Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
posėdžio NR. 404
STENOGRAMA
2024 m. liepos 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. MAZURONIS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos, pradedame liepos 18 dienos, ketvirtadienio, Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 107 Seimo nariai.
10.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. liepos 18 d. (ketvirtadienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. A. Skardžius norėtų pasisakyti dėl darbotvarkės. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG*). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Suprasdamas tokią rimtą geopolitinę situaciją ir dėl pagarbos populiariausiam krašto apsaugos ministrui L. Kasčiūnui vis dėlto prašyčiau frakcijos vardu darbotvarkės 1-17 klausimą išbraukti iš darbotvarkės, nes iniciatoriai ir ministras nerado laiko susitikti su Šilalės gyventojais dėl Šilalės karinio poligono steigimo. Tokie rimti dalykai ir tokia skuba suprantama, tačiau gyventojai yra svarbiausia, nes Lietuvą gins gyventojai, ne kas kitas. Todėl, aš manau, čia yra labai svarbus aspektas, todėl, gerbiamoji Pirmininke, ir viso Seimo prašau šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės kaip dar neparengtą.
PIRMININKĖ. Seimas apsispręs. L. Kasčiūnas pasisakys prieš tai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Išties gal reikia pasakyti tokį dalyką, gerbiamas Artūrai, pirmiausia, mes buvome ir aš pats buvau susijungęs nuotoliniu būdu dar prieš visus VGT sprendimus tiek su Šilalės, tiek ir Tauragės rajono savivaldybių administracijų atstovais. Tada, kai vyko susitikimas, liepos 15 dieną, taip, negalėjau dalyvauti, nes buvau tik grįžęs iš Vašingtono viršūnių susitikimo, bet važiavo visa komanda, kariuomenė, viceministras ir susitiko tiek su Šilalės gyventojais, tiek su Tauragės. Klausimų daug. Siūlau daryti taip: padaryti pateikimą, skubos nedaryti ir tada komitetuose visiems kartu atidirbti, susitvarkyti, kad visiems daugiau ar mažiau tiktų, ir judėti į priekį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas Artūrai Skardžiau, ar jūsų prašymas išbraukti iš darbotvarkės išlieka, ar ministro paaiškinimas, kad Vyriausybė neprašys skubos ir kad komitetai per vasarą galės ramiai apsvarstyti, yra patenkinamas?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamoji Pirmininke, aš tikrai tikiu ministru, tačiau mes turbūt rinksimės po kokių 2 savaičių, nes greičiausiai naujai patvirtinta Vyriausybė turės reikalų čia, Seime. Todėl mano siūlymas būtų dabar išbraukti. Per 2 savaites ministras tikrai susitiks, nes bendrauti nuotoliniu būdu, žinote, gerbiamas Laurynai, panašiai kaip meilė telefonu.
PIRMININKĖ. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke, aš dar kartą noriu patvirtinti, kad Vyriausybė neprašo skubos. Šiandien svarbu, kad įvyktų pateikimas, toliau bus diskutuojama tiek, kiek reikės. Tų diskusijų buvo, jose dalyvavo labai daug institucijų atstovų, reikės daugiau – bus ir daugiau. Reikės – nuvažiuos ministras, jeigu reikės, nuvažiuosiu ir aš. Jokios skubos mes neprašome, įvykdykime pateikimą tam, kad būtų galima rudens sesijoje apsispręsti dėl pačių įstatymų projektų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašymas frakcijos vardu nuskambėjo, Seimas turi apsispręsti. A. Skardžius frakcijos vardu prašo išbraukti darbotvarkės 1-17 klausimą iš šios dienos darbotvarkės. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 114: už – 34, prieš – 63, susilaikė 17. Klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje.
Kitų pasiūlymų nebuvo, todėl dar paprašysiu pritarimo tam, kad šiandien svarstytume į Seimo pavasario sesijos darbų programą neįrašytus tris klausimus. Pirmasis yra 1-22 klausimas – Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektas. Ar pritariate, kad šiandien svarstytume? Nematau prieštaraujančių. Antrasis – 1-25 klausimas – Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimo projektas. Ar galime šiandien svarstyti? Pritarta. Ir rezervinis 5 klausimas – Atmintinų dienų įstatymas, V. Mitalo pasiūlymas dėl Vyno dienos. Ar galėtume šiandien svarstyti? Dėkoju. Apsvarstysime ir Seimas apsispręs.
Ar galime bendru sutarimu pritarti visai darbotvarkei? Galime. Galima pritarti. Ačiū.
10.05 val.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4008 (pateikimo tęsinys)
Tuomet 1-2 klausimas – Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4008. Matau, V. Pranckietis yra prie mikrofono. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Norėčiau paprašyti frakcijos vardu pusės valandos pertraukos. Kadangi tai pateikimas, yra svarbesnių įstatymų.
PIRMININKĖ. Gerai. Ar galime bendru sutarimu pritarti pusvalandžio pertraukai? Nematau prieštaraujančių. Ačiū, pritarta.
10.05 val.
Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4025(2) (priėmimas)
Einame toliau. Darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo „Dėl Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4025. Gerbiami kolegos, atkreipiu dėmesį, kad šiandien balsavimai po kiekvieno projekto, nes projektų turime nedaug, darbotvarkė ganėtinai trumpa.
Taigi, priėmimo stadija. Čia yra priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis sudaro šį projektą. Ar galėtume jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar kolegos pasisakys dėl motyvų, o vėliau aš perskaitysiu Statuto nuostatas dėl konvencijos denonsavimo ir to, kiek balsų tam reikia.
Pirmas už kalba L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, be jokios abejonės, tokios konvencijos yra svarbios. Svarbios jos yra tada, kai visos šalys jų laikosi. Šiuo atveju problema yra ta, kad Rusijos Federacija, vykdanti agresiją prieš Ukrainą, turinti imperialistinių ambicijų, šių taisyklių nesilaiko. Tada, kai mes ratifikavome šią konvenciją ir prie jos prisijungėme, buvo kitoks laikmetis. Dabar viskas daug sudėtingiau. Todėl būtų labai klaidinga, jeigu valstybė, rengdamasi savo gynybai, iš karto pasakytų, kokio pajėgumo ji savo gynybai nenaudotų.
Noriu pasakyti, kad dabar mes negalime nei pirkti kasetinių šaudmenų, nei treniruotis. Netgi negalime leisti pervežti sąjungininkams, kurie nėra ratifikavę šios konvencijos, per mūsų teritoriją. Turime turėti galvoje ir tai, kad 155 amunicija ir kita svarbi amunicija dažnai yra deficitas ir kasetiniai šaudmenys yra labai labai efektyvus pakaitalas, leidžiantis užtikrinti valstybės gynybą. Todėl tikrai užtikrinu, kad šis pajėgumas šiais laikais naudojamas daug atsakingiau, yra daug modernesnės technologijos, jos yra daug efektyvesnės, jos daug saugesnės. Todėl padarykime šitą sprendimą visi kartu ir galėsime pakloti kelią dar stipresnei valstybei, dar stipresnei mūsų Lietuvos gynybai. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Jeigu žiūrėtume logiškai, virš 100 šalių, kurios su šia konvencija, yra kvailos, tada taip išeitų. Ten visur yra aiškiai pasakyta – daugiausia nuo šių ginklų nukenčia civiliai. Nieko nepadarysi, vadinasi, Lietuva yra protingesnė už tą 100 šalių. Bet kiekvienas balsuojame pagal sąžinę ir ateitis parodys, kas buvo teisus.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Norėčiau pasakyti, kad daugiausia nuo šių ginklų žūsta okupantai, tai yra priešai. Karas Ukrainoje parodė, kokie efektyvūs yra šie šaudmenys, jų veiksmingumas be priedangos besiveržiantiems daliniams yra labai didelis. Ukrainiečių kariai leidiniui „The Washington Post“ sakė, kad vienas iš pagrindinių tokios amunicijos privalumų, kad rusai bijo rengti naujas atakas.
Mūsų kaimynės Lenkija, Latvija, Estija, Suomija, Rumunija taip pat nėra prisijungusios prie šios konvencijos. Žinoma, kad idealios taikos atveju mums nereikėtų net svarstyti. Tačiau mes gyvename tokioje geopolitinėje padėtyje, kad agresija prieš mus nukreipta jau dabar, hibridinės atakos vyksta, ir labai svarbu mūsų arsenale turėti ir galimybę apsiginti su kasetiniais šaudmenimis, naikinti gyvąją jėgą. Todėl kviečiu, kolegos, nedvejoti, balsuoti už ir padėti mūsų krašto apsaugai, mūsų kariuomenei labiau ginti mūsų šalį. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Anušauskas – motyvai už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kasetinius šaudmenis Rusija naudoja prieš civilius gyventojus. Buvo pavyzdžių, kai naudojo prieš Odesą, Kramatorską. Tai yra daugybė pavyzdžių. Rusija, žinoma, nesiruošia laikytis tarptautinių konvencijų. Visas rytinis NATO flangas nuo Suomijos iki Turkijos imtinai, išskyrus Lietuvą, nėra šios konvencijos dalyviai, tai yra esminė prielaida ir Lietuvai nebūti šios konvencijos dalyve, nes mes turime turėti amunicijos, kurios reikia 20 kartų mažiau stabdant priešo dideles karines kolonas, stabdant potencialų agresorių. Norint sukurti šitą pajėgumą, reikės nemažai pastangų ir nemažai laiko. Jis neatsiras iš karto, neatsiras po pusmečio, neatsiras, ko gero, ir po metų, bet šis denonsavimas sudaro prielaidas ir mūsų kariams susipažinti su kasetiniais šaudmenimis. Pasižiūrėti, kaip juos galima išminuoti, žinant, kad Rusija juos naudoja. Todėl tarptautinėms organizacijoms, kurios pasisako prieš pasitraukimą iš šios konvencijos, aš turėčiau patarimą ir dar kartą tiesiog akcentuoti, daug kartų akcentuoti Rusijos naudojamus kasetinius šaudmenis, pasenusius kasetinius šaudmenis, kuriuos jie utilizuoja Ukrainoje. Šiuo atveju manau, kad Lietuvos sprendimas logiškas, nes pats beveik prieš metus pasiūliau šį sprendimą, aš išties norėčiau, kad Lietuvos kariuomenė kuo greičiau turėtų tokios amunicijos.
PIRMININKĖ. Motyvai už – G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, dažnai girdime ir mėgstame sakyti, kad reikėjo klausyti Lietuvos, Baltijos valstybių dėl Rusijos. Diskutuodami dėl šito pasitraukimo iš konvencijos pripažinome, kad tada, 2012 metais, kai ratifikavome šią konvenciją, mes buvome per naivūs, buvome naivesni už savo kaimynes, nes nė viena valstybė, kuri turi sieną su Rusija, tos konvencijos neratifikavo, puikiai suprasdama, kad Rusija tikrai jokių stabdžių kare neturi, ką dabar ir pamatėme Ukrainoje. Situacija, jeigu nepasitraukiame iš šitos konvencijos, gali nutikti labai paprasta: mus užpuls ir naudos prieš mus ginklus, kurie bus daug veiksmingesni už tuos, kuriuos naudosime mes, todėl privalome pasitraukti iš šitos konvencijos ir užtikrinti efektyvią savo žmonių, savo krašto gynybą.
Noriu dar pabrėžti, kad Lietuva niekada nebus puolanti valstybė – Lietuva gins savo teritoriją ir šitos konvencijos denonsavimas būtent tam ir yra reikalingas. Taigi, kviečiu mąstyti blaiviai. Ir dar pasakysiu, kad mūsų kariuomenės atstovai visose diskusijose patikino, kad galioja visos kitos humanitarinės karo konvencijos, kurios jokiu būdu neleis mūsų kariuomenei, net jeigu, tarkime, kiltų tokios pagundos, naudoti kasetinių šaudmenų prieš civilinę populiaciją. Taigi, tai yra mums ginti, tai nėra skirta pulti ir tikrai tai yra labai racionalus karinis sprendimas. Dėl to siūlau pritarti šiam denonsavimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, norėčiau priminti, kad pagal Seimo statuto 181 straipsnį, kuris kalba apie tarptautinių sutarčių ratifikavimą ir denonsavimą, jo 2 punktą, įstatymas dėl tarptautinės sutarties denonsavimo laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.
Taigi, kviečiu apsispręsti balsuojant dėl 1-3 klausimo – įstatymo „Dėl Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų denonsavimo“ projekto. Kas palaikote, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 103, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4025) priimtas. (Gongas)
10.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3918(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3918(2). Priėmimo stadija. Jį sudaro vienas straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu tam vienam straipsniui? Dėkui, pritarta. Motyvai. Už kalba A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmiausia norėčiau padėkoti visiems, kurie dirbo prie šitos Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos. Tikrai, pasikeitus geopolitinei situacijai, iš esmės teko peržiūrėti visą požiūrį į civilinę saugą. Tai, kas šiuo metu vyksta, aš vadinu civilinės saugos atgimimu, nes turime iš viso nuo civilinės saugos pereiti prie civilinės gynybos. Beje, tai ir yra daroma. Labai tikiuosi, kad šita programa bus aiškus kelrodis, nes čia yra sudėlioti aiškūs prioritetai, numatytas aiškus finansavimas, tai yra 285 mln. eurų. Nepaisant to, kad dar nėra priimta Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programa, mes jau esame tikrai sparčiai judantys civilinės saugos kryptimis.
Pirmiausia, yra kuriamas priedangų tinklas. Šiuo metu turime 4 tūkst. 300 priedangų. Esame numatę tam tikrus kriterijus, rodiklius, kuriuos turi pasiekti mūsų savivaldybės: 40 % gyventojų turi pasislėpti priedangose kaimiškose savivaldybėse, rajonuose, 60 % – miestuose. Jau šiuo metu turime 22 savivaldybes, kurios tą rodiklį pasiekia. Tikimės, kad Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programa mums padės pasiekti tą rezultatą, kurį esame sau iškėlę. Taip pat, aišku, plečiama gyventojų perspėjimo sistema, vykdoma informacinė kampanija, pratybos ir jau dabar mes ruošiamės įgyvendinti Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą.
Tai labai ačiū. Ačiū už dėmesį civilinei saugai, nes nuo to, kiek mes esame pasiruošę, priklauso mūsų saugumas.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Iš tikrųjų, mieli kolegos, nesame visiškai prieš, kadangi suprantame, kad civilinė sauga tai yra tokia gana didelė baltoji dėmė ir, deja, jinai išlieka ir toliau baltoji dėmė, ypač dabar, šalia visų grėsmių. Mes taip ir neapskaitėme atominės elektrinės eksploatavimo visų grėsmių. Lygiai taip pat civilinė sauga, jinai yra daugiau popierinė, priemonės taip pat daug kur yra popierinės. Tikrai reikia tą sritį stiprinti.
Visgi, palaikant pačius gerus norus tai daryti, lieka didelių abejonių, ar einame teisingu keliu, kai yra sukuriama grynai atskira Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programa. Visgi, ar tai neturėtų būti strateginis dalykas kartu su krizių valdymu? Ar vėl nebus atskirties tarp programų, ar nebus atskirties tarp pajėgumų, ar nebus atskirties apskritai dėl situacijos valdymo? Mūsų didžioji problema yra būtent institucinis požiūris į visas atskiras programas ir priemones, todėl štai tokių abejonių dėl grynai atskiros programos, jos atskyrimo lieka. O pats tikslas, gerbiamoji ministre, tikrai yra sveikintinas, kad bent jau mes apie tai kalbame.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Taigi, atkūrę nepriklausomybę, sugriovėme sovietinę graždanskają abaroną ir transformavome į lietuvišką variantą. Be abejonės, mokėmės iš Vakarų šalių, bet, deja, ne viską spėjome padaryti. Todėl šios programos turinys ir prioritetai yra parengti būtent dabar, įvertinus išmoktas Ukrainos pamokas, ir yra tiesiogiai pagrįsti iššūkiais, kylančiais būtent iš šiandienos neprognozuojamo saugumo paveikslo. Vieni svarbiausių mūsų prioritetų šioje programoje yra priedangų tinklo plėtra ir perspėjimo sistemos tobulinimas, institucijų parengties didinimas, civilinės saugos pagalbos komandų formavimas.
Dar noriu pabrėžti labai svarbų momentą, kad ši programa įtvirtina gerokai didesnę civilinės saugos sąveiką su krašto apsaugos ir mobilizacijos sistemomis. Be to, numatytos bendros civilinės saugos pajėgų ir savivaldybių institucijų veiklos su karo komendantūromis. Tai mokymai, pratybos, apsirūpinimas. Ir tie mokymai jau yra prasidėję, tikri raginu visus pritarti ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Tikrai nesu prieš šį siūlymą, tačiau, manau, jis yra nepakankamas. Treti metai vyksta karas už Lietuvos sienų, galų gale ponia A. Bilotaitė, atsakinga už civilinę saugą, už jos politikos formavimą, išsiaiškino, kas yra priedanga. Ar priedanga gali būti mokykla, ar priedanga gali būtų vaikų darželis, dar iki šiol turbūt galvoje sukasi ir tie zuikučiai muša ten būgnus tiek pačioje ministerijoje, tiek atsakingų pareigūnų. Vilniaus miesto savivaldybė neturi evakuacinio plano. Pradėjome domėtis, kur tas evakuacinis planas. Pasirodo, susirenka keli klerkai savivaldybėje, pažaidžia ten ant stalo išsivynioję planą, bet gyventojai, mes nežinome, net ir Seimo nariai, čia paklausus, nežino, ką jie turėtų daryti, ar sėdėti čia, Seime, dirbti toliau savo darbą, atstovaujamosios valdžios atstovais būti, ar su savo šeima turėtų kažkaip organizuoti savo šeimos evakuaciją. Nėra to, Seime buvo tokie formalūs mokymai kažkokie padaryti.
Ką tik kalbėjo generolas A. Pocius apie tai, kad sovietmečiu buvo blogai. Aš manau, kad nebuvo bloga sovietmečiu civilinė sauga. Man teko dirbti tuometinėje Vilniaus miesto savivaldybėje, tada buvo vadinama kitaip – inžinieriumi, būtent tuos objektus aš tikrai žinojau ir žinojau jų parengimą. Tai bent kažkas buvo – slėptuvių tinklas, tačiau dabar nėra nieko, tiesiog yra privatizuota, išdalinta, naktiniai barai veikia tose vietose. Gerbiamieji, gerai, kad pradėjote galvoti, džiugu, sveikinu, tačiau tai yra nepakankama. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. Rakutis kalba už.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, manau, kad mūsų diskusija čia iš principo yra pozityvi. Yra kalbama apie tai, kad tikrai tokios sistemos reikia. Kad jinai nepakankama, tai žinoma: kaip galima per kelerius metus padaryti tai, kas nebuvo daryta 30 metų? Mes realiai turėjome laikotarpį, kai manėme, kad bus amžinoji taika. Taigi yra dirbama, aš labai rekomenduoju ir siūlau, kolegos, pritarkite šitam projektui. O kadangi tikrai sistema nepakankama, reikės dar daug daryti, tai tiems, kas bus išrinkti kitą kadenciją, reikės prie tos programos dar padirbti.
Dar norėčiau A. Stončaičiui pasakyti, kad esminis dalykas, kokį mes šiandien turime, tai turime Nacionalinį krizių valdymo centrą. Jis iš esmės ir yra ta kepurė, kuri labai reikalinga vyriausybiniu lygmeniu, kad galėtų koordinuoti visų tarnybų veiklą. Aš manau, kad tai yra labai didelis žingsnis į priekį. Tą sistemą reikės tvirtinti, tikrai linkime ir būsimam Seimui, kad tas darbas būtų tęsiamas. O šiandien siūlau, kolegos, pritarti. Judėkime į priekį.
PIRMININKĖ. V. Ąžuolas kalbės prieš.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Civilinė sauga reikalinga, tai turbūt niekas nesiginčija, bet tik ne su tokiais įgyvendintojais. Jau nemažai jūsų reformų baigėsi košės privirimu: nuo RRF’o iki kitų dalykų. Ar tikrai reikia dabar vėl tvirtinti kažkokį košės privirimą? Tai gal palaukime kelis mėnesius, ateis kiti pajėgūs ir kompetentingi politikai ir parengs normalią programą, ir ją įgyvendins. Nes kai pasiklausėme apie valstybės rezervų programų permainas ir kuo baigėsi tos permainos, tai ten košių košė ir tragiškas vaizdas. Kai kuriems Lietuvos gyventojams rezervų yra 2 dienoms. Oho, kokie geri rezultatai per ketverius metus pasiekti! Turbūt ateis kiti vykdytojai, parengs geresnę programą, tikrai ne šiems žmonėms įgyvendinti. Bet ministrė nuveikė didelį darbą – lipdukų atsiuntė savivaldybėms: uždedi lipdukų ant pastato ir viskas, dėl civilinės saugos išspręsta, pasirodo.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kaip patogu kalbėti, kai prieš tai kalbėję visiškai žalio supratimo net neturi apie civilinę saugą, apskritai apie nieką: nei apie valstybės rezervą, nei apie jo mastą. Šiaip tai gal būtų kokioje nors kitoje auditorijoje keista, bet čia ne keista, kalbama dažniausiai apie nieką. Bet šiuo atveju Lietuva yra lyderė tarp Baltijos šalių šioje srityje, aš manau, kad ir regione. Bet lyginti su sovietmečiu aš apskritai nelyginčiau. Ten buvo kitos prigimties sistema, ruošiama branduoliniam karui, kur buvo numatyta saugoti 10 % (jeigu kas žinote kitus skaičius, tai pateikite, bet aš mačiau tų laikų civilinės apsaugos tą planą), 10 % gyventojų, kurie dirba strateginėse įmonėse. Viskas. Vilniaus gyventojus buvo numatyta evakuoti prie Ignalinos atominės elektrinės. Nežinau, kodėl prie atominės elektrinės, gal ten saugiausia, bet tokie buvo planai, todėl ten gražiomis spalvomis piešti, kas ten buvo, pabrėžiu – buvo visai kita prigimtis. Čia numatytas nutarimas, kad ši sistema plėstųsi ir būtų skirta gyventojams apsaugoti, laikinai apsaugoti ir panašiai. Aš manau, kad čia ne tik Ukrainos pavyzdžiai, bet apskritai pasaulyje yra pavyzdžių, kur šalys tiesiog ruošiasi tam tikroms krizinėms situacijoms, kurių iš anksto negali numatyti. Aš siūlau Seimo nutarimui pritarti ir vykdyti jau konkrečius darbus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręskime balsuodami dėl Seimo nutarimo „Dėl Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 108: už – 86, prieš nebuvo, susilaikė 22. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-3918) priimtas. (Gongas)
V. Ąžuolas – replika po balsavimo.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na taip, kalba buvęs gynybos ministras, kuris košės privirė gynyboje tiek arba nesugebėjo nieko nuveikti, kad net savi jį išmetė kaip musę iš barščių. O kai buvo parlamentinė kontrolė, tai buvo gėda klausytis jūsų nesugebėjimo atsakyti į klausimus. Nu, laba diena.
PIRMININKĖ. Laba diena. Judame toliau. Siūlau į replikas labai nesivelti.
10.27 val.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 2, 10, 11, 12, 14, 17, 18, 20, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171, 181 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3920(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3920(2). Taip pat priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti gerbiamą A. Pocių, kad pakomentuotų kai kurias Teisės departamento pastabas, kurios buvo gautos dėl šio projekto. Pradėsime nuo 1 straipsnio. Dėl 1 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos, kurioms komitetas pritarė. Trumpai pristatykite komiteto nuomonę.
A. POCIUS (TS-LKDF). Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, buvo pateiktos šios pastabos. Atsižvelgiant į projekto 7 straipsniu keičiamo Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 171 straipsnio turinį, siūlytina projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje pateikti nuorodą į Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą. Komiteto nuomonė – pritarti. Balsavimo rezultatai: buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Ačiū, pritarta. Dėl 2, 3, 4 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komitetas svarstė ir komiteto nuomonė buvo pritarti. Balsavimo rezultatai: buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 5 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 13 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė šį siūlymą. Komiteto nuomonė – pritarti. Balsavimo rezultatai: buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume 13 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir motyvai. A. Anušauskas kalba už. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Šiaip stebiuosi, kad čia niekas neužsirašė pasisakyti, išsakyti argumentų, nes tai yra svarbus įstatymas, kur atsirado naujas dalykas, tai yra nevyriausybinių organizacijų įtraukimas į šiuos procesus. Ir čia, aš manau, labai svarbu bus atsakingų institucijų kontrolė, nes numatyta įtrauktoms nevyriausybinėms organizacijoms atlyginti už jų patirtas išlaidas. Svarbiausia, kad tai būtų realūs darbai, už kuriuos būtų galima, kaip sakoma, jau valstybės biudžeto lėšomis kompensuoti visa tai. Bet kokiu atveju svarbiausia yra kontrolė. Kontrolė, kontrolė ir dar kartą kontrolė. Aš manau, kad galimybės yra plačios, jos praplečiamos, ir šiuo atveju aš siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti, apsispręskime balsuodami dėl 1-5 klausimo – Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pakeitimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104: už – 103, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3920) priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 2, 4, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3956(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Šventosios jūrų uosto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3956. Priėmimo stadija. Nuo 1 straipsnio iki 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
A. Kupčinskas galėtų pristatyti trumputę Teisės departamento pastabą ir komiteto nuomonę dėl jos. Buvo Teisės departamento pastaba dėl 4 straipsnio. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, kolegos. Komitetas bendru sutarimu, kiek dalyvavo komiteto narių, visi pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 4 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta. 5 straipsnis. Ar galėtume pritarti? Pritarta.
Motyvai dėl viso. A. Butkevičius kalba už.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš manau, kad pagaliau šitas įstatymas suteiks galimybę Palangos miesto savivaldybei įgyvendinti ambicingą projektą Šventojoje. Kodėl sakau, kad pagaliau? Dėl to, kad pokalbiai buvo prasidėję tikriausiai 2007 metais su Europos Komisija, kad skirtų dalį lėšų Šventosios jūrų uosto statyboms finansuoti. Bet po to buvo finansų krizė, kitos problemos ir tuo metu nebuvo pasiekti tie tikslai, kurie buvo užsibrėžti.
Labai geras sprendimas, kad visą valdymo organizavimą, arba valdymo sistemą, perduodame Palangos savivaldybei. Tai man šiek tiek primena Vokietijos Brėmerhafeno jūrų uostą, kuris, aišku, yra didesnis, įvairiems krovininiams laivams, bet jį irgi valdo savivaldybė, pagrindinį akcijų paketą. Tikrai vienas iš pavyzdinių netgi Vokietijoje, kaip savivaldybė gali puikiai įgyvendinti ambicingus projektus ir tiesiog pritraukti įvairiausių turistų, atplaukiančių jachtomis ir mažais laiveliais.
Tikrai manau, kad šitas įstatymas atitinka ir tam tikrus tarptautinius reikalavimus dėl žemės nuomos uosto teritorijose, suteikiant privatiems investuotojams. Mano manymu, reikia palinkėti tik sėkmės Palangos miesto savivaldybei greičiau įgyvendinti šitą projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Vėjo energetika turbūt bus pagrindinis atsinaujinančios energetikos šaltinis Lietuvai per ateinančius dešimtmečius. Tačiau dalinti taip neatsakingai jūros teritoriją, „Ignitis“, atsivedęs „Ocean Winds“, sakykime, kaip savo satelitą, kuriai atidavė pusę būsimos naudos, atsiriekė 120 kv. kilometrų Baltijos jūros. Antrasis parkas, kuriam reikės 15 metų mūsų elektros vartotojų paramos, atsirieks 140 kv. kilometrų Baltijos jūros. Tačiau to negana – reikia atimti iš Lietuvos žmonių Šventosios uostą ir atiduoti parko vystytojams.
Preambulė skamba gražiai, tačiau pažiūrėkite į patį turinį. Jokia čia ne savivaldybė, o savivaldybės įsteigta įmonė. Savivaldybė braukiama, savivaldybės įsteigta įmonė šiuo specialiuoju įstatymu galės nuomoti uosto žemę ir neatlygintinai perduoti ją naudotis būtent šiems asmenims. Teigiama, kad jie aptarnaus vėjo jėgaines. Na, neaptarnaus, vėjo jėgainėms yra visai kitas parkas, būtent kita bazė įrengta Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Iš ten plaukios laivai su visa technika. Čia net neįplauktų būtent į Šventosios uostą, tarkime, reikėtų pakeisti sparną, kur 150 metrų – nei apsisuktų, nei įplauktų. Tiesiog bus skirta pramogoms, tam būsimajam investuotojui. Atiteks jam brangi uosto žemė ir, aišku, negalės ja naudotis Lietuvos žmonės. Tai tiesiog yra papildoma dovana prie didžiulės jūros teritorijos vėjo jėgainių vystytojams. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Stončaitis – motyvai už.
A. STONČAITIS (DFVL). Mielieji kolegos, vis dėlto siūlau išlikti protingiems ir išmintingiems. Čia dabar kartais pasisakydami sako, kad atims iš Lietuvos žmonių. Kad atimtų, tai reikia pirmiausia sukurti. Nedarykime dirbtinių barjerų sukurti ir padaryti vienam, matyt, patraukliausių Lietuvoje projektų. Tikrai, nevisiškai galbūt papildant ir A. Butkevičių, taip, tai yra ne tik Palangai, Palangos savivaldybei. Mes kalbame gerokai plačiau, kalbame apie Vakarų regioną, apie investicinės aplinkos plėtrai Vakarų regione gerinimą. Kadangi turėdami galimybę mes jos 30 metų faktiškai neišnaudojome. Buvo visiškai teisingas sprendimas dar praėjusios Vyriausybės, vadovaujamos S. Skvernelio, kada buvo priimtas strateginis sprendimas perduoti Šventosios uostą Palangos savivaldybei. Manau, yra padarytas pasiteisinantis žingsnis. Dabar buvo surasti pinigėliai pirmam įrengimo etapui, bet tai viso labo pirmasis etapas. Todėl siūlau, kolegos, palaikyti. Pirmiausia įrengti, o jau tada tikrai ir Lietuvos žmonės galės pasinaudoti. Niekas niekur Šventosios uosto nesiruošia išnešti. Paprasčiausiai padarykime galimybę, kad nemerdėtų, kad nendrynais nebūtų apaugęs, o kad būtų šiuolaikiškas, mažesnis savivaldybės administruojamas uostas su visomis šiuolaikiškomis galimybėmis. Būkime šiuolaikiški mąstydami ir būkime šiuolaikiška šalis. Siūlau palaikyti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, teko mums su Jūrinės komisijos nariais apsilankyti ir pasižiūrėti, kaip buvo pradėta vystyti ir kokius planus turėjo Palangos miesto savivaldybė. Manau, nieko nedaryti yra geriausia ir pasakyti: čia viskas yra blogai, čia yra korupcija ir panašiai. Bet jeigu darome gerus žingsnius, kalbame apie buriavimą, kalbame apie įsteigtą įmonę. Bet kas steigia tą įmonę? Ne privatininkas, o įmonę steigia savivaldybė. Tai ir steigėja bus savivaldybė, šimtu procentų bus šios įmonės dalininkė. Tai ko bijoti ir norėti, galvoti apie Šventosios plėtrą? Šventoji turi gauti investicijų, turi atsigauti. Pasižiūrėkime: Palanga vystosi, Klaipėda vystosi, padėkime ir tai pačiai Šventajai. Bus ne tik jūrinei energetikai panaudojamas šis uostas, kaip kalba kolega apie „Ignitį“, o aš kalbu apie tai, kad čia yra visai Lietuvos bendruomenei, tiems, kurių iš tikrųjų pakankamos lėšos ir gali prisidėti prie šio uosto plėtros. Tikrai kviečiu palaikyti. Ir neabejokime. Nedarykime iš to didelės tragedijos ir nematykime visur tik korupcijos.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, norėčiau keletą aspektų pasakyti pritardamas daugumos prieš tai kalbėjusių kolegų nuomonei. Iš tikrųjų, kuo yra svarbus šis projektas? Mes įtraukiame į šio uosto kūrimą privatų kapitalą su galimybėmis investuoti į jūrinį sektorių. Ypač norėčiau paminėti jachtklubus ir vietas, kur būtų galima laikyti jachtas. Nes šiandien Lietuvos buriuotojai neturi kur laikyti savo laivų. Savo laivus laiko Viduržemio jūroje arba Latvijos uostuose, nes tiesiog nėra pakankamai vietos. Čia atsirastų labai svarbus centras su galimomis investicijomis.
Žemė galės būti skiriama ir visuomeninėms organizacijoms, viešosioms įstaigoms, kurios užsiims mokymu, jaunimo mokymu buriuoti. Jiems reikia tam tikro ploto.
Ir gal svarbiausias dalykas, dabar, kada mes priimsime šitą įstatymą, tikrai Šventosios uostas bus. Tai bus naujas jūrinės kultūros centras. Na, o Šventojoje, be beždžionių tilto ir švyturio, atsiras naujas, didelis traukos objektas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl Šventosios jūrų uosto įstatymo pakeitimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 14. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3956) priimtas. (Gongas)
10.40 val.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4008 (pateikimo tęsinys)
Grįžtame į pačią darbotvarkės pradžią. Praėjo pusė valandos, kviečiu V. Pranckietį, kad pristatytų Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami kolegos, tikrai labai svarbius projektus ką tik apsvarstėme, ką tik priėmėme. Manau, kad tokie projektai kaip konvencijos denonsavimas, Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programa, Mobilizacijos įstatymas, Šventosios jūrų uostas tikrai yra tokie strateginiai, apie juos reikia ir verta kalbėti sesijos pabaigoje.
Bet yra ne mažiau svarbu, išplečiant ir Civilinės saugos plėtros programą, pateikti tokį projektą, kur būtų žmonių lėšomis vystoma ta infrastruktūra, kuri yra reikalinga, tai yra priedangos. Aš teikiu tokį pasiūlymą, 15 straipsnio pakeitimą, dėl įstatymo projekto Nr. XIII-2895. Siūlau gyvenamosios paskirties objektų statytojus atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ji gali būti sumažinama savivaldybės sprendimu, kai pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį jų lėšomis kartu su projektuojamu objektu projektuojamos, statomos ar įrengiamos priedangos. Galėtų būti toks projektas.
Tiesiog norėčiau vieną argumentą pasakyti, kiek kainuoja infrastruktūros mokestį sumokėti ir kiek savivaldybė gautų lėšų. Statydamas pačią priedangą, žmogus turėtų išleisti maždaug penkis arba šešis kartus daugiau pinigų tam projektui įgyvendinti, kitaip sakant, infrastruktūros atsirastų už daug didesnę sumą, negu kad būtų atleidžiama nuo to mokesčio. Laukiu klausimų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė. Ruošiasi A. Gedvilas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Ką tik buvo patvirtinta Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programa. Pasižiūrėjau, ten yra tokie trys pagrindiniai stulpai. Vienas iš tų pagrindinių stulpų yra kaip tik civilinės saugos pajėgų parengtis ir infrastruktūra, kurios šiandien, kiek mums žinoma, faktiškai yra tik priedangos, o tokių normalių slėptuvių ir neturime. Normalių tai visai!.. O čia dabar kalbama apie tai, kad mokestis būtų sumažintas. Ar numanote, kiek mes prarastume dabar lėšų? Gal jūs esate paskaičiavę ir žinote, kiek šiandien surenka savivaldybės būtent infrastruktūros mokesčio? Tai yra vienas klausimas.
Antras klausimas, ar nemanote, kad turėtų taryba priimti tokius sprendimus dėl infrastruktūros mokesčio sumažinimo? Taryba, nes, aš kiek mačiau, ten savivaldybė priima sprendimą.
V. PRANCKIETIS (LSF). Jo, savivaldybėje sprendimus ir priima taryba. Taryba gali atleisti nuo mokesčių ir nuo kitų mokesčių. O ką tik skaičių tokį pasakiau, kad priedangų plėtros naudos santykis būtų maždaug penkis šešis kartus didesnis nei netekto mokesčio. Paminėjau, kad, jeigu 1 kv. metras kainuotų 1 tūkst. eurų, būtų pigu įrengti už 1 kv. metrą sumokant 1 tūkst. eurų, o, tarkime, privataus namo statybai infrastruktūros mokestis gali būti 5–6 tūkst., vadinasi, to mokesčio užtektų 5–6 kv. metrams. Priedangą turbūt reikėtų statyti pradedant nuo kokių 10–20. Pagal šeimos dydį, pagal aplink esančių gyventojų skaičių, pagal numatomą poreikį tas dydis didėtų ir tos sumos investuojamos taip pat didėtų. Kaip ką tik buvo paminėta uosto plėtra už žmonių pinigus, tai čia irgi infrastruktūros plėtra už žmonių pinigus.
PIRMININKĖ. Klausia A. Gedvilas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, pritariu šiam projektui.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū.
A. GEDVILAS (MSNG). Tačiau noriu pastebėti, kad jis, mano manymu, nėra iki galo baigtas. Tenka apgailestauti, kad, kai neseniai patvirtinome priedangos objektų privalomą projektavimą ir statybą, negalvojome ir nekalbėjome apie tai, kaip tai bus įgyvendinta. Infrastruktūros mokesčio paskirtis, suprantama, yra patogumo ir gyvenimo kokybės gyventojams, tiek esantiems, tiek naujai besikuriantiems, atsiradimas. Ar nenukentės infrastruktūros kūrimo tempai ir kokybė? Ar reikiamos lėšos infrastruktūrai sukurti vis tiek bus skiriamos? Bet tada klausimas: kas tą dalį kompensuos? Susipažinus su projektu, taip pat visiškai neaišku, kokia dalimi bus mažinamas mokestis. Taip pat klausimas: ar bus skaidriai ir tinkamai deklaruotos vystytojo sąnaudos? Labai ačiū.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Teisingi klausimai, kai kuriuos klausimus yra iškėlęs ir Teisės departamentas savo išvadoje. Labai teisingai – įstatymas tam ir yra pateikiamas, kad komitetai galėtų jį tobulinti. Aš manau, kad tą tobulumą pasieks komitetai ir tikrai išspręs tuos klausimus. Pirmiausia, atsakydamas noriu pasakyti, kad tai yra savanoriška investicija į infrastruktūrą, kuri sukuriama savivaldybėje. Savanoriška! Tai reiškia labai daug. Toliau dėl pačios infrastruktūros klausiate, ar nenukentės infrastruktūros kūrimas. Tai ir yra infrastruktūros kūrimas, kaip tik minėjau skaičių, kad yra vienas ir penki, kitaip sakant, kai prarandamas 1 euras, o iš infrastruktūros gaunama už 5 eurus, jau yra didelis pasiekimas. Pritariu tam, kad įstatymas turėtų būti tobulinamas. Ir dar yra parašyta, kad turėtų būti Vyriausybės išvada, kadangi tvarkas turėtų nustatyti Vyriausybė. Tai manau, kad tokiu keliu turėtume ir eiti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi A. Stončaitis. V. Ąžuolo nėra. Klausia A. Stončaitis. Ruošiasi K. Adomaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų, reikia palaikyti jūsų mintis ir siūlymus, tačiau tai yra be galo svarbu, kadangi šiandien didžioji mūsų Lietuvos gyventojų problema ta, kad mes neturime slėptuvių. Ir neapsimeskime, kad tą, ką mes lyg ir deklaruojame, kad daugiabučių rūsiuose kur nors pasislėptų, tai nėra iki galo tiesa. Sveikintinos šitos, tačiau, matyt, svarstant po pateikimo, reikėtų plačiau pažiūrėti – skatinti tokiose vietovėse privačių slėptuvių pastatymą, tik pačių slėptuvių, kaip atskirų taip pat infrastruktūrinių elementų. Taigi, palaikysime, bet galbūt manytumėte, kad galėtume ir praplėsti svarstydami?
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Yra Seimo statutas, kuris numato, kad to įstatymo pateikimas lyg ir yra autoriaus nuosavybė. Po to ta nuosavybė pereina komitetams ir atsakomybė taip pat pereina komitetams. Ir jūs teisingai sakote, o aš pabrėžtinai pasakysiu, kad tai yra savanoriška plėtra. Reikia skatinti, kad žmonės tą plėtrą norėtų daryti. Kiek daugiabučių namų… tai yra kiek vienbučių namų buvo pastatyta per paskutinį dvidešimtmetį ir kiek iš jų turi ką nors panašaus į slėptuves? Nieko, nulis. O dabar manau, kad tai galėtų būti paskata įrengti tokius dalykus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia K. Adomaitis. Ruošiasi K. Mažeika.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamas Viktorai, iš tiesų esu tarp šio įstatymo teikėjų, pasirašiau jį. Manau, gera iniciatyva. Tiktai būtent sureaguosiu į jūsų paskutinį sakinį, nes mano klausimas apie tai. Įstatymo formuluotėje yra kalbama apie priedangas. Priedangos šiuo metu Aplinkos ministerijos reglamente gana plačiai apibrėžiamos – gali labai daug patalpų tapti daugiafunkcio naudojimo ir tuo pačiu metu priedangomis, koks nors požeminis parkingas gali būti pripažintas priedanga geriausiu atveju. Tuo tarpu slėptuvė yra visai kitas terminas, slėptuvė turėtų kur kas griežtesnius reikalavimus. Aišku, ir nauda būtų atitinkamai kitokia. Ar negalvojate, kad vis dėlto po pateikimo, kai bus diskutuojama dėl šio įstatymo galutinės redakcijos, mes tas paskatas turėtume taikyti slėptuvėms, o ne priedangoms?
V. PRANCKIETIS (LSF). Ne specialiai, bet tiesiog apsiribojame priedangomis, kadangi vis dėlto konstrukcija yra labai skirtinga. Pažiūrėkime į istoriją, kada per 1914 metų karą buvo vienu tiesioginiu pataikymu pramušta Kauno I forto 3 metrų betoninė perdanga ir nuo smūgio bangos užmušti visi ten, tvirtovėje, buvę žmonės. Taigi, kitaip sakant, nuo tiesioginio pataikymo namuose mes turbūt niekada neapsisaugosime, reikia tą pripažinti. Kalbama apie priedangas, jos yra nuo šalutinio poveikio. Vieta, kuri apsaugotų nuo šalutinio sprogimų arba šaudymų poveikio. Bet diskutuoti galima. Ačiū jums už tai, kad pasirašėte, ir noriu padėkoti visiems 40 Seimo narių, kurie pasirašė. Atsiprašau tų, kuriems nepasiūliau pasirašyti, bet labai norėjau, kad visos frakcijos žinotų apie tą idėją ir tai idėjai galėtų pritarti. Ačiū ir jums.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika. Ruošiasi L. Slušnys.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamas kolega, tikrai diskutavome ne vieną kartą neformaliai tuo klausimu ir tikrai tenka pritarti. Tiktai galbūt ir komitete diskutuojant būtų idėja, kad vis dėlto tie objektai, tos priedangos atsirastų ne tik gyvenamosios paskirties objektų statybos metu, bet ta galimybė galėtų atsirasti ir dėl kitos paskirties. Iš tiesų turbūt žinant situaciją, Izraelio pavyzdį, kai raketos skrieja būtent į miestus, į pastatus dienos metu, kai žmonės tenai apsipirkinėja ar tenai valgo, ar dar kažką veikia, tai turbūt tuose pastatuose yra aktualu, kad būtų taip pat. Galbūt kokia nors forma būtų galima diskutuoti ir apie tai? Ačiū.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Ir Teisės departamentas tą patį rašo, kad galima būtų išplėsti. Kada jau tai tampa komiteto nuosavybe, komitetas turi teisę ir visi Seimo nariai turi teisę į pasiūlymus. Kviečiu tuos pasiūlymus teikti – padarykime tą įstatymą tobulesnį, padarykime jį skatinantį žmones įsirengti priedangas.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Dėkui. Man patinka iš tiesų labai tokia idėja, bet gal labiau pritarčiau L. Nagienei, kad tokio mokesčio sumažinimą ar net atleidimą nuo jo turėtų gal vertinti savivaldybė, o ne Lietuvos Respublikos Seimas savo įstatymais. Jie galėtų labiau įvertinti, ar įrengta priedanga tikrai tokios apimties ir dydžio, kad ji pasitarnaus ne vienam gyventojui ar jo šeimos nariams, o bus tokia, kuri priims kitus bendruomenės narius. Tai mano klausimas yra, kokio dydžio turėtų būti, jūsų manymu, priedanga, dėl kurios būtų suteikta teisė atleisti nuo tokio mokesčio?
V. PRANCKIETIS (LSF). Dėl to yra parašyta, kad nuo dalies, jeigu ta priedanga kartais galėtų nekainuoti tiek. Bet jau mano triskart paminėti skaičiai, kad atleidimo nuo mokesčio ir pačios priedangos įrengimo santykis, skirtumas yra labai didelis, kitaip sakant, žmogus vis tiek turės daug daugiau investuoti.
Ar ji taps prieinama ir kitiems gyventojams? Aš neįsivaizduočiau, kad jūs, turėdamas priedangą, manęs, kaimyno, neįsileistumėte šaudymo metu į tą priedangą. Bet kokiu atveju bus deklaruota kaip priedanga, taip tikiuosi. O kad savivaldybėms spręsti, kad savivaldybės galėtų spręsti dėl atleidimo, tas įstatymas tam ir reikalingas, kad jos turėtų tokią teisę arba galimybę paskatinti žmones įsirengti infrastruktūrą už savo pačių pinigus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai ir už kalba A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, šiandieninė geopolitinė situacija parodė, jog turime užtikrinti gyventojų saugumą. Priedangų įrengimas – teisingas žingsnis. Tačiau atsakomybių bei papildomų kaštų permetimas tik rangovams nėra teisingas. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato jokių lengvatų statybų vystytojams, kurie priedangas įtraukia į savo projektus. Siūlomas įstatymo pakeitimas leistų kompensuoti šias papildomas išlaidas, statytojams būtų suteikta galimybė mokėti mažesnes infrastruktūros įmokas arba būtų jų visiškai atsisakoma, jei įrengiamos gyvybiškai svarbios priedangos. Tai ne tik sumažintų finansinę naštą, bet ir skatintų daugiau statytojų kurti saugius gyvenamuosius kompleksus. Ekonomiškai mažesnės infrastruktūros įmokos reiškia mažesnę finansinę riziką ir didesnį patrauklumą investuotojams. Tai padės pritraukti daugiau investicijų į statybos sektorių, skatins naujų projektų kūrimą ir užtikrins, kad mūsų gyventojai turės saugias vietas prieglobsčiui, jei tokio prireiktų. Todėl manau, kad šis įstatymo pakeitimas yra ne tik naudingas, bet ir reikalingas žingsnis siekiant užtikrinti mūsų šalies saugumą bei skatinti statybų sektoriaus vystymąsi. Todėl kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-2 klausimo – Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 94: už – 66, prieš nebuvo, susilaikė 28. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis yra siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
V. Pranckietis norėtų pasisakyti. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kalbėdamas paminėjau, turbūt Vyriausybės išvados reikėtų prašyti, nes reikalingos poįstatyminės tvarkos ir visa kita.
PIRMININKĖ. Taip, žinoma. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkui, pritarta.
10.56 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2760 1, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4022(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-7 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4022. Priėmimo stadija. Šį pakeitimą sudaro trys straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti R. Baškienė. Kalbės už. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Gerbiamoji Pirmininke, mieli kolegos, matau, kad niekas ir neprieštarauja, o aš savo ruožtu norėčiau tiesiog pasidžiaugti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įžvalgomis ir teikėjos – mūsų komiteto pirmininkės P. Kuzmickienės pozicija ir siekiu, kad šalpos negalios ir šalpos senatvės pensijos būtų mokamos nepaisant to, kad šių pensijų gavėjai dirba. Vadinasi, žmonių integracija ir kartu valstybei pridedamoji vertė.
Taip pat džiaugiuosi, kad nuostatos yra suderintos ir kad įstatymo projektas įsigalios jau nuo rugsėjo 1 dienos. Tai sudarys sąlygas kuo greičiau įgyvendinti tikrai teisingas pozicijas. Todėl siūlau pritarti ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl Šalpos pensijų įstatymo pakeitimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105: už – 105, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4022) priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3958(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-8 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3958. Kviečiu E. Pupinį į tribūną. Tai yra priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gauti du I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymai ir Teisės departamento pastabos. Tai pirmiausia kreipiuosi į kolegę. Ji salėje, taip? Prašau, gerbiama Ieva, ar galėtumėte pristatyti?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke.
PIRMININKĖ. Pirmąją pataisą.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (MSNG). Kadangi mes komitete sutarėme beveik bendru sutarimu, tai galvojau, kad nereikės pristatyti. Bet jeigu dėl informacijos, tai tobulindami šitą Švietimo įstatymo projektą nutarėme, kad tiems švietimo pagalbos asmenims, kurie dirba su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais ir jų ugdymu, būtų keliami tam tikri reikalavimai, nustatyti švietimo, mokslo ir sporto ministro tvarka, ir tą reikės padaryti per ateinančius trejus metus. Tai tokį kompromisinį variantą radome atsisakydami antro dalykininko kiekvienoje klasėje, kurioje mokosi specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų. Kadangi komitetas pritarė, aš labai viliuosi, kad ir Seimas pritars.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria šio pasiūlymo svarstymui? Panašu, kad tikrai yra. Prašau tada komiteto išvadą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Komitetas, kaip ir buvo minėta, pritarė bendru sutarimu šiam pasiūlymui ir patobulino įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Kadangi komitetas pritarė bendru sutarimu, ar galėtume ir mes bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? Pritariame. Nėra reikalaujančių balsuoti. Dar yra vienas pasiūlymas. Gerai. Ar galėtume 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra I. Kačinskaitės-Urbonienės pataisa. Susijusios jos yra. Gerai. Prašau. Jos yra susijusios. Gerai. Gerbiami kolegos, yra 29? Yra. Prašom, komiteto išvada.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Komitetas balsavo dėl šio pasiūlymo. Už buvo 10, prieš nebuvo, susilaikė 1. Pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu pataisai, kuriai ir komitetas pritarė bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taip atsiranda 2 straipsnis. Ar galime visam 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Yra gauta Teisės departamento pastabų. Prašom, gerbiamas komiteto pranešėjau, pristatyti 1 ir 2.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Komitetas nagrinėjo šį klausimą, buvo nemažai diskutuojama. Iš tikrųjų, Teisės departamentas norėjo susiaurinti galinčių dirbti pagalbos specialistais asmenų iki specialistų, tai yra dirbančių asmenų iki specialistų… Tačiau šiuo metu mokyklose dirba ne tik specialistai, bet ir asmenys, kurie kai kada turbūt neturi pakankamo pedagoginio išsilavinimo arba baigę kokius specialius mokslus. Šiuo atveju yra tokios realijos. Komitetas nepritarė Teisės departamento pasiūlymui, kad vis dėlto būtų susiaurinta iki specialistų, galinčių dirbti su pedagogų padėjėjais, palikti asmenis.
PIRMININKĖ. Supratau. Mums priimti sprendimų nereikia, tai tiesiog išklausome komiteto nuomonę. Ir toliau atkreipiu dėmesį, kad, pritarus I. Kačinskaitės-Urbonienės antrajai pataisai, šiek tiek keičiasi įstatymo pavadinimas, nes atsiranda naujas 9 straipsnis. Ar galime ir tam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir motyvai. Už kalba V. Targamadzė. Prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Visų pirma, žymiai lankstesnis pasiūlymas, nes ne visada reikia dviejų dalykininkų, kai yra vaikų, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Manau, tai būtų nepakeliama našta mokykloms, jeigu būtų toks reikalavimas, nes vien Kauno mieste trūksta apie pusę šimto mokytojų. Labai prašau palaikyti, nes tai yra lankstus projektas ir gali tikrai pagelbėti mokytojui dirbti su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais. Ir, be abejo, svarbu, kad pagalbą gaus vaikai, visi vaikai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, dar norėčiau pirmiausia pasidžiaugti, kad mokyklose per šią kadenciją kelis kartus padidėjo mokytojų padėjėjų. Ir tai iš tiesų tikrai nemažas palengvinimas mokytojams, ypač dirbantiems su vaikais, kurie turi specialiųjų poreikių. Manyčiau, kad šis procesas galbūt ir tęsis, nes, gaila, bet ne visos savivaldybės vienodai žiūri į savo savarankiškas funkcijas ir vienodai priima, daugina, didina etatus mokyklose. Ir kai kurios savivaldybės iš tikrųjų pirmauja, prideda didelius pinigus savarankiškai funkcijai, kai kurios, atvirkščiai, bando šią eilutę taupyti. Čia dar nemažas darbas laukia. Komitete mes kalbame apie tai, kaip galbūt reikėtų keisti finansavimo modelį, galbūt iš savarankiškų perkelti deleguotas funkcijas, kad pinigai patektų tiesiai.
Yra dar kitų problemų, jau čia ir buvo minėta, kad vis dėlto reikėtų kelti mokytojų padėjėjų kvalifikaciją. Aišku, turbūt idealus atvejis, galbūt kada nors taip ir bus, kad visi mokytojai ir mokytojų padėjėjai turės bent kokį pedagoginį išsilavinimą. Tačiau, aišku, šis procesas yra tęstinis ir, savaime suprantama, labai lengvai neįgyvendinamas. Tai vis dėlto turbūt ir tie, kurie ateityje dirbs komitete, šios srities neapleis ir iš tikrųjų pagalba mokytojams turi būti didinama, nes nuo to labai priklauso ir ugdymo kokybė. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Projektui tikrai, manau, visi pritars, nes tai yra pagalba būtent vykdant, įgyvendinant įtraukiojo ugdymo programą. Svarbiausia atliepti pedagogų lūkesčius. Jų lūkesčiai yra tie žmonės, kurie jiems padeda ugdymo procese šiandien dirbti su vaikais, kurie iš tikrųjų turi vienokią ar kitokią negalią. Tai tikrai reikalinga, bet reikalingos ir specialios žinios, kaip su tais vaikais elgtis. Galbūt per ilgas tas laikotarpis, kurį mes numatėme. Nebegalėjome… Vakar komitete vis dėlto norėjosi, kad pereitų ši įstatymo pataisa, tai palikome 2027 m. rugsėjo 1 d., bet, aš manau, tikrai galėtų Švietimo ministerija ir kalbėdama su švietimo centrais, pasitardama ir su universitetais, kurie būtent organizuoja vienokius ar kitokius mokymus, galėtų būti mokymai tiems be žinių ugdymo procese dalyvaujantiems, jie įgytų tų specialių žinių būtent per trumpesnį laikotarpį, per vienerius ar pusantrų metų.
Aš manau, dveji metai būtų buvę pakankamai, bet šiandien tikrai kviečiu visus palaikyti šią įstatymo pataisą, kuri buvo labai reikalinga. Kažkaip mes vieningai priėjome prie tos nuomonės, kad ugdymo procese irgi reikalingos žinios. Ne tik kad ateinu į darbą ir vaiką pavedžioju už rankos, bet reikia specialių žinių, kaip su tuo vaiku būtent elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Kviečiu visus palaikyti.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl Švietimo įstatymo pakeitimo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 111, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3958) priimtas. (Gongas)
11.06 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 83 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2601(3) (priėmimas)
Toliau apsvarstykime 1-10.1 klausimą. 1-9.1 klausimą šiek tiek vėliau apsvarstysime. 1-10.1 klausimas, tai yra Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimas.
Norėčiau pakviesti į tribūną pranešėją T. Tomiliną iš Aplinkos apsaugos komiteto. Tai yra priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Yra gautos kelios Teisės departamento pastabos.
Dėl 1 straipsnio nėra pastabų. Ar galėtume jam pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra gautos Teisės departamento pastabos, tai paprašyčiau, kad jas ir komiteto nuomonę dėl jų pristatytumėte trumpai.
T. TOMILINAS (DFVL). Dėl 2 straipsnio yra gautos Teisės departamento pastabos…
PIRMININKĖ. Blogai girdisi, pakelkite gal šiek tiek.
T. TOMILINAS (DFVL). Dėl 2 straipsnio yra gautos kelios Teisės departamento pastabos ir joms abiem yra pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Trims pritarta, dviem nepritarta.
T. TOMILINAS (DFVL). Ai, atsiprašau, taip, taip. Čia yra daugiau tų pastabų. Yra pritarta daugeliui pastabų, išskyrus vieną… išskyrus dvi pastabas. Komitetas argumentavo, kad tai, kad nėra nurodoma plastikinio gaminio kainos reikalavimas, nesudarys kažkokių papildomų prielaidų būtent nemotyvuoti kliento naudotis daugkartine pakuote ir kažkokio čia papildomo reguliavimo dėl užstato dydžio neįmanoma pasiūlyti. Todėl konkretų užstato dydį nustato viešąjį maitinimą teikiantys subjektai. Tai čia būtų pastaba, kuriai nepritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti visam 2 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra K. Adomaičio pataisa dėl įsigaliojimo datos. Tai gana formalus sprendimas. Galite, aišku, gerbiamas Kasparai, trumpai pristatyti, ką siūlote.
K. ADOMAITIS (LF). Tai, iš tiesų, įstatymo svarstymas užtruko Seime ir pagal ankstesnį variantą jam įgyvendinti reikėtų, jį įgyvendinti reikėtų per 3 mėnesius, kas galėtų sukelti tam tikrų įtampų verslui, kuris tą turėtų padaryti. Todėl siūlymas yra nukelti iki kitų metų gegužės mėnesio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau komiteto nuomonės.
T. TOMILINAS (DFVL). Komitetas bendru sutarimu pritarė Kasparo pasiūlymui, nes iš tiesų verslui reikia suteikti galimybę prisitaikyti. Šis sprendimas yra toks gana reikšmingas ir paveiks dideles įmones, netgi tarptautines, globalias įmones, tokias kaip greitojo maitinimo restoranai, kurie turės pasiūlyti daugkartinių pakuočių, indų ir įrankių variantų. Tai bus reikšmingas pokytis, todėl leisti jiems prisitaikyti yra logiška.
PIRMININKAS. Ar galėtume ir mes pritarti bendru sutarimu šiai pataisai? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta. Dėl viso 3 straipsnio? Pritarta bendru sutarimu. Motyvai. Užsirašė už kalbėti K. Adomaitis. (Balsai salėje) Dėl pataisų jūs norėjote kalbėti? Gerai, atsuku atgal, nes jau lyg bendru sutarimu pritarėme. K. Mažeika dar norėjo kalbėti už.
K. MAŽEIKA (DFVL). Taip, ačiū, Pirmininke. Geriau vėliau nei niekada.
PIRMININKĖ. Gerai.
K. MAŽEIKA (DFVL). Bet aš dėl to pasiūlymo, kuris buvo išsakytas ir kuriam komitetas nepritarė, būtent dėl nustatyto dydžio už pakuotę, kad gali pasirinkti pats viešojo sektoriaus atstovas. Visgi turbūt prisiminkime diskusiją, kaip buvo dėl vienkartinių maišelių. Tie patys prekybininkai ir vartotojai dėl to 1 cento tikrai aktyviai diskutavo ir buvo turbūt tas kompromisas rastas, bet ar šiuo atveju lygiai taip pat tiks tas pats modelis, nes, tarkime, įsivaizduokime pakuotę, kur bus 1 centas už indelį ar bokalą, ar tenai kokią nors lėkštę, ar dar ką nors, ir vis dėlto tai turbūt nemotyvuos to žmogaus grąžinti, bet pats įstatymas jau praktiškai galios. Vis dėlto galbūt reikėjo nustatyti kokį nors dydį – ne mažiau arba ne daugiau, kad motyvuotų žmones, vartotojus būtent grąžinti. Aš manau, kad tai turėtų būti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, kaip suprantu, jūs kalbate dėl Teisės departamento vienos iš pastabų dėl 2 straipsnio. 2 straipsniui Seimas jau bendru sutarimu pritarė.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš norėjau pakomentuoti.
PIRMININKĖ. Taip, prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš gerbiamam Kęstučiui noriu pasakyti, kad iš tiesų buvo svarstymo stadijoje diskutuota, kad galbūt tas dydis galėtų būti bent ne mažesnis negu savikaina ir panašiai, tačiau ilgainiui diskutuojant komitete rastas būtent toks kompromisas. Tai, kad užstato dydį galės nustatyti viešojo maitinimo paslaugas teikiantys subjektai, jau yra notifikuota Europos Sąjungoje. Šiandien, neturint konkretaus pasiūlymo, būtų labai sudėtinga grįžti prie kokių nors konkrečių dydžių, kokio nors skaičiavimo, todėl siūlau pritarti dabartinei komiteto formuluotei. O jeigu praktikoje mes matysime, kad užstato sistema veikia ne itin gerai, tai galėsime tą koreguoti. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad, na, 1 cento maišelio kaina mažesnė už 1 centą negali būti, nes nėra tokio dydžio. Tiesiog manau, kad šiuo atveju reguliavimas galėtų sukelti daugiau painiavos negu tiesiog toksai sąmoningas ir gana atsakingas pačių tiekėjų požiūris.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Motyvai dėl viso projekto. K. Adomaitis kalba už.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, šitas įstatymas buvo pateiktas Seimui prieš pusantrų metų, tikrai užtruko jo formuluočių derinimas ir ėjimas iki šios priėmimo stadijos. Teko suderinti ir su Europos Komisija formuluotes, kad nebūtų taip, kaip kitoms šalims nutiko, kai jos priėmė įstatymus ir po to pralaimėjo teismus Europos Teisingumo Teisme. Mes turime atsižvelgti ir į tokius dalykus kaip laisvas prekių judėjimas ir kitus susijusius dalykus. Galbūt norėčiau papildyti gerbiamą K. Mažeiką, kad iš tiesų tai nėra vien tiktais analogiškas maišelių projektas, nes, be to, kad kavinės, restoranai negalės už dyką dalinti vienkartinių pakuočių, papildomai dar jos privalės pasiūlyti daugkartinę alternatyvą, o mes žinome, kad kai kurie tinklai to nedaro šiandien, ypač greitojo maisto restoranų tinklai. Iš tiesų tas atidėjimas, leidimas jiems prisitaikyti buvo iš dalies dėl to motyvuotas, bet tai, kad visose kavinėse, restoranuose atsiras daugkartinė alternatyva, man atrodo, jau bus didelis šuolis pirmyn, ypač turint omenyje, kad šiandien tiesiog neturime galimybės paprašyti, kad mums įpiltų į kokį nors daugkartinį puodelį tam tikrose vietose.
Kitas dalykas, kuris yra papildomai siūlomas, kai išplečiamas šitas taikymas, tai yra dėl paplūdimių ir masinių renginių, kur iš tiesų yra sunaudojamas labai didelis kiekis vienkartinių pakuočių, arba vietų, kurios yra labai jautrios šiukšlinimui. Šitose vietose vienkartiniai gaminiai apskritai negalės būti parduodami net už kokią nors kainą, išskyrus vieną išimtį, – jeigu pardavėjas pas save įsidiegs užstato sistemą. Tai yra jeigu jisai sutinka tą savo vienkartinį gaminį priimti atgal…
PIRMININKĖ. Laikas.
K. ADOMAITIS (LF). …ir už tai grąžinti pirkėjui lėšas. Tai, man atrodo, mes dar ir šiuo atveju tikrai padarysime didžiulį šuolį. Labai kviečiu palaikyti šitą pusantrų metų rengtą projektą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gal tikrai nesu visiškai prieš, manau, yra tam tikros logikos šiame projekte, tiktai manau, kad priėmimo stadijoje mes dabar diskutuojame ir vis dar kyla atvirų klausimų, kur tikrai nėra pakankamai išdiskutuota. Tai, kad čia pusantrų metų, kažkas sako, yra rengtas projektas, tai nėra turbūt kokia nors riba, kad kada nors turi būt pateiktas projektas. Turbūt esminis dalykas toksai: jeigu jau yra parengtas projektas, kad jisai veiktų ir kad būtų atsakyta į visų klausimus, o jų vis dar, pasirodo, šiandien kyla. Tai visgi norėtųsi ir kalbėti apie tai, nes turbūt tie praktiniai pavyzdžiai pasako daugiausia.
Jeigu mes norime būti Europoje pirmi arba antri pagal tai, kad mes greitojo maisto restoranus kažkaip apmokestinsime, įpareigosime juos vienaip ar kitaip, galbūt tai nėra pats blogiausias variantas, bet vertinant masinių renginių fenomeną, kur vyksta Europoje… Vokietijoje ten 1 ar kelių eurų užstatas už tą vienkartinį puodelį ar kažkokį bokalą, ar dar kažkokią tarą galbūt ir veikia, galbūt kažkas važiuoja ten užsidirbti ir gana neblogai užsidirba po renginio, susirinkdami tuos vienkartinius indus, bet Lietuvoje vėlgi, ką ir kalbu, jeigu mes nenustatome to pradinio dydžio, tai tas 1 cento užstatas bus tik formalumas, tie renginiai vyks. Mes viešosiose medijose matome, koks šiukšlynas, kiek visokiausių atliekų ir ypač vienkartinių pakuočių būna po tų masinių renginių. Norėtųsi palinkėti, kad į tuos klausimus būtų atsakyta jau iki priėmimo, o ne po priėmimo tų klausimų kiltų dar daugiau.
PIRMININKĖ. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, tai yra iš tiesų reikšmingas projektas, visai neseniai Europos Komisija patvirtino, kad mes galime jį priimti. Ir tikrai Lietuva gali pasidžiaugti, kad turi užstato sistemą, kalbant apie PET butelius ir tam tikrą tarą. Mes Europoje rodomi kaip pavyzdys. Šiuo atveju dėl vienkartinių indų, vienkartinių pakuočių viešojo maitinimo įstaigose mes neturėjome pažangos, nors mūsų versle jau nemažai atvejų, yra situacijų. Iš tiesų ir kai mes kavą geriame degalinėse, tai gauname nuolaidas, naudodami savo daugkartinius puodelius, pavyzdžiui, daugkartinius. Šiuo atveju įstatymas tik įpareigos tą tvarką taikyti universaliai, kad nebūtų išimčių. Tokiu būdu mes įstatymu pasieksime geresnių rezultatų, nes iš tikrųjų pakuotės, pakuočių tarša yra labai didelė aplinkosauginė problema ir ją turime spręsti ne tiktai verslininkų gera valia, už ką jiems turime padėkoti, bet ir tokiu universaliu, gana lanksčiu reguliavimu, nenurodydami kokių nors kainų, sumų. Mes pasitikime verslu, bet tiesiog norime, kad toje užstato ir daugkartinių pakuočių sklaidos veikloje veiktų visas verslas. Visas verslas, dalyvaujantis viešajame maitinime. Toks gana universalus reguliavimas, mano galva, padės mums pagerinti rodiklius ir kartu mes rodysime kitoms valstybėms pavyzdį, nes tikrai greitojo maisto restoranai, ypač tarptautinių tinklų, kurie turės keisti savo politiką, keisti savo asortimentą, yra didelis šuolis. Mano galva, Lietuva galės rodyti pavyzdį kitoms šalims.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Žinote, yra toks posakis: iš didelio rašto išėjo iš krašto. Taip ir su tomis pakuotėmis. Šie sprendimai naudingi tik prekybininkams, kurie gali susirinkti daug pinigų iš to. Ir tas gamtos saugojimas yra išvis apgaulė. Žinote, aš gyvenu šalia Latvijos ir dažnai žmonės važiuoja ten apsipirkti. Negana to, kad nuvažiavus į mažą parduotuvėlę to cento nereikia mokėti už maišelį, jeigu tu pilną krepšelį prisidedi prekių, net gauni nemokamą maišelį, kuris kainuoja apie 1 eurą. Tu gauni net nemokamą kavos puodelį vien dėl to, kad ateik, apsipirk. Kažkaip Latvijoje nėra problemos ir niekas neserga ta liga, kad prekybininkai daugiau už tas pakuotes uždirba.
O dabar kas atsitinka po visų tų sprendimų? Kas anksčiau buvo nemokama, dabar už viską reikia mokėti. Ir tas pats: ar tai būtų pietų porcija išsinešti, ar kita, viskas tapo brangiau. O dabar bus dar brangiau. Ta optinė apgaulė, kad saugome gamtą, vartotojams kainuoja brangiau. Tikrai negalima. Prieš tokias nesąmones balsuoti.
PIRMININKĖ. D. Griškevičius kalba už.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Norisi sureaguoti išgirdus kolegos paskutinį pasisakymą. Vis dėlto aš irgi gyvenu netoli tos apygardos, kur gyvena gerbiamas V. Ąžuolas, ir mano patirtis yra kitokia. Nežinau, visai tarp mūsų, Joniškio savivaldybė prieš keletą metų pirmoji inicijavo savo valia renginiuose atsisakyti daugkartinių indų, atsiprašau, vienkartinių, ir nieko, gavo krivūlę. Visi tai pamatė kaip teigiamą pavyzdį, nemažai savivaldybių savo iniciatyva taip pradėjo daryti. Dabar žengiamas toliau žingsnis.
Dėl tų maišelių. Matome, irgi žmonės priprato, atsineša, tikrai dažnai matau parduotuvėse, savo maišelius, daugkartinio naudojimo maišelius. Taip pat tose pačiose valgyklose žmonės dažnu atveju atsineša savo daugkartinius indus. Jau dabar, be įstatymo.
Be abejo, tam tikru laikotarpiu pradžioje bus šiek tiek daugiau sumaišties, daugiau nepasitenkinimo, bet po trumpo laiko žmonės įgis įprotį, žinos, kad reikia turėti savo arba mokėti daugiau, ir viskas, ir ta problema bus išspręsta. Bet akivaizdu, kad mes judėti į priekį turime, nes buvusios įvairios iniciatyvos, kurioms lygiai taip pat buvo karštai prieštaraujama, ilgainiui davė gerą rezultatą. Taigi tikrai nebijokime ir palaikykime.
PIRMININKĖ. Dar motyvai už – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų kviečiu pirmiausia palaikyti visus. Na, ir pradėsiu nuo ko: nuo užstatų ir taromatų. Prisiminkime, kaip buvo, kai plastikas, visur buteliai mėtėsi. Atsirado taromatai – nebeliko tų butelių. Jūs pažiūrėkite, kaip labai tvarkingai dabar kiekvienas namuose susirenka. Net ir į šiukšlių konteinerius niekas nebemeta, bet juos priduoda. Antras momentas – užstatas. Atsiranda užstatas. Jeigu aš pirkau, sakysime, su užstatu, tai aš galėsiu ir galų gale susigrąžinti.
Ko mes siekiame? Mes žinome, kad plastikas nepūva, jis nesuyra. Gerai, buvo kai kurie maišeliai, kažkada dar pagaminti, kurie suirdavo. Bet dalis maišelių kiek metų išgulės žemėje ir jie nesuirs. Ko mes siekiame? Ekologiškų. Ekologijos, kad švarioje gamtoje gyventume. Savo žemės neterškime. Čia yra tarša. Ir nedeginkime. Jeigu deginsime, kas iš to? Realiai irgi nėra gerai. Kuo mažiau tų maišelių nešis į parduotuvę, tuo bus geriau. Dabar pasižiūrėkime, koks kiekis maišelių sumažėjo parduotuvėse. Realiai kiekvienas ateina su savo maišeliu arba iš viso stengiasi neimti to maišelio, išsiverčia be maišelio iš karto imdamas vaisius ar kitus produktus.
Taigi aš kviečiu iš tikrųjų palaikyti ir mes esame už žalią gamtą. Labai gaila, kad kažkas su pajuoka sako: kokia čia žalioji gamta? Jeigu yra žalieji, tai aš manau, kad žalieji irgi turėtų galvoti apie tai, kaip saugoti gamtą, ir balsuoti už. Kviečiu visus palaikyti.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl 1-10.1 klausimo – projekto Nr. XIVP-2601.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 94, prieš – 2, susilaikė 18. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2601) priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2602(2) (priėmimas)
Turėtume apsvarstyti taip pat ir du lydimuosius. Darbotvarkės 1-10.2 klausimą – projektą Nr. XIVP-2602. Kviečiu pranešėją I. Haase, kuri mums perduos komiteto nuomonę dėl Teisės departamento pastabų. Tai yra priėmimo stadija, priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra gautos… Taip, prašau į tribūną. Dėl 1 straipsnio yra gautos keturios Teisės departamento pastabos. Prašau pristatyti komiteto nuomonę dėl jų. Dėl 1 straipsnio. Taip, tai Administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo projektas.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės departamento pastaba buvo, kad atsižvelgiant į tai, kad teikiamo projekto ir įstatymo projekto Nr. XIVP-2601(3) nuostatas būtina derinti tarpusavyje ir svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, šiose projekto nuostatose nereikėtų nurodyti subjekto, kuriam alternatyva nepateikiama naudoti. Šiuo atveju manytina, turimas omenyje vartotojas. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Komitetas pasiūlė 10 punktą išdėstyti taip, kad viešojo maitinimo paslaugas teikiančių (išbraukiant žodį „fizinių“) asmenų neatlygintinis vienkartinių plastikinių gaminių, nurodytų Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 priedo 1 ir 4 punktuose, kai jie pardavimo metu pripildomi maisto produktų ir gėrimų viešojo maitinimo vietose, dalijimas vartotojams ir (ar) alternatyvos, numatytos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, nepateikimas vartotojams viešojo maitinimo vietose (patalpose ar lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose)… Ir dėl suderinamumo dviejų projektų nuostatų pritarta iš dalies. Atsižvelgiant į Teisės departamento pateiktą išvadą, pagrindinio projekto Nr. XIVP-2601(3) buvo pakoreguotos minėto įstatymo nuostatos, todėl Teisės departamento pastaba tampa nebeaktuali.
Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Dėl antros Teisės departamento pastabos. Atsižvelgiant į tai, kad siekiama teisinio aiškumo, manytina, kad projekto 1 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio 10 ir 11 dalyse išdėstytų administracinių nusižengimų dispozicijų formuluotėje „Viešojo maitinimo paslaugą teikiančių fizinių asmenų“ žodis „fizinių“ turėtų būti išbrauktas. Šitai Teisės departamento nuomonei yra pritarta – žodis „fizinis“ išbrauktas iš dispozicijos administracinių nusižengimų formuluotės.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas Teisės departamento pastabas bei komiteto nuomonę. Ar galėtume pritarti visam 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Dėkoju, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra K. Adomaičio pataisa dėl įsigaliojimo datos, ji, matyt, yra analogiška kaip dėl pirmo, pagrindinio, projekto. Gerbiama pirmininke, prašau tiesiog pristatyti ją.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės departamentas pritarė. Seimo narys K. Adomaitis siūlė pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir įsigaliojimo datą pakeisti iš 2024 m. lapkričio 1 d. į 2025 m. gegužės 1 d.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė bendru sutarimu: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti šiai pataisai? Pritarta. Ar galime visam 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Motyvai dėl viso? Niekas neužsirašė kalbėti. Apsispręskime balsuodami: kas pritariate darbotvarkės 1-10.2 klausimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 13. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2602) priimtas. (Gongas)
11.29 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 1083 ir 1084 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2603(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.3 klausimas – lydimasis Aplinkos apsaugos įstatymo projektas Nr. XIVP-2603. Vėlgi čia yra Teisės departamento pastabų. Kviečiu T. Tomiliną į tribūną. Dėl 1 straipsnio yra keturios Teisės departamento pastabos. Prašau pristatyti.
T. TOMILINAS (DFVL). Teisės departamento pastabos dėl Aplinkos apsaugos įstatymo yra susijusios su sąvokų vartojimu. Teisės departamentas pastebėjo, kad vartojama daugkartinių alternatyvų sąvoka yra šiek tiek netiksli, todėl komitetas pasiūlė pakeisti žodžius į „alternatyvas, numatytas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje“ ir tokiam pasiūlymui buvo pritarta bendru sutarimu.
Taip pat buvo pastaba dėl to, kad yra naudojamos vienkartinės pakuotės, kurių sudėtyje nėra plastiko, arba stalo indai. Vėlgi, panašiai, kaip prieš tai mano pasiūlyta formuluotė, tiesiog komitetas suformulavo straipsnį, kad pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo… dalijimas vartotojams ir alternatyvos, numatytos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme, nepateikimas vartotojams viešojo maitinimo vietose (lauko sąlygomis, ne didesniu kaip 40 atstumu nuo viešojo maitinimo įstaigos) užtraukia baudą nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. eurų. Tai formuluotei pritarta bendru sutarimu.
Taip pat dar buvo keletas techninių Teisės departamento pastabų dėl straipsnių. Joms komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu, performulavęs ir pateikęs patikslinančias formuluotes.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Ar galėtume 2 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas, pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra K. Adomaičio pataisa dėl įsigaliojimo datos. Prašau, gerbiamas Tomai, trumpai pristatyti komiteto išvadą.
T. TOMILINAS (DFVL). Čia analogiškai, kaip ir dėl pagrindinio įstatymo, yra siūloma įsigaliojimą nukelti į 2025 m. gegužės 1 d., ir tam mes jau esame pritarę. Manau, kad tai yra logiškas sprendimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti K. Adomaičio pataisai bendru sutarimu? Pritarta. Ar galime visam 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Apsispręskime balsuodami dėl 1-10.3 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 12. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2603) priimtas. (Gongas)
11.32 val.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2343(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo projektas Nr. XIVP-2343(2). Priėmimo stadija. A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frakcijos vardu norėčiau paprašyti pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKĖ. Supratau. Ar galėtume pritarti pusvalandžio pertraukai? Balsuokime, matyt. Kas pritariate pusvalandžio pertraukai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Po balsavimo žodį replikai suteiksiu A. Skardžiui.
Balsavo 91: už – 64, prieš – 18, susilaikė 9. Pusvalandžio pertraukai pritarta. Prašau, gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Ne replika, dėl vedimo tvarkos. Pasigendame Atliekų tvarkymo įstatymo, kažkur jis prapuolė.
PIRMININKĖ. Jis neprapuolė, dar konsoliduoja ir grįžta prie jo. Aš tuoj pat perduosiu pirmininkavimą…
A. SKARDŽIUS (MSNG). Tai gal jūs galite paskelbti laiką, kada jisai įvyks?
PIRMININKĖ. Taip. Tuoj pat po to, kai apsvarstys nutarimus, grįš prie jo.
A. SKARDŽIUS (MSNG). „Tuoj pat“ – neapibrėžta sąvoka, gal…
PIRMININKĖ. 10 minučių, maždaug 10 minučių.
11.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4045 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar norėčiau, kadangi yra paimta pusvalandžio pertrauka dėl šio klausimo, norėčiau pakviesti J. Razmą, kad jis pristatytų rezervinių klausimų projektus. Pradėsime nuo rezervinio 1 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“. Matyt, ir lydimuosius kartu pristatys. Rezervinis 1 klausimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiamoji Pirmininke, galbūt kiekvienas projektas čia jau yra skirtingas. Taip neišeina.
PIRMININKĖ. Reikėtų atskirai, taip.
J. RAZMA (TS-LKDF). Atskirai, labai trumpai, vienu sakiniu. Tai dėl komisijų sudarymo: mes išbraukiame iš komisijos P. Saudargą ir į Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją įrašome J. Rojaką pagal jos pageidavimą, atitinkamai padidiname komisijos narių skaičių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime po pateikimo bendrai pritarti? Pritarta. Svarstymo stadijoje niekas neužsirašė kalbėti, dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Ar galėtume bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. Pakeitimą sudaro penki straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta, ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate rezerviniam 1-1 klausimui – projektui Nr. XIVP-4045, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 88: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 1. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-4045) priimtas. (Gongas)
11.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. XIV-186 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4047 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 1-2 klausimas – nutarimo projektas Nr. XIVP-4047. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai vėlgi projektas yra susijęs su tuo, kad nebėra P. Saudargo tarp Seimo narių, jis būtų išbraukiamas iš Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos, o naujas narys neįrašomas, nes frakcija kito asmens nepasiūlė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo? Dėkoju, pritarta. Svarstymo stadijoje taip pat užsirašiusių nėra. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš straipsnių pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl motyvų priėmimo stadijoje niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl rezervinio 1-2 klausimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 86: už – 86, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-4047) priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. XIV-154 „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4046 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 1-3 klausimas – nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-4046. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip pat iš šios komisijos būtų išbraukiamas P. Saudargas, kuris kartu buvo ir komisijos pirmininkas. Kol kas naujo komisijos pirmininko negalime įrašyti, tam reikalingas Valdybos teikimas, kuris, manau, su laiku atsiras.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Po pateikimo nėra užsirašiusių klausti ar kalbėti. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Svarstymo stadijoje nėra užsirašiusių kalbėti. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl projekto Nr. XIVP-4046.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 87: už – 87, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-4046) priimtas. (Gongas)
11.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4043 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau rezervinis 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-4043. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia keletas pakeitimų: vietoj ministre tapusios R. Morkūnaitės-Mikulėnienės Tarpparlamentinės Sąjungos delegacijoje būtų V. Semeška. Lenkijos ir Lietuvos Seimo Asamblėjoje vietoj P. Saudargo būtų įrašoma R. Petrauskienė. R. Petrauskienė taip pat būtų įrašoma ir į trišalę delegaciją – mūsų Seimo, Ukrainos Aukščiausiosios Rados ir Lenkijos Seimo trišalę delegaciją – vietoj P. Saudargo.
PIRMININKĖ. Po pateikimo norinčių paklausti nebuvo. Dėl motyvų užsirašiusių nebuvo. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Svarstymo stadijoje diskutuoti niekas neužsirašė, dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. Pakeitimą sudaro keturi straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl projekto Nr. XIVP-4043.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 87: už – 86, prieš nebuvo, susilaikė 1. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-4043) priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIV-84 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4042 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau rezervinis 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-4042. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dar vienas pakeitimas, susijęs su P. Saudargo pavarde. Jis buvo Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato asamblėjos pirmininku. Šias pareigas gali užimti tik Seimo vicepirmininkas, tai siūloma patvirtinti į šias pareigas Ž. Pavilionį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Po pateikimo klausiančių nėra. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. (Balsai salėje) Balsuoti reikalaujate? Gerai, pabalsuojame po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Prabudo.
Balsavo 89: už – 88, prieš nebuvo, tik 1 kolega turėjo kitokią nuomonę – susilaikė.
Svarstymo stadija. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Ir priėmimo stadija. Sudaro du straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl rezervinio 1-5 klausimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 90: už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 1. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-4042) priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4041 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-4041. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šiuo nutarimo projektu siūloma panaikinti Ž. Pavilionio, kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininko, pareigas ir jį patvirtinti Seimo Europos reikalų komiteto pirmininku.
PIRMININKĖ. Dėkoju, klausiančių nėra. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Ar galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Svarstymo stadija. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. Trys straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl rezervinio 2 klausimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 87: už – 85, prieš nebuvo, susilaikė 2. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-4041) priimtas. (Gongas)
11.44 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 4, 25, 28, 30, 302, 305, 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3775(3) (priėmimas)
Kolegos, dabar pratęsiu balsavimo laiką, nes jis buvo numatytas iki 11 val. 45 min., tai tęsiame. Skelbiu, kad grįžtame prie Atliekų tvarkymo įstatymo, tai yra darbotvarkės 1-9.1 klausimo, projekto Nr. XIVP-3775.
Toliau posėdžiui pirmininkaus J. Razma. S. Gentvilas kažką nori pasakyti per šoninį mikrofoną. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Taip. Aš Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu norėčiau paprašyti pusvalandžio pertraukos dėl projekto.
PIRMININKĖ. Apsispręskime balsuodami, nes tikriausiai skiriasi nuomonės. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti pertraukai? Balsuojame, kas pritariate. (Balsai salėje) Tuoj suteiksiu jums žodį.
Balsavo 82: už – 60, prieš – 12, susilaikė 10. Pusvalandžio pertraukai pritarta.
Dėl vedimo tvarkos žodį suteikiu A. Skardžiui. Ir toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis pavaduotojas J. Razma.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Aš tikrai nusivylęs jūsų pirmininkavimu. Tiesiog jūs žiūrite į savo kairę pusę ir nematote, kad opozicijos atstovai atėjo anksčiau prie mikrofono negu ponas S. Gentvilas. Aš suprantu, kad atliekų tvarkymas yra išskirtinis liberalų biznis. Aš suprantu, taip, ikiteisminiai tyrimai dar nesibaigė, milijonai išgrobstyti VAATC’e. Taip, gerbiamoji Pirmininke, tikrai gėda jums, labai labai gėda už tai.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, galbūt grįžtame prie darbo, o ne emocijų reiškimo, nes turime tikrai nemažai projektų.
11.46 val.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2343(3) (priėmimo tęsinys)
Dabar turėtų būti darbotvarkės 1-11 klausimas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Į tribūną kviečiu komiteto atstovą A. Pocių. Nagrinėsime gautus pasiūlymus, Teisės departamento pastabas. Pastraipsniui. Taip, čia yra bendro pobūdžio 1 straipsnis, dėstantis visą projekto naują redakciją. Mes po to skelbsime viską pagal vidinius straipsnius. Tai pradžioje dėl preambulės yra Seimo nario A. Ažubalio pasiūlymas. Matau, Seimo narys grįžta.
A. POCIUS (TS-LKDF). Preambulėje…
PIRMININKAS. Neskubėkite, pirmininke. Pirma pasiūlymo autorius pristatys pasiūlymą, po to jūs komiteto išvadą.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, situacija yra tokia, kad aš siūlau… Atsiprašau, dar popierius, tik atėjau. Siūlau, kad į preambulę būtų įrašytas vienas labai aiškus terminas, tai yra okupacijos terminas, nes Vilniaus kraštas buvo okupuotas ir aneksuotas. Komiteto tekste, kuris buvo prieš tai, buvo likusi tik „aneksija“. Bet pagal tarptautinę teisę ir pagal aneksijos ir okupacijos turinį visiškai aišku, kad aneksija neįmanoma be okupacijos. Todėl aš tiesiog logiškai siūlau įrašyti žodį „okupacija“.
PIRMININKAS. Tikrinsime, ar yra 29 balsai Seimo narių, palaikančių pasiūlymą ir svarstymo galimybę. 25 balsai. Deja, neturime galimybės svarstyti šį pasiūlymą.
Toliau 1 ir 2 straipsniai. Pasiūlymų nesulaukė.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Laukiame komiteto atstovo komentarų.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komitetas svarstė ir pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui.
PIRMININKAS. Tai 3 straipsnis pasikeičia įvertinus Teisės departamento pastabą. Niekas nereikalauja balsuoti dėl atskiro straipsnio.
Dabar 4 straipsnis – „Centro veiklos uždaviniai“. Čia iš eilės tada. A. Ažubalio pasiūlymas.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komitetas…
PIRMININKAS. Neskubėkite, autorius pristato pirmiausia.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia ketvirtas pasiūlymas, taip? Pagal eilę.
A. POCIUS (TS-LKDF). 4 straipsnis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Dėl 4 straipsnio, minutėlę, žiūriu. Taip, dėl 4 straipsnio. Čia tarp centro veiklos uždavinių lygiai taip pat turi būti įrašyta ne tik 1920–1939 metų Vilniaus krašto okupacijos ir 1922–1939 metų aneksijos ir pasipriešinimo laikotarpis, iki šiol parašyta, kad tik aneksijos ir pasipriešinimo jai laikotarpis. Kad būtų tikslu ir preciziška, turi būti žodis „okupacija“. Juoba kad mes kituose jau priimtuose aktuose labai aiškiai pasakome, kad buvo nacionalsocialistų okupacija ir aneksija ir komunistų okupacija ir aneksija. Bet čia kažin kodėl Vilniaus kraštui darome išimtį. Kodėl darome išimtį? Lenkai to meto atskrido kaip su sparnais, kaip angelėliai, nutūpė Vilniaus krašte ir aneksavo? Čia priešistorė, istorinė logika, ponai!
PIRMININKAS. Tikrinsime, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys svarstymo galimybę. Tik 27 už, trūksta 2 balsų. Nesvarstome šio pasiūlymo. Dar buvo Teisės departamento pastaba. Kokia komiteto pozicija?
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Ir dar viena Teisės departamento pastaba.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Toliau dar vienas Seimo nario A. Ažubalio pasiūlymas. Tai prašau jį pristatyti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tuoj, minutėlę, penktas siūlymas. Penktas siūlymas labai aiškus. Siūloma vis dėlto grįžti prie to, kas yra įprasta biudžetinėse Lietuvos organizacijose, tai yra vienvaldystės. (Balsas salėje: „Ne, čia ne tas.“) O kuris? A, dar vienas anksčiau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia, kur yra „centro veiklos uždaviniai“, kur jūs…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. …antrą punktą pildote, tą papunktį.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip. Dabar norėčiau pasakyti vieną paprastą dalyką, kolegos. Čia siūloma grįžti į situaciją, kokia buvo iki 2003 metų, kai būtent šie įsipareigojimai buvo įrašyti į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą. 2003 metais šis dalykas dingo. Siūlau atstatyti, kad vis dėlto būtų ieškoma genocido organizatorių bei vykdytojų, būtų pateikiama medžiaga apie juos, inicijuojamas baudžiamųjų bylų iškėlimas, būtų fiksuojama genocido ir Lietuvos gyventojų persekiojimo faktai ir taip toliau, ir taip toliau. Centras galėtų būti pareiškėju teismuose dėl genocido bei kitų nusikaltimų, žmoniškumo ir karo nusikaltimų. Tai, kas buvo iki 2003 metų.
PIRMININKAS. Taip, vėl tikrinsime, ar yra 29. Paskui V. Mitalui suteiksiu…
Šį sykį tik 1 balso trūksta, bet nėra 29, nesvarstome. V. Mitalas dėl vedimo tvarkos.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji kolegos, aš paprašyčiau, nes akivaizdžiai nėra palaikymo A. Ažubalio pasiūlymui, tuos pasiūlymus atsiimti, nebegaišinti Seimo ir apskritai palikti posėdžio salę, nes jūs sergate kovidu. Būti posėdžių salėje sergančiam yra visiškai neatsakinga, gerbiamas Audroniau, elgiatės visiškai neatsakingai. Taigi, turėkite proto.
PIRMININKAS. Pajunkite jam mikrofoną.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Žodį.
PIRMININKAS. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Man patinka pono V. Mitalo, švelniai kalbant, visiška neteisybė. Aš sirgau kovidu. Vakar ir šiandien mano testai buvo neigiami, bet, gerbdamas kolegas, aš vis tiek užsidėjau kaukę. (Balsas salėje: „Tai kad jūs neprakalbate!“) Tai, kad aš neprakalbu, čia mano reikalas. Atsiprašau, tai yra labai negražus elgesys.
PIRMININKAS. Taip. Dabar kokių nors formalių draudimų sergantiems kovidu nedirbti nėra, tai mes formaliai negalime nieko reikalauti. Čia yra kiekvieno asmeninė atsakomybė, kaip elgiasi atitinkamoje situacijoje. Dar Teisės departamento pastaba dėl šio straipsnio.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Nėra tikslinga vardyti tai, kas yra aišku iš centro atliekamos veiklos ir tikslų.
PIRMININKAS. Taip, 4 straipsnį mes išanalizavome. Niekas nereikalauja dėl jo atskirai balsuoti? Nematau. A. Skardžius dėl vedimo tvarkos.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pirmininke, aš dėl to paties klausimo, apie kurį A. Ažubalis ir kolegos kalbėjo. Vis dėlto kažkur egzistuoja sveikas protas. Tai jeigu epideminė tarnyba to nesureguliuoja, tai galų gale reikia elgtis Seimo nariams socialiai atsakingai ir rodyti pavyzdį. Aš siūlau karantiną iki kito posėdžio įvesti ir tiek. Per tą laiką ir pasveiks ir A. Ažubalis, ir visi kiti.
PIRMININKAS. Pagal Seimo statutą posėdžio pirmininkui nesuteikta teisė paskelbti karantiną. (Balsai salėje) Negalėsiu įgyvendinti jūsų prašymo. A. Širinskienė dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš vis tiek norėčiau paapeliuoti į sąžinę. Kolegos, vis dėlto kiekvienas turime ir senų žmonių, ir žmonių su lėtinėmis ligomis namuose, ir žmonių po transplantacijų, ir grįžtame į namus, ir tikrai labai norėtųsi, kad prisiimtumėme atsakomybę. Aš suprantu, kad kai kuriems yra dzin kolegų sveikata, bet pagalvokite apie mūsų artimuosius kažkiek. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tai ką, aš čia nieko negaliu padaryti. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, mums gali nepatikti A. Ažubalis, gali nepatikti A. Ažubalio teikiami siūlymai, kurių mes nepalaikome, bet gal nesikabinėkime prie žmogaus su antveidžiu, kuris turi teisę čia sėdėti. Kaip jūs elgiatės?
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, gal baigiame šią temą, dirbame toliau. 5 straipsnis. Dėl jo vėl yra A. Ažubalio pasiūlymas. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, čia grįžtame prie seno pasiūlymo, kad taryba liktų patariamuoju organu ir tokiu atveju būtų išvengta konfliktų centre ateityje, kai atsiranda dvi valdančiosios institucijos, tai yra direkcija ir taryba, juoba kad taryba tai būtų žmonės ne iš bendruomenės vidaus, o būtų žmonės iš kitų institucijų, kurios, švelniai kalbant, nelabai yra susijusios su šituo centru.
PIRMININKAS. Tai vėl tikrinsime, ar yra 29 palaikantys svarstymo galimybę. Šį kartą yra 32. Tai svarstome pasiūlymą, išklausome komiteto nuomonę.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 5, nesusilaikė niekas.
PIRMININKAS. Motyvai dėl šio pasiūlymo. V. Rakutis kalba už.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Čia turbūt esminis klausimas, svarstant šitą įstatymo projektą. Esmė yra tokia, kad tokios struktūros, kur išorinė taryba turi tik vieną centro darbuotoją, prerogatyvos iš esmės tolygios direktoriaus įsipareigojimams. Kadangi Biudžetinių įstaigų įstatyme yra aiškiai parašyta, kas yra tas direktorius (jis turi visą atsakomybę ir visas teises), tai šitas mūsų siūlymas stipriai kertasi. Ir nors buvo bandoma tai sureguliuoti, iki galo šis klausimas nėra sureguliuotas, nes, kilus konfliktui tarp tarybos ir direktoriaus, iš esmės bus labai neaiški situacija, bus neapibrėžta, kaip visa tai galėtų būti. Kolegos, dėl šios priežasties siūlau palaikyti šitą A. Ažubalio pasiūlymą. Mūsų komitete šiuo klausimu buvo balsuota ne vieną kartą ir dažniausiai skirtumas buvo 1 balsas. Prašau palaikyti.
PIRMININKAS. Ir prieš kalba I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tiesą sakant, švelniai tariant, net nelabai suprantama ta baimė, kad būtų institucijoje taryba, kuri, tiesą sakant, yra skirta pirmiausia padėti vadovui įgyvendinti savo uždavinius, padėti susiformuluoti strategiją, pagrindinius tikslus. Tai tikrai nėra administracija, nėra kažkas, kas sprendžia kasdienius klausimus, kuriuos sprendžia institucijos vadovas. Labai gerai atsimenu, kai tokios pačios diskusijos buvo dėl tarybų, kurios buvo formuojamos aukštojo mokslo institucijose. Kadangi man pačiai teko būti tokios tarybos pirmininke, kai gerbiamas profesorius A. Žukauskas buvo Vilniaus universiteto rektorius, man atrodo, tai buvo kaip tik labai puiki patirtis ir labai geras įrodymas, kai žmonės turi kompetencijų, kurios yra reikalingos, nes čia kolega sakė, kad pririnks ten kažkokių žmonių, kurie nieko nesupranta. Tai tikrai nereikėtų šitaip suvulgarinti. Žmonės, kurie turi kompetencijų, gali patarti, gali padėti formuoti strategiją, gali palaikyti pirmiausia visuomenės interesą, nes čia yra institucija, kuri turi užtikrinti visuomenės interesą, visuomenės intereso palaikymą įstaigoje. Man atrodo, kad tai yra svarbu, ypač turint mintyje, kad per šią kadenciją centro finansavimas padidėjo gana ženkliai, nepaisant to, kad girdime visokiausių čia samprotavimų ir kalbėjimų, tarsi centrą kas nors visą laiką skriaustų ir neskirtų dėmesio jo poreikiams. Visiškai priešingai, galiu tą atsakingai pasakyti kaip Ministrė Pirmininkė, formavusi ne vieną biudžetą. Man atrodo, kad galvojant ir apie tai, kad to finansavimo ir ateityje reikės daugiau, tikrai svarbu, kad kažkas padėtų institucijos vadovui tinkamai susiformuluoti tikslus ir už mokesčių mokėtojų pinigus pasiekti geriausių rezultatų Lietuvos žmonėms. Siūlau nepalaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl diskutuoto pasiūlymo dėl 5 straipsnio.
Už balsavo 34, prieš – 41, susilaikė 20. Pasiūlymui nepritarta. Niekas nereikalauja atskirai balsuoti dėl 5 straipsnio.
Dėl 6 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Pakomentuoti prašysiu komiteto atstovo. Dvi Teisės departamento pastabos dėl 6 straipsnio.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Yra komiteto pasiūlymas, kad 6 straipsnio 2 dalies paskutinis sakinys būtų išdėstytas taip: „Centro generaliniu direktoriumi skiriamas asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar yra buvęs Komunistų partijos nariu.“
PIRMININKAS. Taip, ir antroji pastaba. Jai komitetas pritarė.
A. POCIUS (TS-LKDF). Antroji pastaba, būtent komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Turime galvoje komiteto pritarimus dėl šių pastabų. Niekas nereikalauja atskirai balsuoti dėl šio straipsnio.
7 straipsnis. Čia vėl yra A. Ažubalio pasiūlymas – sakoma, kad taryba yra patariamasis organas, bet mes jau…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Jau balsavome.
PIRMININKAS. …balsavome dėl to. Dėl to balsuoti nereikia, nes jį pavadinome valdymo organu. Čia dar yra Teisės departamento pastaba. Prašyčiau komiteto… dvi Teisės departamento pastabos. Prašyčiau komiteto komentarų.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė buvo pritarti.
PIRMININKAS. Taip. Pritarta abiem pastaboms. 7 straipsnis aptartas, niekas nereikalauja dėl jo atskirai balsuoti.
Dėl 8 straipsnio Teisės departamento pastaba. Komiteto pozicija dėl pastabos.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė buvo pritarti.
PIRMININKAS. Turėsime omenyje pritarimą ir atitinkamai komiteto pataisymus. Dėl 8 straipsnio niekas nereikalauja atskirai balsuoti. 9, 10 straipsniai nesulaukė pastabų. Niekas nereikalauja dėl jų atskirai balsuoti.
Dėl 11 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komiteto pozicija.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Turėsime omenyje pritarimą. Niekas nereikalauja balsuoti atskirai dėl šio straipsnio. 12 straipsnis. Niekas nereikalauja dėl jo balsuoti, čia pastabų nebuvo.
Dabar viso projekto 2 straipsnis. Čia taip pat yra Teisės departamento kelios pastabos: viena, dvi, trys, keturios, penkios, šešios, septynios. Prašyčiau kiekvieną iš eilės pakomentuoti.
A. POCIUS (TS-LKDF). 2 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui, komiteto nuomone, buvo nepritarta. Komiteto argumentai: tiek šiuo metu galiojantis įstatymas, tiek nauja įstatymo redakcija numato nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. Jeigu atsirastų sąlygų, dėl kurių centro direktorius nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, tai būtų sprendžiama pagal galiojančius teisės aktus.
Kitai pastabai, komiteto nuomone, – pritarti.
PIRMININKAS. Toliau dar dviem pastaboms… dar trims, net keturioms pastaboms komitetas pritarė.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir padarė atitinkamus pakeitimus. Taigi aptarėme visas pastabas ir pasiūlymus.
Dabar apsispręsime dėl viso projekto. Motyvai. P. Kuzmickienė – už. Dėkoju komiteto atstovui. Jūs galite grįžti į savo vietą.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, šiandien turime labai svarbios institucijos veiklą reglamentuojantį įstatymą – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą, kurį rengėme ir ruošėme ne paskubomis, o nuo 2022 metų. Šiame darbe tikrai dalyvavo daug tiek politikų, tiek istorikų, visuomenininkų, be abejonės, ir pats centras buvo įsitraukęs į šio projekto rengimą. Dėl visų nuogąstavimų, kur girdžiu norą sakyti, jog kaip nors paneigsime ar naikinsime centrą, sakau: gerbiamieji, atvirkščiai yra – mes norime ir matome šiandien kaip niekada svarbią centro misiją ir norime centrą sustiprinti: sustiprinti jo veiklas, sustiprinti jo reikšmę, sustiprinti jo darbus, apsiginti nuo propagandos svaresniu balsu, to tikrai šiandien trūksta. Kaip jau minėjau, stiprinti valdyseną steigiant tarybą, kuri kolegialiai su direktoriumi stengtųsi išspręsti labai ilgai užsitęsusias problemas, nuo kurių vargsta ir darbuotojai, o mes, kaip visuomenė, negauname tokio darbo, kokio tikimės.
Nuoširdžiai dėkoju politiniams kaliniams, tremtiniams. Man rodos, į jų siūlymus buvo atsižvelgta, ir ačiū, kad jiems rūpi centras. Taip pat noriu pasakyti, kad dėkoju visiems, kurie rengė šį įstatymą ir matė to prasmę, matė situaciją taip, kad negalime šiandien palikti centro tokioje situacijoje, kokioje jis yra šiandien. Nieko nedarant, centras išliks savo vidinėse rietenose, radikalių jėgų spąstuose, tą jau matome šiandien, o mums reikia stipraus atgrasymo, geros gynybos mūsų istorijai. Sustiprintas centras, net neabejoju, tokį darbą atliks. Labai kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Prieš pasisakys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš turbūt pradėsiu savo pasisakymą tuo, kuo baigė mano kolegė, pasisakydama už. Tai ne gynybos istorijai reikia, o tiesiog reikia gynybos nuo istorijos perrašymo. Jau seniai šią organizaciją bandoma paversti politine organizacija, kuri turėtų dirbti objektyviai vertindama istorinius įvykius ir faktus, o ne vien tik istoriją perrašinėti pagal konservatorių ir V. Landsbergio pageidavimus. Todėl, gerbiamieji kolegos, nesiplėtosiu, raginu balsuoti kojomis visus, kurie nepritariate šiam projektui, kito varianto nėra – tiesiog ištraukti korteles. Ačiū.
PIRMININKAS. J. Šiugždinienė – už.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Mieli kolegos, aš dar kartą apie daugiausia aistrų keliančią vietą, tai yra tarybą. Pasakysiu čia gal šiek tiek ir grubokai, kad vienasmenis valdymo organas šiandieninėje organizacijoje jau yra atgyvena, ir tai yra tiesa, kad viešasis sektorius vėluoja ir bėga iš paskos. Tarybos turėjimas strateginiu lygmeniu yra tai, kas tikrai padės šitai organizacijai. Aš visiškai nesuprantu, kodėl bijoma turėti tarybą strateginiu lygmeniu. Pabrėžiu, tai yra strateginis lygmuo, tai nėra administravimas, tai nėra priėmimas ar atleidimas iš darbo, tai yra būtent patarimas ir pagalba strateginiu lygmeniu.
Kitas svarbus momentas: labai daug kalbame apie tai, kad yra tam tikrų baimių, jog šis institutas taps lyg ir tikruoju mokslo institutu. Noriu tikrai šitą, kaip sakoma, mitą paneigti: tai nėra tas mokslo institutas, kokį mes įsivaizduojame, toks, kokie yra kiti mokslo institutai. Tai yra tikrai hibridinė įstaiga, bet jos visi sprendimai, jos visi siūlymai turi būti paremti, žinoma, įrodymais ir duomenimis. Tai yra tai, kas yra svarbiausia. Iš tikrųjų jinai atlieka ir atliks labai daug taikomosios mokslinės veiklos. Mums yra svarbu, kad tie duomenys, ta informacija, kurią pateikia, ta analitika, kurią pateikia centras, būtų paremti įrodymais ir duomenimis. Tai raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. V. Rakutis – prieš.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji, iš tikrųjų tas balsavimas prieš yra sudėtingas, nes norėtųsi, kad ta mūsų organizacija klestėtų, ji tikrai yra labai svarbi. Bet problema yra ta, kad pagal tai, kaip mes dabar parengėme šitą įstatymo projektą, tarybos ir direktoriaus neaiškios atsakomybės, tas yra nebūdinga biudžetinėms organizacijoms. Tokia sąranga sudaro sąlygas paralyžiuoti centro darbą, jeigu išsiskirtų tarybos ir direktoriaus nuomonės, ir, tiesą sakant, direktoriui sunku būtų kaip nors įgyvendinti savo ilgalaikį planą, nes kasmet taryba galėtų nustatyti kitus tikslus.
Tikrai ne prieš tarybą. Jeigu ji būtų patariamoji ar biudžetinėms organizacijoms būdinga stebėtojų taryba, tai būtų labai geras organas, kuris ir padėtų direktoriui, ir galėtų kontroliuoti jo veiklą. Bet kai jinai yra valdančioji, čia iš tikrųjų mes turime tą dvivaldystę.
Aš tikrai pasisakyčiau už, jeigu mes būtume šiandien NSGK sutarę dėl patariamosios statuso, bet, deja, dabar turiu pasisakyti prieš ir skatinu kolegas balsuoti prieš.
PIRMININKAS. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, niekas negali nuneigti, kad centras yra svarbus ir kad jo reikšmė auga. Ir ji nė kiek nesilpninama šiuo įstatymu. Aš irgi norėčiau pasisakyti panašiai kaip Jurgita, iš vadybinės pusės, kurią labiau ir suprantu. Tikrai nėra taip, kad čia kažkokia dvivaldystė atsiranda. Normaliose organizacijose, kurios gali sau tai leisti, o reikėtų, kad valstybėje tokių organizacijų vis gausėtų ir būtų kuo daugiau, visados yra vienasmenis vadovas – direktorius ar koks nors vyriausiasis gydytojas – ir yra tarybos. Tarybos renkasi porą kartų per metus ar esant reikalui. Jos atsakingos už organizacijos kultūrą, strateginius tikslus ir panašiai, bendrą klimatą. Jeigu organizacijoje įsivyrauja nesveikas klimatas, tarkime, atsiranda nepotizmas, tokioje organizacijoje yra galimybė pasiskųsti ir yra organas, kuris gali taisyti, koreguoti situaciją. Kalbėti apie dvivaldystę būtų nesusipratimas, tai yra tolygu kalbėjimui arba siekiui, kad būtų vienasmenis valdymas, paklusnumas, savotiškas carizmas. Visos modernios organizacijos, ar jos būtų viešos, ar jos būtų privačios, siekia gero valdymo, gero valdymo praktikos. Gero valdymo praktika ir pasižymi tuo, kad yra atsietas strateginis lygmuo nuo to kasdieninio taktinio lygmens. Tą padarykime ir čia. Ir tikrai ženkime pažangų žingsnį. Juo labiau kad tai organizacijai daug pinigų yra skiriama.
PIRMININKAS. A. Ažubalis kalbės prieš.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, turime suprasti, kad šituo įstatymu iš esmės bandoma paimti iš Seimo šios institucijos kontrolę. Kai man sako, kad šitoje institucijoje kas blogai, aš tada noriu paklausti, kodėl metai iš metų, nesvarbu, kokia valdžia būtų, visi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai pritardavo šio centro ataskaitoms? Noriu paklausti, kas atsitiko, kad dabar reikia tokio fundamentalaus perversmo šitoje institucijoje? Pasakysiu dar daugiau, mes perduodame šios institucijos kontrolę tarybai, kurią sudarys 11 žmonių iš skirtingų institucijų. Niekas neneigia tarybų, kaip tokios struktūros, naudos, bet visuose Lietuvos universitetuose tarybų daugumą sudaro žmonės iš vietinės bendruomenės. Tame pačiame Vilniaus universitete: šeši žmonės iš universiteto, penki žmonės iš šalies. Ir taip visur, kaip įprasta. Čiagi, šiuo atveju, taryba atsiranda iš kažkur ir ji vadovauja centrui. Baikite juokus. Manau, darome didelę klaidą.
PIRMININKAS. A. Navickas – už.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Kolegos, tiktai jeigu galima. Labai ačiū. Ar centras reikalingas ir dirba labai svarbų darbą? Taip, be abejo. Man atrodo, kad čia turbūt ne deklaracijos geriausias atsakymas, o didėjantis finansavimas, kuris beveik dvigubai paaugo šią kadenciją. Ar mes norėtume, kad centras dirbtų kai kuriose srityse dar veiksmingiau, pavyzdžiui, laisvės kovotojų palaikų identifikavimo, mokslinių publikacijų, atminties traumų gydymo srityse? Irgi yra, be abejo, ir apie tai buvo kalbėta, kai buvo skiriamas naujas direktorius, kuris buvo įsipareigojęs ir sakė, kad yra dvi sritys, kuriose jis mato problemų, tai vadyba ir apskritai visos istorikų bendruomenės sutelkimas. Ir šiose srityse jam tikrai reikia pagalbos. Deja, paskui prasidėjo daug emocionalių, keistų, jaudinančių pareiškimų ir tai buvo atidėta. Bet šiandien matome, kad mums labai reikalinga kitokia vadyba, darbo organizavimas ir, svarbiausia, sutelkimas. Bendruomenės sutelkimas, įtraukiant istorikų bendruomenę, galų gale grąžinant centro prestižą tarp tų istorikų, kurie ilgai dirbo centre, kurie dirba su laisvės kovų tyrimu. Matydamas tai, kas kovoja prieš centrą, ir matydamas, kas dabar kovoja prieš šitas pataisas, tiktai galiu pasidžiaugti, kad šitas įstatymo projektas būtų prevencija, kad centre nebūtų dainuojama daina „Prie Nemuno kitas išaušo jau rytas“, šlovinanti sovietmetį.
PIRMININKAS. Ir paskutinė – A. Širinskienė, kalba prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Tikrai būčiau nesiruošusi ir nesiruošiau kalbėti, jeigu būčiau neišgirdusi gerbiamos Paulės pasakymo, kad centrą užėmusios ne tos jėgos. Tai gal vieną kartą reikėtų nustoti rūšiuoti žmones į tuos, kurie verti nueiti į kokį nors inauguracijos renginį ar neverti nueiti, į tuos, kurie yra verti dirbti centre ir neverti dirbti centre. Nes vis dėlto, manyčiau, gyvename laisvoje visuomenėje, kuri tikrai neturi prioriteto pagal vienos politinės jėgos įgeidžius perrašinėti visą istoriją.
Kitas dalykas – tai procedūriniai dalykai, kai dėl įstatymo, kuris tikrai nėra reikšmingas valstybei ekonomiškai dėl socialinės raidos, dėl gynybos, yra paimama skubos tvarka ir tada paskutinėmis dienomis buldozeriu jis yra prastumiamas. Tai šitą epizodą, aš manau, kaip kažkada buvo patikrinta urėdijų reforma Konstituciniame Teisme, aš manau, tikrai rugsėjo mėnesį vertės patikrinti ir pasižiūrėti, kurgi yra tos skubos ribos. Ar tada, kai komitetas dvejus metus snaudžia ir paskutinę dieną atsibunda ir supranta, kad reikia prasistumti, tikrai yra pakankama priežastis skubos tvarkai? Tik norėčiau palinkėti (ypač Konservatorių frakcijai) suprasti, kad gyvename visuomenėje, kur yra nuomonių pliuralizmas, kur istorikai gali galvoti kitaip negu jūs, ir suprasti, kad vis dėlto susidorojimas su žmonėmis, keičiant istoriją, tikrai nėra geriausias problemos sprendimo būdas taip, kaip jūs norite ją išspręsti.
PIRMININKAS. Ką gi, motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami, ar priimame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 72, balsavo 70: už – 62, prieš – 3, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.22 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 4, 25, 28, 30, 302, 305, 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3775(3) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas, kadangi pusvalandis praėjo, – Atliekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3775(3). Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną S. Gentvilą kaip komiteto atstovą. Atsiprašau, A. Gedvilienė – komiteto atstovė. Tai 1 straipsnis. Čia turime dvi Teisės departamento pastabas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, jos techninio pobūdžio. Mes sutvarkėme, atsižvelgėme, joms pritarėme.
PIRMININKAS. Pasistenkite labiau per mikrofoną kalbėti, kad būtų gerai girdima. Abiem pritarta.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, redakcinio pobūdžio pastabos, joms abiem pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Fiksuojame pritarimą. Niekas nereikalauja dėl 1 straipsnio atskirai balsuoti.
2 straipsnis. Dėl jo yra Seimo narių S. Gentvilo ir kitų pasiūlymas, prašau jį pristatyti.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Čia du susiję pasiūlymai, kuriuos mes registravome kartu su A. Gedviliene ir K. Adomaičiu, jie iš esmės atveria galimybes savivaldybėms atsisakyti mechaninio biologinio apdorojimo automatinio rūšiavimo įrenginių ir nustatomos sąlygos, kaip ir kada po kalendorinių metų, savivaldybėms pasiekus pakankamą pirminį rūšiavimą, galima būtų savivaldybėms jau nebeturėti antrinio rūšiavimo. Tai abiem pasiūlymams, juos priėmėme komitete… Čia yra toks kompromisas, kad iš esmės savivaldybes motyvuotų siekti aukšto rūšiavimo savo kieme, gyventojų kieme ir infrastruktūros įrengimo. Tada, kai pasiekiamas pakankamas išrūšiavimas, tuomet būtų galima išjungti, atjungti, atsisakyti liaudiškai vadinamo MBA ir nebevežti antriniam rūšiavimui. Tai ačiū už pritarimą komitete.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, komitetas.
PIRMININKAS. Pirmiausia, bendru sutarimu galime fiksuoti, kad yra 29? (Balsai salėje) Negalime, tikriname, ar yra 29. Yra net 51. Tai išklausome komiteto nuomonę.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė Seimo narių pasiūlymui: už balsavo 5, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Tai čia kalbame apie abu susijusius pasiūlymus?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. A. Širinskienė – dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gal paprašykite, posėdžio pirmininke, gerbiamos pranešėjos nediriguoti Seimui. Mes suprantame, kaip balsuoti, ir čia nereikia rodyti nė pirštų pakeltų. Va širdeles galite rodyti, tada jau suprasime kažką.
PIRMININKAS. Manau, pranešėja išgirdo. Etikos ir procedūrų komisija, atrodo, yra pasisakiusi, kad rodymas yra netinkamas veiksmas. Dabar dėl šio pasiūlymo yra tik pasisakantis prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš perleidžiu žodį K. Mažeikai.
PIRMININKAS. Nėra kaip perleisti, nes jis…
A. SKARDŽIUS (MSNG). Tada noriu pasakyti, kad tokie siūlymai, juos ką tik kalbėjęs pataisos autorius siūlė, yra arčiau paties atliekų turėtojo, gyventojo, kad būtų patikėtos jam kai kurios tos funkcijos, tačiau motyvacijos neišgirdau, kuo tai naudinga bus pačiam, kokia finansinė paskata bus pačiam gyventojui atlikti tuos veiksmus. Aš susilaikysiu dėl tos pataisos. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš klausčiau K. Mažeikos: kadangi jums norėjo perleisti galimybę pasisakyti prieš, tai ar tikrai kalbėsite už?
K. MAŽEIKA (DFVL). Tikrai kalbėsiu už, nes ne taip supratau. Čia buvo ministras – iš dalies tiktai pritarti, nepritarti. Atsiprašau, čia toks didžiulis triukšmas. Tai visgi noriu pasakyti, kad, jeigu būtų einama tuo keliu, kad visiškai be jokių būtent rodiklių, be motyvacijos patiems gyventojams tiesiog būtų leista atsisakyti, savivaldybės tarybos sprendimu išeiti, atsijungti nuo MBA sistemos, tai būtų turbūt daugiau žalos nei naudos. Jeigu gyventojai tikrai rūšiuos tokiu lygiu, kad iš antrinių žaliavų konteinerių bus galima vežti tiesiai vos ne į perdirbimo gamyklas, tai tada natūraliai MBA nebeliks. Bet jeigu tiesiog politiniu sprendimu dėl išskaičiavimų, tai tikrai būtų didžiulė žala, nes žmonės tiek metų, nors galbūt galime ir kritikuoti, ir visaip tuos MBA įrenginius, kad jie ten buvo pastatyti be reikalo, bet šiandien matome, kad tai yra vienintelis būdas šiek tiek motyvuoti žmones rūšiuoti. Būtent dėl tų, kurie nerūšiuoja, netgi vyksta įvairiausios prevencinės akcijos, kai žmonėms išrašomos baudos, kai jie meta į vieną konteinerį viską. Tai vis tik tai yra turbūt tas žingsnis, nuo kurio žengti atgal būtų daugiau žalos nei naudos. Tikrai šitas kompromisinis variantas yra turbūt geresnis negu nieko, tikrai siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kadangi buvo įvairiai pasisakančių, balsuojame dėl šio kompleksinio pasiūlymo.
Už – 71, prieš – 2, susilaikė 16. Pasiūlymui pritarta.
Taip pat yra dėl šio straipsnio K. Starkevičiaus ir kitų Seimo narių pasiūlymas. Prašau jį pristatyti ir pasakyti, ar tenkina komiteto pritarimas iš dalies.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Pradžioje pasakysiu, kad tenkina, paskui pasakysiu, ką dar reikia padaryti. Mes esame su ministru šnekėję ir su komiteto pirmininke visų pirma kalbėję. Tai čia mes žengiame vieną žingsnį, ką ir pasakė, dėl MBA atsisakymo tuo atveju, jeigu savivaldybės tinkamai rūšiuoja, vykdo nustatytus planus. Tada ir bus galima galvoti apie tai, būtent jau bus suteikta teisė deginti tas atliekas. Tačiau yra vienas „bet“ – reikia, kad mes pasiektume savo valstybėje tikslus, kurie yra. Mes patys turime įsipareigojimų, pirmi įsipareigojimai buvo dar 2023 metais, po to buvo jie pakoreguoti, kiek mes turime atliekų išrūšiuoti. Bet mūsų tikslas ateityje, kad tai būtų tiesiog patikėta daugiau savivaldybėms, kad jos pačios, jeigu įvykdo užduotis, galėtų pasirinkti rūšiavimo būdą ir visiškai atsisakyti MBA, jeigu yra tinkamas rūšiavimas. Tai čia, aš galvoju, grįšime rudenį.
Ir dar viena, taip pat bus ir atsakomybė. Jeigu savivaldybės nevykdys tų planų, tai tada atitinkamai, kaip ir Lietuvai numatytos tam tikros baudos, gali būti ir savivaldybėms, prie šio įsipareigojimo vykdymo taip pat prisidėtų, jeigu jie nevykdytų tų nustatytų tvarkų. Tai čia, sakau, tenkina iš dalies, tačiau pasiliekame rudeniui dar grįžti prie šio klausimo ir toliau diskutuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar galime sutarti, kad tikrai yra 29 palaikantys Seimo nariai? Sutariame be balsavimo. Dabar, pirmiausia, komiteto pozicija.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies. Pačiam principui, kaip ir minėjo gerbiamas Kazys, mes pritarėme, padiskutavome. Siūlome suteikti galimybę savivaldybėms, kurios atlieka rūšiavimo užduotis, atsisakyti antrinio rūšiavimo MBA. Bet šiuo metu siūlome redaguoti pasiūlymą taip, kaip jau ir buvome už jį nubalsavę.
PIRMININKAS. Dabar motyvai. S. Gentvilas – už.
S. GENTVILAS (LSF). Aš nežinau, ar reikia sakyti motyvus, gerbiamas posėdžio pirmininke, nes pasiūlymo teikėjai pritaria iš dalies ir turbūt…
PIRMININKAS. Tai dabar mes vis tiek balsuosime dėl iš dalies pritarto pasiūlymo.
S. GENTVILAS (LSF). Tai gerai, dar kartą akcentuoju: atsiranda galimybė atsisakyti antrinio rūšiavimo tuomet, kai savivalda sugeba pakankamai išrūšiuoti, tinkamai informuodama gyventojus. Ir noriu pasidžiaugti, kad net keturios savivaldybės Lietuvoje jau vykdo europinę užduotį, tai yra 65 % komunalinių atliekų srauto išrūšiuoja jau šiandien. Tai yra įrodymas, kad keturios savivaldybės jau šiandien galėtų iš principo sukūrusios infrastruktūrą atsisakyti, tai yra daugiausia Alytaus regione. Kitoms savivaldybėms, iš dalies pritarus pasiūlymui, atsirastų tos motyvacijos ir, man atrodo, tas kompromisas yra puikus.
PIRMININKAS. A. Skardžius dėl vedimo tvarkos. Ne? Tada prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Aš turbūt dėl paties pirminio pasiūlymo buvau užsirašęs kalbėti prieš. Visgi turbūt tas kompromisinis variantas yra tinkamas ir turbūt motyvuoja savivaldybes siekti tų tikslų. Tikimės, kad tie sąvartynuose augantys kalnai nustos augti, nes vis dėlto tai yra turbūt motyvacija, kad iki nustatyto laiko, panašu, gali reikėti dar įvykdyti ir sąvartynų plėtrą. Vis dėlto Kėdainių rajono savivaldybėje, matome, neturėtų būti priimami tokie sprendimai. Galbūt tai būtų motyvacija tų žingsnių nežengti, nes tai irgi būtų žingsniai atgal. Tai šiuo atveju tikrai kviečiu pritarti tam pritarimui iš dalies. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi iš esmės nebuvo pasisakančių prieš komiteto… Vis dėlto girdžiu, kad yra balsų prieš, tai vis dėlto balsuosime dėl komiteto pakoreguoto autorių pasiūlymo pagal komiteto dalinį pritarimą.
Už – 91, prieš – 4, susilaikė 1. Komiteto patobulintam pasiūlymui pritarta. Dabar replikos po balsavimo, kaip suprantu, – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamieji, iš tiesų rastas kompromisas yra geras ir labai džiaugiuosi, kad prasidėjusi diskusija pasibaigė tokiu kompromisu. Tačiau Kauno mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai smirda, ir jie labai labai smirda. Kauno meras tuo nesirūpina ir šitos problemos mes neišsprendėme šiuo kompromisu. Kauno merui visiškai nusispjauti, kad nafta iš pakrančių bėga į Nemuną, jis negali iškasti, jisai teisiasi su Aplinkos ministerija, kaip ten reikia sutvarkyti tuos dalykus. Lygiai taip pat neinvestuoja ir netvarko mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių. Aš kviečiu ministrą ir Vyriausybę paskelbti ekstremalią padėtį Kaune ir išspręsti, nes ten smirda.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš V. Pranckiečiui paskutiniam suteiksiu repliką, nes labai vėluojame. Posėdyje daugiau replikų nesuteiksiu jokiais klausimais. Prašau, V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Dėkoju. Norėčiau, kad nebūtų skleidžiama netiesa čia, Seime. Kauno meras, tas, kuris buvo ir tada, kai MBA atsidarė, labai aiškiai atidarymo kalboje pasakė: tikiuosi, kad po penkerių privalomų darbo metų ši įstaiga bus uždaryta. Tai prašome neskleisti netiesos.
PIRMININKAS. Kaip sakiau, replikų po balsavimo nebus. Netęskime diskusijų dėl pasiūlymų. Dėl 2 straipsnio niekas nereikalauja balsuoti? Ne.
Toliau dėl 3, 4, 5, 6 straipsnių pasiūlymų nėra. Dėl 7, 8 straipsnių pasiūlymų nėra. Niekas nereikalauja dėl šių straipsnių balsuoti. Statuto nepažeidinėju, nes pirmininkui suteikta teisė replikuoti žodžio nesuteikti, vėluojame beveik valandą. (Balsai salėje) Problema čia visų.
Dėl 9 straipsnio yra S. Gentvilo ir kitų Seimo narių pasiūlymas. Prašau iniciatorių jį apibūdinti.
S. GENTVILAS (LSF). Čia tiesiog dėl įsigaliojimo datos A. Gedvilienės, K. Adomaičio ir mano koreguojama, kas įsigalioja 2026 metais, kas šį rugsėjį.
PIRMININKAS. Fiksuojame, kad 29 leidžiantys svarstyti pasiūlymą yra. Dabar komiteto pozicija.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, komitetas pritarė pasiūlymui: už balsavo 5, 1 susilaikė, balsavusių prieš nebuvo.
PIRMININKAS. Motyvai. K. Mažeika – už.
K. MAŽEIKA (DFVL). Būčiau nekalbėjęs, jei būtumėte leidę per šoninį mikrofoną pasakyti, pirmininke. Žiūrėkite, dabar kolega pasakė, kad Kaune smirda. Tai turbūt jis nebuvo kituose MBA įrenginiuose, nes juose visuose smirda. Iš tikrųjų nuvažiuokite, kas nebuvę, tikrai ten nėra rožinių kvapų. Bet esminis dalykas turbūt, kad pati vieta yra parinkta bloga ir galbūt vadybiniai procesai yra sudėlioti taip, kad vis dėlto ta situacija netenkina bendruomenės. Tikrai turbūt kai kurie yra teisūs, kad vis dėlto taip tęstis negali. Bet negali taryba nuspręsti ir to, kad nerūšiuotos atliekos turėtų būti deginamos. Todėl manau, kad vis dėlto projektas eina gera linkme ir tam tikri saugikliai čia yra.
PIRMININKAS. Pastebėsiu, kad pasiūlymas ne apie smirdėjimą, o apie įsigaliojimo datą. Čia kaip tam tikra alternatyva yra K. Starkevičiaus pasiūlymas dėl kitos datos. Kaip suprantu, K. Starkevičius nereikalauja balsuoti? Tada balsuojame dėl S. Gentvilo ir kitų. Prieš atsirado. Gerai, A. Skardžius – prieš.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pirmininke, jūs turbūt tikrai ten sėdėjote šalia tų, kurie serga kovidu, kad nebesiorientuojate. Sėdėdamas čia, pirmininko poste, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, nematote, nei kas prie mikrofono stovi, nei kas, sakykime, užsirašė kalbėti.
Gerbiami kolegos, iš esmės apie tai. Noras sunaikinti MBA atsirado tada, kai atsirado deginimo įmonės. Tada aiškiai buvo „Lietuvos energijos“ pono N. Rasburskio, buvusio Prezidentės D. Grybauskaitės patarėjo, pasakyta: padėkite sunaikinti tas MBA, jos nereikalingos, jos trukdo mums daryti biznį su deginimo įmonėmis. Aš asmeniškai girdėjau ir atsakau už savo žodžius. Girdėjo turbūt ir Energetikos komisija, ir Ekonomikos komitete buvo aiškiai deklaruota. Tuo tikslu ir eina visi lobistai: kam reikia rūšiuoti? kam reikia atskirti perdirbamas atliekas? Ne! Deginkime, po vienais kodais sukiškime dar, sakykime, ką galima būtų perdirbti po kitais kodais, na, ir varykime viską į tuos pečius, nes gausime tam tikrą kiekį šilumos, elektros ir visa kita. O kad reikia perdirbti – nereikia. Kietojo atgautojo kuro sertifikuoti nereikia, nes tai jau bus prekė, todėl ir kaupiasi tas kietasis atgautasis kuras po MBA.
Lokacijos vietos. Lokacijos vietos buvo parinktos tokios, kokios buvo. Priminsiu, milijardas litų buvo sukišta į MBA statybą, į visų šitų MBA statybą. O kad nėra investicijos, specialiai yra marinami tiek per tarifą, tiek per investicijas į jas, reikalingas ir inovacijai, neskiriant jų, tai yra problema. Dabar jau atsirado galimybė jas pačias, priėmus savivaldybių tarybai, tiesiog panaikinti. Valio!
PIRMININKAS. Taip, balsuosime dėl pasiūlymų, nors pasisakiusieji prieš kalbėjo čia ne apie pasiūlymų turinį, bet…
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėl kurio pasiūlymo, atsiprašau? Čia ne dėl Kazio? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip, balsavo 88: už – 69, prieš – 3, susilaikė 16. S. Gentvilo ir kitų autorių pasiūlymui pritarta. Čia dvi Teisės departamento pastabos buvo, ar pakomentuos komiteto atstovė?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Jos abi redakcinio tikslinamojo pobūdžio, mes į jas atsižvelgėme ir suredagavome. Pritariame.
PIRMININKAS. Teisės departamento pastaboms pritarta. K. Starkevičius, kaip minėjome, pasiūlymą atsiėmė. Tai dėl šio straipsnio niekas atskirai balsuoti neprašo. Baigėme viską aptarti, apsispręsime dėl viso projekto. Motyvai už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Kolegos, visų pirma, visą įstatymo projektą inicijavo tiek Savivaldybių asociacija, tiek LRATC’o asociacija, bendras darbas kartu su Valstybine energetikos reguliavimo taryba tam, kad Lietuvos miškuose nebūtų statybinių atliekų, o gyventojai turėtų galimybę pristatyti savo buitines, statybines atliekas, žaliąsias atliekas į savivaldybių išplėtotas didžiagabaričių atliekų aikšteles. Pavyzdys, šiandien Vilniuje, jeigu jūs tvarkote sodą, nėra aikštelės, kur galėtumėte pristatyti savo žaliąsias atliekas, tai yra didelė problema. Kitur atliekant vonios ar kitą remontą plytelių nėra kur pristatyti iš esmės, nes didžiagabaričių atliekų aikštelių tinklas neišplėtotas. Šiandien mes šituo įstatymu sutariame, kad į vietinę rinkliavą galima įtraukti ir išplėsti didžiagabaričių atliekų aikštelių tinklą, įtraukiamos ir pakartotinio naudojimo aikštelės, tokios kaip Vilniuje „Dėkui“, kur panaudotas vaikiškas vežimėlis atranda antrą gyvenimą ir gyventojai gali pasiimti jį nemokamai.
Drauge atsirado pakeliui ir pasiūlymų dėl MBA pertvarkos. Ačiū Seimo nariams K. Starkevičiui, J. Urbanavičiui, A. Kupčinskui ir V. Pranckiečiui, besirūpinančiam Ramučių gyventojais, kad besirūpindami Ramučių gyventojų problematika inicijavo šitą pokytį. Bet reikia pasakyti, kad „Kauno švara“, Kauno savivaldybė, Kauno RATCʼas turi investuoti į MBA tam, kad pasiektų tuos rodiklius, nes šiandien Kaunas yra vienintelis Lietuvos miestas, kuriame nerūšiuojamos maisto atliekos. Gėda dėl to, kad Kaunui buvo siūloma net ir parama europinė, bet jinai neimta, dėl to smardžios bioskaidžios atliekos vis dar važiuoja į Ramučius ir gadina gyvenimą tenai. Šituo projektu iš esmės sukuriama motyvacija susitvarkyti. Kviečiu pritarti ir ačiū už bendrą darbą.
PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Išties, kaip galima pritarti tam, kad vietinė rinkliava gyventojams didėtų todėl, kad LRATCʼai, turėdami didžiagabaričių atliekų aikšteles, užsimanė apmokestinti jų veiklą ir viską perkelti rinkliavos mokėtojams? Tai tie žmonės, kurie neturi statybinių atliekų, kurie neturi žaliųjų atliekų, negyvena taip prabangiai, kad prie savo buto turėtų pievutę, turės mokėti už tuos, kurie gyvena, sakykime, labiau pasiturimai. Tačiau mane stebina kitas aspektas: S. Gentvilas, kalbėdamas Atliekų politikos forume, išdidžiai pareiškė, kad reiškinio kaip sąvartynai turėtų nelikti, mūsų vaikai tokio reiškinio nežinos. Tai klausimas, iš ko gyvens liberalai?
PIRMININKAS. Už kalbės J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš daugiau užsirašiau kalbėti už, nes tikėjausi, kad mūsų pataisai bus pritarta. Bet tikiuosi, kad rudenį sugrįšime ir surasime tuos kompromisus, tikrai be galo svarbius. Mūsų ir buvo siūlymas, kad vis dėlto rūšiavimas būtų gyventojų vietose, kiemuose, o ne skatintų tą MBA veiklą, kuri šiandien nuodija Ramučių gyventojus, Kauno miesto dalį ir kituose kraštuose esančius žmones. Tikrai aš manau, kad ir lėšų būtų sutaupyta, ir būtų galima investuoti į pirminį tą rūšiavimą ir panašiai. Tai aš dar kartą tikiuosi, kad mes rudenį sugrįžę su didžiuoju paketu tikrai rasime kompromisą ir priimsime reikiamus sprendimus.
PIRMININKAS. Kaip suprantu, A. Skardžius nebaigė pasisakymo, nors per ilgą pauzę darėme.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, yra skirtos 2 minutės. Prašau nepiktnaudžiauti, nesibaigus tam laikui, neišjungti po pirmos minutės. Todėl prašau įjungti mikrofoną ir leisti pabaigti kalbėti.
PIRMININKAS. Nesuprantu, kuo buvo blogas užbaigimas nuo šio mikrofono?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pirmininke, jums turbūt tikrai veikia tas kovidas, prašau įjungti mikrofoną ir leisti pasisakyti dėl motyvų.
PIRMININKAS. Prašom. (Balsas salėje: „Būk sąžiningas, Jurgi!“)
A. SKARDŽIUS (MSNG). Kolegos, praėjusių metų lapkričio mėnesį manęs E. Gentvilas paprašė pakalbėti apie liberalus. FNTT ir STT pradėjo tyrimą dėl Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centro. Išties sumos yra įspūdingos, dėl daugiau negu 1 mln. eurų pasisavinimo nesumokėti privalomi mokesčiai valstybei. Matosi, kad, sukėlus vartų mokestį sąvartynuose, atsirado noras bizniauti, tai yra nelegalūs asmenys atveža į sąvartyną ir tada turi susimokėti didesnes nuobiras tam, kuris stovi prie vartų.
O be išimties beveik visi RATC’ai yra kieno valdomi? Liberalų. Gal vardinti pavardėmis? Gal Vilniuje nežinote pono T. Vaitkevičiaus? Ar nežinote Alytaus regioninio centro vadovo? Išties tai yra ta veikla, į kurią buvo įsitraukę nemažai tiek Elektrėnų, tiek kitų liberalų. Tyrimas nėra baigtas, todėl aš vis dėlto manau, kad tai yra tikrai kažkaip susiję, gerbiamas Eugenijau. Siūlau neiti E. Masiulio keliu, nes kelias yra slidus. Ačiū.
PIRMININKAS. J. Urbanavičius turbūt spėjo pasisakyti. Tada L. Nagienė – prieš.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Man kyla klausimas, o kas prisiims atsakomybę, kai buvo kuriami ir statomi MBA įrenginiai? Kas šiandien atlieka tyrimą dėl šitų išleistų milijardų pinigų?
Šiandien mes sakome: viskas, yra nebereikalingos, nes vienas Kauno sąvartynas nesusitvarko ir faktiškai MBA veikla yra labai prastai vykdoma. Yra priemonių, tegu nuvažiuoja į Pasvalį, tegu susisiekia su Pasvaliu ir pasižiūrės, kaip ten veikia, lygiai taip pat, kai yra kvapai ir panašiai.
Tai aš, iš tikrųjų, pirmiausia esu prieš šitą įstatymo pataisą vien dėl to, kad jūs sakote: taip, skirsime mokestį močiutei, kažkokiam seneliui, o žmogus galbūt gyvenime neturi net žalienų. Jisai vienintelį, ką gal turės, tiktai vieną kitą maišelį bendrų šiukšlių išmesti. Dabar dar stambiagabaričių atliekų aikštelės, kadangi savivaldybės nesusitvarkė, o čia savivaldybė turėtų spręsti tuos klausimus, tai dabar apmokestinkime tuos žmones. Aš iš tikrųjų negaliu palaikyti šito projekto.
Man šiandien keista – dar vienas projektas, po to vyks diskusija, pateikimas. Pasižiūrėkite, kaip yra pateiktas projektas: lygiai taip pat pagal lyginamąjį variantą yra perrašytos tos pačios įstatymo pataisos, kurių straipsniai dar yra šiandien net nepriimti. Nežinau, gal reikėjo teikti vieną projektą ir viską iš esmės svarstyti. Dabar du projektus svarstysime vieną po kito dar kartą. Tai tikrai nepalaikau šito projekto ir siūlau visiems balsuoti prieš arba iš viso nebalsuoti.
PIRMININKAS. K. Adomaitis pasisakys už.
K. ADOMAITIS (LF). Pirmiausia, noriu sureaguoti dėl to, kad mes įtrauksime žaliąsias atliekas į rinkliavą. Manau, tai geras sprendimas. Kaip tik dar ir vakar kalbėjau su gyventojais, kurie iš tiesų niršta ir piktinasi, kad nėra tų žaliųjų atliekų kur nuvežti. Visa tai susiję su sisteminėmis problemomis, kadangi tiesiog nėra kaip tinkamai jas įtraukti į rinkliavos dydį. Tada išeina, kad visos žaliosios atliekos keliauja į parkus ir kaupiamos tenai.
Antras dalykas, dar norėjau sureaguoti į gerbiamą K. Mažeiką. Aš iš tiesų esu apvažiavęs visus Lietuvos MBA įrenginius, išskyrus Klaipėdą ir Marijampolę, esu buvęs devyniuose iš vienuolikos. Tikrai žinau, net kaip kiekvienas kvepia. Manau, ko mes nepadarome šiuo projektu, tai mes neišgirstame tų gyventojų Kaune, kurie iš tiesų aštuonerius metus skundžiasi tais kvapais. Aš suprantu, kad čia gal kreiptis į ministrą ne pats taikliausias yra kreipimasis, nes pirmiausia reikėtų į savivaldybės merą, bet jeigu savivaldybės meras nesiima veiksmų, mes negalime palikti gyventojų su tuo kovoti vienumoje. Mes, bet kuris Seimo narys, atsidaręs langą, jeigu mes uostytume tuos kvapus, turbūt lygiai taip pat pyktume ir būtų mums nesvarbios jokios Europos Sąjungos baudos, jokie rūšiavimo tikslai, jeigu to būtų siekiama kažkaip žlugdant mūsų sveikatą. Nepaisant visų tų pasiektų kompromisų, kurie šiaip yra labai geri ir pagaliau atsiranda iš tiesų savivaldybėms motyvacija tvarkytis, apleisti Kauno, Ramučių gyventojų mes negalime ir čia turi būt pasiekti kažkokie kitokie sprendimai – galbūt Kauno MBA laikinai uždarytas ir visos atliekos vežamos į kitus MBA centrus.
PIRMININKAS. K. Mažeika pasisakys prieš.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Vėlgi įstatymo priėmimo stadijoje pasigirsta siūlymų, tai akivaizdu, kad tai nėra išdiskutuota. Kolegos, su šituo projektu norima grįžti į chaoso laikus, nes pagalvokime, kokia pasekmė būtų, jeigu vienas ar kitas MBA būtų uždarytas toje pačioje savivaldybėje. Daugiausia savivaldybių būtent administruoja stambiagabaričių atliekų aikšteles, tai yra MBA, būtent savivaldybių atliekų tvarkymo centrai ir turi tiesioginį kontaktą su MBA, kur yra smulkinama, kompostuojama ir visa kita daroma. Tai kas turėtų atsirasti? Visi sąvartynai yra administruojami MBA. Visgi, jeigu savivaldybė pasitraukia ir būtent atsisako rūšiavimo, vadinasi, turės atsirasti atskiri sąvartynai? Ar jiems bus atskiri įkainiai? Ir grįžtu prie įkainių, deginimas šiandien kainuoja 55 eurus, šalinimas sąvartyne – 75 eurus. Turbūt suprantamas tų savivaldybių noras pasitraukti ir vežti viską deginti, nes tai yra pigiau ir tiesiog paprastas dalykas.
O kalbant apie tai, kad žmonėms pakils mokestis, ypač turbūt turėtų suklusti tie, kurie net neturi automobilio, bet žino, kad kiekvienas žmogus gali penkias padangas palikti stambiagabaričių atliekų aikštelėje ir už tai turės sumokėti tas, kuris net neturi ir automobilio, už statybines atliekas – lygiai taip pat, ir už visus kitus dalykus. Ar tai yra aplinkosauginis sprendimas? Na, kolegos, manau, kad tikrai ne. Šiuo atveju turbūt tų kompromisų yra mažiau nei naštos perkeliama būtent gyventojams. Turbūt reikėtų kalbėti ne apie perskirstymą, o pirmiausia apie antrinį perdirbimą. Apie tai šioje kadencijoje mes visai negirdime, kad būtų sukurtas bent koks papildomas pajėgumas. Jis tik sunyko. Tai, kolegos, tikrai negalime pritarti tokiam projektui.
PIRMININKAS. K. Starkevičius pasisako už.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų daug emocijų, daug minčių išsakyta, tačiau bandysiu pažvelgti į šią problemą ūkiškai. Labai gerai, kad žengtas žingsnis ir savivaldybėms sudaryta galimybė pačioms spręsti, kokį būdą pasirinkti. Jos dabar galės plėtoti savo surinkimo taškus, įrenginius, plėstis ir tik tada, kai pasieks išrūšiavimo rezultatus, galės galvoti apie deginimą. Tai čia tie, kurie sakote, kad deginimas yra blogis, tai tikrai klystate.
Dar vienas, ką aš noriu pasakyti, nes čia vienas kitas skaičius buvo pasakytas apie kainas, tai dabar yra paprasčiausiai toks vartų mokestis – įvažiuoja ir ten prasideda nuo 100 eurų už toną, o kiek išrūšiuojama, taip nieks ir negali pasakyti. Vieni sako, kad tik 3 % ir vėl važiuoja visi į tą pragaro mašiną deginti. Aš tuo įsitikinau lankydamasis Vilniuje, kai net maišai buvo neišpakuoti, ir mačiau, kai jie buvo vežami tiesiai deginti. Štai dabar toks yra tas atliekų tvarkymas. Jeigu mes pasieksime, kad savivaldybės vykdytų rūšiavimo planus ir jos spręstų, kur tuos likučius padėti, tai, aš galvoju, bus pasiektas geras rezultatas.
Kitas dalykas dėl tų kvapų. Taip, Vilnius jau pradėjo, kiti miestai pradėjo rinkti maisto atliekas ir jų taip pat kol kas negalima mesti į bendrus konteinerius. Kol kas ir Kaune viena iš priežasčių yra tie kvapai ir dėl jų tikrai žmonės teisingai skundžiasi, nes maisto atliekos dar kol kas nerūšiuojamos, bet Kaunas irgi domisi, pradeda jas rūšiuoti ir jau tų kvapų sumažės. Tačiau tikrai rudenį turėsime žengti kitą žingsnį su visiška savivaldybių atsakomybe ir tos, kurios pasieks išrūšiavimo lygį, galės tikrai pasirinkti, kur tas atliekas dėti – ar deginti, ar toliau, aišku, tai, ką galima, deginti, o ką perdirbti, turi būti perdirbama. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Valkiūnas pasisakys prieš.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, Jurgi. Kaip buvęs meras žinau RATCʼų darbą. Nuolat vartų mokestis keliamas, pakišamos savivaldybės ir toliau norima, kaip sakant, savivaldybes išnaudoti, perkelti joms visą darbą. Iš RATCʼų atėmė kas brangiausia – tarą. Taromatų RATCʼai kažkodėl nevaldo. Kaip yra pasakyta, Italijoje mafija valdo šiukšlių surinkimą ir visus procesus. Aš manau, labai teisingai pasakė A. Skardžius, įvardino tas pavardes: vadinamasis senasis E. Gentvilas, matyti, sąžinės dar turi, sąžinė graužia akis, pradėjo trinti akis, tačiau jaunasis S. Gentvilas turbūt jau praradęs sąžinę, kaip sako žmonės, spaudžiame jam sąžinę, o jis sąžinės neturi. Aš manau, kad mes neturime šio proceso palaikyti ir pabloginti žmonių būklės, kad žmonėms vartų mokestis ir savivaldybėms šiukšlių surinkimas dar labai pabrangtų. Todėl orientuokimės į tuos, kurie turi sąžinės ir blaiviai mąsto.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Aš dar prieš balsuojant pasakysiu, kad balsavimo intervalas ir pats posėdis pratęsiamas, kol apsvarstysime visus darbotvarkės klausimus. Balsuosime po kiekvieno projekto. Balsuojame dėl Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų, ar priimame šį įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo, taip… Užsiregistravo 74, balsavo 69: už – 65, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Kadangi Liberalų sąjūdis ir Gentvilai buvo daug kartų čia neigiamai minėti, tai turiu duoti atsakomąjį žodį E. Gentvilui.
E. GENTVILAS (LSF). Kad neigiamai minėti, tai nieko, bet melagingai. Aš noriu pasakyti: nei Vilniaus, nei Alytaus RATCʼo vadovai nėra Liberalų sąjūdžio nariai. Liberalai, antra tezė, negyvena iš sąvartynų ar šiukšlių surinkimo. Trečias dalykas, ne liberalai, o tuometinė Tvarkos ir teisingumo partija vadovavo Aplinkos ministerijai, kai buvo kuriama mechaninio biologinio apdorojimo sistema ir tinklas. Tai partijai tuo metu kaip ministras atstovavo V. Mazuronis, tos partijos narys, ir vėliau vadovas buvo R. Žemaitaitis, kuris šiuo metu yra A. Skardžiaus vadovas, todėl jeigu kas nors ir gyvena iš šitos sistemos, tai tikrai ne liberalai. Aš labai džiaugiuosi, kad J. Razma laiku išjungė A. Skardžiaus mikrofoną, prišnekėjus tokių nesąmonių.
PIRMININKAS. Daugiau replikų nebus. Čia buvo tik atsakymas.
12.58 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3776(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9.2 klausimas – lydimasis Rinkliavų įstatymo 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Trys straipsniai. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kurią komitetas priėmė. Niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių. Balsuojame dėl viso projekto, ar priimame jį.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 73, balsavo 68: už – 63, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.00 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2938 (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 1-12.1 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2938. Svarstymo stadija. Pranešėjas turėtų būti G. Paluckas. Nėra. Kviesčiau komiteto pirmininką. I. Pakarklytė gelbsti situaciją. Prašom. Pateiks komiteto išvadą.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Komitetas svarstė liepos 15 dieną ir nusprendė projektą atmesti, atsižvelgdamas į Vyriausybės nutarimą ir Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime dėl komiteto išvados projektą atmesti.
Už – 88, prieš nėra, susilaikė 3. Projektas atmestas.
13.01 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2939(2) (svarstymas)
Vėl kviečiu pranešėją. Lydimasis Alternatyviųjų degalų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2939(2). Komiteto išvada.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Komitetas tą pačią liepos 15 dieną svarstė ir bendru sutarimu nusprendė pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkui. Taip pat turime išklausyti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą, kurią pateiks A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas turėjo kelerius klausymus, porą svarstymų. Priėmė sprendimą pritarti Alternatyviųjų degalų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, Vyriausybės išvadą ir Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymą, kurį mes vieną pateikėme prie to, kad būtų nurodyti degalai. Mes atkreipėme dėmesį, kad tikslų reikia siekti nekeliant ekosistemų degradacijos pavojaus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė trys Seimo nariai. Kviesčiau labai pagalvoti, ar būtinai reiktų pasisakyti, nes vėluojame pusantros valandos. Aš kviečiu į tribūną R. Vaitkų. Tikiuosi, kad visi kalbės neilgai.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, maždaug daugiau kaip po pusės metų pertraukos projektas grįžta į Seimo plenarinių posėdžių salę. Kaip ir minėjo komiteto pirmininkė, buvo klausymai, svarstymai ir susitikimai su verslo atstovais, suinteresuotomis grupėmis. Ir iš visų girdime, kad transporto sektoriuje reikia mažinti naftos produktų vartojimą.
Vyriausybė birželio mėnesį priėmė nutarimą, kuriuo pritarė Alternatyviųjų degalų įstatymo projektui, pakeitimo projektui. Jame numatyta, kad iki 2030 metų naftos degalų suvartojimas kelių transporte turėtų sumažėti ne mažiau kaip 39 %, lyginant su 2021 metais. Lietuvos valstybės duomenų agentūros duomenimis, matome, kad naftos degalų: benzino, dyzelino, suskystintųjų naftos dujų, kiekis rinkoje auga, jų vartojimas auga. Yra išaugęs netgi iki 45 %, lyginant 2005 ir 2021 metus. Paradoksalu, bet Lietuvos įstatymuose iki šiol nebuvo įrašytas konkretus procentinio naftos degalų vartojimo mažinimo tikslas. Taigi iš esmės ką mes dabar darome, tai tik perkeliame tikslą, numatytą strateginiame dokumente, į įstatymą. Tikslo perkėlimas į įstatymą, kartu įstatymu įpareigojant Vyriausybę parengti priemonių planą šiam tikslui pasiekti, rodo tvirtesnį mūsų valstybės požiūrį ir tikslą. Taip siunčiamas signalas verslui, kad valstybė į naftos degalų vartojimo mažinimą žiūri atsakingai. Tai skatina ir drąsina verslą investuoti į priemones, mažinančias naftos degalų vartojimą, ir į transporto sektoriaus dekarbonizaciją.
Kaip galima sumažinti naftos degalų vartojimą, ar yra įmanoma sumažinti iki 39 %? Priemonių yra įvairiausių, tai – viešojo transporto plėtra. Paskatina didesnį kiekį žmonių persėsti iš individualių automobilių į viešąjį transportą. Tą galiu pasakyti iš savo patirties: Tauragės mieste 46 % padaugėjo viešuoju transportu besinaudojančių žmonių, kai buvo padarytos patogios autobusų stotelės, infrastruktūra, elektrobusų gausa, patogiai išdėstyti važiavimo grafikai. Būtent tuo keliu turėtų žengti ir kitos savivaldybės. Noriu pasakyti, kad, pavyzdžiui, mažame Tauragės regiono mieste šiuo metu yra 26 automobilių įkrovimo stotelės su dvigubomis prieigomis. 2030 metais yra planuojama 101 įkrovimo stotelė. Šis kelias būtent yra tikrai gerasis pavyzdys, kaip turi keliauti visa Lietuva, ir man atrodo, kad Tauragė, kuri garsėja parduodamų automobilių kiekiu… dabar mes planuojame ir einame ta linkme, kad būtų paversta elektromobilių hubu, visą infrastruktūrą būtent dėliojant nuo specialistų parengimo, būtent šita kryptimi.
Didesnis pervežimas geležinkeliu, vidaus vandenų transportu mažintų naftos degalų vartojimą, biometano platesnis naudojimas sunkiajame transporte, pažangiųjų antros kartos biodegalų iš atliekų gamybos naudojimo plėtra, dviračių, pėstiesiems skirtos infrastruktūros gerinimas ir panašiai, mažesnio litražo, mažiau degalų naudojančių automobilių įsigijimo skatinimas ir mokestinių lengvatų taikymas. Galų gale geresnis miestų planavimas, leidžiantis sumažinti kelionių skaičių.
Kam reikia Lietuvai stengtis ir siekti? Ar tai nebus per brangu? Dažnai užduodami tokie klausimai. Galime kalbėti apie klimato kaitą ir atsakomybę ateinančioms kartoms, bet galime tiesiog žiūrėti grynai pragmatiškai į šitą dalyką. Jei nesumažinsime naftos vartojimo, būsime priversti pirkti CO2 kvotas iš tų šalių, kurios tai padarys. Išleisime šimtus milijonų eurų pirkdami kvotas iš kitų šalių, šimtus milijonų eurų mokėdami už CO2 mokesčius, iš kurių pinigai nuo 2027 metų keliaus į Briuselio solidarumo fondą. Šiuos milijonus tikrai verta geriau panaudoti energetinei Lietuvos nepriklausomybei skatinti ir kurti naujoms darbo vietoms, vystant žaliojo transporto infrastruktūrą.
Verslui šis įstatymas, man atrodo, yra pats svarbiausias, nes priėmimas turi lemiamos įtakos įmonių ateities planams, investicijoms. Šiandieną verslas lyg ir raginamas investuoti į tvarius sprendimus, bet nebuvo aiškios krypties. Tai būtent atsinaujinančios energetikos projektus, numatant konkrečius valdžios įsipareigojimus tai daryti, tai pernelyg rizikinga… Todėl tikiuosi, kad per projekto pateikimą, dėl kurio balsavo 93 Seimo nariai, ir tolesnėje stadijoje, ir šiandieną svarstymo ir priėmimo stadijoje tikrai dauguma Seimo narių palaikys šį įstatymo projektą ir pasiųsime aiškų signalą verslui, kad būtent transporto sektoriuje reikia žengti dekarbonizacijos keliu.
PIRMININKAS. Toliau K. Adomaitis pasisako.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, iš tiesų transporto sektorius pasižymi tuo, kad naftos ir degalų suvartojimas tik augo, nepaisant mūsų valstybės visų pastangų. Noriu jūsų paklausti, ką reiškia naftos suvartojimo sumažinimas 39 % iki dešimtmečio pabaigos? Jums, kiekvienam? Vadinasi, iš 5 darbo dienų į darbą savo automobiliu, varomu benzinu ar dyzeliu, galėsite vykti 3 dienas. Likusioms 2 jūs turėsite surasti alternatyvas, ir tai galios visai Lietuvai, ir turėsime čia pasistengti. Kad dabartinės priemonės nėra pakankamos, yra kaip ir aišku, nes nepaisant to, kad priemonių planas yra patvirtintas 2021 metais ar gal dar anksčiau strategijoje, nes naftos sumažinimas tais 39 % yra tebegaliojančiuose Vyriausybės planuose, mes čia nieko tokio ypatingai naujo nepadarome, bet, nepaisant tų patvirtintų priemonių, suvartojimas tik augo. Tai priemonių reikės naujų. Ir turbūt pagrindinis debatas, pagrindinis klausimas, apie ką daug kalbėjo gerbiamas R. Vaitkus, o kokios priemonės mums padės šitą tikslą pasiekti? Ir gal kas svarbu priimant šitą įstatymą, kad mes pasakome, kad priemonės turės būti būtent transporto sektoriuje, negalės atsirasti priemonių kur nors žemės ūkyje, šildant pastatus ar kitur, kad kompensuotų transporto naftos vartojimo sumažinimą, bet būtent transporto narius. Čia iš tiesų aš norėčiau, kad mes, kalbėdami apie priemonių planą, kai kuriuos dalykus užakcentuotume. Aš esu šio įstatymo teikėjas, aš jį palaikau, bet aš tikrai nepalaikysiu kai kurių priemonių taikymo krypčių.
Lietuvoje yra galiojanti alternatyviųjų degalų taikymo sistema, kad kiekvienas naftos tiekėjas tam tikrą dalį savo degalų turi patiekti alternatyviaisiais degalais (šiuo metu, rodos, 7,8 %). Jis teoriškai gali rinkoje įsigyti pigiausią variantą iš alternatyviųjų degalų tiekėjų, kaip jam tą savo tikslą įgyvendinti. Jeigu jis to tikslo neįgyvendina, taikomos baudos, ir tai yra veikianti sistema. Jinai yra produktyvi sistema, kuri padėtų pasiekti mums rezultatų, tiktai reiktų padidinti jos tikslus, kad pasiektume bendrą naftos vartojimo mažinimą.
Tačiau kai įstatymuose atsiranda žodis „privalomas“, tada iškreipiama visa rinka, tada mes sukuriame vartotojams papildomus kaštus, papildomas kainas. Mes jau ir taip esame padidinę degalų akcizą. Kai mes pasakome, kad privalai įmaišyti ten biodegalų, tai biodegalų kaina smarkiai padidėja su nelabai aiškia nauda, tiesą sakant, mažinant naftos suvartojimą. Jeigu mes leisime laisvoje rinkoje konkuruoti elektrai, biometanui, biodegalams, vandeniliui ir leisime pigiausią alternatyvą pasiūlantiems degalų tiekėjams įgyvendinti šiuos tikslus, mes pasieksime ir gerų, klimato kaitos atžvilgiu, tikslų, ir taupysime mūsų gyventojų pinigus, ir sumažinsime taršą Lietuvoje. Bet jeigu mes priemonių planuose rašysime „privalomas“ („privalomas biodegalų įmaišymas“, „privalomas (kad ir) elektros naudojimas“), deja, mes sukursime mini monopolijas, kurios tik išpūs mūsų kainas, ir nežinau, ar tai tikrai padės pasiekti šitą įtvirtinamą tikslą. Ačiū, kviečiu palaikyti įstatymą.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas paskutinis dalyvauja diskusijoje.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Žinote, žiūrėdami į šitokius ir kitus projektus… Kaip ten, yra toks posakis: „Kūdikis gali mirti dar negimęs“. Taip ir su šiuo: tikslai įdomūs, ambicingi, labai ryžtingi, bet su realybe labai prasilenkiantys.
Bet, iš tikrųjų, ko žmonės tikėjosi vien išgirdę žodžius „žaliasis kursas“? Jie visi tikėjosi, kad žaliasis kursas bus vykdomas pyrago principu, o ne botago principu. Dabar jau matome, kad visa tai virsta botago principu. CO2 mokesčiai, dar įvairiausi mokesčiai tik tam, kad žmogus nebeįpirktų degalų, kad nebeturėtų iš ko įpirkti.
Ir kas atsitinka su visa ekonomika, su žmonių pasirinkimu ir visa kita? Realiai ta didžiulė svajonė pusę žmonių persodinti į elektromobilius faktiškai Europoje jau žlugo. Matome, kur sugriuvo elektromobilių pardavimai. Elektromobiliai, taip pat pardavėjai, kurie jais prekiauja, patiria didžiulius nuostolius, turi daryti didžiules nuolaidas, kad kas nors juos pirktų. Realybė yra tokia. Kad ir kaip politikai norėtų, bet realybė yra tokia.
Turbūt visi turime suprasti, kad žmonių nepriversime prievarta. Padarykime tą kurą ar už 3 eurus, ar už 5 eurus, tai, kaip sakant, kaip žemdirbiai atvyko į Vilnių, kai su žaliu kuru norėjo valdantieji pridirbti, taip tada atvyks visa tauta. Iš tikrųjų, dabar turime eiti ne tokiu keliu, kad prievarta turi būti tokia, o turime eiti pyrago keliu. Duokite paramas, duokite kitus dalykus, galimybes pasikeisti, pasidaryti, tai tada gal ir įvyks. Nu dabar labai paprastas pavyzdys: pasikrauti elektromobilį „Ignitis“ stotelėje kainuoja 50 centų. Kas tau krausis ir kas tau pirks tą elektromobilį? Baikite, nebebūkite naivūs. Iš tikrųjų, kam apgaudinėti patiems save? Pavyzdys: savivaldybių autobusų parkai gali gauti paramą tik elektriniams autobusams. Dabar, žiūrėkite, dujinis autobusas, kuris irgi tinkamas pagal žaliąjį kursą, kainuoja 100 tūkst., elektrinis – 300 tūkst., tai vietoj trijų autobusų, kurie būtų mažiau taršūs, mes nuperkame vieną, kuriam netgi krovimo stotelėje galios negali gauti. Tai ir taip aišku, kad ta kryptis pagal botago principą niekur nenuves. Aišku, dabar labai lengva yra balsuoti, nes visa tai numetama kitiems politikams, kurie ateis rudenį. Bet apsimetinėjimas kartais irgi yra politikų dalinis parodymas, kad kažką daro. Kol nebus pyrago, nieko nebus su šiuo projektu.
PIRMININKAS. Diskusiją baigėme. Motyvai, jeigu bus užsirašiusių. V. Pranckietis kalbėtų už, bet jo nėra. V. Valkiūnas kalba prieš.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Jurgi. Teisingai čia Valius pakalbėjo, kad suinteresuoti dėl elektromobilių, visi perdegė kažkaip dėl tų elektromobilių. Čia kalbama apie vandenilį ir kas suinteresuotas, nes vandeniliui pagaminti tiek daug reikia elektros energijos, kad paskui galvoja, kaip tą energiją pagaminti pobrangiai, ir visokius projektus… tie lobistai ir visi kiti, kur nori pasipelnyti iš šito, mes matome. Kažkodėl estai ir latviai neskuba eiti šiuo keliu, nes vandenilis tai nėra amžinasis variklis ir jis dar nesukurtas. Amžinasis variklis, kuris duotų daugiau naudos negu išlaidų. Todėl baikime gal, pailsėkime nuo šitų projektų, nenaudingų mūsų tautai ir skurdinančių tautą. Biudžete nėra lėšų, pati premjerė verkšlena ir finansų ministrė nemoka, nežino, iš kur surinkti lėšų, tai visokias prievoles išgalvoja, visokių naujų mokesčių, o čia mes norime vėl iššvaistyti tas lėšas. Pailsėkite truputį tie entuziastai, siekiantys būti pirmi Europoje, pasaulyje, kai kitos pasaulio valstybės neskuba to daryti. Būkime pragmatiški ir neskubėkime. Paskubėję nieko nepadarysime, tiktai juoką ir nuostolius sau, o ateityje – mūsų vaikams, anūkams. Balsuokime prieš ir baikime daryti nesąmones.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. V. Pranckietis atsirado savo darbo vietoje, tai jis kalba už.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Gal turėtume atskirti tas problemas, kokios ką tik buvo išsakytos ir paskelbtos, ir pasižiūrėti į patį įstatymo projektą, kuriame parašyta, kad tiktai siekiama, nesukeliant ekosistemų degradacijos pavojaus, kad iki 2030 metų kelių transporto naftos degalų suvartojimas, palyginti su naftos degalų suvartojimu 2021 metais, sumažėtų. Jei siekiama, vadinasi, yra tikslas. Tai mes tam tokiam iškeltam tikslui šiandien galime pritarti, galime nepritarti. Siūlau pritarti, nes tai ir yra tik tikslas, kuris nieko nepasako. Kada bus įstatyme įrašyta, kad privalomai turi būti 20 % biodegalų, tada galėsime svarstyti, kam mes čia bandome pritarti. O kada tikslas yra tiktai tokia graži iniciatyva, gal pasiekimas, galbūt išgirdome, ką Europos Komisija pakalbėjo čia dar pavasarį, staiga vieną dieną atsirado tikslas 40 %, bet kodėl mes čia nesumažinome 40 %, dar nežinau. Bet visiškai nesibaiminkime, toks įstatymas nieko neįpareigoja. Galime balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, balsuosime dėl šio projekto, ar pritariame po svarstymo.
Už – 42, prieš – 2, susilaikė 15. Po svarstymo projektui pritarta.
13.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. XIV-2434 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4026(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-4026. Svarstymo stadija. Išklausysime pagrindinio komiteto išvadą, kurią turėtų pateikti A. Pocius. Arvydai Pociau, prašom pateikti išvadą dėl Seimo nutarimo projekto.
A. POCIUS (TS-LKDF). Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė šį teikimą, būtent svarstė liepos 17 dieną. Pritarėme Seimo nutarimo projektui pasiūlydami pakeisti 2 dalies įsigaliojimo datą iš rugsėjo 1 dienos į spalio 1 dieną. Balsavimo rezultatai: už buvo 8, tai pritarta buvo bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ką gi, ačiū. Diskutuoti nėra užsirašiusių. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Balsuosime, ar pritariame šiam projektui po svarstymo.
Už – 65, prieš, susilaikiusių nėra. Pritarta po svarstymo.
13.21 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3638(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Švietimo įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3638(2). Pranešėjas svarstymo stadijoje E. Pupinis pateiks pagrindinio komiteto išvadą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Apsvarstė visą Teisės departamento išvadą, jai buvo iš dalies pritarta, taip pat atsižvelgė į Vyriausybės išvadą, taip pat svarstė ir gerbiamo J. Varkalio pateiktus pasiūlymus. Vienam pirmųjų siūlymų nepritarė, o kitiems pritarė iš dalies ir pateikė savo patobulintą variantą, kuriam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Keli pasiūlymai čia buvo J. Varkalio, bet, jeigu aš teisingai esu informuotas, iniciatorius sutinka su komiteto pozicija, ar kažkurį pasiūlymą norėtų prašyti teikti balsuoti?
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Dėkoju visiems kolegoms, ypač komiteto nariams, kurie patobulino mano pateiktą įstatymo projektą ir pataisas, pasiūlymus, ir kviečiu visus palaikyti ir balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Autorius neprašo balsuoti dėl jo pasiūlymų, galėsime apsispręsti dėl viso projekto tokio, kokį jį jau patobulinęs pateikė komitetas. Aš pats negaliu kalbėti už, J. Varkalys jau iš esmės kalbėjo. Tai balsuosime iš karto taupydami laiką.
Už – 71, prieš, susilaikiusių nėra. Po svarstymo projektui pritarta.
13.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Dariaus Kantaravičiaus skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-4023 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 1-16 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Dariaus Kantaravičiaus skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-4023. Pranešėjas – A. Kabišaitis, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas. Pateikimas.
A. KABIŠAITIS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 73 straipsniu ir atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, Respublikos Prezidentas teikia Lietuvos Respublikos Seimui skirti Kauno apygardos teismo teisėją D. Kantaravičių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.
D. Kantaravičius pasižymi tiek plačiomis teisinėmis žiniomis, tiek ir praktinio darbo patirtimi. Už savo profesines ir asmenines savybes yra gerbiamas ir kolegų teisininkų, ir kitų visuomenės narių. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija teisėjo profesinę veiklą ir teisinio darbo kokybę pripažino puikia. Jo gebėjimus ir pasirengimą dirbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju įvertino ir vienbalsiai balsuodama Pretendentų į teisėjus atrankos komisija. Teisėjo kokybišką veiklą, aukštą profesinę kultūrą, žinias ir turimas savybes įvertino ir savo nuomonėse apibūdino Kauno apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas. Pretendentas Kauno apygardos teismo teisėjo pareigas eina nuo 2019 metų lapkričio mėnesio iki šiol, o nuo 2019 metų sausio iki 2024 metų sausio mėnesio ėjo šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas. Jis taip pat yra dirbęs teisėju ir teismo pirmininku Kauno apylinkės teisme ir Kėdainių rajono apylinkės teisme, teisėju – Jonavos rajono apylinkės teisme. Taigi pretendentas sukaupė ne tik plačią teisėjo praktinio darbo patirtį, bet ir ėjo teismų ir aukštesniojo teismo skyriaus vadovo pareigas.
Teisėjas daug laiko ir pastangų skyrė teismų sistemos veiklai tobulinti. 2016–2020 metais būdamas Teisėjų tarybos nariu vadovavo Tarybos Informacinių technologijų komitetui ir sprendė Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) veikimo ir vystymo problemas, buvo Integruotos baudžiamojo proceso priežiūros komiteto narys. Sukaupta patirtimi informacinių technologijų srityje teisėjas pasidalino su studentais dėstydamas Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete. Nuo 2020 metų iki šiol teisėjas eina Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos nario pareigas.
Susitikimo su Respublikos Prezidentu metu D. Kantaravičius taip pat sudarė nepriklausomo, nešališko, turinčio tvirtą poziciją ir kvalifikuoto teisėjo įspūdį, todėl, įvertinęs visą turimą informaciją, Respublikos Prezidentas mano, kad jis yra pasirengęs eiti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas. Respublikos Prezidentas kviečia Seimą balsuoti už pateiktąjį pretendentą. Dėkui.
PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori jūsų klausti. Pirmasis – V. Bakas. Atsiprašau, ne jūsų klaus, čia yra klausimai kandidatui. Dėkui už pristatymą. Dabar kviečiu į tribūną teisėją.
D. KANTARAVIČIUS. Dėkoju Jo Ekscelencijos Respublikos Prezidento vyriausiajam patarėjui už dekreto pristatymą.
Gerbiamas Seimo posėdžio pirmininke, garbūs Seimo nariai, mano teisėjo darbo stažas yra kiek daugiau nei 16 metų: nuo 2008 metų balandžio mėnesio dirbau Jonavos rajono apylinkės teisme, nuo 2014 metų balandžio mėnesio – Kėdainių rajono apylinkės teisme, kuriam ir vadovavau, nuo 2016 metų balandžio mėnesio ėjau Kauno apylinkės teismo teisėjo ir šio teismo pirmininko pareigas, nuo 2019 metų sausio mėnesio buvau paskirtas Kauno apygardos teismo teisėju ir šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku.
Per visą teisėjavimo laikotarpį teko išnagrinėti tūkstančius bylų, priskiriamų atitinkamai apylinkės ir apygardos teismų kompetencijai, atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, nagrinėti bylas tiek pirmąja instancija, tiek ir apeliacine tvarka, tikrinti žemesniųjų teismų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Praktinio darbo patirtis skirtingų grandžių teismuose atvėrė plačias galimybes praktiškai taikyti žinias, įgytas materialinės baudžiamosios teisės srityje. Yra tekę skelbti nuosprendžius ne vienoje atgarsio ir visuomenės dėmesio sulaukusioje bei plačiai spaudoje aprašytoje byloje, pavyzdžiui, nužudymų, kitų smurtinių nusikaltimų, korupcijos, sukčiavimo stambiu mastu ir kitų turtinių nusikaltimų, neteisėto migrantų gabenimo, narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandos, įvykdytos organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, ir kitose.
Darbo patirtis skirtingų grandžių teismuose taip pat sudarė galimybes išsamiai perprasti visas baudžiamojo proceso stadijas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iki nuosprendžio vykdymo. Tas labai praverčia organizuojant sudėtingų, didelės apimties baudžiamųjų bylų nagrinėjimą teisme, užtikrinant, kad teismo procese jo operatyvumas būtų derinamas su visapusišku ir išsamiu bylai reikšmingų aplinkybių ištyrimu ir išnagrinėjimu, asmenų teisių į tinkamą teismo procesą užtikrinimu.
Greta procesinės teisėjo veiklos – teisingumo vykdymo – beveik dešimtmetį ėjau ir apylinkės teismo pirmininko, ir apygardos teismo skyriaus pirmininko pareigas. Teko tiesiogiai ir asmeniškai dalyvauti 2018 metais vykdant apylinkių teismų stambinimo reformą vienoje didžiausių šalies teisminių institucijų – Kauno apylinkės teisme, kuriant ir diegiant naujus darbo organizavimo instrumentus bei kuriant valdymo sistemas.
Manau, kad teismo administravimo veiklos efektyvumui įtakos turėjo ir dalyvavimas teismų savivaldos institucijų – Teisėjų tarybos ir Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos darbe, sudaręs galimybes prisidėti ir prie visos šalies teismų sistemos tobulinimo, didesnio teisėjų profesinės veiklos vertinimo, procedūrų kriterijų apibrėžtumo, skaidrumo, objektyvumo užtikrinimo.
Aktyvus dalyvavimas tarptautiniuose seminaruose, mokymuose praplėtė mano, kaip teisininko, žinias, supratimą apie teisminio proceso valdymo, šiuolaikinių technologijų svarbą, siekiant užtikrinti asmens teises teisminiame procese.
Esu sąžiningas, atsakingas, iniciatyvus, nebijau naujovių, nekonfliktiškas, įžvalgus, gebu prisiimti atsakomybę, siekiu priimti teise ir morale pagrįstus sprendimus. Esu išsiugdęs gerus bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžius, leidžiančius efektyviai dirbti tiek individualiai, tiek komandoje. Kolegų esu apibūdinamas kaip reiklus sau, vienodai teisingas visiems, darbštus, niekada neatsisakantis padėti, noriai besidalinantis žiniomis ir patirtimi. Manau, sukauptos darbo patirties teismų sistemoje įvairiapusiškumas, turima dalykinė kompetencija, asmeninės moralinės savybės yra tinkamos užimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas. Esu neabejingas savo šalies gerovei, o prie jos didinimo noriu prisidėti siekdamas teisingumo įtvirtinimo ir jo puoselėjimo. Tai įgyvendinčiau objektyviai, nešališkai ir visapusiškai nagrinėdamas bylas, užtikrindamas nusikaltimų prevenciją, vykdydamas teisinį visuomenės švietimą, per žiniasklaidos atstovus viešai paaiškindamas profesinių sprendimų priėmimo rezonansinėse bylose motyvus, ką sėkmingai darau ir dirbdamas apygardos teisme, nes esu paskirtas teisėju spaudai.
Skelbdamas teismo procesinius sprendimus Lietuvos Respublikos vardu noriu būti naudingas šalies žmonėms, teisingai spręsdamas jų teisinius ginčus. Prisidėti prie teisės sistemos tobulinimo, pritaikyti įgytus gebėjimus, žinias, efektyviai dirbdamas Lietuvai. Mano motyvacija dirbti aukščiausios profesinės kompetencijos reikalaujančiame kasacinės instancijos teisme yra subrandinta per ilgą laiką, itin stipri. Suprantu ir tai, kokios apimties atsakomybė tenka einant šias pareigas, todėl tikiuosi, kad jūs, gerbiamieji Seimo nariai, mano kandidatūrai pritarsite. Dėkoju už jūsų suteiktą laiką ir mielai atsakysiu į klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų klausti norės penki Seimo nariai. V. Bakas – pirmasis.
V. BAKAS (DFVL). Laba diena, gerbiamas pretendente. Aš galiu užduoti klausimą? Turiu tokį klausimą kaip tikrai Aukščiausiojo Teismo teisėjui, kaip Teisėjų veiklos vertinimo komisijos nariui, patyrusiam teisininkui. Štai balandžio pabaigoje Teisėjų tarybos pirmininkė ponia S. Rudėnaitė savo interviu kalbėjo, kad šalies vadovas ir jo komanda siūlo teisėju skirti ne pačių geriausių įvertinimų atrankose sulaukusius asmenis ir nenurodo tokių sprendimų motyvų. Ji kalba apie tai, kad valstybė, esant tokiam neskaidriam skyrimo procesui, gali turėti problemų su teisės viršenybės principu. Mano klausimas, kaip jūs vertinate teisėjų atrankos ir paskyrimo procesą? Iš tiesų, konkrečiai jūs tikrai surinkote daugiausia balų, aš pretenzijų neturiu, bet kaip perėjęs žmogus ar jūs pats suprantate kriterijus, kurie taikomi teisėjams? Ir ką, jūsų nuomone, reikėtų keisti, kad teisėjų skyrimo skaidrumas nekeltų abejonių ir visuomenei, ir politikams?
D. KANTARAVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų, Atrankos komisija, mano giliu įsitikinimu, veikia skaidriai, pateikiami kandidatai išreitinguojami profesiniu pagrindu, pagal turimą kompetenciją, vertinami statistiniai teisėjų rodikliai. Šalies Prezidentas nėra saistomas Atrankos komisijos sprendimų, turi teisę pasirinkti nebūtinai pirmą išreitinguotą asmenį. Kas tai galėtų lemti, sunku įvertinti. Bet aš turiu tokią patirtį, mano paties asmeninė patirtis: sutapo Atrankos komisijos sprendimas ir Prezidento sprendimas. Nežinau, ar atsakiau į jūsų klausimą, bet tokie pamąstymai, jog Atrankos komisijos nariai yra sudaromi ne vien iš teisėjų korpuso, tačiau ir iš visuomenės atstovų. Manyčiau, skaidrumas yra esminis principas Atrankos komisijos darbe.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas pretendente, jums tikriausiai yra žinoma vadinamoji riaušių byla. Ji jau vyksta treti metai, ten vos ne 100 kaltinamųjų, dar tiek pat advokatų. Bet mes girdėjome generolą A. Pocių, kuris čia, Seime, kalbėjo, kad tų riaušių oficialiai ir nebuvo, tai tipinis telefoninės teisės rezultatas, kurio pagrindu gimė šita byla.
Kitas dalykas, kurį mes matome: šitos bylos užsakovai, kurie yra mums žinomi, tenai dalyvauja ir kalba, ką nori, teisėjas jų nestabdo, o liudininkai, kurie norėtų pasakyti tai, ką jie galvoja apie šitos bylos pradžią ir eigą, tenai stabdomi ir neleidžiama išsakyti nuomonės. Tai ar šiandien laisvoje, nepriklausomoje šalyje tie dalykai yra toleruotini? Ir jūs, kaip teisėjas aukščiausio, taip sakant, lygio, kaip jūs tai matote? Ačiū.
D. KANTARAVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Sunku man būtų vertinti konkrečios bylos aplinkybes, tačiau pagrindinis kriterijus, kaip teisingai vesti posėdį, yra. Tuo labiau tą bylą nagrinėja, kiek žinau, trijų teisėjų kolegija. Tai pagal Baudžiamojo proceso įstatymą būtent suinteresuoti materialiniu baigtumu kaltinamieji, nukentėjusieji turi platesnes procesines teises negu liudytojai. Tai turbūt galėčiau taip, iš tokios viešosios erdvės vertinti tas aplinkybes, jog būtent kaltinamiesiems ir suinteresuotiems proceso baigtumu asmenims leidžiama daugiau pasisakyti, pateikti pastabų, galbūt procesinio pobūdžio prašymų posėdžio metu, o liudytojas yra asmuo, kuris gali paliudyti būtent bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Deja, Baudžiamojo proceso įstatymas labai riboja liudytojams tokias pastabų išsakymo ar kokių procesinio pobūdžio prašymų pateikimo galimybes. Tai apie procesą tokie būtų mano pamąstymai. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LRPF). Norėčiau, gerbiamas pretendente, pone Dariau Kantaravičiau, pasakyti, kad, klausantis jūsų curriculum vitae, ką jūs papasakojote, tai labai jautriai, nuoširdžiai pakalbėjote apie mokėjimą komunikuoti ir taip toliau. Tai natūralu. Aš tik norėčiau pridėti prieš klausdamas: ir toliau linkiu jums sėkmės veikti drąsiai, neužtempiant, neužtęsiant procesų. O kas yra drąsa pagal E. Hemingvėjų? Tai nebijojimas veikti pagal savo sąžinę.
O dabar klausimas. Mane jaudina jau daug kartų, aš jau dešimt, aštuonerius metus per dvi kadencijas vis užduodu teisėjams, prokuratūrai štai kokį klausimą. STT ar kokia kita institucija įtaria žmogų, vadovą ar specialistą (pavyzdžiui, mediką, yra garsių medikų ir akademikų lygio buvę), tardo. Spauda… Tuoj pat spaudoje paviešinama viskas ir taip toliau. Žmogus laikinai ir sulaikomas, užsitęsia ikiteisminis tyrimas, ypač ikiteisminis tyrimas užsitęsia. Ar nereikėtų jums daugiau pakontroliuoti ir ikiteisminį tyrimą? Ir, kai, sakykime, po ikiteisminių tyrimų teisminis procesas parodo, kad jis nekaltas, niekas net neatsiprašo, žmogus lieka su miokardo infarktu, su sveikatos negalia, praranda darbą arba materialinio turto dalį. Kaip jūs galėtumėte…
PIRMININKAS. Stipriai viršytas laikas.
A. VINKUS (LRPF). …atsakyti man į tą klausimą?
D. KANTARAVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Pagal esamą teisinį reguliavimą, ikiteisminio tyrimo kontrolės funkcija (konstitucinė, beje, funkcija) suteikta būtent prokurorui, kuris kuruoja, kontroliuoja ir vadovauja tam konkrečiam ikiteisminiam tyrimui. Teisme, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, kol yra pradinė bylos stadija, tai teisme ta kontrolė atliekama tik gavus skundus tiek proceso dalyvių, tiek ir kartais prokuroro. Sakyčiau, ikiteisminio tyrimo teisėjas gana aktyviai dalyvauja šia kontrolės forma, sprendžia ir tų skundų pagrįstumą, teisėtumą ir procesinių prievartos priemonių taikymą. Štai, mano supratimu, ikiteisminio tyrimo stadijoje tą kontrolės formą vertinčiau kaip pakankamą, tuo labiau jog skundų, arba stadijos skundų, kartotė eina iki pat apygardos teismo lygmens. Tai štai ne vienas ikiteisminio tyrimo teisėjas ir ne vienas prokuroras priima tam tikrus procesinius sprendimus, tačiau ir aukštesnysis teismas. Tai toks turbūt mano būtų atsakymas į jūsų klausimą, jeigu atsakiau. Ir dėkoju už jūsų šiltus žodžius. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Gerbiamas pretendente, jūs čia sakėte, kad dirbate, jūsų karjera puiki, teismų reformoje dalyvavote. Mums iš regionų žiūrint, ir teismų reformos, ir bankų filialų likvidavimas yra darbo vietų mažinimas regionuose, nes kaip tik reikia kurti, kad palaikytume regionus. Mes, politikai, čia kalbame, kad reikia vystyti regionus, padėti regionams, o, kaip sakant, viena ranka rašome, kad taip reikia daryti, o kita mes likviduojame. Bet klausimas ne apie tai, klausimas apie dirbtinį intelektą. Kokia bus sąveika, vis tiek už penkerių–dešimt metų bus labai didelė įtaka dirbtinio intelekto, kaip jūs pasiruošę sąveikauti ir kaip jūs matote tas perspektyvas, tą objektyvumą tų teismų, pasitelkiant dirbtinį intelektą?
D. KANTARAVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų aktualus klausimas. Dirbtinis intelektas vis labiau paliečia mūsų gyvenimo sritis. Esu įsitikinęs, kad teisėjo, kaip fizinio asmens, dirbtinis intelektas nenugalės. Visgi intelektas negali vertinti ir moralinių dalykų, kurie kartais taip pat turi reikšmę byloje. Intelektą suprasčiau kaip teismų praktikos paiešką greitesniuoju būdu, negu kad turime, sakykime, dabar. Suprasčiau galbūt kaip posėdžių stenografavimą, tas tikrai praverčia, nes aktualiau, greičiau ir tiksliau galima užprotokoluoti tai, ką šnekėjo svarbūs asmenys proceso metu. Suprasčiau dirbtinį intelektą darant įvairius vertimus į užsienio kalbas, nes išties susiduriame procesuose su užsieniečiais, kurie yra tiek kaltinamieji, tiek kartais liudytojai. Daugėja tokių bylų su tarptautiniu elementu ir teismai patiria, sakyčiau, tikrai nemažai finansinių išteklių, fiziškai užsakydami vertimus ir versdami procesinius dokumentus į kitas, ne lietuvių kalbas. Tai čia dirbtinis intelektas, mano galva, padėtų sutaupyti teismams kaštus ir pagreitintų procedūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas teisėjau, pretendente į Aukščiausiąjį Teismą, man patiko jūsų prisistatymas, ypač sudėlioti akcentai, kuomet jūs labai atidžiai, įdėmiai ir aiškiai pasisakėte apie nuosprendžius, skelbiamus valstybės vardu, jūs esate valstybės veidas, įvaizdis, tam tikra valdžia, sakykime, valstybėje. Vis dėlto aš norėjau paklausti apie tas korupcines bylas, kas mums, politikams, ypač skaudu ir vis dar pasitaiko tokių rezonansinių bylų. Ar yra jūsų praktikoje ar teismų praktikoje girdėta atvejų, kuomet prokurorai, jums akivaizdžiai matant, teismams siūlo priimti vienokius sprendimus, kaltinimus, o teismas savo nuožiūra ar teisėjas priima gerokai griežtesnius kaltinimus, tai yra griežtesnius nuosprendžius?
D. KANTARAVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia griežtinti padėtį labiau, negu kad yra pateiktas kaltinimas, tai tokia aksioma turbūt kiekvieno baudžiamąsias bylas nagrinėjančio teisėjo. Be abejo, procese prokuroras, nukentėjusysis netgi gali keisti kaltinimą į griežtesnį, negu kad buvo pirminis, tačiau vis tiek teisėjo pareiga yra įvertinti visą bylos medžiagą ir gali būti pagal įstatymą sudaryta galimybė teisėjui teisti ir pagal pirminį kaltinimą, nebūtinai pagal tą pakeistą antrinį. Tokių dalykų, kuomet yra pakeistas kaltinimas proceso metu, netgi ir apeliacinės instancijos teisme sulaukiame gana dažnai. Tačiau, kaip ir minėjau, pagrindinė išvada ir pagrindinė taisyklė, kad negalima sunkinti padėties asmeniui labiau, negu kad dėl to yra nagrinėjama byla. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui, atsakėte į visus klausimus. Motyvai neišsakomi po pateikimo. Tiesiog fiksuojame pateikimą ir paskiriame kaip pagrindinį Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kaip reikia pagal Seimo statutą. Svarstymą numatome Seimo rudens sesijoje. Priimame bendru sutarimu. Baigiame šį klausimą. Frakcijos susitikimų grafiką pasakys rudenį, nes dabar nepageidavo susitikti.
13.45 val.
Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymo projektas Nr. XIVP-4028 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymo projektas Nr. XIVP-4028. L. Kasčiūnas per šoninį mikrofoną. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Jurgi. Norėčiau paprašyti 30 minučių, pusės valandos, pertraukos. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašymas teisėtas. Frakcijos vardu pusvalandžio pertrauka. Balsuojame.
Balsavo 53: už – 36. Dėl šio klausimo pusvalandžio pertrauka. G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš jau palauksiu, kol jūs paskelbsite naują posėdžio darbotvarkės klausimą.
PIRMININKAS. Aš neskelbsiu, nes posėdžiui toliau pirmininkaus A. Mazuronis.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerai. Palauksiu ir A. Mazuronio.
13.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XI-938 „Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4027 (pateikimas)
PIRMININKAS. Kol ateis A. Mazuronis, darbotvarkės 1-18 klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-4027. Prašom, dabar čia jau jūs skelbkite, kas pageidauja kalbėti per šoninį mikrofoną.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, LRPF). Prašom, G. Burokienė per šoninį mikrofoną.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Pertraukos iki kito posėdžio. Balsuojame. Kas pritariate pertraukai iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate arba prieš, arba susilaikote.
Už – 22, prieš – 34, susilaikė 4. Pritarta pertraukai iki kito posėdžio.
13.48 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4013, Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 3, 31, 32, 4, 7, 111, 121, 182, 22, 30, 32, 33, 34, 341, 342, 343, 344, 347, 348, 3415, 3418, 3423, 3425, 3426, 3428, 3431 straipsnių, šeštojo skirsnio, 5 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 321 straipsniu ir antruoju2 skirsniu įstatymo Nr. XIV-407 14 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4014, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 6, 7, 71, 72, 10, 112 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4015, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 1, 2, 4, 6, 7, 9, 11 straipsnių ir 3, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4016, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6, 9 straipsnių ir 4 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2173 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4017, Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4018, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 47, 84, 85, 94, 95, 99, 102, 105 ir 107 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1022 ir 1023 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-4019, Administracinių nusižengimų kodekso 241, 248, 249, 250, 252, 255, 608 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4020 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas… (Balsai salėje) Kas yra? (Balsai salėje) Jūs dar taip piktai parėkausite, aš išvis nesuteiksiu žodžio. (Balsai salėje, plojimai) Gerai. Darbotvarkės 1-9 klausimo blokas: 1-19.1, 1-19.2, 1-19.3, 1-19.4, 1-19.5, 1-19.6, 1-19.7, 1-19.8, iki 1-19.9 – Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-4013 bei lydimieji. Pranešėjas – S. Gentvilas. Nematau Simono. S. Gentvilo salėje nematau. A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frakcijos vardu paprašyčiau pusvalandžio pertraukos dėl šito klausimo.
PIRMININKAS. Supratau. Balsuojame, kas už pusės valandos pertrauką. (Balsas salėje: „Jau buvo.“) Pertrauka buvo dėl 1-18 klausimo, čia 1-19 klausimo visas blokas. Pertrauka buvo dėl 1-18, dėl 1-19 nebuvo.
Balsavo 63: už – 43, prieš – 15, susilaikė 5. Pusės valandos pertraukai pritarta. Gerai, iš eilės. V. Ąžuolas per šoninį mikrofoną. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Dėl kito klausimo taip pat pertrauka.
PIRMININKAS. Dar nepaskelbiau klausimo.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Tai paskelbkite.
13.49 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 183 straipsnio pakeitimo ir 184, 185, 186 straipsnių pripažinimo netekusiais galios“ projektas Nr. XIVP-4029 (pateikimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-20 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 183 straipsnio pakeitimo ir 184, 185, 186 straipsnių pripažinimo netekusiais galios“ projektas Nr. XIVP-4029.
J. Sabatauskas dabar.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke…
PIRMININKAS. Taip.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …prieš tai buvo balsavimas dėl pertraukos be jokio pagrindimo, nes pranešėjo nebuvo. Savaime būtų nesvarstomas tas klausimas.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, gerbiamas Juliau, klausimas buvo paskelbtas, pertraukos prašymas buvo statutinis. Nesiginčykite, skųskite Etikos komisijai.
G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pertraukos prašau frakcijos vardu iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Dėl 1-20 klausimo – dėl Seimo statuto?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Balsuojame, kas pritariate pertraukai iki kito posėdžio.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 29, prieš – 35, susilaikė 9. Pertraukai iki kito posėdžio pritarta.
A. Petrošius dėl vedimo tvarkos.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš dėl kito klausimo.
PIRMININKAS. Ne. A. Skardžius dėl vedimo tvarkos.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pirmininke, aš…
PIRMININKAS. Jeigu ne dėl vedimo tvarkos pagal Statutą, išjungsime.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pirmininke, aš norėjau pasiūlyti dezinfekuoti vietą, nes kai atsisėdote į J. Razmos vietą, tai ir elgiatės kaip…
PIRMININKAS. Labai ačiū. Pasiūlėte. Jūsų pasiūlymas nestatutinis. Skųskite Etikos komisijai ar dar kam nors.
13.51 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4021 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-21 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4021. Pranešėjas – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos…
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – A. Petrošius. Turbūt pusės valandos pertraukos prašys.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gal nereikia? Dėstau, važiuojame toliau. Pykčiai praėjo. (Balsai salėje) Ne. Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų trumpas įstatymo projektas. Leiskite pristatyti. Reikalingas kolegijoms, kurios rimtai dirba, o ne išdykauja.
Iš tiesų įstatymo projekto esmė yra ta, kad susijungus kolegijoms ir universitetams kai kurios programos nori baigti ramiai gyventi, bet įstatymas sako, kad Vyriausybė nustatyta tvarka ir sąlygomis turi įvertinti visas šitas programas. Iš tikrųjų nėra prasmės įvertinti, kuomet tos programos baigiasi ir daugiau jų nebus. Siūlau pritarti, nes čia jokių problemų nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Pirmoji klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš tiesiog noriu paraginti pritarti šitam projektui, ne klausti, nes tai yra labai reikalingas dalykas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Čia nebuvo klausimo. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Nėra.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (MSNG). Yra. Gerbiamas Edmundai, man keista, kad sakote, kad manęs nėra. Aš čia visada buvau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Jau kitoje vietoje sėdite. Labai atsiprašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (MSNG). Norėjau pasiteirauti, ar tikrai nėra būtinybės įvertinti, nes, viena vertus, tai taip, kaip sakoma, jeigu suteikta galimybė universitetui vykdyti ir jisai vykdo žemesnės pakopos studijas, tai kaip ir turi kompetencijų ir visko. Bet kartu ar nevertėtų įvertinti, ar tikrai pagal tą pačią kryptį, ar nėra kažkokių?.. Kaip sakyti? Gal taip paklausiu, ar tikrai yra būtinybė tam universitetui vykdyti tas kolegines studijas?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų tos programos buvo įvertintos, leidimai buvo duoti, bet tik statusas pasikeičia: susijungia kolegija su universitetu. Universitetas negali ruošti koleginių programų. Tai šiuo atveju pagal poreikį Vyriausybės, pagal kitus kriterijus būtų galima jas ruošti, tačiau pačios kolegijos, susijungusios su universitetais, sako, kad mes tos programos toliau netęsime. Iš tikrųjų nėra prasmės, nes brangiai kainuoja komisijos ir visi kiti reikalai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Projektas yra tikrai reikalingas ir ačiū tiems, kurie pastebėjo. Vis dėlto čia jau konkrečiai liečia mano gimtąjį miestą Marijampolę. Marijampolės kolegija nuėjo būtent tuo keliu. Jeigu nebūtų priimtas šis įstatymas, kiltų iššūkis po susijungimo tęsti studijas, darbus, priimti studentus. Tai turbūt yra tas tiltas, kuris pratęsia ir suteikia galimybę toliau dirbti tiek specialistams, tiek galimybę studijuoti rudenį ateinantiems studentams. Tikrai, kolegos, kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsuojame dėl ką tik pateikto įstatymo projekto. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate arba prieš, arba susilaikote.
Balsavo 78 Seimo nariai, visi 78 balsavo už. Kaip pagrindinį siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
13.55 val.
Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektas Nr. XIVP-3989, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3990 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-22.1 klausimo blokas, projektas Nr. XIVP-3989 bei darbotvarkės 1-22.2 klausimas – lydimasis projektas Nr. XIVP-3990. Pranešėja – S. Lengvinienė. Pateikimas. Andriau, jūs norite per šoninį mikrofoną ar dėl viso pikto čia kaip draudimas stovite? Dėl viso pikto? Supratau.
S. LENGVINIENĖ (DFVL). Laba diena, kolegos. Šiandien stovėdama šioje tribūnoje pristatau Seimo valdybos paskirtos ir mano vadovaujamos ilgiau negu metus dirbusios darbo grupės rezultatą – Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą. Projektą, kuris yra aktualus labai didelei visuomenės grupei. 2024 metų sausio pradžioje beveik 600 tūkst. Lietuvos gyventojų buvo vyresni negu 65 metų, o tai yra kiek daugiau negu 20 % mūsų visuomenės, ir šis skaičius kasmet vis didėja. Džiaugiuosi, kad šiam įstatymo projektui didelę ir aktyvią paramą reiškia senjorams atstovaujančios organizacijos. Šis įstatymo projektas žymi bendrą skirtingų politinių ir interesų grupių darbo sinergiją, bendro vardiklio paiešką. Tarp įstatymo rengėjų yra tiek pozicijai, tiek opozicijai priklausančių Seimo narių. Darbo grupėje aktyviai dirbo ir pastabas reiškė skirtingos interesų grupės, atstovaujančios vyresnio amžiaus gyventojams. Ši Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projekto versija jungia politinę bendruomenę ir, tikiuosi, artėjantys rinkimai to nepakeis. Norėčiau pabrėžti, kad jį pasirašė visi be išimties darbo grupės nariai.
Verta pasidžiaugti, kad Respublikos Prezidentas savo metiniame pranešime pažymėjo tokio įstatymo reikalingumą. Tai dar vienas pavyzdys, rodantis, kad šis įstatymas yra labai svarbus ir reikalingas. Labai tikiuosi, kad Respublikos Prezidentas neliks nuošalyje ir pateiks savo siūlymus įstatymui tobulinti ir skirs laiko bendro vardiklio paieškai. Lygiai taip pat tikiuosi ir iš jūsų, mieli kolegos Seimo nariai, ypač iš tų, kurie galbūt kritiškai žiūri į šį įstatymo projektą. Tikslas yra turėti veikiantį ilgalaikį ir tvarų Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymą, kuris taptų įgalinančiu, o ne dūlančiu stalčiuje įstatymu.
Kai kalbame apie senėjimo politiką, turime suprasti, kad tai yra horizontali politika, apimanti visas sritis, kurios yra svarbios vyresnio amžiaus žmogui. Pripažinsime, kad įstatymas nėra tobulas ir laukia labai intensyvus darbas iki galutinio rezultato. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad rengiant įstatymo projektą tikslas buvo nustatyti bendras šalies vyresnio amžiaus žmonių politikos kryptis, valstybės institucijų kompetenciją, šiai gyventojų grupei atstovaujančias institucijas bei darbo su vyresnio amžiaus žmonėmis principus, nebuvo siekiama detaliau ir smulkiau sureglamentuoti visų įmanomų sričių, kuriose veikia beveik visos šalies ministerijos, tikslas – įgalinti koordinaciją tarp regioninio ir nacionalinio lygmens, tarp institucijų, dabar to labai trūksta. Priėmus įstatymą, vėliau atsirasiantys koordinatoriai tą sugebės užtikrinti ir stipriai prisidės prie vyresnio amžiaus žmonių įtraukties gerinimo. Puikus pavyzdys yra po Jaunimo reikalų politikos pagrindų įstatymo atsiradę jaunimo koordinatoriai, kurių darbo rezultatas šiandien akivaizdus ir labai ryškus, ypač regionuose.
Šie įstatymo projekte atsidūrę punktai atliepia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos siūlymus Lietuvai 2022–2023 metais. EBPO atliko vyresnio amžiaus žmonių padėties studiją. Studijoje atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvoje per 40 % senjorų gyvena vieni, dauguma turi ypač mažą artimųjų tinklą, yra prastas vyresnio amžiaus žmonių ir valstybės institucijų ryšys. Todėl EBPO ekspertai savo išvadose ir siūlymuose teigia, kad yra būtina didinti šios visuomenės grupės dalyvavimą viešajame šalies gyvenime, aiškiai suformuluoti vyresnio amžiaus žmonėms, aiškiai informuoti vyresnio amžiaus žmones apie jiems kuriamas ir prieinamas paslaugas, savivaldybėse paskirti atsakingus asmenis, kurie būtų pagrindiniai jų kontaktiniai asmenys, organizuojantys šį bendradarbiavimą bei iš arti vertinantys esamą padėtį ir lūkesčius. EBPO šalyse pastebima aiški tendencija, kuri atliepia Jungtinių Tautų „Madrido planą“, tai yra aiškiai politiniais įsipareigojimais integruoti senėjimą visose politikos srityse visais valdžios mechanizmais.
Šiek tiek grįždama į darbo grupės priešistorę, norėčiau pažymėti, kad šio įstatymo rengimą padiktavo egzistuojantis poreikis, o ne ambicija. Nors pradinis darbo grupės tikslas buvo reglamentuoti tik trečiojo amžiaus universitetų statusą, vis dėlto, susipažinus su tarptautinėmis praktikomis, išklausius vyresnio amžiaus žmonių interesų grupes, tapo akivaizdu, kad būtinas platesnės apimties dokumentas, nes tik Trečiojo amžiaus universiteto judėjimą reglamentuojančio įstatymo parengimas neatspindėtų visų su vyresnio amžiaus žmonėmis dirbančių organizacijų poreikių ir interesų. Atsižvelgdami į tai, darbo grupės nariai vienbalsiai nutarė, kad, siekiant efektyvaus ir visa apimančio vyresnio amžiaus žmonių klausimų reglamentavimo, Lietuvos teisinėje sistemoje būtina turėti vieną plačios apimties teisės aktą.
Rengiant šį įstatymo projektą, remtasi sėkmingai veikiančiu Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymu, EBPO rekomendacijomis, kitų ES valstybių patirtimi. Įstatymo projekto autorių nuomone, yra svarbu, kad įstatymo projekte būtų numatomos pagrindinės sąvokos, bendrosios politikos nuostatos, principai, ministerijų ir kitų institucijų, kurios yra pagrindinės vyresnio amžiaus žmonių politikos srityje, vaidmuo, atsakomybės ir pavedimai savivaldybėms.
Pristatymui artėjant link pabaigos, norėčiau pabrėžti, kad vyresnio amžiaus žmonės, įgyvendindami savo poreikius, negali toliau būti prašytojai ar remiamieji. Labai svarbu sudaryti sąlygas aktyviam ir sveikam senėjimui, taip užtikrinant galimybes ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimui. Ypač svarbu yra senėjimo politikos koordinavimas, institucijų atsakomybė ir kiekvienoje savivaldybėje turėti bent vieną asmenį, kurio pagrindinis ir vienintelis darbas būtų atsakomybė už šiuos klausimus. Tai leis vykdyti koordinuotą ir nuoseklų darbą su vyresnio amžiaus žmonėmis ir leis jiems aiškiai žinoti, kur kreiptis, norint gauti pageidaujamus atsakymus, patarimus ir pagalbą. Šis įstatymo projektas būtent tai ir atlieps bei suteiks kur kas geresnes galimybes vyresnio amžiaus žmonėms gyventi aktyvesnį, įtraukesnį ir oresnį gyvenimą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja.
S. LENGVINIENĖ (DFVL). Iš karto prašysime Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvados, tvarka, po balsavimo, jeigu pritarsime po pateikimo. Jūsų paklausti nori gana daug Seimo narių. Pirmoji klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Nors ir dirbau šitoje grupėje, noriu pažymėti vieną dalyką, kad vis dėlto tai yra vyresnio amžiaus žmonių politikos formavimo ir formavimosi pradžia, ir visuomenės požiūrio. Bet klausimas yra… Tikrai įvairios senjorų grupės dirbo ir lyg nebuvo aštrių kampų. Ar liko koks aštrus kampas? Gal aš nedalyvavau kokiame posėdyje?
S. LENGVINIENĖ (DFVL). Iš tiesų, dirbant darbo grupėse pasirodė, kad vyresnio amžiaus organizacijų yra be galo daug. Atliepėme poreikius, stengėmės atliepti poreikius kuo didesnio organizacijų srauto, vykdėme įvairius vizitus, darėme respublikines konferencijas su „Bočiais“, su trečiojo amžiaus universitetais. Aišku, tikrai liko nepatenkintų. Kaip jūs žinote, neįmanoma patenkinti visų 600 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių poreikių, bet stengiamės informuoti visus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, iš tikrųjų, kiek teko vakar būti ir konferencijoje, jaučiau, kokią džiugią naujieną jūs pranešėte, kad bus priimtas įstatymas ir kad jis bus teikiamas Seime. Mano klausimas: kiek tai gali kainuoti? Tai vienas dalykas, nes mes kalbame apie tai, kad ir savivaldoje atsirastų koordinatoriai. Jeigu vienas etatas ir panašiai, tai ar jau bus kaip jaunimo reikalų koordinatorius, o gal jį reikėtų sugretinti su šita pareigybe? Tiesiog kiek tai gali kainuoti…
S. LENGVINIENĖ (DFVL). Esame paskaičiavę…
L. NAGIENĖ (DFVL). …iš savivaldybės biudžeto? Tai būtų labai įdomu. Ačiū.
S. LENGVINIENĖ (DFVL). Kadangi darbo grupėje (labai ačiū už klausimą) dalyvavo ir iš Savivaldos asociacijos, esame paskaičiavę, kad metams maždaug kainuotų 2–2,5 mln. etatams įsteigti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiama kolege, išties padarėte didelį darbą išplėsdami veiklas vyresnio amžiaus žmonėms. Labai svarbu, be abejo, to koordinuojančio žmogaus kiekviename regione kompetencijos ir galimybės dirbti. Prašau patikinti, kad tikriausiai bus veikiama tokiu principu, kad vyks konkursas ir per jį, jo pagrindu bus pasirenkamas žmogus?
Ir dar antras klausimas: kaip numatote, kokia vis dėlto galimybė, kad šis jūsų teikiamas įstatymo projektas įsigaliotų kuo greičiau? Kaip sutelkti ir nesusipriešinti su vienomis ar kitomis institucijomis, kas gali būti laukiant ar Vyriausybės išvados, ar atitinkamų sprendimų, kad jau kitų metų pradžioje galėtų startuoti? Ar nujaučiate įgyvendinimo datą? Ačiū.
S. LENGVINIENĖ (DFVL). Labai ačiū, kolege. Ačiū už klausimą. Viltis tikrai yra. Vakar spaudos konferencijoje dalyvavo atstovai didžiausių organizacijų, kurios vienija, pavyzdžiui, Trečiojo amžiaus universitetas – 14 tūkst. žmonių. Jie su viltimi laukia šio įstatymo, laukia koordinatorių, nes mato sėkmės istorijas, kurios dabar vyksta savivaldybėse, priėmus Jaunimo politikos įstatymą. Veiklos akivaizdžiai pasikeitė ir prasiplėtė. Tiesiog aš tikiuosi, aš turiu viltį ir svajonę, kad tas įstatymas bus vienijantis, nes dalyvavo darbo grupėje visų frakcijų atstovai. Tikiuosi, kad ir Prezidentas atkreips dėmesį ir pasiūlys tam tikrus pakeitimus, kad įstatymas būtų tvarus ir sėkmingas. O laikas parodys. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū, aš ne Prezidentas, bet pasiūlymų jau turiu. Ir perskaitysiu jums 3 straipsnio „Vyresnio amžiaus žmonių politikos tikslas ir uždaviniai“ pirmąjį tikslą, kur parašyta: „Vyresnio amžiaus žmonių politikos tikslas – sudaryti sąlygas oriam, aktyviam senėjimui“ ir taip toliau po kablelio. Atsiprašau už tokį tikslą, bet jo tokio būti negali, todėl mano pasiūlymas bus: „sudaryti sąlygas oriam, aktyviam ir sveikam gyvenimui vyresnio amžiaus žmonėms.“
S. LENGVINIENĖ (DFVL). Puiku.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ir žodis „senėjimas“ yra nevartotinas pasitelkiant tokią retoriką. Galėtų būti vartojamas „amžėjimas“ arba kaip nors panašiai.
S. LENGVINIENĖ (DFVL). Taip, sutinku su jumis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Tokia diskusija jau buvo. Tai jums, kaip liberalių pažiūrų atstovei, siūlyčiau nediskriminuoti vienos grupės, nes aš tai grupei priklausau. Ačiū.
S. LENGVINIENĖ (DFVL). Sutinku. Tikrai sutinku. Labai ačiū už pastabą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Sysas. Tuoj, kortelė neįstatyta.
V. PRANCKIETIS (LSF). Pas mane dar veikia.
PIRMININKAS. Kažkaip kortelę, gerbiamas Algirdai, pas jus…
V. PRANCKIETIS (LSF). Mano dar veikia.
PIRMININKAS. Tuoj, tuoj, pabandome. Gal atsiskaitymo kortelę ten bandote?..
A. SYSAS (LSDPF). Ne, ne, ne.
PIRMININKAS. Va, prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Dažniausiai kontaktas būna ne ten, kur reikia, arba būna, kad jo nebūna. Ačiū, pirmininke. Tai mano klausimas būtų su šiek tiek pirma… Man atrodo, kad ne tokie įstatymai lemia žmonių gyvenimus, nes yra Konstitucija ir yra aibė priimtų įstatymų. Mano klausimas būtų: ar skaitėte pirmąją Teisės departamento pastabą? Esminę. Kam reikia dar vieno įstatymo, jeigu jau dabar, taip sakant, senjorų gyvenimą reguliuoja dešimtys ir šimtai įstatymų? Kam reikalingas segregacinis įstatymas? Ačiū.
S. LENGVINIENĖ (DFVL). Visiškai pritarčiau jums, bet mūsų darbo grupės visų metų veikla parodė ir EBPO išvados parodė, kad labai trūksta koordinavimo tarp nacionalinio ir regioninio lygmens institucijų. Tai yra pati didžiausia problema. Didžiųjų miestų senjorų, vyresnio amžiaus žmonių organizacijos prieina prie informacijos daug lengviau negu regionų senjorai. Tam šis įstatymas ir reikalingas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, noriu pratęsti kolegos V. Pranckiečio mintį apie politkorektiškumą, ar senėjimas, ar amžėjimas ir panašiai. Ar jūs nebijote tų politkorektiškumo stebėtojų, sergėtojų, kad jūs žmones rūšiuojate į tokias grupes? Prisimenu, kai aš neseniai pasakiau čia, Seime, „jaunas politikas“, tai buvau paauklėtas, kad diskriminuoju žmones pagal amžių. Tai vienas dalykas.
Antras. Jūs rašote: „vyresnio amžiaus žmonės nuo 60 metų“ ir skliaustuose rašote „įskaitytinai“. Ką reiškia tas „įskaitytinai“?
Ir antra. Ar susipažinote su E. Eriksono psichosocialinės raidos tyrimais? Jis septintą grupę išskiria nuo 40 iki 65 metų, kad tai generatyvumo ir stagnacijos amžius. Ar jūs susipažinusi su E. Eriksono tyrimais?
S. LENGVINIENĖ (DFVL). Žinote, aš esu parašiusi mokslinį darbą ir labai daug tyrimų atlikusi esu, kartu ir dėl amžiaus tarpsnių. Galime ginčytis iki begalybės, tikrai, jūs, kaip mokslininkas, irgi tą žinote. Bet iš tiesų ką norėčiau pasakyti apie 60 metų tarpsnį – labai ilgai diskutavome ir čia bendra darbo grupės nuomonė buvo, kad 60 toksai… Kalbama apie priešpensinį šitų žmonių įtraukimą. Tiesiog galbūt grubiai pasakysiu – pasiruošimas pensijai. Tai bendru sutarimu darbo grupė ir pasirinko šitą sąvoką.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis… ne, K. Vilkauskas nebenori klausti. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Dėl motyvų už – E. Pupinis. Gerbiama Silva, ačiū, jau viskas. Jau galite į savo vietą eiti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų pritariu šiems įstatymų projektams. Teko dalyvauti grupėje. Gal ir taip, galima pritarti ir gerbiamam A. Sysui, kad atskiri įstatymai reglamentuoja tam tikrus dalykus: arba pajamas vyresniems žmonėms užtikrinantys socialiniai įstatymai, arba, tarkime, tam tikras paslaugas, taip, bet iš tikrųjų yra problema, kaip ir čia buvo pasakyta, iš tiesų nors Lietuva viena, bet situacija, žiūrint į savivaldybes, labai skirtinga. Šiuo atveju tikrai reikalinga tam tikra koordinacija, kuri galbūt atlieptų tai, kad visoje Lietuvoje situacija būtų vienoda. Neminėsiu aš savivaldybių, bet vienos savivaldybės iš tikrųjų iš esmės gali išlaikyti net ir tam tikrus specialistus, kurie padeda ir pagelbėja, o kitos savivaldybės net nesugeba suteikti patalpų jų veiklai. Šiuo atveju įstatymas šiek tiek sureguliuos tuos santykius, kad vis dėlto Lietuvoje bent požiūris į senjorus būtų daugmaž vienodas ir iš tikrųjų paskatintų savivaldybes vienodai veikti. Galbūt ir tuos koordinatorius, kurie bus savivaldybėse, pamokysime. Aišku, prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos taip pat yra Koordinacinė taryba, kuri turbūt aktyviau turėtų veikti tam, kad vis dėlto pagyvenusių žmonių veiklos ir kitų dalykų sąlygos būtų kuo geresnės.
Aišku, mes pradėjome nagrinėti šitą problemą nuo Trečiojo amžiaus universiteto pasiūlymų. Vėlgi ir šioje srityje situacija gana nevienoda, nes kai kuriose vietose trečiojo amžiaus universitetai gerai veikia, kitur, na, pagailima ir finansų, ir kitų dalykų. Šiuo atveju, manau, diskusija dar laukia galbūt apie šių įstatymų patobulinimą, tačiau jie reikalingi tam, kad vis dėlto situacija kiek įmanoma suvienodėtų visoje Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš įstatymų projektus pasisako A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai reikia padėkoti žmonėms, kurie metus diskutavo, susitikinėjo, rašė. Jeigu šitas įstatymas turi išspręsti vienintelę koordinavimo problemą, tai nereikia šitame įstatyme 17 straipsnių iš tuščio į kiaurą pilstyti, nes Lietuva ir taip pirmauja Europoje pagal įstatymų kiekį, kurį mes kepame, po to nesilaikome. Įrašykime į Užimtumo tarnybos… Užimtumo įstatymą, kad turi būti senjorų koordinatorius kiekvienoje savivaldybėje, ir taškas. Tai bus greičiau ir logiškiau.
Aš jums noriu priminti, prisimenate, prieš aštuonerius metus mes priėmėme Šeimos pagrindų įstatymą? Ar jau dabar visose savivaldybėse vienoda situacija, požiūris į šeimas? Taigi ne tai nusprendžia. Taip ir senjorų gyvenimą nuspręs ne šitas įstatymas. Jeigu bus pajamų, tai bus didesnės išmokos, didesnės pensijos, lengvesnis priėjimas prie sveikatos. Tie patys trečiojo amžiaus universitetai puikiausiai veikia. Bet jeigu jiems būtų duotas didesnis finansavimas, jie aprėptų dar daugiau. Dabar dažniausiai tik miestuose.
Tokie įstatymai nesprendžia problemų nei pagyvenusių, nei jaunų žmonių, nei dar kokių. Čia yra tipiškai segregacinis įstatymas pasidėti paukščiuką, kad mes priėmėme įstatymą, kuris dabar reguliuos vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą. Nė velnio jis nereguliuos, niekas iš esmės nepasikeis, nes už visko stovi pinigai. Ir klausimas: 2,5 mln. daug ar mažai? Aš manau, jeigu tie pinigai būtų skirti, kaip sakiau, tiesiogiai savivaldybėms ir įsteigti etatams, – ir visas klausimas, nereikia priiminėti įstatymų. Tikrai neužsižaiskime su įstatymų leidyba.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Algirdai. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsuojame dėl ką tik pristatytų dviejų įstatymų projektų. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate arba prieš, arba susilaikote.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai, balsavo 61: už – 59, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymų projektams po pateikimo yra pritarta.
Turime apsispręsti dėl komitetų. Dėl pagrindinio, tai yra dėl projekto Nr. XIVP-3989, kaip pagrindinis siūlomas skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl 1-22.2 klausimo – lydimojo projekto Nr. XIVP-3990 pagrindiniu komitetu siūloma skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, kaip pagrindinį. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ir dėl lydimojo papildomu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Tuojau, minutėlę. Galime pritarti kaip papildomam Socialinių reikalų ir darbo komitetui? Galime pritarti.
Kažką dėl komitetų? V. Targamadzė per šoninį mikrofoną.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Švietimo ir mokslo komitetas kaip papildomas.
PIRMININKAS. Švietimo ir mokslo komitetas dėl abiejų įstatymų projektų?
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Dėl vieno. Dabar dėl kurio, nežinau. Dėl švietimo, dėl pirmo.
PIRMININKAS. Dėl pagrindinio. Kaip papildomą Švietimo ir mokslo komitetą dėl pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3989. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
14.17 val.
Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymo projektas Nr. XIVP-4028 (pateikimo tęsinys)
Išsiaiškinome su šitais įstatymų projektais ir baigėsi pusės valandos pertrauka dėl 1-17 klausimo – dėl Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymo projekto Nr. XIVP-4028. Pranešėjas – L. Kasčiūnas. Pateikimas.
Jūs per šoninį norite reaguoti į kažką? Pertraukos dėl šio jau nebegalima prašyti, jau buvo pertrauka. Dabar norite, ar?.. Ne? Dabar norite? Ne. Ne dabar norite? Dėl prieš tai buvusių klausimų, atsiprašau, pristatytų pranešėjos S. Lengvinienės, ji pati prašė Vyriausybės išvados. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
Dabar klausimas, kurį jau ką tik pristačiau, projektas Nr. XIVP-4028. Prašom, Laurynai, pristatyti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Mielieji, ateiname su strateginiu projektu įkurti Lietuvoje, Žemaitijoje, dar du mums be galo reikalingus poligonus. Dažnai tenka išgirsti klausimą, kam to reikia, kodėl dabar? Tai iš karto atsakau į klausimą, kam to reikia.
Mūsų kariuomenei reikia treniravimosi erdvių. Žemaitijos brigada, Žemaitijos pasididžiavimas, du batalionai, esantys Šilalėje ir Tauragėje, Kęstučio pėstininkų batalionas, Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas, realiai neturi teritorijų, kur galėtų vykdyti savo kovinį rengimą. Kariuomenė, kuri nesitreniruoja, kuriai sudėtinga atlikti kovinį rengimą, negali būti visavertė. Tai yra be galo svarbus dalykas.
Iškart galiu pasakyti labai paprastą dalyką. Kai VGT prieš gerus metus paprašė įvertinti vietas poligonams, šitiems papildomiems poligonams, kariuomenė ėmėsi darbo ir prieš gerą mėnesį atnešė rezultatus, atliktą karinį vertinimą, kokios teritorijos būtų daugiau ar mažiau tinkamos kariniam poligonui įrengti, ieškant galimybių, kad ten būtų daugiau valstybinės žemės, apeinant kiek įmanoma privačias sodybas ir kitus jautrius faktorius. Buvo pasiūlytos trys teritorijos, dvi iš jų jums šiandien pristatomos, viena buvo Kretingos rajone, bet dėl gyventojų gausos jos buvo atsisakyta. Taigi tas spaudimas, kad reikės kuo daugiau treniravimosi erdvių, poligonų, bus nuolatinis. Daugėja sąjungininkų ir natūraliai tas spaudimas bus. Todėl noriu iškart pasakyti, mielieji, kiekvienas krašto apsaugos ministras, kuris eina pareigas, gavęs tokį vertinimą, turėjo ir turi apsispręsti. Mano irgi galėjo būti apsisprendimo pobūdis labai paprastas: matau laiką, matau gegužę, matau birželį, matau liepos mėnesį, matau artėjančius rinkimus ir aš galėjau šitą klausimą padėti į stalčių, bet tai būtų nesąžininga mūsų kariuomenės atžvilgiu. Ir tą reikia padaryti. Tą padaryti reikia lanksčiai, draugiškai, įsivertinant viską ir panašiai. Ką aš noriu pasakyti? Jeigu mes šiandien kaip nors sustabdysime procesą (aš tikiu, kad nesustabdysime, – mes jį pradėsime), tai naujam ministrui, kad ir kas jis būtų, ar D. Šakalienė, ar D. Gaižauskas, ar V. Ąžuolas ir panašiai, reikės iš karto spręsti šitą klausimą. Nes tik po priesaikos ateis kariuomenė ir pasakys: mes turime turėti treniravimosi erdves. Tai šioje vietoje tą fiksuokime. Tai dėl to, kodėl dabar ir kodėl to reikia?
Taigi teikiame jums įstatymų projektus pripažinti šias teritorijas ypatingos valstybinės svarbos projektais, Tauragės, Šilalės karinių poligonų įkūrimą, įskaitant jų infrastruktūrą; nustatyti teisinį reguliavimą, užtikrinantį skubų poligono įkūrimą; sudaryti galimybes poligonui įkurti ir statybos darbų procedūras sutrumpinti iki šešių mėnesių vietoje penkerių metų.
Dabar keli dalykai, kuriuos irgi reikia žinoti: kariniai poligonai – tai karinės teritorijos. Jose Lietuvos kariuomenė atlieka karinius mokymus ir pratybas. Karinių poligonų teritorijos nebus aptvertos tvoromis, tačiau jos bus pažymėtos įspėjamaisiais ženklais. Kariniuose poligonuose planuojamos karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos, tik taktinio judėjimo ir manevravimo pratybos. Todėl gali būti laikinai ribojamas eismas poligonų teritorijoje, suteikiant pirmumo teisę karinei technikai, arba užtikrintas susisiekimas kitais artimiausiais keliais. Bus statomi tik pavieniai statiniai, nebus įrengtų šaudyklų. Miško kirtimai bus atliekami tik tiek, kiek reikės užtikrinti karinės technikos manevravimui ir taktiniam judėjimui. Preliminariai jau įsivertinome, kad gali reikėti išretinti apie 5 %, tik apie 5 %, miško ploto. Naudojamos būtų tik imitacinės šaudymo priemonės, tačiau aktyvūs veiksmai būtų gana trumpi ir keliamas triukšmas trumpalaikis, nedažnas.
Aplink poligono teritorijas numatoma 100 metrų apsauginė zona, kurioje draudžiama statyti, rekonstruoti statinius, įveisti miškus, vykdyti sprogdinimo darbus ir kitus darbus, tik jei tai trukdys krašto apsaugos veiklai ir jos apsaugai. Iškart noriu pasakyti, kad apsvarsčius bus galimybė 100 metrų apsaugos zonos atsisakyti kai kuriais konkrečiais atvejais.
Medžiotojų būreliams naudojant sumedžiotų gyvūnų išteklius medžioklės plotuose, kurie bus paimami visuomenės poreikiams, bendradarbiavimo sutartimis bus užtikrinta galimybė atlikti populiacijos gausos reguliavimo darbus šiuose poligonuose, esant būtinybei, medžiotojams reguliuoti gyvūnų gausą šiose teritorijose. Svarstome ir ieškome galimybių rasti kitų medžioklės plotų.
Poligono teritorija nebus uždara lankymuisi. Apie trumpalaikius ribojimus dėl vykdomų pratybų gyventojai bus informuojami. Gyventojų naudos, remiantis kitų poligonų patirtimi, sąrašas: vietos gyventojams pagerės susisiekimas, bus sukuriama papildomų darbo vietų, skatinamas vietinis verslas ir, kas labai svarbu, skatinamas regiono žmonių pilietiškumas.
Dar galiu pridėti, kad esame pasirengę analizuodami, vertindami išbraukti tų poligonų kraštuose esančias sodybas, kapines ir rekreacines zonas iš poligono erdvės, jeigu mes susėdę gražiai visi susitarsime.
Tai tiek to pristatymo. Kartu su manimi yra tikrai labai stipri profesionalų komanda tiek Krašto apsaugos ministerijos, tiek kariuomenės, tiek Aplinkos ministerijos, tai mes pabandytume visi kartu darniai atsakyti į jūsų klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori gana daug Seimo narių. Pirmasis klausia R. Vaitkus.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ačiū ministrui už pristatymą. Aiškesnis pristatymas ir aiškiai išdėstyta daug mums rūpimų klausimų, ko mes neišgirdome 15 dieną, kai buvo komanda ir viceministras. Tikrai buvo neatsakyta į daugelį klausimų. Be abejo, jūs daug prisižadėjote, yra, kaip sakant, stenograma, įrašas, bet teisiškai daug kur trūksta aiškaus reglamentavimo, netgi dėl lengvojo manevrinio poligono. Jisai po kiek laiko gali atsidurti ir būti kitokio statuso.
Tai klausimai būtų… Turiu daug klausimų, bet tikriausiai čia gal tik į keletą atsakysite. Buvo vienas iš tokių klausimų, išreikštas gyventojų: ar bus skubos tvarka atliekamas poveikio aplinkai vertinimas? Vis dėlto šitai labai svarbu. Būtent įvertinus poveikio aplinkai nuostolius, žalą, būtų galima tuomet žiūrėti, kam ir kaip kompensuoti, ir šituo remiantis būtų galima tai daryti.
Antras klausimas: ar bus reglamentuojama, teisiškai žiūrima būtent dėl poligono statuso? Dabar jis yra apibrėžtas kaip mažasis manevrinis, lengvasis manevrinis poligonas.
Trečias klausimas. Ar bus ieškoma sutarimo su medžiotojų būreliais? Jūs jau atsakėte, bet mes norime, kad būtų atskiru sutarimu tai išdėstoma.
Paskutinis klausimas: ar bus keičiamos (taip pat jūs šiek tiek atsakėte į tuos svarbiausius momentus), įmanoma keisti poligono ribas?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas kolega. Pirmiausia, noriu tikrai padėkoti. Aš suprantu, poligonai nėra paranki tema nei politiškai, nei ministrams, kurie eina į šitą temą, nei vienmandatininkams, esantiems tuose regionuose, nei merams. Tauragės vienmandatininkui, tai yra jums, ir merui noriu padėkoti. Nors ir jautėte, na, tam tikrą, sakykime, sujudimą visuomenėje, laikėtės, sakykime, tokios tikros valstybinės pozicijos. Tai leidžia dabar mums visiems kartu ieškoti tam tikrų sprendimų. Tikrai aš tikiu, kad jūs būsite tas, kuris galės kai kuriuos dalykus pasiūlyti svarstymo stadijoje, reglamentuojant konkrečiau visus jautrius dalykus.
Atsakau dėl teisinio reglamentavimo. Mes pasirengę svarstymo stadijoje, teisininkai irgi pasirengę, jums padedant. Galite vesti procesą, siūlyti tam tikrą apibrėžimą, kad būtent poligonas galėtų būti aiškiai identifikuotas kaip manevrinis, kaip taktiniams veiksmams skirtas poligonas. Tokiu atveju, jeigu mes tai įtvirtiname įstatyme, rašome visa tai, kiek įmanoma, tada visa tai reiškia, kad tai yra įtvirtinta teisės akte. Kitaip tariant, taip, į šitą klausimą dėl teisinio poligono statuso atsakau teigiamai.
Dėl medžiotojų būrelių. Žinau, kad kariuomenė jau kontaktuoja su medžiotojų būreliais. Ką tikrai padarysime, tai atskirus susitarimus su būreliais dėl normų, pusiausvyros palaikymo. Bet, kaip ir minėjau, ieškome ir kitų galimybių, kad kompensuotume kitose vietose, kurios nepatenka į poligoną, bet yra netoli. Kalbamės su urėdija dėl tokių galimybių.
Dėl poveikio aplinkai vertinimo. Aš galbūt tada paprašyčiau… Prašau, viceministre.
K. ŠETKUS. Pirmiausia, atkreipsiu dėmesį, kad poveikio aplinkai vertinimas šituo atveju nėra privalomas. Tačiau taip pat labai svarbu, kad, prieš atrenkant teritorijas, vienas iš svarbiausių elementų ir kriterijų buvo įvertinti gamtines vertybes, kurios yra tose numatomose teritorijose. Numatomos poligonų teritorijos yra atrinktos pagal tai, kur saugotinų vertybių yra mažiau, kur įvairių kitų elementų, saugotinos gyvosios gamtos yra mažiau. Šituose poligonuose jų gausa tikrai nėra tokia didelė kaip kitose teritorijose, tačiau, iš kitos pusės, lygiagrečiai po poligonų steigimo bus bendradarbiaujama su Saugomų teritorijų tarnyba. Yra sutarimas, ir kiekvienu atveju bus, esant poreikiui, sudaromos apsaugos sutartys arba kiti dalykai, kas leidžia išsaugoti gamtos vertybes ir poligonų teritorijose.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tik trumpai primenu dvi taisykles šioje salėje. Pirma: klausti – 1 minutė, atsakyti – 2 minutės. Antra, dar svarbesnė taisyklė: prieš atsakinėjant būtų gerai, kad prisistatytumėte, kad protokoluotojas žinotų. Tai jeigu tai dabar galėtumėte padaryti, būtume labai dėkingi.
K. ŠETKUS. Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.
PIRMININKAS. Supratau. Toliau klausia… V. Bukausko nematau salėje, A. Palionio nematau. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kolega, jūs tikrai jau senokai politikoje esate ir žinote, kad blogiausia yra tuomet, kai politiko žodžiai skiriasi nuo politiko darbų. Jūs dabar iš tribūnos kalbate apie tai, kad reikia draugiškai veikti, reikia tartis, kalbėtis, bet kol kas matome tik buldozerį ir jūsų nedalyvavimą susitikime su bendruomene. Jūs vis dėlto esate ministras, apie savo išvykas, kuriomis dabar bandysite pasiteisinti, jūs žinote, jūs tikrai galėjote susiderinti laiką, susitarti su bendruomene, ateiti ir Seimo nariams pristatyti. Jūs to nepadarėte. Dabar klausimas: kokios kitos vietovės buvo svarstomos kaip galimos poligonų vietos ir kodėl buvo pasirinktos būtent šitos teritorijos, o ne tos kitos, kurios buvo svarstomos?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Agne. Aš tiktai noriu priminti vieną tokį paprastą dalyką, vis dėlto didžiausią traumą patyrėme dėl poligonų steigimo praeitoje kadencijoje, gerbiama Agne, kai jūs buvote valdančiojoje daugumoje. Priminsiu jums didelį bandymą įkurti labai didelį, ne tik manevrinį, bet ir didelį poligoną Žemaitijoje. Deja, bet, matyt, tai nebūtų labai korektiška, padarius didelę klaidą, o čia nėra didelė klaida. Taip, buvo galima bendrauti daugiau, sutinku dabar šiek tiek kelti kartelę. Deja, bet ta trauma tęsiasi iki šiol, žinokite, ir tą gali paliudyti daug žmonių. Tai šiuo atveju tiesiog elkitės savikritiškai, gerbiama Agne. Čia dėl buldozerio.
Kodėl šitas? Jeigu žvilgteltumėte, kur yra Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas ir kur yra Kęstučio pėstininkų batalionas, tai jie yra Tauragėje ir Šilalėje. Tai šalia esantiems batalionams turėti treniravimosi erdves yra visiškai logiškas sprendimas. O, kaip pristatymo metu sakiau, buvo dar vienas svarstymas, buvo Kretingos rajonas, bet dėl gyventojų gausos, pirmiausia dėl privačios nuosavybės gausos, jo buvo atsisakyta. Jeigu jūs manęs paklaustumėte kaip krašto apsaugos ministro, ar Lietuvai reikėtų dar, be šitų kuopos plius dydžio poligonų, kažkada Lietuvai turėti didelį poligoną, aš turėčiau visiškai atvirai pasakyti, kad nesiskirtų žodžiai nuo darbų, – taip, reikėtų. Taip, reikėtų ir reikės. Taip, jeigu šitų mes nepadarysime, patikėkite, turėsime labai rimtų iššūkių dėl parengties. Kitaip tariant, čia yra labai rimtas klausimas, miela Agne, todėl tikrai labai labai laukiu jūsų palaikymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, istorija neprasideda 1991 metais – istorija yra senesnė. Kai čia buvo sovietų okupantai, tai poligonų buvo pristeigę gana daug. Taip, steigė neklausdami, ką galvoja žmonės, ar jiems ten patogu, ar ne, tiesiog steigė tuos poligonus ir, sakykime, labai apdergė tą Lietuvą, paliko tikrai liūdną situaciją po viso šito, po savo išsikraustymo, po kariuomenės išėjimo. Tai dabar norėtųsi, gerbiamas ministre, kad nepriklausomos Lietuvos kariuomenė elgtųsi atsakingai ir jūs, kaip krašto apsaugos ministras, kad vis dėlto visi tokie sprendimai, strateginiai sprendimai, kurie palies kiekvieną ten gyvenantį žmogų, būtų derinami ir būtų kalbamasi su jais. Reikės ginti žmones, nes politikai, kariuomenė nėra savaime sau dirbantys, jie yra Lietuvos žmonių ir teritorijos gynybai skirtos struktūros. Tai kodėl jūs įsivaizduojate, kad kariuomenė užsimanė ir mes dabar nuspręsime be žmonių, nesikalbėdami su jais, arba, kaip jūs sakote, nuotoliniu būdu?
PIRMININKAS. Laikas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Artūrai, pirmiausia linkėjimai R. Žemaitaičiui, labai pozityviai veikia, padeda kariuomenei. Labai ačiū. Ir Lietuvos gynybai, kaip visada. Beje, naratyvas, kuris buvo kurtas, kad čia steigsime poligoną ir taps taikiniu, tai žinau, kur jis prasidėjo, mes rankraščius turime, kada nors parodysime, kai kažkur judėsite į priekį. Tai čia tiesiog pamąstymui apie tai, su kuo jūs dirbate ir kam jūs atstovaujate. Deja, bet tą reikėjo pasakyti.
Kitaip tariant, noriu pasakyti paprastą dalyką, kad, be abejo, kalbėtis reikia daugiau ir tą darysime. Taip, kalbėtis reikia daugiau ir tą darysime. Ir mes, matote, dabar jau demonstruojame tai, kad ir padarysime kartu. Sakau, yra didžiulis skirtumas tarp Tauragės, kuri tikrai reagavo labai dalykiškai, labai konstruktyviai, valstybiškai, ir galbūt kitų politinių jėgų. Šiuo atveju mes, manau, sutelksime jėgas ir padarysime bendrą darbą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Tuo atveju, jeigu nebus siūlymo pratęsti klausimams ir atsakymams skirto laiko, tai paskutinioji klausia A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Noriu pasidžiaugti, kad jūs taip džiaugiatės Tauragės rajono savivaldybės meru ir vienmandatėje rinktu Seimo nariu, kadangi jūs tai aptarėte, bet, deja, su visuomene tas aptarimas įvyko tik pirmadienį, liepos 15 dieną. Ir natūralu, kad bendruomenė turėjo labai daug klausimų. Deja, vis dėlto daugelio atsakymų mes neišgirdome. Dėkoju iš tikrųjų dalyvavusiam viceministrui ir kariuomenės atstovams. Bent jau kariuomenė turėjo labai konkrečius atsakymus, kurie, aš manau, dalį tikrai bent jau nuramino.
Nevertinčiau jūsų pasakymų, kad kažkokios politinės jėgos čia kažkur labai kišasi. Iš tikrųjų tauragiškiai supranta geopolitinę situaciją ir kariuomenės poreikius. Tiesiog jiems natūraliai kilo labai daug klausimų. Aš manau, kad čia mes vienu žingsniu atsilikome su komunikacija, tiesiog elementariai bendraudami su bendruomene, nes žmonėms iškilo labai didelių klausimų, kodėl derinta su meru ar dar su kažkuo, bet su jais visiškai apie tai nekalbėta. Tai manau, kad čia buvo toks nekoks, na, nekokia pradžia.
Klausimas mano labai paprastas: ar jūs tikrai manote, kad šitas projektas yra parengtas taip ir ten nereikia nei saugiklių sudėti, nei apibrėžti, sakykime, kas tai yra, kaip sakė kariuomenės atstovai, lengvasis manevrinis poligonas, ar nesikeis jo pobūdis? Jeigu tas projektas būtų išsamiau parengtas, aš nemanau, kad tada kiltų ir klausimų. Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Miela Aušrine, aš atsiprašau, kad nepasakiau gero žodžio apie jus. Tikrai. Žinau, kad dalyvavote. Ne, ne, ne, atleiskite. Tikrai kai kalbu apie jėgas, tai ne apie jus ir ne apie jūsų atstovaujamą jėgą. Tikrai. Pasirašau.
Saugiklius, kaip ir minėjau, aprašysime įstatyme, kad bus manevrinis, taktinis poligonai. Netgi kai kurias jautresnes vietas galėsime šiek tiek iškirpti. Pasirengę kalbėtis, sėsti prie stalo ir padaryti, kad būtume, na, rastume tą pusiausvyrą. Aš manau, kad tą pusiausvyrą mes tikrai, Aušrine, su jūsų pagalba, su jūsų dalykiškumu, konstruktyvumu ir žavesiu pasieksime.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. L. Nagienė…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mažeikiuose mes nieko nedarome.
PIRMININKAS. …matau, per šoninį mikrofoną.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš… Labai ačiū, ministre, žaviuosi jūsų pasisakymu. Bet aš noriu paprašyti, kad dar 5 minutes. Ir aš labai noriu paklausti, jeigu leistumėte. (Balsai salėje) 5 minutes pratęsti.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, kolegos. Kęstuti, būkime objektyvūs, ministras labai plačiai atsakinėjo ir labai mažai Seimo narių spėjo paklausti. Klausimas aktualus ir skaudus visiems. (Balsai salėje) Žiūrėkite, galime be balsavimo dar 10 minučių klausti? Galime? 10… Labai daug užsirašė. Labai plačiai atsakinėjai, trumpiau atsakinėk, blemba.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tai klausimai rimti.
PIRMININKAS. Galime 10 minučių? (Balsai salėje) Mes jau 2 minutes ginčijamės. 10 minučių, būkite geri. Negaliu prašyti? Gerai, 10 minučių. Labai ačiū. Dar 10 minučių. A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). 5 minutes.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Siūlome 5 minutes, bet klausia tik opozicija tada.
PIRMININKAS. Sutarkime, tada trys opozicijos nariai paklausia, kiek minučių bus, tiek. Ministras labai plačiai atsakinėja. Gerai?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerai, trys opozicijos atstovai.
PIRMININKAS. Gerai, trys opozicijos atstovai. Sutariame. Derybos įvyko. Trys opozicijos atstovai. Taip, L. Nagienė vietoje K. Mažeikos. V. Semeška? O V. Semeška opozicijos atstovas? Perėjo jau, kažko nežinau? Ne. Tai…
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų noriu paklausti, ministre, ar nemanėte ir negalvojote, sakysime, su Pabaltijo kitomis šalimis, su Latvija kartu steigti poligoną… (Būtent vienas mano klausimas.) …bendrąjį, bendrą, nes čia yra vis dėlto nedidelis poligonas – 7 hektarai… 7 tūkst. hektarų, tai čia nėra didelis, kur buvo 35 tūkst. Tai viena.
Ir kiek yra numatyta lėšų, kaip planuojate kompensuoti? Aš paskaičiavau, kai kurios lėšos turėtų būti nemažos, net ir sodybos nugriautos turėtų būti, tai man tokie keli konkretūs…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ponia Laima, aš pabandysiu dėl Latvijos atsakyti, o pats po to kreipsiuosi dėl kompensavimo ir biudžeto. Tai Latvija. Iš tikrųjų idėją pats esu prieš porą metų pasiūlęs. Latvijoje daro didelį poligoną, didžiausią Baltijos šalyse, turi tokią idėją. Ir buvo idėja iš tikrųjų kažkaip iš Šiaurės Lietuvos bandyti jungtis. Tas latvių poligonas yra netoli Lietuvos, bet vis tiek apie 20 kilometrų, ir ten jau eina labai daug infrastruktūros, labai daug įvairių arterinių kelių, kur, matyt, būtų labai sudėtinga. Aš esu kalbėjęs šiek tiek su Latvijos gynybos ministru apie tai, kad jeigu mes turėtume regioninį poligoną, tai ir sąjungininkams pritraukti, ir mūsų abiejų tautų kariuomenėms dirbti ir treniruotis būtų ypatingas dalykas. Bet gana tolimas reikalas, galiu iškart pasakyti. Kalbėtis pradėjome, bet dar iki kokio nors sprendimo yra gana toli.
Dėl lėšų, prašau.
PIRMININKAS. Kas dėl lėšų? Tik prisistatykite.
R. PLEŠKYS. Laba diena, krašto apsaugos viceministras R. Pleškys. Dėl šitų lėšų iš principo bus daromas vertinimas, individualus kiekvieno sklypo vertinimas, jie bus vertinami pagal rinkos vertę, tai yra tiek pastatai, tiek žemė, tiek miškas, ir tada pamatysime, kiek reikia kompensuoti, ir tokiu būdu bus kompensuota. Dabar iš tikrųjų lėšų kaip tokių nėra numatyta, nes neturime iki galo visų verčių įvertintų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Valkiūnas.
K. MAŽEIKA (DFVL). Aš užsirašęs.
PIRMININKAS. Atsiprašau, Kęstuti, nebuvo sąrašo.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Duokite kaimynui.
PIRMININKAS. Atsiprašau, Valdemarai. K. Mažeika ir tada Valdemaras.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Gal nematote sąrašo, bet viskas gerai, jau mes čia dirbame ilgiau. Labai trumpas klausimas.
Ministre, visi suprantame, gerai, kad jūs pripažįstate komunikacijos spragas dėl šio klausimo, bet kada pats planuojate apsilankyti, nes čia jums buvo tokių priekaištų, artimiausiu metu susitikti su tomis bendruomenėmis, žmonėmis, kurie ten ir parašų daug surinkę, ir taip toliau, ir turbūt pateikti tuos pliusus žmonėms, bendruomenėms, organizacijoms, galbūt tiems patiems medžiotojams, nes tų minusų, panašu, tikrai yra. Turbūt šiuo atveju tikrai norėtųsi palinkėti, kad būtų 99 % laimingų ir surastų kompromisų, o galbūt net ir visas 100 %. Tai sėkmės jums. Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš atsakysiu dėl apsilankymo. Kai tik pasidarysime namų darbus, truputėlį apsibrėšime poligoną pagal poreikius, nes tikrai dirbsime dabar tokiu ekspertiniu lygmeniu, ar ne, kai jau su medžiotojais rasime tam tikrus susitarimus ir modalumus, ar ne, kai jau turėsime tam tikrus praktinius sprendimus, manau, bus galima atvažiuoti ir juos pristatyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas Kęstuti, už jus jau L. Nagienė buvo paklaususi, tai čia išėjo toks lengvas konfūzas. (Balsai salėje) Ji už jus pasisakė prieš tai.
V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Svarbu, kad nebūtų neapykantos tarp suolo draugų. K. Mažeika gavo žodį. Džiugu.
Gerbiamas ministre, čia Žemaitijos brigada, Žemaičių partija, kažkoks separatizmas, nežinau, kas bus. Bet klausimas apie tai, kad tie poligonai – triukšmas. Šalčininkų rajone dabar dunda, ar ten baltarusiai triukšmauja, ar ten lietuvių pusėje poligonas prie Šalčininkų. Ten žmonės. Ar čia nebus, kad irgi dundės už kelių dešimčių kilometrų? Kaip ten bus, nes žmonės irgi išgyvena, kad ten triukšmauja, miegoti neduoda, ramiai gyventi? Kaip yra?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Žiūrėkite, jeigu kalbame apie tas didesnes pratybas tuose dviejuose poligonuose, jos bus apie 50 dienų per metus, čia maksimumas. Natūralu, kad kažkiek laikino triukšmo bus. Bet tai nebus šaudymo poligonas – jis bus manevrinis, taktinis, tai bus tik imitaciniai sprogmenys. Manau, kad tai gana ribotas efektas. Manau, drauge kažkaip galime įveikti.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas ministre. Į pabaigą pradėjote labai glaustai atsakinėti. Jeigu nuo pradžių taip būtumėte, išvis būtume suspėję daug darbų nuveikti.
Pasisakymai dėl motyvų. Ne, Guoda nenori. Pasisakymai dėl motyvų. Už – R. Vaitkus.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pasisakau už, bet išsakydamas ir tauragiškių bendruomenės nuomonę, kuri nėra tikrai vienareikšmiškai už. Bet aš tikrai keisiu savo nuomonę, jeigu nebus laikomasi pažadų, ir balsuosiu prieš svarstymo ir priėmimo stadijose, jeigu tai, ką šiandieną žadėjo ministras iš tribūnos… O pažadų buvo tikrai labai daug, faktiškai į visus klausimus buvo atsakyta teigiamai: kad tarsis su medžiotojais, kad tarsis su gyventojais, kad koreguos rekreacines zonas, pakeitimus padarys. Tas tikrai labai svarbu Tauragės bendruomenei ir gyventojams. Gražūs ežerai, gražūs pėsčiųjų takai. Reikia 150 hektarų tiesiog iškirpti. Manau, tas kompromisas bus.
Dauglaukio bendruomenės prašymas, kuris yra įteiktas. Visiškai šalia gyvenvietės ribų, šalia sklypų eina šito poligono teritorija, geriant kavą galima pavaišinti bandele kareivį. Tai šitaip negalėtų ir neturėtų būti.
Manau, savivalda taip pat neturėtų likti nuošalyje. Keičiant, koreguojant poligono teritoriją arba keičiant statusą privalu derinti su savivalda, su taryba. Šitas statuso pakeitimas ar kitokių įstatymų projektų turėtų būti savivaldos lygiu, taip pat ir Seimui balsuojant. Mes turime suprasti, kad atėjus valandai x neturime būti susipykę. Dabar matau tokį truputį susipriešinimą Tauragės visuomenės ir tai yra visiškai natūralu, kadangi, kaip ir sakė, buvo padaryta komunikacinių klaidų ir nevisiškai, ne iki galo pristatyta poligono reikšmė. Aišku, aš visiškai suprantu, kad to reikia, kad 30 kilometrų, 35 kilometrai iki Rusijos sienos. Mes turime tai suprasti. Būtent aš balsuosiu prieš… už, bet, kaip ir sakiau, jeigu sąlygos nebus išpildytos…
PIRMININKAS. Laikas.
R. VAITKUS (LSF). …mano pozicija tikrai keisis. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Suprantame iš tikrųjų ir tą pačią geopolitinę situaciją, ir Lietuvos kariuomenės poreikį, vis dėlto aš esu įsitikinusi, kad Krašto apsaugos ministerija galėjo tikrai pateikti tobulesnį įstatymo projektą, apie ką dabar kalba ministras, kad jį keisime, tobulinsime, atsižvelgsime. Manau, jie tą tikrai gali dar padaryti. Todėl šiandien kviečiu balsuoti prieš ir lauktume iš Krašto apsaugos ministerijos naujo projekto su tais visais pasižadėjimais, kuriuos ministras įvardijo. Manau, tikrai turi būti aiškumas, tikrumas, įsipareigojimai, skaičiai – viskas sudėta jau dabartiniame projekte, neduodant, kaip sakoma, dar kokių pažadų. Manau, normalu būtų teisėkūros procese turėti kokybišką įstatymo projektą. Šį kartą kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Labai dėkui, išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIVP-4028, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 61, prieš – 4, susilaikė 10. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinį komitetą siūloma skirti Aplinkos apsaugos komitetą. S. Gentvilas per šoninį mikrofoną.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, tiesą sakant, čia mažai susiję su aplinkosauga, kaip ir pristatė krašto apsaugos ministras, tai iš tikrųjų nacionalinio saugumo klausimai, todėl siūlyčiau pakeisti pagrindinį į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.
PIRMININKAS. Tą patį. Prašau, V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kadangi tai kaimiškosios teritorijos, tai maloniai prašome įtraukti ir Kaimo reikalų komitetą.
PIRMININKAS. Dėl komitetų dar kas nors norite pasisakyti? A. Pocius, prašom. Arvydai, prašom.
A. POCIUS (TS-LKDF). Kadangi miškai, laukai ir žvėrys yra globojami Aplinkos ministerijos, taip pat kaip ir mūsų Aplinkos komiteto, manau, kad jie labai puikiai ir gerai bendradarbiauja. Tai gali būti kaip pagrindinis, o NSGK bus kaip antras komitetas.
PIRMININKAS. Žiūrėkite… A. Gedvilienė per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Kaip gerbiamas kolega A. Pocius įvardino, mes atsakingi už viską ir norime būti kaip papildomas komitetas.
PIRMININKAS. Norite papildomas būti. Žiūrėkite, galime bendru sutarimu kaip pagrindiniam pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui? Galime. Kaip papildomi siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas ir Kaimo reikalų komitetas irgi. Kaimo reikalų komitetui kaip papildomam pritariame? Pritariame bendru sutarimu. Dėl komitetų išsiaiškinome. Svarstyti siūloma rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl vedimo tvarkos G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Replika po balsavimo. Norėčiau ministrui, kadangi jūs esate toks bendruomeniškas, tikrai nebūtų buvę tokių didelių… tokio didelio ažiotažo, jeigu jūsų atvažiavusi komanda būtų atsakiusi nors į vieną žmonėms rūpimą klausimą. Nesiųskite daugiau nekompetentingų žmonių į rajonus, ten ne durni žmonės gyvena – protingi, ir jie supranta, kas ir kaip vyksta. Prisiimkite atsakomybę jūs irgi.
PIRMININKAS. Palaukite, nerėkite. Gerai. A. Skardžius per šoninį mikrofoną. Dėl dezinfekcijos ar dėl vedimo tvarkos?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, neišdykaukite. Replika po balsavimo. Gerbiamas ministre, išties negalima statyti vežimo prieš arklį. Žmonėms yra daug rūpimų klausimų, bendruomenei rūpi, rūpi daug. Išties, viskas turėtų būti, sakykime, socialiai atsakingai, kad ir tie svarbūs dalykai daromi. Tiesa, gerbiamas R. Žemaitaitis dėkoja jums už linkėjimus ir prašė perduoti linkėjimus M. Murzai.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, išsiaiškinome dėl šito įstatymo projekto.
14.50 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4013, Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 3, 31, 32, 4, 7, 111, 121, 182, 22, 30, 32, 33, 34, 341, 342, 343, 344, 347, 348, 3415, 3418, 3423, 3425, 3426, 3428, 3431 straipsnių, šeštojo skirsnio, 5 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 321 straipsniu ir antruoju2 skirsniu įstatymo Nr. XIV-407 14 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4014, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 6, 7, 71, 72, 10, 112 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4015, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 1, 2, 4, 6, 7, 9, 11 straipsnių ir 3, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4016, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6, 9 straipsnių ir 4 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2173 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4017, Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4018, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 47, 84, 85, 94, 95, 99, 102, 105 ir 107 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1022 ir 1023 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-4019, Administracinių nusižengimų kodekso 241, 248, 249, 250, 252, 255, 608 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4020 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimų blokas – Atliekų tvarkymo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4013 bei visi lydimieji nuo 1-19.1 iki 1-19.8 klausimo. Pristato aplinkos ministras S. Gentvilas. Pateikimas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami Seimo nariai, Vyriausybės vardu teikiame šešių įstatymų projektų paketą. Tai yra susiję iš esmės su Europos Sąjungos įvairiomis atliekų tvarkymo direktyvomis, bet kartu iš esmės norime pagerinti apmokestinamų gaminių atliekų tvarkymo padėtį, tai yra tų gaminių, už kuriuos atsakingi gamintojai, importuotojai. Tai trumpai norėtume pristatyti prezentacijos formą, šiek tiek pakeitimų esmę, problemas, sprendimus, rezultatus.
Šiandien matome, kad įmonės, kurios tiekia produkciją į rinką, apmokestinamus gaminius, ne visada gali pasirinkti skirtingas organizacijas savo atsakomybei įgyvendinti, todėl didiname konkurenciją tarp organizacijų, įtraukiame trečiųjų šalių įmones į mūsų atliekų tvarkymo sistemą. Tikimės beveik šimtaprocentinio įtraukimo tų importuotojų, kurie įveža į šalį gaminius, arba gamintojų, kurie gamina Lietuvoje gaminius.
Dabar pereičiau per keletą sričių, sektorių, arba atliekų srautų. Šiandien, deja, Lietuvoje, jeigu nueinate į paežeres, paupius arba aplink garažus, tai padangų kiekis miškuose yra vis dar per didelis. Pagrindinė problema, kad gamintojai, pardavėjai, kurie Lietuvoje parduoda padangas, arba naudotų padangų importuotojai, nedalyvauja ir nemoka sistemai pinigų, kad jos būtų surinktos iš autoservisų arba įmonių, kurios parduoda. Tai iš esmės keičiamas finansavimo modelis, kad įvežamų padangų importuotojai ir pardavėjai Lietuvoje 100 % finansuotų sistemą. Taip mes turėtume visišką padengimą pinigų suma, nes po to tokios fiktyvios įmonės kaip „Ekologistika“ sudega dėl to, kad sistemoje nėra pinigų, kuriais sumokėtų už tokių padangų sutvarkymą. Mes turime daug fiktyvaus tvarkymo ir daug nesutvarkytų padangų.
Antrasis pavyzdys yra alyva. Šiuo metu už alyvos sutvarkymą sumokėti mes esame įpareigoję gamintojus, importuotojus, bet faktiškai surenkame tiktai 55 % panaudotos alyvos. Tai reiškia, kad greičiausiai yra sudeginama, išlaistoma ar neaišku, kur dingsta maždaug 10 tūkst. tonų surinktos alyvos. Tikslai yra stipriai ambicingesni, kad mes 2030 metais surinktume 80 % alyvos. Tad numatome tiek baudas, tiek didesnius įpareigojimus alyvos prekybininkams ir importuotojams.
Elektros ir elektronikos įrangos surinkimas. Vėlgi mes surenkame tiktai maždaug pusę elektronikos prekių, dažnai paimame iš žmonių namų, priimame į stambiagabaričių atliekų aikšteles. Visgi per mažos užduotys, todėl importuotojams ir pardavėjams atsiranda kur kas didesnė atsakomybė finansuoti savivaldybių stambiagabaričių atliekų aikšteles, daugiau baudų ir sankcijų už užduočių nevykdančius importuotojus ir gamintojus.
Kita Lietuvoje didelė sritis – tai importuotų automobilių sutvarkymas arba nudėvėtų automobilių sutvarkymas, vadinamųjų eksploatacijai netinkamų transporto priemonių sutvarkymas. Lietuva yra padėvėtų automobilių remonto šalis ir matome, kad iš esmės, ardant automobilius, dalis automobilių detalių yra neigiamos vertės. Vadinasi, jeigu susidaro neigiamos vertės atliekos, kas įvyksta tada aplink garažų bendrijas, aplink remonto dirbtuves? Buferiai išmėtomi po miškus. Tai vyksta dėl to, kad automobilio importuotojas arba automobilio gamintojas, kuris parduoda naują automobilį Lietuvoje, nėra sumokėjęs pakankamai pinigų atliekų tvarkymo sistemai, kad šita atliekų tvarkymo sistema apmokėtų neigiamą atliekų vertę turinčių atliekų sutvarkymą. Aplink garažų bendrijas arba mažus garažiukus mes matome tiesiog nusiaubtus miškus dėl to, kad tiek naujų automobilių pardavėjai, tiek importinių dėvėtų automobilių pardavėjai nesumoka iš tikrųjų už kai kurių automobilių korpuso detalių sutvarkymą.
Kitas pavyzdys yra pakuočių tvarkymo sistema. Kalbant apie ją, čia daug pokyčių yra įgyvendinta, bet viena iš sisteminių rizikų, kuri dar likusi, tai visuomenėje, ypač verslo visuomenėje, žinoma „Metrail“ istorija, kai 1 tūkst. 800 Lietuvos įmonių buvo nuteistos didele bauda. Jos buvo kolektyviai nubaustos už tai, kad gamintojų organizacijos nesugebėjo sukontroliuoti perdirbėjų ir viena iš perdirbėjų – „Metrail“, nesutvarkiusi tinkamai atliekų, užkrovė didelę naštą tūkstančiams Lietuvos įmonių. Sprendžiame tą sisteminę problemą, leidžiame gamintojams aktyviau kontroliuoti savo organizacijas, organizacijoms leidžiame prižiūrėti atliekų tvarkytojus.
Žemės ūkiui labai aktuali problema, kad šiandien, pirkdami augalų apsaugos produktus, ūkininkai negali sutvarkyti jų pakuočių, maždaug penktadalis pesticidų, augalų apsaugos produktų, priklauso nelegaliai, arba šešėlinei, rinkai. Ūkininkams sunku surasti, kas sutvarkytų produkcijos pakuotes, tai mes su „CropLife Lietuva“ esame sutarę su didžiaisiais importuotojais, kad jie prisiima atsakomybę iš ūkininkų surinkti nemokamai pakuotes ir pasirūpinti jų perdirbimu. Taigi atsiranda gamintojų atsakomybės principas ir už augalų apsaugos produktus, o tai leis ūkininkams nebesirūpinti savo augalų apsaugos produktų pakuočių perdirbimu ir kartu sumažinti šešėlinę rinką, nes ūkininkai bus garantuoti, kad jeigu jie perka legalią produkciją, tai turės galimybę ir sutvarkyti savo pakuotes.
Teismų taikoma praktika parodė, kad, dažnai nedeklaravus arba pavėlavus sumokėti taršos mokesčius, jie didinami dvigubai, todėl įstatymais, keisdami Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą, mes numatome, kad iš esmės pavėlavus arba nedeklaravus taršos mokesčio privaloma sumokėti dvigubą sumą, taip sankcionuojant, nes iki šiol įstatyme buvo faktinė suma – dešimties kartų koeficientas, bet teismai visada taikydavo dviejų kartų koeficientų, todėl mes priartiname prie teismų praktikos.
Sąvartynuose skaičiuojama sąvartynų taršos mokesčio indeksavimo tvarka buvo ydinga, nes savivaldybės apie infliacijos rodiklius sužinodavo tiktai sausį, kokie yra faktiniai infliacijos rodikliai, o vietinę rinkliavą turėjo tvirtinti iki naujųjų metų, todėl mes indeksavimą perkeliame į liepos mėnesį, kad pagal liepos mėnesio indeksavimo… infliacijos rodiklius yra patvirtinama vietinė rinkliava ir sąvartynų taršos mokestis indeksuojamas pagal liepos mėnesio, o ne pagal metų pradžios rodiklius. Tai leis savivaldybėms, regionų atliekų tvarkymo centrams aiškiau numatyti savo kaštus ir tada jie galės įsiskaičiuoti į rinkliavas galimus taršos mokesčius.
Šis įstatymo projektas – tąsa to, ką mes priėmėme šį rytą. Kaip ir gerbiamas K. Starkevičius, ir kiti kalbėjo, kad savivaldybės yra atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymą, tai faktiškai šiandien valstybė prisiima įsipareigojimus išrūšiuoti. Jiems augant, šiais metais, pavyzdžiui, 65 % komunalinių atliekų turi būti išrūšiuota Lietuvos mastu. Tas procentas augs iki 80 %, jei to nevykdys, valstybė gali gauti baudas ir sankcijas, todėl įstatyme atsiranda solidarumo mechanizmas, kad tiek valstybė, tiek savivaldybės galėtų pasidalinti tomis sankcijomis. Tai būtų paspirtis ir šioks toks botagas savivaldai, kad ji irgi rimtai žiūrėtų į valstybės įsipareigojimus ir tvarkytų atliekas, rūšiuotų jas. Kitu atveju tik valstybė turės iš centrinio biudžeto padengti galimas baudas, o savivaldai Vietos savivaldos įstatyme nustatyta savarankiška funkcija – komunalinių atliekų tvarkymas. Taigi, savivaldybės yra atsakingos už atliekų surinkimą, rūšiavimą ir administravimą, todėl ir savivaldybės turėtų rizikuoti baudomis, jeigu jos tiesiogiai nevykdytų savo įsipareigojimų. Dėl to įstatyme atsiranda ir sankcijų mechanizmas, ir solidarumas pasidalinant galimus nevykdymo procentus.
Šiandien vis dar, iš gyventojų perspektyvos žiūrint, nėra aišku, ką galima mesti į liaudiškai vadinamus rūšiavimo varpelius, konteinerius, ar, pavyzdžiui, knygą kaip popierių galima įmesti į kartono ir popieriaus konteinerį. Čia vienas iš pavyzdžių, bet iš esmės įstatyme atsiranda aiškūs principai, kas yra pakuočių atlieka ir kas yra antrinė žaliava. Tiek pakuotė, tiek kitos antrinės žaliavos gali būt rūšiuojamos į tą patį varpelį, todėl įstatyme atsiranda nuostata, kad mes rūšiuojame tiek pakuočių atliekas, tiek antrines žaliavas antrinių žaliavų konteineriuose. Bet aiškiai numatome ir gyventojų, ir savivaldos, ir gamintojų, importuotojų organizacijų atsakomybę, kaip finansuojama, kas yra antrinė žaliava, kas yra pakuočių atlieka. To aiškumo labai reikėjo, nes savivaldybės paskęsdavo teismuose, aiškindamosi, ar žaislas yra pakuočių atliekų konteinerio dalis, ar turėtų būti metamas į mišrių atliekų konteinerį. Įstatymas tai išaiškina.
Šiek tiek regioninis klausimas, bet visame Lietuvos atliekų sraute, maždaug 60 % visų komunalinių atliekų srauto sudaro fosfogipso atliekos, tai yra Kėdainių „Lifosos“ atliekos, ir tie kalnai kaupiasi po 3 mln. tonų kiekvienais metais. Tai yra labai nesąžininga dėl to, kad gyventojai, veždami į sąvartyną savo atliekas, moka maždaug 50 eurų taršos mokestį, o verslas visiškai nemoka. Turėdami nemokamą sąvartyną, 3 mln. atliekų vežame metai po metų, todėl atsiranda paskata per taršos mokestį didinti paskatą „Lifosai“ pradėti galvoti apie antrinį šios susidarančios atliekos panaudojimą.
Mažinant administracinę naštą savivaldybėms ir tabako filtrų, servetėlių, oro balionėlių gamintojams, importuotojams, tiesiog pereinama nuo kasmetinių susitarimų prie trimečių susitarimų. Maža nuostata, bet jinai panaikina daug administracinės naštos tiek savivaldai, tiek importuotojams.
Lygiagrečiai visu įstatymu iš tikrųjų mes siekiame, visų pirma, padidinti rūšiavimą, padidinti gamintojų, importuotojų atsakomybę, bet kartu gana ženkliai mažiname administracinę naštą GPAIS’o vartotojams, Atliekų tvarkytojų registrui, įmonėms ir kitoms įmonėms, kurios kasmet turi raportuoti valstybei ar savivaldai.
Čia yra mano paskutinė skaidrė tam, kad atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, valdančiosios daugumos nariai jūsų vos nenušvilpė šaukdami, kad laikas. Nepaisant to, nemažai jų užsirašė paklausti. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų ačiū už atsiųstą… Aš dar anksčiau pasižiūrėjau į tą paskutinę skaidrę, kiek laiko užtruko, vien dėl to iš ryto buvo mano priekaištas, kad galbūt reikėjo sujungti į vieną įstatymą. Bet čia dėl kainos paskaičiavimo, regioninės kainos, jūs dėl to ir išbraukėte, tą projektą teikiate. Supratau.
Dabar didžiausia problema, žinote, kokia yra? Dėl mažų įmonių. Tos, kurios importuoja, atveža padangas ir panašiai, kaip mes šiuo atveju, sakysime, sureguliuotume ir kaip galėtume išspręsti tą klausimą? Nes kur įmonės turi licencijas, kurios atveža didelį kiekį, importuoja padangas, parduoda – viskas gerai, jos ir žino, jos susimoka mokesčius, viskas yra. Bet mažos įmonės, kurios net nesuinteresuotos, kam man čia rūpintis? Tai čia yra daugiausia.
Kitas momentas dėl garažų. Kaip jūs spręsite tą garažų klausimą? Man lieka tas didžiulis klaustukas, dar yra.
Ir trečias dėl žiedinės ekonomikos. Kaip spręsime dėl padangų? Jūs žinote mano klausimą.
PIRMININKAS. Laikas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Vien dėl to, kad aš esu prieš deginimą, galėtume kaip nors kitaip. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Mes esame dėvėtų rūbų importo šalis, dėvėtų automobilių importo šalis, dėvėtų padangų importo šalis. Jeigu jūs pasižiūrėsite skelbimų portalus, tai yra milžiniškas restauruotų importuotų padangų kiekis. Grubiai tariant, pusė padangų Lietuvoje yra importuojamos per tokius pusiau legalius srautus. Kai Lietuvoje padangų susidaro apie 40 tūkst. tonų, tai išeina masinis kiekis padangų, kurių sutvarkymas yra neapmokėtas. Todėl čia kalbama ir apie depozito sistemą. Tai vietoje padangų depozito sistemos atsiranda žymiai didesni įpareigojimai tiems naudotų padangų importuotojams, kad jie visgi prisidėtų. Ir čia yra masinė problema ir skirtis tarp smulkiosios ar vidutinės įmonės. Jinai yra sudėtinga, nes tikrai su kiekvienu automobiliu įvažiuoja keturios padangos. Kiti iš Norvegijos parsiveža pilną bagažinę padangų, ir tai tampa mūsų savivaldos problema. Todėl iš tikrųjų ta kartelė, nuo kada tu dalyvauji organizacijoje, yra stipriai nuleista, kad mes turėtume pinigų sutvarkyti realiam padangų srautui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, kaip jūs įsivaizduojate be mechaninio biologinio apdorojimo, be MBA, rūšiavimą ir pasiekti tuos tikslus? Juk realiai MBA laikomi ant bado dietos siekiant tikslo, kad jų nereikia, ir matome problemas dėl tokios atliekų per sieną keliavimo tendencijos, kaip veikė Alytaus „Ekologistika“, kai važiavo, kaip sakote, ne po vieną, ten fūromis buvo vežami iš vienos valstybės į kitą didžiuliai kiekiai padangų. Ir čia didžiausia problema yra turbūt jūsų ministerijos apskaityti tuos tarp mūsų kaimyninių valstybių vieno… ten buvo ir iš Olandijos, kiek žinau, ir taip toliau, „Ekologistika“, prisivežti padangų, o po to kažkaip netyčia sukelti gaisrą. Kaip spręsite šią problemą, nes su visomis atliekomis yra tas pats? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Kas buvo padaryta šioje kadencijoje, tai buvo panaikintas tas įmonių fenikso modelis, kai atliekų tvarkymo įmonės įsikurdavo (turėdavo adresą) kažkokioje fermoje, tada bankrutuodavo arba tiesiog kažkaip dingdavo. Šiandien kiekviena atliekų tvarkymo įmonė turi turėti dvigubą garantiją. Viena vertus, civilinį draudimą dėl trečiųjų asmenų pažeidimų, prieš trečiuosius asmenis, kad jeigu įvyktų gaisras, būtų galima kaimynams atlyginti.
Antrasis tai yra laidavimas už savo veiklos eliminavimą. Seniau buvo taip, kad tu galėdavai padaryti rinkos apklausą, kiek kainuotų man sutvarkyti mano fermoje sukauptą padangų kiekį. Buvo fiktyvios sumos sukauptos ir tada fiktyvios… Dabar yra pagal aplinkos ministro standartinius skaičius, pagal tą atliekų kiekį turi įnešti bankinę garantiją, laidavimą arba turėti draudimo polisą.
Tai šiandien mes jau valomės, atliekų tvarkytojai nebegali turėti verslo modelio, kad jie prirenka ir dingsta. O atliekų tvarkymas yra tarpvalstybinė paslauga Europos Sąjungoje. Mes turime vienų atliekų tvarkytojus, visiškai, pavyzdžiui, neturime tekstilės tvarkymo, tai surenkamos tekstilės atliekos gali būti perdirbtos Latvijoje ar kitur. Tas atliekų tvarkymo vežimas per sieną nėra toks nuodėmingas, kaip jūs rodote, nes dalis mūsų atliekų iškeliauja. Bet ką Europos Sąjunga daro, tai neleidžia eksportuoti į trečiąsias valstybes, nes mes matome net lietuviškus konteinerius, kurie grąžinami su plastiko atliekomis iš Malaizijos ir kitur, tai Azijoje tampa tiesiog atsikratymo mechanizmu, nes ten neveikia atliekų tvarkymo sistemos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamas ministre, aš tikiuosi, kad gal ne visai gerai supratau, bet prašau atsakyti man į tokį klausimą. Sąvartyno mokesčio indeksavimas perkeliamas nuo 2018 metų kainų į 2023 metus. Tai reiškia, kad jeigu jis dabar 50 eurų, indeksuotas išeina gal 80–90, tai dabar jis liks 50. Jūs de facto gerokai sumažinote sąvartyno mokestį, tik tiesiogiai to nepasakydami, o paslėpdami po indeksavimo koeficientais.
Aš dabar žiūriu: ir finansų ministrė atidžiai klausosi, turbūt ir premjerė klausosi. Aš esu pateikęs Atliekų įstatymą, kuriuo siūlau dalį sąvartyno mokesčio grąžinti savivaldybėms, jeigu jos gerai rūšiuoja (apie tai mes čia kalbėjome prieš tai), ir man teigiama, kad nepraleidžia šito Vyriausybė, nes tai pajamų mažinimas. O čia mes taip laisva ranka sumažiname tą sąvartyno mokestį. Tai kur dar pasislepia visi mūsų Gynybos fondo pinigai, kurie irgi kaupiami iš aplinkosauginių mokesčių, ir, užuot įvedę deginimo mokestį, mes tiesiog mažiname sąvartyno mokestį?
S. GENTVILAS (LSF). Tikrai noriu nuraminti. Yra 2018 metų tarifai, ten yra atskaitos taškas infliacijai apskaičiuoti, bet lyginant jau šį įstatymą, kai koreguojama infliacijos ėmimo taško nuo metų pradžios data, tai imami ne 2023 metų pirmieji mėnesiai, o 2023 metų liepos mėnuo ir ateityje bus liepos mėnesio infliacijos rodikliai imami rinkliavai apskaičiuoti. Pats tas 50 eurų negrįžta, nes infliacija jau yra pasistūmusi pirmyn ir de facto dabar sąvartyno taršos mokestis yra apie 80–90 eurų, bet čia patogumo dėlei, kad infliacijos rodikliai būtų aiškūs, iki rinkliavos apskaičiavimo pakeičiama.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ministre, pristatydamas minėjote „Metrailo“ problemą, tai galbūt galite pasakyti, kaip priėmus šitą įstatymo projektą, koks jis dabar yra, išsispręs „Metrailo“ tas atvejis, į kurią pusę ar kiek tai turės įtakos?
Kitas dalykas, jūs irgi minėjote apie antrinių žaliavų perdirbimą ir visa kita, tai galbūt galite pasakyti, ką padarė Aplinkos ministerija per šituos beveik ketverius metus, kad to perdirbimo padaugėtų, nes prieš tai buvo daugiausia tokia įmonė „Plasta“, kur naudodavo, didelę dalį eksportuodavo į Kiniją. Dabar tas toksai atsiradęs vakuumas tik didėja, bet kokių nors sprendimų šiuo atveju trūksta.
Galbūt tada visai paskutinis klausimas, kiek šitam projektui į kurią pusę padarė įtakos, aišku, jūsų viceministrės, kuri buvo atsakinga būtent už šitą projektą, išėjimas iš darbo, ar jūs ko nors neįdėjote…
PIRMININKAS. Laikas!
K. MAŽEIKA (DFVL). …ar tiesiog nepateisinote lūkesčių? Ačiū. Ar jau baigėte darbą?
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). Naudodamasis proga: labai ačiū Ramintai Radavičienei už visą darbą ir su geriausiomis emocijomis išsiskyrėme, bet į kadencijos pabaigą būna, kad profesionalai gauna pasiūlymų ir apsisprendžia. Tai čia niekaip nesusiję.
Kalbant apie „Metrailo“ istoriją, iš esmės, kur buvo problema, kad gamintojai ir importuotojai, o tokių yra 12 tūkst. įmonių Lietuvoje, tiesiog duodavo pavedimus gamintojų ir importuotojų organizacijoms, tokioms kaip „Žaliasis taškas“, „Gamtos ateitis“, bet negalėdavo kontroliuoti jų veiklos, o tos organizacijos negalėjo kontroliuoti atliekų tvarkytojų, kuriems perduoda užduotį. Vienas iš tokių atliekų tvarkytojų buvo „Metrailas“, kuris dėl… Ir dabar įstatyme numatyta, kad gamintojų ir importuotojų organizacijos gali bet kuriuo momentu patikrinti atliekų tvarkytoją, kuriam atveža atliekas, ir tai turėtų sumažinti riziką. Kita vertus, baudas mokėtų gamintojų ir importuotojų organizacijos, bet ne atskiras gamintojas. Gali būti ir smulki įmonė. Tai turbūt tiek, o dėl antrinių žaliavų perdirbimo, man atrodo, čia labai platus klausimas atsakyti trumpai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Trys trumpi klausimai.
PIRMININKAS. Aštuoni klausimai. Aštuoni iš aštuonių įstatymų, žmonės prašė paklausti. Liko du žmonės.
T. TOMILINAS (DFVL). Papildomas laikas man.
PIRMININKAS. Žinoma.
T. TOMILINAS (DFVL). Trys klausimai. Ministre, dabar galioja išimtis, kad įmonės, kurios teikia mažiau negu 0,5 tonos pakuočių, atleidžiamos nuo pakuočių taršos mokesčio. Ar čia jūs paliečiate kaip nors tą klausimą? Jeigu ne, tai kodėl?
Antras dalykas. Kaip suprantu, čia niekaip nepalies to pagrindinio klausimo, kur kiekvieną kartą vis gyventojai klausia, kad teršia, tiksliau, moka už vadinamuosius atliekų kvadratinius metrus. Tai šito modelio irgi niekaip turbūt nepakeičiame šituo projektu?
Ir trečias trumpas klausimas, ar kaip nors pagerės gyvenimas tų savivaldybių, kurių teritorijoje yra tie nelemtieji sąvartynai, ar kaip nors galime įstatymo ir bendrųjų taisyklių pagalba tam tikrą duoklę jiems atiduoti?
S. GENTVILAS (LSF). Lietuva į Europos Sąjungą stodama turėjo 800 sąvartynų. 800 sąvartynų, dabar turime 10 sąvartynų, ir per dešimtmetį mes, užuot į sąvartynus nuvežę 80 % savo komunalinių atliekų, dabar nuvežame apie 17–20 %, tai yra milžiniškas pasiekimas, mes iš Europos Sąjungos autsaiderių patenkame į trečdalį gerųjų valstybių. Eigoje, manau, per penkerius metus, įsibėgėjus šitam tvarkymui, įsibėgėjus maisto rūšiavimui, pelenų šlaką tvarkydami kaip statybines atliekas, galime 2030 metus pasitikti uždarinėdami sąvartynus. Tai yra tikėtina.
Dabar dėl GPAIS’o. Taip, atleistos mažos įmonės, kurios išleidžia iki pusės tonos atliekų per metus, tai tiesiog dėl administracinės naštos jų poveikis yra toks mažas. Tai čia yra jiems išimtis.
O dabar dėl kvadratūros ir kita. Vyriausybės nutarimu yra numatytos keturios metodinės rūšys, kaip jūs galite paskirstyti rinkliavą gyventojams, ir savivaldybių tarybos apsisprendžia, ar jos skaičiuoja pagal kvadratūrą. Jos gali ir pagal faktą skaičiuoti. Pati savivaldybės taryba pasirenka iš Vyriausybės tų keturių metodinių rūšių, kaip nori. O kodėl savivalda renkasi pagal kvadratūrą? Dėl to, kad taip yra paprasčiausia apskaičiuoti, mažiausia administravimo ir mažiausia zuikiavimo, nes, kai tu tikrini faktą, tada atsiranda zuikių, kurie nenori mokėti už šitą paslaugą.
PIRMININKAS. J. Urbanavičius. Primenu, kad įstatymų projektų blokas iš aštuonių įstatymų, o liko paklausti tik du. Tai jie turi teisę prašyti, kad jiems būtų suteikta tokia galimybė.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Aš trumpai ir konkrečiai. Šiandien dar ir komitete ryte, ir šiandien Seime diskutavome dėl atliekų tvarkymo, dėl tų pačių MBA klausimų. Gerbiamas ministre, kokie jūsų žingsniai būtų rudenį tam, kad išspręstume tą Ramučių klausimą ir apskritai perėjimą prie gyventojams artimesnio, sakykime, rūšiavimo, išvengiant tų visų lėšų, milijonų, švaistomų galbūt kai kur bereikalingai, tiesiog tam, kad būtų kokybiškai vykdoma ir užduotis, aišku… Tai gal konkrečius savo žingsnius?..
PIRMININKAS. Labai konkrečius.
S. GENTVILAS (LSF). Mano konkretus įsipareigojimas iš tribūnos – nuvažiuoti pas Kauno miesto merą V. Matijošaitį, paklausti, kodėl Kaunas yra vienintelis Lietuvos miestas, nerūšiuojantis maisto atliekų? Aplinkos ministerija siūlė europinę paramą, Kaunas jos neėmė. Maisto atliekos sudaro trečdalį atliekų srauto, tai maždaug 140 kilogramų gyventojui. Kaunas nerūšiuoja maisto atliekų, įmeta į bendrą mišrių atliekų konteinerį, tas mišrus konteinerio turinys atvažiuoja į Ramučius ir dėl to smirdi. Kas smirdi? Tai yra pūvanti organinė medžiaga. Kaunas turi pradėti rūšiuoti maisto atliekas. Čia tiesus klausimas Kauno miesto merui, „Kauno švarai“: kodėl šiemet visoje Europoje turėjo startuoti maisto atliekų rūšiavimas ir Kaunas yra vienintelis Lietuvos miestas, to nedarantis? Kodėl?
Kadencijos pradžioje V. Matijošaitis buvo atvykęs į Aplinkos ministeriją ir sakė: mes maisto nerūšiuosime, mes kriauklėse padarysime malūnėlius ir per nuotekų vamzdžius tai spręsime. Nepadaryta. MBA, į kurį reikia investuoti… Valstybės kontrolės pernykštis auditas rodo, kad Lietuvos mastu yra išrūšiuojama 8,5 % srauto, ateinančio į MBA. Vidurkis – 8,5 %. Tai Kaunas yra apsileidęs ir Kauno RATC’as, daugybę metų neinvestuodamas į Kauno MBA, išrūšiuoja tiktai 1 % ar 2 %. Man atrodo, yra Kauno miesto kaltė, „Kauno švaros“, Kauno RATC’o, nes jie neėmė europinės paramos, kurią siūlė Aplinkos ministerija, nerūšiuoja maisto atliekų. Ir po to tokie geri Seimo nariai kaip jūs bando spręsti bendruomenės problemas. Bet tą klausimą reikia užduoti Kauno rajono savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybei, kodėl jos yra apsileidusios?
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, atsakyti 2 minutės, primenu. Paskutinysis klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Čia tiek kartų buvo paminėtas Kauno miestas, aš iš Kauno kaimo, tai paklausiu visiškai kitaip ir apie kaimiškus dalykus, kuriuos jūs palietėte pristatydamas projektą. O dėl Ramučių, tai jūs taip pat turėtumėte garsiai pasakyti, kad buvome susitikę drauge su „Kauno švaros“ vadovais ir buvo aiškiai išdėliota skaičiai ir įsipareigojimai, kurių neatsisako prisiimti. Bet aš tos temos noriu neliesti, jūs jau apie ją pasakėte.
O kita tema, kurią palietėte, tai žemės ūkio visų priemonių, pesticidų pakuočių klausimas. Ir nelegalių pakuočių, ir nelegalios rinkos klausimą palietėte. Tai noriu pasakyti, kad tos nelegalios rinkos yra labai nemažai dar ir dėl to, kad įvykusi klimato kaita visiškai pakeitė visą gyvybę laukuose. Atsirado naujų kenkėjų, naujų ligų, pietietiškų, o mes turime sąrašą priemonių, kurios gali kovoti tiktai Skandinavijoje. Tai todėl…
PIRMININKAS. Laikas!
V. PRANCKIETIS (LSF). Leiskite pratęsti. Tiek minučių…
PIRMININKAS. Laikas, ir taip daug leidau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerai. Manau, kad… Ar paklausti… Ar imsitės iniciatyvos, kad žmonės galėtų turėti didesnes oficialias galimybes išplėsti sąrašą? Kovos priemonių sąrašą išplėsti tam, kad tai atitiktų legalios rinkos reikalavimus?
S. GENTVILAS (LSF). Čia, tiesą sakant, Žemės ūkio ministerijos kompetencijos klausimas dėl augalų apsaugos produktų, kurie yra leidžiami Lietuvos žemės ūkyje. Mes sprendžiame ūkininkų problemą, kad kai jie nusiperka tarą su pesticidais arba augalų apsaugos produktais, tai po to ūkininkai neturi kur jos priduoti ir sutvarkyti, patys turi išplauti ir taip toliau, o tai ūkininkams yra galvos skausmas. Šis įstatymo pakeitimas įpareigos importuotojus ir pardavėjus atvažiuoti pas ūkininką ir iš jo ūkio pasiimti nemokamai, be papildomo mokesčio šitą tarą, o ta paslauga motyvuos ūkininką pirkti legaliai, nes tai bus įskaičiuota į taros mokestį. Taigi tos 300 tonų pavojingų pakuočių, nes tai yra pavojinga medžiaga, bus nebe ūkininkų galvos skausmas, o pardavėjų galvos skausmas.
PIRMININKAS. Labai ačiū, ministre, atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už nenori kalbėti niekas. Prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Išklausęs, ką dabar pristatė gerbiamas ministras besibaigiant kadencijai, tikrai negalėčiau pasisakyti už. Tam buvo tikrai visa kadencija, ketveri darbo metai. Bet vien tik žvelgiant į STT, kuri ne kartą atkreipė į tai dėmesį, į korupcijos riziką atliekų tvarkymo sektoriuje absoliučiai nebuvo reaguojama. Nebuvo reaguojama ir po to, kai praėjusių metų lapkričio–gruodžio mėnesiais didžiulis skandalas ir korupcinė byla supurtė Vilniaus atliekų centrą (VACʼą). Ten buvo grupuotė veikiančių asmenų, kurie du tris kartus per mėnesį iš verslo subjektų, užsiimančių atliekų surinkimu, imdavo kyšius, nesverdavo ir neapskaitydavo atliekų ir jas priimdavo į atliekų šalinimo sąvartyną. Čia yra problema. Kuo didesni mokesčiai, tuo didesnė paskata ir didesni kyšių patys dydžiai už tą nelegalią… Ir nieko nebuvo padaryta, kad tai būtų užkardyta.
Tiesa, dar norėčiau asmeniškai E. Gentvilui paminėti, kad būtent atliekant Atliekų centro tyrimą įtarimai kyšininkavimu pareikšti Elektrėnų tarybos nariui liberalui V. Pruskui. Tai štai, gerbiamieji kolegos. O kalbėti apie tai, kad nesukontroliuojama per sieną, tai taip, judėjimas yra laisvas, bet „Ekologistikos“ ir buvo visas biznis susivežti, paimti pinigus iš tų atliekų turėtojų, iš padangų turėtojų, susivežti į Alytų. Turbūt tos padangos keliaudavo tiek į Latviją ir kažkur būdavo apskaitomos kaip neva išvežtos ten tvarkyti, ir buvo žaidžiamas toks kaip tų antpirščių biznelis.
PIRMININKAS. Laikas!
A. SKARDŽIUS (MSNG). Čia yra problema, bet ji neišspręsta. Ačiū.
PIRMININKAS. K. Mažeika dar nori kalbėti.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Prašom. Aštuoni projektai, užsirašykite pasisakyti už aštuoniese, šnekėkite, turime laiko.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Tai vis dėlto tie aštuoni projektai yra labai svarbūs. Čia buvo paminėta Kauno miesto, Kauno rajono savivaldybė ir metama kaltė būtent savivaldybių merams ar taryboms, nežinau. Bet lygiai tokia pati situacija ir su kitomis savivaldybėmis, nes turbūt šitos savivaldybės ir netgi atliekų tvarkymo centrai susiduria su ta problema, kurios ministerija šiuo projektu nesprendžia. Tai kiek metų tęsiasi tas stumdymasis tarp savivaldybių, jų įmonių ir gamintojų, importuotojų dėl antrinių žaliavų, kur yra problema? Mano klausimas ir buvo dėl pajėgumų, kur „Plastos“ įmonei eksporto į Kiniją nutraukimas, nebuvimas ir verčia ieškoti sprendimų. Žmonės dirba, rūšiuoja, stengiasi, vis dėlto supraskime, kad didelė dalis atgula sąvartynuose, kita dalis yra sudeginama ir tas perdirbimo nebuvimas veda prie tos situacijos, kurią mes turime šiandien. Tai trūksta tos strategijos ir ryžto būtent skatinti antrinį perdirbimą, o dar liūdniau, kad, be to, važiuoja atliekos iš Lenkijos ir jos yra deginamos Lietuvoje. Tai vis dėlto turbūt ta problematika verčia susimąstyti ir turbūt ministerijai reikėtų imtis tų sprendimų, kurie padėtų spręsti problemas, o ne tik bandyti išspręsti vienos „Metrail“ ar kokią nors kitą problemą, nes visgi tai paketas, kuris kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Kviečiu šiuo atveju susilaikyti. Projektą reikėtų išsamiai peržiūrėti ir pasiūlyti tuos sprendimus, kurių reikia. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Pranckietis už norėtų pakalbėti.
V. PRANCKIETIS (LSF). Žinoma, kad už.
PIRMININKAS. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Norėčiau pratęsti K. Mažeikos kalbą ir pasakyti, kad tai ir yra platforma, kurioje galima sutvarkyti visas šias problemas. Labai dėkoju, kolega, kad keliate klausimus. Jie kaip tik galėtų būti integruojami po pateikimo į šių įstatymų svarstymą ir į visas kitas stadijas. Todėl kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo, o tada labai labai aktyviai komitetuose visiems padirbėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. L. Nagienė dar nori pakalbėti už. Projektų blokas iš aštuonių, dar po šešis galite užsirašyti.
L. NAGIENĖ (DFVL). Galima kalbėti. Iš tikrųjų, pirmininke, ačiū, ne dėl to varianto užsiregistravau, reikėjo paukštelį uždėti kitur, todėl perdėliojau. Aš iš tikrųjų pritarčiau dabar po pateikimo. Jį reikia dar kartą atidžiai peržiūrėti, pirmiausia pažiūrėti, kokia kontrolė, ar tikrai visiškai viskas išnagrinėta yra, nes matome, kokia situacija yra šiandieną, kad dėl padangų įvežimo, mažų įmonių tos nelegalios prekybos, kaip aš minėjau… Šiandien kalbėjau kaip tik su TRATC’o vadovu ir klausiau, kokia yra situacija, sako, didžiausia problema su mažomis įmonėmis.
Kitas momentas dėl baudų sureguliavimo. Pats ministras pasakė – buvo blogai, kai buvo baudžiama dešimt kartų daugiau, negu iš tikrųjų, kaip aš iš savo praktikos žinau, būdavo dvigubo dydžio bauda priskaičiuojama… ir teismas laikosi tokios praktikos. Iš tikrųjų blogai, kai mes išrūšiuoti… Dabar, sako, neišrūšiuojame ir nepasiekiame siektino rodiklio. Savivaldybės turi užsibrėžti ir tikrai pasiekti tikslą, kad nereikėtų mokėti baudų. 65 %, kodėl to nepasiekiame? Aš esu už tai. Tikrai dar kartą pažiūrėkime. Po pateikimo pereis komitetus, labai atidžiai, manau, išnagrinės. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Neįtikėtina, bet išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsuojame. Kas pritariate ką tik pateiktam visam įstatymų projektų blokui, balsuojate už, kas turite kokią nors kitą nuomonę, balsuojate kaip nors kitaip.
Dar liko darbotvarkėje keturi klausimai ir vėluojame apie 3 valandas. Pabandykime susiimti ir prisivyti.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 48, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 12. Įstatymų projektų blokui pritarta. Dėl visų įstatymų projektų, išskyrus 1-19.8 klausimą, kaip pagrindinį siūloma skirti Aplinkos apsaugos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, dėkui. Dėl paskutinio, 1-19.8, klausimo, projekto Nr. XIVP-4020, kaip pagrindinį siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Kaip papildomą – Aplinkos apsaugos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Siūloma svarstyti visus įstatymų projektus rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. V. Pranckietis dar nori pasisakyti? Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Be abejo, ir Kaimo reikalų komitetas, nes beveik visi projektai yra susiję su tuo. Kaip papildomas.
PIRMININKAS. Dėl visų projektų kaip papildomą Kaimo reikalų komitetą galime skirti? Negalime? (Balsai salėje) Galime, galime, gerai, skiriame kaip papildomą Kaimo reikalų komitetą.
15.28 val.
Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3248(3) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-23 klausimas – Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3248(3). Pranešėjas – K. Navickas. Pateikimas.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi jūs toks dosnus dėl laiko, tai aš irgi turiu tris puslapius pristatymo, bet, matyt, to nedarysiu, nes iš tikrųjų gerokai dirbame be pertraukos. Prieš pradėdamas noriu pasakyti, kad tai yra patobulintas įstatymo projektas. Pirmiausia noriu nuoširdžiai padėkoti Kaimo reikalų komiteto pirmininkui ir pačiam komitetui už tai, kad jau turime gerokai ištobulintą antrą redakciją. Yra keletas dalykų, į kuriuos Teisės departamentas atkreipė dėmesį, ypač dėl sankcijų taikymo, tai mes tikrai patobulinsime svarstydami.
Dabar labai trumpai tiktai keletas aspektų, apie ką šitas įstatymas. Įstatymas reglamentuoja, tiksliau, reglamentuoja reikalavimus gauti leidimus naudoti augalų apsaugos priemones. Yra numatytos priemonės užkardyti nelegalių augalų apsaugos priemonių naudojimą, platinimą, galimybė augalų tarnybai konfiskuoti, taikyti sankcijas, jeigu augalų apsaugos produktai yra platinami nesilaikant principų.
Ir dar viena. Yra reglamentuojamos ir taikomos užkardymo priemonės įvežti, vežti, tiekti rinkai neidentifikuotus augalų apsaugos produktus. Iš esmės tai labai glaudžiai susiję su tuo, ką pristatė aplinkos ministras, kalbėdamas apie pakuotes, buvo minimas nelegalių augalų apsaugos priemonių naudojimas.
Bendras tikslas yra toksai, kad tik legalūs augalų apsaugos produktai nekelia grėsmės aplinkai, nekelia grėsmės žmonių sveikatai, maisto kokybei, dėl to šitas įstatymas yra labai svarbus. Prašom pritarti po pateikimo, kad rudens sesijoje galėtume priimti šiuos pakeitimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Jūsų nenori paklausti nė vienas Seimo narys. Už įstatymo projektą pasisako V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Ačiū už tokią garbę, buvau čia pagirtas, nesitikėjau. Bet buvo pasakyta, kad įstatymas siekia ir užkardyti nelegalių priemonių prekybą. Tikrai šis įstatymas visiškai nesprendžia to klausimo, kadangi sąraše… Niekur legaliai prekiaujant nebūna vežami nelegalūs chemikalai. Jie yra įvežami per juodąją rinką, to šitas įstatymas nesprendžia. Bet įstatymas sprendžia daug problemų ir tiesiog yra labai gerai atnaujinamas, nes jeigu pastebėjote, tai yra dar tik pateikimas, o jau trečiasis variantas. Jam buvo skirta labai daug dėmesio tarnybų, Augalininkystės tarnybos, Žemės ūkio ministerijos, su jomis kartu dirbome ir padarėme dabar tokį variantą, kurį norėtume, kad per vasarą žemdirbių organizacijos apsvarstytų, pamatytų, kas yra sprendžiama, ir kad galėtume tą įstatymą padaryti tarnaujantį žemės ūkiui, o ne žemės ūkio priešą. Kviečiu balsuoti už arba galima netgi pritarti bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nesiūlo niekas balsuoti. Gal tikrai galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Jūs išgirstas. Pritariame bendru sutarimu. Kaip pagrindinį siūloma skirti Kaimo reikalų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti? Dėkui, pritarta.
15.32 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3974 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-24 klausimas – Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3974. Pranešėjas A. Matulas labai glaustai ir aiškiai pateiks įstatymo projektą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, aš, L. Slušnys, J. Sejonienė ir R. Šalaševičiūtė siūlome Lietuvoje įteisinti mobilias vaistines. Praeitų metų valstybės audito ataskaitoje buvo pažymėta, kad apie 62,5 % savivaldybių žmonių regionuose yra sunkiau prieinami vaistai, įsigyti vaistų, todėl siūlome įstatyme įteisinti tokią nuostatą. O tvarką, sąlygas nustatytų ministras.
Teisės departamentas turi siūlymų, mes pasiruošę į juos atsižvelgti. Jeigu galite, pritarkite, vasarą padirbėsime.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausti nori viena Seimo narė – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū. Gerbiamas komiteto pirmininke, iš tikrųjų nebeliko felčerių, kaip sako kaime, daktarėlių, nebeliko punktų, todėl iš tikrųjų labai teisingai sakote, nebėra prieinama, kad kaip nors galėtų įsigyti bent paprastų vaistų. Prašom pasakyti, ar čia bus papildomai vaistinėms išduodama licencija, ar tos pačios vaistinės spręs, kaip patiekti?
Kitas momentas, bus receptiniai vaistai, kurie yra kompensuojami, kaip tokiais atvejais, kaip sugebės aptarnauti, čia vis tiek turės turėti arba kompiuterį, ar tą programą, kaip įsivaizduojate?
A. MATULAS (TS-LKDF). Jūs teisi, medicinos punktų mažėja, bet noriu priminti, kad medicinos punktus valdo savivaldybė ir priima sprendimus, ar juos uždaryti, ar organizuoti mobilią pagalbą į namus, nes tai kur kas efektyviau. Žmonėms išdalinamos medikų vizitinės kortelės, atvažiuoja į namus, viską atlieka. Kai kurios savivaldybės jau neturi medicinos punktų, bet yra įdiegusios labai efektyvią sistemą. Bet medicinos punktuose būdavo galimybė įsigyti tam tikrų nereceptinių vaistų. Tai ta galimybė mažėja.
Dabar ar bus galima receptinius vaistus pardavinėti, kokiu būdu, bus nustatyta poįstatyminiais teisės aktais. Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad pagrindinius principus reikėtų įvardinti ir įstatyme, kad nebūtų taip, kaip su kompensuojamaisiais vaistais, kada buvo ministras savo įsakymais nustatęs, kad kompensuojame tik pigiausią, už kitus mokėti, tai Konstitucinis Teismas pasakė: to įstatyme nėra ir negalima išsigalvoti. Mes pasirengę, jeigu pritarsite po pateikimo, patobulinti. Tikiuosi, kad bus sudarytos tokios sąlygos, kad ar pavienės vaistinės, ar tinklai bus suinteresuoti teikti ir organizuoti šitą paslaugą. Galėčiau įvardinti ir savo regione nemažai miestelių, kuriuose yra virš tūkstančio žmonių, kur jau nėra vaistinių.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Antanai, atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų už – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Labai ačiū už gerą projektą, už labai tikslingą projektą tiems žmonėms, kuriems yra nepasiekiami šiuo metu vaistai arba jie yra labai toli. Ir siūlau bendru sutarimu pritarti pateikimui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori balsuoti niekas. Gal bendru sutarimu ir šitam projektui galime pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame! – šaukia balsu. Gerai, balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, kaip nors kitaip balsuojate.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 64, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu siūloma skirti Sveikatos reikalų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Labai ačiū.
15.36 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 5, 6 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4033 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-25 klausimas – Teisėkūros pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4033. Pranešėja – E. Dobrowolska. Pateikimas.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, džiaugiuosi, kad šią popietę galiu paįvairinti Teisėkūros pagrindų įstatymu. Tikslas labai paprastas – nustatyti, kad ne tik Seimo kanceliarija būtų atsakinga už asmens duomenis, kurie skelbiami tiek TAISʼe, tiek TARʼe, tai yra teisės aktų projektuose arba įstatymuose, arba kituose teisės aktuose. Numatomi du pokyčiai: užtikrinamas viešumas, jeigu tai yra projektas, po dešimties metų galėtų būti nuasmenintas, jeigu tai yra teisės aktas, kaip Malonės komisijos arba Pilietybės, liktų visada viešas, kad visuomenė galėtų susipažinti. Tikiuosi, labai išsamiai pristačiau įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre. Jūsų paklausti nenori niekas. Pasisakyti dėl motyvų taip pat turbūt niekas nenori. Palaukite, nematau, ar dėl motyvų niekas nenori. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. A. Sysas prašo balsuoti, balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip. Kas pasipiktinęs A. Syso pasiūlymu, jam tą galite išreikšti tiesiai.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 61, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu ir vieninteliu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ir siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.38 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4040 (pateikimas)
Šio vakaro darbotvarkės vinis – rezervinis 5 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4040. Pranešėjas – V. Mitalas. Pateikimas.
V. MITALAS (LF). Laba diena, gerbiami kolegos. Iš tikrųjų sesijos darbų pabaigai labai paprastas ir labai vienijantis įstatymo projektas, kurį tikrai gali palaikyti tie, kurie rūpinasi Lietuvos žemės ūkiu, nes ta nauja šaka, vyndarystės šaka, Lietuvoje atsiranda. 130 licencijų yra Latvijoje. Lietuvoje jų yra tiktai 16. Matome, kad iš tikrųjų pastaruoju metu kaimyninėje Lenkijoje atsiranda daug vyno gamintojų, vyndarių. Nebūčiau šio įstatymo projekto siūlęs, jeigu tai būtų apie ką kita. Bet puikiai žinome, kad Lietuvoje vis dar suvartojame labai daug alkoholinių stipriųjų gėrimų ir įvairių nenatūralių pacukruotų kitų produktų. O natūralios fermentacijos Lietuvoje pagaminti produktai užima daug mažesnę vietą. Todėl siūlau, kaip siūlė ir vyndariai, someljė ir kiti, gruodžio 7 dieną įtraukti trumpai, papildyti atmintinų dienų sąrašą ir pripažinti ją Vyno kultūros diena.
Gal tik trumpai pasakysiu, kodėl būtent gruodžio 7 dieną. Europos Sąjungoje 2021 m. gruodžio 7 d. Lietuva buvo pripažinta vyndarystės kraštu. Mes turime tikrai ne tiktai vyno vynuogių augintojų, bet turime vyno uogų augintojų ir kitų. Tokiu projektu visa bendruomenė nori paskatinti legalizavimąsi, licencijų suteikimą, nes Lietuvoje yra dar tų gamintojų, kurie tų licencijų neturi. Taip pat paskatinti (aš labai trumpai, pusę minutės ir baigsiu) atsakingo vartojimo kultūrą ir taip paminėti, kitaip tariant, nuimti stigmą nuo labai aiškios ir prasmingos verslo šakos, vynui, kuris dažnai simbolizuoja kultūrą, istoriją, atskleidžia tam tikrų vietų būdo bruožus, suteikti tokį pripažintą statusą ir atmintinų dienų sąraše, kuris yra labai ilgas ir Seimo išmintingai sudėliotas, pripažinti Vyno kultūros dieną. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Vytautai. Jūsų paklausti norinčio K. Masiulio nematau, bet, matau, A. Matulas kelia ranką vietoj jo, tai tikriausiai A. Matului suteiksime… (Šurmulys salėje) Stasy, mačiau, esate jūs, tuojau pat. Vienu metu dviem neišeina suteikti. Jis vietoj K. Masiulio, kaip L. Nagienė vietoj K. Mažeikos buvo. Nesiginčykime, jau pusę laiko prasiginčijome. A. Matului įjunkite mikrofoną, apie vyną jis nori.
A. MATULAS (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu pakartoti vieno žinomo garsaus vyndario, amžinąjį atilsį, teiginį, kad vynas yra tiktai tas, kuris pagamintas iš vynuogių, visa kita yra raugas. Bet noriu jūsų paklausti, ar ketinate kada nors pasiūlyti ir alaus gėrimo kultūros dieną? Pasvalio, Biržų, Pakruojo kraštams tai būtų net aktualiau.
V. MITALAS (LF). Gerbiamas Antanai, aš noriu jus pasveikinti, nes šiandien yra Tarptautinė aludarių diena. (Plojimai) Tikrai yra proga būtent šiandien svarstyti šiuos klausimus, bet gruodžio 7 dieną, šiandien mes kalbame apie gruodžio 7 dieną, ir čia nėra vietos juokauti –siūlau labai rimtai paskelbti Nacionaline vyno kultūros diena. Kviečiu pritarti po pateikimo, o po to, kaip L. Kasčiūnas sako, tobulinsime per svarstymą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. S. Tumėnas dar norėtų paklausti. Prašau, gerbiamas Stasy.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas Seimo vicepirmininke, ar galite patikinti, kad tikrai K. Masiulis įpareigojo vietoj savęs kalbėti kolegą Antaną? Pirmas dalykas.
Antras. Gerbiamas Vytautai, aš neatsitiktinai šiandien irgi jums priminiau kitą dieną, kurią švenčia pasaulyje kito, lengvesnio gėrimo atstovai. Susidarė įspūdis, kad jūs esate vyno gerbėjas, bet kiti mėgsta likerį, treti – brendį, ketvirti ten ar penkti – viskį. Tai, gerbiamas Vytautai, ar po jūsų sėkmingo pristatymo ir patvirtinimo čia neišsirikiuos vyrų ir moterų eilės, kurios norės ir kitų gėrimų dieną įteisinti? Kaip jums atrodo?
V. MITALAS (LF). Aš tikrai negaliu nuspėti, kaip pasielgs Seimo nariai. Aš tikiuosi, kad po pateikimo mes pritarsime bendru sutarimu. Savo asmeninius pasirinkimus aš palieku už Seimo salės durų, kai ateinu į Seimo salę, todėl savo pomėgių aš čia nekomentuosiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Vytautai, atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų už nori pasisakyti A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, 2021 metais Lietuva buvo pripažinta vynuogininkystės šalimi Europos Sąjungoje. Tai atvėrė naujas paramos galimybes ir pritraukė investicijas į mūsų vyno sektorių, tačiau Lietuvoje vyndarių, turinčių licencijas, yra mažiau nei kaimyninėje Latvijoje, tad reikia skatinti mūsų smulkiuosius verslus siekti licencijų, plėsti veiklą ir stiprinti konkurencingumą. Nacionalinės vyno kultūros dienos įteisinimas būtų tinkamas pripažinimas ir paskatinimas plėtoti smulkųjį verslą kaimo vietovėse, plėsti vietos ekonomiką ir auginti turizmą visoje Lietuvoje.
Kviečiu palaikyti projektą, kuris padės išvystyti vyno sektorių, skatins smulkiojo verslo augimą ir stiprins mūsų ekonomiką. Tad kviečiu palaikyti pateiktą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Nepalaikyti projekto kviečia V. Rakutis. Tuoj, tuoj, minutėlę! Prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Aš tikrai prieš vyną nieko neturiu ir manau, kad tai yra labai taurus ir geras gėrimas, ir Lietuvoje vartojamas gana seniai. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad gruodžio 7 diena yra advento laikotarpis. Ir nors mes kalbame apie saikingą vartojimą, bet ar neišeitų pasukti keliomis dienomis ar kokia savaite anksčiau, kažkaip suderintume tuos dalykus? Tai čia iki svarstymo. (Balsai salėje) Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Gal bendru sutarimu galime pritarti? Ne? (Balsai salėje) Ne, girdžiu ir linguoja galvą, balsuojame. Kas pritariate siūlomam projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kažkaip kitaip.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 37, prieš – 8, susilaikė 14. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. (Balsai salėje) Yra kitų pasiūlymų? Kažkodėl Švietimo ir mokslo komitetas? (Balsai salėje) Tinka bendru sutarimu Švietimo ir mokslo komitetas? Tinka. (Balsai salėje) Nieko negirdžiu, eikite prie šoninio mikrofono. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.46 val.
Seimo narių pareiškimai
Paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas prieš Seimo Pirmininkės pasisakymą, tai yra Seimo narių pareiškimai. Ir į tribūną kviečiame E. Jovaišą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamasis Seime, liepos 12 dieną Seime prisiekė Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda. Dalyvavau šioje iškilmingoje ceremonijoje ir išgirdau kalbų apie Lietuvos istoriją, jos valstybingumą, apie atskirų institucijų santykį valstybingumo raidoje, apie tą santykį, koks jis turėtų būti tarp atsakingų valstybinių institucijų, apie rizikas ir kitokius dalykus. Aš esu archeologas ir istorikas, vadovavau ne vienam Lietuvos istorijos vadovėlio rašymui ir rašiau ne vieną jų skyrių. Taigi, jūs leiskite man sureaguoti į tai, ką aš išgirdau.
Seimo Pirmininkė padovanojo mums naują Lietuvos istorijos supratimą. Cituoju: Lietuvos valstyginguo… atsiprašau. „Lietuvos valstybingumo idėja buvo deklaruota praėjusio amžiaus pradžioje – 1918 metų vasario 16-ąją, paskui dar kartą amžiaus pabaigoje – 1990 metų kovo 11-ąją, tačiau pats deklaravimas, kaip svarbus valstybės kūrimo pradžios akcentas, automatiškai nesukūrė valstybės kaip valdžios institucijų visumos, per kurią veikia politinė bendruomenė.“ (Citatos pabaiga.) Ką mes švenčiame liepos 6 dieną, kurios ištakos siekia 1253 metus? Ką mes švenčiame vasario 16 ir kovo 11 dienomis? Regis, kad liepą mes švenčiame valstybės įkūrimą, pirmąją Lietuvos valstybę, Lietuvos Karalystę, o juk, beje, valstybingumo daigai buvo pasėti toli iki Mindaugui dar karūnuojantis. Vasarį švenčiame naujausių laikų Lietuvos Respublikos gimimą, o 1990 m. kovo 11 d. – 1940 metais rusų okupuotos Lietuvos Respublikos atkūrimą. Sekant Pirmininkės istorija, kažkurios institucijos gimimo faktas gali būti valstybingumo matu, Konstitucinio Teismo įkūrimas pasiūlytas kaip vienas iš galimų matų… ir mes jau (cituoju) „praeitais metais galėjome pasidžiaugti visaverčio valstybės institucinio veikimo 30-mečiu. Bet tauta šio 30-mečio fakto nepastebėjo ir nešventė. O valstybės ir valstybingumo raidoje institucijų gimimas ar mirtis yra tik dėsninga valstybės vystymosi ar jos nuopuolio dalis, ir ne daugiau. Valstybingumo elementų yra labai daug.“
Įdomu, kaip jaučiasi Kovo 11 dienos signatarai, kurie deklaravo: automatiškai nesukurta valstybė. Su kokiu džiaugsmu šią žinią pasitiko Lietuvos istorijos perrašinėtojai kaimyninėse Rytų šalyse? Lietuva 2024 m. vasario 16 d. neva paminėjo savo valstybės 106-ąsias metines. Tik politinės šios naujos istorijos interpretacijos pasekmės mūsų dar laukia.
Kitas aspektas dėl santykio tarp valstybinių institucijų. Sužinojau, kad visos tautos renkamo valstybės Prezidento institucija sukuria rizikų, kadangi tauta yra linkusi su valstybės vadovu sieti perdėtus lūkesčius, esą neįvertindama šios institucijos faktinių pajėgumų. Tai esą gali gundyti ir patį Prezidentą veltis į konstitucinę konkurenciją, siekiant parodyti savo indėlį ir esą padidinti savo svorį ir vertę. Seimo Pirmininkė pamokė valstybės vadovą laikytis kuklumo ir žinoti savo vietą. Kad būtų įveiktos valstybės valdymo rizikos, reikia veikti kaip vienai komandai, pademonstruoti tinkamą politinę kultūrą, būti asmenybe ir toleruoti ambicijas, kurios esą ir yra tos pažangos variklis.
Ir pabaiga. Pagaliau jei Prezidento institucija išties keltų grėsmę valstybės valdymo efektyvumui, tuomet laukčiau strateginių siūlymų dėl valstybės valdymo reformų ir tikrai ne moralinių pamokslų valstybės vadovui jo inauguracijos dieną, ir ne naujos Lietuvos istorijos sampratos. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas Andriau, gerbiamas Andriau, liberalai – vieni tolerantiškiausių žmonių, man atrodo. V. Valkiūnas dar užsirašė perskaityti pareiškimą.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Čia buvau iš pat ryto užsirašęs, bet cenzūra išbraukė ir reikėjo vėl iš naujo įsirašyti. Matote, bijo laisvo žodžio. Kaip teisingai ir kunigas R. Doveika sakė, kad 80 % bijo, tai, aš pasakyčiau, net ne 80, o 90 % bijo pasakyti. Žmogus taip protingai pakalbėjo. Ne visiems tiems urviniams, kuriems, taip sakant, per aukštą natą paėmęs buvo ir išmintingai pakalbėjo, turbūt suprantama kalba. Turbūt ne visiems suprantama ir greitai reikia etiketes klijuoti.
Gerbiamieji kolegos, neklijuokime etikečių, gyvenkime, kaip čia sakyti, pakęsdami, toleruodami vienas kitą, nežiūrėdami, kokių jūs tikėjimų ir tikybų. Pas mus Biržuose – septynios tikybos, tai mes ir konkuruojame, ir sugyvename. Ir įgyti tos patirties, jeigu manęs neklauso… Tai atvažiuokite į Biržus, Biržų šventė bus rugpjūčio 2, 3, 4 dienomis. Miesto šventė – tai alaus šventė. Šiandien sveikinu visus aludarininkus: ir A. Matulą, kaip Pasvalio alaus atstovą, ir visus kitus, kurie šiandien kalbėjo apie vyną. Bet vienintelė vieta, kur galima teisybę pasakyti, tai čia – iš Seimo tribūnos, nes kitur cenzūra ir neduoda pakalbėti nei apie alų, nei apie vyną, ką jis neša ir ką jis duoda. Todėl atvažiuokite į Biržus ne tik per miesto šventę – per visas dienas, nes Biržuose yra ką veikti.
Aš anksčiau, prieš metus, sakiau, kad 3 dienas, dabar jau 7 dienos ir daugiau, yra ką pažiūrėti, pamatyti Biržuose. Pravažiuojant ir Kupiškis gražus, graži Kupiškio bažnyčia, labai puiki. Puikios Kupiškio marios, ten galite išsimaudyti, atvažiuoti į šventę Biržuose. Užsisakykite viešbučius Kupiškio turizmo centre ar Biržų turizmo centre arba manęs paprašykite, pakonsultuosiu, jeigu kas. Iki pasimatymo Biržuose. Galite paskambinti, jeigu gerai elgsitės, tai kartu ir papietausime. (Balsai salėje, juokas) Girdžiu juoką, vadinasi, ne visi Seimo nariai baigti, pribaigti, kaip sakoma, turi perspektyvų ir kitoje kadencijoje.
Andriau, iš Kauno atvažiuokite, iš kitų miestų. Šaunuoliai esate, jums sėkmės, sveikatos ir laiku pasiekti Biržus, nes Biržai – jėga, Kupiškis – jėga ir Lietuva tada – jėga. Su švente! (Šurmulys salėje, plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamas Valdemarai, dar 2 minutes turėjote. Viskas? Labai dėkui. Gerbiami kolegos, tai buvo paskutinis darbotvarkės klausimas. (Balsai salėje) Ne, dar nesiregistruojame, o į tribūną kviečiame Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen. Žinoma, sunku bus po tokių pareiškimų.
15.56 val.
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba Seimo VIII (pavasario) sesijos pabaigos proga
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiami kolegos, po tokių kalbų, žinoma, sudėtinga dar išlaikyti jūsų dėmesį. Puikiai suprantu, kad visi jau nekantraujate baigti šią pavasario Seimo sesiją, kuri tikrai užsitęsė. Bet vis dėlto paprašysiu dar kelias minutes jūsų dėmesio tam, kad apžvelgčiau tiesiog tai, kas įvyko per šią pavasario sesiją, kam daugiausia skyrėme dėmesio.
Manyčiau, kad ši besibaigianti pavasario sesija buvo ta, kada daugiausia kalbėjome apie atsakomybę ir gebėjimą išspręsti dabar bene pagrindinį klausimą, tai yra saugumo, gynybos klausimą. Ir nors ši Seimo sesija, kaip ir iš esmės kiekviena, buvo kupina aštrių diskusijų, emocijų, tas visiškai normalu parlamente, bet džiaugiuosi, kad mums pavyko rasti esminį sutarimą dėl gynybos finansavimo. Tai ir buvo pagrindinis uždavinys. Tiesą pasakius, prasidedant sesijai, jai įpusėjus buvo daug abejonių, ar šiuo rinkiminiu laikotarpiu pavyks išspręsti tą klausimą ir padėti tvirtą fundamentą, gerą pagrindą tam, kad ir pasiektume 3 % nuo BVP gynybai, ir žengtume gana užtikrintai į kitus etapus.
Šioje srityje pirmiausia, aišku, išskirčiau Seimo priimtus Valstybės gynybos fondo įstatymą, Pelno mokesčio, Akcizų įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nutarta įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti lėšų šaltinius. Kaip jau sakiau, patvirtinę šiuos įstatymų projektus, pasiekėme tokią psichologiškai svarbią, svarbią įvairiomis prasmėmis, 3 % nuo BVP gynybai ribą, bet tai, žinoma, tikrai nėra lubos, kurių turėtume siekti.
Siekdamas užtikrinti tinkamą krašto apsaugą, Seimas taip pat ėmėsi atnaujinti privalomąją krašto apsaugos tarnybą ir pritarė naujos redakcijos Karo prievolės įstatymui, lydimiesiems teisės aktams. Nustatyta, kad jaunuoliai karinę prievolę turės atlikti iš karto po mokyklos. Kartu pritarta siūlymams leisti studentams atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą neprarandant studento statuso ir studijų finansavimo.
Manau, niekas šiandien neabejoja, kad ir Lietuvos gynybos pramonė yra integrali mūsų saugumo ir gynybos politikos dalis, todėl Seimas priėmė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymą, kuriuo siekiama skatinti inovacijas ir investicijas į gynybos pramonę, didinti jos konkurencingumą. Taip pat parlamentas sudarė palankesnes sąlygas ir ginkluotės gamybai Lietuvoje, priimdamas Investicijų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas. Jau matyti realių ir teigiamų šios teisėkūros iniciatyvos rezultatų, į Lietuvą žengiant Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“. Galime pasidžiaugti ir tuo, kad parlamente sklandžiai įvyko ir naujo Lietuvos kariuomenės vado R. Vaikšnoro patvirtinimo procedūra.
Verta paminėti ir tai, kad, nepalaikydamas glaudesnio teisinio bendradarbiavimo su valstybe agresore, Seimas nusprendė denonsuoti Lietuvos ir Rusijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kuri buvo ratifikuota 1992 metais Aukščiausiosios Tarybos nutarimu.
Seimo pavasario sesijoje netrūko svarbių sprendimų ir kitose srityse. Taupydama jūsų laiką, paminėsiu kelias pagrindines. Seimas priėmė naujos redakcijos Sporto įstatymą, kuriuo sukuriamas vientisas sporto modelis, įstatymu įtvirtinta, kad bus skiriamas tinkamas finansavimas fiziniam aktyvumui plėtoti, mokyklose bus steigiamos klasės sportuojantiems mokiniams, sudarant jiems sąlygas ir mokytis, ir sportuoti. Sukuriamas institutas, padedantis sportininkams spręsti ginčus su sporto šakų federacijomis, atsiranda sportininkų teisių atstovas.
Parlamentas priėmė Kultūros politikos pagrindų įstatymą, nustatydamas kultūros politikos tikslą, uždavinius, principus, institucijų ir įstaigų vaidmenį, formuojant ar įgyvendinant šią politiką, nacionalinių kultūros įstaigų ir meno kūrėjų vaidmenį joje.
Seimas sudarė galimybę Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai lanksčiau ir dažniau keisti visuomenines elektros, gamtinių dujų bei centralizuotai teikiamų suskystintųjų naftos dujų kainas buitiniams vartotojams. Tai leis operatyviau reaguoti į mažėjančias energijos produktų kainas rinkose ir tai bus naudinga buitiniams vartotojams.
Seimas pritarė ir keliems įstatymų projektams, griežtinantiems aplinkosauginius reikalavimus ir sankcijas už aplinkosauginius pažeidimus.
Ne kartą atlikti jaunimo problematikos tyrimai akivaizdžiai rodo, kad Lietuvoje trūksta kryptingai apmokytų darbuotojų, kurie sugebėtų dirbti su paaugliais, todėl noriu pasidžiaugti, kad parlamentas pritarė ir mano teiktiems Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimams, kuriais nusprendėme įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuojamą jaunimo darbuotojo profesiją.
Spręsdami nacionalinio saugumo ir kitus svarbius klausimus, dėmesį skyrėme ir žmogaus teisių sričiai, nors, kaip jau įprasta, nepakankamai ir ne iki galo. Buvo pateiktas ir pirmąją stadiją sėkmingai įveikė Tautinių mažumų įstatymo projektas, kurio mūsų tautinės mažumos laukė bemaž 14 metų. Ir tikrai girdėti, kad kai kurios tautinės bendrijos turi pastabų dėl šio projekto, norėtųsi paskatinti jas aktyviai dalyvauti svarstant projektą Seimo komitetuose, teikti siūlymus. Bet visgi manau, kad galime pasidžiaugti žengę dar vieną žingsnį į priekį ir šioje svarbioje srityje.
Nepamirštame ir smurto artimoje aplinkoje, nuo kurio dažniausiai nukenčia moterys, problematikos. Seimas, priimdamas Mediacijos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama efektyviau spręsti mediatorių veiklos klausimus, pritarė ir siūlymui netaikyti privalomos mediacijos šeimos ginčuose, kuriuose vienai iš ginčo šalių buvo pritaikytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.
Gerbiami kolegos, tikrai galėčiau vardinti ir vardinti, bet manau, kad svarbu paminėti ir tai, kad šios sesijos metu Seimo komitetai, komisijos aktyviai veikė ir parlamentinės kontrolės srityje, tai yra ne tik koncentravosi į naujų įstatymų kūrimą, dėl ko kartais esame, manau, pelnytai kritikuojami, bet, žinoma, ir kontroliavo, ir nagrinėjo, skyrė dėmesį tam, kaip veikia jau priimti įstatymai. Seimo nariai tikrai labai aktyviai atstovavo Lietuvos Seimui parlamentinės diplomatijos srityje, stiprino ryšius su artimiausiais sąjungininkais ir partneriais, telkė paramą Ukrainai ir taip parlamentiniu lygmeniu išlaikė labai aktyvų mūsų Seimą, mūsų vaidmenį, siekiant užsienio politikos tikslų įgyvendinimo.
Todėl reziumuodama šią sesiją, paskutinę visą šios kadencijos sesiją, labai norėčiau padėkoti kiekvienam už jūsų indėlį į mūsų visų, matyt, bendrą tikslą, kad Lietuva būtų saugi, kad ji klestėtų ir kad mes, pasibaigus kadencijai, galėtume drąsiai žvelgti tiek vieni kitiems, tiek Lietuvos žmonėms į akis.
Dėkoju už dėmesį. Linkiu visiems, kad vasarą – nors trumpą, įtemptą ir neilgą, ir rinkiminę – pavyktų pailsėti. O mes susitiksime rudens sesijoje arba, esant poreikiui, neeilinės sesijos metu. Labai ačiū už dėmesį. Sėkmės!
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, liepos 18 dienos vakarinis Seimo plenarinis posėdis, kaip ir visa pavasario sesija, baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.