LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2019 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-2715

2018-11-07 Nr. 113-P-44

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus.

Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė.

Kviestieji asmenys: Finansų viceministras Darius Sadeckas, Finansų ministerijos Valstybės ir savivaldybių biudžetų skyriaus vedėjas Artūras Kriuka, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas Vytautas Kurpuvesas, Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantas finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto patarėja Janina Alasevičienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-17				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seimo 2018 m. spalio 18 d. posėdžių darbotvarkėje numatytas Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-2471(2), priėmimas, kuriuo siūloma pakeisti Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimus į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Priėmus nurodytą įstatymo projektą, atitinkamai tikslintinas projekto tekstas.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-10-17

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seimo 2018 m. spalio 18 d. posėdžių darbotvarkėje numatytas Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-2471(2), priėmimas, kuriuo siūloma pakeisti Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimus į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Priėmus nurodytą įstatymo projektą, atitinkamai tikslintinas projekto tekstas.

Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2018-10-22				Dėl 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių Dėl planuojamos mokesčių reformos 2019 m. 177,5 mln. eurų sumažės GPM įplaukos į savivaldybių biudžetus. Nuo 2018 m. įsigaliojusi nauja Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostata numato kompensuoti savivaldybėms tik 50 proc. Seimo ar Vyriausybės sprendimais nulemto GPM sumažėjimo. Anksčiau šis įstatymas numatė 100 proc. kompensuoti GPM netektis. Nors kitos savivaldybių pajamos išaugs, tačiau dėl ženklių GPM netekčių, net 48 savivaldybių prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms 2019 m. palyginamosiomis sąlygomis (t. y. įvertinus centrinės valdžios sprendimais nulemtą išlaidų padidėjimą) sumažės. Savivaldybių pajamų mažėjimas ekonominio sunkmečio sąlygomis būtų suprantamas, tačiau kai šalies makroekonominiai rodikliai gerėja, gyventojų pajamos sparčiai auga, valstybės biudžetas didėja, savivaldybių pajamų mažinimas yra nepateisinamas. Kartu būtina pakeisti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1a punkte esančią formulę, joje vietoje koeficiento 0,5 įrašyti koeficientą 0,2 ir šią formulę išdėstyti taip: P_SBGPM = GPM_KVSBNS·GPM_{% (pt)} – 0,5 0,2·GPM_KVSBNS Koeficiento sumažinimas iki 0,2 leistų teisingiau kompensuoti savivaldybėms Seimo ar Vyriausybės sprendimais nulemtas GPM netektis proporcingai pagal valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų dydį. Tokiu atveju valstybės biudžetui tektų 80 procentų GPM netekčių naštos, o savivaldybių biudžetams – 20 proc.	Spręsti pagrindiniame komitete
2.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2018-10-22				Be to, nėra įvertinta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto įtaka. Dėl minėtu įstatymu siūlomų GPM lengvatų startuolių darbuotojams valstybės ir savivaldybių biudžetai 2019 m. neteks 4,1 mln. eurų, 2020 m. – 5,7 mln. eurų, 2021 m. - 6,2 mln. eurų, 2022 m. – 3,2 mln. eurų. Todėl prašome pakeisti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padidinti iki 48,52 proc. visų savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį bei padidinti iki 44,50 proc. šio rodiklio pastoviąją dalį, siekiant daugiau kompensuoti savivaldybėms su mokesčių reforma susijusias GPM netektis ir numatyti kompensavimą įvertinant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto įtaką.	Nepritarti	Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas šiuo metu yra dar tik pateiktas derinti ministerijoms ir kitoms suinteresuotoms institucijoms. Savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai gali būti koreguojami tik Vyriausybei pateikus Seimui svarstyti ir Seimui priėmus šį įstatymo projektą.
3.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2018-10-22				Dėl savivaldybėms planuojamų specialiųjų tikslinių dotacijų pastabų neturime. Be to, informuojame, kad derybose su Finansų ministerija dėl savivaldybių skolinimosi problemų buvo pasiektas tam tikras kompromisas, kuris atsispindėjo 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte.	Atsižvelgti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos administracinių ginčų komisija, 2018-10-24				DĖL 2019 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2715 2018 m. birželio 29 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1376, kuriuo yra diferencijuoti ir nustatyti didesni, apylinkių teismų teisėjų ir valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientų dydžiams artimi, Lietuvos administracinių ginčų komisijos narių, dirbančių Vilniuje, pareiginės algos koeficientai. Įstatymas yra pagrįstas tuo, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus ne tik dėl teritorinių ir savivaldybių administravimo subjektų sprendimų, bet turi išimtinę pareigą nagrinėti skundus dėl centrinių administravimo subjektų sprendimų, veiksmų, neveikimo (Komisijos teritoriniai padaliniai skundų dėl centrinių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų nenagrinėja). Lietuvos administracinių ginčų komisijos veiklos teritorijoje gyvena daug žmonių, veikia daug ūkio subjektų, valstybės ir savivaldybių institucijų, todėl jos veiklos mastas žymiai didesnis negu komisijos teritorinių padalinių. Lietuvos administracinių ginčų komisijos duomenimis 2018 m. birželio 7 dienai (įstatymo rengimo metu) Lietuvos administracinių ginčų komisijoje buvo gauta 521 skundai, tuo tarpu Kauno apygardos skyriuje – 62, Klaipėdos – 53, Šiaulių – 58, Panevėžio – 45 skundai. Be to, Lietuvos administracinių ginčų komisija materialiai aprūpina savo teritorinius padalinius (t. y. vykdo vidaus administravimą) ir metodiškai jiems vadovauja organizuojant darbą (konsultuoja juos skundų nagrinėjimo klausimais). Pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1376 nustatytas didesnis Lietuvos administracinių ginčų komisijos narių darbo užmokestis yra mokamas iš komisijai 2018 metams skirtų ir sutaupytų valstybės biudžeto lėšų. 2019 metais šio įstatymo įgyvendinimui papildomai prašome Lietuvos administracinių ginčų komisijai skirti 137 tūkst. eurų darbo užmokesčio fondo lėšų ir 2 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo lėšų. Svarstant šį prašymą prašome atsižvelgti į tai, kad komisija atsakingai naudoja jai skirtas valstybės biudžeto lėšas. 2017 metais, nepaisant to, kad komisija rengėsi komisijos teritorinių padalinių steigimui, komisija sutaupė ir grąžino valstybės biudžetui 7,5 tūkstančio eurų darbo užmokesčiui ir 21,3 tūkstančio turtui įsigyti skirtų lėšų. Šiais metais dėl vėliau paskirtų komisijos narių ir valstybės tarnautojų komisija sutaupys ir valstybės biudžetui grąžins apie 150 tūkstančių darbo užmokesčiui skirtų valstybės biudžeto lėšų.	Spręsti pagrindiniame komitete

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos administracinių ginčų komisija,

2018-10-24

DĖL 2019 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2715

2018 m. birželio 29 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1376, kuriuo yra diferencijuoti ir nustatyti didesni, apylinkių teismų teisėjų ir valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientų dydžiams artimi, Lietuvos administracinių ginčų komisijos narių, dirbančių Vilniuje, pareiginės algos koeficientai.

Įstatymas yra pagrįstas tuo, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus ne tik dėl teritorinių ir savivaldybių administravimo subjektų sprendimų, bet turi išimtinę pareigą nagrinėti skundus dėl centrinių administravimo subjektų sprendimų, veiksmų, neveikimo (Komisijos teritoriniai padaliniai skundų dėl centrinių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų nenagrinėja). Lietuvos administracinių ginčų komisijos veiklos teritorijoje gyvena daug žmonių, veikia daug ūkio subjektų, valstybės ir savivaldybių institucijų, todėl jos veiklos mastas žymiai didesnis negu komisijos teritorinių padalinių. Lietuvos administracinių ginčų komisijos duomenimis 2018 m. birželio 7 dienai (įstatymo rengimo metu) Lietuvos administracinių ginčų komisijoje buvo gauta 521 skundai, tuo tarpu Kauno apygardos skyriuje – 62, Klaipėdos – 53, Šiaulių – 58, Panevėžio – 45 skundai. Be to, Lietuvos administracinių ginčų komisija materialiai aprūpina savo teritorinius padalinius (t. y. vykdo vidaus administravimą) ir metodiškai jiems vadovauja organizuojant darbą (konsultuoja juos skundų nagrinėjimo klausimais).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1376 nustatytas didesnis Lietuvos administracinių ginčų komisijos narių darbo užmokestis yra mokamas iš komisijai 2018 metams skirtų ir sutaupytų valstybės biudžeto lėšų. 2019 metais šio įstatymo įgyvendinimui papildomai prašome Lietuvos administracinių ginčų komisijai skirti 137 tūkst. eurų darbo užmokesčio fondo lėšų ir 2 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo lėšų.

Svarstant šį prašymą prašome atsižvelgti į tai, kad komisija atsakingai naudoja jai skirtas valstybės biudžeto lėšas. 2017 metais, nepaisant to, kad komisija rengėsi komisijos teritorinių padalinių steigimui, komisija sutaupė ir grąžino valstybės biudžetui 7,5 tūkstančio eurų darbo užmokesčiui ir 21,3 tūkstančio turtui įsigyti skirtų lėšų. Šiais metais dėl vėliau paskirtų komisijos narių ir valstybės tarnautojų komisija sutaupys ir valstybės biudžetui grąžins apie 150 tūkstančių darbo užmokesčiui skirtų valstybės biudžeto lėšų.

Spręsti pagrindiniame komitete

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu

8. Komiteto paskirti pranešėjai: G. Burokienė, G. Kindurys.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė

Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas