LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASOCIACIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1969 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
XIIIP-223
2017 m. gegužės 3 d. Nr. 102-P-15
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė, patarėja Gabija Grigaitė – Daugirdė, Všį „NVO teisės institutas“ atstovai Rytis Jokubauskas ir Aurelija Olendraitė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-16)
|
|
|
* |
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.
|
Atsižvelgti |
|
2. |
Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-12-29) |
|
|
* |
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kartu pateiktus ir susijusius Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 12, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-222, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-223, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-224, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-225 (toliau kartu – Projektai), informuojame, kad pastabų dėl Projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. |
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
VŠĮ „NVO teisės institutas“ 2017-03-23 |
1 |
1 |
|
Dėl informacijos viešinimo internetinėse svetainėse Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti pareigą labdaros ir paramos fondams bei asociacijoms ataskaitas ir metinius pranešimus viešai skelbti savo interneto svetainėse, jeigu organizacijos jas turi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad stiprios ir aktyviai veikiančios organizacijos yra suinteresuotos skelbti visus duomenis ir tai šiuo metu daro. Tačiau dalis mažų organizacijų dėl finansinių resursų ribotumo turi statiškus tinklalapius, kuriuose gali nebūti techninių galimybių teikti tokią informaciją, todėl dalis organizacijų galimai priimtų sprendimą uždaryti internetines svetaines ir taip dar labiau sumažėtų informacijos apie jų veiklą prieinamumas. O taip pat internetinės svetainės administravimas reikalauja žmogiškųjų bei laiko resursų, kurių mažos organizacijos dažnai neturi. Viešųjų įstaigų įstatyme numatytą pareigą viešosioms įstaigoms skelbti veiklos ataskaitas galima pateisinti, kadangi dalis viešųjų įstaigų nėra nevyriausybinės organizacijos ir yra iš biudžeto išlaikomos valstybei ar savivaldybėms priklausančios įstaigos (pvz. mokyklos, ligoninės, bibliotekos, muziejai ir kt.). Taip pat žvelgiant į perspektyvą ir turint omenyje gerąją kitų valstybių praktiką NVO reglamentavimo srityje, manytina, kad ateityje nevyriausybinėmis organizacijomis turėtų būti laikomos tik tam tikrus kriterijus atitinkančios asociacijos bei labdaros ir paramos fondai, atribojant viešųjų įstaigų teisinę formą nuo NVO sektoriaus. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių, siūlytina įstatymo projekte numatytų tikslų siekti ne sukuriant NVO sektoriui papildomus biurokratinius reikalavimus, o atveriant Juridinių asmenų registro (JAR) valdytojo turimus duomenis ir taip įgyvendinant EPBO rekomendacijas. Organizacijoms jau yra numatyta pareiga teikti ataskaitas ir metinius pranešimus JAR, todėl valstybė siekdama viešumo ir jau turėdama organizacijų pateiktus duomenis, turėtų tokią informaciją padaryti visuomenei prieinamą bei teikti neatlygintinai. Todėl NVO teisės ekspertai siūlo nekeisti Asociacijų įstatymo 10 str. 1 d. bei Labdaros ir paramos fondų įstatymo 12 str. 1 d. kadangi šiuose straipsniuose numatyti reikalavimai viešumui yra pakankami. O atvėrus valstybės turimus duomenis, ir pagal EBPO rekomendacijas juos teikiant nemokamai, įstatymo projekto rengėjų numatyti tikslai būtų pasiekti nesukuriant papildomos naštos organizacijoms. |
Pritarti iš dalies |
Siūlytina tobulinti nuostatą, tačiau nediferencijuojant pagal paramos dydį ar organizacijos metinį biudžetą, o įtvirtinant, kad atitinkama informacija interneto svetainėje skelbiama pagal galimybes.
|
2. |
VŠĮ „NVO teisės institutas“ 2017-03-23 |
1 |
2 |
|
NVO teisės instituto ekspertai, reaguodami į siūlomus įstatymų pakeitimus, sveikina iniciatyvą didinti nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektoriaus skaidrumą ir tinkamą atsiskaitymą už paramą bei galimybę visuomenei susipažinti su paramos gavėjų veikla. Tačiau atkreipia dėmesį, kad siekiant stiprinti Lietuvoje vis dar gana silpną NVO sektorių, reikėtų vengti kurti papildomą biurokratinę naštą organizacijoms. Juolab, kad šių visuomenei svarbių tikslų galima pasiekti kitais būdais, pvz. viešai atveriant valstybės turimus duomenis apie organizacijas. Dėl reikalavimų skirtingų dydžių organizacijoms diferencijavimo Kaip teigiama aiškinamajame rašte, šiuo metu organizacijos Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiamose ataskaitose ir metiniuose pranešimuose nurodo apibendrintą informaciją apie gautą paramą. NVO teisės instituto ekspertai sutinka, kad siekiant didesnio paramos gavėjo statusą turinčių juridinių asmenų veiklos viešumo ir skaidrumo, galima numatyti, kad ataskaitose ir metiniuose pranešimuose informacija apie iš juridinių asmenų gautą paramą būtų labiau detalizuota, nurodant paramą suteikusį juridinį asmenį, suteiktos paramos dydį ir vertę. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į ne pelno siekiančių organizacijų sektoriaus įvairovę ir tai, kad didžiąją sektoriaus dalį sudaro itin mažos ir ribotus išteklius turinčios organizacijos. Todėl, siekiant skatinti pilietinio sektoriaus augimą Lietuvoje, svarbu nesukurti papildomos biurokratinės naštos mažoms organizacijoms. Atsižvelgiant į mažų organizacijų žmogiškųjų ir finansinių išteklių ribotumą, siūlytina numatyti, kad detalią informaciją ataskaitose ir metiniuose pranešimuose turėtų teikti tik tokios organizacijos, kurių metinis biudžetas siekia bent 10 000 Eur. O detali informacija apie paramą suteikusį juridinį asmenį, paramos dydį ir vertę, ataskaitose ir metiniuose pranešimuose turėtų būti nurodoma tik tokiu atveju, kai suteiktos paramos vertė viršija 5000 Eur. Todėl siūlytina keičiant Asociacijų įstatymo 10 str. 2 d. 4 p., Labdaros ir paramos fondų įstatymo 12 str. 2 d. 5 p. ir Viešųjų įstaigų įstatymo 12 str. 2 d. numatyti, „kad pateikiant informaciją apie paramos teikėjus juridinius asmenis, turi būti atskirai nurodytas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo, jo suteiktos paramos dalykas ir jo vertė, kai vieno juridinio asmens suteikta parama viršija 5000 eurų, o metinis organizacijos (atitinkamai asociacijos, fondo, viešosios įstaigos) biudžetas viršija 10 00 eurų.“ Nustačius tokį reglamentavimą, būtų iš esmės pasiekiami įstatymų projektų tikslai, nes didesnės organizacijos, turinčios bent minimalius žmogiškuosius ir finansinius resursus, būtų priverstos teikti detalią informaciją apie gautą paramą. Tačiau mažoms ir ribotus pajėgumus turinčioms organizacijoms nebūtų sukuriama papildoma biurokratinė našta. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad apkraunant mažas organizacijas įvairiais ribojimais ir papildoma biurokratine našta, piliečiai nėra motyvuojami jungtis į organizacijas, nes tokių organizacijų neproporcingai dideli resursai sunaudojami įvairių ataskaitų rengimui ir teikimui įvairioms institucijoms. Tad sukuriant papildomus biurokratinius reikalavimus mažoms organizacijoms, piliečiai yra tiesiogiai atgrasomi nuo jungimosi į jas, o tai neprisideda prie pilietinės visuomenės Lietuvoje augimo ir stiprinimo. |
Nepritarti |
Labdaros ir paramos įstatyme yra nustatyti vienodi paramos tikslai, paramos gavėjų įsipareigojimai, paramos panaudojimo ribojimai visiems paramos gavėjams nepriklausomai nuo jų dydžio. Taigi pagal įstatymus paramos gavėjo dydis nelemia (ir negalėtų lemti) skirtingų gautos paramos panaudojimo tikslų, ribojimų, skirtingų paramos apskaitos taisyklių, nes taip būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, sudarytos prielaidos piktnaudžiauti paramos gavėjo statusu paramos gavėjams vien dėl jų dydžio, ieškoti būdų, kaip dėl skirtingo teisinio reguliavimo, taikomo skirtingo dydžio paramos gavėjams, „apeiti“ įstatyme nustatytus reikalavimus. Kartą per metus pateikiamame metiniame pranešime ar veiklos ataskaitoje nurodoma informacija apie gautą paramą, kuri yra esminė vertinant, ar paramos gavėjas laikosi įstatymuose nustatytų reikalavimų dėl paramos panaudojimo, negali būti vertinama kaip reikalaujanti išskirtinių žmogiškų išteklių ar finansinių resursų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Labdaros ir paramos įstatymo 11 straipsnį visiems juridiniams asmenims, kurie turi teisę gauti paramą, šiuo metu taikomos vienodos gaunamos paramos apskaitos taisyklės, Valstybinei mokesčių inspekcijai turi būti pateikta detali informacija apie gautą paramą ir nėra daroma tokių išimčių, kurias nurodo VšĮ „NVO teisės institutas“ savo rašte. Projekto rengėjų teigimu, didžiosios NVO skėtinės organizacijos (Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras, LiJOT, ir kt.) pritaria siūlymui universalizuoti ataskaitų teikimą visoms NVO, nepriklausomai nuo dydžio. Taip mano ir didžioji dalis NVO: Transparency užsakymu 2015 m. spalį-lapkritį Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko NVO apklausą. Absoliuti dauguma NVO mano, kad NVO, norinčioms veikti skaidriai, reikia skelbti veiklos ataskaitas (82 proc.), skelbti apie savo rėmėjus (77 proc.) ir gautas lėšas (75 proc.). Sumažinus sumą, nuo kurios teikiamos ataskaitos, neišvengiama, kad juridiniai asmenys, norėdami išvengti viešumo, dalintų teikiamą paramą iki 5000 eurų, teikdami ją kelis kartus. Numatant NVO perduoti dalį viešųjų paslaugų (Tikslas – iki 2020 m. valstybei/savivaldybėms bent 15 proc. paslaugų pirkti iš nevyriausybinių organizacijų (strategija „Lietuva 2030“, „Nacionalinės Pažangos Programa 2020“), būtina užtikrinti šio sektoriaus visapusišką skaidrumą ir viešumą. Net ir mažų organizacijų uždarumas meta šešėlį ant viso paramos sektoriaus. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.
6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-05-03 |
1 |
1 |
|
|
Argumentai: Komitete iš dalies pritarta VŠĮ „NVO teisės institutas“ pastaboms bei argumentams, kad dalis mažų organizacijų dėl finansinių resursų ribotumo turi statiškus interneto tinklapius, kuriuose gali nebūti techninių galimybių teikti atitinkamą informaciją. Siūlytina tobulinti nuostatą, tačiau nediferencijuojant pagal paramos dydį ar organizacijos metinį biudžetą, o įtvirtinant, kad atitinkama informacija interneto svetainėje skelbiama pagal galimybes. Pasiūlymas: siūlytina pagrindiniam komitetui tobulinti projekto 1 straipsniu siūlomą keisti Asociacijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad atitinkami dokumentai asociacijos interneto svetainėje skelbiami pagal galimybes. |
Pritarti |
|
6.2. Pasiūlymai: nėra.
7. Balsavimo rezultatai: už –8 , prieš – nėra, susilaikė –nėra .
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius
Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė