LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Sveikatos reikalų komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1553 11 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1270
2022-01-12 Nr. 111-P-1
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas A. Matulas, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, komiteto nariai M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga.
Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė ir D. Žukauskė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narys L. Kukuraitis, sveikatos apsaugos viceministrė A. Bilotienė Motiejūnienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai J. Grebenkovienė, V. Srogė, A. Storpirštienė, J. Talačkienė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė V. Toleikienė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai A. Aldakauskas, A. Paliokaitė, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos prezidentas V. Sudaris, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos valdybos pirmininkė V. Grigienė, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė A. Volodkaitė, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovės A. Baublytė, R. Kiršienė, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė J. Tamašauskienė, VšĮ Sveikatos teisės instituto atstovai R. Jankūnas, A. Gudaitis.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, |
1 |
3 |
|
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalies 1 punkte yra įvedamas privalančių skiepytis darbuotojų, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše trumpinys „medicininės kontraindikacijos“ bei įvertinat tai, kad toks trumpinys jau vartojamas ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje, siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 dalyje vietoj žodžių ir skaičių ,,kuris negali skiepytis dėl šio straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytų priežasčių“ įrašyti žodžius ,,kuris negali skiepytis dėl medicininių kontraindikacijų“.
|
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas,
|
1 |
3 |
|
2. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje bei atsižvelgiant į tai, kad privalantis skiepytis asmuo imunitetą nuo užkrečiamos ligos įgytų ir persirgęs užkrečiamąja liga (kaip nurodyta pildomos įstatymo 11 straipsnio 11 dalies 2 punkte), projekto 1 straipsnio 3 dalimi pildomoje keičiamo įstatymo 11 straipsnio 13 dalyje reikėtų nustatyti, kad privalantis skiepytis asmuo nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasiskiepys arba persirgs užkrečiamąja liga ir Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka bus laikomas įgijusiu imunitetą nuo užkrečiamosios ligos.
|
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas,
|
1 |
3 |
|
3. Nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsnio 3 dalimi pildomoje keičiamo įstatymo 11 straipsnio 13 dalyje siūloma įtvirtinti imperatyvą, pagal kurį darbdavys tuo atveju, jeigu privalantis skiepytis darbuotojas šioje dalyje nustatyta tvarka buvo nušalintas 3 mėnesius, praėjus šiam laikotarpiui, privalo nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį. Svarstytina, ar šiuo atveju įstatyme neturėtų būti įtvirtinta dispozityvi teisės norma, įgalinanti darbdavį atsižvelgiant į įvairias aplinkybes pačiam spręsti, ar su privalančiu skiepytis asmeniu nutraukti darbo sutartį. Ginčytina, ar tokia imperatyvi sankcija privalančiam skiepytis asmeniui – privalomai nutraukti darbo sutartį su juo neatsižvelgiant į darbdavio valią, yra proporcinga siekiamam tikslui ir teisiškai pagrįsta.
|
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Gediminas
Gemskis,
|
|
|
|
Raginu Jus, Seimo narius ginti Lietuvos piliečių konstitucines teises, jų neliečiamumo teisę -Seime balsuoti PRIEŠ privalomus skiepus ir prisiminti sausio 13 dienos tikrąją prasmę ir dvasią. Jeigu Seimo nariai įteisins privalomus skiepus, tai žinoma bus kreiptasi į Prezidentūrą, su prašymu vetuoti šias įstatymo pataisas. Man jau seniai iškilo klausimas ir esant privalomų skiepų aktualijai - jis dar paaštrėjo ar Lietuva iškovojusi savo nepriklausomybę yra laisva tiek savo viduje, tiek iš išorės? Aš asmeniškai nesijaučiu laisvas... Žymią Sausio 13 dieną vardan laisvos Lietuvos aukojosi paprasti žmonės, aš tuo metu gyvenau Karolinškėse, mačiau 1991 sausio įvykius, mokiausi tuometinėje Vilniaus 41-ojoje mokykloje, mes per pamokų pertraukas nubėgdavome prie TV bokšto pažiūrėti SSRS karių ir tankų. Tuo metu būdamas vaiku ir vėliau nesitikėjau, kad Lietuva virs tokia, kokia yra dabar ir kad reikės kovoti prieš ,,savus'' lietuvius – amoralius ir ciniškus valdžios žmones ir jų sprendimus. Kuo jie tada geresni už SSRS žmones? Manau, Seimo narių cinizmas yra labai didelis,
jie nepaiso žmonių nuomonės, žmonių teisių, tyli, neatsakinėja į el. laiškus,
ne dėl tokios laisvos Lietuvos valdžios žmonės kovojo 1991 metų sausio
mėnesį. Jūs patys Seimo nariai savo mąstymu, sąmoningumo neturėjimu, savo
elgesiu supriešinate mane ir kitus Lietuvos piliečius prieš save. Apie kokią
vienybę Jūs kalbate sausio 13 dienos proga ar bet kada jeigu Jūs patys taip
blogai elgiatės? Įtariu, po Seimo balsavimo jeigu priimsite privalomus
skiepus, tai dar bus didesnis mano ir kitų piliečių pasipiktinimas ant Jūsų. Privalomų skiepų klausimas jau yra rytoj - sausio 11 dienos Seimo darbotvarkėje SPDD-132 Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. sausio 11 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkė (lrs.lt) Covid-19 vakcinos tai yra didelis verslas ir
milžiniški pinigai. Neužkibkite ant farmacininkų jauko, o galvokite apie
žmonių sveikatą. Tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio žmonės neturi būti šio
farmacininkų verslo įkaitais. Ekspertai.eu yra paskelbtas
nepriklausomas rumunų žurnalisto Adriano Onciu trijų dalių žurnalistinis
tyrimas (ir jo vertimas). Kam nepatinka ekspertai.eu žiniasklaidos priemonė
dėl jų pažiūrų, susiraskite šią informaciją kituose šaltiniuose, nors
ekspertai.eu paskelbė ir užsienio šaltinio nuorodą, visada tikrinkite
informaciją, jos patikimumą. Kaip Ursulos von der Leyen vyrui pavyko tapti svarbiu „Pfizer“ verslo dalyviu | Ekspertai.eu Jūs Seimo nariai, nieko neišmanote apie
virusologiją, o apsišviesti, susižinoti žmonės moka ir be Jūsų ir aš turiu
aukštąjį išsilavinimą, nors nemedicininį, tačiau gerai moku ieškoti ir
analizuoti informaciją, ir Jūsų, įskaitant Sejonienės išmanymas ir
žinios yra labai toli iki pasaulinio garso ŽIV atradėjo, Nobelio
premijos laureato Lucu Montagnier, iki kurio kompetencijos ir žinių Jums
labai toli, jis apskritai neoficialiai laikomas Nr.1 virusologu pasaulyje ir
šis garsiausias virusologas, dėl kurio autoriteto nekyla abejonių nei vienam
protingui žmogui ir turbūt medikui kritiškai atsiliepia apie Jūsų
reklamuojamas vakcinas, jeigu nepatinka tekstas rusų kalba, tai susiraskite
analogą anglų kalba: Ar nematote tendencijos Lietuvoje ir visame pasaulyje - kuo daugiau žmonės skiepijasi, tuo daugiau užsikrečia covid-19 ir tuo daugiau didėja covid-19 atmainų? Apie tai ir kalba Liukas Montenje. Taigi, Europos Sąjungos vadovybei ir LR Vyriausybei spaudžiant galimai jau greitai žmones skiepys per prievartą (pradžioje medikus ir socialinius darbuotojus, vėliau imsis kitų). Europos Sąjungos vadovybė, Vyriausybės nariai ir visi Seimo nariai, kurie balsuos už privalomus skiepus privalės visam laiku prisiimti asmeninę atsakomybę už tai, jeigu per prievartą pasiskiepijusį žmogų ištiks vakcinų šalutinis poveikis - jeigu jis susirgs ar numirs, tai guls ant jų visų sąžinės. Aš pats sunkiai persirgau covid-19 liga, nuo šio koronaviruso turėjau apibusį plaučių uždegimą, man taikė deguonies terapiją ir aš nuoširdžiai dėkingas esu Santariškių infekcinių ligų centro gydytojams ir personalui už mano gydymą ir viską, tačiau aš nepakeičiau savo nuomonės - nesiskiepyti. Nenoriu kvailai rizikuoti - prisiimti atsakomybę už svetimą farmacininkų produktą, prieš skiepus pasirašydamas, kad ,,prisiimu atsakomybę už šalutinį poveikį“, juk čia niekas negalvoja apie žalos atlyginimą ir kas iš to žalos atlyginimo, jeigu aš pasiskiepijęs numirčiau ar susirgčiau ir nenoriu palaikyti vakcinų farmacininkų verslo ir marketingo. Nieko nesakyčiau, jeigu farmacininkai pilnai prisiimtų atsakomybę už vakcinų šalutinį poveikį, jeigu jie atlygintų žalą ir jeigu tos vakcinos būtų sveikos, saugios ir patikimos, o dabar priešingai užsienio žiniasklaidoje aš matau informaciją apie žmonių mirtis ir susirgimus po skiepų. Man to nereikia. Ar Jums to reikia piliečiai? Be to žmogus nėra veršis, kad jį per prievartą skiepytų, jo neklausiant, žmogus yra mąstanti protinga būtybė, kuris gali pasirinkti ar jam skiepytis ar ne. Be jokių abejonių, LR Konstitucijos 21 str. įtvirtinta žmogaus asmens neliečiamumo teisė. Mūsų LR Konstitucija aiškiai sako, kad ji negali būti apribota net įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, o ką jau kalbėti apie ekstremaliąją situaciją ar karantiną. (LR Konstitucijos 145 straipsnis sako, kad „įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose.“) Privalomo skiepijimo teisinio reguliavimo vertinimas remiantis tik EŽTK 8 str. aiškinimu yra nepakankamas, nes susiaurina asmens neliečiamumo laisvės ir jos apsaugos, kurias garantuoja mūsų Konstitucija, LR Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai, ribas. Manau, jeigu Seimas įteisins privalomus skiepus, Lietuvai tylint ir neprotestuojant, tai bus destrukcijos ir žmonių protų chaoso pradžia ir demokratijos pabaiga, privalomų skiepų plėtimosi bei prievartos pradžia ir kelio atgal nebebus, vėliau jie priiminės kitoms profesijoms privalomus skiepus, o su laiku bandys priimti teisės aktus, siekiant įteisinti visuotinai privalomus skiepus, tai yra norės skiepyti visus (Šimonytės žodžiais aš visiškai netikiu, ji anksčiau kitus dalykus irgi žadėjo). Manau, Lietuva po privalomų skiepų įteisinimo bus kitokia - žymiai blogesnė, nors ir taip jos gyvenimo kokybė yra bloga, apie Žmogaus ir konstitucines piliečių teises jau neverta kalbėti - tai farsas, tai bus negrįžtamas procesas, o šitai destrukcijai nebus pabaigos ir nieko atgal į pradinę padėtį Lietuvoje niekada nebesugrąžinsime. Manau, mūsų amoraliai valdžiai ,,nusispjauti“ į Žmogaus teises Lietuvoje, o dauguma Lietuvos yra abejinga, nieko nedaro, neprotestuoja prieš valdžios blogus darbus ir planus, todėl valdžia ir daro ką nori su jais kaip su ,,baudžiaunininkais“, todėl taip ,,tragiškai“ ir gyvename Lietuvoje, čia nemąstančius veršius per prievartą skiepija, jų niekas neklausia, o sąmoningi, mąstantys žmonės turi tam priešintis, jie turi pasirinkimo teisę. Ir ką mums dabar sausio 13 dieną valdžia manipuliuodama garbingų sausio 13 dienos aukų atminimu, kurio jie neverti, veidmainiškai pasakos apie laisvą Lietuvą, siekdami priimti privalomus skiepus? Aš nematau tos laisvos Lietuvos ir juo labiau demokratijos ir teisinės valstybės. Manau, žmonės pasiaukoję ir žuvę sausio 13 dieną tikrai nenorėjo ir nesitikėjo tokios ,,laisvos“ Lietuvos. Aš nors tuo metu buvau ir vaikas, tačiau tuo metu gyvenau Karoliniškėse ir mačiau tuometinius 1991 metų sausio įvykius. Šalys, svarstančios įvesti privalomą
vakcinavimą nuo COVID-19, turi užtikrinti, kad būtų gerbiamos žmogaus teises,
pareiškė JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Mišel Bačelet ir
pabrėžė, kad priverstinis skiepijimas niekada nebuvo priimtinas. Bet ir į šios JT Žmogaus teisių gynėjos pareiškimą Lietuvos Vyriausybės ir Seimo nariams ,,nusispjauti“. Europos Tarybos parlamentinė asamblėja iš anksto numatydama diskriminaciją dėl skiepų, 2021 m. Sausio 27 d. priėmė svarbią rezoliuciją, kuria buvo uždrausta privaloma vakcinacija, skiepijimo pasai ir diskriminacija dėl vakcinos statuso. Lietuva 2002 metais ratifikavo Konvenciją dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje, trumpiau vadinamą „Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija” (1997 m.), arba dar rečiau (pagal pasirašymo vietą) Oviedo konvencija. Pvz. 5 straipsnis – Bendroji taisyklė Šiam asmeniui iš anksto suteikiama atitinkama informacija apie intervencijos tikslą ir pobūdį, taip pat apie jo padarinius ir pavojus. Lietuvos žmonėms nebuvo suteikta skaidri ir teisinga informacija apie skiepų pavojus nei iš Vyriausybės, nei iš žiniasklaidos šalies (žmonių mirtis po skiepų ir kitą šalutinį poveikį užsienio valstybėse). Aš praeityje siūliau Vyriausybei surengti viešą diskusiją dėl skiepų reikalingumo, tačiau dėl šio pasiūlymo buvo tik nutylėta ir jis ignoruotas. Šalies žiniasklaidoje aiškiai matyti kitos kritinės nuomonės apie skiepus cenzūra ir iškraipytą informaciją, tai paverčia mūsų šalį žodžio laisvės ir demokratijos neturinčia šalimi.
|
Nepritarti |
Pritarta Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. |
|
2. |
Ona
Gemskienė,
|
|
|
|
Raginu Jus Seimo narius balsuoti prieš privalomus skiepus medikams ir socialiniams darbuotojams. Artėja visai Lietuvai svarbi sausio 13 diena, kai mūsų Lietuvos žmonės guldė savo galvas už laisvą Lietuvą ir ji turi būti laisva ne tik nuo užsienio valstybių įtakos, bet ir pati viduje laisva, o privalomi skiepai neturi nieko bendro su laisve, ir žmogaus laisvu sąmoningu pasirinkimu. Aš pati persirgau šia covid-19 liga, todėl puikiai suprantu šią ligą. Tačiau nenoriu rizikuoti savo sveikata, žinant daug informacijos apie skiepus, jų neigiamas savybes - neketinu skiepytis. Mano sūnus Gediminas Gemskis pats sunkiai persirgo covid-19, tačiau jis daug domėjosi apie vakcinas, įskaitant skaitė vieno iš geriausio pasaulio virusologų Liuko Montenje kritinę nuomonę apie skiepus, pamatė farmacininkų lobizmo ryšius, todėl nepakeitė savo pozicijos - nesiskiepyti, juo labiau, kad persirgęs jis turėjo įgyti natūralų imunitetą. Gediminas Gemskis nuo pat pačios koronaviruso covid-19 pandemijos pradžios dėjo daug pastangų rinkdamas informaciją apie šį virusą ir siūlė valdžiai sprendimus, išeitis, akcentavo centralizuoto gydymo, naujų kovidinių ligoninių statybų svarbą. Galiu savo sūnų Gediminą pagirti už jo visas pastangas visuomeninėje veikloje, tiek dėl koronaviruso temos, tiek dėl kitų temų. Europos Komisijos pirmininkė per savo
vyrą yra susijusi su farmacininkais ir jų verslu, o juk Europos Sąjungos
vadovybė diktuoja ES šalių narių, įskaitant Lietuvos vyriausybei
skiepytis. ,,New York Times'' paskelbė informaciją, kad Europos Komisijos
pirmininkė bendravo su vakcinų giganto ,,Pfizer'' generaliniu direktoriumi
Albertu Bourla Ekspertai.eu yra paskelbtas nepriklausomas rumunų žurnalisto Adriano Onciu trijų dalių žurnalistinis tyrimas (ir jo vertimas). Tai lobizmas. O kas yra lobizmas, tai legali korupcija ir verslo, šiuo atveju farmacininkų norų tenkinimas. Kaip Ursulos von der Leyen vyrui pavyko tapti svarbiu „Pfizer“ verslo dalyviu | Ekspertai.eu Šalys, svarstančios įvesti privalomą vakcinavimą nuo COVID-19, turi užtikrinti, kad būtų gerbiamos žmogaus teises, pareiškė JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Mišel Bačelet ir pabrėžė, kad priverstinis skiepijimas niekada nebuvo priimtinas. „Jokiomis aplinkybėmis žmonės negali būti vakcinuojami per prievartą“, – kalbėjo ji.
|
Nepritarti |
Pritarta Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. |
|
3. |
VšĮ Sveikatos teisės institutas, 2022-01-11 |
|
|
|
Sveikatos teisės institutas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 7 str. 1 d. ir LR Seimo statuto 147 str. 7 d., teikia šiuos pasiūlymus ir pastabas dėl LR Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas). Įstatymo projektu siekiama numatyti pareigą asmenims, dirbantiems asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse, kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas dėl užkrečiamosios ligos, būti pasiskiepijusiems nuo šios užkrečiamosios ligos. Kitaip tariant, siūlomu teisiniu reguliavimu de facto įteisinama privaloma imunoprofilaktika. Įstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose (aiškinamajame rašte) nurodoma, jog teisinis reguliavimas siūlomas siekiant užkirsti kelią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir šiuo metu greitai plintančios SARS-COV-2 viruso omikron atmainos ir kitų pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimui, užtikrinti visuomenės saugumą ir sumažinti asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistų trūkumo, asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumo sumažėjimo riziką. Sveikatos teisės instituto nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas yra ydingas dėl šių priežasčių: 1. Siūlomu teisiniu reguliavimu de facto įteisinama privaloma imunoprofilaktika. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybių asmeniui teikti sveikatos priežiūros paslaugas be jo sutikimo (išskyrus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 (būtinoji medicinos pagalba) ir 18 (nenumatyti ypatingi atvejai) straipsnyje numatytus atvejus), tad skiepijimas nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) taip pat gali būti atliekamas tik su asmens sutikimu. 2. Skirtingai negu nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, toks teisinis reguliavimas kyla ne iš LR Konstitucijos 22 str. įtvirtintos teisės į privatumą, bet iš LR Konstitucijos 21 str. įtvirtintos žmogaus asmens neliečiamumo laisvės. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad žmogaus asmuo ir jo privatus gyvenimas yra netapatūs dalykai. Privalomų skiepų teisinis reguliavimas kelia ne asmens teisės į privatumą ribojimo (nors su tuo ir yra susijęs), bet kur kas fundamentalesnį žmogaus asmens neliečiamumo laisvės klausimą. Tai susiję ne tik su jo asmeniniu ir šeiminiu gyvenimu (pažiūromis, įsitikinimais ir iš to kylančiu gyvenimo būdu), bet ir su jo asmeniu, jo būtimi (kūnu). 4. Būtent todėl LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas teisę į privatumą sieja ne su sutikimu sveikatos priežiūrai (informuotu sutikimu), reikalingu norint atlikti intervenciją į asmens kūną, bet su informacijos apie paciento gyvenimo faktus rinkimu ir konfidencialios informacijos apie paciento sveikatą apsauga. 5. Pagal LR konstitucinę sąrangą, LR Konstitucijos 21 str. įtvirtinta žmogaus asmens neliečiamumo laisvė priklauso absoliučių teisių kategorijai. Absoliuti teisė yra tokia teisė, kuri negali būti apribota ar pažeista, kad ir kokios būtų aplinkybės, net ir ypatingosios padėties atveju.1 LR Konstitucija aiškiai sako, jog LR Konstitucijos 21 str. įtvirtinta žmogaus asmens neliečiamumo teisė negali būti apribota net įvedus karo ar nepaprastąją padėtį. (LR Konstitucijos 145 str. sako, kad „įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose.“) Juo labiau ji negali būti apribota švelnesnio teisinio režimo (ekstremaliosios situacijos ar karantino) sąlygomis. 6. Šios konstitucinės laisvės išraiška įstatymuose yra tiek LR Civilinio Kodekso 2.25 str. įtvirtinta teisė į jo kūno neliečiamumą ir vientisumą, tiek LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 str. 1 d. įtvirtintas draudimas teikti sveikatos priežiūros paslaugas be paciento sutikimo („Pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats.“), tiek ir LR Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 11 str. 1 d. nuostata, jog imunoprofilaktika gali būti taikoma asmenims tik jų sutikimu. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad LR Civilinio Kodekso 2.25 str., kuris garantuoja asmens teisę į jo kūno neliečiamumą ir vientisumą, taip pat nenumato jokių šios teisės ribojimo pagrindų. Ir tai logiška, nes, kaip minėta, ši teisė kyla ne iš LR Konstitucijos 22 str., ginančio žmogaus teisę į privatų gyvenimą, bet iš 21 str., garantuojančio žmogaus asmens neliečiamumą, kurio apribojimo LR Konstitucija nenumato. 8. LR Konstitucijos 21 str. įtvirtinta žmogaus asmens neliečiamumo laisvė gali būti apribota tik asmens sutikimu. Būtent todėl Lietuvos teisinėje sistemoje yra įtvirtintas informuoto sutikimo reikalavimas (LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 str.). Asmens laisva valia ir jos turėjimas bei galėjimas ją tinkamai išreikšti (du informuoto sutikimo elementai) yra būtina sąlyga kiekvienai medicininei intervencijai, įskaitant ir imunoprofilaktiką. Savo ruožtu, šių dviejų elementų nebuvimas sukuria pareigą sprendimą priimti (sutikimą duoti) kitiems asmenims (paciento atstovams). 9. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, siekiant pagrįsti siūlomą teisinį reguliavimą, remiamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniu, kuriame nustatytas draudimas riboti naudojimąsi privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo teise, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje inter alia žmonių sveikatai. 10. Privalomo skiepijimo teisinio reguliavimo vertinimas remiantis tik EŽTK 8 str. aiškinimu yra nepakankamas, nes susiaurina asmens neliečiamumo laisvės ir jos apsaugos, kurias garantuoja LR Konstitucija, LR Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai, ribas. 11. Atkreiptinas dėmesys, jog Konvencija, skirtingai negu LR Konstitucija, neturi atskiro straipsnio, skirto žmogaus asmens neliečiamumo laisvei. Todėl žmogaus asmens neliečiamumo laisvės apsauga pakliūva į šio straipsnio teisinį režimą, bet tai niekaip nereiškia, kad asmens neliečiamumo laisvė kaip tokia gali būti apribota tokiais pat pagrindais ir tokiu pat mastu kaip kiti asmens privataus gyvenimo turinį sudarantys elementai, pavyzdžiui, informacijos apie asmens privatų gyvenimą apsauga. Taip interpretuojant būtų galima laikyti, kad gali būti apribotas asmens orumas (kuris taip pat yra privatumo dalis ir pagal Konvenciją pakliūva į 8 str. reguliavimo sritį). Bet asmens orumas taip pat yra absoliuti teisė, kuri negali būti ribojama nei pagal Konvenciją, nei pagal LR Konstituciją. 12. Atkreiptinas dėmesys, jog Konvencija nustato minimalų žmogaus teisių ir laisvių apsaugos standartą, o nacionaliniais teisės aktai gali būti nustatoma didesnė žmogaus teisių ir laisvių apsauga. Lietuvos teisinėje sistemoje taip yra žmogaus asmens neliečiamumo laisvės atveju, kurios atžvilgiu LR Konstitucija (21 str.) numato didesnę šios laisvės apsaugą. 13. Konvencija yra tarptautinė sutartis, todėl ji nagrinėtina santykyje su kitomis tarptautinėmis sutartimis ir tarptautinės teisės visumos kontekste. Asmens neliečiamumą iš tarptautinės teisės perspektyvos Lietuvoje užtikrina atskira tarptautinė sutartis – Konvencija dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje (Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija), kurios 5 str. nustato laisvo ir informuoto sutikimo principą („Kiekviena intervencija sveikatos srityje gali būti atliekama tik gavus atitinkamo asmens laisvai duotą ir informuotumu pagrįstą sutikimą“ bei „Atitinkamas asmuo gali bet kada laisvai atšaukti savo sutikimą“). 14. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte remiamasi tuo, kad 2021 m. balandžio 8 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą byloje Vavřička ir 5 kiti prieš Čekijos Respubliką dėl privalomo ikimokyklinio amžiaus vaikų skiepijimo atitikties Konvencijos 8 straipsniui (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą). Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo įstatymu siūlomas teisinis reguliavimas nuo teisinio reguliavimo, kuris buvo ginčijamas minėtoje byloje, skiriasi keliomis reikšmingomis aplinkybėmis. 15. Nurodytoje byloje kalbėta apie privalomą skiepijimą nuo vadinamųjų likviduojamų užkrečiamųjų ligų (pavyzdžiui, difterijos, kokliušo, poliomielito, tymų), kurias realiai galima išnaikinti. Skirtingai nuo poliomielito, tymų ar raudonukės, koronavirusas, kurio atžvilgiu siūloma įtvirtinti privalomą skiepijimą, nėra ir negali būti priskiriama likviduojamų infekcijų kategorijai, nes jo, panašiai kaip gripo viruso, išnaikinti nėra įmanoma. 16. Nurodytoje byloje ginčytu teisiniu reguliavimu buvo siekiama įtvirtinti privalomą skiepijimą ištirtomis vakcinomis, kurių klinikiniai tyrimai yra pasibaigę, yra įrodytas jų efektyvumas ir veiksmingumas, patikimai nustatytas vakcinų naudos ir žalos santykis, ištirtos ir žinomos nepageidaujamos vakcinų reakcijos. Lietuvoje naudojamų koronaviruso vakcinų registracija ES yra sąlyginė, kas reiškia, kad dar nėra pasibaigę jų klinikiniai tyrimai, nėra įrodytas jų efektyvumas ir veiksmingumas, nėra patikimai nustatytas vakcinų naudos ir žalos santykis, nėra ištirtos ir žinomos nepageidaujamos vakcinų reakcijos. 17. Nurodytoje byloje ginčytu teisiniu reguliavimu buvo siekiama suformuoti visuomenės kolektyvinį imunitetą tais atvejais, kai savanoriško skiepijimo politika tam nėra pakankama. Atkreiptinas dėmesys, jog COVID-19 ligos atveju dėl viruso mutavimo kolektyvinio imuniteto suformuoti nėra įmanoma, taigi, siūlomu teisiniu reguliavimu nebus įmanoma pasiekti išsikelto tikslo. 18. Nurodytoje byloje ginčytu teisiniu reguliavimu buvo nustatytas apribojimas nepasiskiepijusiems vaikams lankyti valstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Byloje buvo pabrėžta, jog tai neatėmė galimybės tėvams kitu būdu užtikrinti vaikų ikimokyklinį ugdymą, įskaitant ugdymą namuose ar privačiose ugdymo įstaigose. Siūlomo teisinio reguliavimo atveju sveikatos priežiūros specialistas ar socialinis darbuotojas, atsisakęs privaloma tvarka skiepytis, de facto neteks teisės dirbti sveikatos priežiūros ar socialinių paslaugų sferoje ir negalės realizuoti savo turimo profesinio išsilavinimo. 19. Galiausiai, nurodytoje byloje skiepijimo pareiga nebuvo absoliuti, t. y. siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo proporcingumą, buvo numatyta galimybė atsisakyti skiepytis vadovaujantis asmens įsitikinimais. Kitaip tariant, asmenims buvo užtikrinta vadinamoji sąžinės prieštaravimo teisė. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas numato absoliučią pareigą, nes skiepytis privalės visi asmens sveikatos priežiūros ir socialiniai darbuotojai, išskyrus tuos, kurie negali dėl objektyvių priežasčių (turintys medicininių kontraindikacijų). Sąžinės prieštaravimo teisė įstatyme nėra numatyta. 20. Siūlomas teisinis reguliavimas abejotinas tikslingumo požiūriu. Vienas iš siūlomo teisinio reguliavimų tikslų yra siekis, jog sveikatos priežiūros srities ir socialiniai darbuotojai pasiskiepytų trečiąja vakcinos nuo koronaviruso doze. Atkreiptinas dėmesys, kad omikron atmaina išplito Farerų salose tarp trimis dozėmis paskiepytų sveikatos priežiūros darbuotojų – užsikrėtė 21 iš 33 dalyvavusių asmenų.2 21. Klinikinių trečiosios dozės veiksmingumo duomenų pagrindinio klinikinio tyrimo metu negauta (yra tik antikūnų atsako duomenys), veiksmingumo prieš omikron duomenų pagrindinio klinikinio tyrimo metu taip pat dar negauta.3 22. Comirnaty vakcinos suteikiama apsauga nuo omikron atmainos yra silpnesnė ir trumpesnė negu nuo delta atmainos, o rizika susirgti praėjus 3–5 mėnesiams po skiepo gali būti didesnė negu nesiskiepijus.4 23. Vertinant siūlomą teisinį reguliavimą tikslingumo, būtinumo ir pagrįstumo požiūriu, būtina įvertinti revakcinacijos naudą remiantis esamais Lietuvos epidemiologinias duomenimis. Lyginant 2021 01 01–2022 01 10 periodo duomenis visose amžiaus grupėse, matosi, kad šiuo metu „naujų atvejų“ skaičius per dieną artėja prie 2021 m. spalio tempų: 24. Atkreiptinas dėmesys, kad koronastop atviri duomenys į vieną grupę sujungia 0–19 metų vaikus, kai 0–11 metų grupės vaikai nėra skiepijami, dėl to vertinti revakcinacijos naudą reikėtų išeliminuojant populiacijos dalį, kuri iš principo negali skiepytis. Kadangi Lietuvos statistikos departamentas tokią populiacijos grupę apjungia į 0–19 amžiaus grupę, reikėtų išeliminuoti ją visą. 25. Vertinant medikų revakcinacijos poreikį, tokios grupės išėmimas iš analizės taip pat yra logiškas, nes toje amžiaus grupėje nebus nei vieno mediko. Gauname tokį pasiskirstymą: 26. Atmetus 0–19 amžiaus grupę matosi, kad šiuo metu vidutinis dienos „naujų atvejų“ skaičius yra didžiausias nuo 2021 m. sausio mėnesio. Tačiau į akis krenta ir trečią, sustiprinančią dozę gavusių asmenų susirgimų formavimasis (r3i3 grupė). 27. Vertinant 2022 m. sausio mėnesį, atkreiptinas dėmesys, kad: 1.didžiausias „naujų atvejų“ skaičius tenka 20–29 amžiaus grupei; 2.visose amžiaus grupėse fiksuojami „nauji atvejai“ ir turintiems trečią, sustiprinančią dozę (r3i3); 3.su trečia doze (r3i3) „naujų atvejų“ skaičius atmetus 0–19 amžiaus grupę sudaro 11 proc. visų 2022 01 01–10 periodo atvejų skaičiaus. Kadangi sustiprinančiąja doze pradėta skiepyti neseniai, darytina išvada, kad sustiprinančioji dozė neapsaugo nuo užsikrėtimų skaičiaus. 4.Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 50 proc. „naujų atvejų“ sudaro du skiepus (r2i2) gavę asmenys. Iš šių duomenų darytina išvada, kad nei dvi, nei tris dozes gavę asmenys nėra apsaugoti nuo užsikrėtimo infekcija, todėl reikia vertinti RITS lovų apkrovimą. 28. Vertinant RITS (ICU) lovų apkrovimą matome: 1.Nors „naujų atvejų“ skaičius per dieną nuo 2021 m. spalio yra didesnis nei buvo 2021 m. sausį, COVID-19 RITS užimtos lovos nepasiekė 2021 m. sausio–vasario lygio. 2.Taip pat visą periodą stebimos neužimtos RITS lovos, kurios nėra priskirtos COVID-19 pacientams ir tuo pačiu nepanaudotos planinėms paslaugoms teikti. Todėl pats lovų skaičius negali būti problema. 3.Skaičiuojant tūkstančiui „naujų atvejų“ tenkančių dienos C19 RITS lovų skaičių matosi, kad pikas buvo 2021 m. vasarį, o 2021 m. birželį gauname santykinį didesnį dydį, nors pačių lovų absoliutinis skaičius buvo mažas. 4.Nuo 2021 m. spalio užimtų C19 RITS lovų tenkančių tūkstančiui „naujų atvejų“ mažėja. Siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek šalies tarptautiniams įsipareigojimams, tiek pagrindinių sveikatos priežiūros sistemą reguliuojančių teisės aktų nuostatoms, ir paneigia asmens kūno neliečiamybės laisvę, kurios negalima riboti net karo ar nepaprastosios padėties atveju. Esami Lietuvos epidemiologiniai duomenys nepatvirtina siūlomo teisinio reguliavimo tikslingumo ir būtinumo. Pandemijos valdymo kontekste priverstinė vakcinacija yra netinkama priemonė, negarantuojanti nei pandemijai suvaldyti reikalingo kolektyvinio imuniteto susidarymo, nei koronaviruso omicron atmainos įveikos, nei kitų kronaviruso atmainų išvengimo. Todėl LR Seimo narius raginame nepritarti LR Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui.
|
Nepritarti |
Pritarta Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo
narys L. Slušnys, |
1 |
2 |
|
|
Argumentai: sveikatos priežiūros įstaigose apie 25 procentus darbuotojų sudaro nemedicininis personalas, kuris atlieka labai svarbias pagalbines funkcijas.
Pasiūlymas: Papildyti 11 straipsnį 12 dalimi: Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 11 str. 12 ir ją išdėstyti taip: 1. 12. Darbai ir veiklos sritys, kuriose leidžiama dirbti tik darbuotojams, pasiskiepijusiems nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje: 1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla: a) asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos; b) valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose; c) praktinis (klinikinis) mokymas, atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose; d) sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys ne sveikatos priežiūros specialistai.“
|
Nepritarti |
Manytina, kad siūlomos nuostatos perteklinės, nes į projektu siūlomų darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti tik darbuotojams, pasiskiepijusiems nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jau yra įtrauktos valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose (b papunktis), o kiti sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys ne sveikatos priežiūros specialistai paprastai nekontaktuoja su pacientais. Be to, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje yra dėstomi darbai ir veiklos sritys, o ne atskiros subjektų grupės (asmenys), kuriems leidžiama dirbti tik pasiskiepijusiems nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
|
|
2. |
Seimo
narys L. Slušnys, |
1 |
2 |
|
|
Argumentai: Lietuvos vaikų ir paauglių gydytojai neurologai, psichologai ir psichiatrai teigia, kad karantinas ir kontaktinio ugdymo ribojimas turi tiesioginį neigiamą poveikį vaikų ir paauglių psichikos sveikatai. Šią medikų nuomonę pagrindžia atlikti COVID-19 pandemijos poveikio visuomenės sveikatai tyrimai. Vilniaus universiteto atlikti tyrimai rodo, kad pandemijos metu net 71 proc. padaugėjo psichosocialinių problemų turinčių paauglių. Dėl padidėjusio vienišumo, nerimo ir streso 10 proc. daugiau paauglių turėjo suicidinių minčių. 2021 m. trečdalis paauglių (11-14 m.) turėjo klinikinio lygio emocinių ir elgesio problemų, o tai yra beveik trigubai daugiau nei 2018 m. (12,5 proc.). Tyrimai atskleidė, kad dėl pirmojo karantino metu įvesto nuotolinio ugdymo 46,7 proc. vaikų pablogėjo emocinė būsena, 53,8 proc. – sumažėjo noras mokytis, 39,6 proc. – pablogėjo elgesys. Po ilgojo karantino 43 proc. vaikų (6-14 m.) susidūrė su emocinėmis ir elgesio problemomis, iš kurių net 18 proc. – labai didelės. Neigiamas karantino ir nuotolinio mokymosi poveikis taip pat pastebimas suprastėjusios bendros vaikų ir paauglių sveikatos aspektu. Dėl mažo fizinio aktyvumo ir ilgo laiko prie ekranų, suprastėjo mokinių regėjimas, padidėjo antsvoris (2018 m. – 15,8 proc., 2020 m. – 23,8 proc.) ir nutukimas (2016 m. – 5 proc., 2020 m. – 8,8 proc.). Vis daugiau mokinių kreipiasi į gydytojus dėl jaučiamų somatinių galvos (63 proc.), pilvo (53 proc.) ir viso kūno skausmų (36 proc.). Gydytojų nuomone, šiuos skausmus provokuoja ilgalaikis psichologinis stresas. Lėtinis psichologinis stresas ne tik sukelia psichikos ar psichosomatinius sutrikimus, bet ilgainiui silpnina imunitetą, paskatina kraujotakos, odos, endokrinines, virškinimo ir kitas lėtines ligas. Moksliniai tyrimai rodo, kad vieneri izoliacijos metai vaikui ar paaugliui yra prilyginami penkeriems suaugusiojo izoliacijos metams, o ilgalaikės izoliacijos, negalėjimo bendrauti su bendraamžiais bei lankyti mokyklos pasekmės turės įtakos net kelioms ateinančioms kartoms. Todėl siekiant išvengti kontaktinio ugdymo ribojimų, siūloma į darbų ir veiklos sritis, kuriose leidžiama dirbti tik darbuotojams, pasiskiepijusiems nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įtraukti švietimo paslaugų ir veiklų sritį.
Pasiūlymas: Papildyti 11 straipsnį 12 dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip: ,,3) švietimo paslaugos ir veikla: a) švietimo įstaigose teikiamos švietimo ir švietimo pagalbos paslaugos; b) valymo, maisto tiekimo ir kitos paslaugos, teikiamos švietimo įstaigose.“
|
Nepritarti |
Švietimo paslaugos ir veikla, priešingai nei sveikatos priežiūros bei socialinės paslaugos ir veikla, kurias projektu siūloma įtraukti į darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti tik darbuotojams, pasiskiepijusiems nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti teikiamos ir nuotoliniu būdu. Be to, švietimo įstaigose yra užtikrinamas nuolatinis testavimas dėl užkrečiamosios ligos, dauguma darbuotojų yra pasiskiepiję. |
|
3. |
Seimo
nariai L. Kukuraitis, T. Tomilinas,
|
1 |
2 |
|
|
Argumentai: remiantis tuo, kad: 1) socialinių paslaugų srities darbuotojai, lyginant su kitomis profesinėmis grupėmis, tiesiogiai dirbančiomis su žmonėmis, sąlyginai yra daugiau pasiskiepiję arba turi imunitetą COVID-19 ligai; 2) bendrasis visų interesas yra apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes, t. y. pagyvenusius asmenis ir asmenis su negalia; 3) šalyje yra daug socialinių paslaugų teikėjų, kuriose socialines paslaugas teikia vienas ar keli darbuotojai (vaikų dienos centrai, apsaugotas būstas, psichosocialinė pagalba ir kt.) ir galimas jų netekimas sustabdytų svarbių socialinių paslaugų teikimą neapibrėžtam laikui; 4) tam tikrose socialinių paslaugų srityse šiuo metu yra ženklus socialinių ir kitų darbuotojų trūkumas, dėl to dirbantys darbuotojai neretai dirba viršvalandžius, viršija teisės aktais nustatytas paslaugų normas ar neteikia būtinų socialinių paslaugų; 5) neturintys imuniteto socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai reguliariai testuojasi; Siūlome susiaurinti įstatymo taikymą socialinių paslaugų srityje, taip išvengiant galimų neigiamų socialinių pasekmių dėl galimo darbuotojų išėjimo/atleidimo iš darbo ir apsaugoti labiausiai pažeidžiamas grupes.
Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2. Papildyti 11 straipsnį 12 dalimi: „12. Darbai ir veiklos sritys, kuriose leidžiama dirbti tik darbuotojams, pasiskiepijusiems nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje: 1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla: a) asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos; b) valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose; c) praktinis (klinikinis) mokymas, atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) socialinės paslaugos ir veikla: a) stacionariose socialinių
paslaugų įstaigose, socialinių paslaugų gavėjo namuose b) valymo, maisto tiekimo ir kitos paslaugos, teikiamos stacionariose socialinių paslaugų įstaigose.“
|
Nepritarti |
Manytina, kad netikslinga skirstyti socialinių paslaugų sektoriaus į atskiras grupes pagal šių paslaugų gavėjus, išskiriant svarbiausius ir ne tokius svarbius. Be to, pastebėtina, kad toms pačioms siūlomoms pažeidžiamiausioms asmenų grupėms – pagyvenusiems asmenims ir asmenims su negalia – socialinės paslaugos teikiamos ne tik stacionariose socialinių paslaugų įstaigose (savarankiško gyvenimo namai, dienos centrai, asmeninis asistentas).
|
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto išvadai ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui.
7.2. Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo
Sveikatos reikalų komitetas,
|
1 |
3 |
|
|
Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, tikslintina Projekto 1 straipsnio 3 dalis.
Pasiūlymas: pakeisti projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Privalantis
skiepytis darbuotojas, kuris negali skiepytis dėl
|
Pritarti |
|
8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 4, susilaikė – 1.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Slušnys, O. Leiputė.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Antanas Matulas
Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) V. Valainytė
Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja K. Civilkienė