AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
GYventojų pajamų mokesčio įstatymo nr. IX-1007 27 STRAIPSNIO pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau ‒ Projektas) tikslas ‑ suderinti teisinį reglamentavimą su Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2805 (toliau ‒ Projektas Nr. XIVP-2805) nuostatomis. Projektas Nr. XIVP-2805 buvo parengtas siekiant panaikinti Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nuostatas, prieštaraujančias 2022 m. Seime priimtam Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniam įstatymui ir jame nustatytam naujam reglamentavimui, pagal kurį asmenys, aukojantys daugiau nei 50 eurų privalo deklaruoti tik pajamas, bet ne turtą. Ši nuostata buvo pakeista, kadangi ankščiau taikomas turto deklaravimas buvo perteklinis, nes turtas niekaip nesusijęs su asmens galimybe aukoti.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projektą parengė ir inicijavo Seimo narys Andrius Vyšniauskas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio nuostatos nėra suderintos su Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 110 straipsnio 4 dalimi ir Projekto Nr. XIVP-2805 nuostatomis, taip pat trūksta teisinio reglamentavimo, nustatančio skirtingus laikotarpius, už kuriuos turėtų būti teikiama metinė pajamų deklaracija, atsižvelgus į tai, kada auka yra suteikiama.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 110 straipsnio 4 dalimi, taip pat nuostatas patikslinti įvertinus gyventojų pajamų deklaravimo specifiką ir nustatyti skirtingus laikotarpius, už kuriuos turėtų būti teikiama metinė pajamų deklaracija, atsižvelgus į tai, kada auka yra suteikiama (iki gegužės 1 dienos ar po gegužės 1 dienos).
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiame atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos, kurias reikėtų aprobuoti Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje, nevartojamos.
11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, ‑ kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus Įstatymą įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Prievolė deklaruoti pajamas.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia:
Seimo narys Andrius Vyšniauskas