. Taigi, gerbiamieji kolegos, tai būtų realiai atsiperkanti investicija, tai investicija į ateitį, investicija į geras darbo vietas, į ekonomikos augimą. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės išvada yra nepritarti. Viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ nėra atskiras asignavimų valdytojas, o sprendimą, kiek lėšų skirti „Investuok Lietuvoje“ iš jai numatytų asignavimų, priims Ūkio ministerija.
PIRMININKĖ. Ačiū. M. Adomėnas – nuomonė už.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, Ūkio ministerija negalės skirti papildomų milijonų, jeigu nebus jų paskirta biudžete, nes kitaip turėtume suponuoti, kad Ūkio ministerija gauna daugiau lėšų, nei jai reikia. Jeigu manote, kad vis dėlto Ūkio ministerijos biudžeto asignavimas yra apskaičiuotas pagal jos poreikius, tai papildomo milijono „Investuok Lietuvoje“ negalėtų skirti. Todėl siūlau pritarti šiam siūlymui, kad tokiu tiksliniu paskyrimu tas milijonas pasiektų „Investuok Lietuvoje“, nes tai yra labai aiški tiesioginė investicija. Tai tiesiog padidėjusios agentūros darbo apimtys, kurios atneš papildomų investicijų. Tai yra labai tiesinė lygtis. Reikia būti labai trumparegiškam, kad nematytum, jog papildomai investuodami į tą sritį mes tikrai gausime naudą, kuri kelis sykius, jeigu ne keliolika ar keliasdešimt, viršys tas papildomas investicijas. Grąža, kuri ateina ne tik per sumokėtus mokesčius, bet taip pat ir per sukurtas darbo vietas, kad visą tą naudą, kurią gauna ten įdarbinti žmonės gaudami atlyginimą, ir bendrąsias valstybės pajamas… To nematyti yra visiškai trumparegiška, todėl tikrai siūlau, kolegos, tai yra milijonas eurų. Valstybės mastu tikrai nėra dideli pinigai. Pritarkime šiam siūlymui. Tai yra viena geriausiai veikiančių valstybės institucijų, kurios naudą jūs patiriate skaitydami apie tai, kaip ateina daugiamilijoninės investicijos į vieną ir kitą Lietuvos miestą, rajoną. Neleisti jiems išplėsti savo veiklos – tai užkirsti kelią būsimoms investicijoms. Pritarkime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Iš tiesų dėkoju opozicijai už rūpinimąsi šalies ekonomika, tik man labai gaila, kai šviesūs, racionalūs žmonės, neaišku, iš kur traukia skaičius. Aš kviesčiau iš tiesų aktyviai įsitraukti. Ekonomikos komitete mes darėme klausymus. „Investuok Lietuvoje“ pristatė, kad jų veiklai dabar papildomų lėšų poreikio nėra, bent jau artimiausią pusmetį. Pirma. Antra, vien per praėjusius metus Ūkio ministerija skyrė papildomų asignavimų viešajai įstaigai „Investuok Lietuvoje“. Tai susiję su didesniais projektais, ateinančiais projektais. Pagal galimybę iš tiesų visada stengsimės remti, padėti ir pasirūpinti kiekvienu ateinančiu investuotoju. Šiandien skirti tą milijoną yra tiesiog netikslinga, tiesiog į biudžetą įrašome milijono eilutę… kuris nėra net suplanuotas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašome balsuoti.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 33, prieš – 24, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.
33 pasiūlymas. Seimo nario R. Karbauskio ir kitų kolegų prašymas skirti 545 tūkst. bibliotekų duomenų fondams finansuoti. Vyriausybė iš dalies pritarė. Kolegos, ar sutinkate su pritarimu iš dalies? R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Sutinkame.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Bendru sutarimu. Ačiū, balsuoti neprašome.
39 Seimo nariai – V. Simulikas, A. Norkienė ir kiti prašė skirti papildomus 50 tūkst. eurų socialinės pagalbos asmenims, nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis, teikimo priemonėms įgyvendinti. Vyriausybė skyrė prašomą sumą. Galime sutarti bendru sutarimu? Galime sutarti.
V. Bakas siūlo papildomai skirti 1 mln. eurų Vidaus reikalų ministerijai ir perskirstyti Vidaus reikalų ministerijos numatytus asignavimus 50 tūkst. eurų iš turto įsigijimo perkeliant į darbo užmokestį ir visą sumą 1 mln. 500 tūkst. eurų… iš jų 1 mln. 150 tūkst. eurų numatyti darbo užmokesčiui Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Vyriausybė pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Seimo nariai G. Skaistė ir M. Puidokas pateikė pasiūlymą. G. Skaistę prašome pristatyti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties norėčiau pristatyti pasiūlymą dėl papildomų lėšų skyrimo Nacionaliniam Kauno dramos teatrui. Iš principo norėčiau pirmiausia pabrėžti, kuo tai skiriasi nuo kitų pasiūlymų, susijusių su regioniniais objektais. Viena, kad Nacionalinis Kauno dramos teatras yra nacionalinis objektas ir iš Kauno miesto savivaldybės negauna nė vieno euro, todėl visas finansavimas, kuris yra skiriamas, yra skiriamas iš valstybės biudžeto. Čia matyti toks diskriminacinis dalykas – priklauso nuo to, kur nacionalinis objektas yra, ar Vilniuje, ar regionuose, nuo to priklauso finansavimas. Šiandien Nacionalinis dramos teatras, esantis Vilniuje, turtui išlaikyti gauna 1 mln. eurų daugiau, o darbo užmokesčiui 0,5 mln. eurų daugiau, nors turto turi tiek pat, žmonių dirba irgi tiek pat. Matyti atviras diskriminavimas Kauno nacionalinio teatro atžvilgiu.
Šiandien išeina taip, kad darbuotojai, kurie dirba Kauno nacionaliniame dramos teatre, kuria dekoracijas ir panašiai, uždirba minimalų darbo užmokestį kaip nekvalifikuota darbo jėga. Šiandien tų darbuotojų darbo užmokestis yra visiškai nekonkurencingas. Atvirai matome, kad Kauno nacionalinis dramos teatras gali prarasti tuos darbuotojus, prarasdamas juos privačiam sektoriui, kur atlyginimai kasmet didėja 8 %. Tiesiog prašyčiau pritarti šiam pasiūlymui, nes norime suvienodinti galimybes tiek Vilniuje esančio nacionalinio objekto, tiek Kaune esančio nacionalinio objekto, kuris šitą statusą išsikovojo savo nuoširdžiu ir nuosekliu darbu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės išvada yra nepritarti. Atkreipiu dėmesį, kad Kauno nacionaliniam dramos teatrui patobulintame įstatymo projekte numatyti 63 tūkst. eurų didesni asignavimai negu 2017 metais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už pasiūlymą – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia vėl pasirinkimas tarp prioritetų. Tas pats pavadinimas, tas pats statusas, kitas miestas, turbūt toliau nuo širdies, nuo Vyriausybės. Vienam – 60 tūkst., kitam – milijonai. Jeigu mes taip visus ranguojame ir turime tokius prioritetus, tai čia jau mūsų pačių apsisprendimo reikalas. Galės Seimo nariai kauniečiai atėję papasakoti, kaip jie žiūrėjo į savo nacionalinį teatrą. Tikrai pažiūrėsime, kaip jie vertina savo nacionalinį teatrą ir susitaiko su tomis tendencijomis, kurios yra skriaudžiant Kauno miestą, įskaitant ir mūsų frakcijos lyderius, valdančiosios frakcijos lyderius. Balsavimas parodys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybė savo nuomonę šiuo klausimu jau išsakė. Nuomonės prieš nėra. Prašau balsuoti.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 44, prieš – 11, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta.
Seimo narys M. Puidokas. V. Juozapaitis, replika po balsavimo.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Atsiprašau, kad vėl tenka reaguoti. Aš tiesiog noriu atkreipti visų ir, be jokios abejonės, visuomenės, kultūros bendruomenės dėmesį į Seimo Kultūros komiteto pirmininko balsavimą ir jo tylą, kada kalbama apie tokius esminius dalykus. Iš tikrųjų galimas diskriminavimas vienos nacionalinės institucijos jau tiesiog bado akis. Tiesiog tauta turi žinoti savo didvyrius. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Skelbiu kitą pasiūlymą. M. Puidokas. Jūs norite pristatyti?
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Iš esmės siūlymas yra labai panašus kaip ir kolegės G. Skaistės. Kauno nacionalinio dramos teatro ir Vilniuje esančio nacionalinio dramos teatro finansavimo disproporcijos tikrai yra labai didelės, todėl norėjau teikti labai panašų siūlymą, bet matydamas balsavimo rezultatus atsiimu, kad negaišinčiau laiko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitas pasiūlymas yra Seimo narių J. Varkalio, A. Stančiko ir G. Vaičekausko. Kuris? Kolega J. Varkalys. Prašom. Minutėlę, tuoj įjungsime mikrofoną.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Plungės rajono savivaldybėje yra vienintelė didžiausia išgryninta gimnazija Plungės mieste, kurioje mokosi beveik 1 tūkst. gimnazistų. Tą gimnaziją buvo pradėta rekonstruoti, tvarkyti prieš porą metų. Šis projektas yra tęstinis. Noriu pažymėti, kad prie to projekto savivaldybės prisidėjimas yra daugiau kaip 50 % kiekvienais metais. Šiam projektui užbaigti reikia 500 tūkst. eurų ir visi šie dalykai būtų išspręsti ir baigti. Prašau palaikyti šią įstatymo projekto dalį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės išvada yra nepritarti. Atkreipiu dėmesį, kad 2018 metų projektui užbaigti numatyta skirti 848 tūkst. eurų.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Olekas – nuomonė už.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, būdamas sūduvis, negaliu neatkreipti dėmesio į tokį žemaičių užsispyrimą. Čia turbūt jau kelioliktas Plungės projektas ir vis atsimuša kaip žirniai į sieną. Tai aš tikrai iš solidarumo su žemaičiais kviečiu pritarti. Ministras minėjo, kad tam tikros lėšos „Saulės“ gimnazijai, aš taip suprantu, yra skirtos, bet mes dažniausiai ir kenčiame nuo to, gerbiamas ministre, kad vienas…
V. ŠAPOKA. Skirta daugiau, nei prašo.
J. OLEKAS (LSDPF). Vieną kamputį patvarkome, o kitas lieka nesutvarkytas ir taip bendro vaizdo neturime. Tai galbūt duokime užbaigti apskritai tą projektą, turėkime gražią Plungės „Saulės“ gimnaziją ir visi nuvažiuokime pasidžiaugti, kad ji yra visiškai rekonstruota, o ne tik vienas kampelis sutvarkytas. Turėsime galimybę žemaičiams gražioje gimnazijoje įgyti gimnazisto žinių. Kviečiu pritarti kolegų pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašom balsuoti dėl Seimo narių J. Varkalio, A. Stančiko ir G. Vaičekausko pasiūlymo, kuriam Vyriausybė nepritarė.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 32, prieš – 19, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta.
39 pasiūlymas. Seimo narys V. Bakas. Prašom, kolega. Mes jums nesuteikėme žodžio kalbėti dėl daugelio jau pritartų jūsų pasiūlymų. Dabar prašom, galbūt turite argumentų. V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Siūliau skirti 500 tūkst. eurų Valstybės saugumo departamentui. Aš tik noriu pasakyti, kad tikrai į šią instituciją reikia dar daug investuoti, kad mes galėtume atremti visus iššūkius, kurie yra, nes darbo, technologiniu požiūriu, nežinau, čia galbūt auksinių šaukštų herojai daugiau pasakys… Tiesiog neleistinai politikai tyčiojasi iš šitos institucijos. Vienam iš mano pasiūlymų buvo pritarta Vyriausybėje. Konkrečiai šiam ne, todėl, aišku, aš esu priverstas atsiimti, suprasdamas tą kompromisą ir tuos pasiekimus, kuriuos mes padarėme saugumo srityje. Matyt, aš šį pasiūlymą perkelsiu į kitus metus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi Seimo narys atsiėmė pasiūlymą, tai nuomonių už, prieš išsakyti nereikia.
Kitas pasiūlymas – Seimo nario V. Bako. Prašom, kolega.
V. BAKAS (LVŽSF). Taip. Šis pasiūlymas yra susijęs su Valstybės saugumo departamento esamu planuojamų asignavimų perskirstymu. Siūlome perskirstyti 1,3 mln. eurų iš planuojamų biudžeto asignavimų ir numatyti darbo užmokesčiui. Aš noriu padėkoti Vyriausybei, kad pritaria, ir mes galėsime taip pat tolygiai didinti VSD pareigūnų pajamas.
PIRMININKĖ. Prašom, Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybė pritaria perskirstymui.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu? Ir gal gerbiamas Juozas nekalbės, nes bendru sutarimu Vyriausybė pritarė. Pritarėme bendru sutarimu taupydami laiką.
Seimo narys J. Baublys teikia pasiūlymą. Kolega, prašom pristatyti.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū. Varėnos rajono savivaldybės administracija numato įgyvendinti projektą – memorialo Dainavos apygardos partizanams atminti Merkinės miestelyje, Varėnos rajone, sutvarkymą. Memorialo teritorijoje, užimančioje apie pusantro hektaro plotą, amžino poilsio atgulę apie 139 partizanai, ryšininkai ir jų rėmėjai. Yra pastatyta koplyčia ir apie 160 kryžių. Šiuo metu tai yra didžiausias teritoriniu atžvilgiu memorialas Lietuvoje partizanams ir tremtiniams atminti. Tačiau nėra deramai sutvarkytas ir pritaikytas vietos bendruomenei bei turistams iš Lietuvos ir užsienio lankyti. Tik savivaldybės biudžeto lėšomis Varėnos rajono savivaldybės administracija įgyvendinti šio visai Lietuvai svarbaus projekto neturi galimybių. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo projektu siekiame sukurti erdvę, kuri reprezentuotų ne tik Varėnos krašto ar Dzūkijos, bet ir Lietuvos istoriją, partizanų judėjimą. Projektui įgyvendinti Varėnos rajono savivaldybė kartu su Merkinės seniūnija kvies aukoti Merkinės miestelio bendruomenę, Dainavos krašto ir visos Lietuvos žmones.
Siūlau skirti 100 tūkst. eurų memorialo Dainavos apygardos partizanams atminti Merkinės miestelyje sutvarkymo pirmajam etapui įgyvendinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū kolegai. Aš čia turėčiau atsiprašyti. Jūs pristatėte, bet aš neturėjau teisės net jums suteikti galimybę pristatyti, nes jūs pavėlavote pateikti pasiūlymą. Jį pateikėte likus mažiau negu 48 valandoms. Todėl toliau svarstymo šio pasiūlymo procedūrą nutraukiame. Ir jis nebus siūlomas.
Seimo nare gerbiamoji Popoviene, jūs pateikėte pasiūlymą taip pat gruodžio 11 dieną, atleiskite, bet jo taip pat nesvarstysime.
Gerbiamas M. Puidokas buvo teikęs pasiūlymą ir mes skubėdami ir kalbėdami apie Nacionalinį Kauno dramos teatrą praleidome vieną jo pasiūlymą dėl Kauno botanikos sodo. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Ne, tai iš tikrųjų… Dėkoju posėdžio pirmininkei. Iš tikrųjų buvo sudubliuota, nes gerbiama G. Skaistė ir aš teikėme labai panašius siūlymus dėl Kauno dramos teatro. Šiuo atveju šis siūlymas dėl botanikos sodo yra visiškai atskiras. Aš tik norėjau pasakyti, kad per 2017 metus jau buvo pradėti renovacijos darbai, nes šiam kompleksui jie yra labai reikalingi, ir aš tikiuosi, kad jie turės tęstinumą. Kadangi Vyriausybė šiuo metu tą sprendinį atlikti nemato galimybių, tai dėl to taip pat šį siūlymą atsiimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės išvada dėl botanikos sodo. Priminsime tuoj pat numerį. Ne, ne, 37. Dabar atsiima. Ačiū. Visi išgirdome. Dėl 1 straipsnio. J. Olekas. Atsiprašau, viskas gerai. J. Olekas dėl vedimo tvarkos.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Mes turime tik du pasiūlymus, kurie buvo pateikti vėliau negu per 48 valandas, ir čia yra, suprantu, ministro nuomonė nepritarti. Bet iš tikrųjų mes labai trumpai gavome patikslintą Vyriausybės projektą. Vyriausybė tik praeitą trečiadienį svarstė ir jį pateikė. Tai tik atvykę šią savaitę į darbą iš karto užregistravo kolegos projektus ir galėtume mes juos apsvarstyti. Tikrai nebūtų didelė bėda.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Juozai, tačiau visiems galioja tos pačios taisyklės ir mes tikrai išimčių nedarysime. Prašom nepykti.
Gerbiamasis A. Vinkus dėl vedimo tvarkos?
A. VINKUS (LSDDF). Taip, gerbiama pirmininke. Mielas finansų ministre, Pasaulio lietuvių bendruomenė paskutinėje sesijoje, kuri buvo rudenį, informavo mus, kaip aktyviai ruošiasi Lietuvos šimtmečiui ir Dainų šventei, ir panašiai, ir lituanistines mokyklas kuria, ir jaunimo centrus, ir panašiai, ir prašė atkreipti dėmesį nors iš dalies prisidėti – 60 tūkst. lėšų skirti Pasaulio lietuvių bendruomenės veiklai. Svarstė Biudžeto ir finansų komitetas, iš dalies pritarė. Kadangi nėra asignavimų valdytojas, sakė, kad finansavimo šaltinis gali būti Užsienio reikalų ministerija. Biudžeto ir finansų komitetas taip pat svarstė, buvo perduota Vyriausybei apsispręsti, bet, žiūriu, čia aš dabar nematau nieko. Vis dėlto raskite galimybę kaip nors paremti Pasaulio lietuvių bendruomenę.
V. ŠAPOKA. Jeigu galiu.
PIRMININKĖ. Trumpai.
V. ŠAPOKA. Taip. Trumpai sureaguoti. Formuojant ir įgyvendinant politiką su užsienio lietuviais yra papildomai numatyta 40 tūkst. eurų, o bendra suma sieks 341.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, mes apsvarstėme pasiūlymus, kurie buvo teikti dėl 1 straipsnio. Dėl 1 straipsnio nuomonė už, nuomonė prieš. Galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. J. Olekas nori kalbėti prieš. Prašom, gerbiamasis kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turime matyti, kad pateiktas Vyriausybės biudžetas yra iš dalies augantis ir atspindintis tam tikrus poreikius. Tačiau šiandien svarstymo metu mes matėme, kiek daug svarbių sričių yra nepadengta reikiamomis lėšomis. Visų pirma paminėsiu Priešgaisrinės apsaugos departamento žmones, kurie čia ir posėdžio metu stebėjo mus. Nebuvo kartu su mumis, bet tikrai širdyje yra kartu su mumis ir Lietuvos medikai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, kuriems bandėme pasiūlyti tam tikras sumas, finansavimą reikalingų sričių, ypač darbo užmokesčio. Todėl manau, kad šitas straipsnis yra pagrindinis straipsnis svarstant visą biudžetą. Matydami, kad lieka toks didelis nepakankamas atskirų sričių finansavimas, tokiam pateiktam projektui, siūlymui mes negalėtume pritarti. Todėl kviečiu nepritarti šiam straipsniui po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Jakeliūnas dėl 1 straipsnio priėmimo stadijoje. Nuomonė už.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kaip ir ankstesniais atvejais, kai Biudžeto ir finansų komitete mes svarstėme Seimo narių siūlymus, taip ir čia didžioji dalis – 99 % su viršum siūlymų nėra grįsti realiais finansavimo šaltiniais. Tai yra arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos, arba skolos aptarnavimo išlaidos, kas yra neįmanoma. Todėl Vyriausybė elgiasi atsakingai. Ten, kur yra numatyti finansavimo šaltiniai, pasiūlyti arba suderinti, į labai simbolinę dalį tų siūlymų atsižvelgė, visų kitų net neturėjo galimybės ir svarstyti, ir atsižvelgti. Todėl siūlau pritarti šitam straipsniui, kad mes nesugriautume apskritai viso biudžeto ir neatsidurtume ten, kur dar niekada Lietuva nėra buvusi. Aš manau, kad yra vienareikšmiškas sprendimas palaikyti Vyriausybės poziciją, ir prašau tai turėti omeny atitinkamai balsuojant. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti dėl 1 straipsnio.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 82, prieš – 16, susilaikė 15. 1 straipsnį skelbiu priimtą.
2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio Seimo nariai J. Varkalys, L. Matkevičienė teikia pasiūlymą. Jau buvo balsuota dėl 1 straipsnio, jam nepritarta.
Antras pasiūlymas – J. Baublys. Jau buvo apsispręsta 1 straipsnyje. Seimo narys J. Varkalys. Jau apsispręsta 1 straipsnyje.
Kitas pasiūlymas – Seimo nario J. Varkalio. Jau apsispręsta 1 straipsnyje. Dar vienas pasiūlymas – J. Varkalio, A. Stančiko, G. Vaičekausko. Jau apsispręsta 1 straipsnyje. Seimo nario J. Varkalio pasiūlymas, apsispręsta 1 straipsnyje ir jam nepritarta. Seimo narys J. Varkalys – nepritarta, apsispręsta 1 straipsnyje. Seimo nariai A. Matulas, I. Rozova ir daug kitų Seimo narių. Nepritarta, jau apsispręsta. (Balsai salėje) Dėl šito nebuvo apsispręsta. Gerai. Mes tada sulauksime ministro ir dėl šito balsuosime atskirai.
Kviečiu tada iš eilės – ministrą į tribūną, 2 straipsnis, aštuntas pasiūlymas. Seimo nariai A. Matulas, I. Rozova, J. Liesys, N. Puteikis, I. Degutienė ir A. Ažubalis. Kuris kolega? A. Matulas pateikia pasiūlymą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš jau ir pirma kalbėjau, kad yra sunkiai suvokiama, kad Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, kuri deklaruoja kovą su žalingais įpročiais, už sveiką gyvenseną, mažina finansavimą būtent šitoms sritims, kurios ir užsiima ta veikla. Visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti šiais metais buvo skirta apie 16 mln. Kitais metais numatoma skirti 10 su kažkiek milijonų. Vadinasi, ženkliai mažina dotacijas savivaldybių visuomenės sveikatos biurams, kurie ir vykdo šitą veiklą: rūpinasi gyventojų sveika gyvensena, mokyklose skaito paskaitas ir panašiai. Yra sunkiai suvokiama, kodėl ženkliai mažinamas finansavimas. Iš esmės visuomenės sveikatos biurai po tokio finansavimo sumažinimo neišgyvens.
Todėl siūlome padidinti finansavimą visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti, t. y. visuomenės sveikatos biurams savivaldybėse, 7 mln. 75 tūkst. Šaltinis būtų didėjantys asignavimai Sveikatos apsaugos ministerijai. Yra paradoksas, kada, pavyzdžiui, augs minimali alga ir medikams… Pavyzdžiui, gydymo įstaigose nemažai aptarnaujančio personalo gauna minimalią algą ir išlaidos nedidinamos dėl minimalios algos augimo. Šiuo atveju ministerija numačiusi absoliučiai viską. Yra keletas darbuotojų, kurie gauna minimalias algas, netgi numatytas indeksavimas dėl minimalios algos didinimo. Tikrai šaltinis yra realus.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš siūlau visiems kolegoms pritarti padidinti finansavimą visuomenės sveikatos biurams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės išvada yra nepritarti. Patobulintame 2018 metų valstybės biudžeto projekte Sveikatos apsaugos ministerijai visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti numatyta daugiau nei 10 mln. eurų. 2018 metais didinti visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti skiriamas dotacijas minėta suma, perskirstant Sveikatos apsaugos ministerijai numatytus skirti asignavimus, nėra finansinių galimybių.
PIRMININKĖ. Nuomonė už pasiūlymą – R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Iš tiesų, ko gero, man sunku, kolegos, suprasti Vyriausybę. Aišku, sveikatos ministras A. Veryga tikrai palaikys šitą pasiūlymą. Palaikys ir tie autoriai, kurie anuo metu registravo dėl alkoholio akcizo. Kada mes kėlėme akcizus alkoholiui, cigaretėms, tabakui, mes kalbėjome, kad dalis pinigų galėtų atitekti būtent visuomenės sveikatos biurams, kurie galėtų atlikti tas funkcijas, – skleistų, auklėtų ir kartu mokytų mūsų visuomenę, kas yra žalingas įprotis, kaip mes turėtume gyventi, ir panašiai.
Kartu neįsivaizduoju, ką turėtų daryti Vydūno iniciatyvinė grupė, kuri būtent pasisako dėl to. Prieš keletą mėnesių jie taip įtraukė tokiomis idėjomis, mintimis ir mane. Aš savo apygardoje, trijuose rajonuose, apie tai kalbu, aiškinu ir aiškinu, kad šita Vyriausybė galėtų užsidėti labai didelį pliusą, jeigu skirtų finansavimą ir tas finansavimas nueitų tikslingai. Aš dabar neįsivaizduoju, tai ką, reikia priešingai daryti? Aš žiūriu į savo bičiulius, kolegas – tiek Dainių, tiek Algį, kaip jiems iš tiesų jaustis, kai Klaipėdos regione yra žmonių, kurie važiuoja, aukoja savo laiką, atlieka tą švietėjišką veiklą, dirba su tais biurais, daro čia konferencijas, skaito paskaitas Seime. Mes penktadienį, jeigu kas turime galimybę, ateiname, klausomės. Ir dabar – šnai vienu ypu nuimame tuos pinigus. Na aš niekaip negaliu suvokti to dalyko. Kodėl valstiečiai, atėję į Seimą, sakė viena, dabar daro kita? Ar čia nėra tas variantas, kad žmogus, turintis ydą, kovoja prieš tą ydą kitaip?
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomones. Prašom balsuoti dėl Seimo narių A. Matulo, I. Rozovos, J. Liesio, N. Puteikio, I. Degutienės ir A. Ažubalio teikto pasiūlymo.
Gerbiamas ministre, dabar jūs galite prisėsti, nes bus tik daug balsavimų.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 47, prieš – 22, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.
Seimo nario K. Bartkevičiaus pasiūlymai. Dėl lopšelio-darželio „Delfinas“ jau apsispręsta 1 straipsnyje, nepritarta. Mažeikių „Vyturio“ pradinės mokyklos aikštynui – nepritarta, apsispręsta 1 straipsnyje. Mažeikių ligoninei – nepritarta, apsispręsta 1 straipsnyje. Plinkšių globos namų salės kolektoriui – pritarta ir dėl to balsavome dėl 1 straipsnio. Mažeikių sporto pramogų centrui – nepritarta, kai balsavome dėl 1 straipsnio.
Toliau J. Razmos pasiūlymas – nepritarta, jau apsisprendėme 1 straipsnyje. Seimo narių A. Bauros, S. Jovaišos, V. Rinkevičiaus pasiūlymas – buvo balsuota dėl 1 straipsnio, nepritarta. K. Smirnovo – iš dalies pritarta, kai balsavome dėl 1 straipsnio. E. Pupinio, J. Varkalio, K. Starkevičiaus ir kitų – iš dalies pritarta, kai balsavome dėl 1 straipsnio. J. Jaručio, A. Bauros, V. Rinkevičiaus su tuo susijęs. Kadangi dėl to balsavome ir pritarėme iš dalies 1 straipsnyje, balsuoti nereikia. A. Butkevičiaus, A. Gaidžiūno – nepritarta, apsisprendėme 1 straipsnyje. Seimo nario M. Puidoko – nepritarta, apsisprendėme 1 straipsnyje. J. Varkalio, A. Stančiko, G. Vaičekausko – taip pat apsispręsta 1 straipsnyje. Seimo nario J. Baublio – nepritarta, buvo apsispręsta 1 straipsnyje.
Dėl viso 2 straipsnio nuomonė prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kalbu prieš, nes dėl 1 straipsnio nespėjau užsirašyti. Man kilo keletas klausimų prieš tai. Kai svarstėme 1 straipsnį, Seime pasigirdo siūlymų, kad nereikėtų įvardinti Seimo narių, kurie agituoja arba kurie gina savo apygardas. Ko gero, gal visi pamiršome. Prieš pusę metų vyko rinkimai Marijampolės rinkimų apygardoje, Seimo Pirmininkas lankėsi ir tuo metu būsimai merei, dabartinei merei, aiškiai pasakė: miela mere, galvok, ką tu darai, nes jeigu tapsi mere, bus biudžeto priėmimas, nieko negausi. Gal dėl to ir yra, kad nieko Marijampolė šiandien negauna.
Kitas mane šokiruojantis dalykas yra tas, kad dėl švietimo įstaigų, kurias iš tiesų reikia remontuoti, rekonstruoti, naujos aparatūros įsigyti, – mes netgi čia nepritariame. Atsiverčiu rinkimų programą, ką kalba valstiečiai ir žalieji – ogi visi iki vieno kalba, kad rūpinsis rajonų mokyklomis, rajonų švietimo įstaigomis, padarys prieinamas.
Vienmandatininkai yra tie žmonės, kurie geriausiai žino, ko jų regione reikia ir būtina. Deja, ne, šiandien atėjo priešgaisrinė ir sako: jūsų kopėčios brangios, atlyginimo negausite. Tai palaukite, gerbiamieji, ar tie eiliniai priešgaisrinės specialistai yra kalti, kad šiandien kažkas pirko brangias kopėčias? Ar tie eiliniai priešgaisrinės pareigūnai yra kalti, kad kažkas pirko automobilį? Mieli mano, kiek reikia cinizmo… į šitą žmogų, vargšą žmogų, kuris kiekvieną dieną rizikuodamas gyvybe mus saugo.
Kitas dalykas. Štai stovi mano bičiulis, geras kolega A. Stančikas. Kai tik Plungės klausimas, taip jis iš salės išeina. Na, mielasis mano, na, vienas balsas – nepakils, nepasikeis, bet Plungei tu atstovauji, tam regionui! Mes tam esame vienmandatininkai, kad savo apygardą, savo pusę gintume pečius surėmę, ir jeigu yra keturi penki vienmandatininkai, tarp jų ir jūs turite būti! O ne išeiti iš salės. Ar yra reikalas, ar nėra reikalo, nesvarbu, privalote sėdėti, nes tai yra atstovavimas apygardai!
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs išsakėte savo poziciją nustatytu laiku. Nuomonė už. (Balsai salėje) Visos replikos po balsavimo, gerbiamieji! (Balsai salėje)
R. Šarknickas – nuomonė už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamam R. Žemaitaičiui norėčiau pasiūlyti nustoti žaisti emocijomis, mėtytis žodžiais, tam tikra demagogija. Mokytojai labai seniai prašė, prieš daugelį metų, kada jūs nustosite investuoti į plytas, kada pradėsite investuoti į žmogų, į atlyginimus? Ir tai yra viso to pasekmė 27 metų, ką mes dabar ir turime. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuokime dėl 2 straipsnio. Nuomonės išsakytos. Jungiame balsavimą. (Šurmulys salėje) Po balsavimo replika. Suteiksiu žodį gerbiamajam K. Glaveckui.
Iš viso balsavo 114: už – 75, prieš – 11, susilaikė 28. 2 straipsnis priimtas.
Replika po balsavimo, kaip ir žadėjau, didžiai gerbiamam mano kolegai K. Glaveckui.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš labai trumpą repliką pasakysiu savo draugui R. Žemaitaičiui: iš tikrųjų galėtumėte garsiau kalbėti, nes aš negirdžiu.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kas susiję su kolega R. Žemaitaičiu, šiaip, kolega… Kolega! Jūs mane girdite? Kodėl jūs negirdite? (Balsai salėje) Ar jūsų tėvai jus mokė, kad melavimas tai yra gražu? (Balsas salėje: „Jūs išėjot iš salės!“) Taip? O tu akinius nusipirk!
PIRMININKĖ. Prašau nebesiginčyti. Viskas jau įvyko. (Šurmulys salėje) Didžiai gerbiamas A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš noriu apginti poną A. Stančiką. Jis dar turi sąžinės. Jeigu mato, kad reikia balsuoti, liepia balsuoti prieš, tai jis geriau išeina, bet neprieštarauja savo sąžinei. Bet kaip suprasti balsavimus, kada mes mažiname visuomenės sveikatos biurams, iš kurių dabartinis ministras, kai nebuvo ministru, gaudavo pinigėlius skaitydamas paskaitas, kaip suprasti jų balsavimą, kada jie balsuoja aiškiai prieš, ir komiteto pirmininkė, ir ministras balsuoja prieš, tai čia sąžinės tikriausiai jau visai nebelieka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos ir nuomonės išsakytos. 2 straipsnis priimtas.
Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galim!“) Galime. 4 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 5 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 6 straipsnis. Galime priimti? Galime. 7 straipsnis. Galime priimti? Galime. (Balsas salėje: „Negalime 6 straipsnio!“) 6 straipsnio negalime? (Balsai salėje: „Galim, galim!“) Galime, gerbiamas Jurgi.
7 straipsnis. (Balsai salėje) Palaukite, viskas nuosekliai. Dėl kurio straipsnio dabar yra nuomonė prieš ir nori kalbėti? Dėl 6 straipsnio nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, 6 straipsnyje yra fiksuojama, kokios yra įmokos į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą. Dabar čia įrašytas 321 euras už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį tikrai yra nepakankamas ir mes nesugebame surinkti į šį fondą didesnės sumos, o jos tikrai reiktų. Puikiai žinome, kad Lietuvos medikų atlyginimai nuo kaimynų estų atsilieka 80 %. Čia reikia ryžtingesnių žingsnių ir ryžtingesnių sprendimų, todėl aš negaliu pritarti tik tokiam pervedimui į šį fondą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, ponas J. Razma teisingai kalba, bet noriu pasakyti vieną dalyką. Norint tokia apimtimi padidinti vieną lėšomis draudžiamą asmenį iki tos sumos, reikia dviejų dalykų: arba didinti mokesčius, arba antras galimas variantas, kurio mes neturime, spausdinti pinigus. Kadangi pinigų mes negalime spausdinti, o mes visi norime padidinti išlaidas ir sumažinti mokesčius, tai todėl ir pirmas variantas netinka. Todėl, manau, reikia pritarti tam esamam variantui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame dėl 6 straipsnio.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 78, prieš – 13, susilaikė 24. 6 straipsnis priimtas.
7 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nebuvo gauta. Galime bendru sutarimu? Galime. Priimame 7 straipsnį bendru sutarimu. 8 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Norinčių kalbėti nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. 9 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Norinčių kalbėti nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. 10 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Norinčių kalbėti nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. 11 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. 12 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti bendru sutarimu? Galime.
13 straipsnis. Prašau gerbiamąjį ministrą, aptarsime Seimo narių pasiūlymus dėl 13 straipsnio. Seimo narys A. Butkevičius teikia pasiūlymą ir jam įjungiame mikrofoną, kad pristatytų pasiūlymą.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Buvo gautas Savivaldybių asociacijos raštas, kuriame buvo išdėstyti motyvai, kad kai kurios savivaldybės yra numačiusios įgyvendinti didelius investicinius projektus, todėl jos prašo, kad būtų galima joms sudaryti išimtinai tam tikras sąlygas ir jos galėtų skolintis investiciniams projektams finansuoti truputį daugiau, nei šiuo metu reglamentuoja įstatymai. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Vyriausybės išvada. Prašau.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės išvada yra nepritarti. Patobulinto įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra pakeistas ir išdėstytas taip: „Savivaldybės grynojo skolinimosi suma negali būti teigiamas dydis.“ Savivaldybės galės skolintis taip pat ir investicijų projektams finansuoti tiek, kiek grąžins paskolų. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad yra galimybė kreiptis dėl dotacijos kofinansavimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą kalba J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, kolegos, mes iš tikrųjų baudžiame tas savivaldybes, kurios gerai grąžino skolas. Jeigu jos buvo grąžinusios skolas, o dabar tos skolos grąžinimo dydis nėra didelis, tai jos negali skolintis. Aš manau, kad kolegos pateiktas pasiūlymas, kad išimtinai investicijų projektams finansuoti būtų galima pasiskolinti papildomai, tikrai atitiktų šių dienų reikalavimus. Ir vėlgi – tai žadėjome eidami į rinkimus, t. y. padėti savivaldai plėtoti savo regionus. Aš kviečiu pritarti projektui ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kolegos, mes turime įvertinti patirtį: kai buvo skolinamasi, buvo investuojama ir ne visi tie projektai yra ekonomiškai pagrįsti, kelia ir kels rūpesčių dėl savivaldybių biudžetų, nes juos reikia išlaikyti. Šiuo atveju Vyriausybės pozicija, kad galima kreiptis dėl dotacijos, kai projektas yra tikrai ekonomiškai pagrįstas, arba finansuoti iš pasiskolintų lėšų užtikrinant, kad skolos dydis, lyginant su metų pradžia, neauga, yra tikrai gana racionalus sprendimas, todėl siūlyčiau šitam siūlymui, kuris buvo suformuluotas, nepritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nuomonės išsakytos, prašome balsuoti dėl Seimo nario A. Butkevičiaus pasiūlymo, kuriam Vyriausybė nepritarė.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 42, prieš – 19, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta.
Visą 13 straipsnį, įvertinę pasiūlymą, kuriam nepritarta, galime priimti? (Balsai salėje) Galime priimti.
14 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? (Balsai salėje) Galime priimti. Dėl 15 straipsnio buvo Seimo nario J. Razmos pasiūlymas, tačiau dėl jo jau balsavome balsuodami dėl 1 straipsnio. (Balsai salėje) J. Razma sako, kad tai ne to pobūdžio pasiūlymas ir ne tas. Suteikiu žodį, prašome pakomentuoti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pasiūlymas galbūt tam tikrais aspektais susijęs su ankstesniu pasiūlymu, bet jis yra siauresnio pobūdžio ir tikrai jokių fiskalinių problemų Vyriausybei nesukelia. Šiuo mano straipsniu yra siūloma tik tiek, kad iš Kelių priežiūros ir plėtros programos šiek tiek didesnę sumą skirtume „Zebro“ programai, ne 50 tūkst., o 70 tūkst. Kitaip sakant, magistraliniams keliams arba automagistralėms tvarkyti galbūt pagal tą programą liktų mažiau, daugiau eitų žvyrkelių asfaltavimo programai. Čia ypač norėčiau atkreipti dėmesį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių, kurie yra išrinkti rajonuose, kad čia tikrai nėra didinama jokia bendra suma, iš niekur nepermetama, tiesiog iš KPP daugiau skiriame žvyrkeliams asfaltuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl jūsų siūlymo dėl 15 straipsnio 7 dalies 3 punkto Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybės išvada analogiška buvusiai dėl 1 straipsnio – nepritarti.
PIRMININKĖ. Nuomonė už pasiūlymą – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gaila, kad mes neišgirdome ministro motyvų, kodėl nepritarti, nes šiuo atveju kalbame ne apie lėšų padidinimą, bet apie lėšų perskirstymą. Manau, rūpinimasis regionais, kai galbūt yra sudėtingiau judėti tais keliais, kurie dar nėra sutvarkyti, būtų visiškai logiškas, jeigu iš tos dalies, kuri skirta Kelių priežiūros fondui, mes akcentuotume būtent regionų kelius ir taip paskirtume šitą papildomą finansavimą. Todėl aš, ministre, tikrai norėčiau išgirsti jūsų paaiškinimą, kodėl jūs nesutinkate, nes čia jokiu būdu nekalbama apie papildomas išlaidas, tik apie vidinį perskirstymą. Šiandien jau ne kartą mes sutikome su tuo, kad institucijų vidaus eilutes būtų galima perskirstyti. Prašytume pritarti ir šiam pasiūlymui dėl perskirstymo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonė prieš jūsų pasiūlymą – A. Palionis. Suteikiu žodį.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš nesu visiškai įsitikinęs, bet aš taip suprantu, kad jeigu mes iš Kelių priežiūros programos permesime „Zebro“ programai, tai tie patys regionai ir nukentės, nes mes perskirstysime regionams mažesnę sumą pinigų keliams prižiūrėti, kur kiekviena savivaldybė gauna savo vietinės reikšmės keliams prižiūrėti.
PIRMININKĖ. Ačiū, nuomonės išsakytos. Ministras daugiau komentuoti taip pat nenori. Prašome balsuoti.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 43, prieš – 26, susilaikė 41. J. Razmos pasiūlymui nepritarta.
Dėl 15 straipsnio 3 dalies 1 punkto buvo gautas Seimo nario A. Palionio pasiūlymas. Jam pritarta. Kolega, ar norite dar komentuoti, ar sutinkate su pozicija? Ačiū. Galime bendru sutarimu. Daugiau dėl šito nekeliame problemų.
Dėl viso 15 straipsnio galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. J. Razma nori kalbėti prieš. (Balsai salėje) Nenori kalbėti, prašome balsuoti. Kolegos, prašome balsuoti dėl 15 straipsnio ir apsispręsti dėl Seimo nario A. Palionio pasiūlymo, kuriam Vyriausybė pritarė, ir J. Razmos pasiūlymo, kuriam Vyriausybė nepritarė. Dėl viso 15 straipsnio – „Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą“.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 84, prieš – 8, susilaikė 21. 15 straipsnis priimtas.
16 straipsnis. Dėl 16 straipsnio yra J. Razmos pasiūlymas pakeisti 1 ir 2 dalis. Gerbiamas Jurgi Razma, norite kalbėti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia jau dėl to buvo iš esmės balsuota.
PIRMININKĖ. Taip, dėl 1 straipsnio.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš šiuo atveju nepiktnaudžiausiu jūsų gerumu, neprašysiu dar kartą balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs sutinkate, kad nebalsuojame dėl jūsų pasiūlymo? (Balsai salėje) Sutinkate. Dėl viso 16 straipsnio. V. Ąžuolas – dėl vedimo tvarkos?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Praeitą balsavimą – už.
PIRMININKĖ. Praeitą balsavimą dėl 15 straipsnio V. Ąžuolas balsavo už. Įrašome į protokolą.
16 straipsnį galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Prašome balsuoti dėl 16 straipsnio.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 81, prieš – 7, susilaikė 27. 16 straipsnis priimtas.
17 straipsnis. Dėl šio straipsnio buvo gautas A. Armonaitės, A. Gelūno, A. Maldeikienės pasiūlymas, bet jau balsavome dėl šio pasiūlymo priimdami 1 straipsnį, jam nepritarėme. Todėl nebalsuojame.
Seimo narys J. Varkalys teikia pasiūlymą, buvo balsuota priimant 1 ir 2 straipsnius, nepritarta ir jau nebalsuojame. Seimo narys J. Varkalys teikia pasiūlymą dėl šio straipsnio. Jau apsispręsta 1 ir 2 straipsniuose. Nebalsuojame. K. Bartkevičius. Taip pat jau buvo apsispręsta. Seimo narys J. Razma. Taip pat jau apsispręsta svarstant 1 ir 2 straipsnius. Seimo narys K. Smirnovas. Taip pat apsispręsta 1 ir 2 straipsniuose, pritarta pasiūlymui iš dalies. M. Puidokas. Taip pat apsispręsta balsuojant dėl 1 straipsnio. V. Bakas. Pritarta ir apsispręsta balsuojant dėl 1 straipsnio. Dar vienas V. Bako pasiūlymas, pritarta balsuojant ir jau apsispręsta 1 straipsnyje.
Dėl viso 17 straipsnio norinčių kalbėti nėra. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuojame dėl 17 straipsnio „Valstybės investicijų 2018–2020 metų programos patvirtinimas“. Prašom.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 82, prieš – 10, susilaikė 28. 17 straipsnį skelbiu priimtą.
18 straipsnis „Rezervinio fondo lėšų sąmatos patvirtinimas“. Pasiūlymų nebuvo gauta. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. 18 straipsnis priimtas.
19 straipsnis. Dėl jo buvo gautas Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymas. Jau apsispręsta svarstant 1 straipsnį. Nepritarta. Dabar nesvarstome papildomai. Visą 19 straipsnį galime priimti? (Balsai salėje) Norinčių kalbėti nėra. Galime priimti.
20 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. „Garantinio fondo lėšų sąmatos patvirtinimas“. Galime priimti? Galime.
21 straipsnis. Galime priimti? Galime. Pasiūlymų nebuvo gauta.
22 straipsnis. Galime priimti, nes pasiūlymų nebuvo gauta. Norinčių kalbėti nėra.
Visus straipsnius priėmėme pastraipsniui. Dėl viso įstatymo projekto – dėl mūsų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų keturi – už, keturi – prieš. Už – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš atstovauju liberalams ir, natūralu, liberalai yra opozicinė partija. Bet noriu pasakyti, kad aš nesivadovauju taisykle, kad kaip valdyti šalį, kaip sudaryti finansinius planus, gali tik partija, kuri nėra valdžioje. Aš manau, kad visi galime sudaryti ir stengtis sudaryti gerus finansinius planus.
Kitų metų biudžetas iš tikrųjų nėra nei pakankamai geras, nei pakankamai blogas, jis yra geresnis, negu anksčiau buvo sudaromi biudžetai, bet jame mes dar galime rasti labai daug neišspręstų problemų. Dauguma tų problemų susijusios su politine valia ir taip pat su Seimo dauguma, svyruojančia mažuma ir kitais dalykais, nes nuo reformų eigos, nuo jų efektyvumo, nuo priemonių, kurios nukreiptos prieš biurokratiją, prieš paragrafus, prieš valdininkų savivalę, iš esmės priklauso kaip tik biudžetai. Nes tam, kad būtų sutvarkytas biudžetas ir padarytas jis efektyvus, iš tikrųjų Lietuvoje likęs tik vienas kelias – daryti reformas. Be reformų, nei sveikatos, nei švietimo, nei kokių nors kitų mes finansavimų neišgelbėsime. O išgelbėti pagrindinių sričių ir kitų sričių, natūralu, mes negalime, planuoti ir numatyti didesnę, efektyvesnę ir geresnę ateitį žmonėms. Todėl nepaisant visų trūkumų, aš manau, asmeniškai aš manau, kad kitų metų biudžetas iš tikrųjų yra pakankamai to lygio, lyginant su praėjusiais biudžetais, kad aš balsuočiau už jį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, šis biudžetas nėra visai blogas, jame yra vykdoma mūsų įsipareigojimo finansuoti gynybą dalis, pirmą kartą po daug daug metų. Tačiau vis dėlto biudžetas nėra orientuotas į ateitį, jis orientuotas į tokią stagnacinę valstybės politiką. Jame nėra numatyta reformų finansavimo, nėra numatyta lėšų investicijoms į ateitį. Yra kaupiamas rezervas, bet nėra investuojama į gyvąjį rezervą, kuris iš tiesų skatinamas emigruoti. Biudžetas yra prieš jaunimą, ypač akademinį jaunimą. Švietimui ir mokslui skirta BVP dalis, nepaisant to, kad bendrasis vidaus produktas ir valstybės pajamos auga, mažėja. Prie civilizuoto vidurkio, skirto aukštajam mokslui, priartėti nė nebandoma, doktorantų ir mokslininkų atlyginimams jūs ką tik patys nepritarėte. Negana to, biudžetas šališkas, jis proteguoja tas visuomenės grupes, kurios turi didesnį palankumą Vyriausybėje premjero, jėgos struktūras. Bet jis visiškai nepalankus švietimui ir kultūrai. Šis biudžetas skatina emigraciją ir ypač protų nutekėjimą.
Todėl, kolegos, nemanau, kad galime palaikyti tą biudžetą. Mums iš tiesų reikia biudžeto, kuris stiprintų Lietuvą rengtis vis aštrėjantiems globalios konkurencijos iššūkiams, kuris remtų reformas, kurios yra tikrai pribrendusios ir reikalingos, kuris skatintų inovacijas. Šis biudžetas nieko panašaus nedaro, todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai manau, kad biudžetas yra sėkmės istorija šiais metais. Galima tik apgailestauti, kad lūkesčiai yra visada didesni, negu yra galima sėkmė ir visų tikėjimas, kad iš šito perteklinio biudžeto maksimaliai visų norai, viltys bus patenkintos. Dėl to galima apgailestauti. Gerovės valstybės auksu tikrai niekas visų apipilti nežadėjo, bet, visų pirma, pirmą kartą turint perteklinį biudžetą buvo stengtasi labiausiai atliepti mūsų skurdžiosios visuomenės dalies lūkesčius, ir manau, kad tai atsispindi biudžete. Tai ir minimalios mėnesinės algos kėlimas, ir geresnės piniginės paramos sistemos užtikrinimas, pensijų indeksavimas, vidutinės pensijos didėjimas 30 eurų, didesnės išmokos netekus darbo, net ir viešajame sektoriuje mažiausių atlyginimų didinimas, nors, aišku, sakysite, jog valstybės tarnybos bazinio dydžio pakėlimas yra nepakankamas, jisai netenkina didžiųjų lūkesčių, kad tikrai bus atkurtas visas bazinis dydis. Bet ir su tuo padidinimu, kuris apims maždaug 70 % valstybės tarnybos, kas penkto pareiginis atlyginimas didės 10–12 eurų. O šiaip turinčio stažą valstybės tarnyboje dirbančio asmens atlyginimas į rankas yra 800 eurų.
PIRMININKĖ. Ačiū.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Kai kas lygina, kad štai prašau – prokurorams buvo rasta tiek, kiek reikia, o valstybės tarnybai, deja, ne. Vėlgi reikia matyti, kokia proporcija…
PIRMININKĖ. Laikas.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). …kiekybinė, nes valstybės tarnyboje mes turime 10 tūkst., prokurorai sugebėjo susimažinti dirbančių prokurorų skaičių ir štai jiems atlyginimas buvo pakeltas.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti už šį biudžetą, nes tikrai stengtasi, kad jis būtų socialiai teisingesnis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes svarstome perteklinį biudžetą. Tiesa, to pertekliaus niekas nevalgys, jis liks čia. Perteklinis biudžetas kaip tik turėtų būti orientuotas į pagrindinių problemų sprendimą. Pagrindinės problemos yra senėjimas, emigracija, mokslininkų žemi atlyginimai, pensininkų būklė. Ar atliepia šis biudžetas pagrindines kryptis? Gaisras vyksta emigracijoje, gaisras vyksta senėjimo procese, o mes gaisrą gesiname šaukšteliu vandens pakrapnodami, ir tai vadinasi socialiai orientuotas.
Jis yra visiškai neprioritetinis biudžetas, ir gaila, kad Seimas visiškai nusišalino. Ką reiškia 30 eurų vaiko pinigai, kai atimame neapmokestinamąjį pajamų dydį? Tai dar dalinkime per pusę. Kaimynai lenkai kokiomis sumomis mėgina keisti šitą situaciją? Tai vėl pagąsdiname, pakrapiname. Lygiai taip pat su mokslininkų pinigais. 100 eurų pridedame prie 500, kai tuo tarpu 600, 1 tūkst. 100… prie kur kas didesnių atlyginimų. Čia kas, proporcijos? Ką tik čia kalbėjo.
Iš pensininkų atėmėme sumas, kurias reikėjo kompensuoti iš biudžeto, kurios kainuos pensijų padidinimą 22 eurais per mėnesį. Galų gale bazinio dydžio padidinimas. Mes 130, mes… Suma 4 %, su tuo visu mūsų indeksavimu po 1,5 % jos jau nuvertėjo šiais metais. Vadinasi, 4 % visi gaus mažiau. Mes priėmėme protokolinį sprendimą. Atsimenu tokį filmą „Niekas nenorėjo mirti“. Ten vienas sakė: „Arti man žemę ar nearti?“ Sako: „Jeigu gali, neark.“ – „O tu man duonos duosi?“ – „Ne, neduosiu, šautuvą duosiu.“ Žinote, ką atsakė į tai vienas veikėjas. Tai lygiai taip pat su mūsų protokoliniu sprendimu.
PIRMININKĖ. Laikas!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ir čia pridengiant mūsų biudžeto svarstymą. Balsuokite prieš jį.
PIRMININKĖ. R. Tamašunienė – nuomonė už.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kaip jau buvo minėta, šis biudžetas yra geresnis nei ankstesni biudžetai. Tai, manau, pagrindinis argumentas, dėl ko verta balsuoti už. Ieškoma didesnio socialinio teisingumo ir pasirinkta kryptis yra teisinga. Pati opiausia problema yra skurdo mažinimas, socialinės atskirties mažinimas. Tai ir bandyta tuo biudžetu daryti. Taip pat pasirenkama kryptis didinti gimstamumą, skatinti turėti vaikų. Tačiau vis dėlto, frakcijos nuomone, kad pirmam etapui pasirinkta šiek tiek per maža suma, kuri neduos to teigiamo efekto bent jau 2018 metais. Tikimės, kad bus pasiekta per kitus šios Vyriausybės kadencijos metus.
Labai gaila, kad gerbiamas premjeras S. Skvernelis nėra Kalėdų Senelis ir tas biudžeto maišas yra toks, koks yra. Linkime, kad vis dėlto tos kryptys labiau išsikristalizuotų ateities biudžetuose, ir, be abejo, remiame tuos prioritetus, kurie skatina skurdo mažinimą, socialinės atskirties mažinimą pirmiausia. Reikia, be abejo, tų reformų įsibėgėjimo kovojant su korupcija, traukiant pajamas iš šešėlio ir mūsų gyventojams skiriant pakankamą dėmesį, nes kainos auga daug greičiau, nei mūsų galimybės didinti žmonių pajamas. Raginu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. M. Majauskas – nuomonė prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, atsiribojant nuo pozicijos, opozicijos vaidmens, biudžetas gal ir nėra labai blogas. Ekonomika auga, žmonės vis daugiau suneša mokesčių į valstybės biudžetą, todėl po truputį didėja atlyginimai, pensijos, įvairios išmokos.
Kita vertus, matyt, nėra didelis menas padalinti suneštus pinigus, padalinti iškeptą pyragą. Bet valdžios reikalas yra ne tik dalinti pyragą, ne tik dalinti suneštus pinigus, bet ir pasirūpinti, pagalvoti, ką galėtų padaryti ir kaip padaryti, kad tas pyragas būtų didesnis. Bet tam reikia pastangų, reikia kryptingo veikimo ir finansavimo. Pabandykime išskirti užsienio investicijas ir atlyginimus kaip prioritetus. Vis dėlto nepavyksta. Užsibrėžkime padaryti proveržį sveikatos apsaugoje, ką nors, kuo tikrai galėtume didžiuotis Lietuvoje. Bet vis dėlto mums vėl nepavyksta. Įgyvendinkime strateginius valstybės projektus, kurie didintų konkurencingumą. Bet ir čia aiškaus proveržio nematyti.
Galėtume kalbėti apie Europos Sąjungos lėšų panaudojimą ir vis dar kalbame apie įsisavinimą, o ne apie investicijas, ir čia aiškaus pokyčio nėra. Belieka konstatuoti tik tai, kad valdžios keičiasi, profesionalų Vyriausybė dirba, o gyvenimas išlieka toks, koks buvo iki šiol. Vilties reikšmingai geriau gyventi aš kol kas nematau, todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – nuomonė už.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad visiškai neatsitiktinai Prezidentė vakar pakartojo savo frazę, kad reformų nėra. Ji po rinkimų pasakė, kad įvyko reformos, bet ne tos, ne tuos išrinko. Tai ji su ta mintimi gyvena, kada gi galės ateiti konservatoriai į valdžią ir vykdyti jos reformas. Išminties daug prisiūlyti projektų tikrai nereikia, bet konservatoriai, užuot kritikavę šį biudžetą, turėtų prisiminti tai, ką kalbėjo iš tribūnos premjeras. Jeigu jie nebūtų skolinę beveik 8 mlrd. eurų iki 10 % metinių palūkanų, šiandien biudžete turėtume papildomai daugiau nei 600 mln. eurų, tai tikrai galėtume papildomai skirti socialinei atskirčiai mažinti.
Kitas dalykas, jeigu būtų nepriimtas Atsinaujinančių energetikos šaltinių įstatymas, kur mes savo draugams leidome prisistatyti saulės baterijų ir mokame už kilovatvalandę po 1 litą 60, šiandien taip pat, nepriėmus to įstatymo, dar turėtume 25 mln. eurų. Taip, aš manau, kad klaidos padarytos milžiniškos ir už tas klaidas moka ne tik esama, bet ir buvusi Vyriausybė. Todėl jūs turėtumėte tikrai būti kuklesni ir mažiau kritikuoti šį biudžetą. Pirmas biudžetas yra socialiai jautriausias. Taip, be abejonės, aš manau, niekas taip nenorėtų padidinti atlyginimų dvigubai mokytojams, gydytojams kaip premjeras ir valdančioji dauguma. Bet šiandien yra lėšų, kiek yra. Galų gale jūs, konservatoriai, paminėkite, krašto apsaugai jūs mažinote lėšas, o šita Vyriausybė pasiekė…
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas!
P. GRAŽULIS (TTF). …2 % ir vykdo NATO šalių įsipareigojimus. Tai tikrai istorinis dalykas…
PIRMININKĖ. Laikas, Petrai!
P. GRAŽULIS (TTF). …mūsų Seime. Prašau visus balsuoti už, ypač konservatorius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Balsai salėje) Ir paskutinis kalba J. Olekas. Nuomonė prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų turiu pareikšti Socialdemokratų partijos frakcijos nusivylimą 2018 metų biudžeto projektu. Mums atrodo, kad jame stinga aiškių prioritetų, o kosmetinė mokesčių pertvarka neprisideda prie didesnio biudžeto perskirstymo. Galbūt čia galėtume padėkoti buvusiai Vyriausybei, kuri gal šiek tiek ir socialinių dalykų sąskaita pastatė valstybės ekonomiką ant tokių teisingų vėžių, ir šiandien mes visi jaučiame ekonomikos augimą, ir galime turėti vadinamąjį perteklinį biudžetą. Tačiau aiškiai stokojama prioritetų.
Taip, yra įvykdytas įsipareigojimas krašto apsaugai, taip, yra šiek tiek pagerinta skurdžiausiai gyvenančių žmonių dalia, bet, mieli kolegos, man rodos, kad šis biudžetas yra perdėm antiinteligentiškas, tiesiog neatspindintis tos mūsų šviesuomenės lūkesčių. Jeigu mes svajojame kurti kūrybišką visuomenę, tai visų pirma turėtume atsižvelgti į švietimą, aukštąjį mokslą, sveikatos apsaugą, o būtent šioms sritims tenka mažiausia prieaugio dalis. Todėl galime tik apgailestauti, kad Vyriausybė nerado savyje to užsispyrimo ir energijos (ypač žiūriu į finansų ministrą) mokesčių srityje.
Aš dar ir dar kartą pakartosiu. Mielas ministre, kol mes neperskirstysime daugiau per biudžetą, tol tikrai to pyrago bus per mažai. Mes teikėme kai kuriuos pasiūlymus ir dėl mokesčių, kaip galima tą buvo daryti, siūlydami progresinius mokesčius. Deja, jūs tų siūlymų nepriėmėte ir šiandien esate gana sudėtingoje situacijoje.
Tokioje situacijoje mes negalime palaikyti dabar teikiamo biudžeto. Aš linkiu, kad jūs įsiklausytumėte, jeigu…
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Laikas!
J. OLEKAS (LSDPF). …ne šiais metais, tai kitais metais, kad mes galėtume rasti sutarimą ir tuos lūkesčius pateisintume. O šiandien, deja, mes tokiam biudžetui pritarti negalime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimo Pirmininkui suteikiu žodį pagal Statuto 108 straipsnį.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, norėčiau, kad nebūtų cituojama mūsų šalies Prezidentė labai vienašališkai ar kaip nors. Noriu pacituoti tiksliai jos žodžius: „Tiesa, kitų metų biudžeto projektas atspindi pagrindinius šalies prioritetus. Valdantieji laikosi strateginių ir ilgalaikių įsipareigojimų. Valstybės biudžeto projekte numatyti papildomi daugiau kaip 600 mln. eurų socialinei atskirčiai – reikšmingas postūmis…“ ir t. t. Prašau matyti visas puses ir kviečiu balsuoti už Vyriausybės pateiktą…
PIRMININKĖ. Dėkojame. (Balsai salėje) Balsuojame ir apsisprendžiame dėl 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto. Prašom.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 128 Seimo nariai: už – 84, prieš – 29, susilaikė 15. (Plojimai) 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1227(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
Gerbiamasis premjere, žodis jums.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš tikrai noriu visiems padėkoti – ir valdančiųjų frakcijų koalicijos nariams, ir frakcijoms, kurios nėra pasiskelbusios nei kaip pozicija, nei kaip opozicija, opozicinių frakcijų nariams už pastabas, pasiūlymus, kritiką. Manau, kad dėl šio biudžeto, kurį mes šiandien priėmėme, tikrai galėjome kiekvienas išreikšti savo poziciją. Tai yra socialiai orientuotas biudžetas, gerinantis gyvenimą tiems, kam labiausiai reikia, padedantis ilgalaikius pamatus toliau tęsti neišvengiamai svarbias reformas. Dar kartą ačiū visiems. Manau, kad tikrai 2018 metais kiekvienas Lietuvos žmogus pajaus, kad valstybė juo rūpinasi. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. I. Šimonytė – replika po balsavimo.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai dėkoju. Aš norėčiau padėkoti P. Gražuliui, kuris atrado nežinomą aritmetikoje dėsnį, kaip galima sutaupyti pusantro karto daugiau išlaidų, negu jų apskritai biudžete yra suplanuota. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mačiau, pirmasis atsistojo gerbiamas N. Puteikis. Prašau, kolega.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš susilaikiau. Aš nesuklydau. Susilaikiau, nes esu įsitikinęs, kad ir mokslininkams, ir medikams, ir ypač kitiems biudžetininkams, kurių pajamos labai mažos, mes tikrai galėjome surasti pakankamą pinigų sumą sumažinę paprastąsias išlaidas.
PIRMININKĖ. Ačiū. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš dar noriu pasakyti repliką. Man atrodo, nereikia paimti vieno sakinio iš Prezidentės pranešimo, bet žiūrėti į visą kontekstą ir kokiu metu tas pranešimas padarytas.
Antras dalykas dėl… Dar pamiršau vieną faktorių pasakyti. Jeigu būtų racionaliai pastatytas suskystintųjų dujų terminalas, mes dar papildomai turėtume 100 mln. eurų. Štai ką reiškia, kai neracionaliai yra naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Jeigu ne klaidos arba sąmoningos konservatorių klaidos, apie 1 mlrd. eurų šiandien būtų papildomai biudžete ir visas konservatorių pageidavimų koncertas būtų įgyvendintas.
PIRMININKĖ. Ačiū. (Balsai salėje) Ar galime nutraukti replikas po balsavimo? Galime. Dirbame toliau.
13.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų, 2019 metų ir 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projekto Nr. XIIIP-1241(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų, 2019 metų ir 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIIIP-1241(2). Svarstymas. Pirmiausia prašom pateikti komitetų išvadas. S. Jakeliūnas, Biudžeto ir finansų komiteto išvada. Jeigu galite, kolegos, paklausykite. Prašau dėmesio.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Pirmiausia ir aš prisidėsiu prie sveikinimų, kad mes priėmėme pagrindinį dokumentą kitiems metams – savivaldybių ir valstybės biudžetą. Dabar susijęs projektas, kalbant apie 2018 metų, 2019 metų ir 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamus rodiklius. Jame yra numatytos konsoliduotos pajamos, taip pat asignavimai, arba išlaidos. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį projektą gruodžio 6 dieną ir pritarė jam bendru sutarimu. Tačiau noriu atkreipti Sekretoriato dėmesį, kad tai, kas buvo balsuota ką tik svarstant ankstesnį dokumentą, daro nežymią, bet vis dėlto įtaką vienam rodikliui, t. y. 2018 metų asignavimams, todėl siūlysiu koreguoti šitą dydį atsižvelgdamas į tai, dėl ko Seimas balsavo prieš tai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu N. Puteikį pateikti Audito komiteto išvadą. Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas svarstė šį projektą. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 3, susilaikė 0. Taigi Audito komitetas pritarė šitam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išvados išklausytos. Bendroji diskusija. K. Glaveckas. Ar norite diskutuoti dėl Seimo nutarimo dėl 2018 metų, 2019 metų ir 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių?
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, tikrai yra proga pasakyti apie nutarimą, nes tai, ką mes darėme dabar iki šito klausimo, pagal visą mano 25 biudžetų sudarymo patyrimą lygiai tas pats buvo kiekvieni… Opozicija visą laiką kritikuoja, o pozicija daro pagal save. Pasikeičia vietomis ir viskas pasikeičia vietomis.
Esminis dalykas yra tas, kad tokių kokybinių pokyčių yra sunku tikėtis. Bet aš noriu daugiau kitus dalykus akcentuoti, tai, kad iš tikro daug siūlymų yra susijusių su išlaidų didinimu, su asignavimų didinimu, bet norint juos įgyvendinti, natūralu, reikia Lietuvai arba savus pinigus spausdinti, arba naudoti Papua Naujosios Gvinėjos patyrimą, kokį jie turi, mažindami valstybės skolą. Yra išleisti vadinamieji dangaus pinigai. Kai miršta žmogus, reikia įdėti jam pinigų, tuos tikrus pinigus keičia į tuos dangaus pinigus, ir taip valstybė sau papildo finansus. Mes galėtume, jeigu naudotume tokią praktiką… Sakau tai su humoru, būtų irgi panašus variantas.
Dabar iš patyrimo ir to, ką mes šiandien darėme, visi pastebėjote, kad dažniausiai opozicija ir visi mes stengiamės vienu metu ir mažinti mokesčius, ir didinti išlaidas. Tai iš esmės faktiškai neįmanoma, bent jau tuo atveju, kai efektyvumas nedidėja. Pagrindinės problemos kitų metų biudžeto, aš manau, kaip ir viso to laikotarpio, yra gebėjimas atlikti, padaryti reformas, kurias mes pradėjome. Tai yra politinis klausimas, politinės valios klausimas, nes reformų nepadarymas arba dalinis padarymas visiškai atsispindi tuose biudžetuose, nes, pavyzdžiui, mes didiname algas ir džiaugiamės, kad užlopome socialines skyles, bet tas didinimas yra labai simboliškas – 3, 10, 20 eurų. O žinant, kad šiais metais infliacija dabar yra apie 4,5 %, kitais metais irgi bus 3,5 %, tas didinimas yra nulinis.
Antras dalykas. Reikia turėti omeny, kalbant apie trejus metus, mes neturime trimečio biudžeto. Mes tik turime kontrolinius skaičius. Pavyzdžiui, kitais 2018 metais Europos Centrinis Bankas uždaro kiekybinio skatinimo programą. Tai yra trilijonas su viršum dolerių į ekonomiką Europos Sąjungos. Įsivaizduokite, kaip mes galime jau kitais metais, dar po metų papulti į kokią duobę, nekalbant apie 2020 metus, 2022 metus. Mes tą biudžetą padarėme iš tikro mažai pasirengę ne rezervų prasme, bet visos ekonomikos prasme tiems iššūkiams, kurie mūsų laukia, nekalbant apie tai, kad iš esmės valstybės praranda dabartiniu metu spausdinimo monopoliją. Kaip savo laiku telefonai prarado monopoliją dėl interneto, taip dabar iš esmės valstybės gebėjimas arba spausdinimas pinigų praranda monopoliją dėl kriptovaliutos, kuria pasitikėjimas auga. Anų padengimas – 3 %, šis nulinis, bet jis auga. Visi tie iššūkiai ateis į Lietuvą. Mūsų jaunimas, jauni spartuoliai ir kiti, kurie yra, jau tą dalyką pajuto ir daro, o mes darome biudžetą tokį patį, kaip darėme, – mes vystome ekstensyviai, sprendžiame problemas, mes nebegalime jau daryti. Todėl aš manau, kad biudžetą reikia pradėti svarstyti ne dabar, dabar buvo tiktai vaidinimas, kad mes ką nors darome, mes nieko nepakeitėme, bet prieš, iš anksto per įstatymų svarstymą ir biudžeto svarstymą pirminėse stadijose, kad būtų galima įdėti viešą svarstymą, kad gyventojų, piliečių biudžetą padarytume – alternatyvų biudžetą. Mes juk to nieko nedarome! Mes einame pasroviui ir galvojame, kad rytoj bus lygiai tas pats oras ir lygiai tie patys rezultatai. Žinokite, taip tikrai nebus.
Noriu pasakyti, šitas dokumentas, kurį mes (…), yra absoliučiai niekinis, yra tik formalumas. Palyginkite trejų, ketverių metų laikotarpio tuos rodiklius, tuos pačius straipsnius, tai tie skaičiai net nesutampa. Aš manau, galima pritarti tiems skaičiams, bet jie yra simboliniai ir nieko nepasakantys. Jeigu čia šalia būtų infliacijos rodikliai, nedarbo rodikliai arba dar kokie nors kiti parametrai, kurie rodo efektyvumą, efektyvumo parametrai, aš suprasčiau, kad mes žiūrime į priekį, ne tiktai į pajamas ir asignavimus, bet ir į efektyvumą. Mes to nežiūrime ir to nedarome. Valstybės ataskaita, kontrolės arba kitos yra iš tikro dokumentai, kurie daromi dėl dokumentų.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
K. GLAVECKAS (LSF). Dėkot man… Dar aš turiu laiko, ar ne? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Jau laikas.
K. GLAVECKAS (LSF). Frakcijos vardu. Gerai. Ačiū už dėmesį visiems.
PIRMININKĖ. Ačiū už supratimą. Dar laukia labai daug įstatymų projektų. Kviečiu A. Sysą diskutuoti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, suprantu, kad svarbiausias darbas kaip visada padarytas – biudžetas priimtas. Aš keliu klausimą apskritai, ar reikalingas šitas nutarimas, nes kai aš pradėjau ieškoti, kaip susidarė šitie skaičiai, niekas negali paaiškinti. Jūs pasižiūrėkite, palyginkite pirminį projektą, kuris buvo, ir antrąjį projektą. Vienais metais – ten -5, kitais – +25. Tai yra kažkokie kontroliniai skaičiai, kaip sakė profesorius, aš su juo nesirengiu rungtyniauti šioje srityje, aš žiūriu kaip skaičių mėgėjas ir bandau juos analizuoti. Svarstant biudžetą buvo be galo daug siūlymų ir po to buvo be galo daug pažadų, kad tai bus 2019 ir 2020 metais. Tada, kai aš žiūriu į šituos skaičius, o kaipgi tie skaičiai atsispindi konsoliduotam 2019 metų biudžete, aš suprantu, kad man niekas negali pasakyti, turbūt ir Ministras Pirmininkas, ar bus mokesčių reforma. Nes 2019 metais yra augimas +247 mln. eurų, toks buvo ir be mokesčių reformos, vadinasi, 2019 metais irgi nieko nedarome. Na, gal 2020 metais, nes ten augimas yra 590 mln., lyginant su 2019 metais, bet nežinau, kaip jie išeina. Aiškinamojo teksto nėra.
Dar įdomiau žiūrėti į išlaidas. Kažkodėl išlaidos vienais metais didėja 220 mln., o 2020 metais išlaidos – tiktai 50 mln. Tai ar čia kokie nors atidėjimai?.. O kas gali man dabar pasakyti, tai mes pagaliau bazinį dydį darbo užmokesčio padidinsime 2019 metais bent 2 eurais? Ar vėl 10 metų atidėsime ir įšaldysime? Tai šitas nutarimas, nežinau… Trimečio biudžeto mes neturime, tai yra skaičiai, nežinau, kam nusiųsti ir ką su jais daryti. Mes juos užmiršime priėmę ir daugiau niekados jų neprisiminsime, nes jeigu aš paklausčiau net finansų ministro, o kokie gi buvo kontroliniai skaičiai 2018 metais… t. y. 2016 metais, kai mes tvirtinome 2017 metų, tai turbūt niekas nepasakytų, ar mes bent ten į 10 % pataikėme, ar ne.
Todėl kreipiuosi į visus – reikia tikrai rimtai susimąstyti, ar mums šitas nutarimas apskritai reikalingas ir ką mes su juo darysime, nes, kaip sakė posėdžio pirmininkė, įstatymų daug, o laiko mažai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta. Po svarstymo nuomonė už, nuomonė prieš. Aš tiktai noriu atkreipti dėmesį, kad tai, ką mes šiandieną svarstėme – 2018 metų pasiūlymus, reikės patikslinti, bet po svarstymo, manau, tikrai galime pritarti. Ar gerbiamas S. Jakeliūnas nori kalbėti? S. Jakeliūnas, prašom, nuomonė už.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Noriu šiek tiek reaguoti. Taip, tai yra svarbūs skaičiai, tačiau jie yra grįsti tomis prielaidomis, kurios dabar yra suformuotos Fiskalinės drausmės ir kituose įstatymuose, ir grįsti priimtais sprendimais, siejamais su 2018 metais. Tikėtina, kad tie skaičiai gali keistis, tačiau, kaip ir kiek, mes dabar nežinome. Jie reikalingi kaip orientyrai, į kuriuos turime atsiremti. Matysime, kokia bus situacija kitais metais, ir atitinkamai jie bus perplanuoti. Kai galų gale, aš tikiuosi, ateityje turėsime trimetį biudžetą ir jo nekeisime, tada tie skaičiai bus tikrai įkalti į akmenį, šiuo metu taip nėra, tai yra orientaciniai dalykai, į kuriuos turime reaguoti, bet nepriimti, kad jie yra nekintantys. Todėl siūlau balsuoti už ir palaikyti šituos rodiklius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nėra, gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Galime pritarti. O priėmimą, gerbiamieji… Prašau. Galime pritarti. O priėmimą prašyčiau daryti vakariniame posėdyje, kad Finansų ministerija, įvertinusi pasiūlymus, galėtų patikslinti 2018 metų skaičius. Sutarėme. (Balsas salėje: „Balsuojame!“) Jau dabar sutarėme, kad po svarstymo… (Balsas salėje: „Mes nesutarėme!..“)
Gerai. Jūsų reikalavimas – valios išraiška. Prašau balsuoti po svarstymo dėl Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų, 2019 metų ir 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“. (Šurmulys salėje)
Balsavo 101 Seimo narys: už – 74, prieš – 3, susilaikė 24. Po svarstymo pritarta. Ir, kaip sakiau, priėmimą surengsime vakariniame posėdyje, kai bus galutinai patikslinti skaičiai.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas… (Balsai salėje) Replika. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Labai trumpa replika po balsavimo. Čia daugiau būtų mano replika, susijusi su biudžeto tvirtinimu. Konservatoriai pasisakė, kad gal ir nėra biudžetas blogas ir kad pirmą kartą skiriami 2 % krašto apsaugai. Tai jie nuolat deklaravo, kad pasiekėme 2 %, bet kas jiems neleido balsuoti už biudžetą? Gal Maskva? Kad jie negali balsuoti už šitą biudžetą, kur 2 % skiriama krašto apsaugai, mūsų gynybai.
PIRMININKĖ. J. Razma. Dabar jūsų replika.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aišku, yra įvairių priklausomybių medicinine prasme formų. Aš matau, kad P. Gražulis turi tikrai priklausomybę nuo konservatorių. Jeigu kas galite rekomenduoti, kaip iš to išeiti, tai, specialistai, siūlau – kaip nors pagelbėkit žmogui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Šurmulys salėje) Gerbiamas Petrai, gal tikrai nebetęskime diskusijų. Dirbame toliau. Dėkui už išsakytas pozicijas.
13.37 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1218(2) (priėmimas)
Skelbiu kitą darbotvarkės 1-3 klausimą – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1218(2). Priėmimas. Pasiūlymų nebuvo gauta. (Šurmulys salėje) Labai prašau dėmesio!
Prašau pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime. Rimantai Jonai Dagy, norite kalbėti dėl straipsnio ar dėl viso? Dėl viso.
3 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 4 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta, galime priimti? Galime. 5 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 6 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 7 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galima. 8 straipsnis – įstatymas įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d. Šį straipsnį priimti galime.
Priėmimo metu nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė už – V. Rinkevičius. V. Rinkevičiaus nematau. G. Skaistė – nuomonė prieš. (Balsai salėje) Bet jau dabar G. Skaistė kalba prieš, o V. Rinkevičius truputį palaukia.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tiesų norėčiau pasisakyti prieš šį Socialinio draudimo fondo biudžetą turbūt dėl to, kad jis mažai kuo skiriasi nuo visų buvusių, ir tie pažadai, kurie buvo daromi prieš rinkimus, čia visiškai neatsispindi. Manau, kad šitas projektas yra visiškai neambicingas ir pagal Valstybės kontrolės rekomendacijas nėra išgryninta, kur yra draudiminės išmokos, kur yra valstybės socialinės politikos išraiška. Todėl išeina tokie dalykai, kai pensininkai supriešinami su motinomis ir ligoniais ir vienų draudiminiai pinigai keliauja visai ne tiems, kas juos sukaupia. Šiandien matome, kad nėra pakankamas finansavimas tiek ligos draudimo, tiek motinystės draudimo, o valstybė iš savo biudžeto nemato reikalo šiuos nepriteklius finansuoti. Todėl jeigu iš tikrųjų šiandien būtų buvę pritarta pasiūlymams, kurie buvo registruoti, kad valstybė prisidėtų ten, kur yra nustačiusi didesnes prievoles mokėjimams, būtų prisidėjusi iš savo biudžeto, o ne paėmusi iš pensininkų sunešamų pinigų, tai jau šiandien būtų galima pensijas padidinti bent 20 eurų.
Kitas dalykas, kuris man kelia nerimą. Mes kalbame apie pensijų sistemą ir matome, kad po dešimties metų ateis visiškas krachas ir kad pakeitimo norma tarp darbo užmokesčio ir pensijos, kuri bus galima mokėti, yra visiškai baisi, bet šiandien mes nesiimame jokių esminių sprendimų, jokių pasiūlymų, kaip iš tikrųjų tą pensijų sistemą reikėtų keisti. Šiuo atveju mane dar labiau neramina ministro pamąstymai, kaip turėtų kisti pirma, antra, trečia pakopa, nes iš tikrųjų matome, kad informacijos kiti žmonės, ne ministras, bet kitos partijos ir kiti suinteresuoti pensijų sistemos dalyviai, neturi jokios. Matome, kad iš tikrųjų to bendro sutarimo nėra apskritai ieškoma, todėl raginčiau nepritarti ir šiam sprendimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – V. Rinkevičius. Prašau.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, daug buvo diskutuota svarstant ir komitetuose, ir visur apie šių metų Socialinio draudimo fondo biudžetą. Tikrai, man atrodo, išsakytos nuomonės, politinės diskusijos, ginčai ir pozicijos, opozicijos, nebesinori kartoti tų pačių skaičių, vėl tą patį sakyti, dar kartą argumentus išsakyti. Jau tiek buvo kalbėta. Aš manau, kad tiesiog būtų nesąžininga ateinančių metų Valstybės socialinio draudimo fondo biudžetą vadinti nepagrįstu ar neracionaliu, ar blogu. Vis dėlto būkime teisingi, visada tų trūkumų rasime bet kur, kiekviename dokumente ir biudžete, ir taip toliau. Bet jeigu žiūrėtume į visumą, į progresą, į pažangą, tai tikrai čia yra labai daug gerų dalykų.
Siūlau balsuoti už, truputį prigesinti politines savo aistras ir pripažinti, kad vis dėlto yra gerų dalykų. Tai būtų bendrai visų mūsų, viso Seimo, geras priimtas sprendimas ir parodyta gera valia Lietuvos žmonėms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad apie biudžetą reikia kalbėti konkrečiai, o ne apskritai politiškai. Juo labiau kad socialinio draudimo biudžetas – kuo mažiau politikos, tuo geriau. Aš manau, teisingi sprendimai buvo priimti, kai mes atsiejome nuo politinio ciklo pensijų indeksavimą. Tai buvo padaryta anoje kadencijoje, priimtas sprendimas, jau šiais metais tą darėme. Todėl labiau norėčiau, kad mes susikoncentruotume į tai, kas padaryta pačiame biudžete.
Noriu priminti, kad jis buvo socialinio modelio sudėtinė dalis. Vien žiūrėdami per socialinį modelį mes galvojome, kad šiek tiek pataisėme Darbo kodeksą ir tuo baigėme. Nebaigėme, nes socialinio draudimo sistemos srity padaryti labai nedideli pataisymai. Taip, reikia sveikinti. Šiame biudžete numatyta perimti skolą, kuri buvo politiškai per daugelį metų priimta. Manau, kad tai nuo politikų priklauso, bet žiūrėkime, kas buvo toliau. Ar jau toks geras biudžetas, kad mes galime sumažinti įmokas ūkininkams? Buvo priimti sprendimai dėl šio biudžeto nepadidinti įmokų į socialinį draudimą, nes mes ir taip turime mažiausias pensijas. Bet buvo priimta būtent ūkininkams sumažinti socialinio draudimo įmokas ir „Sodra“ netenka 2 mln. Aišku, jeigu žiūrime, kad yra milijardai, tai 2 mln. nedaug.
Bet, gerbiamieji, tai yra mūsų visų pinigai. Kodėl mes stebimės po to, kad pensijos yra mažesnės? Atleidžiame kitus, užuot skatinę, tempę prie aukštesnių įmokų, mes darome mažesnes įmokas. Aišku, vien dėl to negalime pritarti. Ką toliau darome su antra pensijų pakopa – klausimas liekas atviras. 175 mln. kitais metais imsime iš pensininkų…
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega. Laikas!
A. SYSAS (LSDPF). Atsiprašau. Todėl nepritariu. Dėkui už pastabą.
PIRMININKĖ. S. Jakeliūnas – nuomonė už.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš, atvirkščiai, siūlau pritarti, nes tas žymusis socialinis modelis, neišsprendus „Sodros“ skolos – 3,7 mlrd. eurų, nežinia, kaip būtų veikęs, nežinia, kaip būtų veikusi indeksavimo sistema. Todėl šitas Socialinio draudimo fondo biudžetas yra iš tikrųjų… Valstybės biudžetas vis dar yra deficitinis dėl aiškių priežasčių, o šitas yra beprecedentis, mes išsprendžiame didžiulę skolos problemą, kuri sudaro prielaidas toliau tvariai didinti pensijas. Pensijų didėjimas, kuris jau buvo užtikrintas šios kadencijos Seimo, ir kitų metų sausio mėnesį jos bus padidėjusios vidutiniškai 60 eurų, taip pat yra beprecedentis ir visa tai vyksta subalansuoto „Sodros“ biudžeto (ir netgi su rezervu „Sodros“ biudžeto) kontekste.
Taigi šitie sprendimai, kurie priimti, sudaro geras prielaidas ateityje reformuoti ir „Sodros“, socialinio draudimo sistemą, ir mokestinę sistemą, kadangi, neišsprendus „Sodros“ problemos, nežinia, kaip tie dalykai būtų vykę.
Kiti sprendimai, priimti dėl minimalių įmokų, ne mažesnių nei nuo minimalios algos, taip pat yra esminiai ir jie tikrai reikalingi tam, kad ir žmonės būtų apdrausti, ir dabartiniai pensininkai galėtų tikėtis oresnės pensijos. Todėl manau, kad vienas iš geriausių sprendimų šitos kadencijos yra būtent šitas biudžetas, ir siūlysiu palaikyti jį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų šiame biudžete yra vienas teigiamas dalykas, t. y. kad valstybė galų gale skolą paėmė sau ir jau nebesemia daugiau iš pensininkų pinigų, tai, ką turėjo daryti iš valstybės biudžeto, imdama per kitus mokesčius. Bet tai turbūt ir pagrindinis dalykas, ką mes galime čia dabar įžiūrėti.
Jeigu dabar pažiūrėtume, ką mes pasiekėme šiuo biudžetu, tai iš tikrųjų mes ir toliau tęsiame tą pačią ydingą praktiką, pabrėžiu, kai jau pinigų yra ir valstybėje nėra krizės, kai mes nepadengiame išmokų per daug draudimo rūšių, tų išmokų, kurių įmokos yra daug mažesnės, todėl priversti atimti iš pensininkų pinigus, nes būtent iš tos eilutės finansuoja. Gerbiamasis Rinkevičiau, tai yra 167 mln.
Pone Jakeliūnai, prieš tai, kol jūs dar nebuvote šioje daugumoje, ne viename forume mes su jumis diskutavome ir sakėme, kad tą ydingą praktiką reikia baigti. Deja, šita ydinga praktika liko, o tai yra 22 eurai per mėnesį pensijos, senatvės pensijos. Vadinasi, mes kitais metais tiek – 22 eurų neduodame, nors pagal socialinio draudimo principus turėjome duoti. Niekam mes čia nepaaiškinsime, kodėl to nepadarėme, nes biudžetas yra perteklinis. Su „Sodros“ reforma išvis neaišku, kas čia bus daroma toliau. Niekas nežino, nieks nieko negali paaiškinti. Pabrėžiu, kad tas pensijų padidėjimas skaičiuojat bus visas suvalgytas infliacijos.
Taigi pagerėjimo pensininkai, pagerėjimo, pabrėžiu, nepajus, todėl aš negalėčiau pritarti šitam biudžetui, nes jisai tokiomis sąlygomis, kokios dabar yra, nesprendžia problemų.
PIRMININKĖ. Laikas! Ačiū už jūsų nuomonę. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų stebina valdančiosios daugumos pozicija, kaip yra išspręstos esminės problemos, kaip sudarytas pagrindas reikšmingai pagerinti pensininkų padėtį, reikšmingai didinti pensijas, bet iš tiesų yra numetamas varganas grūdas ir kalbama apie tai, kokia graži puota. Iš tikrųjų pensininkų situacija nesikeičia, jie ir toliau gyvena nepritekliuje. To indeksavimo, apie kurį šiandien kalbame, nepakanka ir kol kas prielaidų tam keistis nėra, todėl kviečiu nepalaikyti šio biudžeto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar dvi nuomonės. Užsirašė kalbėti už T. Tomilinas. Suteikiu žodį.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai negaliu suvokti, negaliu patikėti, kaip M. Majauskui gali apskritai kilti mintis kalbėti, kad pensijų didinimas yra blogai. Pensijos padidėjo nuo 2017 metų sausio mėnesio vidutiniškai 63 eurais per mėnesį. Taip, pensijų sistema yra mūsų nuosavybė, žmonės gauna skirtingas pensijas, mes diskutuojame dėl to, kokie tie skirtumai gali būti, tačiau kalbėti, kad 60 eurų yra labai mažai (63 eurai!), tikrai reikia turėti gėdos. Jūsų Vyriausybė, aš tik primenu, jūsų Vyriausybė mažino pensijas, o šiandien jūs kalbate, kad mes nieko nedarome, kad mes per mažai didiname. Pasakykite tą stebuklingą skaičių, kuriuo jūs galėtumėte padidinti tas pensijas. Tai yra grynas populizmas, gryniausias populizmas, žaidimas varganai gyvenančių žmonių jausmais. Tiesiog gėda klausyti!
PIRMININKĖ. Ačiū T. Tomilinui. Paskutinis kalba P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Tikrai būčiau nekalbėjęs, jeigu ne gerbiamas M. Majauskas. Atrodo, esate jaunas vyras, atmintį turite tikrai neblogą – jūs gi mažinote pensijas, jūs! Nė viena Europos Sąjungos šalis, nei mūsų kaimynės, spręsdamos krizės problemas, nesprendė tos problemos pensininkų sąskaita. Jūs gi nustekenote pačius biedniausius, jiems mažinote pensijas, ir dabar dar moralizuojate, kad per mažai pakeltos pensijos. Per metus pakeltos vidutiniškai 65 eurais. Tikrai yra labai didelis pakėlimas. Konservatoriai juokiasi. Tai jeigu jūs būtumėte valdžioje, tai jūs atimtumėte ir tuos 65 ir atiduotumėte kažkokiems oligarchams tuos pinigus! Neturi gėdos kalbėti, patylėtumėte, bent jau patylėtumėte! Dievulėliau tu mano, Dievulėliau, man trūksta žodžių!
PIRMININKĖ. Su tuo Dievulėlio palinkėjimu ir balsuokime dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto, apsispręskime. Nuomonė už, prieš ar susilaikome.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 82, prieš – 10, susilaikė 18. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, leiskite man pasinaudoti pirmininkės teise ir neleisti replikuoti, kalbėjome.
13.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1473 (pateikimo tęsinys)
Skelbiu darbotvarkės 1-4 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1473. Noriu jums priminti… Gerbiamasis R. J. Dagys tikriausiai labai nepyks, kad nesuteikiau žodžio replikuoti. Leiskite priminti, kad įvyko pateikimas. Buvo tik pristatymas, į klausimus nebuvo atsakyta. Pateikimo stadijoje aš buvau teikėja, todėl jeigu norite užduoti man klausimus, galite tai padaryti. Gal dabar norinčius klausti pateikimo stadijoje prašome užsirašyti. Pirmasis klausia E. Gentvilas. Jeigu leisite, aš atsakysiu, būdama čia, šitoje tribūnoje.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Rima, už galimybę jums užduoti klausimą. Žinoma, norėtųsi, kad G. Kirkilas pristatytų šį komitetų sudėties pakeitimą, nes jis tada galėtų atsakyti. Jūs vėl išsisuksite nuo to klausimo, nes sakysite, kad Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcija taip norėjo. Vis dėlto aš pakartosiu tą patį klausimą. Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcija neturi atstovų bent keturiuose komitetuose. Pretekstas, kodėl A. Skardžius yra patraukiamas iš Ekonomikos komiteto, yra laikinosios komisijos tyrimas. Bet, siekiant išvengti galimo privačių ir viešųjų interesų konflikto, tikrai yra kitų komitetų, kurie galėtų būti dar neutralesni šio asmens atžvilgiu. Ar nesvarstėte, rengdama šitą projektą, pasiūlyti kitą komitetą, pakalbėti su jūsų koalicijos partneriais, kad tikrai gal Aplinkos apsaugos komitetas nėra tas pagrindinis komitetas?
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Išties dar kartą sakau, primenu Statuto 44 straipsnį, kad tai yra frakcijos valia, nes dėl proporcingumo normų mes apsisprendėme Seniūnų sueigoje, jas pasitvirtinome ir frakcija teikia tokį pasiūlymą. Jeigu vadovautumės logika, kurią jūs išsakėte, tai Sveikatos reikalų komitete negalėtų dirbti nė vienas medikas, Švietimo ir mokslo komitete – nė vienas mokytojas, todėl galimai sudaryti prielaidas tikrai nederėtų. Frakcijos nuomonę gerbiu, jos pasiūlymas yra, todėl ir buvo toks teikimas.
Kitas norintis paklausti – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiama pirmininke, jūs man atsakėte į klausimą, kurį uždavė gerbiamas S. Gentvilas. Iš tikrųjų, mano manymu, tai yra frakcijos apsisprendimas, ir niekas nekvestionuoja, o komisijos išvados yra politinės, nes ponas A. Skardžius kritikavo konservatorius, ir konservatorių kerštas yra A. Skardžiui. Iš esmės jis valstybei jokios žalos nepadarė, tai kalbama ir Antikorupcijos komisijos išvadose, tai yra paprasčiausias kabinėjimasis. Konservatorių dar vienas kabinėjimasis, kad žmogus, kaip sako, drįsta ir iškelia konservatorių daromas problemas ir žalą valstybei.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs manęs neklausėte, tai aš neturiu ką atsakyti.
Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tik norėčiau jus patikslinti: ne kiekvienas medikas perėjo specialiosios komisijos tyrimą ir sulaukė tokių išvadų. Čia yra ne profesija, ne žmogaus išsimokslinimas kvestionuojamas, bet iš tikrųjų, kad teko pereiti komisiją ir sulaukti tokių išvadų. Aš neturiu pasiūlymo, kur galėtų būti, bet mano pasiūlymas šiandien buvo ir Seniūnų sueigoje: ar iš tikrųjų nebūtų geriau, jeigu mes bendrai pasitarę, galbūt net suėję seniūnai sudarytume tokias sąlygas, kad žmogus būtų patvirtintas tame komitete. Iš balsavimo praeitą kartą mes supratome, kad ir pats komiteto pirmininkas labai kategoriškai prieštarauja buvimui tame komitete kolegos, tai nelabai žinau, kokia bus darbinė nuotaika. Gal iš tikrųjų galima rasti tokį variantą, kuris tenkintų visas puses iš karto?
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, aš dar kartą primenu, kad mes turime vadovautis Statutu ir kad atstovavimo norma atitinka. Tik vienintelis 44 straipsnio 8 punktas skelbia, kad jeigu neatitinka proporcinio atstovavimo (o mes negalime tuo naudotis, nes atitinka), tik tada Seimas gali priimti nutarimą ir skirti Seimo narį į kitą komitetą, kuris nenurodytas frakcijos prašymu. Vadovautis Statutu turime.
Gal pabaikime procedūrą? Po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Negalime. Dėl vedimo tvarkos – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų frakcijos vardu mes norėtume paprašyti pertraukos iki kito posėdžio, nes Seimas niekur nepasistūmėjo šiuo klausimu, diskusijose keliami tie patys klausimai ir niekaip nerandame atsakymo, tai vienas dalykas. Antras dalykas, žinau, kad yra iniciatyvų registruoti pataisas dėl šio pasiūlymo. Tai mes irgi gerbiame frakcijos valią, nepažeisime jokių proporcijų, bet galbūt rasime sprendimus, todėl mes registruosime pataisas. Dėl to frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Šiuo klausimu bus paskutinė pertrauka, kokia bus galima. Aišku, jūsų prašymas yra teisėtas. Tik aš noriu priminti, kad pasiūlymai išties yra užregistruoti. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė yra pasiūliusi I. Šiaulienę skirti būtent į šį Aplinkos apsaugos komitetą, o A. Skardžių įrašyti į Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Yra P. Gražulio pasiūlymas, kuris siūlo, kad į Aplinkos apsaugos komitetą ateitų dirbti G. Landsbergis, o R. Morkūnaitė-Mikulėnienė dirbtų Seimo Ekonomikos komitete. Panašu, kad mes galime jau turėti ir visiškai nebevaldomą situaciją. Bet dabar mano komentarą priimkite kaip komentarą.
Prašom balsuoti dėl frakcijos teisėto siūlymo. Pertrauka iki kito posėdžio. Kaip minėjau, tai bus paskutinė pertrauka, vadinasi, vakariniame posėdyje mes turėsime priimti sprendimą.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 40, prieš – 46, susilaikė 18. Skelbiu pertrauką pateikimo stadijoje, nes nuomonės nebuvo išsakytos ir po pateikimo nebuvo priimtas sprendimas.
Gerbiamieji kolegos, mūsų darbotvarkėje yra numatyta pertrauką skelbti 14 val. 10 min. V. Juozapaitis, labai atsiprašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke.
Vakar buvo įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos mūsų iškiliausiems Lietuvos menininkams ir mūsų Kultūros komiteto pirmininkas išplatino pareiškimą, kuriuo pasveikino visus, ir pasakė, kad Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatai tai yra mūsų kultūros ir meno šviesos nešėjai. Aš nežinau, ar jis visiems laureatams taiko tokius ditirambus, ar jis išskiria kai kuriuos, bet noriu priminti, kad, atsakydamas į jūsų repliką, kad medikai negali dirbti komitetuose, mokytojai – švietimo komitetuose, taigi aš ir vėl esu spaudžiamas ir daroma viskas, kad aš nedirbčiau Kultūros komitete, nes Kultūros komiteto pirmininkas ir toliau vykdo visiškai protu nesuvokiamą keršto ar kažkokią akciją spausdamas ir Etikos ir procedūrų komisiją, ir turbūt vėl teks man prašytis pereiti į kitą komitetą. Taigi ši istorija nesibaigia. Aš manau, kad šiame Seime išties yra problemų su identifikavimu. Apskritai, kai žmonės viena kalba, antra daro, o trečia galvoja, išties labai sudėtinga suvokti, ar mes gyvename realybėje, ar tai yra koks nors siurrealistinis F. Kafkos procesas.
14.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1483 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega, už jūsų repliką. Kaip jau minėjau, mūsų darbotvarkėje turime septynias minutes ir rezervinį, kurį prašė pateikti. Rezerviniu 1 klausimu L. Kasčiūnas galėtų ateiti į tribūną. Skelbiu rezervinį 1 klausimą – Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“. Gerbiamas Laurynai, prašome pateikti Seimo nutarimą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, labai ačiū. Aš labai trumpai. Kadangi nutarimas yra reikalingas, kad klausimas atsidurtų mūsų darbotvarkėje, tai tiek ir būtų to pristatymo. Siūlau visiems gražiai pritarti ir tada jau padiskutuosime, kai diskutuosime dėl įstatymo pateikimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių paklausti nėra. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu? Galime. Po pateikimo norite balsuoti. Prašom. Kas už tai, kad būtų įrašyta į darbotvarkę papildyti darbų programą, papildyti darbų programą, prašome balsuoti.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 53, prieš – 6, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta. Svarstymas.
Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonės už, nuomonės prieš norinčių sakyti nėra. Galime bendru sutarimu? Galime.
Priėmimas. Nuomonės už, nuomonės prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame, kad būtų papildyta darbų programa.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 53, prieš – 4, susilaikė 18. Darbų programa papildyta.
14.06 val.
Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektas Nr. XIIIP-1475 (pateikimas)
Kviečiu pristatyti Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektą Nr. XIIIP-1475. Pateikimas. A. Gumuliauskas. Prašom, gerbiamasis kolega.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Eigą šio įstatymo projektui suteikė Valstybės istorinės atminties komisija, kur bendru sutarimu buvo sutarta, kad reikia sugrąžinti Lukiškių aikštės istoriją į teisinius rėmus. Daug kas spekuliuoja šituo įstatymo projektu dar jo nematę ir aiškina, kad būtent politikai kišasi į meninius procesus. Aš noriu pasakyti, kad jokio kišimosi tikrai nėra. Paprasčiausiai mes bandome sugrįžti prie įstatymo raidės ir suteikti šiuo įstatymu didesnį imperatyvą būtent sprendžiant minėtą problemą.
Ši problema jau turi istorinę praeitį. Kaip žinote, 1997 metais Vyriausybė buvo priėmusi nutarimą šiuo klausimu, 1999 metais Seimas taip pat priėmė nutarimą, 2017 m. gegužės 2 d. Seimas priėmė rezoliuciją. Puikiai suprantu, kad rezoliucija yra labiau politinis dokumentas ir jis yra labiau rekomendacinio pobūdžio. Todėl aš manau, kad šis įstatymas tikrai palengvins Vyriausybei darbą ir Vyriausybė tikrai suras sumanų išėjimą iš esamos padėties. Todėl aš dar kartą sakau, jei mes jaučiamės europiečiai ir jeigu mes žinome, kad europinės civilizacijos pagrindinis bruožas yra teisės viršenybė, todėl likime europiečiais ir sugrąžinkime šiam procesui teisinį aspektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių, tačiau skirtas laikas – 10 minučių. S. Gentvilas klausia pirmasis.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiamas įstatymo teikėjau, buvau vienintelis Seimo narys susilaikęs, kai buvo Seimo rezoliucija dėl Vyčio statybos. Tada kai kurie pakritikavo. Aš ne prieš Vytį, ne už bunkerį, ne už ką nors kita, bet iš esmės, kad Seimas turėtų laikytis savo kompetencijos ribų, ministerija turėtų būti laisva daryti tai, kas jai nustatyta. Klausimas jums.
Vis dėlto esate valdantysis. Ar ne laikas jums paprašyti ministrės pasitraukti iš posto, nes ji tiesiogiai nesiklausė Seimo nutarimo? Jeigu jūs net įstatymu norite numatyti, ką ji turi daryti, tai gal laikas keisti ministrę, kadangi ji nebesilaiko Seimo daugumos valios, ir t. t. Ką aš matau, kad jūs ministrę bandote įpareigoti konkrečiai įstatymu elgtis taip, kaip ministerija nenori elgtis. Ar tai yra ženklas apie ministrės nepasitikėjimą? Nes man atrodo, kad ministrė yra laisva elgtis pagal jai nustatytą valią ir…
PIRMININKĖ. Klauskite.
S. GENTVILAS (LSF). …įvykęs konkursas iš tikrųjų yra sveikintinas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Simonai. Tikrai nesu linkęs svarstyti personalijų klausimo. Tai yra Ministro Pirmininko kompetencija ir visos frakcijos sprendimas. Todėl aš tikrai nesiimsiu kalbėti apie personalijas. Tačiau dar kartą pakartosiu, kad vis dėlto tas imperatyvas buvo reikalingas ir mes prie to imperatyvo bendru sutarimu komisijoje priėjome.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Ažubalis, ruošiasi L. Kasčiūnas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, norėčiau paklausti. Kadangi jūs gilinotės į šį klausimą kaip Istorinės atminties komisijos pirmininkas, kodėl vis dėlto Dailininkų sąjunga ir Architektų sąjunga buvo paliktos nuošaly, kai buvo kuriama komisija, kuri turėjo ir organizuoti konkursą, ir vertinti pateiktus projektus?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš tikrai nesu giliai susipažinęs su šitos problemos užkulisiais, tačiau manau, kad būtent šitos sąjungos, kaip tikrai reprezentuojančios atskiras meno sritis, turėjo būti įtrauktos į šį procesą. Gaila, kad taip neįvyko.
Dar norėčiau pridurti štai ką, kad viešojoje erdvėje sklando sostinės įstatymo reikiamybė, nes jeigu mes pasižiūrėsime sostinėje į daugelį viešųjų erdvių, taip pat į pastatus, jie turi didžiulę istorinę ir architektūrinę reikšmę, ir dažniausiai juos valdo ne miesto savivaldybė, bet centrinės valdžios institucijos. Taigi šiuo atveju sostinės įstatymu būtų galima vis dėlto išspręsti Vilniaus miesto savivaldybės ir centrinės valdžios institucijų sąveiką sprendžiant vieną ar kitą istorinę, architektūrinę problemą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Arūnai, iš tikrųjų dažnai čia kyla klausimų, kodėl Seimas turi tarti savo žodį. Mes turbūt turime pavardinti visąlaik tuos nutarimų projektus ir rezoliucijas, kurias Seimas yra priėmęs šiuo klausimu, pradedant nuo 1999 metų nutarimo, kuriame aiškiai įvardijome, kad Lukiškių aikštė yra valstybinės reikšmės reprezentacinė aikštė ir kad čia turi būti valstybės simbolis. Taip pat mes turime gegužės mėnesio rezoliuciją, kurioje aiškiai sakome beveik vienbalsiai, kad turime ieškoti būdų pastatyti valstybės simbolį Vytį ir panašiai. Turbūt čia yra tam tikras atsakymas ir dėl to, kodėl Seimas turi tarti žodį.
Bet man rūpi kitas dalykas. Mes sužinojome, kad konkursą laimėjęs projektas neatitinka paveldosauginių reikalavimų. Tai mes žinome, bet dar įdomiau, ką mes turėsime daryti, jeigu sužinosime, kad konkurso metu jau buvo žinomas faktas, kad galimas laimėtojas, dėl kurio dar…
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). …sprendimo nebuvo priimta, jau potencialiai galėjo pažeisti paveldosauginius reikalavimus? Kitaip tariant, jeigu komisija priėmė sprendimą jau žinodama tuos dalykus. Ar nėra taip, kad tada įstatymas yra tiesiog vienintelė išeitis šitoje situacijoje?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Iš esmės jūs manęs paklausėte ir pats atsakėte į šitą klausimą. Aš tikrai nelabai ką turiu pridurti. Manau, kad šita istorija nėra tokia labai aiški ir ji verta gilesnio tyrimo. Įstatymas šiuo metu, aš dar kartą pakartosiu, yra tik didesnis imperatyvas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų klausimas yra labai užsitęsęs ir laikas baigti šitas diskusijas. Aš jūsų kaip komisijos pirmininko norėčiau paklausti. Mes, diskutuodami dėl šitos temos, susidūrėme su, mano galva, labai precedentine po 25 metų nepriklausomybės diskusija, kad čia yra ne Vytis, čia yra žirgas, arklys, dar kas nors. Ar jums nekelia nerimo mūsų diskusijos kultūra, žiūrint į tą mūsų humanitarinę sritį, kartu žmones, kurie atstovauja tam tikroms kultūrinėms vertybėms, nes tai turbūt nepuošia pačios diskusijos?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš visiškai su jumis sutinku. Šioje diskusijoje dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo pasigirdo tokių tikrai keistų pasakymų. Aš juos kol kas vadinu keistais, bet jie iš tikrųjų, man atrodo, yra vertintini dar griežčiau. Tai iliustruoja, kad su humanitariniais dalykais ugdymo sistemoje nėra gerai, jie tiesiog yra ujami. Aš manau, kad dabar Švietimo ir mokslo komitetas daro daug, kad humanitariką bendrojo ugdymo sistemoje grąžintų į deramą vietą. Manau, kad reikalai galbūt šiuo atžvilgiu taisysis. Kada klausiausi, tiksliau, stebėjau „LRT forumą“, laidą, man tiesiog buvo nejauku, kai mūsų simbolis buvo vadinamas įvairiais epitetais.
Daug kas čia supranta, kad Vytis yra tas Vytis, kuris jau iškeliavo į Kauną. Mes konstatuojame faktą – Vytis. Jeigu yra valstybės simbolis, tai pagal Konstituciją simboliai yra trys: vėliava, himnas ir herbas. Aš manau, kad tas Vytis gali būti įvairus Vytis. Tai yra meniniai sprendimai, į kuriuos mums nedera kištis. Aš kartais ir pagalvoju, kad šiandieninė situacija iš dalies net atspindi mūsų raginimus, nes simbolis yra aikštė. Aikštė sutvarkyta. Aišku, mes labiau pasigendame paminklo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Kernagis. Prašau.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Aš šiame projekte, žinokite, pasigendu masiškumo. Jūs man paaiškinkite, kodėl įtraukėte tik Lukiškių aikštę? Čia dar ne klausimas. Aš tiesiog šiaip turiu pasiūlymų. Manau, kad, tarkim, Nepriklausomybės aikštėje mes įstatymu galėtume įtvirtinti rūtų darželį vietoj to fontano. Taip pat aš manau, kad Europos aikštėje litui turėtų būti pastatytas paminklas. Katedros aikštėje mes galėtume turėti paminklą pagonių dievui Perkūnui. Jūs man dabar pasakykite, ar tiesiog pritrūko idėjų, ar kas atsitiko? Kodėl tik tiek mažai apėmėte?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Jūs su ironija manęs paklausėte, aš su ironija jums atsakysiu, kad visa tai bus galima sudėti į sostinės įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas. Manau, paskutinis.
E. GENTVILAS (LSF). O aš, gerbiamas Arūnai, taip be ironijos paklausiu. Žiūrėkite, reprezentacinė Vilniaus valstybės aikštė. Dabar priimame įstatymą dėl kažkokio akcento, vienokio ar kitokio paminklo. Jau jūs įvardijote kokio. Kodėl mes tos reprezentacinės aikštės architektūrinio sutvarkymo ir planavimo įstatymo nepriėmėme? Pavyzdžiui, apsodinimas, takelių sistema, jungtys su kitomis gatvėmis, suoliukų išdėstymas ir kiti konceptualūs architektūrinio, teritorinio planavimo klausimai priimti be įstatymo. Kaip dabar čia atsitinka su šita abrakadabra? Aikštės architektūrinis suplanavimas be įstatymo, priimtas laisva kūrėjų valia, o štai meninis akcentas – valstybės simbolis – įstatymu. Kaip jūs paaiškinsite šitą paradoksą, prie kurio veda jūsų pateiktas įstatymo projektas?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas Eugenijau, jūs buvote išėjęs, aš jau šita tema kalbėjau.
E. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš noriu pasakyti tiktai tiek, kad šitas įstatymas yra imperatyvas grįžti prie teisinės kalbos sprendžiant šią problemą. Tuo tarpu meniniai akcentai, architektūriniai dalykai yra specialistų reikalas. Gink Dieve, jeigu politikai pradės kištis į tas sritis, tikrai bus negerai ir aš pirmas balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Atsakėte į užduotus klausimus per jums skirtą laiką.
Nuomonė už, nuomonė prieš po pateikimo. L. Kasčiūnas – nuomonė už.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš kalbėdamas už noriu papasakoti tokią vieną labai trumpą istoriją. Dabar dažnai tenka išgirsti, kai Seimas daro sprendimą, apie tai, kad čia neva kažkoks grįžta autoritarizmas, Seimas įsikiša ir panašiai.
Beveik prieš 20 metų Vokietijoje kilo nesutarimai, kaip derėtų įamžinti nacistinio režimo aukų atminimą. Tuometinės Vokietijos Vyriausybės vadovybė palaikė Niujorko architekto P. Aizenmano suprojektuoto paminklo, kurį sudaro per 2 tūkst. akmeninių stačiakampių, idėją. Tuo tarpu tuometinis Berlyno meras palaikė kiek kuklesnio paminklo idėją, kuris būtų skirtas ne išimtinai holokausto, bet visoms karo aukoms atminti. Tačiau Bundestage – Vokietijos parlamente – 314 palaikė P. Aizenmano projektą, prieš balsavo 209. Paminklas pradėtas statyti 2003 metų balandį, baigtas 2004 metų pabaigoje. Šiandien paminklas nužudytiems Europos žydams yra vienas įspūdingiausių objektų Vokietijos sostinėje.
Kitaip tariant, štai jums pavyzdys, kai vienos demokratiškiausių Vakarų valstybių parlamentas tiesiogiai dalyvavo ten, kur buvo formuojama istorinės atminties politika. O ponui A. Sysui pridėsiu, kad tai buvo Vokietijos kairiųjų dominuojamas parlamentas, kuris neišsigando to paminklo monumentalumo ir kitų istorinių dalykų, mielas Sysai.
Mielieji, tikrai raginu būti tvirtiems, susitelkti ir po pateikimo balsuoti už šitą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Nuomonė prieš – V. Kernagis. Minutėlę! Prašom.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Taip, tokia dviprasmiška situacija yra sudaryta. Vienoje pusėje yra pastatytas Vytis – mūsų Tautos simbolis, o iš kitos pusės yra norima, kad mes gyventume kaip Šiaurės Korėjoje. Jeigu su Talibanu aš dar galėčiau taikstytis, su Šiaurės Korėja kažkaip nevisiškai galiu taikstytis.
Esu už Vytį ir esu pasirašęs visur, kai buvo renkami Seime, už Vyčio projektą. Bet esmė yra ta, kad šitas įstatymo projektas nėra už Vytį – jis yra prieš laisvę. Jis yra prieš laisvę mums patiems spręsti, ką mums valgyti, kaip mums rengtis, kokia kalba mums šnekėtis, su kuo gyventi, kokius paminklus statyti ir kokiose aikštėse. Viskas sudėliota taip, kad jeigu aš balsuosiu prieš, tai aš balsuosiu prieš Vytį. Kadangi aš prieš Vytį negaliu balsuoti, tai aš iš viso nedalyvausiu šitame balsavime. Raginu ir kitus taip pasielgti.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pastebėjimus, kiekvienas apsisprendžiame balsuodami po pateikimo. Skelbiu balsavimo pradžią.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 43, prieš – 5, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Kultūros komitetas. Ar yra kitų siūlymų? Nėra. Ir papildoma – Valstybės atminties istorinė komisija. Siūloma svarstyti gruodžio 21 dieną. Galime pritarti tokiam siūlymui? Galime pritarti. (Balsai salėje)
Kolegos, nors darbo laikas jau baigėsi, jūs norite išsakyti replikas, ir aš pratęsiu mūsų darbą, kol keturi šaunūs vaikinai išsakys replikas. Mačiau, kaip pirmasis prie mikrofono buvo atsistojęs gerbiamasis Simonas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, buvau užsirašęs pasisakyti prieš, bet užleidau konservatoriui V. Kernagiui pasisakyti prieš vien tam, kad du konservatoriai pasirašytų.
Bet aš tiesiog noriu pagarbos Seimui ir mūsų mokesčių mokėtojams, na, nesiimkime tokių įstatymų, kur 2000 metais Prezidentas V. Adamkus jau yra vetavęs, sakydamas: ne įstatymu reikia reglamentuoti Lukiškių aikštės užstatymą ir jos formas. Aš tikrai būsiu pirmasis, kuris kreipsis į Prezidentę vetuoti šitą įstatymą, nes jis būtent, kaip V. Kernagis sakė… Tikrai nevaržykime profesinės laisvės ir meno laisvės įstatymais.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų repliką po balsavimo. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Alio!
PIRMININKĖ. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš norėčiau tiesiog paklausti gerbiamojo Simono ir tų, kurie balsavo prieš. Greitai bus 30 metų kaip nepriklausoma Lietuva. Leniną nuvertėme, bet čia – ne Vilniaus aikštė, čia Lietuvos reprezentacinė aikštė, kur tikrai turi būti visi pagerbti per visus laikus, jie kovojo, žuvo už Lietuvos nepriklausomybę, kad atvažiavusios užsienio delegacijos nevažiuotų į kapus prie vieno ar kito pavienio asmens, žuvusio už Lietuvos nepriklausomybę, kad čia visiems galėtų išreikšti pagarbą kaip kiekvienoje deramoje valstybėje. Jūs pasakykite, kas čia atsitiko, kaip dabar taip Seimas priėmė nutarimą? Neįvykdyta Seimo nutarimo valia. Seimas priėmė rezoliuciją – vėl neįvykdyta. Tai ką mums daryti, ar toliau juokinti tautą ir pasaulį? Mes turime priimti įstatymą, ir ne žodžiais, bet realiais darbais šimtmečio proga pagerbtume visus tuos, dėl kurių mes esame čia, Seime. Jie žuvo, kad mes būtume laisvi, mes galėtume kurti savo valstybę, o ką mes darome? Žinote, man žodžių trūksta, mes į juos kojas valomės. Per 27 metus nepastatome paminklo. Kaip suprasti? Kas dar okupuoti esame? Kas okupavę, kas čia per penktoji kolona veikia, kad per tiek metų negalime pagerbti visų žuvusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę?! Kokioje valstybėje gyvename?
PIRMININKĖ. Ačiū, Petrai. Ačiū. Replika išsakyta. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Iš tiesų norėčiau replikuoti tiems kolegoms iš mūsų pusės, kurių dabar nebėra salėje, na, tikrai neieškokite Šiaurės Korėjos čia. Ir kai jūs kvestionavote, kad mums neturėtų būti teisė uždrausta spręsti, koks paminklas bus vienoje ar kitoje aikštėje, kas tie „mes“? Tai tie patys „mes“ prieš du dešimtmečius nuvertė Leniną iš tos aikštės. Ne koks nors meras, ne kokia nors komisija, ne architektų būrelis, o mes – tai yra Tautos valia. Lygiai taip pat dabar akivaizdu, kur yra koks biurokratų būrelis, nesuprantantis esmės, ir kur yra tauta, kuri eina savanoriškai, niekas jiems už tai nemoka pinigų, mitinguoja, reikalauja, kad tai būtų adekvatus, rimtas mūsų laisvės simbolis, pastatytas šioje aikštėje.
Gerbiami kolegos, tikrai nediskredituokime patys savęs minėdami Šiaurės Korėją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamiems liberalams norėčiau pasakyti: vis dėlto jūs, kai kalbate apie tai, kas ten turėtų būti, gal pasitikslinkite su Vilniaus miesto meru R. Šimašiumi, nes būtent jis irgi susijęs su konkurso sąlygomis dėl aikštės tvarkymo projekto, ir ten juodu ant balto parašyta: projektinės aikštės tvarkymo sprendiniais numatyti memorialinę vietą paminklui (valstybės simboliui). Tai pat R. Šimašius apsisprendė, kad ten turi būti valstybės simbolis, o tai yra Vytis.
Aš tikiuosi, mums tikrai nereikės prieiti prie priėmimo, nes Vyriausybė padarys viską, kad panaikintų įstatymo pažeidimo požymius ir kad reprezentacinėje valstybės aikštėje atsirastų Vytis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinė replika – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū jums ir ačiū kolegoms, kurie sulaukė tos mano replikos. Aš noriu priminti, kolegos, kad 2013 metais buvo sprendžiama, kas toje aikštėje turi stovėti, ir laimėjo konkursą „Tautos dvasia“. Aš tada kreipiausi į kultūros ministrą Š. Birutį nestatyti tos „Tautos dvasios“ ir pasiūliau Vyčio idėją, kad Vytis turėtų ten būti, kaip Tautą vienijantis simbolis, nes Tautą iš tikrųjų Vytis vienijo viduramžiais, partizanų kovos metais. Žiūrėkite, lenkus, mūsų tautinę mažumą, irgi vienija Vytis. Visi mes su šituo simboliu galime vienytis. Bet įvyko kažkoks kazusas su tuo konkursu, su jo rezultatais, su viskuo. Na, pripažinkime, kad kazusas – padaryta nesąmonė, klaida. Bet mes – ne… Turime kažkaip lyg ir kovoti. Turi ten būti Vytis, ne kas nors kitas. Daugelis žmonių su tuo sutinka, savivaldybė sutinka. Na, kiek galime diskutuoti, ir aš tikrai džiaugčiausi, kaip P. Urbšys pasakė, kad Vyriausybė priimtų sprendimą. Ten turi būti Vytis. Nebūtinai šitas, kuris yra visuomenės čia dabar lyg ir išrinktas.
Menininkai prieštarauja, mano, kad galėtų būti kitoks. Aš manau, kad turėjo būti gal kitaip atrinktas, ne aš sprendžiu. Bet ten, mano supratimu, turėtų būti Vytis, aš tą idėją iškėliau, aš jai pritariu. Suprantama, na, negalime taip toliau tęsti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamieji mano kolegos. Nuomonės, replikos išsakytos. Skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. Dėkoju visiems, kurie labai aktyviai, nuoširdžiai dirbote. (Balsai salėje)
Norite registruotis? Žinoma, jūsų valia, prieš mušant gongą registruojasi patys ištvermingiausi, patys darbščiausi, patys šauniausi, kurie net pietų pertraukos metu išklausė replikas, ir pasiryžę 15 valandą pradėti vakarinį posėdį, kuris taip pat numatomas gana ilgas, nes laukia labai labai atsakingi įstatymų projektai. O projektų laukia žmonės.
Net 20 pačių ištvermingiausių Seimo narių. Skelbiu rytinį posėdį baigtą.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.