LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Audito komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ
FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-3128
2023-11-06 Nr. 141-P-30
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Eweliną Dobrowolską pavaduojanti Silva Lengvinienė, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Antanas Čepononis, Jurgis Razma.
Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, padėjėja Ginta Andrijauskienė.
Kviestieji asmenys: Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas, Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnioji patarėja Audronė Miknevičienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi, Lietuvos banko ekonomikos departamento makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas, Lietuvos banko vyresnioji ekonomistė Justina Petronė, Viešųjų pirkimų tarnybos Strateginio valdymo ir administravimo skyriaus vedėja Indrė Jokūbaitienė, Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė, Valstybės kontrolės patarėjas Aurimas Miškinis.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-09 |
* |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. |
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nevertinta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1. |
Valstybės kontrolė, 2023-10-27 |
* |
|
|
Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas (toliau – VK FI), teikia Seimui savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto. Atsižvelgiant į susiaurintą fiskalinės drausmės taisyklių taikymą, VK FI vertinimu, 2023–2024 m. valdžios sektoriaus biudžetai, tikėtina, atitiks fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme keliamus reikalavimus. Metams, kuriais taikomos išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos. Nuo 2020 m. Lietuvoje galioja išskirtinės aplinkybės, dėl kurių taikymo galima formuoti didesnį, nei leistų fiskalinės drausmės taisyklės, valdžios sektoriaus deficitą. Vyriausybė, geopolitinei situacijai išliekant įtemptai, nusprendė neinicijuoti jų atšaukimo ir 2024 m. Vis dėlto, remiantis 2024 m. biudžeto projektu, net be paramos Ukrainai ir įvertinus nepalankaus ekonominio ciklo poveikį, valdžios sektoriaus balansas neatitiktų fiskalinės drausmės reikalavimų. Taip pat, VK FI vertinimu, jei ir toliau būtų priimami įprasti sprendimai dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, socialinių išmokų ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2025–2026 m., tai galėtų priartinti deficitą prie Mastrichto kriterijaus ribos. Augant skolai ir palūkanų normoms, valdžios sektoriaus finansų tvarumo užtikrinimui reikalingi papildomi tvarūs pajamų šaltiniai. 1. Lietuva yra tarp nedaugelio euro zonos šalių, kurios didina savo valdžios sektoriaus deficitą 2024 m. 2. Ne tik parama Ukrainai lemtų nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymą 2024 m., jei išskirtinės aplinkybės nebūtų taikomos 3. 2024 m. numatomas stipresnis šalies ekonomikos skatinimas nei 2023 m. 4. Be papildomų tvarių pajamų šaltinių ir VK FI projektuojant tolesnį ilgalaikių išlaidų augimą, kyla rizika nesilaikyti fiskalinės drausmės 2025–2026 m. 5. VK FI projektuojant augantį valdžios sektoriaus deficitą, valstybės skola 2026 m. gali didėti iki beveik 46 proc. BVP. 1. LIETUVA YRA TARP NEDAUGELIO EURO ZONOS ŠALIŲ, KURIOS DIDINA SAVO VALDŽIOS SEKTORIAUS DEFICITĄ 2024 M. 2024 m. Lietuvos biudžeto projekte (BP2024) pateiktas valdžios sektoriaus (VS) pajamų lygis remiasi naujausiomis ekonominės raidos scenarijaus projekcijomis, kurias rugsėjo mėn. VK FI patvirtino kaip atsargias[1]. Šiuo makroekonominiu scenarijumi sudarydama savo fiskalinių rodiklių prognozes remiasi ir VK FI. 2024 m. Lietuvos biudžeto projekte numatytos fiskalinės politikos priemonės 2024 m., tokios kaip socialinių išmokų, atlyginimų viešojo sektoriaus darbuotojų grupėms didinimas ar kitos, gali teigiamai paveikti makroekonominių rodiklių bazes. Tai galėtų prisidėti prie didesnių VS pajamų nei numatyta BP2024. VK FI vertinimu, 2024 m. biudžeto projekte numatytos 2023–2024 m. valdžios sektoriaus pajamos yra suprojektuotos atsargiai. 2024 m. biudžeto projekte numatoma, kad pajamų iš GPM, PVM, akcizų ir pelno mokesčių (PM) planai 2023 m. bus viršyti. Pagrindinės to priežastys: 2023 m. sausio–rugsėjo mėn. pajamų iš GPM, PVM, akcizų ir PM vykdymas yra geresnis nei planuota 2023 m. biudžeto įstatyme ir yra didesnis nei daugiametis vidurkis. Prie to prisidėjo tai, kad įmonės nesinaudojo mokesčių atidėjimo priemone, taip pat didesnės darbo užmokesčio fondo ir BVP to meto kainomis rodiklių projekcijos, nei 2022 m. rugsėjo mėn. ERS. Atsižvelgiant į tai, VK FI vertinimu, 2023 m. VS mokestinės pajamos galėtų būti 0,4 proc. BVP didesnės nei BP2024. VK FI numatant didesnes 2023 m. pajamas ir atsižvelgiant į ekspertinį vertinimą dėl teigiamų rizikų ekonominei raidai, 2024 m. mokestinės pajamos galėtų būti didesnės 0,3 proc. BVP, nei numatoma BP2024 (1 priedo 1 lentelė). Atsižvelgiant į fiskalinės politikos sprendimus, VK FI 2024 m. projektuoja beveik 1 proc. BVP didesnes valdžios sektoriaus išlaidas nei 2023 m. 2023 m. biudžeto įstatyme dalinei elektros kainos subsidijai namų ūkiams ir verslo subjektams buvo numatyta 889 mln. Eur (1,2 proc. BVP). Remiantis 2024 m. biudžeto projektu 2023 m. minėtos priemonės poreikis sieks 195,7 mln. Eur (0,3 proc. BVP). Be to, 2023 m. sausio–rugsėjo mėn. buvo panaudota mažiau ES struktūrinių fondų lėšų: vykdymas šiuo laikotarpiu sudarė apie trečdalį 2023 m. biudžeto įstatyme numatytų srautų. Rengiant 2023 m. VS išlaidų projekcijas, VK FI atsižvelgė į šią informaciją ir daugiametį planų vykdymą. Projektuojant 2024 m. VS išlaidas VK FI įtraukė 2024 m. biudžeto projekte numatytas diskrecines priemones. 2024 m. VK FI projektuojamos išlaidos sieks 40,7 proc. BVP ir bus 0,2 proc. mažesnės nei BP2024. VK FI darė prielaidą, kad, atsižvelgiant į daugiametį planų vykdymą, projektuojamos išlaidos investicijoms ir tarpiniam vartojimui bus įgyvendintos mažesne apimtimi ir atitinkamai sieks 5,3 ir 4,1 proc. BVP (0,1 proc. BVP mažiau). 2024 m. biudžeto projekte numatytos diskrecinės priemonės neigiamai veiks valdžios sektoriaus balansą. Didžioji išlaidų dalis skirta gyventojų pajamų didinimui. Numatytos diskrecinės priemonės didins 2024 m. VS išlaidas ir neigiamai veiks balansą 0,69 mlrd. Eur, arba 0,9 proc. BVP (1 pav.). Didžiausią teigiamą poveikį VS balansui turės pajamos iš PVM dėl nustosiančios galioti lengvatos maitinimo paslaugoms, laikinojo solidarumo įnašo bei su žaliąja pertvarka susiję ir kiti akcizų pakeitimai (atitinkamai 140,6; 130,0; 105,7 mln. Eur). 241,2 mln. Eur, arba 0,3 proc. BVP, pajamų bus surinkta mažiau dėl neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimo, todėl bendras diskrecinių pajamų priemonių poveikis VS balansui sieks 194,2 mln. Eur, arba 0,3 proc. BVP. <...> VK FI projektuojamas 2023–2024 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti mažesnis nei 2024 m. biudžeto projekte, bet rizikos išlieka. Atsižvelgiant į VK FI numatomas pajamas ir išlaidas, projektuojami VS deficitai 2023–2024 m. atitinkamai siekia 1,5 ir 2,5 proc. BVP (2 pav.). VK FI projektuoja, kad vidutiniu laikotarpiu socialinės apsaugos fondų subsektoriaus biudžetai bus perviršiniai, o vietos valdžios – subalansuoti (1 priedo 2 lentelė). Tuo tarpu centrinės valdžios išliks deficitinis. VS skolos lygis 2023–2024 m. atitinkamai sudarys 37,5 ir 39,0 proc. BVP ir bus 0,4 ir 0,8 proc. BVP mažesnis, nei nurodyta 2024 m. biudžeto projekte. Vis dėlto, jei ekonominė raida būtų vangesnė nei projektuota 2023 m. rugsėjo mėn. ekonominės raidos scenarijuje, tai galėtų sukurti spaudimą papildomoms išlaidoms ir sumažintų valdžios sektoriaus pajamas. VS balanso projekcijoms įtaką gali daryti ir ESA2010 kaupimo principo korekcija bei nacionalinių sąskaitų revizijos. <...> BP2024 projektuojamas 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas nesieks 3 proc. BVP Mastrichto kriterijaus ribos, tačiau bus didesnis, nei 2023 m. Analizuojant 2024 m. euro zonos (EZ) šalių biudžetų projektus pastebima, kad daugumos jų projektuojami VS deficitai 2024 m. yra mažesni nei 2023 m. Daugelis EZ šalių taip pat planuoja laikytis Mastrichto kriterijaus (3 pav.). <...> 2. NE TIK PARAMA UKRAINAI LEMTŲ NACIONALINIŲ FISKALINĖS DRAUSMĖS TAISYKLIŲ NESILAIKYMĄ 2024 M., JEI IŠSKIRTINĖS APLINKYBĖS NEBŪTŲ TAIKOMOS Vyriausybei neinicijavus išskirtinių aplinkybių atšaukimo, nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių taikymas 2024 m. išlieka susiaurintas. Išskirtinės aplinkybės Lietuvoje galioja nuo 2020 m. kovo mėn., kai prasidėjo COVID-19 pandemija. 2022-09-20 VK FI paskelbė išvadą dėl susidariusios padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai, kurioje patvirtino Finansų ministerijos inicijuotą išskirtinių aplinkybių, kurios buvo susidariusios dėl COVID-19 pandemijos, atšaukimą ir 2022 m. susiklosčiusios geopolitinės situacijos ir jos galimo neigiamo poveikio valdžios sektoriaus finansų būklei atitiktį išskirtinių aplinkybių sąvokai. Remiantis KĮ 7 str. 2 d., išskirtinių aplinkybių nustatymą ir atšaukimą inicijuoja Vyriausybė. Neatšaukus išskirtinių aplinkybių, 2024 m. nebus taikomos KĮ nustatytos VS deficitą ribojančios taisyklės. Toks sprendimas BP2024 grindžiamas karo Ukrainoje poveikiu viešiesiems finansams. Vis dėlto, kaip VK FI yra minėjusi[2], nors neapibrėžtumo, ypač dėl karo eigos, išlieka daug, tačiau tinkama valstybės finansų priežiūra ir išlaikyta fiskalinė erdvė didina galimybes tinkamai reaguoti į kylančius iššūkius. Grįžimas prie visų fiskalinės drausmės taisyklių (FDT) taikymo prisidėtų prie valstybės fiskalinio tvarumo užtikrinimo. ES šalyse nuo 2024 m. grįžtama prie bendrų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi. Nustojus galioti bendrajai Stabilumo ir augimo pakto išlygai nominalus VS deficitas nuo 2024 m. negalės būti didesnis nei 3 proc. BVP. Atsižvelgiant į susiaurintą fiskalinės drausmės taisyklių taikymą, VK FI vertinimu, 2023–2024 m. valdžios sektoriaus biudžetai, tikėtina, atitiks Konstituciniame įstatyme keliamus reikalavimus (1 lentelė)[3]. Išskirtinių aplinkybių laikotarpiu perteklinio VS ir VS išlaidų augimo ribojimo taisyklės nėra taikomos. VK FI įvertintas struktūrinis VSDF biudžeto balansas 2023 ir 2024 m. sieks atitinkamai 1,3 ir 1,2 proc. BVP. VSDF biudžetas atitinka KĮ 4 str. 3 d. keliamus reikalavimus, nes numatomas teigiamas šio subsektoriaus struktūrinis balansas. Įvertintas struktūrinis PSDF biudžeto balansas 2023 ir 2024 m. sieks atitinkamai 0,0 ir 0,2 proc. BVP. Remiantis KĮ 4 str. 2 d., šio fondo biudžetas turi būti planuojamas taip, kad, sprendžiant pagal struktūrinio balanso rodiklį, jis būtų perteklinis arba subalansuotas. Savivaldybių biudžetų atitiktis fiskalinės drausmės taisyklėms bus vertinama 2024 m. I pusmetį. Metams, kuriais taikomos išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos. <...> Remiantis biudžeto projekto duomenimis, jei išskirtinės aplinkybės negaliotų, perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės 2024 m. būtų nesilaikoma net eliminavus paramą Ukrainai. Kaip minėta anksčiau, išskirtinių aplinkybių laikotarpiu VS deficitą ribojančios fiskalinės drausmės taisyklės nėra taikomos. Vis dėlto, VK FI vertinimu, išskirtinių aplinkybių tolesnio taikymo pagrindu laikant geopolitinę situaciją, svarbu įvertinti, ar deficitas auga dėl šios priežasties. Biudžeto projekte 2024 m. planuojamos diskrecinės laikinosios išlaidų priemonės susijusios su parama Ukrainai, kurios sudaro 0,4 proc. BVP. Atsižvelgus į Finansų ministerijos produkcijos atotrūkio nuo potencialo įvertį ir eliminavus paramos Ukrainai priemones, struktūrinis deficitas viršytų vidutinio laikotarpio tikslą (VLT) (4 pav.). <...> Vidutinio laikotarpio tikslas yra rodiklis, kuris riboja struktūrinio balanso dydį. KĮ numatyta galimybė VLT nustatyti ne didesnį nei 1 proc. BVP struktūrinį deficitą arba siektiną struktūrinį VS perteklių. Šiuo metu Lietuvoje nustatytas –1 proc. BVP VLT. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį į atotrūkio nuo potencialo vertinimo neapibrėžtumą[4] ir svyruojančias šio įverčio projekcijas. Pažymėtina, kad net deficitui esant mažesniam nei prognozuojama BP2024, dėl pasikeitusios ciklinės komponentės reikšmės gali būti, kad struktūrinis deficitas viršytų 1 proc. BVP. Struktūrinio deficito augimą 2024 m. patvirtina ir spartus neto[5] išlaidų augimas, kuris viršija ilgametį potencialaus BVP augimo tempą (5 pav.). Norint mažinti struktūrinį VS deficitą, šios išlaidos turėtų augti lėčiau nei daugiametis potencialaus BVP to meto kainomis augimas arba galėtų augti sparčiau, jeigu būtų finansuojamos papildomomis pajamų priemonėmis. Į spartų išlaidų augimą dėmesį atkreipė ir EK. Vertindama 2023 m. biudžeto projektą ji pažymėjo, kad pirminių nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimo tempas neatitinka Tarybos rekomendacijų[6]. <...> 3. 2024 M. NUMATOMAS STIPRESNIS ŠALIES EKONOMIKOS SKATINIMAS NEI 2023 M. Neįtraukiant laikinųjų priemonių įtakos, fiskalinė politika skatins ekonomiką 2023–2024 m. VK FI numato neigiamą produkcijos atotrūkį ir projektuoja 1,1 proc. BVP 2023 m. struktūrinio VS pirminio balanso (SPB) metinį pokytį (2 priedas). Tai rodo, kad fiskalinė politika yra prociklinio konsolidavimo srityje. 2024 m. neigiamas SPB pokytis reiškia anticiklinės skatinančios fiskalinės politikos kryptį. Prie vienkartinių veiksnių priskiriant laikinąsias priemones (t. y. paramos Ukrainai, energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo ir kitas[7]) ir taip eliminuojant jas vertinant struktūrinį balansą, fiskalinis impulsas 2023–2024 m. išlieka skatinantis (6 pav.). Ekonomikai esant žemiau savo potencialaus lygio, jos skatinimas yra galimas. Svarbu tai, kad skatinimas remtųsi ir investicinėmis išlaidomis. Pažymėtina, kad BP2024 numatoma, kad tiek 2023 m., tiek 2024 m. bus išlaikytas apie 1 proc. BVP didesnis investicijų lygis nei 2022 m. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. projektuojant ekonomikos augimą, fiskalinis impulsas be laikinųjų priemonių yra stipresnis nei 2023 m., kai numatomas realaus BVP susitraukimas. Vis dėlto, esantis neapibrėžtumas dėl ekonomikos raidos apsunkina ekonomikos ciklo padėties vertinimą, o 2023 m. spalio 2 d. įvykusi nacionalinių sąskaitų revizija taip pat gali prisidėti prie produkcijos atotrūkio peržiūros ateityje. <...> 4. BE PAPILDOMŲ TVARIŲ PAJAMŲ ŠALTINIŲ IR VK FI PROJEKTUOJANT TOLESNĮ ILGALAIKIŲ IŠLAIDŲ AUGIMĄ, KYLA RIZIKA NESILAIKYTI FISKALINĖS DRAUSMĖS 2025–2026 M. Kasmet priimami sprendimai, kurie didina ilgalaikes valdžios sektoriaus išlaidas. Biudžeto projekte numatomos augančios ilgalaikės išlaidos 2024 m., kurios didžiąja dalimi skirtos atlyginimų didinimui viešojo sektoriaus darbuotojams ir socialinėms išmokoms (7 pav.). Pažymėtina, kad ilgalaikio pobūdžio išlaidos per 2018–2022 m. laikotarpį vidutiniškai sudarė 1,3 proc. BVP. Didžiąją dalį 2024 m. ilgalaikių pajamų priemonių sudaro netekimai dėl NPD (0,3 proc. BVP), o 2018–2022 m. laikotarpiu vidutiniškai sudarė 0,1 proc. BVP. <...> Siekdama iliustruoti įprastai kasmet priimamų diskrecinių sprendimų įtaką 2025–2026 m. VS balanso ir skolos rodikliams, VK FI parengė du 2025–2026 m. scenarijus: nesikeičiančios politikos ir hipotetinį (2 lentelė). <...> Pagal VK FI hipotetinį scenarijų, 2025–2026 m. išlaidų lygis būtų didesnis nei 2024 m. 2016–2022 m. laikotarpiu darbo užmokestis sudarė apie 28,0 proc. visų VS išlaidų, arba apie 10,1 proc. BVP (8 pav.). Didžiausia jų dalis buvo skirta švietimo ir sveikatos apsaugos sričių darbuotojams (15,5 proc. visų išlaidų, arba 5,7 proc. BVP). Išlaidos kompensacijai dirbantiesiems įprastai didinamos. Atsižvelgiant į tai ir į priimtus įsipareigojimus didinti darbo užmokestį sveikatos[8] ir švietimo[9] srityse, VK FI projektuoja, kad išlaidos kompensacijai dirbantiesiems šiose srityse 2024 m. sudarys 6,5 proc. BVP. 2025–2026 m. jos toliau augs ir sudarys apie 6,6 proc. BVP. Taip pat daroma prielaida, kad bus didinamos ir socialinės išmokos. Lyginant su nesikeičiančios politikos scenarijumi, numatomos 0,1 ir 0,2 proc. BVP didesnės išlaidos kompensacijai dirbantiesiems ir 0,5 ir 0,8 proc. BVP socialinėms išmokoms (1 priedo 1 lentelė). <...> Dėl visuomenės senėjimo, tikėtina, ateityje kils vis daugiau iššūkių siekiant finansuoti didėjančius įsipareigojimus pensijų išmokoms. 2023 m. pradžioje didžiausias nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 60–64 m. amžiaus grupėje ir siekė 222,2 tūkst. (9 pav.). Daugiau nei po 205 tūkst. buvo 50–54 ir 55–59 m. amžiaus grupėse. Tokia gyventojų amžiaus struktūra įspėja apie netolimoje ateityje reikšmingai padidėsiantį pensinio amžiaus žmonių skaičių. Ilguoju laikotarpiu (per ateinančius 30 m.), remiantis Eurostato sudarytomis demografinėmis EUROPOP2023 (bazinio scenarijaus) projekcijomis, Lietuvoje ypač sumažės 15–64 m. ir išaugs 65 m. ir vyresnių gyventojų skaičius. Tai reiškia, kad vienam pagyvenusiam asmeniui teks du darbingo amžiaus asmenys, kai 2023 m. šis skaičius siekė 3,3. <...> Numatyta, kad senatvės pensijos amžius bus palaipsniui didinamas, kol 2026 m. pasieks 65 metų ribą ir moterims, ir vyrams. Remiantis minėtomis EUROPOP2023 projekcijomis, šis didinimas leis išlaikyti stabilų pensinio amžiaus gyventojų skaičių iki 2026 m. (10 pav.). Tačiau dėl minėtų gausių kohortų, šis skaičius vėliau pradės sparčiai augti, o tai lems didėjančius socialinio draudimo įsipareigojimus pensijų išmokoms. Atitinkamai, gali kilti vis daugiau iššūkių siekiant išlaikyti turimą pajamų pakeitimo normą10. Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, vertinimu, priimant sprendimus, kurie veikia pensijų sistemos tvarumą, svarbu atsižvelgti į šiuos iššūkius ir numatyti ilgalaikius pajamų šaltinius. <...> VK FI projektuojamas 2025–2026 m. valdžios sektoriaus pajamų lygis išliks žemesnis nei ES šalių vidurkis. VS pajamų lygis 2025–2026 m. pagal hipotetinį scenarijų galėtų išlikti toks pat kaip ir nesikeičiančios politikos scenarijaus atveju. VK FI vertinimu, praradimus dėl didinamo NPD kompensuotų dėl galimų socialinių išmokų ir darbo užmokesčio didinimo išaugusios namų ūkių pajamos ir vartojimas. Nors VS pajamų lygis ir nepasikeistų, VK FI vertinimu, jis išliktų žemesnis nei kitose ES šalyse. ES VS pajamų vidurkis 2022 m. sudarė 46,4 proc. BVP, kai 2026 m. VK FI prognozuojamos VS pajamos sudaro 37,5 proc. BVP (BP2024 – 37,7 proc. BVP). Didesnis pajamų lygis būtinas, siekiant kokybiškų viešųjų paslaugų. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenei svarbių sričių finansavimas be papildomų pajamų šaltinių galėtų lemti išlaidų augimo ribojimą arba fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymą, būtina ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Viena tokių iniciatyvų buvo 2023 m. Vyriausybės pasiūlyti mokestiniai pakeitimai, kurių patvirtinimas, tikėtina, prisidėtų prie paprastesnės ir neutralesnės mokesčių sistemos kūrimo. Vis dėlto, valdžios sektoriaus pajamų ir BVP santykiui padidinti reikalingi papildomi pasiūlymai. Tarptautinės institucijos rekomenduoja didinti perskirstomą pajamų dalį pirmiausiai plečiant turto mokesčius. Pavyzdžiui, VS pajamos iš turto 2022 m. Lietuvoje sudarė 0,4 proc. BVP, o ES vidurkis sudaro apie 0,8 proc. BVP. Taip pat dėl taikomų lengvatų GPM, PM, PVM ir akcizams (neįtraukus NPD) valstybės biudžeto pajamos 2015 m. buvo mažesnės 2,1 proc. BVP, o 2022 m. 3,8 proc. BVP. Valdžios sektoriaus deficitas 2025–2026 m. galėtų būti apie 3 proc. BVP. Kadangi nėra priimta sprendimų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, socialinių išmokų ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2025–2026 m., biudžeto projekte neatsispindi jų įtaka. VK FI vertinimu, jei šie sprendimai būtų priimti, valdžios sektoriaus deficitas 2025 m. būtų 2,9 proc. BVP, o 2026 m. siektų 3,6 proc. BVP (11 pav.). Pagal nesikeičiančios politikos scenarijų, 2025–2026 m. atitinkamai siektų 2,2 ir 2,4 proc. BVP. <...> Kyla rizika, kad 2025–2026 m. nebus laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių. Jei 2025 m. išskirtinės aplinkybės nebūtų taikomos ir 2024 m. struktūrinis deficitas būtų žemiau vidutinio laikotarpio tikslo, 2025 m. reikėtų nustatyti struktūrinio postūmio užduotis, t. y. struktūrinio balanso rodiklis turėtų judėti vidutinio laikotarpio tikslo link. BP2024 nurodoma, kad 2025 m. struktūrinis deficitas gilės, o tokia dinamika prieštarautų šiam reikalavimui. Remiantis nesikeičiančios politikos BP2024 fiskalinių rodiklių 2025–2026 m. projekcijomis ir VK FI atotrūkio nuo potencialo įverčiu, perteklinio VS taisyklė nebūtų pažeista, nes struktūrinis deficitas neviršytų 1 proc. BVP11 (3 priedas). Vis dėlto, VK FI hipotetinio scenarijaus išsipildymo atveju, 2025–2026 m. struktūrinis balansas viršytų vidutinio laikotarpio tikslą (12 pav.). Taip pat, pagal VK FI hipotetinį scenarijų, 2025 m. deficitas būtų artimas Mastrichto kriterijui, reikalaujančiam, kad šalies nominalus deficitas neviršytų 3 proc. BVP, o 2026 m. projektuojamas deficitas viršytų šią ribą. Jei VK FI hipotetinis scenarijus išsipildytų, kiltų rizika, kad Europos Komisija tokiu atveju galėtų nuspręsti Lietuvai taikyti perviršinio deficito procedūrą. <...> 5. VK FI PROJEKTUOJANT AUGANTĮ VALDŽIOS SEKTORIAUS DEFICITĄ, VALSTYBĖS SKOLA 2026 M. GALI DIDĖTI IKI BEVEIK 46 PROC. BVP Numatoma, kad valdžios sektoriaus skola vidutiniu laikotarpiu didės, jos augimą dar labiau spartintų galimi diskreciniai sprendimai. VK FI, remdamasi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metodika12, projektuoja, kad šis rodiklis 2023–2024 m. sieks atitinkamai 37,5 ir 39,0 proc. BVP (13 pav.). 2024 m. VS skolos augimą švelnins mažesnis, nei planuota 2023 m. biudžeto įstatyme, 2023 m. VS deficitas. 2023 m. sukauptas skolintų lėšų likutis valstybės biudžeto išlaidų finansavimo poreikį 2024 m. mažins apie 1,6 mlrd. Eur13 (2,1 proc. BVP). Pagal VK FI projektuojamą nesikeičiančios politikos scenarijų, VS skola likusiu vidutiniu laikotarpiu toliau augs ir 2026 m. sieks 43,8 proc. BVP. Vis dėlto, galimi diskreciniai sprendimai, tikėtina, lems dar spartesnį skolos augimą minėtu laikotarpiu. Pagal VK FI projektuojamą hipotetinį scenarijų, šis rodiklis 2025–2026 m. siektų atitinkamai 42,8 ir 45,7 proc. BVP. BP2024 numatyta, kad pagal nesikeičiančios politikos scenarijų 2026 m. VS skola augs iki 44,5 proc. BVP. 2023-09-21 Finansų ministerija paskelbė valdžios sektoriaus skolos ir finansų tvarumo ataskaitą14. VK FI palankiai vertina atliktą analizę ir mano, kad sukurtu analitiniu įrankiu galėtų būti prisidedama prie platesnės diskusijos dėl fiskalinės politikos sprendimų ilgalaikio poveikio valstybės skolos dinamikai. <...> Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykį 2023–2026 m. labiausiai didins pirminis deficitas, kurio finansavimas tampa vis brangesnis. Pagal VK FI projektuojamą hipotetinį scenarijų, minėtu laikotarpiu pirminis VS deficitas skolą kasmet didins vis labiau: nuo 1,0 proc. BVP 2023 m. iki 2,5 proc. BVP 2026 m. (14 pav.). Po numatomo ekonomikos susitraukimo 2023 m. realiojo BVP augimas švelnins skolos augimą. Lėtėjant infliacijai ir brangstant skolinimuisi vidaus ir užsienio rinkose, palanki realiosios palūkanų normos įtaka VS skolai mažės ir jau 2026 m., tikėtina, prisidės prie skolos didinimo (1 priedo 3 lentelė). VK FI projektuoja, kad išlaidos VS skolos palūkanų mokėjimams 2023–2024 m. sieks 344 ir 506 mln. Eur (0,5 ir 0,7 proc. BVP). Tikėtina, kad 2026 m. išlaidos gali padidėti iki 944 mln. Eur (1,1 proc. BVP). <...> |
Atsižvelgti |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2. |
Lietuvos bankas, 2023-10-26 |
* |
|
|
Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2024 m. valstybės, savivaldybių ir valstybės socialinių fondų biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus (VS) balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam VS finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[1]. Projektuose suplanuoti VS finansiniai rodikliai nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu: jie darys teigiamą įtaką gyventojų finansiniam atsparumui, nes padidins jų pajamas (didės neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), darbo užmokestis ir socialinės išmokos). Tačiau didėsiantis valstybės įsiskolinimas apribos fiskalinę erdvę ir galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje. Suplanuoti gyventojų pajamas didinantys sprendimai ir netiesioginių mokesčių pakeitimai infliaciją Lietuvoje 2024 m. padidins apie 0,3, o 2025 m. – apie 0,4 proc. punkto. Tai reiškia, kad dėl projektuose siūlomų sprendimų infliacija per dvejus metus bus maždaug 0,7 proc. punkto didesnė nei tuo atveju, jei tokių sprendimų nebūtų. Turint omenyje tai, kad projektai pagrįsti makroekonominiu scenarijumi, kuriame 2024–2025 m. numatoma vidutinė metinė infliacija sudaro atitinkamai 2,9 ir 2,4 proc., projektuose siūlomų sprendimų poveikis kainų raidai Lietuvoje bus pastebimas. Vertinant projektų poveikį vidutinei metinei infliacijai, buvo analizuoti šie kainų raidą paveiksiantys sprendimai: a) priemonės, skirtos gyventojų pajamoms didinti. 2024 m. numatyta atlygiui VS darbuotojams papildomai skirti apie 530 mln. Eur (atlygiui švietimo darbuotojams didinti, taip pat atlygiui statutiniams pareigūnams, kultūros, socialinės srities darbuotojams, teisėjams, politikams, valstybės įstaigų vadovams ir pan. kelti). Taip pat apie 130 mln. Eur bus skirta spartesniam socialinių išmokų indeksavimui. Visa tai vidutinę metinę infliaciją Lietuvoje 2024 m. gali padidinti apie 0,12, o 2025 m. – apie 0,30 proc. punkto; b) NPD didinimas. Siūloma NPD padidinti nuo 625 iki 747 Eur, dėl to gyventojų pajamos 2024 m. būtų maždaug 240 mln. Eur didesnės (VS pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – tokiu pačiu dydžiu mažesnės). Tai vidutinę metinę infliaciją Lietuvoje 2024 m. gali padidinti apie 0,04, o 2025 m. – apie 0,11 proc. punkto; c) didesnės išlaidos krašto apsaugai. 2024 m. numatyta skirti apie 280 mln. Eur papildomų asignavimų krašto apsaugos poreikiams. Šia sumą sudaro lėšos, reikalingos finansavimo lygiui ties 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) palaikyti, taip pat lėšos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos NATO sąjungininkų pajėgų priėmimui užtikrinti, plėtros projektams finansuoti. Šie sprendimai poveikio infliacijos raidai Lietuvoje iš esmės neturės; d) nustosianti galioti laikina pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata. Nuo 2024 m. nustosianti galioti laikina 9 proc. PVM tarifo lengvata maitinimo paslaugoms, taip pat meno ir kultūros paslaugoms ir atitinkamų renginių lankymui turėtų sugeneruoti maždaug 140 mln. Eur papildomų pajamų srautą į valstybės biudžetą. Istoriniai duomenys rodo, kad PVM tarifų pakeitimai ne visa apimtimi perkeliami į galutines vartotojų kainas. Dėl to manome, kad toks PVM tarifo padidėjimas vidutinę metinę infliaciją Lietuvoje 2024 m. gali padidinti apie 0,16 proc. punkto. Šie pakeitimai turės pastebimą poveikį vidutinei metinei infliacijai. Ją labiausiai didins dėl numatomų sprendimų augsiančios gyventojų pajamos. Kilsiantis VS darbuotojų darbo užmokestis, NPD bei socialinės išmokos gyventojų disponuojamąsias pajamas 2024 m. padidins apie 2 proc., o tai didinančiai veiks vidaus paklausą ir kainas. Bendrą kainų lygį kilstelės ir nustosianti galioti laikina PVM lengvata kai kurioms paslaugoms. Dėl šių priežasčių vidutinė metinė infliacija 2024 m. bus maždaug 0,3, o 2025 m. – maždaug 0,4 proc. punkto didesnė, palyginti su scenarijumi, jei aptarti sprendimai nebūtų priimti. Atkreipiame dėmesį, kad projektais formuojama fiskalinė politika 2024 m. bus anticiklinė ir skatinanti Lietuvos ekonomikos aktyvumą: planuojamas VS deficito padidėjimas 2024 m. yra didesnis, nei to galima būtų tikėtis atsižvelgiant į numatomą ekonomikos ciklinės padėties pablogėjimą. Projektuose pateikta informacija rodo, kad 2023 m. tikėtinas VS balanso rodiklis sudarys –1,9 proc. BVP, o pagal ekonomikos ciklo poveikį ir palūkanų mokėjimus pakoreguotas pirminis VS balanso rodiklis sudarys –0,6 proc. BVP. Projektuose nurodoma, kad Lietuvos produkcijos atotrūkis nuo potencialiojo jos lygio 2023 m. yra neigiamas ir sudaro 1,9 proc. (žr. A pav.), todėl, struktūriniu požiūriu, tokioje aplinkoje Lietuvos VS išlaidos yra didesnės nei pajamos ir taip skatina ekonomikos aktyvumą. Projektuose 2024 m. numatomas ekonomikos ciklinės padėties pablogėjimas: dėl to, kad ekonomikos aktyvumas 2023 m. sumažės, o 2024 m. augs lėčiau, nei potencialiai galėtų, produkcijos atotrūkis pagilės ir sudarys –2,3 proc. Toks pablogėjimas yra palyginti nedidelis ir, be naujų diskretinių sprendimų, reikšmingai VS balanso nepaveiktų. Ekonomikos ciklo pablogėjimas pats savaime lemtų stipresnį vadinamųjų automatinių ekonomikos stabilizatorių (tokių kaip nedarbo išmokų padidėjimas, sulėtėjęs gyventojų pajamų augimas, mažesni įmonių pelno mokesčio mokėjimai ir pan.) veikimą. Dėl to šiek tiek pablogėjusi nuo ekonomikos ciklo priklausanti VS balanso dalis automatiškai turėtų lemti ir didesnį bendrąjį VS balanso deficitą, kuris, atsižvelgus į vidutinį daugiametį VS balanso elastingumą produkcijos atotrūkio atžvilgiu, 2024 m. galėtų padidėti iki maždaug 2,2 proc. BVP, tačiau papildomai nepadidintų fiskalinio ekonomikos skatinimo masto. Palyginę šį VS balanso rodiklį su projektuose planuojamu VS balanso rodikliu, matome, kad planuojamas VS deficitas 2024 m. padidės maždaug 0,7 proc. punkto daugiau nei implikuoja pablogėjusi ekonomikos ciklinė padėtis. Tai ir yra naujų diskretinių sprendimų pasekmė, kuri dabartinėmis makroekonominėmis aplinkybėmis yra anticiklinė. <...> Pajamų iš pelno ir GPM, akcizų ir socialinių įmokų surinkimo planai atitinka prielaidas dėl ekonomikos raidos, tačiau įžvelgiame riziką, kad pajamų iš PVM planas gali būti neįvykdytas. Projektuose planuojama, kad 2024 m. VS pajamos iš PVM padidės 10,9 proc., nors šio mokesčio bazė – namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos to meto kainomis – augs beveik perpus lėčiau (6 %). Atsižvelgę į būsimą papildomų pajamų iš PVM srautą 2024 m. dėl nustosiančios galioti laikinos 9 proc. PVM tarifo lengvatos maitinimo, meno ir kultūros paslaugoms ir atitinkamų renginių lankymui, visgi įžvelgiame riziką 2024 m. nesurinkti maždaug 150 mln. Eur pajamų iš PVM. Taip manome dėl keleto priežasčių: pirma, remiantis viešai prieinama Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija[2], PVM nepriemoka pastaruoju metu nebemažėja, o 2023 m. birželio–liepos mėn., palyginti su pirmaisiais metų mėnesiais, netgi šiek tiek paaugo, todėl šio veiksnio potencialas generuoti papildomas PVM pajamas atrodo išsisėmęs. Antra, Valstybės duomenų agentūros skelbiami verslo pasitikėjimo rodikliai rodo, kad finansinių sunkumų patiriančių įmonių dalis Lietuvoje pastaruoju metu (2023 m. rugsėjo mėn.) yra didžiausia per pastarąjį dešimtmetį, o tai gali neigiamai paveikti įmonių gebėjimą vykdyti mokestinius įsipareigojimus. Atsižvelgdami į esamą Lietuvos ekonominę situaciją, planuotus ir faktinius 2020–2022 m. VS rodiklius, taip pat į numatomą Europos Komisijos sprendimą atšaukti Stabilumo ir augimo pakto bendrosios išimties taikymą 2024 m., siūlome svarstyti galimybę atšaukti išskirtinių aplinkybių Lietuvoje galiojimą. Projektuose suplanuoti VS rodikliai pagrįsti prielaida, kad 2024 m. toliau galios išskirtinės aplinkybės, kurios, remiantis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, buvo nustatytos nuo 2020 m. kovo mėn. dėl COVID-19 pandemijos, o 2022 m. pratęstos dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos ir jos galimo neigiamo poveikio VS finansams. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos ekonomikos aktyvumas tiek 2020, tiek 2022 m. buvo didesnis, nei tais metais buvo prognozuota[3], o VS balanso rodikliai taip pat buvo geresni. Palankesnė ekonomikos raida pandemijos šoko metais ir nuo rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios kelia klausimų dėl esamos ekonominės padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai. Metais, kuriais galioja išskirtinės aplinkybės, yra lanksčiau taikomos fiskalinės drausmės taisyklės. Išskirtinės aplinkybės paskelbtos 2020 m. ir pratęstos 2022 m., nes tuo metu susidariusi situacija atitiko neįprasto įvykio sąvokos apibrėžimą, kuris yra viena iš sąlygų, reikalingų jų skelbimui. Tuo metu buvo atsižvelgiama į itin didelio neapibrėžtumo aplinką ir rizikas dėl pandemijos bei karo sukelto energetinio šoko poveikio. Nors pandemija ir energijos šokas atskirus sektorius paveikė labai nevienodai, tačiau bendra ekonominė padėtis buvo ir yra geresnė, nei prognozuota, o neapibrėžtumas dėl tolesnio šių šokų poveikio ekonomikai ir viešiesiems finansams yra sumažėjęs. Atsižvelgdami į tai, manome, kad būtų prasminga iš naujo svarstyti galimybę atšaukti išskirtinių aplinkybių Lietuvoje galiojimą. Slopstant infliacijai, mažėja rizikos, sietinos su papildomu valstybės skolinimusi, reikalingu energijos kainų kompensacijoms padengti, tačiau, augant biudžeto deficitui ir didėjant skolos tvarkymo naštai, valstybės įsiskolinimas toliau didės. 2023 m. spalio mėn. 10 m. Vyriausybės vertybinių popierių (VPP) pajamingumas Lietuvoje sudarė 4,4 proc. (atitinkamai 0,1 ir 4,1 proc. p. daugiau nei prieš vienus ir dvejus metus) ir buvo vienas didžiausių euro zonoje. Vienas iš tai paaiškinančių veiksnių yra tai, kad rinkos vis dar reikalauja aukštesnės rizikos premijos dėl regione besitęsiančio karo: nepaisant pastaruoju metu stebimo susitraukimo, Lietuvos–Vokietijos 10 m. VVP pajamingumų skirtumas tebėra maždaug dvigubai didesnis, palyginti su laikotarpiu prieš karą Ukrainoje. Nors šiuo metu skolos tvarkymo sąnaudos tebėra reikšmingai mažesnės nei istorinis palūkanų mokėjimų vidurkis (1,1 % BVP 1995–2022 m.), tačiau 2024 m. planuojamas gana spartus jų augimas: 2023 m. skolos palūkanų tvarkymui skirta apie 333 mln. Eur, o ateinančiais metais biudžete tam numatyta 493 mln. Eur (padidėjimas nuo 0,5 iki 0,6% BVP). 2024 m. biudžete nenumatyta nauja parama gyventojams ir įmonėms energijos išlaidoms kompensuoti, tačiau, planuojant didesnes išlaidas kitoms sritims, fiskalinės erdvės nedaugės. Atsižvelgiant į prognozuojamą valstybės biudžeto deficitą ir prastesnes ekonomikos augimo perspektyvas, numatoma, kad 2024 m. valstybės skolos ir BVP santykis turėtų padidėti iki beveik 40 proc. (1,9 proc. p. daugiau nei 2023 m. pabaigoje). Prognozuojama, kad valstybės įsiskolinimas 2025 m. gali pasiekti 43 proc. BVP, tad, neužtikrinus tvarių mokestinių įplaukų, didėjantis skolos santykis ilgainiui gali pradėti riboti Lietuvos finansines galimybes reaguoti į ekonominius iššūkius, kurie, atsižvelgiant į esamą geopolitinę įtampą pasaulyje, yra tikėtini. Nepaisant reikšmingai pabrangusio skolinimosi, dėl santykinai žemo įsiskolinimo lygio valstybei neturėtų kilti reikšmingų iššūkių refinansuojant esamus bei iš šio biudžeto projekto kylančius įsipareigojimus ir tvarkant skolą. Bendra 2024 m. planuojama pasiskolinti suma sudaro beveik 6 mlrd. Eur (atitinkamai 0,7 mlrd. ir 1,7 mlrd. Eur mažesnė nei prieš metus ir pandemijos pradžioje) ir neturėtų reikšmingai paveikti valstybės mokumo. Su Lietuvos Vyriausybės skolos tvarkymu susijusius galimus iššūkius reikšmingai mažina žemas įsiskolinimas: pastarasis tebėra vienas mažiausių euro zonoje (euro zonos valstybių skolos ir BVP santykio vidurkis 2023 m. II ketv. sudarė 90,3 %), o trumpalaikių įsipareigojimų dydis Lietuvoje yra maždaug tris kartus mažesnis (4,8 % BVP) nei euro zonoje. Šiek tiek pagerėjus investuotojų pasitikėjimui, VVP aukcione gautų ir patenkintų pasiūlymų santykis gerėjo ir sugrįžo į 2022 m. pradžioje buvusį lygį. Kartu truputį pagerėjo VVP antrinės rinkos likvidumas – sandorių pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas (angl. bid-ask spread) nuo 2022 m. lapkričio mėn. fiksuoto piko susitraukė per 0,2 iki 0,6 proc. punkto. Atsižvelgiant į šias teigiamas tendencijas, Lietuvos Vyriausybė neturėtų sulaukti didesnių iššūkių 2024 m. skolindamasi 3 mlrd. Eur tarptautinėse rinkose. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad padidėjusio neapibrėžtumo aplinkoje, finansavimo sąlygos tebėra suprastėjusios ir gali staiga pablogėti. Tikslą gauti 2,5 mlrd. Eur finansavimą vidaus rinkoje turėtų patenkinti bankai ir kiti finansų rinkų dalyviai, kurie šiuo metu yra sukaupę reikšmingas likvidžių lėšų atsargas. Prie skolinimosi vidaus rinkoje taip pat prisidės ir namų ūkiai: per pirmąsias tris Lietuvos Vyriausybės taupymo lakštų emisijas 2023 m. gyventojai valstybei paskolino 137 mln. Eur. |
Atsižvelgti |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3. |
Valstybės kontrolė, 2023-10-31 |
* |
|
|
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 591 ir 173 straipsniais teikiame Jums vertinti Vyriausybės Seimui pateiktame valstybės biudžeto projekte Valstybės kontrolei siūlomų valstybės biudžeto asignavimų atitiktį jos poreikiams. Remdamiesi Valstybės kontrolės įstatymo 6 str., kviečiame Seimo Audito komitetą pateikti išvadą dėl Valstybės kontrolei, vykdančiai aukščiausiosios audito, nepriklausomos fiskalinės ir Europos Sąjungos investicijų audito institucijų funkcijas, siūlomų skirti valstybės biudžeto asignavimų deramo numatymo ir prireikus šią išvadą pristatyti Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Valstybės kontrolė biudžetų rengimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka įsivertinusi valstybės biudžeto asignavimų poreikį įstaigos funkcijoms vykdyti ateinančiais biudžetiniais metais, teikė siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Vyriausybė nenumatė Seimui pateiktame valstybės biudžeto projekte institucijos veiklai minimaliai būtinų dar 406 tūkst. Eur. Tam galėjo turėti įtakos tai, kad Valstybės kontrolė neįgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės pažangos priemonių, tačiau valstybės pažangai reikalingos nepriklausomos fiskalinės institucijos ir aukščiausiosios audito institucijos pažangos kryptys numatytos Valstybės kontrolės strategijoje. Daliai joje numatytų priemonių įgyvendinti, suderinę su Informacinės visuomenės plėtros komitetu ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija, gauname reikalingus išteklius IT plėtrai. Tačiau Valstybės kontrolei būtini derami asignavimai ir specifinėms neįtakojamoms nepriklausomos fiskalinės institucijos ar aukščiausiosios audito institucijos pažangos vykdomoms priemonėms ar veiklai. Be to, Europos Sąjungos investicijų audito funkcijai vykdyti reikalingas finansavimas visa apimtimi valstybės biudžeto asignavimais, pasibaigus finansavimui ES techninės paramos pinigais. Tinkamas aukščiausiosios audito institucijos (diegiant Valstybės kontrolės veiklos išorinio vertinimo rekomenduotą kompetencijų modelį) bei nepriklausimos fiskalinės institucijos (pastarajai įgyjant kompetencijas, kurios numatytos EBPO išorinio vertinimo metu, ir projektuojamam naujam ES fiskalinių reguliacijų įgyvendinimui) funkcijų vykdymas negalimas be konkurencingos darbo apmokėjimo sistemos. Valstybės kontrolė reguliariai vertina reikalingos tinkamų kompetencijų darbo jėgos rinką, įskaitant darbo užmokestį. Nuo 2024 m. sausio 1 d. turės būti koreguojami pareiginės algos koeficientai institucijos darbuotojams. Atsižvelgiant į nurodytas vykdomas ir vykdytinas pažangos priemones, asignavimai Valstybės kontrolės darbuotojų darbo užmokesčiui turi didėti minimaliai 300,0 tūkst. Eur, iš kurių valstybės biudžeto projekte nenumatyta 265,0 tūkst. Eur. Ir 2024 metais turime vykdyti Europos Sąjungos investicijų audito funkciją. Šios veiklos tęstinumui užtikrinti valstybės biudžeto projekte nenumatyti bent 141 tūkst. Eur: 88,5 tūkst. Eur reikalinga ekspertų ir konsultantų paslaugoms įsigyti; šią funkciją atliekančių darbuotojų užimamų administracinių patalpų išlaikymui, kuris buvo finansuojamas iš ES techninės paramos pinigų (iš viso 31,0 tūkst. Eur) ir tarnybinėms komandiruotėms – 21,0 tūkst. Eur. Nuo 2021 m. liepos mėn. įsigaliojus naujos redakcijos Valstybės kontrolės įstatymui, atlikta juo pavestų būtinų funkcijų analizė ir biudžetas planuojamas pagal veikloms faktiškai reikalingus išteklius (DU ir kt.), o ne buvusių etatų principu, siekiant juos išlaikyti. Pastebėtina, kad šiuos principus Seimas Vyriausybės teikimu suponuoja taikyti ir valstybės tarnybos sistemoje. Todėl reikalingų kompetencijų darbuotojų pritraukimas planuojamas tolygiai, įvertinant rinkos galimybes, efektyviai naudojant valstybės biudžeto lėšas. Laikydamiesi tvaraus vystymosi požiūrio, 2021 ir 2022 metais grąžinome į valstybės biudžetą atitinkamai 358 ir 518 tūkst. Eur. 2023 metais išteklių vykdyti funkcijas pakanka, bet 2024 metais yra rizika dėl įvardytų aplinkybių. Jeigu jau dabar galiotų trijų metų biudžetas, dėl kurio reikalingumo esame pasisakę savo ataskaitose ir tų principų realizavimo siūlymą Seimui jau pateikė Vyriausybė, tais pinigais galėtumėme naudotis neindikuodami Seimui dėl netenkinamų poreikių. |
Pritarti
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.
|
Argumentai: Žr. Audito komiteto sprendimo 1 punktą ir Audito komiteto pasiūlymą. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4. |
Viešųjų pirkimų tarnyba, 2023-10-26 |
* |
|
|
<...> Tarnyba, atsižvelgdama į susidariusią kritinę situaciją dėl 2024-2026 metais Tarnybai skirtų asignavimų dydžio, prašo numatyti papildomas valstybės biudžeto asignavimų lėšas darbo užmokesčiui ir IT paslaugoms, kitu atveju Tarnyba neturės galimybės užtikrinti teisės aktais nustatytų funkcijų ir prievolių tinkamo vykdymo.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – EIMIN) 2022 m lapkričio 11 d. raštu Nr. 3S-2528 „Dėl asignavimų skyrimo viešųjų pirkimų tarnybai“ (toliau – Raštas) nurodė, jog „valstybei keliant vis didesnius reikalavimus <...> perkančiosios organizacijos turi siekti ne tik įsigyti to, ko joms reikia, bet ir įgyvendinti aplinkosauginius, socialinius tikslus, vykdyti inovatyvius pirkimus, vertinti nacionalinio saugumo aspektus viešuosiuose pirkimuose ir pan. <...> Viešųjų pirkimų tarnybos metodinės pagalbos bei konsultacijų teikimas yra viena iš pagrindinių priemonių, galinčių padėti perkančiosioms organizacijoms vykdyti pirkimus taip, kad būtų pasiektas norimas rezultatas.“ Atsižvelgiant į Rašte išdėstytų papildomų funkcijų atlikimo būtinybę, EIMIN nurodė papildomų asignavimų skyrimo būtinybę ir dvi esmines sritis: 1. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI: „didesni žmogiškieji ištekliai yra būtini siekiant stiprinti minėtų funkcijų vykdymą. <...> Siekiant didesnės konkurencijos, aktyvesnio tiekėjų įsitraukimo į viešuosius pirkimus, turėtų būti įvertinta galimybė skirti papildomas biudžeto lėšas Viešųjų pirkimų tarnybai šių funkcijų aktyvesniam vykdymui“ 2. INFORMACINĖS SISTEMOS: „2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimams, Viešųjų pirkimų tarnybai nustatytos papildomos funkcijos, susijusios su viešųjų pirkimų specialistų žinių patikrinimu, tačiau papildomas finansavimas šios funkcijos vykdymui nebuvo skirtas.“
Tarnyba pažymi, kad be Rašte minimų aplinkybių: 1. Tarnybai kritiškai būtinos papildomos lėšos darbo užmokesčiui ir kitiems poreikiams nebuvo skirtos nei 2022 m. nei 2023 m., t. y. nebuvo atsižvelgta į poreikį užtikrinti kompetentingos darbo jėgos resursų išlaikymą. 2. Šiuo metu skirtų asignavimų pakanka tik esamoms užimtoms darbo vietoms išlaikyti, tačiau nėra galimybės sudaryti konkurencingas sąlygas darbo rinkoje. Dėl trūkstamų papildomų būtinų asignavimų Tarnybą jau dabar palieka kompetentingi darbuotojai (2023 m. per I-III ketv. Tarnybą paliko 18 darbuotojų) ir negavus pakankamų asignavimų Tarnyba susidurs su itin dideliais iššūkiais išlaikant esamus darbuotojus (darbuotojai jau dabar Tarnybos vadovybei reiškia atvirą susirūpinimą dėl ateities ir svarsto išėjimo galimybes) ar pritraukiant naujus. 3. Tarnybos turimo darbo užmokesčio fondo nepakanka Tarnybos etatų sąraše patvirtintoms 22 darbo vietoms užimti ir įsipareigojimams susijusiems su šių vietų išlaikymu vykdyti, t. y. Tarnyba gali dirbti tik 76,8 proc. pajėgumu, nes 23,2 proc. darbo vietų yra neužimtos dėl lėšų trūkumo. 4. Atsižvelgiant į didėjantį darbo apimčių kiekį[4], yra būtina, kad Tarnyba dirbtų ne mažesniu nei 80 proc. pajėgumu, t. y. užpildyti bent 4 darbo vietas iš 22 laisvų. 5. Tarnyba 2023 m. kovo 6 d. rašte Nr. 4S-242 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybai būtinų asignavimų 2023 ir vėlesniais metais“ informavo atsakingas institucijas apie kritinę situaciją 2023-2024 m. dėl nepakankamo finansavimo IT paslaugų įsigijimui, tačiau kritiškai būtini papildomi asignavimai buvo skirti tik nepilna apimtimi. Dėl šios priežasties tarnyba neturi galimybių vykdyti įsipareigojimus pagal turimas sutartis pilna apimtimi ir užtikrinti nenutrūkstamo elektroninių viešųjų pirkimų vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, dėl papildomų lėšų neskyrimo, Tarnyboje yra susidariusi kritinė situacija, dėl kurios yra būtinas papildomas asignavimų darbo užmokesčiui ir IT paslaugoms 2024, 2025 ir 2026 m., papildomų lėšų poreikio pagrindimas pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Papildomų lėšų poreikio, į kurį nebuvo atsižvelgta, pagrindimas
|
Pritarti
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nevertinta.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas:
1. Vadovaujantis Seimo statuto 591 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir Seimo statuto 173 straipsnio 1 dalimi, pagal kurias Seimo Audito komitetas vertina bei teikia išvadą ir pasiūlymus dėl valstybės biudžeto projekto nuostatų, susijusių su Valstybės kontrolei siūlomų valstybės biudžeto asignavimų atitiktimi Valstybės kontrolės poreikiams, įvertinus valstybės biudžeto projektą ir jame Valstybės kontrolei numatytų skirti asignavimų dydį bei institucijos 2023 m. spalio 31 d. raštu Nr. SD-(70-1.8 Mr)-1051 pateiktą informaciją, įvertinta, kad 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3128 Valstybės kontrolei numatyti asignavimai (10 195 tūkst. Eur) neatitinka institucijos poreikių, reikalingų Valstybės kontrolės veiklai užtikrinti. Papildomų lėšų poreikis – 406 tūkst. Eur (iš jų: 265 tūkst. Eur – darbo užmokesčiui ir 141 tūkst. Eur – ES investicijų audito funkcijai vykdyti 2024 m.).
2. Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3128 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymą.
6.2. Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo Audito komitetas, 2023-11-06 |
|
|
|
Argumentai: Audito komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 173 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į Valstybės kontrolės 2023 m. spalio 31 d. raštu Nr. SD-(70-1.8 Mr)-1051 pateiktus argumentus, įvertino, kad 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3128 Valstybės kontrolei numatyti asignavimai (10 195 tūkst. Eur) neatitinka institucijos poreikių. Aukščiausiosios audito institucijos veiklai užtikrinti papildomai būtina skirti 406 tūkst. Eur (iš jų: 265 tūkst. Eur – darbo užmokesčiui ir 141 tūkst. Eur – ES investicijų audito funkcijai vykdyti 2024 m.). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Seimo statuto 591 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pagal kurį Audito komitetas teikia pasiūlymus dėl valstybės biudžeto projekto nuostatų, susijusių su Valstybės kontrolei siūlomų valstybės biudžeto asignavimų atitiktimi Valstybės kontrolės poreikiams, siūloma padidinti 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3128 Valstybės kontrolei numatytus asignavimus.
Pasiūlymas: Padidinti Valstybės kontrolei 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3128 numatytus asignavimus 406 tūkst. Eur suma (iš jų: 265 tūkst. Eur – darbo užmokesčiui ir 141 tūkst. Eur – ES investicijų audito funkcijai vykdyti 2024 m.).
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto pajamos iš Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) (vertinant tai, kad formuojant 2024 m. valstybės biudžeto pajamas iš GPM remtasi Finansų ministerijos vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio (VDU) pokyčio prognoze – 6,5 proc. VDU augimu, tačiau fiskalinės institucijos funkcijas atliekanti Valstybės kontrolė prognozuoja 8,5 proc., o Lietuvos bankas – 9,8 proc. VDU augimą 2024 m., kas leidžia tikėtis, jog 2024 m. GPM pajamų į valstybės biudžetą bus surinkta daugiau, nei projektuojama 2024 m. valstybės biudžete). |
Pritarti
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.
|
|
7. Balsavimo rezultatai:
1. Dėl pirmo 6.1. sprendimo punkto:
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.
2. Dėl antro 6.1 sprendimo punkto:
Balsavimo rezultatai: alternatyvus balsavimas:
A (pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3128) – 3 už.
B (nepritarti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3128 ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti jį iniciatoriams tobulinti) – 2 už.
Pritarta A.
3. Dėl 6.2 pasiūlymo:
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Budbergytė.
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis
Komiteto biuro vedėja Laura Pranaitytė, patarėja Diana Andriūnaitė