PASIŪLYMAI

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINĖS SĄJUNGOS ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-1694 (2)

 

2023 m. gegužės 22 d.

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

 

 

 

 

 

 

 

3.

 

 

 

 

4.

 

 

 

 

 

 

 

 

5.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 1-iki 24

 

 

2 str.

 

 

 

 

 

 

 

 

4 str.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6 str.

Įstatymas vadinamas „Civilinės sąjungos“ įstatymu. „Civilinė sąjunga“ yra prilygintina „santuokos“ institutui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos  18 str. nustato, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Santuoka (vedybos) reiškia civilinės būklės formos atsiradimą, kuri gimsta dėl prigimtinio lyčių (vyro ir moters) skirtumo ir skirtingų lyčių susijungimo į vieną socialinį asmenį - šeimą. Žodžių junginys „civilinė sąjunga“ taip pat reiškia piliečių (dviejų asmenų) susijungimą, kuris traktuotinas, kaip civilinės būklės forma. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis (4 dalis) aiškiai reglamentuoja, kad civilinės būklės formos yra fizinio asmens gimimas (arba mirtis, kaip civilinės būklės išnykimas), ir taip pat šeiminis statusas, atsirandantis santuokos keliu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. Nr. KT3-N1/2019 32.5 punkte pasakyta : "Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu, yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. » Šiame Konstitucinio Teismu nutarimo punkte aiškiai pasakoma, kad šeimos konstitucinei sampratai neprieštarauja, jei pagal Konstitucijos 38 str. 1 ir 2 dalis šeimos santykiai kyla ir kitu prigimtiniu (biologiniu) pagrindu, pav. dėl išlikusių motinystės ar tėvystės ryšių mirus motinai ar tėvui, ar dėl motinystės ir tėvystės ryšių dėl naujai ne santuokos keliu susiformavusio šeimos statuso, pav. vienišos motinos su savo vaikais. Tokių šeimos formų konstitucinis statusas aiškiai nepažeidžia konstitucinės šeimos sampratoje įtvirtinto prigimtinio (biologinio) civilinės būklės statuso reikalavimų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 bei 38 straipsniai aiškiai nenumato civilinės būklės formos, kuri atsirastų dirbtiniu (ne prigimtiniu) keliu, t. y. dviem asmenims susitarimu (individualiu sprendimu) savo asmeninį emocinį ryšį ir sprendimą visą likusį laiką gyventi bendrai (kaip nedalomas socialinis vienetas) bei spręsti, kad toks bendras gyvenimas yra Konstitucijoje laiduota civilinės būklės forma. Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarime visiškai nėra teigiama, kad tos pačios lyties asmenys turi konstitucijoje laiduotą teisę sukurti šeimą. Konstitucinio Teismo nutarime tik teigiama, kad asmenys negali būti diskriminuojami dėl seksualinės orientacijos ir kad tai yra jų privatus dalykas. Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia (nediskriminuoja) vienos lyties asmenims kurti asmeninius ir turtinius santykius sutartiniu pagrindu. 

 

Siūlymai:

1.      Jei projekto autoriai neatsisako „civilinės sąjungos“ kaip specifinės civilinės būklės instituto (formos), tai tuomet kartu su šiuo projektu siūlome Seimui teikti Konstitucijos pataisas, kurios leistų šį projektą, kaip neprieštaraujantį Konstitucijai, svarstyti bei priimti Seimo statuto nustatyta tvarka. Reikėtų atlikti mažiausia 3 Konstitucijos pataisas. Pirma, Konstitucijos 18 str. suformuluoti pav. tokiu būdu – „Žmogaus pagrindines teises ir laisves nustato Konstitucija“. Konstitucijos 38 straipsnyje padaryti tokius papildymus“ - 3 dalis“ Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu, o civilinė sąjunga (partnerystė) laisvu dviejų asmenų sutarimu. 4 dalis: Valstybė registruoja santuoką, civilinę sąjungą (partnerystę), gimimą ir mirtį.

2.      Jei projekto autoriai neketina Seimui teikti aukščiau paminėtų Konstitucijos pataisų, tai idant sumanymas priimti „Civilinės sąjungos“ įstatymą nebūtų atmestas dėl jo prieštaravimo Konstitucijai, reikėtų keisti „civilinės sąjungos“ terminą į pav. „gyvenimo kartu“ terminą. Teikiamas projektas galėtų vadintis „Asmenų, gyvenančių kartu“ įstatymas.

 

3.      Atsižvelgiant į įstatymo pavadinimo pakeitimą, siūlytume projekto kituose straipsniuose padaryti tokius pakeitimus:

a)      Įstatymo 1-24 straipsniuose sąvoką „civilinė sąjunga“ pakeisti į sąvoką „gyvenimas kartu“.

 

b)      2 straipsnyje „monogamijos“ principą išbraukti, kadangi šis graikiškas terminas reiškia skirtingų lyčių santuoką. Straipsnį suformuluoti tokiu būdu: „Gyvenimo kartu Civilinės sąjungos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, civilinės sąjungos savanoriškumo, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais.“

 

c)      „Gyvenimo kartu“ notarine tvarka registruotas institutas nelaikytinas santuokos keliu susiformavusia šeima. Todėl įregistravimo sąlygos privalo būti liberalesnės. Siūlome tokią 4 str. formuluotę: 4 straipsnis. Gyvenimo kartu Civilinės sąjungos įregistravimo sąlygos 1. Asmenys, siekiantys laisva valia įregistruoti gyvenimą kartu civilinę sąjungą, turi būti sulaukę pilnametystės, nesiejami šio straipsnio 2 dalyje nurodytų giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat neįregistravę gyvenimo kartu civilinės sąjungos su kitais asmenimis. 2. Draudžiama įregistruoti civilinę sąjungą artimiesiems giminaičiams. Draudimui mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.17 straipsnis. 3. Įregistravęs gyvenimą kartu civilinę sąjungą ir sutarties jos nenutraukęs asmuo negali sudaryti santuokos ar įregistruoti gyvenimo kartu civilinės sąjungos su kitu asmeniu. 4. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negali įregistruoti gyvenimo kartu civilinės sąjungos be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą įregistruoti gyvenimą kartu civilinę sąjungą gali duoti teismas. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negali įregistruoti gyvenimo kartu civilinės sąjungos.

 

d)       Sudarę gyvenimo kartu susitarimą asmenys nėra sutuoktiniai, kurie priklauso vienas kitam (lojalūs) bei nesąlygiškai privalo prisiimti atsakomybę už vienas kito išlaikymą. Gyvenimo kartu partnerių teises ir pareigas sąlygoja jų įregistruoto susitarimo gyventi kartu turinys. Gyvenimą kartu lemia abipusis pasitikėjimas ir įsipareigojimas laikytis notarine tvarka patvirtinto susitarimo gyventi kartu sąlygų. Tarp notarine tvarka patvirtinto susitarimo sąlygų gali būti visi Civilinės sąjungos įstatymo projekte įtvirtinti institutai: atstovavimas (7 str.); gyvenimo kartu pabaigos pagrindai (9 str.); gyvenimo kartu susitarimo nutraukimas (12 str.); gyvenančių kartu turto režimas (13-20 str.); atstovavimas (22 str.);

 

Todėl siūlytume iš įstatymo projekto 7; 9; 12; 13-20; 22 straipsnius išbraukti, kadangi šiuose straipsniuose nurodytos sąlygos turės atsispindėti notarine tvarka registruoto susitarimo gyventi kartu turinyje.

Atsižvelgiant į paminėtą, siūlytume tokią 6 str. formuluotę:

6 straipsnis. Partnerių pareigos vienas kitam 1. Partneriai privalo pasitikėti vienas kitu ir rūpestingai vykdyti visas susitarimo gyventi kartu nuostatas. Partnerių pareigų gyvenant kartu turinį bei apimtį nustato notarine tvarka registruotas susitarimas gyventi kartu. būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo. 2. Jeigu vienas partneris dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas partneris. 3. Partnerių galėjimas įgyvendinti tam tikras teises gali būti ribojamas šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos sutarties bei imperatyvių šio įstatymo normų.

 

 

 

Teikia Seimo narys Petras Gražulis