LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Sveikatos reikalų komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO, TABAKO GAMINIŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ GAMINIŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1143 2, 17, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI 151  STRAIPSNIU PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3603

 

 

2019-12-11  Nr. 111-P-50

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Martinėlis, Komiteto nariai: A. Armonaitė, K. Bartkevičius, I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, L. Matkevičienė, A. Matulas, A. Vinkus, Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėja K. Civilkienė, patarėjas E. Jankauskas, patarėja V. Valainytė, padėjėja D. Jonelytė, Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, viceministrė K. Garuolienė, ministro patarėja V. Srogė, ministro patarėja L. Bušinskaitė, Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas I. Rubikas, Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus patarėjas K. Rušinskas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo politikos skyriaus vedėja I. Žaunierienė, Vidaus reikalų ministerijos atstovė I. Gasperė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovas J. Abramavičius, Vilniaus m. savivaldybės administracijos atstovai R. Katinaitė, G. Leperskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantė G. Keso, Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos atstovas A. Neverauskas, Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų atstovas A. Glodenis, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos atstovė E. Šiškauskienė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-07-08

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį naujomis 461 ir 462 dalimis, įtvitinančiomis tabako gaminių parduotuvės bei tabako gaminių skyriaus sąvokas. Šios nuostatos diskutuotinos kelias aspektais:

              Pirma, pastebėtina, jog abiejų sąvokų apibrėžime vartojamos sąvokos „įrenginiai, skirti šiems gaminiams vartoti“ ir „rūkyti pasiruošti skirtos prekės“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnyje vartojama sąvoka „prekės, skirtos tabako gaminiams rūkyti ar pasiruošti rūkyti“, kurios turinys, manytina, atitinka aukščiau įvardintų projekte vartojamų sąvokų turinį. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte ir keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas.

              Antra, pastebėtina, jog abiejų sąvokų apibrėžime vartojama sąvoka „su rūkymu susiję aksesuarai“, kurios turinys nėra aiškus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje pateikiama tabako gaminio ir (ar) susijusio gaminio sudedamosios dalies sąvoka. Svarstytina, ar projekto rengėjų siūloma sąvoka „su rūkymu susiję aksesuarai“ savo turiniu neatitiktų minėtosios keičiamo įstatymo sąvokos. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte ir keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas, o jei projekto rengėjų sąvoka savo turiniu neatitinka minėtosios keičiamo įstatymo sąvokos, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nevertėtų jos apibrėžti.

              Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje yra pateikiama naujoviškų tabako gaminių sąvoka. Svarstytina, ar ir šiais gaminiais negalėtų prekiauti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 461 ir 462 dalimis apibrėžiami tabako gaminių parduotuvės bei tabako gaminių skyriai.

              Ketvirta, atsižvelgus į šias pastabas, atitinkamai koreguotinas visas projekto tekstas.

 

Nepritarti

Sąvoka „įrenginiai, skirti tabako gaminiams ir su tabako gaminiais susijusiems gaminiams vartoti“ neatitinka sąvokos „prekės, skirtos tabako gaminiams rūkyti ar pasiruošti rūkyti“ turinio.

Sąvoka „su rūkymu susiję aksesuarai“ neatitinka „tabako gaminio ir (ar) susijusio gaminio sudedamosios dalies“ sąvokos.

„Naujoviško tabako gaminio“ sąvoka yra „Tabako gaminio“ sąvokos sudedamoji dalis.

Atsižvelgiant į tai, netikslinga koreguoti projekto 1 straipsnio teksto.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-07-08

2

 

 

2.        Projekto 2 straipsniu keičiamas įstatymas papildomas nauju 151 straipsniu, kuriame nustatomi specialūs reikalavimai mažmeninės prekybos vietoms. Šio straipsnio nuostatos koreguotinos keliais aspektais.

              Pirma, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šio straipsnio nuostatas dėstyti dviem dalimis, atskirai įtvirtinant, kas draudžiama mažmeninės prekybos vietose ir kur tas draudimas netaikomas. Be to, siūlytina šio straipsnio antrosios dalies turinį išdėstyti trimis punktais.

              Antra, svarstytina, ar šiame straipsnyje taip pat neturėtų būti įvardinami ir rūkyti pasiruošti skirtos prekės bei su rūkymu susiję aksesuarai. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 daliai.

              Trečia, šiame straipsnyje vartojamos formuluotės „eksponuoti (demonstruoti)“ bei „eksponuojami ar matomi“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas formuluotes. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 daliai.

              Ketvirta, šiame straipsnyje vartojama formuluotė „kitus išorinius šios parduotuvės ar skyriaus įrenginius“, kurios turinys nėra aiškus nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti minėtą formuluotę arba apibrėžti ją keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 daliai.

              Penkta, atsižvelgiant į šiuo straipsniu siūlomus pakeitimus, manytina, kad turi būti papildytos ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos.

 

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

2   straipsnis. Įstatymo papildymas 151 straipsniu

Papildyti Įstatymą 151 straipsniu:

151  straipsnis. Specialūs reikalavimai mažmeninės prekybos vietoms

1. Mažmeninės prekybos vietose yra draudžiama viešai eksponuoti (demonstruoti) tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius ir įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti.

2. Šiso straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas tabako gaminiams, su tabako gaminiais susijusiems gaminiams ir įrenginiams, skirtiems šiems gaminiams vartoti, parduodamiems tabako gaminių parduotuvėse, tabako gaminių skyriuose (su sąlyga, kad šie gaminiai ir (ar) įrenginiai nėra eksponuojami ar matomi (demonstruojami) šių parduotuvių ar skyrių išorinėse vitrinose ir (ar) pro kitus išorinius šios parduotuvės ar skyriaus įrenginius), tarptautiniame jūrų ar oro uoste ar Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiosiomis šalimis perėjimo punkte įsteigtose prekybos vietose, kuriose prekės parduodamos tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantiems keleiviams, taip pat laivuose, orlaiviuose, traukiniuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-07-08

3

 

 

3.        Projekto 3 straipsniu siūloma keisti įstatymo 17 straipsnį, kuriame nustatomi tabako gaminių reklamos draudimai. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, kokią tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių informaciją leidžiama pateikti mažmeninės prekybos vietose. Atkreiptinas dėmesys, jog su tabako gaminiais susijusių gaminių reklamos draudimas yra aptariamas keičiamo įstatymo 171 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar dalis projektu siūlomų nuostatų neturėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 171 straipsnyje.

              Nepritarus šiai pastabai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje taip pat neturėtų būti įvardinti ir įrenginiai, skirti šiems gaminiams vartoti, rūkyti pasiruošti skirtos prekės bei su rūkymu susiję aksesuarai. Atitinkama pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 bei 6 dalims.

 

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

3 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

17 straipsnis. Tabako gaminių reklamos draudimas ir leidžiama pateikti informacija mažmeninės prekybos vietose

1. Lietuvos Respublikoje tabako gaminių reklama (toliau – reklama), išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, taip pat paslėpta tabako gaminių reklama draudžiama.

2. Reklamos draudimas netaikomas:

1) šio straipsnio 3 dalyje nurodytai informacijai, pateikiamai mažmeninės prekybos vietose, kuriose tabako gaminiai parduodami vartotojui;

2) leidiniams, kurie skirti tik tabako verslo specialistams (profesionalams), taip pat leidiniams, išspausdinamiems ir skelbiamiems valstybėse, kurios nėra Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės, kai šie leidiniai yra skirti ne Europos Bendrijos rinkai;

3) tabako gaminius gaminančių arba jais prekiaujančių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų registruotiems pavadinimams ir prekių ženklams (jeigu tabako gaminio, tabako gaminių gamintojo pavadinimas ar prekių ženklas yra sudedamoji šių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų registruoto pavadinimo dalis), kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų buveinės ar padalinio pastato. Ant juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų valdomo transporto gali būti pateikiami tik tabako gaminius gaminančių arba jais prekiaujančių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų registruoti pavadinimai;

3. Mažmeninės prekybos vietose Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka leidžiama pateikti tik šią tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių informaciją:

1) gamintojo, parduodamų tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, įrenginių, skirtų šiems gaminiams vartoti, pavadinimus;

2) žodžius „Prekiaujame“ arba „Parduodame“;

3) tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, įrenginių, skirtų šiems gaminiams vartoti, vienetinio pakelio ar išorinės pakuotės, apimančios kelis vienetinius pakelius, kainas.

4. Tabako gaminių parduotuvėse ir tabako gaminių skyriuose, be šio straipsnio 3 dalyje nurodytos leidžiamos pateikti informacijos, taip pat leidžiama eksponuoti (demonstruoti) tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius, įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti, (su sąlyga, kad šie gaminiai ir (ar) įrenginiai nėra eksponuojami ar matomi (demonstruojami) šių parduotuvių ar skyrių išorinėse vitrinose ir (ar) pro kitus išorinius šios parduotuvės įrenginius).

5. Mažmeninės prekybos vietose Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka taip pat privalo būti pateikta informacija (įspėjimai) apie kenksmingą tabako gaminių vartojimo poveikį sveikatai ir apie draudimą parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų.

6. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją leidžiama pateikti tik tose vietose, kur prekiaujama tabako gaminiais, su tabako gaminiais susijusiais gaminiais, įrenginiais, skirtais šiems gaminiams vartoti. Ji negali būti pateikiama lankstinukuose, skrajutėse ir kitokiomis reklamos priemonėmis, skirtomis vartotojams išsinešti, be to, mažmeninės prekybos vietose draudžiama pateikti tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių ar jų vienetinių pakelių, ar įrenginių, skirtų šiems gaminiams vartoti, imitacijas ir atvaizdus. Mažmeninės prekybos vietose apie tabako gaminius, gaminius susijusius su tabako gaminiais ir įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti, negali būti pateikiama jokia kita šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nenustatyta vaizdinė ar grafinė informacija.“

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-07-08

4

 

 

4.        Atsižvelgiant į projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 151 straipsnio nuostatas, siūlytina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies atsisakyti kaip perteklinės.

              Neatsižvelgus į šią pastabą, turi būti keičiama įstatymo 26 straipsnio 10 dalis bei 26 straipsnio 13 dalies 4 punktas.

 

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

4 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 26 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Už šio Įstatymo 151 straipsnyje nustatytų specialiųjų reikalavimų pažeidimą, 17 straipsnio 1 dalyje ir 171 straipsnyje nustatytų reklamos draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. Už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienerius metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų bauda.“

2. Pakeisti 26 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

           „10. Už šio Įstatymo 17 straipsnio  5 ar 6 dalyje nustatytų informacijos pateikimo reikalavimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda. Už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienerius metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.“

2.3. Pakeisti 26 straipsnio 13 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas – už 41 straipsnio, 87 straipsnio, 9 straipsnio 1, 2, 4, 10 dalių, 93 ir 96 straipsnių, 99, 910, 911 straipsnių, 10 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalių, 13 straipsnio, 14 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 4, 6 ir 8 punktų, 14 straipsnio 5 ir 8 dalių, 141 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių, 15, 151 ir 16 straipsnių, 161 straipsnio 1 dalies, 162 straipsnio, 17 straipsnio 1, 5 ir 6 dalių, 171 ir 18 straipsnių, 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų pažeidimus;“

4. Pakeisti 26 straipsnio 13 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

            „4) savivaldybių vykdomosios institucijos – už 10 straipsnio 1 dalyje ir 14 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus mažmeninės prekybos vietose, taip pat už 15 ir 16 straipsnių, 17 straipsnio 1 dalies (išorinės reklamos priemonėse),  5 ir 6 dalių, 18 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus;“.

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-07-08

 

 

 

5.        Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministras yra atsakingas už tabako kontrolę, siūlytina gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę dėl projekto nuostatų.

Atsižvelgti

Šis pasiūlymas projekto svarstymo metu yra nebeaktualus.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-07-08

 

 

 

6.        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:

              6.1. projekto pavadinime po žodžio „PAKEITIMO“ esanti formuluotė dėstytina taip: „IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 151 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS“;

              6.2. po projekto pavadinimo eilutės centre turi būti rašoma įstatymo priėmimo data;

              6.3. atsižvelgint į tai, kad projekto 5 straipsnyje yra reglamentuojami tik įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas, straipsnio pavadinime esantis žodis „taikymas“ brauktinas kaip perteklinis;

              6.4. projekto 5 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.

 

Pritarti

Žr. į Komiteto pasiūlymus.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2019-08-20

 

 

 

Lietuvos prekybos jmonių asociacija, susipažino su Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės jstatymo Nr. 1-1143 („¡statymas") 2, 17, 26 straipsnių pakeitimo bei 15(1) straipsniu papildymo Įstatymo projektu Nr. XIIIP-3603 („Projektas") ir teikia dėl Projekto savo poziciją.

Projekto 2 straipsnyje siūloma Įstatymą papildyti 151 straipsniu, nustatančiu draudimą mažmeninės prekybos vietose viešai eksponuoti (demonstruoti) tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius ir įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog siūlomo draudimo tikslas - mažinti tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių prieinamumą, apsaugoti nuo rūkymo vaikus, kiek jmanoma pavėlinti amžių, kuomet jauni žmonės pradeda rūkyti, palaikyti norinčius mesti ir metusius rūkyti asmenis, taip pat mažinti rūkymo patrauklumą, mažinti priklausomybę nuo tabako ir tabako sukeliamą žalą sveikatai.

Pritardami keliamiems tikslams, vis gi abejojame dėl pasirinktos priemonės veiksmingumo ir pateikiame savo argumentus. Jei vis tik ši priemonė būtų įgyvendinama, teikiame pasiūlymą dėl jos įgyvendinimo terminų, taip pat - įgyvendinimo tvarkos.

1. Dėl draudimo mažmeninės prekybos vietose viešai eksponuoti (demonstruoto tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius ir įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti įvedimo tikslingumo

LPĮA žiniomis, nėra mokslinių tyrimų, patvirtinančių, jog draudimas eksponuoti tabako gaminius reikšmingai įtakotų suaugusiųjų ar paauglių rūkymo jpročius. Europos Komisijos remiama studija dėl draudimo eksponuoti tabako gaminius įgyvendinimo Airijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje atskleidė, kad, įvedus draudimą, tiek vieno apsipirkimo metu nuperkamų tabako gaminių kiekis, tiek nacionaliniu mastu nuperkamų tabako gaminių kiekis nesumažėjo. Airijoje (kuri pirmoji tarp ES šalių įvedė draudimą eksponuoti tabako gaminius) 2009 metais atliktas rūkymo paplitimo tarp jaunimo tyrimas parodė, kad įvestas draudimas eksponuoti tabako gaminius nesumažino rūkymo paplitimo tarp jaunimo.

Vertinant šiuo metu Įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą, teigtina, jog, Lietuva jau yra iš esmės įgyvendinusi visas PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 13 straipsnyje numatytas tabako reklamos, pardavimo skatinimo ir rėmimo ribojimo priemones, o Įstatymas būtų vienas griežčiausių tarp Europos Sąjungos šalių.

Įvertinant išdėstytus argumentus, manome, kad draudimo eksponuoti tabako gaminius įvedimas yra perteklinis.

2. Dėl Projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo

Teisėkūroje pripažįstami tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principai. Vadovaujantis jais, teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai užsibrėžtų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, taip pat teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti teisinio reguliavimo priemonės. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, rengiant teisės akto, kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, turi būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, kurio išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas apriboja ūkio subjektų galimybes vykdyti ūkinę veiklą, riboja ūkio subjektų galimybes reklamuoti savo prekes ar pasirinkti jų pardavimo būdus, kitais atvejais, kai rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti konkurenciją, teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą. Konkurencijos taryba savo rašte dėl Vyriausybės nutarimo projekto derinimo akcentavo būtinumą atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimą, ir jį rekomendavo atlikti taikant Konkurencijos tarybos parengtas „Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gaires".

Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog dėl įvedamo tabako gaminių pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu reikalavimo verslo subjektai turėtų nepatirti didelių išlaidų. Mūsų vertinimu, šis teiginys yra nepagrįstas dėl toliau pateikiamų argumentų. Pirma, ne visais atvejais mažmeninės prekybose vietose esanti prekybos tabako gaminiais įranga gali būti pritaikyta naujam teisiniam reguliavimui. Draudimo demonstruoti tabako gaminius įgyvendinimas gali pareikalauti esančią įrangą keisti nauja, o tai pareikalaus investicijų, žmogiškųjų ir laiko sąnaudų. Antra, vertintinos galimos įrangos pritaikymo naujam teisiniam reguliavimui sąnaudos. Kadangi nebuvo atlikti sąnaudų, kurias patirtų prekybos įmonės, prisitaikydamos prie tabako gaminių pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu, skaičiavimai, į šiuos klausimus galėtų atsakyti Projekto poveikio vertinimas.

Tabako gaminių pardavimas tiesiogiai neprieinamu būdu prekybos įmonėms sukeltų didelių nepatogumų.

Be vienkartinių prisitaikymo investicijų bei darbuotojų apmokymo sąnaudų, žymiai pailgėtų tabako gaminių pardavimo, t. y. vieno pirkėjo aptarnavimo, operacijos. Mat, pirkėjas, nematydamas tabako gaminių, negalės kasininkui nurodyti jo buvimo vietos prekybos įrangoje. Atitinkamai, kasininkas, nematydamas tabako gaminių, gaiš laiką pirkėjo pageidaujamo gaminio paieškai. Pirkėjas, nematydamas viso tabako gaminių asortimento, gali reikalauti atidaryti (atidengti) prekybos įrangą, atskiras jos dalis. Visi šie procesai pailgins pirkėjų aptarnavimo operacijas, eilėje stovintys nerūkantys pirkėjai bus priversti stebėti visas šias užtruksiančias pardavimo operacijas, padidės eilės.

Kadangi draudimas eksponuoti tabako gaminius įvedimas iš esmės keičia prekybos tabako gaminiais teisinį reguliavimą, apriboja mažmeninės prekybos įmonių galimybes prekiauti tabako gaminiais, apriboja mažmeninės prekybos įmonių galimybes pasirinkti jų pardavimo būdus, neabejotinai gali paveikti konkurenciją, verslo subjektai dėl siūlomo draudimo patirtų didelių išlaidų, LPĮA nuomone, prieš priimant Projektą, turi būti įvertintas draudimo eksponuoti tabako gaminius galimas poveikis konkurencijai, verslo sąlygoms, administracinei naštai, tabako gaminių pardavimams, rūkymo paplitimui (ypač tarp jaunimo), šių priemonės proporcingumas deklaruojamiems teisinio reguliavimo tikslams.

3. Dėl draudimo mažmeninės prekybos vietose viešai eksponuoti (demonstruoti) tabako gaminius isigalioiimo

LPĮA įsitikinimu, siūlomas draudimo mažmeninės prekybos vietose viešai eksponuoti (demonstruoti) tabako gaminius įsigaliojimo terminas - 2020 m. gegužės 1 d. - yra akivaizdžiai nepakankamas prekybos įmonėms, siekiant tinkamai pasirengti šio draudimo įgyvendinimui. Įvertinus laiką, objektyviai reikalingą Projekto derinimo, pateikimo, svarstymo ir priėmimo Seime procedūroms ir darant prielaidą, kad Projektas bus priimtas rudens sesijoje, matyti, kad visa rinka turės per mažiau nei vienerius metus nuo Projekto priėmimo pasirengti šio draudimo įgyvendinimu.

Visoje šalyje privalės būti pakeisti ar pritaikyti keliasdešimt tūkstančių prekybos tabako gaminiais įrangos vienetų. Prekybos įrangos pakeitimas ar pritaikymas prie naujo teisinio reguliavimo taps dideliu iššūkiu mažoms parduotuvėms. Naujo tipo prekybos įrangos (ar atitinkamai ją modifikuojančių įrenginių ir elementų) projektavimas, užsakymas, gamyba, pristatymas, sumontavimas, atsižvelgiant į bendrą visų prekybos įmonių ir viešojo maitinimo įmonių poreikius, pareikalaus itin didelių laiko resursų ir, mūsų skaičiavimais, objektyviai negali būti įgyvendintas iki 2020 m. gegužės 1 d Sprendžiant dėl draudimo mažmeninės prekybos vietose viešai eksponuoti (demonstruoti) tabako gaminius įsigaliojimo termino, atsižvelgtina į gerąją kitų Europos Sąjungos valstybių praktiką. Pavyzdžiui, Suomijoje, įvedant šį draudimą, buvo nustatytas 2 metų pasirengimo (įgyvendinimo) terminas, Jungtinėje Karalystėje - 2 metų terminas (o mažoms parduotuvėms - net 5 metų terminas), Estijoje - 1,5 metų nuo įstatymo priėmimo terminas.

Mūsų preliminariu vertinimu, sklandus visos rinkos pasirengimas draudimui galėtų įvykti per 1,5 - 2 metų terminą nuo Projekto priėmimo.

Atsižvelgiant j išdėstytus argumentus bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 4 d. įtvirtintą „dvejų datų taisyklę", siūlome atitinkamai pakeisti Projekto 5 straipsnį, numatant, kad Projektas įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d.

Atsižvelgti

 

2.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2019-08-20

3

 

 

4. Dėl tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, įrenginių, skirtų šiems gaminiams vartoti, kainos nurodymo

Įvedus draudimą mažmeninės prekybos vietose viešai eksponuoti (demonstruoti) tabako gaminius, būtina patikslinti Įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintą leistinos informacijos apie kainas apibūdinimą.

Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, tabako gaminių išorinė pakuotė apima ne vien vienetinius pakelius, bet ir vienetinių pakelių bloką (t. y. kelis vienetinius pakelius). Kainos nurodymo praktika, kai vartotojas nematys kelis vienetinius pakelius apimančios išorinės pakuotės, o matys tik kainą, kuri nėra aiškiai susieta su išorinėje pakuotėje esančių vienetinių pakelių kiekiu, gali būti laikoma klaidinančiu informacijos neatskleidimu Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo („NKVVDĮ") 6 straipsnio prasme. Primintina, kad, vadovaujantis NKVVDĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, galutinė produkto kaina laikoma esmine komercinio pasiūlymo informacija, taigi, nurodant kelis vienetinius pakelius apimančios išorinės pakuotės kainą, turi būti aiškiai nurodyta kiek vienetinių pakelių apima ta išorinė pakuotė, kurios kaina nurodoma. Kitaip tariant, pvz., parduodant 10 vienetinių pakelių bloką už 50 Eur kainą, turi būti leidžiama (ir siekiant išvengti vartotojų klaidinimo - būtina) nurodyti „10 pakelių kaina - 50 Eur".

Atsižvelgiant į tai, siūlome išdėstyti Įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 3 punktą tokia redakcija:

3) tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, įrenginių, skirtų šiems gaminiams vartoti, vienetinio pakelio ar išorinės pakuotės, apimančios kelis vienetinius pakelius, kainas.

Pritarti

 

3.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, 2019-09-24

 

 

 

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba susipažino su Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 17, 26 straipsnių pakeitimo bei 151 straipsniu papildymo įstatymo projektu (toliau – Projektas), kuriuo yra siūloma nustatyti draudimą mažmeninės prekybos vietose viešai eksponuoti (demonstruoti) tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius ir įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti, ir teikia savo nuomonę dėl šio Projekto.

Dėl draudimo mažmeninės prekybos vietose viešai eksponuoti (demonstruoti) tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius ir įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti veiksmingumo

Projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad tabako gaminių pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu įvedimas prisidės prie tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių prieinamumo, rūkymo kaip socialinės normos pateikimo, priklausomybės nuo tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo ir sukeliamos žalos sveikatai mažinimo, taip pat leis užtikrinti efektyvesnę tabako kontrolę ir tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo mažinimą kompleksinėmis priemonėmis, tačiau nėra pateikiami duomenys, įrodantys ir patvirtinantys, kad ši konkreti priemonė padės pasiekti keliamus tikslus.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai yra žinomi eilė tyrimų, kurie rodo, kad šios priemonės įvedimas nepaveikė rūkančiųjų skaičiaus šalyse, kuriose ji buvo įvesta. Štai Tabako kontrolės pagrindų konvencijos sekretoriato atliktoje ir Europos Komisijos remtoje studijoje1, kurioje buvo tiriamas tabako gaminių tiesiogiai neprieinamu būdu įvedimo poveikis Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Suomijoje, nustatyta, jog šios priemonės įvedimas neturėjo jokio poveikio tabako gaminių pardavimams tiek pavieniuose pirkimuose prekybos vietose, tiek nacionaliniu lygiu apskritai. Dar daugiau, šios studijos duomenimis, Airijoje įvestas tabako gaminių pardavimas tiesiogiai neprieinamu būdu neįtakojo rūkymo paplitimui jaunimo tarpe.

Kiti atlikti rodo panašius rezultatus. Štai Ian Irvine ir Hai V. Nguyen tyrimo, kuriame remiamasi Kanados tabako vartojimo stebėsenos tyrimo duomenimis, metu nepavyko rasti jokio statistiškai reikšmingo tabako gaminių pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu įvedimo poveikio rūkymo paplitimui, taip pat asmenims metantiems arba ketinantiems mesti rūkyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta dėl draudimo mažmeninės prekybos vietose viešai eksponuoti (demonstruoti) tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius ir įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti veiksmingumo Projekte keliamiems tikslams pasiekti, siūlome dar kartą įvertinti šios priemonės reikalingumą, tuo tarpu šiuo metu jos įvedimo atsisakant.

Dėl šios priemonės poveikio smulkiesiems prekybininkams bei verslo aplinkai

Projekto aiškinamajame rašte yra nustatyta, kad dėl įvedamo tabako gaminių, su jais susijusių gaminių ir šiems gaminiams vartoti skirtų įrenginių pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu reikalavimo verslo subjektai turėtų nepatirti didelių išlaidų. Atitinkamai, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai nėra pridedami, kadangi jis nebuvo atliktas. Projekto aiškinamajame rašte tiesiog pateikiama keletas niekaip su Projektu siūloma priemone nesusijusių bendro pobūdžio frazių bei blanketinis teiginys, jog priėmus Projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.

Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 str. 1 d. nustatyta, kad rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą̨, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Šio vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms. Tuo tarpu šio įstatymo 15 str. 2 d. nustato, kad atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas.

Remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d. 4 p., 9 p., 22 p., teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas apriboja ūkio subjektų galimybes vykdyti ūkinę veiklą, riboja ūkio subjektų galimybes reklamuoti savo prekes ar pasirinkti jų pardavimo būdus, kitais atvejais, kai rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti konkurenciją. Būtinybę atlikti Projekto poveikio konkurencijai vertinimą akcentavo ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba savo rašte3 dėl Projekto.

Pabrėžiame, kad Projektui numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas bei poveikio konkurencijai vertinimas atliktas nebuvo. Dėl šios priežasties atkreipiame dėmesį, kad prie tabako gaminių pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu prisitaikyti privalės apie 4000 smulkiųjų prekybos vietų. Lietuvoje skaičiuojama per 4800 prekybos vietų, kuriose parduodami tabako gaminiai, su jais susijusių gaminiai ir šiems gaminiams vartoti skirti įrenginiai, ir tik 800 iš šių prekybos vietų priklauso didiesiems prekybos tinklams, o likę 4000 – smulkieji prekybininkai, kuriems yra ženkliai sunkiau prisitaikyti prie teisinio reguliavimo pakeitimų, tačiau kurie yra labai reikšminga Lietuvos ir ypatingai jos regionų dalis.

Mūsų skaičiavimu, taip pat atsižvelgiant į kitų šalių praktiką, vienos prekybos vietos pritaikymas prekybai tiesiogiai neprieinamu būdu gali kainuoti nuo 400 iki 1500 eurų. Tokius skaičiavimus patvirtina ir minėta Tabako kontrolės pagrindų konvencijos sekretoriato atlikta ir Europos Komisijos remta studija. Pažymime, kad vienoje prekybos vietoje paprastai yra daugiau nei vienas prekybos taškas (kasa), kurias visas būtų privaloma pritaikyti tokiam pardavimo būdui. Pažymėtina, kad į pritaikymo kaštus taip pat turėtų būti įskaičiuojami ir tokie faktoriai, kaip papildomai reikalingas darbuotojų apmokymas, teks įrengti papildomas apsaugos nuo vagysčių priemones, kadangi kasininkų dėmesys pardavimo metu bus skiriamas prekių paieškai, prailgės aptarnavimo laikas ir t.t. Minėti kaštai galimai nesudarys didesnių pasekmių didiesiems prekybos tinklams, bet vienareikšmiškai bus juntami smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Pažymime, kad rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikto tuščių pakelių tyrimo 2019 m. 2 ketv. duomenys rodo, kad šešėlinė tabako gaminių rinka sudaro 19,3 proc. visos tabako rinkos ir yra kylančioje tendencijoje, tuo tarpu Latvijoje nelegali rinka sudaro 16,2 proc., o Estijoje – 12,3 proc. ir nuolat mažėja. Šis tyrimas rodo, kad daugiausia kontrabandinių gaminių yra parduodama mažesniuose miestuose ir regionuose, pvz., Visagine nelegalios tabako rinkos dydis siekė 40.2 proc., Tauragėje - 29 proc., Marijampolėje - 26.9 proc., Alytuje - 23.6 proc. ir pan. Taigi, įvedus šią priemonę teisėtam verslui galimai taps dar sunkiai konkuruoti su nelegalius tabako gaminančius platinančiais subjektais todėl, kad tiek legalūs, tiek nelegalūs gaminiai bus parduodami tiesiogiai neprieinamu būdu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlome atlikti tabako gaminių pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu numatomo teisinio reguliavimo vertinimą, kuris apimtų įskaitant, bet neapsiribojant, poveikį konkurencijai, verslo sąlygoms bei kriminogeninei situacijai Lietuvoje.

Dėl draudimo mažmeninės prekybos vietose viešai eksponuoti (demonstruoti) tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius ir įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti notifikavimo Europos Komisijai

Remiantis Direktyvos 2015/1535 nuostatomis, Valstybės narės privalo informuoti Komisiją apie bet kokius techninių reglamentų projektus, kurie gali sukurti kliūčių laisvam prekių judėjimui ar antriniam Europos Sąjungos teisės aktams, prieš̌ juos priimant.

Draudimas mažmeninės prekybos vietose viešai eksponuoti (demonstruoti) tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius ir įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti yra laikytinas priemone, turinčia lygiavertį poveikį prekybos apribojimams, kurie yra laikomi techniniais reglamentais, kuriems savo ruožtu pagal Direktyvos 2015/1535 procedūrą yra taikoma pranešimo prievolė. Eilė kitų valstybių įsivedusių šią priemonę vienokia ar kitokia apimtimi, pvz., Suomija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Latvija, Estija pranešė apie tai pagal Direktyvos 2015/1535 procedūra.

Vadovaujantis tuo, kas pasakyta, Direktyvos 2015/1535 notifikavimo procedūra turėtų būti taikoma ir tabako gaminių pardavimui tiesiogiai neprieinamu būdu, dėl šios priežasties pažymime, jog Lietuva privalo prieš priimant šią priemonę pranešti ją Europos Komisijai.

Dėl Projekte nustatytų įsigaliojimų terminų bei pereinamojo laikotarpio smulkiesiems ir vidutiniams prekybininkams

Nurodoma, kad Projektas įsigalios 2020 m. gegužės 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2020 m. balandžio 30 d. priims atitinkamus įgyvendinamuosius teisės aktus. Pažymime, kad įgyvendinamieji aktai bus priimti, t. y. prekybininkai tiksliai sužinos apie tai, kaip konkrečiai įgyvendinti Projektu siūlomą draudimą, likus vos vienai dienai iki jo įsigaliojimo.

Nepaisant to, kad Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad dėl įvedamo tabako gaminių, su jais susijusių gaminių ir šiems gaminiams vartoti skirtų įrenginių pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu reikalavimo (šių gaminių nedemonstravimo mažmeninės prekybos vietose su atitinkamomis išlygomis) verslo subjektai turėtų nepatirti didelių išlaidų, kadangi šiam reikalavimui įgyvendinti paliktas pakankamai ilgas pereinamasis laikotarpis (numatoma taikyti nuo 2020 m. gegužės 1 d.), manome, kad tai nepagrįstai trumpas laikotarpis, ypatingai turint omenyje, kad prekybininkai 2019 m. – 2020 m. ir taip turėjo ir papildomai turės prisitaikyti prie eilės naujovių, tokių kaip vaizdinių įspėjimų rinkinio keitimas, tabako gaminių atsekamumo sistemos pradžia ir įgyvendinimas, naujos banderolės ir vaizdinių įspėjimų vietos pakeitimas, mentolio skonio ir kvapo cigarečių uždraudimas 2020 m. gegužės 20 d.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis užsienio valstybių praktika, kaip kad Jungtinės Karalystės, kuri nustatė bendrąjį 2 m. pereinamąjį laikotarpį bei, atsižvelgdama į smulkiojo ir vidutinio verslo svarbą bei iššūkius, specialųjį 5 m. pereinamąjį laikotarpį, svarstant draudimo mažmeninės prekybos vietose viešai eksponuoti (demonstruoti) tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius ir įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti, nustatyti ne mažesnį nei 3 m. pereinamąjį laikotarpį smulkiajam bei vidutiniam verslui nuo tos dienos, kai tokia priemonė įsigaliotų.

Atsižvelgti

 

4.

Nacionalinė tabako gamintojų asociacija, 2019-09-25

 

 

 

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 17, 26 straipsnių pakeitimo bei 151 straipsniu papildymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3603 (Įstatymo projektas) siūloma uždrausti viešai pardavimo vietose eksponuoti (demonstruoti) tabako gaminius, su jais susijusius gaminius ir įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti.

Nacionalinė tabako gamintojų asociacija (NTGA) susipažino su parengtu Įstatymo projektu bei jį lydinčiais dokumentais ir, nustatytu terminu, teikia pastabas bei pasiūlymus.

I. DĖL NAUJŲ RIBOJIMŲ ĮSIGALIOJIMO IR PEREINAMŲJŲ LAIKOTARPIŲ

Remiantis pateiktu Įstatymo projektu, be šiuo metu Įstatyme numatytų tabako gaminių rinkoje veikiančių asmenų vykdomų įpareigojimų (vaizdinių įspėjimų ant tabako gaminių keitimas kiekvienų metų pradžioje,

akcizo mokesčio keitimas kiekvienų metų kovą), tabako gaminių pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu reikalavimas būtų įvedamas – 2020-05-01, tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2020-04-30 turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Įstatymo projekto įsipareigojimai būtų papildomi ne tik šiuo metu vykdomiems, bet ir Įstatyme esantiems 2020 m. gegužę įsigaliosiantiems įpareigojimams - 2020 m. iš prekybos turės būti išimamos ir mentolio skonio ar kvapo cigaretės. Be to, 2019 m. gegužę įsigaliojo nauji reikalavimai tabako gaminių atsekamumui bei nuo 2019 gegužės mėn. tabako gaminių gamintojai turėjo prisiderinti prie Direktyvos nuostatų ir pakeisti kombinuotųjų įspėjamųjų ženklų patalpinimo vietą. Visi nurodyti Įstatyme esantys ir per artimiausius metus įsigaliosiantys įpareigojimai bei draudimai ne tik sąlygoja didelius tabako rinkoje veikiančių subjektų kaštus, bet ir iš esmės pakeičia pačią rinką. Dėl šios priežasties skubotas naujų ir nepatikrintų reguliacinių priemonių įvedimas, turintis neigiamas ekonomines pasekmes tabako sektoriui, yra neproporcingas ir nebūtinas.

Jei Įstatymo projektas bus priimtas iki šių metų pabaigos, verslui pasiruošti ir prisitaikyti naujiems reikalavimams liks mažiau nei pusė metų, o tai yra nepagrįstai trumpas laikotarpis įgyvendinti naujus įstatyminius reikalavimus, kurie iš esmės keičia tabako produktų prekybos sąlygas.

Pažymėtina ir tai, kad kaip ir minėta, Įstatymo projekte numatyta iki 2020-04-30 turėtų priimti šio Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. Taigi, tabako gaminių gamintojai ir prekybininkai tiksliai ir išsamiai sužinotų naujus teisinius reikalavimus, tabako gaminių pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu atveju, likus vos vienai dienai iki jų įsigaliojimo. Tai - nepagrįstai trumpas laikotarpis. Pvz., Jungtinėje Karalystėje smulkioms ir vidutinio dydžio prekybos parduotuvėms buvo numatytas 3 metų, Suomijoje – 2 metų, pereinamasis, pasiruošimo naujo teisinio reguliavimo taikymui, laikotarpis nuo teisės akto priėmimo

iki įsigaliojimo.

Reikalavimas per tokį trumpą laiką įgyvendinti esminius rinkos pakeitimus yra neproporcingas ir neatitinkantis administracinės naštos mažinimo esminių principų. Jei visgi būtų nuspręsta įgyvendinti tabako gaminių pardavimą tiesiogiai neprieinamu būdu, atsižvelgiant į užsienio šalių praktiką, siūlytume svarstyti apie šios priemonės įsigaliojimą ne anksčiau nei po 2 metų nuo Įstatymo projekto priėmimo bei svarstyti galimybę šį pereinamąjį terminą pratęsti smulkiesiems ir vidutiniams prekybininkams.

II. DĖL NOTIFIKAVIMO

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad Įstatymo projekto nuostatos dėl tabako gaminių pardavimas tiesiogiai neprieinamu būdu nėra laikomos techniniu reglamentu Direktyvos 2015/1535 kontekste, todėl minėtų nuostatų notifikavimas Europos Komisijai Direktyvos 2015/1535 kontekste yra neaktualus.

Pažymėtina, kad kai analogiškos arba labai panašios nuostatos buvo svarstomos, o paskyrais atvejais ir priimamos kitose EEE valstybėse narėse, pvz. Latvija1, Estija2, Suomija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, jos buvo notifikuojamos bei, kai kuriais atvejais, buvo gauta kitų ES valstybių narių pastabų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, NTGA nuomone, Įstatymo projektas, kuriuo nustatomi tabako gaminių pardavimo apribojimai, visų pirma draudimas matomai rodyti tabako gaminius, visgi yra laikomas priemone, turinčia lygiavertį poveikį prekybos apribojimams, kurie įprastai laikomi techniniais reglamentais, kuriems pagal Direktyvos 2015/1535 procedūrą taikoma pranešimo prievolė, todėl privalo būti notifikuojamas vadovaujantis Direktyvos 2015/1535 nuostatomis.

III. DĖL NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMO

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nustatyta – priėmus Įstatymo projektą̨ neigiamų pasekmių nenumatoma, taip pat, kad priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai Lietuvoje neturės.

Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 str. 1 d. nustato, kad rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Šio vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms. 15 str. 2 d. nurodo, kad atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kitoms sritims.

Remiantis Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d., kuomet teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas apriboja ūkio subjektų galimybes vykdyti ūkinę veiklą, riboja ūkio subjektų galimybes reklamuoti savo prekes ar pasirinkti jų pardavimo būdus ir kitais atvejais, kai rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti konkurenciją, teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą. Tai, kad vadovaujantis minėta nuostata, Įstatymo projektui konkurencijos taryba.

EBPO parengtuose „Pagrindinių reguliavimo kokybės ir veiklos rezultatų principuose“ yra rekomenduojama nuolat, sistemiškai vertinti reguliavimo poveikį ir tai, ar išpildomi numatyti tikslai. Labai svarbu, kad vertinimas būtų atliekamas žiūrint ne iš reguliuotojo, bet iš tų, kurie yra reguliuojami, perspektyvos. Tik tokiu būdu valstybė gali suprasti, kokį poveikį piliečiams ar verslui sukelia aptariamas reguliavimas. EBPO teigimu, kiekvienas valstybinis reguliavimas turi turėti savo tikslą. Tad prieš įvedant naują reguliavimą, būtina nuolat atlikti esamo numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą ir įvertinti, ar jis efektyviai padeda pasiekti užsibrėžtą tikslą. Paaiškėjus, kad politika – neefektyvi, reguliavimo reikia arba atsisakyti, arba jį keisti. Tačiau ir šiuo atveju privalu atlikti numatomo reguliavimo efektyvumo vertinimą bei įvertinti jį per kaštų ir naudos prizmę, t. y. ar naujas reguliavimas tikrai sukels daugiau teigiamų nei neigiamų pasekmių.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodomas dabar galiojančio teisinio reglamentavimo veiksmingumas Įstatymo projekte keliamiems uždaviniams pasiekti. Neįvertinamos teisinio reglamentavimo alternatyvos bei nepagrindžiamas pasirinkto teisinio reglamentavimo efektyvumas siekiant Įstatymo projekte keliamų tikslų.

Įstatymo projekte yra nepateikiama tabako gaminių prekybos tiesiogiai neprieinamu būdu įvedimo poveikis verslo aplinkai, tame tarpe - prekybininkams. Nepateikiama duomenų, kokią įtaką šių priemonių įvedimas turėtų prekybos įmonių pirkėjų aptarnavimo bei prekių paskirstymo efektyvumui, kokių kaštų pareikalaus iš prekybininkų, turėsiančių įsigyti papildomus įrenginius tabako gaminių pardavimui vykdyti, personalui apmokyti ir prisitaikyti prie tabako gaminių pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu, nepateikiama duomenų ar valstybėse, įvedusiose tabako gaminių pardavimą tiesiogiai neprieinamu būdu, tai pasiekė keltus tikslus, kokias neigiamas pasekmės turėjo.

Aiškinamajame rašte neatsakoma, kodėl perkeliant teisinio reguliavimo praktiką pasirenkamos būtent tokios valstybės, kaip Rusija, Tailandas ir Kosovas, o ne ES valstybės, absoliučioje daugumoje kurių tokio ribojimo nėra.

IV. DĖL TABAKO GAMINIŲ PARDAVIMO TIESIOGIAI NEPRIEINAMU BŪDU

Įstatymo projektu siūloma įvesti tabako gaminių pardavimą tiesiogiai neprieinamu būdu – “Mažmeninės prekybos vietose yra draudžiama viešai eksponuoti (demonstruoti) tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius ir įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti. Šis draudimas netaikomas tabako gaminiams, su tabako gaminiais susijusiems gaminiams ir įrenginiams, skirtiems šiems gaminiams vartoti, parduodamiems tabako gaminių parduotuvėse, tabako gaminių skyriuose (su sąlyga, kad šie gaminiai ir (ar) įrenginiai nėra eksponuojami ar matomi šių parduotuvių ar skyrių išorinėse vitrinose ir (ar) pro kitus išorinius šios parduotuvės ar skyriaus įrenginius), tarptautiniame jūrų ar oro uoste ar Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiosiomis šalimis perėjimo punkte įsteigtose prekybos vietose, kuriose prekės parduodamos tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantiems keleiviams, taip pat laivuose, orlaiviuose, traukiniuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais.“

NTGA nuomone, tabako gaminių pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu (Draudimas eksponuoti) įvedimo Lietuvoje tikslingumas ir reikalingumas yra nepagrįstas ir pažeidžia eilę tarptautiniuose, ES bei nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų teisių ir principų. Produktų išdėstymas ir atvaizdavimas nedaro įtakos žmonių apsisprendimui rūkyti. Produktų atvaizdavimas yra svarbus vartotojams tik dėl galimybės pasirinkti prekės ženklą, o prekybininkams - surasti bei parduoti produktus tiems, kurie jau yra apsisprendę vartoti konkrečius tabako gaminius.

Įstatymo projekte nėra apibrėžta tabako gaminių „eksponavimo“ ar „demonstravimo“ sąvoka, todėl nėra aišku, koks tabako gaminių laikymas mažmeninės prekybos vietose būtų laikomas tabako gaminių viešu demonstravimu, pažeidžiančiu Draudimą eksponuoti. Be to, Draudimo eksponuoti tekstas neatitinka Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktos informacijos. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog „tabako gaminius galima parodyti tik kliento pageidavimu“, tačiau Įstatymo projektas tokios išimties nenumato.

Draudimas eksponuoti turėtų didelį neigiamą poveikį tabako gamintojų galimybėms naudotis Konstitucijos ginamomis teisėmis. Draudimas eksponuoti apriboja identifikacinę ir investicinę funkcijas, kurias prekės ženklai atlieka pardavimo vietose. Tabako gaminių pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu priėmimu siekiama panaikinti paskutinę tabako produktų gamintojų galimybę informuoti tabako produktus vartojančius asmenis apie jų išskirtinius prekės ženklų pasiūlymus prekybos vietoje, apriboja tabako gamintojų teisę teikti informaciją vartotojams apie jų produktus, taip pat - vartotojų teisę gauti tokią informaciją. Tabako produktų gamintojai nebeturės jokio ryšio su savo produktų pirkėjais ir nebeturės galimybės informuoti jau rūkančius asmenis apie skirtumus tarp skirtingų savo produktų, taip pat – savo produktų skirtumus nuo kitų gamintojų produktų. Tai gali nulemti, jog tabako gaminius vartojantys pirkėjai toliau vartos tik tuos produktus, prie kurių yra pripratę. Ypač tokia situacija pakenktų naujiems gamintojams, siekiantiems įeiti į tabako gaminių rinką ir joje įsitvirtinti.

Draudimas eksponuoti neatitinka, be kita ko, Konstitucijos 46 str. įtvirtintos nuostatos, jog Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Prekės ženklai – viena esmių privačios nuosavybės teisės elementų, kurie šiuo atveju būtų iš dalies nusavinami. Draudimas eksponuoti pažeidžia tabako gamintojų intelektinės nuosavybės teises, ribojant teisę naudotis turimais prekių ženklais. Draudimas eksponuoti nulemtų prekių ženklų nuvertėjimą, kadangi prekės ženklai

nebegalės būti naudojami savo pagrindinėms funkcijoms atlikti – atskirti vieno gamintojo produktus nuo kitų.

Saviraiškos ir informacijos laisvę ir teisę į nuosavybę taip pat saugo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (Chartija) (11 str. ir 17 str.) ir Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK) (1 str. ir 10 str.). Teisės ir laisvės, saugomos LR Konstitucijos, Chartijos ir EŽTK, gali būti apribotos tik: 1) įstatymu; 2) siekiant teisėto tikslo; ir 3) laikantis proporcingumo principo. Pavyzdžiui, Chartijos 52 str. 1 d. numato, jog [teisių ir laisvių] apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka ES pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitoms teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Galima diskutuoti dėl Draudimo eksponuoti formalaus atitikimo reikalavimui siekti teisėto tikslo, tačiau Draudimas eksponuoti neatitinka proporcingumo principo ir nėra pagrįsta, todėl pažeidžia Konstitucijoje ir ES teisėje įtvirtintus pamatinius principus.

Su rūkymu susiję sveikatai keliami pavojai jau žinomi, o vartotojai pastebi ir supranta įvairius įspėjimus, įskaitant pateikiamus ant tabako produktų pakuočių. Informuotumo lygis dėl žalingo rūkymo poveikio Lietuvoje yra labai didelis. Vartotojai, įskaitant jaunimą, reguliariai susiduria su informacija apie rūkymo žalą. Tokia informacija taip pat skleidžiama mokyklose, žiniasklaidoje vykdomose kampanijose prieš rūkymą ir kt. Informacijos apie rūkymo žalą kiekį ir efektyvumą ypatingai sustiprina ant tabako gaminių pakuočių pateikti tekstiniai ir grafiniai įspėjimai.

Nors griežto tabako reguliavimo šalininkai skelbė ne vieną tyrimą, susijusį su požiūriu į draudimus demonstruoti tabako gaminius, neegzistuoja empiriniais duomenimis pagrįsti tyrimai, kurie pagrindžia tokių priemonių efektyvumą. Priešingai, empiriniais duomenimis grindžiamuose tyrimuose nerandama reikšmingo viešo tabako gaminių eksponavimo draudimo poveikio rūkymo įpročiams. Pvz., Ian Irvine ir Hai V. Nguyen 2014 m. atlikto tyrimo4, pagrįsto Kanados tabako vartojimo stebėsenos tyrimo duomenimis,

metu nepavyko rasti jokio statistiškai reikšmingo tabako gaminių eksponavimo draudimo poveikio rūkymo paplitimui ar asmenų metimui rūkyti.

Dar daugiau, Australijos, Kanados ir skirtingų ES šalių, kurios yra įgyvendinusios tabako gaminių pardavimą tiesiogiai neprieinamu būdu duomenimis, priemonės įgyvendinimas nebuvo siejamas su rūkymo paplitimo ar vartojimo sumažėjimu tiek bendrai, tiek 15-19 metų amžiaus grupėje:

• Australijoje tabako gaminių pardavimas tiesiogiai neprieinamu būdu statistiškai koreliuoja su rūkymo padidėjimu (ne su sumažėjimu) 14 metų ir vyresnio amžiaus asmenų grupėje;

• Kanadoje tabako gaminių pardavimas tiesiogiai neprieinamu būdu statistiškai koreliuoja su rūkymo padidėjimu (ne su sumažėjimu) 15-19 metų amžiaus asmenų grupėje.

Kai kurie tabako pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu gynėjai yra pripažinę faktą, kad priemonė yra neveiksminga.

Draudimas eksponuoti numato, kad konstitucinių ir kitų pamatinių teisių apribojimai negali būti platesnės apimties ir labiau ribojantys nei būtina valstybės interesams pasiekti. Įstatymų leidėjas privalo įrodyti, kad teisėtas tikslas negali būti pasiektas kitomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis nei nustatytos Draudime eksponuoti, ir kad nėra alternatyvių, mažiau ribojančių priemonių, kuriomis būtų galima pasiekti teisėtą tikslą. Šiuo metu nėra įrodymų, kad įstatymų leidėjas įvertino, kad nėra mažiau ribojančių priemonių, negu numatyta Draudime eksponuoti. Viena iš galimų priemonių pasiekti numatytą tikslą mažinti tabako prieinamumą vaikams ir jauniems asmenims galėtų būti griežtesnės taisyklės, taikomos tabako gaminių pardavimui nepilnamečiams asmenims. Tik užtikrinus dabartinių ribojimų tinkamą įgyvendinimą ir įvertinus galimybes taikyti mažiau ribojančias priemones, gali būti svarstomi Draudime eksponuoti numatyti ribojimai.

Nauda, kuri būtų pasiekta priėmus Draudimą eksponuoti yra spekuliacinio pobūdžio ir nepagrįsta. Nėra patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad ribojimais bus pasiektas tikslas sumažinti jaunų ir kitų asmenų rūkymą. Priešingai – egzistuoja didelė tikimybė, kad vartojimo sumažėjimas bus nereikšmingo masto.

Tačiau Draudime eksponuoti numatyti ribojimai itin smarkiai paveiktų tabako gamintojus, importuotojus ir mažmenine prekyba užsiimančius subjektus, pažeidžiant jų teisę į nuosavybę, verslo laisvę ir kitus ekonominius interesus.

Be to, siekiant nereikšmingo masto naudos gali būti padaryta didelė žala visuomenės sveikatai ir viešajam interesui, pvz., suaštrėjusi konkurencija kainų atžvilgiu, dėl ko išaugtų tabako gaminių vartojimas; kontrabandinių tabako gaminių vartojimas; ar nelygių konkurencinių sąlygų atsiradimas ir konkurencinės aplinkos tarp tabako gamintojų iškraipymas.

Direktyvoje yra numatyta daugybė priemonių, įtvirtinančių ribojimus tabako gaminių pakuotėms, kurios savo ruožtu sumenkina tabako gaminių pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu įvedimo pagrindimą. Direktyva neįtvirtina draudimo parduoti tabako gaminius tiesiogiai neprieinamu būdu, tačiau reikalauja aukšto sveikatos apsaugos lygio kaip pagrindo teikiant teisėkūros pasiūlymus (Direktyvos preambulės 8 p.). Taigi, nebūtinai tabako gaminių prekyba tiesiogiai neprieinamu būdu yra priemonė, užtikrinanti aukštą sveikatos apsaugos lygį, numatytą Direktyvoje. Direktyvos preambulėje skirtingas tabako gaminių prekybos reguliavimas valstybėse narėse yra įvardijamas kaip problema, o šios problemos sprendimas, kaip vienas iš Direktyvos tikslų: kitose srityse valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai, taikomi tabako ir susijusių gaminių gamybai, pateikimui ir pardavimui, dar labai skiriasi ir tai trukdo sklandžiai veikti vidaus rinkai; taisyklės, reglamentuojančios tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, turėtų būti toliau derinamos; siekiant, kad tabako gaminių vidaus rinka veiktų sklandžiai, tabako ir susijusių gaminių vidaus rinkos dydis, vis didėjanti tendencija tabako gaminių gamintojams sutelkti gamybą, skirtą visai Sąjungai, tik keliose Sąjungoje esančiose gamybos įmonėse ir su tuo susijęs didelis tarpvalstybinės prekybos tabako ir susijusiais gaminiais mastas verčia imtis griežtesnių teisėkūros veiksmų ne nacionaliniu, o Sąjungos lygmeniu; ir t.t.

Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad Direktyvoje numatytas reguliavimas laikomas pakankamai griežtu.

Papildomi nacionaliniu lygmeniu priimti ribojimai, apie kuriuos Direktyvoje nekalbama, gali ne tik prieštarauti Direktyvos tikslams, bet ir pakenkti kitų Direktyvos nuostatų veiksmingumui ir reguliavimo vientisumui.

Kaip jau minėta, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas atliekamas siekiant tobulinti viešosios politikos formavimą, sprendimų priėmimą, suteikti rengiančioms ir priimančioms sprendimus valstybės institucijoms ir įstaigoms informaciją apie galimas sprendimų alternatyvas ir jų įgyvendinimo pasekmes, sudaryti sąlygas pasirinkti tinkamiausią problemos sprendimo būdą. Aiškinamajame rašte yra įvardijama, kad priėmus Įstatymo projektą, “verslo subjektai turėtų nepatirti didelių išlaidų”, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektui nebuvo atliktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, toks teiginys vertintinas kaip spekuliatyvus ir deklaratyvus.

Didžiąją dalį iš Lietuvoje esančių 4 800 tabako gaminių prekybos vietų sudaro smulkieji ir vidutinio dydžio prekybininkai. Tabako gaminių pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu įvedimas pareikalautų didelių finansinių investicijų naujai, pritaikytai prekybos įrangai tabako gaminių pardavimui tiesiogiai neprieinamu būdu, įsigyti. Šiam prekybos verslo segmentui prisitaikyti prie naujo teisinio reguliavimo bus sudėtingiausia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad didžioji dauguma smulkiųjų ir vidutinio dydžio prekybos vietų neturi įsidiegusių tabako gaminių pardavimo įrenginių, kuriuos būtų galima adaptuoti Įstatymo

projekto reikalavimams, priešingai nei teigiama Aiškinamajame rašte, kuriame nepateikiama apčiuopiamų, tai paneigiančių duomenų.

Įrangos tabako gaminių tiesiogiai neprieinamu būdu pardavimui kaina svyruoja nuo 1200 Eur iki 2500 Eur vienai prekybos vietos kasai. Nors Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad specifinių reikalavimų įrangai nebūtų keliama, leidžiant prekybininkams patiems pasirinkti priemones ir būdus, kuriais jie galėtų tinkamai įgyvendinti tabako gaminių pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu reikalavimus, tačiau pažymėtina, kad kaip ir minėta, iki 2020-04-30 turėtų priimti šio Įstatymo projekto

įgyvendinamieji teisės aktai, kurie ir nustatys konkrečius Draudimo eksponuoti įgyvendinimo reikalavimus.

Kaip žinia, Įstatymo projekto aiškinamasis raštas nėra teisines pasekmes kuriantis dokumentas, dėl šios priežasties prekybininkai nėra tikri kaip bus įgyvendinamas Įstatymo projektas.

Pažymėtina, jog papildomi kaštai bus reikalingi tiek senos prekybos įrangos nuėmimui, naujos įrangos instaliacijai ir tvirtinimui. Atsiras ir kiti papildomi, neplanuoti kaštai. Pardavėjai turės skirti papildomus resursus darbuotojų apmokymui, pardavimo vietų pertvarkymui ir klientų stebėjimui, siekiant užtikrinti prekybos vietos apsaugą ir sklandų pirkimo-pardavimo procesą. Papildomi ir neplanuoti kaštai, natūralu, bus didesnė problema mažiesiems prekybininkams ir tai mažins jų konkurencines galimybes. Be to, turi būti įvertinama, ar Įstatymo projektu siekiama įvesti Draudimu eksponuoti nebus pažeidžiama, bet ir bus užtikrinama didelę rinkos galią turinčių ir kitų mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyra. Didelę rinkos galią turintys ūkio subjektai naudoja ar gali panaudoti ją derybose su gamintojais dėl ne tik įvairių nuolaidų, bet ir dėl kitų paslaugų, įskaitant įrangos pakeitimą ir pan. Mažesnę galią turintys ūkio subjektai įvairius prekybos vietų pokyčius dažniausiai turi prisiimti savo kaštais ir rizika. Smulkiems mažmenininkams taip pat būtų didesnė tikimybė prarasti rinkos dalį. Atsižvelgiant į mažų parduotuvių finansinę priklausomybę nuo rūkančiųjų "krepšelio" pirkimo (kitų prekių, kurias klientai paprastai nuperka mažose parduotuvėse ir kioskuose, pirkdami tabako gaminius, tokius kaip duona, pienas, šokoladas ir kt.), smulkiosios parduotuvės yra ypač pažeidžiamos dėl bet kokio tabako gaminių pardavimo praradimo.

Taip pat pailgės produkto pardavimo laikas. Pardavimo vietoje su nepatogumais susidurs tiek vartotojas, tiek pardavėjas, kuomet siekiant vartotojui parduoti jo norimas prekes jos nebus aiškiai matomos nei vartotojui, nei pardavėjui.

Gali pasunkėti galimybės apsaugoti prekybos vietą. Įvedus tabako gaminių pardavimą tiesiogiai neprieinamu būdu padidės vagysčių prekybos vietose galimybės, kuomet pardavėjai, ieškodami viešai nematomos prekės, negalės stebėti kliento elgsenos prekybos vietoje tuo metu.

Taigi, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti teiginiai, kad Įstatymo projekte neigiamų pasekmių nenumatoma bei tai, kad verslo subjektai turėtų nepatirti didelių išlaidų, vertintini kaip deklaratyvūs ir neargumentuoti.

V. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

NTGA, susipažinusi su Įstatymo projektu siūlo:

1. Atkreipdama dėmesį į išdėstytus argumentus, NTGA prašo atsisakyti nepagrįstų ir neproporcingai teises ribojančių siūlymų įvesti tabako gaminių pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu apribojimą.

2. Vadovaujantis Direktyvos 2015/1535 nuostatomis, NTGA ragina notifikuoti Įstatymo projektą.

3. NTGA prašo pateikti nuodugnią numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo analizę, kurioje atsispindėtų šių priemonių veiksmingumas Įstatymo projekte keliamiems tikslams pasiekti, poveikis verslo aplinkai, įtaka kriminogeninei situacijai ir kiti veiksniai.

4. Jei tabako gaminių pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu apribojimo nebūtų atsisakyta, atsižvelgiant į užsienio šalių praktiką, prašome suteikti pagrįstą terminą šiam pakeitimui pasiruošti ir numatyti šios priemonės įsigaliojimą ne anksčiau nei po 2 metų nuo Įstatymo projekto priėmimo bei svarstyti galimybę šį pereinamąjį terminą pratęsti dar ilgiau smulkiesiems ir vidutiniams prekybininkams.

Taip pat siūlome numatyti, kad šis draudimas nebūtų taikomas tabako gaminiams, su tabako gaminiais susijusiems gaminiams ir įrenginiams, skirtiems šiems gaminiams vartoti, parduodamiems tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų parduotuvėse. Alkoholinių gėrimų parduotuvės apibrėžimą numato Alkoholio kontrolės įstatymas ir jame yra nurodyta, kad tokios parduotuvės asortimente tabako gaminiai yra gretutinė prekė. Alkoholinių gėrimų parduotuvėms galiotų toks pats reikalavimas kaip ir tabako gaminių parduotuvėms, t. y. sąlyga, kad šie gaminiai ir (ar) įrenginiai nebūtų eksponuojami ar matomi šių parduotuvių išorinėse vitrinose ir (ar) pro kitus išorinius šios parduotuvės įrenginius.

Atsižvelgti

 

 

Jurbarko rajono verslininkų asociacija,

2019-11-21

 

 

 

<...> prašome:

1. Dar kartą įvertinti prekybos nematomu būdu reikalingumą, o šiame etape prekybos ribojimo atsisakyti;

2. Įvertinti, jog prisitaikymas prie naujų prekybos reguliavimo ribojimų reikalauja atitinkamų investicijų, papildomų žmogiškųjų resursų ir adekvataus laiko tinkamai pasiruošti, o ypač trumpas prisitaikymo laikas yra ypač finansiškai skaudi administracinė našta prekybininkams, ypatingai – smulkiesiems ir vidutiniams, todėl mes prašome įvertinti kaimyninių šalių patirtį įsivedant prekybą tabako gaminiais nematomu būdu ir, jei vis tiek bus nuspręsta šį įstatymo pakeitimo projektą priimti, maksimaliai atidėti jo įsigaliojimą.

 3. Įtraukti smulkiųjų prekybininkų atstovus į įstatymo svarstymą numatytuose Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose.

Atsižvelgti

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

                                                Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2019-07-09

 

 

 

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą derinti Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 17, 26 straipsnių pakeitimo bei 151 straipsniu papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑3603 ir pažymi, kad pastabų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturi.

Pritarti

 

2.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2019-09-24

 

 

 

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) pagal kompetenciją, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 17, 26 straipsnių pakeitimo bei 151 straipsniu papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3603 svarstymo parengiamųjų darbų“ Nr. 111-S-18, informuoja, kad, susipažinęs su Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo
Nr. I-1143 2, 17, 26 straipsnių pakeitimo bei 151 straipsniu papildymo
įstatymo projektu
Nr. XIIIP-3603
(toliau – Įstatymo projektas), pritaria Įstatymo projekto tikslams bei siūlomoms naujoms teisinio reguliavimo nuostatoms bei teikia papildomus pastebėjimus dėl siūlomų teisinio reguliavimo nuostatų įgyvendinimo.

Tabako vartojimo epidemija yra viena didžiausių visuomenės sveikatos grėsmių pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet visame pasaulyje nuo rūkymo sukeltų ligų miršta apie 7 mln. žmonių. Tabako gaminių pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu, kaip priemonės, mažinančios tabako vartojimą, įvedimas pagrįstas moksliniais įrodymais. Įrodytas tabako gaminių demonstravimo prekybos vietose ryšys su tabako gaminių pirkimo įpročiu, ypatingai impulsyviu, nedemonstravimas tabako gaminių prekybos vietose taipogi teigiamai veikia norinčius mesti ir metusius rūkyti asmenis. Australijoje atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei 25% rūkančių asmenų cigaretes bent kartais įsigydavo dėl to, kad šiuos tabako gaminius pamatė prekybos vietoje, ir kad daugiau nei trečdalis rūkančiųjų ar tų, kurie bandė mesti rūkyti, patyrė norą pirkti cigaretes pamatę tabako gaminius prekybos vietoje. Be to, tabako gaminių pardavimas tiesiogiai neprieinamu būdu reikšmingai sumažina jaunų žmonių rūkymą, ypač eksperimentinį, prisideda prie tabako gaminių vartojimo denormalizavimo. Visuotiniame jaunimo tabako tyrime, vykdytame 130 šalių nustatyta, kad draudimas demonstruoti tabako gaminius pardavimo vietose buvo reikšmingai susijęs su eksperimentinio rūkymo sumažėjimu tarp jaunimo. Kitame tyrime nustatyta, kad šalyse, kuriose galioja draudimas demonstruoti tabako gaminius pardavimo vietose, sumažėjo per pastarąsias 30 dienų, kasdien ir reguliariai rūkančio jaunimo rodikliai. 2019 m. gegužės mėnesį paskelbtame tyrime, kurį atliko Jungtinės Karalystės Stirlingo universiteto tyrėjai dėl poveikio įvedus tabako gaminių pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu draudimo teigiama, kad „Vaikų, kurie niekad nerūkė anksčiau, „imlumas rūkymui“ sumažėjo (iki draudimo įsigaliojimo 28 proc. apklaustųjų nebuvo tvirtai apsisprendę ateityje nerūkyti, o po draudimo įsigaliojimo tik 18 proc.), 87 proc. apklaustųjų teigė, kad atkreipdavo dėmesį į tabako gaminius, po įstatymo įsigaliojimo tokių asmenų buvo tik 28 proc., 90 proc. apklaustųjų palaikė tokio draudimo įgyvendinimą, 77 proc. apklaustųjų nurodė, kad po draudimo įsigaliojimo sumažėjo tabako gaminių patrauklumas, bei 87 proc. apklaustųjų nuomone rūkymas tapo nepriimtinu.“

Taip pat svarbu pažymėti, kad šiais pakeitimais įgyvendinamos Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos, kurią ratifikavo ir Lietuva, 13 str. nuostatos.

Departamento vertinimu verslo subjektai dėl Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su tabako gaminių pardavimo tiesiogiai neprieinamu būdu reglamentavimo, siekdami prisitaikyti prie naujo reguliavimo, neturėtų patirti reikšmingų išlaidų. Įstatymo projekte nėra įtvirtintų priemonių, kokiais būdais ūkio subjektai privalės užtikrinti tabako gaminių pardavimą tiesiogiai neprieinamu būdu. Ūkio subjektai patys galės pasirinkti jiems tinkamiausias ir ekonomiškiausias priemones.

Taip pat svarbu paminėti, kad tokio ar panašaus pobūdžio prekybos apribojimai galioja arba priimti, Departamento žiniomis, Kroatijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Estijoje, Latvijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Rusijoje.

Atsižvelgti

 

2.

Nacionalinė sveikatos taryba, 2019-09-25

 

 

 

Nacionalinė sveikatos taryba (toliau - Taryba), susipažinusi su Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2019 m. rugsėjo 11 d priimtu sprendimu Nr. lll -S - 1 8 „Dėl Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. 1-1143 2, 17, 26 straipsnių pakeitimo bei 151 straipsniu papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3603 svarstymo parengiamųjų darbų" ir Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ii su jais susijusių gaminių kontrolės Įstatymo Nr. 1-1143 2, 17, 26 straipsnių pakeitimo bei 151 straipsniu papildymo įstatymo projektu Nr. XIIIP- 3603 (toliau - Įstatymo projektas), kuriuo siekiama reglamentuoti tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių ir įrenginių, skirtų šiems gaminiams vartoti, pardavimą tiesiogiai neprieinamu būdu, įgyvendinant Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų nuostatas ir Konvencijos sekretoriato ekspertų misijos Lietuvoje rekomendacijas, atkreipia dėmesį, kad Taryba ne kartą anksčiau ragino ir siūlė, siekiant geresnės visuomenės sveikatos, nuosekliai diegti ir įgyvendinti mokslu pagrįstas psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės priemones, kurios kompleksiškai turėtų būti stiprinamos jei valstybė susiduria su neigiamomis jų vartojimo pasekmėmis. Todėl Taryba, teikiamam įstatymo projektui, kuriuo siekiama spręsti tabako vaitojimo mažinimo problemą, įgyvendinant veiksmingas tabako kontrolės priemones, pritaria ir pastabų neturi.

Atsižvelgti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-10-23 nutarimas Nr. 1102

5

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. SV-S-1321 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 17, 26 straipsnių pakeitimo bei 15-1 straipsniu papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3603 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3603) ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:

1. Laikotarpis, per kurį ūkio subjektai turėtų prisitaikyti prie naujo reguliavimo, yra itin trumpas – Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3603 siūloma įsigaliojimo data yra 2020 m. gegužės 1 d. Įsigaliojus siūlomam reguliavimui, per likusį laiką mažmeninės prekybos vietos turėtų persitvarkyti – įkurti tabako skyrius arba įrenginius, kuriais uždengtų parduodamus gaminius. Tai pareikalautų tiek laiko sąnaudų, tiek finansinių išlaidų ir sukeltų reikšmingą reguliavimo naštą, kuri atsilieptų tiek tiesiogiai su tabako gaminių pardavimu susijusiam verslui, tiek šalies tarptautiniams rodikliams, investiciniam klimatui. Ūkio subjektai, kurių veikla yra susijusi su siūlomu reguliavimu, turės įvertinti, ar ateityje sugebės prisitaikyti prie naujų reikalavimų, priimti strateginius sprendimus dėl investicijų planavimo, darbuotojų skaičiaus. Siekdami stabilios reguliavimo aplinkos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nurodyto proporcingumo principo įgyvendinimo, siūlome pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3603 5 straipsnį ir nustatyti, kad šis įstatymas įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d.

 

Nepritarti

Tikslinga numatyti tokią įstatymo įsigaliojimo datą, kad būtų pakankamai laiko įstatymo projekto notifikavimui ir ūkio subjektų, kurių veikla susijusi su siūlomu reguliavimu, persitvarkymui.

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės lapkričio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2020 m. balandžio
spalio 30 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-10-23

 

 

 

 

2. Reikalavimas pardavinėti tabako gaminius ir su jais susijusius gaminius tiesiogiai neprieinamu būdu apriboja prekybos sąlygas, todėl turėtų būti laikomas techniniu reglamentu, kuriam taikomos  2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL 2015 L 241, p. 1), nuostatos, ir notifikuotas, suteikiant galimybę Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms įvertinti, ar toks reguliavimas nesukuria kliūčių laisvai prekybai.

Pritarti

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Priklausomybių prevencijos komisija, 2019-11-21

 

 

 

 

6.1. Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymus, kuriems Komisija pritarė.

Pritarti iš dalies

Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai.

2.

Ekonomikos komitetas, 2019-12-05

 

 

 

 

6.1. Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriui patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 23 d. Nutarime Nr. 1102 išdėstytus pasiūlymus bei asociacijų ir suinteresuotų subjektų argumentus.

Nepritarti

Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2603(2) ir Komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo sveikatos reikalų komitetas, 2019-12-11

 

 

 

 

Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta įstatymo projekto pavadinimo formuluotė.

 

Pasiūlymas: Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

TABAKO, TABAKO GAMINIŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ GAMINIŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1143 2, 17, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO

BEI 151  STRAIPSNIU PAPILDYMO

ĮSTATYMAS“

 

Pritarti

 

2.

Seimo sveikatos reikalų komitetas, 2019-12-11

2

 

 

 

Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta įstatymo projekto 2 straipsnio formuluotė.

 

    Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

2   straipsnis. Įstatymo papildymas 151 straipsniu

Papildyti Įstatymą 151 straipsniu:

151  straipsnis. Specialūs reikalavimai mažmeninės prekybos vietoms

1. Mažmeninės prekybos vietose yra draudžiama viešai eksponuoti (demonstruoti) tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius ir įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti.

2. Šiso straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas tabako gaminiams, su tabako gaminiais susijusiems gaminiams ir įrenginiams, skirtiems šiems gaminiams vartoti, parduodamiems tabako gaminių parduotuvėse, tabako gaminių skyriuose (su sąlyga, kad šie gaminiai ir (ar) įrenginiai nėra eksponuojami ar matomi (demonstruojami) šių parduotuvių ar skyrių išorinėse vitrinose ir (ar) pro kitus išorinius šios parduotuvės ar skyriaus įrenginius), tarptautiniame jūrų ar oro uoste ar Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiosiomis šalimis perėjimo punkte įsteigtose prekybos vietose, kuriose prekės parduodamos tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantiems keleiviams, taip pat laivuose, orlaiviuose, traukiniuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais.

 

Pritarti

 

3.

Seimo sveikatos reikalų komitetas, 2019-12-11

3

 

 

 

Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir nevyriausybinių organizacijų pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta įstatymo projekto 3 straipsnio formuluotė.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

3 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

17 straipsnis. Tabako gaminių reklamos draudimas ir leidžiama pateikti informacija mažmeninės prekybos vietose

1. Lietuvos Respublikoje tabako gaminių reklama (toliau – reklama), išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, taip pat paslėpta tabako gaminių reklama draudžiama.

2. Reklamos draudimas netaikomas:

1) šio straipsnio 3 dalyje nurodytai informacijai, pateikiamai mažmeninės prekybos vietose, kuriose tabako gaminiai parduodami vartotojui;

2) leidiniams, kurie skirti tik tabako verslo specialistams (profesionalams), taip pat leidiniams, išspausdinamiems ir skelbiamiems valstybėse, kurios nėra Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės, kai šie leidiniai yra skirti ne Europos Bendrijos rinkai;

3) tabako gaminius gaminančių arba jais prekiaujančių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų registruotiems pavadinimams ir prekių ženklams (jeigu tabako gaminio, tabako gaminių gamintojo pavadinimas ar prekių ženklas yra sudedamoji šių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų registruoto pavadinimo dalis), kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų buveinės ar padalinio pastato. Ant juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų valdomo transporto gali būti pateikiami tik tabako gaminius gaminančių arba jais prekiaujančių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų registruoti pavadinimai;

3. Mažmeninės prekybos vietose Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka leidžiama pateikti tik šią tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių informaciją:

1) gamintojo, parduodamų tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, įrenginių, skirtų šiems gaminiams vartoti, pavadinimus;

2) žodžius „Prekiaujame“ arba „Parduodame“;

3) tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, įrenginių, skirtų šiems gaminiams vartoti, vienetinio pakelio ar išorinės pakuotės, apimančios kelis vienetinius pakelius, kainas.

4. Tabako gaminių parduotuvėse ir tabako gaminių skyriuose, be šio straipsnio 3 dalyje nurodytos leidžiamos pateikti informacijos, taip pat leidžiama eksponuoti (demonstruoti) tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius, įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti, (su sąlyga, kad šie gaminiai ir (ar) įrenginiai nėra eksponuojami ar matomi (demonstruojami) šių parduotuvių ar skyrių išorinėse vitrinose ir (ar) pro kitus išorinius šios parduotuvės įrenginius).

5. Mažmeninės prekybos vietose Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka taip pat privalo būti pateikta informacija (įspėjimai) apie kenksmingą tabako gaminių vartojimo poveikį sveikatai ir apie draudimą parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų.

6. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją leidžiama pateikti tik tose vietose, kur prekiaujama tabako gaminiais, su tabako gaminiais susijusiais gaminiais, įrenginiais, skirtais šiems gaminiams vartoti. Ji negali būti pateikiama lankstinukuose, skrajutėse ir kitokiomis reklamos priemonėmis, skirtomis vartotojams išsinešti, be to, mažmeninės prekybos vietose draudžiama pateikti tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių ar jų vienetinių pakelių, ar įrenginių, skirtų šiems gaminiams vartoti, imitacijas ir atvaizdus. Mažmeninės prekybos vietose apie tabako gaminius, gaminius susijusius su tabako gaminiais ir įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti, negali būti pateikiama jokia kita šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nenustatyta vaizdinė ar grafinė informacija.“

Pritarti

 

4.

Seimo sveikatos reikalų komitetas, 2019-12-11

4

 

 

 

Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta įstatymo projekto 4 straipsnio formuluotė.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

4 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 26 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Už šio Įstatymo 151 straipsnyje nustatytų specialiųjų reikalavimų pažeidimą, 17 straipsnio 1 dalyje ir 171 straipsnyje nustatytų reklamos draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. Už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienerius metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų bauda.“

2. Pakeisti 26 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

           „10. Už šio Įstatymo 17 straipsnio  5 ar 6 dalyje nustatytų informacijos pateikimo reikalavimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda. Už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienerius metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.“

2.3. Pakeisti 26 straipsnio 13 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas – už 41 straipsnio, 87 straipsnio, 9 straipsnio 1, 2, 4, 10 dalių, 93 ir 96 straipsnių, 99, 910, 911 straipsnių, 10 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalių, 13 straipsnio, 14 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 4, 6 ir 8 punktų, 14 straipsnio 5 ir 8 dalių, 141 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių, 15, 151 ir 16 straipsnių, 161 straipsnio 1 dalies, 162 straipsnio, 17 straipsnio 1, 5 ir 6 dalių, 171 ir 18 straipsnių, 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų pažeidimus;“

4. Pakeisti 26 straipsnio 13 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

            „4) savivaldybių vykdomosios institucijos – už 10 straipsnio 1 dalyje ir 14 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus mažmeninės prekybos vietose, taip pat už 15 ir 16 straipsnių, 17 straipsnio 1 dalies (išorinės reklamos priemonėse),  5 ir 6 dalių, 18 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus;“.

 

Pritarti

 

5.

Seimo sveikatos reikalų komitetas, 2019-12-11

5

 

 

 

Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir nevyriausybinių organizacijų siūlymus, teikiama patobulinta įstatymo projekto 5 straipsnio formuluotė.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės lapkričio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2020 m. balandžio
spalio 30 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš –2, susilaikė –2.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Matkevičienė, A.Vinkus.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                           Asta Kubilienė                                                                       

 

Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas