LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Audito komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ ĮSTATYMO NR. XIII-328 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xiiip-2971(ES)

2019-03-27  Nr. 141-P-7

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Aušra Maldeikienė, Gintaras Vaičekauskas.

Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Maldžienė, Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Jolanta Zibavičiūtė, vyriausioji specialistė Akvilė Raudeliūnienė.

Kviestieji asmenys: Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė, Viešųjų pirkimų tarnybos Metodinės pagalbos skyriaus patarėja Laura Kuoraitė, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Kriščiūnaitė, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Dovilė Šacikauskė, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-12	30	1		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto 30 straipsnio 1 dalyje po žodžių „šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	4 (29)	(5) N		Argumentai: Atkreipiame dėmesį, kad minėtas papildymas nesuderinamas su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis ir objektyviai negali būti įgyvendinamas dėl to, kad perkantysis subjektas neturi tinkamos kompetencijos ir galimybių įvertinti, ar asmuo (tiekėjai ir jo subtiekėjai) gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Vertinimas, ar asmuo gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams visų pirma reiškia patikrinimą, ar toks asmuo atitinka Įstatymo 11 straipsnyje numatytus kriterijus, tarp jų: a)   ar jis turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis; b)  ar jis turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui sąsajų su organizuotomis grupėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms; c)   ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo požymius, ar dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas; d)    ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo (nusikaltimų) Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai ir (arba) per pastaruosius 24 mėnesius jis yra pažeidęs šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų veiklą, nuostatas; e)    kiti Įstatymo 11 straipsnyje numatyti  kriterijai. Pažymėtina, kad nustatyti minėtų aplinkybių buvimą Įstatymas paveda Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai (toliau – Komisija), kuriai, be kitą ko, minėtų aplinkybių nustatymo tikslais suteikta teisė kreiptis ir gauti informaciją iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūros bei kitų institucijų (Įstatymo 12 straipsnio 7 dalis, 19 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas asmens atitiktį nacionalinio saugumo interesams reikalauja vertinti per jo atitikimą Įstatymo 11 straipsnyje numatytiems  kriterijams (teistumas, ryšiai su organizuotomis grupuotėmis ir kt.), o informaciją, patvirtinančią tokių kriterijų buvimą/nebuvimą, turi teisę gauti tik Komisija, perkantysis subjektas neturi galimybės savarankiškai nuspręsti, jog pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai ir jo subtiekėjai nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Tai reiškia, kad kas kartą, kai tiekėjai ir jo subtiekėjai nėra iš PĮ 29 straipsnio 5 dalyje nurodytų valstybių,  perkantysis subjektas privalės kreiptis į Komisiją, jog būtų gautas patvirtinimas, jog tiekėjai ir jo subtiekėjai nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Manome, kad tai (prievolė kas kartą vykdant pirkimą kreiptis į Komisiją) reikšmingai padidintų administracinę naštą tiek Komisijai, tiek Komisijai duomenis teikiančioms institucijoms, tiek perkantiesiems subjektams,  o pačių pirkimų procesas gerokai pailgėtų (30 dienų ir daugiau).   Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nuostata vertinti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, kai atliekami su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimai, stokoja teisinio aiškumo, t.y., nėra aišku kas konkrečiai laikytina su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimu. Įstatymas nustato aiškius kriterijus kuomet asmenys ir sandoriai turi būti vertinami per jų atitikimą nacionalinio saugumo interesams (pvz. vertinimas atliekamas, kai sandorio vertė viršija 10 procentų praėjusių finansinių metų metinių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės pajamų), tačiau nei Įstatyme, nei PĮ nėra numatyta kas konkrečiai laikoma su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimu. Įstatyme naudojama nacionalinio saugumo interesų sąvoka, kuri, manytina, taikytina ir PĮ projekte naudojamai nacionalinio saugumo sąvokai, tačiau to PĮ pakeitimo projekte aiškiai numatyta nėra. Visgi, net ir pripažinus, kad PĮ projekte naudojamai nacionalinio saugumo sąvokai taikytina Įstatyme naudojamos nacionalinio saugumo interesų sąvokos reikšmė, išlieka poreikis nustatyti konkrečius kriterijus kas laikytina su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimais, nes nacionalinio saugumo interesų sąvoka palieka plačią interpretacijų galimybę. Pavyzdžiui, Įstatymo 2 straipsnio 7 dalis nacionalinio saugumo interesams priskiria – „saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai, kaip jie suprantami Nacionalinio saugumo strategijoje, transeuropinės infrastruktūros plėtra bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinti esminiai visuomenės interesai, įskaitant svarbiausių bendrus interesus atitinkančių paslaugų teikimą ir kita.“ Vadovaujantis Nacionalinio saugumo strategija, prie gyvybinių ir pirmaeilių valstybės saugumo interesų priskiriami tokie interesai, kaip, kad suverenitetas, teritorijos vientisumas, demokratinė konstitucinė santvarka; pilietinė visuomenė, pagarba žmogaus ir piliečio teisėms bei laisvėms ir jų apsauga;  taika ir gerovė valstybėje; NATO ir ES gyvybingumas ir vieningumas, visų euroatlantinės bendrijos valstybių saugumas, solidarumas, demokratija ir gerovė; saugumas, stabilumas, demokratijos ir europinių vertybių sklaida visose Lietuvos Respublikos Rytų kaimynystės valstybėse; valstybės raidos tvarumas: ekonominis, energetinis, aplinkosauginis, informacinis, kibernetinis, socialinis saugumas (Nacionalinio saugumo strategijos III skyrius), todėl perkančiajam subjektui kas kartą pačiai tinkamai ir kompetentingai įvertinti, ar įsigyjamos prekės, paslaugos gali/negali paveikti minėtus nacionalinio saugumo interesus, gali būti sudėtinga, ar net objektyviai neįmanoma (primintina, jog perkantysis subjektas neturi galimybės gauti atitinkamus institucijų dokumentus ir juos kompetentingai įvertinti). Pasiūlymas: Naikinti siūlomą PĮ 29 straipsnio papildymą 5 dalimi.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Pritariant įstatymo projekto iniciatorių aiškinamajame rašte pateiktiems argumentams dėl siūlomos nuostatos tikslų, sutiktina, kad perkantieji subjektai gali susidurti su praktinėmis nuostatos įgyvendinimo problemomis, taip pat neturėti tinkamos kompetencijos ir galimybių įvertinti ar tiekėjai ir subtiekėjai gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projektą papildyti nuostatomis, įpareigojančiomis Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos perkantiesiems subjektams teikti reikiamą informaciją, taip pat įstatymo projekte nustatyti tokios informacijos teikimo bei gavimo tvarką. Žr. 11 ir 20 Audito komiteto pasiūlymus.
2.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	6 (32)	(2)		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad PĮ 94 straipsnio 9 dalyje nėra pakankamai aiškiai ir tiksliai atskleista nekonfidencialia laikytinos informacijos apimtis bei tikslus jos pobūdis: „9. Perkantysis subjektas laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, <...>“, siūloma 32 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimo formuluotė gali sukelti daug neaiškumų dėl jos taikymo praktikoje, taip pat galimai padidinti perkančiųjų subjektų ir tiekėjų ginčų riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nuostatos formuluotė iš dalies dubliuoja 94 straipsnio 9 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet jais neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Konfidencialia negalima laikyti informacijos: 1) jeigu tai pažeistų įstatymų, nustatančių informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šiuos įstatymus įgyvendinančių teisės aktų nuostatas; 2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 46 ir 68 straipsniuose ir 94 straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, laimėjusio dalyvio pasiūlymo, sudarytos pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ir šių sutarčių pakeitimų paskelbimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis; 3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis; 4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai.“	Nepritarti	Įstatymo projekto 6 straipsnio tikslas – išplėsti informacijos, kuri negali būti laikoma konfidencialia, sąrašą taip, kad būtų užtikrintas ir keičiamo įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatų laikymasis, nes praktikoje teisės aktų reikalavimai dėl sudarytų pirkimų sutarčių viešinimo nevykdomi arba vykdomi formaliai motyvuojant sutarčių konfidencialumu.
3.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	8 (34)	(3)		Argumentai: Pakeitime nurodoma, kad „Elektroninės sąskaitos faktūros, atitinkančios Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, kurio nuoroda paskelbta 2017 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/1870 dėl nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašo paskelbimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/55/ES (OL 2017 L 266, p. 19) (toliau –  Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas), teikiamos tiekėjo pasirinktomis priemonėmis.“, t. y. numatoma, kad tam tikros elektroninės sąskaitos faktūros teikiamos tiekėjo pasirinktomis priemonėmis, tačiau toliau nuostatoje nenumatyta perkančiajam subjektui jokios išimties priimti ir apdoroti sąskaitas kitomis nei  „E. sąskaita“ priemonėmis“: „Perkantysis subjektas elektronines sąskaitas faktūras priima ir apdoroja naudodamasis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nustatytus atvejus ir kai pirkimo sutartys sudaromos žodžiu.“ Pasiūlymas: Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pasirašant ar nutraukiant pirkimo ir preliminariąsias sutartis, vykdant ir keičiant pirkimo sutartis, perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija gali vykti ne Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Vykdant pirkimo sutartis, sąskaitos faktūros teikiamos tik elektroniniu būdu. Elektroninės sąskaitos faktūros, atitinkančios Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, kurio nuoroda paskelbta 2017 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/1870 dėl nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašo paskelbimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/55/ES (OL 2017 L 266, p. 19) (toliau –  Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas), teikiamos tiekėjo pasirinktomis priemonėmis. Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarto neatitinkančios elektroninės sąskaitos faktūros gali būti teikiamos tik naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkantysis subjektas elektronines sąskaitas faktūras priima ir apdoroja tokiomis priemonėmis, kuriomis jos yra pateiktos, naudodamasis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nustatytus atvejus ir kai pirkimo sutartys sudaromos žodžiu. Šiame straipsnyje elektroninė sąskaita faktūra suprantama kaip sąskaita faktūra, išrašyta, perduota ir gauta tokiu elektroniniu formatu, kuris sudaro galimybę ją apdoroti automatiniu ir elektroniniu būdu.“	Nepritarti	Įstatymo projekte nustatomas reikalavimas perkantiesiems subjektams priimti elektronines sąskaitas faktūras per valstybės įmonės „Registrų centras“ administruojamą sistemą „E.sąskaita“, o tiekėjas jas galės teikti laisvai pasirinktomis priemonėmis. Toks būdas pasirinktas siekiant kaupti duomenis vienoje vietoje.
4.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	10 (48)	(2)	(31)	Argumentai: Dėl 48 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 31 punktu: „31) informacija apie tai, kad tiekėjas pateiktų sutartį vykdysiančių ir perkančiojo subjekto nurodytas užduotis atliksiančių darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą, jei taikytina;“. Siūlymas papildyti nuostatą neatitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos reglamentavimo, taip pat tokia nuostata laikytina perteklinės informacijos reikalavimu. Reikalavimas tiekėjui nurodyti perkančiajam subjektui tiekėjo darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio medianą pažeidžia asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Asmens duomenimis yra laikoma bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyta. Atitinkamai, tais atvejais kai tiekėjo darbus atliksiančių darbuotojų skaičius mažesnis nei trys darbuotojai, nurodomą užmokesčio mėnesio medianą galime priskirti konkretiems tiekėjo darbuotojams, tad tokie duomenys yra laikomi asmens duomenimis. Toks duomenų atskleidimas yra nesuderinamas su 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojusiame Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR) numatytu proporcingumo principu (5 straipsnio, 1 dalies c punktas) kuris numato, kad galima tvarkyti asmens duomenis tik ta apimtimi, kuri yra būtina norimam tikslui pasiekti (siekiant įvertinti tiekėjo pasiūlymą darbuotojo atlyginimas nėra būtinas duomuo) bei konfidencialumo principu, numatančiu, kad duomenų valdytojas (šiuo atveju – tiekėjas) užtikrintų tinkamą savo darbuotojų duomenų apsaugą nuo neteisėto atskleidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad tvarkant darbuotojų duomenų tvarkymo atžvilgiu yra taikomas BDAR ir jiems galioja visos BDAR numatytos teisės, tarp kurių: žinoti apie jų asmens duomenų tvarkymą ir susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti netikslius asmens duomenis, reikalauti ištrinti asmens duomenis („teisę būti pamirštam“), apriboti asmens duomenų tvarkymą, nesutikti su asmens duomenų tvarkymu bei teisę į duomenų perkeliamumą. Šių teisių įgyvendinimo našta teikiant jų duomenis tektų ne tik darbdaviui, t. y. tiekėjui, bet taip pat ir perkančiajam subjektui, kuris tokius duomenis gautų ir tvarkytų, o tai sukelia neproporcingą administracinę naštą. Taip pat nėra aišku kaip turėtų būti skaičiuojama siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, už kurį laikotarpį. Ar turėtų būti skaičiuojama mediana visam planuojamam sutarties galiojimo laikotarpiui, ar konkrečių darbų, kuriems pasitelkiamas ekspertas atlikimo laikotarpiui ar kt.? Pažymėtina, kad, darbo užmokesčio reikalavimai privalomai taikyti numatomi tik darbų pirkimams, todėl siūlomas pakeitimas nesuderinamas su kitų PĮ straipsnių  nuostatomis. Pasiūlymas: Naikinti siūlomą PĮ 48 straipsnio 2 dalies papildymą.	Nepritarti	Pritarus pasiūlymui negalės būti įgyvendintas įstatymo projekto 16 straipsnis, kuriuo keičiamo įstatymo 64 straipsnis papildomas nauja 11 dalimi. Pažymėtina, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas numato galimybę tvarkyti asmenų duomenis, jeigu tikslas įtvirtinamas įstatyme. Šiuo atveju duomenų panaudojimo tikslas įvardytas įstatymo projekte, todėl siūlomos nuostatos asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms neprieštarauja.
5.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	12 (50)	(2)		Argumentai: Atkreipiame dėmesį, kad minėtas papildymas nesuderinamas su  Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis ir objektyviai negali būti įgyvendinamas dėl to, kad perkantysis subjektas neturi tinkamos kompetencijos ir galimybių įvertinti, ar tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai kelia pavojų nacionaliniam saugumui, todėl tokios sąlygos numatymas techninėje specifikacijoje galėtų būti daugiau šabloninė nuostata, kurios praktinis įgyvendinimas susijęs su kompetentingų institucijų įtraukimu tiek į pirkimo procedūrų, tiek į sutarties vykdymo procesą. Vertinimas, ar tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai kelia pavojų nacionaliniam saugumui visų pirma reiškia patikrinimą, ar pats tiekėjas atitinka Įstatymo 11 straipsnyje numatytus kriterijus. Pažymėtina, kad nustatyti minėtų aplinkybių buvimą Įstatymas paveda Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai (toliau – Komisija), kuriai, be kitą ko, minėtų aplinkybių nustatymo tikslais suteikta teisė kreiptis ir gauti informaciją iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros bei kitų institucijų (Įstatymo 12 straipsnio 7 dalis, 19 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas asmens atitiktį nacionalinio saugumo interesams reikalauja vertinti per jo atitikimą Įstatymo 11 straipsnyje numatytiems  kriterijams (teistumas, ryšiai su organizuotomis grupuotėmis ir kt.), o informaciją, patvirtinančią tokių kriterijų buvimą/nebuvimą, turi teisę gauti tik Komisija, perkantysis subjektas neturi galimybės savarankiškai nuspręsti, jog pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai, jų subtiekėjai ar siūlomos prekės, paslaugos arba darbai nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Tai reiškia, kad kas kartą, kai pirkimą vykdys perkantysis subjektas, veikiantis srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, perkantysis subjektas privalės kreiptis į Komisiją, kad būtų gautas patvirtinimas, jog ne tik pats tiekėjas, jo subtiekėjai, bet ir siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Manome, kad tai (prievolė kas kartą vykdant pirkimą kreiptis į Komisiją) reikšmingai padidintų administracinę naštą tiek Komisijai, tiek Komisijai duomenis teikiančioms institucijoms, tiek perkantiesiems subjektams,  o pačių pirkimų procesas gerokai pailgėtų (30 dienų ir daugiau).   Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nuostata vertinti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, kai atliekami su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimai, stokoja teisinio aiškumo, t. y., nėra aišku kokiais kriterijais vadovaujantis būtų nustatomas tiekėjo siūlomų prekių, paslaugų ar darbų keliamas pavojus nacionaliniam saugumui.  Įstatymas nustato aiškius kriterijus kuomet asmenys ir sandoriai turi būti vertinami per jų atitikimą nacionalinio saugumo interesams (pvz. vertinimas atliekamas, kai sandorio vertė viršija 10 procentų praėjusių finansinių metų metinių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės pajamų), tačiau nei Įstatyme, nei PĮ nėra numatyta kas konkrečiai laikoma su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimu. Įstatyme naudojama nacionalinio saugumo interesų sąvoka, kuri, manytina, taikytina ir PĮ projekte naudojamai nacionalinio saugumo sąvokai, tačiau to PĮ pakeitimo projekte aiškiai numatyta nėra. Visgi, net ir pripažinus, kad PĮ projekte naudojamai nacionalinio saugumo sąvokai taikytina Įstatyme naudojamos nacionalinio saugumo interesų sąvokos reikšmė, išlieka poreikis nustatyti konkrečius kriterijus kas laikytina su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimais ir juo labiau – kokiais kriterijais vadovaujantis turi būti įvertinamas tiekėjo siūlomų prekių, paslaugų ar darbų keliamas pavojus nacionaliniam saugumui, nes nacionalinio saugumo interesų sąvoka palieka plačią interpretacijų galimybę. Atsižvelgiant į tai, perkančiajam subjektui kas kartą pačiai tinkamai ir kompetentingai įvertinti, ar įsigyjamos prekės, paslaugos gali/negali paveikti minėtus nacionalinio saugumo interesus, gali būti sudėtinga, ar net objektyviai neįmanoma (primintina, jog perkantysis subjektas neturi galimybės gauti atitinkamus institucijų dokumentus ir juos kompetentingai įvertinti). Pasiūlymas: Naikinti siūlomą PĮ 50 straipsnio 2 dalies pakeitimą.	Pritarti iš dalies	Žr. 11 ir 20 Audito komiteto pasiūlymus.
6.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	16 (64)	(1) (11)	(1)a)	Argumentai: Siūlytina pakeisti 64 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį ir 64 straipsnio 11 dalį dėl žemiau nurodytų priežasčių. Siūlomi pakeitimai neatitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos reglamentavimo, taip pat tokia nuostata laikytina perteklinės informacijos reikalavimu. Reikalavimas tiekėjui nurodyti perkančiajam subjektui tiekėjo darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio medianą pažeidžia asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Asmens duomenimis yra laikoma bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyta. Atitinkamai, tais atvejais kai tiekėjo darbus atliksiančių darbuotojų skaičius mažesnis nei trys darbuotojai, nurodomą užmokesčio mėnesio medianą galime priskirti konkretiems tiekėjo darbuotojams, tad tokie duomenys yra laikomi asmens duomenimis. Toks duomenų atskleidimas yra nesuderinamas su 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojusiame Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR) numatytu proporcingumo principu (5 straipsnio, 1 dalies c punktas) kuris numato, kad galima tvarkyti asmens duomenis tik ta apimtimi, kuri yra būtina norimam tikslui pasiekti (siekiant įvertinti tiekėjo pasiūlymą darbuotojo atlyginimas nėra būtinas duomuo) bei konfidencialumo principu, numatančiu, kad duomenų valdytojas (šiuo atveju – tiekėjas) užtikrintų tinkamą savo darbuotojų duomenų apsaugą nuo neteisėto atskleidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad tvarkant darbuotojų duomenų tvarkymo atžvilgiu yra taikomas BDAR ir jiems galioja visos BDAR numatytos teisės, tarp kurių: žinoti apie jų asmens duomenų tvarkymą ir susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti netikslius asmens duomenis, reikalauti ištrinti asmens duomenis („teisę būti pamirštam“), apriboti asmens duomenų tvarkymą, nesutikti su asmens duomenų tvarkymu bei teisę į duomenų perkeliamumą. Šių teisių įgyvendinimo našta teikiant jų duomenis tektų ne tik darbdaviui, t. y. tiekėjui, bet taip pat ir perkančiajam subjektui, kuris tokius duomenis gautų ir tvarkytų, o tai sukelia neproporcingą administracinę naštą. Taip pat nėra aišku kaip turėtų būti skaičiuojama siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, už kurį laikotarpį. Ar turėtų būti skaičiuojama mediana visam planuojamam sutarties galiojimo laikotarpiui, ar konkrečių darbų, kuriems pasitelkiamas ekspertas atlikimo laikotarpiui ar kt.? Pažymėtina, kad, darbo užmokesčio reikalavimai privalomai taikyti numatomi tik darbų pirkimams, todėl siūlomas pakeitimas nesuderinamas su kitų PĮ straipsnių  nuostatomis. Siūlomoje 64 straipsnio 11 dalies formuluotėje siūlytina numatyti ne privalomą pareigą perkantiesiems subjektams vertinti, tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, siūlomo darbo užmokesčio mėnesio medianą, tačiau numatyti galimybę vertinti tokius duomenis, nes atitinkamos nuostatos yra nesuderinamos su Direktyvos 2014/25/ES nuostatomis, t. y. Direktyvos nuostatos tokios privalomos pareigos ar vertinimo kriterijaus nenustato. Taip pat 64 straipsnio 11 dalyje siūloma naikinti nuostatą „sutartį vykdysiantiems ir perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai)“ – ši nuostata sukuria pareigą perkančiajam subjektui išskirti esmines užduotis arba kitokiu būdu detalizuoti visas užduotis, kurias bus reikalinga atlikti sutarties vykdymo metu. Darbų pirkimo atveju, tiekėjai didžiąją dalį darbų įsivertina pagal projektą, aiškinamąją raštą ar kitus techninius dokumentus ir ne visų darbų įkainių yra prašoma atskirai, nes jie tiesiog yra įtraukti į didesnės apimties darbus, tačiau juos gali atlikti skirtingi darbuotojai. Siūlytina parengti poįstatyminį aktą, kuriame būtų nurodytos rekomendacijos dėl: vertinamojo balo dydžio skyrimo darbo užmokesčio kriterijui, sankcijos, numatytos Tiekėjui už šio reikalavimo nepaisymą, Tiekėjo pateiktos informacijos tikrinimo tvarką, jei pasiūlymą pateikė užsienio Tiekėjas, Tiekėjo pateiktos informacijos tikrinimo tvarką tiek pirkimo, tiek sutarties vykdymo metu. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 64 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas;“. 2. Papildyti 64 straipsnį 11 dalimi: „11. Darbų pirkimuose galima nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai), viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Perkantysis subjektas gali reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Tuo atveju, kai pasikeičia nurodyti darbuotojai, perkantysis subjektas taip pat gali reikalauti, kad tiekėjas nedelsdamas apie tai informuotų perkantįjį subjektą ir pateiktų atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, kuri turi būti ne mažesnė, negu nurodyta pateiktame pasiūlyme. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, jis turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą nurodytiems darbuotojams. Informacija apie nurodytų darbuotojų mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajam subjektui teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“	Pritarti iš dalies	Žr. 6 Audito komiteto pasiūlymą.
7.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	17 (66)	(1)		Argumentai: Tiek galiojančiame PĮ, tiek PĮ projekto 66 straipsnio 1 dalyje yra numatytas perteklinis reglamentavimas, nustatantis, kad neįprastai mažomis laikomos kainos, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Direktyvos 2014/25/ES 84 straipsnyje nėra imperatyviai nustatyta kokia kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža ir perkantiesiems subjektams paliekama teisė patiems nustatyti, ką jie konkretaus pirkimo atveju laikys neįprastai maža kaina. Direktyvos 2014/25/ES 84 straipsnyje nėra imperatyviai nustatyta, kokia kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža ir perkantiesiems subjektams paliekama teisė patiems nustatyti, ką jie konkretaus pirkimo atveju laikys neįprastai maža kaina, todėl PĮ 66 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas perteklinis reglamentavimas. Atsižvelgiant į tai, pakeisti PĮ nuostatas, reglamentuojančias neįprastai mažos kainos nustatymo (apskaičiavimo) tvarką, numatant, kad perkantysis subjektas turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kokia pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos bus laikomos neįprastai mažomis. Pasiūlymas: Pakeisti 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstytai taip: „66 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina  1. Perkantysis subjektas gali reikalauti, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Perkantysis subjektas turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kokia pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti bus laikomos neįprastai mažomis.“	Nepritarti	Pažymėtina, kad nuostatos tikslas yra apsisaugoti nuo rinkos realijų neatitinkančias kainas siūlančių tiekėjų, vėliau negebančių tinkamai vykdyti sutarčių. Įtvirtinant atvejį, kuomet kaina visuomet bus laikoma neįprastai maža, nustatomas aiškumas ir minimali apsauga perkantiesiems subjektams. Be to keičiamo įstatymo reikalavimas dėl 30 proc. mažesnės kainos, netrukdo perkančiajam subjektui nusimatyti kitų atvejų.
8.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	19 (79)	(1)	(1)	Argumentai: Atsižvelgiant į PĮ 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą „Nepriimtino viešojo pirkimo pasiūlymo“ sąvoką, tokių pasiūlymų pateikimas perkančiajam subjektui sukelia dideles neigiamas pasekmes, pirkimo procedūrų pasibaigimą negavus reikiamo rezultato ir perteklines pakartotines naujų pirkimų skelbimo bei vykdymo procedūras, todėl tikslinga numatyti galimybę perkančiajam subjektui neskelbiamas derybas vykdyti ir tokiais atvejais, kai ankstesniame pirkime buvo pateiktos nepriimtinos pirkimo paraiškos arba nepriimtini pasiūlymai. Siūlome 79 straipsnio 1 dalies 1 punktą papildyti žodžiais ar nepriimtinos paraiškos/pasiūlymai, taip kaip numatoma VPĮ pakeitimo projekto 12 straipsnyje: „31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų dalyvauti pirkime, apie kurį buvo skelbta, arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra nepriimtini ar netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;“. Pasiūlymas: Pakeisti 79 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jeigu atviram ar ribotam konkursui, skelbiamoms deryboms, konkurenciniam dialogui, inovacijų partnerystei nepateikta paraiškų ar pasiūlymų arba pateiktos visos netinkamos ar nepriimtinos pirkimo paraiškos ar netinkami ar nepriimtini pirkimo pasiūlymai, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Jeigu perkantysis subjektas ketina taikyti šį neskelbiamų derybų būdą, jis turi visiems atviro ar riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo, inovacijų partnerystės kandidatams ir dalyviams pranešti, kad jie pateikė netinkamas ar nepriimtinas pirkimo paraiškas ar netinkamus ar nepriimtinus pirkimo pasiūlymus;“.	Nepritarti	Šia nuostata įgyvendinamos Direktyvos 2014/25/ES 2 straipsnio 14 dalies ir 50 straipsnio nuostatos.
9.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	21 (90)	(2)		Argumentai: Siūlome atsisakyti prievolės sprendimus neatlikti pirkimo, naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, patvirtinančių dokumentų kopijas ne vėliau kaip per 10 dienų ketvirčiui pasibaigus elektroninėmis priemonėmis pateikti centrinei perkančiajai organizacijai, nes perkančiajam subjektui tai didelė administracinė našta ir tokios prievolės nustatymas nėra tikslingas. Pasiūlymas: Pakeisti 90 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Perkantieji subjektai privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar pagal sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir perkantysis subjektas negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Perkantieji subjektai privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis naudodamiesi centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 103 straipsnyje nustatyta tvarka. Sprendimus neatlikti pirkimo, naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, patvirtinančių dokumentų kopijas perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų ketvirčiui pasibaigus elektroninėmis priemonėmis pateikia centrinei perkančiajai organizacijai.“	Pritarti	Žr. 8 Audito komiteto pasiūlymą.
10.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	22 (94)	(9)		Argumentai: Siūlytina nustatyti galimybę netaikyti 94 straipsnio 9 dalies nuostatos laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Pasiūlymas: Pakeisti 94 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Perkantysis subjektas laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jį pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams laimėjusio dalyvio pasiūlymui, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu arba sudarytai pirkimo sutarčiai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą) esant šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto b ir c papunkčiuose ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų metu laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, ir esant šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nustatytai sąlygai. Šis reikalavimas taip pat netaikomas laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkantysis subjektas turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis.““	Apsispręsti pagrindiniame komitete
11.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	24 (97)	(1)	(4)b)	Argumentai: Siūlomas PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunkčio pakeitimas neatitinka 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/25/ES Dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau – Direktyva 2014/25/ES) 89 straipsnio d punkto ii papunkčio nuostatų, kurios numato, kad Sutartys ir preliminariosios sutartys gali būti keičiamos nevykdant naujos pirkimo procedūros pagal šią direktyvą kai rangovas, kuriam perkantysis subjektas iš pradžių paskyrė sutartį, pakeičiamas nauju rangovu, jeigu dėl įmonės restruktūrizavimo, įskaitant perėmimą, susijungimą ir įsigijimą, arba dėl nemokumo visas arba dalį pradinio rangovo teisių perima kitas ekonominės veiklos vykdytojas, atitinkantis pradinius kokybinės atrankos kriterijus, su sąlyga, kad dėl to nereikia daryti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip nesiekiama išvengti šios direktyvos taikymo <...>. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Įmonės reorganizavimas – juridinio asmens (įmonės, bendrovės, įstaigos, organizacijos ar pan.) pabaiga, be likvidavimo procedūros. Reorganizavimas gali būti atliekamas jungimo ir skaidymo būdais. Juridinių asmenų jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas, skaidymo būdai yra išdalinimas, padalinimas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnyje nustatyta, Bendrovė gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais, o bankrutavusi bendrovė likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Įmonių nemokumo statusą ir tokio juridinio asmens statuso pasikeitimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – BĮ). BĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankrotas – teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą. Vadovaujantis BĮ 2 straipsnio 5 dalimi, bankrutavusia laikoma įmonė, kuri pripažinta bankrutavusia šio ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir dėl to likviduojama įmonė. Siūlomas PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunkčio pakeitimas neatitinka Direktyvos 2014/25/ES nuostatų, nes yra panaikinamos Direktyvos 2014/25/ES nuostatos dėl galimybės keisti tiekėją įmonės restruktūrizavimo ir likvidavimo atveju. Pasiūlymas: Pakeisti 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą ir skaidymą, atskyrimo,  bankroto procedūros, įskaitant likvidavimą, ar restruktūrizavimo, naujas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, visiškai arba iš dalies perima pradinio tiekėjo teises ir pareigas. Toks tiekėjo pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo;“.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Likvidavus ar restruktūrizavus juridinį asmenį jo teisių ir pareigų neperima kiti juridiniai asmenys, kurie galėtų tęsti pirminio tiekėjo pareigas vykdant viešųjų pirkimų sutartį. Žr. 10 Audito komiteto pasiūlymą.
12.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	25 (99)			Argumentai: Siūlomas PĮ 99 straipsnio pakeitimas yra perteklinis ir sukelia didelį neaiškumą dėl praktinio tokio pakeitimo taikymo bei vertinimo – visiškai neaišku, kaip perkantysis subjektas turės vertinti esminės sutarties sąlygos vykdymą su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Toks pakeitimas yra perteklinis, neaiškus ir kelia potencialių ginčų su tiekėjais riziką, nes praktikoje nėra įmanoma iš anksto sutartyse nustatyti, kas bus laikoma „dideliais arba nuolatiniais trūkumais“. LR civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Praktikoje šalys sutartyje aiškiai nurodo, kas bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu, tačiau papildomų bei neaiškių sąlygų, susijusių su „didelių arba nuolatinių trūkumų“ nenustato. Pasiūlymas: Naikinti siūlomą 99 straipsnio pakeitimą.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Siūlomas pakeitimas susijęs su įstatymo pakeitimais, reglamentuojančiais tiekėjo darbuotojų, vykdysiančių pirkimo sutartį ir perkančiojo subjekto nurodytas užduotis, darbo užmokesčio vertinimą. Nustatomas mechanizmas, kaip elgtis perkančiajam subjektui, kai tiekėjas pažeidžia pirkimo sutarties sąlygas dėl darbuotojams mokamo atlyginimo, t. y. kai mokėto mėnesinio atlyginimo mediana yra mažesnė negu buvo nurodyta pasiūlymų pateikimo metu. Visgi siekiant išvengti ginčų su tiekėjais rizikos, siūlytina aiškiai reglamentuoti, kad tiekėjas į nepatikimų tiekėjų sąrašą, esant minėtam pagrindui, galėtų būti įtraukiamas tik tuo atveju, kai jam už esminių sutarties sąlygų pažeidimą ar netinkamą sutarties vykdymą buvo paskirta sutartyje numatyta sankcija. Žr. 14 Audito komiteto pasiūlymą.
13.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	(1)	(2)		Argumentai: Pažymėtina, kad Direktyvos 2014/25/ES 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžta direktyvos taikymo sritis ir numatyta, kad: Šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos perkančiųjų subjektų vykdomo pirkimo procedūros, atliekamos siekiant sudaryti sutartis ir vykdyti projekto konkursus, jeigu jų numatoma vertė ne mažesnė nei 15 straipsnyje nustatytos vertės ribos. Direktyvos 2014/25/ES 15 straipsnis nustato, kad: Išskyrus pirkimus, kuriems ši direktyva netaikoma vadovaujantis 18–23 straipsniuose numatytomis išimtimis arba išimtimis pagal 34 straipsnį, kiek tai susiję su atitinkamos veiklos vykdymu, ši direktyva taikoma pirkimams, kurių numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) yra lygi toliau nurodytoms vertės riboms arba didesnė už jas: a) 414 000 EUR – prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių ir projektų konkursų atveju; b) 5 186 000 EUR – darbų pirkimo sutarčių atveju; c) 1 000 000 EUR – XVII priede išvardytų socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo sutarčių atveju. Atsižvelgiant į tokias Direktyvos 2014/25/ES nuostatas, laikytina, kad šios direktyvos nuostatos privalomai taikomos tik tarptautinės vertės pirkimams. Tuo tarpu PĮ 1 straipsnyje apibrėžta ženkliai platesnė (lyginant su Direktyva 2014/25/ES) šio įstatymo taikymo sritis:  1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų ir projekto konkursų efektyvumą ir skaidrumą.  2. Šis įstatymas reglamentuoja pirkimų valdymo, atlikimo tvarką, įskaitant pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. 3. Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami šio įstatymo 8 priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai. 4. Atliekant šio įstatymo reglamentuojamus pirkimus, laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatų. PĮ 12 straipsnyje nustatytos Pirkimo vertės ribos, tačiau nesilaikant Direktyvos 2014/25/ES 15 straipsnio nuostatų, PĮ nėra numatyta, kad PĮ nuostatos taikomos išimtinai Tarptautinės vertės pirkimams:  1. Tarptautiniu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė, be pridėtinės vertės mokesčio, yra lygi arba viršija šias ribas: 1) Direktyvos 2014/25/ES 15 straipsnio a ir b punktuose nustatytas ribas, kurias Europos Komisija kas 2 metus peržiūri, tikslina ir skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Informacija apie šias ribas skelbiama ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;  2) 1 000 000 Eur (vienas milijonas eurų), kai perkamos šio įstatymo 4 priede nurodytos socialinės ir kitos specialiosios paslaugos. 2. Supaprastintu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė yra mažesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vertės ribas, ir šio įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje nurodytas pirkimas. 3. Mažos vertės pirkimu laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 145 000 Eur (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytas pirkimas.  Pažymėtina, kad perkeliant Direktyvos 2014/25/ES atitinkamas nuostatas į PĮ bei apibrėžiant PĮ taikymo sritį, nepaisant to, kad Direktyvos 2014/25/ES perkėlimo atitikties lentelėje2 nurodoma, jog Direktyvos 2014/25/ES 1 ir 15 straipsnio nuostatos į PĮ perkeltos visiškai, PĮ reglamentavimo ir taikymo apimtis buvo praplėsta ir nustatytas perteklinis PĮ nuostatų taikymas Supaprastintos vertės pirkimams ir iš dalies – Mažos vertės pirkimams. Pažymėtina, kad PĮ projekto Aiškinamajame rašte nurodyta, kad supaprastintiems ir socialinių bei kitų specialiųjų paslaugų (sveikatos, švietimo, kultūros srityje) pirkimams Įstatymo projekte nustatytos iš esmės vienodos taisyklės kaip ir tarptautiniams pirkimams, išskyrus tai, kad nustatomi trumpesni paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai supaprastintuose pirkimuose, nustatoma daugiau neskelbiamų derybų atvejų supaprastintuose pirkimuose, neskelbiamų supaprastintų derybų procedūras leidžiama vykdyti lanksčiau, nereikalaujama skelbti apie supaprastintų pirkimų ir projekto konkursų rezultatus. Manytina, kad vienodas tarptautinių ir supaprastintų pirkimų reguliavimas palengvins įstatymo taikymą perkantiesiems subjektams, tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms. Tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms nebereikės perprasti daugelio skirtingų perkančiųjų subjektų pasitvirtintų supaprastintų pirkimų taisyklių, sumažės klaidų tikimybė atliekant pirkimų procedūras. Akivaizdu, kad praktikoje suvienodinus Tarptautinių ir Supaprastintų pirkimų tvarką bei nustačius jų vykdymui vienodas taisykles, PĮ taikymas perkantiesiems subjektams tapo ne lengvesnis, tačiau priešingai – sudėtingesnis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad PĮ nustatytas ženkliai griežtesnis Supaprastintos vertės pirkimų ir iš dalies – Mažos vertės pirkimų, procedūrų reglamentavimas, kuris pagal PĮ privalomai taikomas perkančiųjų subjektų vykdomiems Supaprastintiems ir iš dalies – Mažos vertės pirkimams (kurių, pažymėtina, Direktyvos 2014/25/ES nuostatos specifiškai nereglamentuoja ir jiems nėra taikomos), todėl siekiant lengvinti ir efektyvinti perkančiųjų subjektų vykdomų pirkimų, kurių vertė mažesnė už Tarptautinio pirkimo vertės ribas, procedūras bei palengvinti PĮ taikymą perkantiesiems subjektams, supaprastinti komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles, didinti jų lankstumą, perkantiesiems subjektams suteikti daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinti jiems ir tiekėjams tenkančią administracinę naštą yra tikslinga pakeisti PĮ nuostatas. Tai padidintų išlaidų efektyvumą, užtikrintų geriausius pirkimų rezultatus pagal kainos ir kokybės santykį, paskatintų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, pritrauktų daugiau tiekėjų iš kitų valstybių narių. Pažymėtina, kad bendros Tarptautinio pirkimo vertės ribos nėra apibrėžiamos pačiame PĮ – jos nustatytos Direktyvoje 2014/25/ES ir kas dvejus metus peržiūrimos Europos Komisijos bei skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir CVP IS. Tuo yra išvengiama periodinio PĮ pakeitimo pasikeitus tarptautinio pirkimo vertės riboms. Siekiant aukščiau nurodytų tikslų (paprastesnio, lankstesnio ir efektyvesnio Supaprastintos vertės pirkimų reguliavimo), taip pat atsižvelgiant į aiškų tarptautinio, supaprastinto ir mažos vertės pirkimų ribų nustatymą, kurių pagrindu galimas (įmanomas) aiškus pirkimų taisyklių reglamentavimo atskyrimas, PĮ nuostatos turėtų būti taikomos išimtinai Tarptautinės vertės pirkimams, o perkantiesiems subjektams turėtų būti nustatyta galimybė pačioms pasitvirtinti Supaprastintų komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles, atsižvelgiant į perkančiųjų subjektų poreikius ir atliekamų pirkimų specifiką. Tokiose taisyklėse turėtų būti užtikrinami PĮ nustatyti viešųjų pirkimų principai.  Nustačius perkantiesiems subjektams teisę patiems pasitvirtinti Supaprastintų komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles, jose būtų nustatomi aiškūs paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai, siekiant išlaikyti nuoseklumą ir atsižvelgiant į šiuo metu aktualios redakcijos PĮ, taisyklėse turėtų būti nustatytas pakankamas neskelbiamų derybų atvejų skaičius bei PĮ nustatytiems viešųjų pirkimų principams neprieštaraujančios neskelbiamų supaprastintų derybų procedūros bei jų tvarka, taip pat galimybė numatyti lankstesnius reikalavimus dėl bendravimo ir keitimosi informacija elektroninėmis priemonėmis.  Toks skirtingas Tarptautinių ir Supaprastintų komunalinio sektoriaus pirkimų reglamentavimas sudarytų galimybę perkantiesiems subjektams liberaliau ir lanksčiau atlikti supaprastintų pirkimų procedūras, neapsunkintų PĮ taikymo ir padidintų perkančiųjų subjektų vykdomų pirkimų efektyvumą, taip pat palengvintų įstatymo taikymą perkantiesiems subjektams, tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms.  Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. straipsnis. Įstatymo taikymo sritis 2. Šis įstatymas taikomas pirkimams, kurių vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra ne mažesnė nei 12 straipsnio 1 dalyje nustatytos vertės ribos, ir reglamentuoja tokių pirkimų valdymo, atlikimo tvarką, įskaitant pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę.“	Nepritarti	Viešųjų pirkimų direktyvų normų taikymas privalomas tarptautinės vertės pirkimams, tačiau valstybė narė gali tam tikras taisykles į nacionalinę teisę perkelti griežčiau. Įstatyme suvienodintas tarptautinės vertės pirkimų ir supaprastintų pirkimų reglamentavimas, pastarųjų atveju numatant tam tikrus palengvinimus, pavyzdžiui, trumpesni terminai. Manytina, kad supaprastintų pirkimų reglamentavimas kiekvieno perkančiojo subjekto patvirtinamomis taisyklėmis grąžintų į situaciją, kai kiekviename perkančiajame subjekte tvarka skiriasi ir nėra bendros krypties. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Komisija yra išleidusi komunikatą (2006/C 179/02), kuriame išaiškinti pagrindiniai principai, kuriais valstybės narės turėtų vadovautis reglamentuodamos pirkimus, kurie nepatenka į direktyvų reguliavimo sritį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) taip pat yra pasisakęs, kad nors kai kurioms sutartims Bendrijos viešuosius pirkimus reglamentuojančios direktyvos nėra taikomos, šias sutartis sudarantys perkantieji subjektai privalo laikytis pagrindinių Europos Bendrijų sutarties nuostatų.
14.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	(2)	(19)		Argumentai: Pakeisti PĮ 2 straipsnio 19 dalį ir numatyti, kad pirkimo sutartimi laikoma atlygintinė sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai (Direktyvoje 2014/25/ES aiškiai nustatyta, jog prekių, darbų ir paslaugų pirkimo sutartimis laikomos tik atlygintinos sutartys (t. y. sutarties atlygintinumas siejamas su piniginiu atlygiu), o PĮ 2 straipsnio 19 dalyje nustatytas perteklinis pirkimo-pardavimo sutarties apibrėžimas, kuris siejamas su ženkliai platesne sąvoka „ekonominė nauda“ (piniginis atlygis arba kitoks atlygis tiekėjui, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių, pasinaudoti pirkimo sutarties vykdymo rezultatu, galimybė gauti pajamas iš trečiųjų asmenų ir panašiai), todėl PĮ nustatyta ženkliai platesnė įstatymo taikymo sritis. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:  „19. Pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vieno ar kelių perkančiųjų subjektų raštu, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaroma atlygintinė sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai.“	Nepritarti	Atsižvelgiant į ESTT praktiką (byla C-399/98, Ordine degli Architetti delle Province di Milano, 76-81, 84-86 dalys bei byla C-220/05, Jean Auroux, 45 dalis), viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sąvoka buvo papildyta apibrėžtyje vartojamų žodžių „ekonominė nauda“ paaiškinimu. Minėtose bylose teigiama, kad viešųjų pirkimų sutartys yra atlygintinos sutartys, kurioms turi būti taikomos Europos Sąjungos direktyvos nepriklausomai nuo to, kokia forma atlyginama tiekėjams už jų suteiktas prekes, paslaugas ar darbus. Toks atlyginimas gali būti ne tik mokėjimas pinigine išraiška, bet ir, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių ar panaudoti griovimo darbų metu gautas medžiagas. Viešojo pirkimo sutarties atlygintinumas gali pasireikšti ir tiekėjo galimybe gauti pajamų iš trečiųjų asmenų.
15.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	(32)	(3)		Argumentai: Siūloma trumpinti privalomą terminą, kurį perkantysis subjektas turi duoti tiekėjui, jog jis pagrįstų konfidencialią informaciją, nes tiekėjams pareiga pagrįsti jų nurodomą konfidencialią informaciją yra nustatyta įstatyme, todėl pakartotinis arba papildomas perkančiojo subjekto prašymas pagrįsti arba pateikti papildomus paaiškinimus bei ne trumpesnio kaip 5 darbo dienų termino nustatymas nepagrįstai ilgina pirkimo procedūrų terminus. Siūloma trumpinti nurodytą terminą bent iki 3 darbo dienų, o mažos vertės pirkimų atveju numatyti išimtį, kad šis terminas nėra privalomai taikomas. Pasiūlymas: Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, jis privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiojo subjekto nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos (netaikoma mažos vertės pirkimų atveju), nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“	Nepritarti	Pažymėtina, kad tiekėjas visada gali pateikti įrodymus anksčiau nei paskutinę termino dieną. Manytina, kad trumpinant terminą gali kilti rizika, kad perkantysis subjektas visuomet nurodys įmanomą trumpiausią terminą, neatsižvelgdamas į realų laiką, reikalingą pagrindimui parengti. Be to, pirkimo procedūros nėra stabdomos, o atsakomybė ir pasekmės perkančiajam subjektui gali kilti, jeigu teikėjas nespėtų pateikti paaiškinimo, o perkantysis subjektas atskleistų konfidencialią informaciją.
16.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	(37)			Argumentai: Direktyvos 2014/25/ES 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžta direktyvos taikymo sritis ir numatyta, kad: Šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos perkančiųjų subjektų vykdomo pirkimo procedūros, atliekamos siekiant sudaryti sutartis ir vykdyti projekto konkursus, jeigu jų numatoma vertė ne mažesnė nei 15 straipsnyje nustatytos vertės ribos. Direktyvos 2014/25/ES 15 straipsnis nustato, kad: Išskyrus pirkimus, kuriems ši direktyva netaikoma vadovaujantis 18–23 straipsniuose numatytomis išimtimis arba išimtimis pagal 34 straipsnį, kiek tai susiję su atitinkamos veiklos vykdymu, ši direktyva taikoma pirkimams, kurių numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) yra lygi toliau nurodytoms vertės riboms arba didesnė už jas: a) 414 000 EUR – prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių ir projektų konkursų atveju; b) 5 186 000 EUR – darbų pirkimo sutarčių atveju; c) 1 000 000 EUR – XVII priede išvardytų socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo sutarčių atveju. Atsižvelgiant į tokias Direktyvos 2014/25/ES nuostatas, laikytina, kad šio direktyvos nuostatos privalomai taikomos tik tarptautinės vertės pirkimams. Tuo tarpu PĮ 1 straipsnyje apibrėžta ženkliai platesnė negu Direktyvoje šio įstatymo taikymo sritis: 1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų ir projekto konkursų efektyvumą ir skaidrumą. 2. Šis įstatymas reglamentuoja pirkimų valdymo, atlikimo tvarką, įskaitant pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. 3. Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami šio įstatymo 8 priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai. 4. Atliekant šio įstatymo reglamentuojamus pirkimus, laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatų. PĮ 12 straipsnyje nustatytos Pirkimo vertės ribos, tačiau nesilaikant Direktyvos 15 straipsnio nuostatų, PĮ nėra numatyta, kad PĮ nuostatos taikomos išimtinai Tarptautinės vertės pirkimams: 1. Tarptautiniu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė, be pridėtinės vertės mokesčio, yra lygi arba viršija šias ribas: 1) Direktyvos 2014/25/ES 15 straipsnio a ir b punktuose nustatytas ribas, kurias Europos Komisija kas 2 metus peržiūri, tikslina ir skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Informacija apie šias ribas skelbiama ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje; 2) 1 000 000 Eur (vienas milijonas eurų), kai perkamos šio įstatymo 4 priede nurodytos socialinės ir kitos specialiosios paslaugos. 2. Supaprastintu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė yra mažesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vertės ribas, ir šio įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje nurodytas pirkimas. 3. Mažos vertės pirkimu laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 145 000 Eur (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytas pirkimas. Pažymėtina, kad perkeliant Direktyvos 2014/25/ES atitinkamas nuostatas į PĮ bei apibrėžiant PĮ taikymo sritį, nepaisant to, kad Direktyvos 2014/25/ES perkėlimo atitikties lentelėje nurodoma, jog Direktyvos 2014/25/ES 1 ir 15 straipsnio nuostatos į PĮ perkeltos visiškai, PĮ reglamentavimo ir taikymo apimtis buvo praplėsta ir nustatytas perteklinis PĮ nuostatų taikymas Supaprastintiems ir Mažos vertės pirkimams. PĮ projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad supaprastintiems ir socialinių bei kitų specialiųjų paslaugų (sveikatos, švietimo, kultūros srityje) pirkimams Įstatymo projekte nustatytos iš esmės vienodos taisyklės kaip ir tarptautiniams pirkimams, išskyrus tai, kad nustatomi trumpesni paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai supaprastintuose pirkimuose, nustatoma daugiau neskelbiamų derybų atvejų supaprastintuose pirkimuose, neskelbiamų supaprastintų derybų procedūras leidžiama vykdyti lanksčiau, nereikalaujama skelbti apie supaprastintų pirkimų ir projekto konkursų rezultatus.  Manytina, kad vienodas tarptautinių ir supaprastintų pirkimų reguliavimas palengvins įstatymo taikymą perkantiesiems subjektams, tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms. Tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms nebereikės perprasti daugelio skirtingų perkančiųjų subjektų pasitvirtintų supaprastintų pirkimų taisyklių, sumažės klaidų tikimybė atliekant pirkimų procedūras. Akivaizdu, kad praktikoje suvienodinus Tarptautinių ir Supaprastintų pirkimų tvarką bei nustačius jų vykdymui vienodas taisykles, PĮ taikymas perkantiesiems subjektams tapo ne lengvesnis, tačiau priešingai – sudėtingesnis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad PĮ nustatytas ženkliai griežtesnis Supaprastintų ir Mažos vertės pirkimų procedūrų reglamentavimas, kuris pagal PĮ privalomai taikomas perkančiųjų subjektų vykdomiems Supaprastintiems ir Mažos vertės pirkimams (kurių, pažymėtina, Direktyvos 2014/25/ES nuostatos specifiškai nereglamentuoja ir jiems nėra taikomos), todėl siekiant lengvinti ir efektyvinti perkančiųjų subjektų vykdomų pirkimų, kurių vertė mažesnė už Tarptautinio pirkimo vertės ribas, procedūras bei palengvinti PĮ taikymą perkantiesiems subjektams, supaprastinti komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles, didinti jų lankstumą, perkantiesiems subjektams suteikti daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinti jiems ir tiekėjams tenkančią administracinę naštą yra tikslinga pakeisti PĮ 37 straipsnio nuostatas. Tai padidintų išlaidų efektyvumą, užtikrintų geriausius pirkimų rezultatus pagal kainos ir kokybės santykį, paskatintų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, pritrauktų daugiau tiekėjų iš kitų valstybių narių. Pasiūlymas: Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Tarptautinio pirkimo, supaprastinto pirkimo ir mažos vertės pirkimo atlikimas 1. Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkantysis subjektas atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2. Atliekant mažos vertės pirkimai atliekami pagal perkančiojo subjekto patvirtintas taikomos šio įstatymo I skyriaus, 44, 47 straipsnių, 68 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio, 94 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir perkančiojo subjekto patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, šio įstatymo 34 straipsnio reikalavimų, išskyrus 34 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Be to, gali būti nesilaikoma šio įstatymo 90 straipsnio reikalavimų, jeigu atliekamas mažos vertės neskelbiamas pirkimas, kurio numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) be pridėtinės vertės mokesčio. 2. Supaprastinti ir mažos vertės pirkimai atliekami pagal perkančiojo subjekto, vadovaujantis šiuo įstatymu, patvirtintas supaprastintų ir mažos vertės pirkimų tvarkos taisykles. Šias taisykles perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir perkančiojo subjekto interneto svetainėje, specialiai tam skirtoje skiltyje (toliau – pirkėjo profilis), jeigu perkantysis subjektas turi savo interneto svetainę.“	Nepritarti	Žr. Audito komiteto argumentus prie 13 UAB „Verslo aptarnavimo centras“ pasiūlymo.
17.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	(41)	(3)		Argumentai: PĮ nustatyta pakankamai priemonių, susijusių su skelbimų apie pirkimus teikimu, skelbimų klaidų taisymu ir tinkamų bei pakankamų terminų tiekėjams pateikti paraiškas/pasiūlymus nustatymu, užtikrinančių tiekėjų lygiateisiškumo ir pirkimo skaidrumo principų laikymąsi pirkimo procedūrų metu. Praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kuomet perkančiajam subjektui turint tikslą pasiekti pirkimo rezultatą, jo iniciatyva arba gavus tiekėjų pastabas/klausimus, kyla poreikis keisti nustatytas esmines pirkimo sąlygas. Nesant galimybės keisti pirkimo sąlygų, perkantysis subjektas privalo pirkimą nutraukti ir skelbti iš naujo. Tokiu atveju yra neracionaliai naudojamos perkančiojo subjekto lėšos, neefektyviai naudojami žmogiškieji ir laiko resursai, nes iš esmės yra skelbiamas analogiškas pirkimas, pakeitus tik vieną ar keletą sąlygų, o pirkimo rezultatas pasiekiamas formaliai „pakartojus“ pirkimo procedūras. Pirkimo nutraukimas yra neefektyvus ir neracionalus tiek perkančiųjų subjektų, tiek tiekėjų atžvilgiu, nes perkantieji subjektai dėl nedidelių pakeitimų yra priversti kartoti viešojo pirkimo procedūrą, o tiekėjai – iš naujo rengti ir teikti pasiūlymus.  Siekiant mažinti nutraukiamų pirkimų skaičių, pasiekti pirkimų tikslo nepažeidžiant pirkimų principų bei didinti tiekėjų konkurenciją, perkančiajam subjektui siūloma numatyti galimybę atlikti pirkimo sąlygų pakeitimus, paskelbiant skelbimą apie pakeitimus ir juos išviešinant visiems tiekėjams, atitinkamai nukeliant ar atnaujinant paraiškų/pasiūlymų pateikimo terminą. Siūloma pakeisti 41 straipsnio 3 dalį, joje nustatant, kad atitinkamą padėtį galima ištaisyti nenutraukiant pirkimo, jeigu perkantysis subjektas, vadovaudamasis PĮ 44 ir 53 straipsnių nuostatomis atlieka atitinkamų pirkimo sąlygų pakeitimus ir paskelbia apie pakeitimus šiame įstatyme nustatyta tvarka. Pasiūlymas: Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Laikoma, kad atitinkamą padėtį galima ištaisyti, jeigu perkantysis subjektas, nepažeisdamas šio įstatymo 29 straipsnyje nustatytų pagrindinių pirkimų principų ir tikslų, atlieka reikiamus pirkimo sąlygų pakeitimus, apie juos paskelbia šiame įstatyme nustatyta tvarka ir visiems tiekėjams sudaro vienodas sąlygas pateikti paraiškas ar pasiūlymus pirkime.“	Nepritarti	Viešųjų pirkimų pažeidimai gali būti įvairių tipų, ne tik netinkamos pirkimo dokumentų nuostatos. Atitinkamai ir situacijos, kai padėtį dar galima būtų ištaisyti, gali būti įvairios ir baigtinio jų sąrašo nebūtų įmanoma nustatyti. Siūloma formuluotė gali sudaryti įspūdį, kad padėtį įmanoma ištaisyti tik kol pasiūlymų vertinimas neprasidėjęs.
18.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	(48)	(5)		Argumentai: Siūlome numatyti išimtį dokumentų rengimui lietuvių kalba tuo atveju, kai paraiškas ir/ar pasiūlymus pirkime pateikia tik užsienio šalių tiekėjai. Šiuo metu, nepaisant to, kad paraiškas ir/ar pasiūlymus pateikia pirkime tik užsienio šalių tiekėjai, perkantieji subjektai vis tiek privalo visą dokumentaciją (atsakymus į klausimus, dokumentų patikslinimus ir kt.) pateikinėti ir lietuvių kalba, nors pagrindinė bendravimo kalba su užsienio šalių tiekėjais vyksta užsienio kalba (pvz. anglų kalba), o tai sąlygoja ir didesnes laiko bei pinigines sąnaudas perkantiesiems subjektams. Pasiūlymas: Pakeisti 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami ir kitomis kalbomis. Jeigu pirkime dalyvauja (pateikia paraiškas ir (arba) pasiūlymus) tik užsienio tiekėjai arba pirkime kviečiami dalyvauti tik užsienio tiekėjai, Pirkimo dokumentai gali būti rengiami kita perkančiojo subjekto pasirinkta užsienio kalba.“	Apsispręsti pagrindiniame komitete
19.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	(55)	(1)		Argumentai: 55 straipsnio 1 dalyje nustatytas perteklinis įpareigojimas perkančiajam subjektui reikalauti darbų tarptautinių pirkimų atvejais užtikrinti pasiūlymų galiojimą. Perkančiajam subjektui turi būti paliekama teisės apręsti, ar konkretaus pirkimo atveju pasiūlymo galiojimo užtikrinimas yra tikslingas, atsižvelgdamas į pirkimo objekto specifiką, poreikį bei galimas rizikas. Pasiūlymas: Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkantysis subjektas darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.“	Nepritarti	Reguliavimu siekiama išvengti situacijų, kai perkantysis subjektas, vykdydamas didelės vertės pirkimą, neužsitikrina savo interesų apsaugos ir neprašo pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, net ir žinodamas galimas rizikas, o pirkimas pasibaigia, nes visi tiekėjai atsiėmė savo pasiūlymus. Tokiu atveju, pakartotinai patiriami naujo pirkimo organizavimo kaštai.
20.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	(57)	(4)		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad susipažinimas su pateiktais pasiūlymais vyksta tik suėjus nustatytam pasiūlymų pateikimo terminui, ir elektroninėmis priemonėmis pateiktų pasiūlymų vokų atplėšimas yra daugiau techninis veiksmas, siūlytina numatyti galimybę elektroninėmis priemonėmis pateiktų pasiūlymų vokus atplėšti vienam (bet kuriam) iš Komisijos narių. Pasiūlymas: Pakeisti 57 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Susipažįstant su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, vokus atplėšia vienas iš Komisijos narių pasiūlymus pateikusių ir Komisijos posėdyje dalyvaujančių tiekėjų ar jų atstovų akivaizdoje. Pasiūlymo paskutinio lapo antrojoje pusėje pasirašo posėdyje dalyvaujantys Komisijos nariai. Susipažįstant su elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, vokus gali atplėšti vienas iš Komisijos narių.“	Nepritarti	Įstatyme nustatyta, kad komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių, o jeigu komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi komisijos nariai. Siekiant priimamų sprendimų skaidrumo, manytina, kad vokų atplėšimui taip pat turėtų galioti daugumos principas.
21.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	(74)	(2)	(1)	Argumentai: Direktyvos 2014/25/ES 47 straipsnio 1 dalyje numatyta rekomendacinio pobūdžio nuostata, numatanti, kad „<...> Paprastai nustatomas minimalus prašymų dalyvauti priėmimo laikotarpis yra ne trumpesnis kaip 30 dienų nuo skelbimo apie pirkimą arba, jei kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudojamas reguliarus orientacinis skelbimas, kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos ir bet kuriuo atveju neturi būti trumpesnis kaip 15 dienų.“, tačiau atsižvelgiant į tai, kad paraiškų pateikimo etape tiekėjai tik išreiškia pageidavimą dalyvauti pirkime ir turi pateikti tik paraišką bei užpildytą EBVPD, vertinant PĮ nustatytus privalomus procedūrinius terminus, laikytina, kad ilgiausias privalomas procedūrinis terminas vykdant tarptautinės vertės pirkimą derybų būdu – paraiškų pateikimo terminas (ne mažiau 30 dienų) laikytinas pertekliniu ir nepagrįstai ilginančiu pirkimų procedūras.  Pasiūlymas: Pakeisti 74 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „74 straipsnis. Paraiškų ir pirminių pasiūlymų pateikimo skelbiamoms deryboms terminai 2. Paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip: 1) 30 15 dienų nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo tiekėjams dienos – tarptautinių pirkimų atveju;“ Pakeisti 74 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Perkančiojo subjekto vertinimu pagrįstais atvejais šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas trumpiausias paraiškų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas pailgintas iki 15 30 dienų, o 2 punkte nustatytas terminas sutrumpintas iki 7 dienų.“	Nepritarti	Pažymėtina, kad Direktyvos 2014/25/ES 47 straipsnyje, kaip ir įstatyme, įtvirtintas minimalus paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas 30 dienų gali būti sutrumpinamas iki 15 dienų. Taigi, jeigu perkantysis subjektas pagrįstai mano, kad užtektų trumpesnio paraiškų pateikimo termino, jis gali jį sutrumpinti.
22.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	(96)	(1) (2)		Argumentai: Siūloma nustatyti, kad perkantysis subjektas ne privalo, o gali reikalauti, jog dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti, taip pat, kad tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybės nustatymas yra paliekamas perkančiojo subjekto diskrecijos teisei. Direktyvos 2014/25/ES 88 straipsnio nuostatos nenumato imperatyvo šiais klausimais, todėl PĮ 96 straipsnio nuostatos laikytinos perteklinėmis.  Pasiūlymas: Pakeisti 96 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „96 straipsnis. Subtiekimas 1. Perkantysis subjektas gali reikalauti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti. 2. Jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajam subjektui. Tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, turi būti sudaroma trišalė sutartis tarp perkančiojo subjekto, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subtiekėjo, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.“	Nepritarti	Direktyvos 2014/25/ES 88 str. 3 d. numato teisę valstybei narei imtis papildomų priemonių pagal nacionalinę teisę dėl tiesioginių mokėjimų subrangovams. Įstatymų leidėjas įtvirtino papildomą priemonę – numatyti mokėjimus, kai tai įmanoma pagal sutarties pobūdį. Siekiant apsaugoti subrangovus nuo nesąžiningų tiekėjų, sudariusių sutartis su  perkančiaisiais subjektais, pasirinktas įstatyme įtvirtintas modelis. Be to, jeigu būtų nustatyta tik teisė, tikėtina, kad perkantysis subjektas tokios nuostatos nenustatytų pirkimo dokumentuose.
23.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	*			Argumentai: Papildyti PĮ sąlygomis, nustatančiomis PĮ taikymo išimtį, kai sutartis sudaroma tarp perkančiojo subjekto arba perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, ir vieno ar daugiau perkančiųjų subjektų ar perkančiųjų organizacijų, turint tikslą bendradarbiauti teikiant viešąsias paslaugas (paslaugas, susijusias su viešojo intereso tenkinimu). Direktyvos 2014/25/ES 28 str. 4 d. numato: Ši direktyva netaikoma išimtinai dviejų ar daugiau perkančiųjų organizacijų sudarytai sutarčiai, kai tenkinamos visos šios sąlygos: a) sutartimi nustatomas ar įgyvendinamas dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimas siekiant užtikrinti, kad viešosios paslaugos, kurias jie turi suteikti, būtų teikiamos siekiant bendrų jų tikslų; b) toks bendradarbiavimas įgyvendinamas vadovaujantis vien su viešuoju interesu susijusiais motyvais ir c) dalyvaujančios perkančiosios organizacijos atviroje rinkoje vykdo mažiau kaip 20 % veiklų, kurias apima bendradarbiavimas. Ši Direktyvos nuostata nėra perkelta į PĮ visiškai, todėl perkantieji subjektai, kurių veikla yra susijusi su viešojo intereso įgyvendinimu ir kurie vykdo panašaus pobūdžio veiklą teikdami viešąsias paslaugas, neturi galimybės netaikydami PĮ nuostatų sudaryti bendradarbiavimo sutarties ir siekti bendro tikslo nepatirdami papildomų procedūrinių apribojimų bei administracinės naštos. Pasiūlymas: Papildyti PĮ nuostatomis ir jas išdėstyti taip: „XX straipsnis. Bendradarbiavimo sutartys 1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi bendradarbiavimo sutartims, kurias perkantysis subjektas arba perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, sudaro su vienu ar daugiau perkančiųjų subjektų ar perkančiųjų organizacijų, kai yra visos šios sąlygos kartu: 1) sutartimi nustatomas ar įgyvendinamas sutarties šalių bendradarbiavimas siekiant užtikrinti, kad viešosios paslaugos, kurias jos turi suteikti, būtų teikiamos siekiant bendrų jų tikslų; 2) toks bendradarbiavimas įgyvendinamas vadovaujantis vien su viešuoju interesu susijusiais motyvais; 3) sutartį sudarančių subjektų per paskutinius 3 finansinius metus ne daugiau kaip 20 procentų gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų veiklai, kurią apima bendradarbiavimas. Jeigu bendradarbiavimo sutartį sudarantys subjektai vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jų veiklos planus.“	Apsispręsti pagrindiniame komitete
24.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	*			Argumentai: Papildyti PĮ sąlygomis, nustatančiomis galimybę pirkti iš susijusių įmonių. Atitinkamos Direktyvos 2014/25/ES 29 straipsnio nuostatos į PĮ neperkeltos visiškai, nors pirminiame PĮ projekte tokios nuostatos buvo numatytos. Direktyvos 2014/25/ES 29 straipsnyje nustatyta: 29 straipsnis. Susijusiai įmonei skiriamos sutartys 1. Šiame straipsnyje susijusi įmonė – įmonė, kurios metinės finansinės ataskaitos yra konsoliduojamos su perkančiojo subjekto metinėmis finansinėmis ataskaitomis laikantis Direktyvoje 2013/34/ES nustatytų reikalavimų. 2. Subjektų, kuriems Direktyva 2013/34/ES netaikoma, atveju, susijusi įmonė – bet kuri įmonė: a)  kuriai perkantysis subjektas gali turėti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką; b)  kuri gali turėti lemiamą įtaką perkančiajam subjektui; arba c)  kuriai, kartu su perkančiuoju subjektu, lemiamą įtaką daro kita įmonė dėl to, kad ji priklauso pastarajai įmonei, pastaroji dalyvauja valdant jos kapitalą arba dėl ją reglamentuojančių taisyklių. Šioje dalyje „lemiama įtaka“ reiškia tai, kas apibrėžta 4 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje. 3. Nepaisant 28 straipsnio ir jeigu yra tenkinamos šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, ši direktyva netaikoma sutartims, kurias skiria: a) perkantysis subjektas susijusiai įmonei arba b) bendroji įmonė, sudaryta išimtinai tik iš kelių perkančiųjų subjektų, kad būtų vykdoma veikla, aprašyta 8–14 straipsniuose, įmonei, susijusiai su vienu iš tų perkančiųjų subjektų. 4. 3 dalis taikoma: a) paslaugų pirkimo sutartims, jei bent 80 % susijusios įmonės vidutinės bendrosios apyvartos per ankstesnius trejus metus, atsižvelgiant į visas tos įmonės suteiktas paslaugas, susidarė dėl paslaugų teikimo perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi; b) prekių pirkimo sutartims, jei bent 80 % susijusios įmonės vidutinės bendrosios apyvartos, atsižvelgiant į visas tos įmonės patiektas prekes, per ankstesnius trejus metus susidarė dėl prekių tiekimo perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi; c) darbų pirkimo sutartims, jei bent 80 % susijusios įmonės vidutinės bendrosios apyvartos, atsižvelgiant į visus tos įmonės įvykdytus darbus, per ankstesnius trejus metus susidarė dėl darbų vykdymo perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. 5. Kai atsižvelgiant į datą, kurią susijusi įmonė buvo įsteigta arba pradėjo veiklą, duomenų apie trejų ankstesnių metų apyvartą nėra, tai įmonei pakanka įrodyti, visų pirma remiantis verslo planais, kad 4 dalies a, b arba c punktuose nurodyta apyvarta yra tikėtina. 6. Kai tas pačias ar panašias paslaugas teikia, tas pačias ar panašias prekes tiekia arba tuos pačius ar panašius darbus atlieka daugiau nei viena įmonė, susijusi su perkančiuoju subjektu, su kuriuo jos sudaro ekonominę grupę, procentiniai dydžiai apskaičiuojami atsižvelgiant į bendrąją apyvartą, kuri susidarė dėl tų susijusių įmonių vykdomo atitinkamai paslaugų teikimo, prekių tiekimo ar darbų atlikimo. Pasiūlymas: Papildyti PĮ nuostatomis ir jas išdėstyti taip: „XX straipsnis. Pirkimas iš susijusios įmonės  1. Pagal šį straipsnį susijusia įmone laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su perkančiojo subjekto atskaitomybe pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas) reikalavimus.  2. Tuo atveju, kai įmonei netaikomas Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas, susijusia įmone laikoma bet kuri įmonė, jeigu lemiamą įtaką pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą:  1) šiai įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti perkantysis subjektas. 2) ši įmonė gali daryti perkančiajam subjektui. 3) šiai įmonei ir kartu perkančiajam subjektui daro kita įmonė dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų. 3. Šis įstatymas, neatsižvelgiant į jo 19 straipsnį, netaikomas, kai perkantysis subjektas atlieka pirkimą iš susijusios įmonės arba įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų subjektų su tikslu vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, atlieka pirkimą iš įmonės, susijusios su bent vienu iš šių perkančiųjų subjektų, ir kai tenkinamos šios sąlygos: 1) paslaugų pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš paslaugų teikimo buvo gauta suteikus paslaugas perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą trumpiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus; 2) prekių pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš prekių tiekimo buvo gauta patiekus jas perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą trumpiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus; 3) darbų pirkimo sutarčių atveju, jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš darbų atlikimo buvo gauta atlikus darbus perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą trumpiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus. 4. Tuo atveju, kai daugiau kaip vienos perkančiojo subjekto susijusios įmonės teikiamos paslaugos, tiekiamos prekės ar atliekami darbai yra tie patys ar panašūs, taikant šio straipsnio 3 dalies 1–3 punktus įvertinamos visų šių susijusių įmonių bendrai gaunamos pardavimo pajamos.“	Nepritarti	Nuostata sudarytų galimybes perkantiesiems subjektams tiesiogiai, be konkurencingų procedūrų, sudaryti pirkimų sutartis. Toks reguliavimas gali sukelti analogiškas pasekmes, kaip ir vidaus sandorių institutas (neefektyvios pirkimų sutartys, konkurencijos ribojimas ir pan.)
25.	UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2019-02-28	*			Argumentai: Papildyti PĮ sąlygomis, nustatančiomis galimybę netaikant PĮ nuostatų pirkti iš kelių perkančiųjų subjektų bendrai įsteigtos įmonės (kuri ne mažiau kaip 3 metus vykdys PĮ numatytą veiklą) arba tokiai įmonei pirkti iš ją įsteigusių perkančiųjų subjektų. Atitinkamos Direktyvos 2014/25/ES 30 straipsnio nuostatos į PĮ neperkeltos visiškai, nors pirminiame PĮ projekte tokios nuostatos numatytos buvo. Direktyvos 2014/25/ES 30 straipsnyje nustatyta: 30 straipsnis. Bendrajai įmonei arba bendrajai įmonei priklausančiam perkančiajam subjektui skiriamos sutartys Nepaisant 28 straipsnio ir su sąlyga, kad bendroji įmonė yra įsteigta atitinkamai veiklai vykdyti bent trejų metų laikotarpiu ir jos steigimo dokumentuose nurodyta, kad perkantieji subjektai, kurie tą įmonę sudaro, bus jos dalis bent jau tokios pačios trukmės laikotarpiu, ši direktyva netaikoma sutartims, kurias skiria: a) bendroji įmonė, sudaryta išimtinai iš kelių perkančiųjų subjektų, kad būtų vykdoma veikla, kaip apibrėžta 8–14 straipsniuose, vienam iš tų perkančiųjų subjektų arba b) perkantysis subjektas tokiai bendrajai įmonei, kuriai jis priklauso. Pasiūlymas: Papildyti PĮ nuostatomis ir jas išdėstyti taip: „XX straipsnis. Pirkimas iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto  1. Jeigu keli perkantieji subjektai įsteigia įmonę su tikslu bent 3 metus vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą ir įmonės steigimo dokumentuose nurodoma, kad ne trumpiau negu nurodytu 3 metų laikotarpiu perkantieji subjektai išliks steigiamo juridinio asmens dalyviais, šio įstatymo reikalavimai, išskyrus 19 straipsnyje nurodytus atvejus, netaikomi, kai:  1) įmonė, įsteigta išskirtinai kelių perkančiųjų subjektų su tikslu vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, atlieka pirkimą iš vieno ją įsteigusių perkančiųjų subjektų arba iš vieno naujai įsteigtą įmonę sudarančių perkančiųjų subjektų; 2) perkantysis subjektas atlieka pirkimą iš įmonės, kurią jis yra įsteigęs bendrai su kitais perkančiaisiais subjektais.“	Nepritarti	Nuostata sudarytų galimybes perkantiesiems subjektams tiesiogiai, be konkurencingų procedūrų, sudaryti pirkimų sutartis. Toks reguliavimas gali sukelti analogiškas pasekmes, kaip ir vidaus sandorių institutas (neefektyvios pirkimų sutartys, konkurencijos ribojimas ir pan.)

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo Nr. XIII-328 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2971(ES) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

6

(32)

(2)

(3)

(4)

Argumentai:

Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą, siūlytina nesiaurinti galiojančiame Pirkimų atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatyme įtvirtinto informacijos, kurios negalima laikyti konfidencialia, sąrašo, t. y. nepanaikinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet jais neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Konfidencialia negalima laikyti informacijos:

1) jeigu tai pažeistų įstatymų, nustatančių informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šiuos įstatymus įgyvendinančių teisės aktų nuostatas;

2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 46 ir 68 straipsniuose ir 94 straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, laimėjusio dalyvio pasiūlymo, sudarytos pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ir šių sutarčių pakeitimų paskelbimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis;

3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis;

4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai.“

Pritarti

2.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

10

(48)

1

(2)

(21)

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad viešasis pirkimas gali būti atliekamas elektroninėmis ir neelektroninėmis priemonėmis, siekiant užtikrinti susipažinimo su pasiūlymais ir jų nagrinėjimo procedūrų skaidrumą bei užtikrinti, kad viešųjų pirkimų dalyviai būtų informuoti apie susipažinimo su pasiūlymais eiga, siūlytina nustatyti, kad pirkimo dokumentuose perkančiajam subjektui susipažįstant su pasiūlymais elektroninėmis priemonėmis turi būti nurodyta susipažinimo su pasiūlymais data, o neelektroninėmis priemonėmis – vieta, data, valanda ir minutė.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pakeiti 48 straipsnio 2 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip:

„21) susipažinimo su pasiūlymais data, o jeigu pirkimas atliekamas neelektroninėmis priemonėmis - vieta, data, valanda ir minutė, išskyrus atvejus, kai pirkimai atliekami elektroninėmis priemonėmis;“.

Pritarti

3.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

10

(48)

2

(2)

(31)

N

Argumentai:

Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalimi siūloma įtvirtinti perkančiojo subjekto pareigą darbų viešuosiuose pirkimuose įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams, viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tame pačiame straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su pirkimo dokumentų turiniu „Tuo atveju, kai pasikeičia nurodyti darbuotojai, perkantysis subjektas taip pat reikalauja, kad tiekėjas nedelsdamas apie tai informuotų perkantįjį subjektą ir pateiktų atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, kuri turi būti ne mažesnė, negu nurodyta pateiktame pasiūlyme.“ Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnis reglamentuoja pasiūlymų vertinimą ir palyginimą, siūlytina minėtą nuostatą perkelti į Pirkimų atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo 48 straipsnį, reglamentuojantį pirkimų dokumentų turinį.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Papildyti 48 straipsnio 2 dalį nauju 31 punktu:

„31) informacija apie tai, kad tiekėjas, sudarius sutartį, bet ne vėliau kaip iki sutarties vykdymo pradžios, turės pateikti pateiktų sutartį vykdysiančių ir perkančiojo subjekto nurodytas užduotis atliksiančių darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą, taip pat informacija, kad sutarties vykdymo metu pasikeitus nurodytai informacijai tiekėjas nedelsdamas turės informuoti perkantįjį subjektą ir pateikti atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, jei taikytina;“.

4.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

14

(57)

2

(2)

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad pritarus Audito komiteto 2 pasiūlymui, kuriuo siūloma pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį, turės būti keičiama ir galiojančio Pirkimų atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo 57 straipsnio 2 dalis, siūlytina įstatymo projekto 14 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, nustatančia, kad susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais pradedamas pirkimo dokumentuose nurodytą datą, o jeigu pirkimas atliekamas neelektroninėmis priemonėmis – nurodytą datą, valandą ir minutę.

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projekto 14 straipsnį nauja 2 dalimi ją išdėstyti taip:

„2. Pakeiti 57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais pradedamas pirkimo dokumentuose nurodytą datą, o jeigu pirkimas atliekamas neelektroninėmis priemonėmis – nurodytą dieną datą, valandą ir minutę. Jeigu paraiškos ir pasiūlymai teikiami ne elektroninėmis priemonėmis, Komisijos posėdžio diena ir valanda turi sutapti su paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaiga. Pakeitus šį terminą, atitinkamai turi būti pakeistas ir susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais laikas. Nustatytu laiku turi įvykti pradinis susipažinimas su visomis paraiškomis ar pasiūlymais, gautais nepasibaigus jų pateikimo terminui.“

2. Įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi.

Pritarti

5.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

15

(58)

(1)

(5)

Argumentai:

Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad perkantysis subjektas turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Siekiant užtikrinti šio principo įgyvendinimą, siūlytina papildyti vieną iš ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų numatant, kad ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra priimtina ir perkantysis subjektas gali pagrįsti ne tik šios kainos priimtinumą, bet ir suderinamumą su racionalaus lėšų naudojimo principu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 15 straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„15 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 58 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, perkančiojo subjekto nustatytų prieš pradedant pirkimo procedūrą. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, perkančiojo subjekto  nustatytas prieš pradedant pirkimo procedūrą, ir perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose nėra nurodęs pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti nustatyti. Pirkimui skirtų lėšų suma, nustatyta ir užfiksuota perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūras, gali būti keičiama, kai ji nėra nurodyta pirkimo dokumentuose, perkančiajam subjektui ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra priimtina ir perkantysis subjektas gali pagrįsti šios kainos priimtinumą ir suderinamumą su racionalaus lėšų naudojimo principu;“.

Pritarti

6.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

16

(64)

2

(11)

N

Argumentai:

Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalimi siūloma įtvirtinti perkančiųjų subjektų pareigą darbų viešuosiuose pirkimuose įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams, viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Pritariant Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonei dėl atitinkamos Viešųjų pirkimų įstatymo projekto Nr. XIIIP-2970(ES) (toliau – projektas Nr. XIIIP-2970(ES)) nuostatos, manytina, kad minėtos prievolės įtvirtinimas keičiamame įstatyme nesukurs sąlygų į darbų viešuosius pirkimus pritraukti tiekėjus, kurie užtikrina tinkamus atlyginimus sutartį vykdantiems darbuotojams. Priešingai, prievolės įtvirtinimas gali sukelti neigiamų padarinių:

pirma - perkantiesiems subjektams gali būti sukurta itin didelė administracinė našta tikrinti kaip tiekėjai laikosi pasiūlyme deklaruotų įsipareigojimų dėl atlyginimo sutartį vykdantiems darbuotojams, už kuriuos pasiūlymo vertinimo metu buvo suteikti aukštesni balai. Pažymėtina ir tai, jog informacijos apie darbuotojams mokamą darbo užmokestį gavimas yra komplikuotas (turi būti užtikrinama, jog būtų laikomasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, reikalavimų);

antra - nustatant pareigą perkantiesiems subjektams taikyti socialinį kriterijų darbų pirkimuose, kils rizika, kad kriterijus bus taikomas formaliai, siekiant įgyvendinti įstatymo reikalavimus, tačiau sudarant sąlygas neobjektyviai padidinti darbų kainas;

trečia - pareiga vertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams, viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį, gali sudaryti palankesnes sąlygas užsienio tiekėjams, kurių kilmės valstybėse atlyginimai gali būti aukštesni.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tačiau siekiant įgyvendinti susitarime dėl šalies pažangai būtinų reformų pateiktą siūlymą, siūlytina įstatymo projekte įtvirtinti perkančiųjų subjektų teisę visuose pirkimuose nustatyti aptartą socialinį kriterijų.

Manytina, kad pritarus pasiūlymui būtų sudarytos sąlygos socialinio kriterijaus taikymo praktikai formuotis palaipsniui, perkantiesiems subjektams ir tiekėjams suteikiant laiko prisitaikyti prie socialinių reikalavimų taikymo viešuosiuose pirkimuose (susipažinti su egzistuojančiomis kitų perkančiųjų subjektų praktikomis šioje srityje, identifikuoti atvejus, kada socialinius kriterijus taikyti tikslingiausia, įmonėse įsidiegti sistemas ir tvarkas, padedančias užtikrinti pasiūlyme nurodytų įsipareigojimų vykdymą, tuo pačiu užtikrinant ir darbuotojų interesų apsaugą).

Tame pačiame straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su pirkimo dokumentų turiniu „Tuo atveju, kai pasikeičia nurodyti darbuotojai, perkantysis subjektas taip pat reikalauja, kad tiekėjas nedelsdamas apie tai informuotų perkantįjį subjektą ir pateiktų atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, kuri turi būti ne mažesnė, negu nurodyta pateiktame pasiūlyme.“ Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnis reglamentuoja pasiūlymų vertinimą ir palyginimą, siūlytina minėtą nuostatą perkelti į Pirkimų atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo 48 straipsnį, reglamentuojantį pirkimų dokumentų turinį.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti tai:

„2. Papildyti 64 straipsnį 11 dalimi:

„11. Darbų pirkimuose privaloma Perkantysis subjektas gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai), viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tokiu atveju Perkantysis perkantysis subjektas privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Tuo atveju, kai pasikeičia nurodyti darbuotojai, perkantysis subjektas taip pat reikalauja, kad tiekėjas nedelsdamas apie tai informuotų perkantįjį subjektą ir pateiktų atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, kuri turi būti ne mažesnė, negu nurodyta pateiktame pasiūlyme. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, jis turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą nurodytiems darbuotojams. Informacija apie nurodytų darbuotojų mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajam subjektui teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Pritarti

7.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

18

(68)

(1)

(2)

(4)

(2)a)

Argumentai:

Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje suinteresuotas pirkimo kandidatas apibrėžiamas kaip kandidatas, kuriam perkantysis subjektas nepranešė apie jo paraiškos atmetimą iki pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą išsiuntimo dienos suinteresuotiems dalyviams. Tuo tarpu Direktyvos 2014/25/ES 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Perkantieji subjektai kiekvienam kandidatui ir konkurso dalyviui nedelsiant praneša apie priimtus sprendimus dėl preliminariosios sutarties sudarymo, sutarties skyrimo ar leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje,<..>“. Siekiant užtikrinti tinkamą direktyvos nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę, siūlytina įstatymo projekto 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse išbraukti žodį ,,suinteresuotiems“.

Taip pat sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo 68 straipsnio nuostatas, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 68 straipsnio 4 dalies nuostatą, įtvirtinant pirkimų dalyvių teisę susipažinti ne su visų dalyvių pateiktais prekių pavyzdžiais, o tik su pirkimų laimėtojo pateiktais prekių pavyzdžiais.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„18 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkantysis subjektas suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta atliekant pirkimo procedūrą, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkantysis subjektas taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto pirkimo atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu arba kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.“

2. Pakeisti 68 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Perkantysis subjektas, gavęs suinteresuoto kandidato ar suinteresuoto dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos išsamiai pateikia šią informaciją:“.

3. 2 Pakeisti 68 straipsnio 2 dalies 2 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:

„a) laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus;“.

4. Pakeisti 68 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jeigu perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, jis, įvertinęs pasiūlymus, nustatęs pasiūlymų eilę ir priėmęs sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su laimėjusiu pasiūlymu pateiktais pavyzdžiais.“

Pritarti

8.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

21

(90)

(2)

Argumentai:

Įstatymo projekto 21 straipsniu siekiama nustatyti pareigą perkantiesiems subjektams informuoti centrinę perkančiąją organizaciją apie priežastis, dėl kurių pirkimo objektą, kurį galima įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją, jos įsigyja ne iš centrinės perkančiosios organizacijos. Surinkta informacija būtų naudojama elektroninio katalogo tobulinimui ir plėtrai. Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonę pateiktą projektui Nr. XIIIP-2970(ES) bei UAB „Verslo aptarnavimo centras“ pasiūlymą, manytina, kad toks siūlymas perkantiesiems subjektams gali sukurti neproporcingą administracinę naštą. Manytina, kad centrinė perkančioji organizacija elektroninių katalogų tobulinimui gali pasitelkti perkančiuosius subjektus įstatyme neįtvirtinus jų pareigos teikti ataskaitas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pabrėžiant, kad svarstomame projekte nėra įtvirtinama atsakomybė perkantiesiems subjektams už nustatytos pareigos nevykdymą, siūlytina minėtos perkančiųjų subjektų pareigos atsisakyti.

Visgi atsižvelgiant į tai, kad pagal dabar galiojantį reguliavimą perkantieji subjektai privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir tai patvirtinantį dokumentą saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais, siekiant viešumo ir priimamų sprendimų išsamumo, siūlytina įtvirtinti perkančiųjų subjektų pareigą tokius sprendimus viešinti perkančiojo subjekto interneto svetainėje, specialiai tam skirtoje skiltyje (pirkėjo profilyje).

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„21 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 90 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Perkantieji subjektai privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar pagal sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir perkantysis subjektas negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Perkantieji subjektai privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą paskelbti pirkėjo profilyje ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 103 straipsnyje nustatyta tvarka. Sprendimus neatlikti pirkimo, naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, patvirtinančių dokumentų kopijas perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų ketvirčiui pasibaigus elektroninėmis priemonėmis pateikia centrinei perkančiajai organizacijai.“

Pritarti

9.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

23

(95)

2

(1)

(12)

N

Argumentai:

Keičiamo įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartyje turi būti nurodytas perkančiojo subjekto vadovo įsakymu (potvarkiu) skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatas. Viešųjų pirkimų tarnyba, teikdama pasiūlymus projektui Nr. XIIIP-2970(ES), nurodė, kad konkretaus dokumento įtvirtinimas įstatyme sukuria administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad Audito komitetas pateikė pasiūlymą projektui Nr. XIIIP-2970(ES), kuriuo siekiama įtvirtini, kad asmuo, atsakingas už viešųjų pirkimų sutarčių priežiūrą, yra skiriamas perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu, taip sudarant galimybes perkantiesiems subjektams spręsti, kokia forma tokį sprendimą įforminti (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija ir pan.), todėl siekiant suderinti keičiamo Įstatymo projekto nuostatas su projekto Nr. XIIIP-2970(ES) nuostatomis, siūlytina Įstatymo projekte įtvirtini, kad asmuo, atsakingas už viešųjų pirkimų sutarčių priežiūrą, yra skiriamas perkančiojo subjekto vadovo sprendimu, taip sudarant galimybes perkantiesiems subjektams spręsti, kokia forma tokį sprendimą įforminti (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija ir pan.).

Pasiūlymas:

Papildyti 23 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„2. Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) perkančiojo subjekto vadovo įsakymu (potvarkiu) sprendimu skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatas.“

Pritarti

10.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

24

(97)

1

(1)

(4)b)

Argumentai:

Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalimi tikslinama pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimo, neatliekant naujos pirkimo procedūros, sąlyga, kai sutarties šalis pakeičiama nauja sutarties šalimi dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą ar skaidymą, ar atskyrimo, ar bankroto procedūros naujas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, visiškai arba iš dalies perima pradinio tiekėjo teises ir pareigas. Ši formuluotė patikslinta įvertinus Civiliniame kodekse ir Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintus reorganizavimo būdus, taip pat atsisakoma likvidavimo ir restruktūrizavimo, nes šių procedūrų metu pradinio tiekėjo teisių ir pareigų niekas neperima. Taip pat atsižvelgiant į praktikoje keliamus perkančiųjų subjektų klausimus, siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlytina aiškiai įtvirtinti, kad reorganizavus pradinį tiekėją, jo sutartines pareigas neskelbiant naujo viešojo pirkimo, gali perimti tik pradinio tiekėjo teises ir pareigas po reorganizavimo visiškai arba iš dalies perimantis juridinis asmuo.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pakeisti 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip:

„b) dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą ir skaidymą, atskyrimo ar bankroto procedūros, naujas pradinio tiekėjo teises ir pareigas visiškai arba iš dalies perima kitas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, visiškai arba iš dalies perima pradinio tiekėjo teises ir pareigas. Toks tiekėjo pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo;“.

Pritarti

11.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

26

(100)

(12)

N

N

Argumentai:

Įstatymo projekto 12 straipsniu siūloma nustatyti pareigą perkančiajam subjektui, rengiant su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų pavojaus nacionaliniam saugumui, taip pat papildomai įvertinti, ar tiekėjas arba jo pasitelkiami subtiekėjai neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Siekiant sudaryti galimybes perkantiesiems subjektams pagrįsti įtarimus dėl tiekėjo ar subtiekėjo interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 100 straipsnį, reglamentuojantį pirkimų valdyme dalyvaujančias institucijas, numatant Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigą perkantiesiems subjektams teikti informaciją, reikalingą vertinant ar prekės, paslaugos ar darbai, taip pat tiekėjai ar jų pasitelkti subtiekėjai neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Pasiūlymas:

1. Papildyti Įstatymo projektą nauju 26 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„26 straipsnis. 100 straipsnio pakeitimas

Papildyti 100 straipsnį 12 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„12. Informaciją, reikalingą įvertinant, ar prekės, paslaugos ar darbai, taip pat tiekėjas ar jo pasitelkiami subtiekėjai neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, perkantiesiems subjektams, veikiantiems gynybos srityje arba srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, teikia Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Pritarti

12.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

27

(101)

(3)

N

Argumentai:

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą administracines baudas skiria arba Viešųjų pirkimų tarnyba, arba teismas, kuris apie tai informuoja Viešųjų pirkimų tarnybą. Keičiamame įstatyme yra nustatyta prievolė Viešųjų pirkimų tarnybai informuoti perkančiojo subjekto vadovą tik apie Viešųjų pirkimų tarnybos paskirtas administracines nuobaudas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, taip pat į Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymą projektui Nr. XIIIP-2970(ES), siūlytina suderinti ir šio Įstatymo projekto nuostatas, susijusias su perkančiojo subjekto vadovo informavimu, kai administracines baudas paskiria teismas.

Pasiūlymas:

1. Papildyti Įstatymo projektą nauju 27 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„27 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 101 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Viešųjų pirkimų tarnyba, paskyrusi arba gavusi informaciją apie teismo paskirtą administracinę nuobaudą perkančiojo subjekto darbuotojui, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sprendimo skirti administracinę nuobaudą priėmimo įsiteisėjimo apie tai praneša perkančiojo subjekto vadovui.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Pritarti

13.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

28

(102)

(2)

N

Argumentai:

Viešųjų pirkimų tarnyba, teikdama siūlymus projektui Nr. XIIIP-2970(ES) nurodė, kad praktikoje Centrinė perkančioji organizacija teikia tarnybai ataskaitas už atliktas pirkimo procedūras (pvz.: už sutartis, kurios sudarytos centrinės perkančiosios organizacijos sudarytų preliminariųjų sutarčių ar sukurtos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu), todėl siekiant išvengti situacijų, kai tą pačią informaciją teikia keli subjektai (ir centrinė perkančioji organizacija, ir perkančioji organizacija, sudariusi sutartį centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu), pasiūlyta patikslinti Viešųjų pirkimų įstatymą. Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymą ir siekiant suderinti keičiamą Įstatymo projektą su projektu Nr. XIIIP-2970(ES), siūlytina įtvirtinti centrinės perkančiosios organizacijos pareigą tarnybai teikti informaciją ir tais atvejais, kai pirkimo sutartis sudaroma centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos ar sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu.

Pasiūlymas:

1. Pakeisti Įstatymo projekto 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„26 28 straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 102 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Perkantysis subjektas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybai pateikia:

1) kiekvienų pirkimo procedūrų, įskaitant ir pirkimo procedūras, kurių metu sudaroma preliminarioji sutartis ar sudaroma pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu, sukuriama dinaminė pirkimo sistema ar sudaroma pirkimo sutartis jos pagrindu, ataskaitą per 15 dienų pasibaigus pirkimo procedūroms, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal sudarytą pirkimo sutartį pradžios. Ši ataskaita neteikiama, kai pirkimo sutartis sudaroma pagal šio įstatymo 79 straipsnio 2 dalį atlikus supaprastintą pirkimą, atliekant pirkimą pagal 90 straipsnio 1 dalį ar mažos vertės pirkimą;

2) visų per kalendorinius metus sudarytų pirkimo sutarčių, kai sudarytos pirkimo sutarties nereikalaujama paskelbti pagal šio įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatas, ataskaitą per 30 dienų pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Pritarti

14.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

29

(108)

2

(4)

N

Argumentai:

Audito komitetas projektui Nr. XIIIP-2970(ES) pateikė siūlymą, kuriuo pasiūlė įtvirtinti perkančiosios organizacijos pareigą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pažeidė viešųjų pirkimų sutarties esmines sąlygas arba sutartį vykdė su dideliais ir nuolatiniais trūkumais ir jam buvo skirta sutartyje numatyta sankcija. Kadangi perkantieji subjektai tiekėjams mutatis mutandis turi taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio nuostatas, atitinkamai turi būti pakeistas keičiamo įstatymo 108 straipsnis, reglamentuojantis tiekėjo pretenzijos pateikimo perkančiajam subjektui, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminus.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„27 29 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas

2. Pakeisti 108 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Tiekėjas, manydamas, kad perkantysis subjektas nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar nepagrįstai priėmė sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą, susijusią su socialinės ar aplinkos apsaugos reikalavimais, vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo ar perkančiojo subjekto sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Pritarti

15.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

31

(111)

1

(1)

(2)

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į 2007 m. gruodžio 11 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo 2d straipsnio 1 dalies b punktą, numatantį kad „Valstybės narės užtikrina, kad nuo perkančiojo subjekto nepriklausoma peržiūros institucija pripažintų sutartį negaliojančia arba jos negaliojimas būtų šios peržiūros institucijos sprendimo pasekmė bet kuriuo iš šių atvejų: <...> b) jei pažeista šios direktyvos 1 straipsnio 5 dalis, 2 straipsnio 3 dalis ar 3 straipsnio 2 dalis, jei dėl šio pažeidimo dalyvis, pateikęs prašymą dėl peržiūros, neteko galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis prieš sudarant sutartį, kai toks pažeidimas yra kartu su Direktyvos 2004/17/EB pažeidimu, jei tas pažeidimas turi neigiamos įtakos dalyvio, pateikusio prašymą dėl peržiūros, galimybėms gauti sutartį; ar <...>” patikslinti keičiamo įstatymo 111 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Pasiūlymas:

1. Papildyti Įstatymo projektą nauju 31 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„31 straipsnis. 111 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 111 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) perkantysis subjektas pažeidė šio įstatymo 94 straipsnio 8 dalyje, 109 straipsnio 2 dalyje ar 110 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, dėl ko teismui prašymą pateikęs ar ieškinį pareiškęs dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo, ir kartu pažeisdamas perkantysis subjektas pažeidė ir kitus šio įstatymo reikalavimus, ir tai jei tas pažeidimas turėjo neigiamą įtaką neigiamos įtakos teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo;“.

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Pritarti

16.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

31

(111)

2

(1)

(4)

N

Argumentai:

Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad galiojantis Viešųjų pirkimų įstatymas apsunkina Viešųjų pirkimų tarnybos galimybę ginti viešąjį interesą, nes minėto įstatymo 105 straipsnis nustato išimtinai su tiekėjais susijusias aplinkybes, kuomet pirkimo sutartys gali būti pripažįstamos negaliojančiomis, tačiau nenumato pagrindo, kuriuo teismas galėtų pripažinti sutartį negaliojančia, jei į teismą kreipiasi Viešųjų pirkimų tarnyba ar kitos institucijos (pvz., prokuratūra). Tokiu atveju vienintelė išeitis Viešųjų pirkimų tarnybai kreipiantis į teismą yra vadovautis Civilinio kodekso 1.80 straipsniu ir prašyti imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį pripažinti negaliojančiu. Pritariant Viešųjų pirkimų tarnybos siūlymui, siekiant su derinti keičiamo Įstatymo projekto nuostatas su projekto Nr. XIIIP-2970(ES) keičiamomis nuostatomis, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 111 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, nustatant atvejus, kuomet teismas gali pripažinti pirkimo ar preliminarios sutarties sutartį negaliojančia. 

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projekto 31 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„2. Pakeisti 111 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) nustačius kitų šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų šiurkščių pažeidimų, kurie turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Pritarti

17.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

32

(1 priedas)

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 1 priedo lentelės 6 eilutėje yra netiksliai perkeltos direktyvos 2014/25/ES 1 priedo lentelės F sekcijos BVPŽ kodas, siekiant tinkamo direktyvos perkėlimo, siūlytina patikslinti minėtą keičiamo įstatymo 1 priedą.

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projektą nauju 32 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„32. straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas

1. Pakeisti Įstatymo 1 priedo 6 eilutę ir ją išdėstyti taip:

6.

45.21

Bendroji pastatų statyba ir civilinės inžinerijos darbai

Ši klasė apima: – visų rūšių pastatų statybą, civilinės inžinerijos statinių statybą: – tiltus, įskaitant tuos, kurie skirti estakadinėms magistralėms, viadukams, tuneliams ir požeminėms perėjoms, – ilgų nuotolių vamzdynus ir elektros linijas, – miesto vamzdynų, miesto komunikacijų ir elektros linijas, – papildomus miesto darbus, – surenkamų statinių statymą ir įrengimą statybvietėje. Ši klasė neapima: – paslaugų, susijusių su naftos ir gamtinių dujų gavyba (žr. 11.20), – surenkamų statinių, kurių dalys nėra betoninės ir yra pačių pagamintos, įrengimo statybvietėje (žr. 20, 26 ir 28 skyrius), – stadionų, plaukimo baseinų, sporto salių, teniso ir golfo aikštelių ir kitų sportui skirtų įrenginių statybos darbų (išskyrus pastatų statybos darbus) (žr. 45.23), – pastatų įrengimo (žr. 45.3), – pastatų apdailos (žr. 45.4), – architektūrinės ir inžinerinės veiklos (žr. 74.20), – statybos projektų valdymo (žr. 74.20).

45210000, (išskyrus: 45213316), 45220000, 45231000, 45232000

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Pritarti

18.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

33

(5 priedas)

N

Argumentai:

Siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 5 priedą, jį suderinant su 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarnybos direktyvos 2014/25/ ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau – Direktyva), XIII priedo nuostatomis. Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 5 priedo 1 dalies 7 punkte nurodoma formuluotė neatitinka Direktyvos XIII priedo 1 dalies f punkte nustatyto reguliavimo.

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projektą nauju 33 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„33 straipsnis. Įstatymo 5 priedo pakeitimas

Pakeiti Įstatymo 5 priedo 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) pasiūlymų ar sprendinių, ar galutinių pasiūlymų vertinimo tvarką, vertinimo kriterijus ir jų vertinimo kriterijų lyginamuosius svorius ir, jeigu reikia, – šių kriterijų reikšmingumą mažėjimo tvarka, jeigu atitinkama informacija nebuvo pateikta skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, techninėse specifikacijose arba kituose pirkimo dokumentuose;“.

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Pritarti

19.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

34

3

N

Argumentai:

Siekiant užtikrinti sklandų ir aiškų iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų procedūrų reglamentavimą, įstatymo projekte siūlytina aiškiai reglamentuoti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų pirkimų ataskaitos ir elektroninės sąskaitos faktūros pagal pirkimo sutartis teikiamos pagal tuo metu galiojusias Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatas.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„30 34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

„3. Iki 2019 m. balandžio 17 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos ir elektroninės sąskaitos faktūros pagal pirkimo sutartis, sudarytas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas pirkimo procedūras, teikiamos pagal iki 2019 m. balandžio 17 d. tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatas.“

Pritarti

20.

Seimo Audito komitetas,

2019-03-27

*

Argumentai:

Įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą perkantiesiems subjektams, rengiant su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų pavojaus nacionaliniam saugumui, taip pat papildomai įvertinti, ar tiekėjas arba jo pasitelkiami subtiekėjai neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Seimo Audito komitetas iš esmės pritarė iniciatorių siūlomo teisinio reglamentavimo tikslams - atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją įtvirtinti nuostatą, kuri suteiktų teisę perkančiajam subjektui neleisti pirkimuose dalyvauti tiekėjams ar jų subtiekėjams, kurie nėra registruoti Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, pasirašiusiose Įstatyme nurodytus tarptautinius susitarimus, sudarytų sąlygas perkančiajam subjektui pašalinti tiekėją ar jo pasitelktus subtiekėjus iš pirkimų procedūros, jeigu turėtų duomenų, kad jie turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Audito komitetas, siekdamas kad siūlomas teisinis reglamentavimas nebūtų tik deklaratyvus, pasiūlė įstatymo projektą papildyti nuostatomis, įpareigojančiomis Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos perkančiosioms organizacijoms teikti reikiamą informaciją.

Visgi pritarus įstatymo projekto iniciatorių siūlomiems pakeitimams ir 11 Audito komiteto pasiūlymui, pagal kurį Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos perkantiesiems subjektams teiktų reikiamą informaciją, turėtų būti numatytas ir šios nuostatos įgyvendinimo mechanizmas, priešingu atveju, galimos situacijos, kuomet perkantieji subjektai be pagrindo kreiptųsi į minėtas institucijas, joms sukeliant neproporcingą administracinę naštą.

Pasiūlymas:

Pritarus įstatymo projekto 4 ir 12 straipsniams, Audito komiteto 11 pasiūlymui, siūlytina papildyti įstatymo projektą nuostatomis, reglamentuojančiomis siūlomo teisinio reglamentavimo įgyvendinimo tvarką.

Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: už –6, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Bilotaitė.

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                                              Ingrida Šimonytė

(Komiteto biuro patarėja (ES) Laura Pranaitytė, patarėja Rūta Petrukaitė)