1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-09-26
|
1
|
|
|
*
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai,
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių
reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
1. Seimas 2017 m. kovo 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos socialinių
paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo
papildymo 191 straipsniu įstatymą Nr. XIII-246, kuris įsigalios 2018 m. sausio
1 d., todėl įstatymo projektu siūlomi pakeitimai, įvertinus tai, kad jie
įsigaliotų 2018 m. liepos 1 d., turėtų būti teikiami atsižvelgiant į
Socialinių paslaugų įstatymo aktualią redakciją, kuri galios siūlomų
pakeitimų įsigaliojimo dieną. Projekto lyginamasis variantas turėtų atspindėti
visus pakeitimus.
|
Pritarti
|
1. Pasiūlymas: Pakeisti
įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo
sąvokos
1. Asmuo su sunkia negalia:
1) vaikas su sunkia negalia – asmuo, kuriam pagal šį
įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis ir pagal Lietuvos
Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą (toliau – Neįgaliųjų
socialinės integracijos įstatymas) pripažintas sunkaus neįgalumo lygis;
2) suaugęs asmuo su sunkia negalia – asmuo,
kuriam pagal šį įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis ir kuris
pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą yra pripažintas nedarbingu;
3) senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo su
sunkia negalia – sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo, kuriam pagal šį
įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis.
2. Budintis globotojas – fizinis
asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse globėjui
(rūpintojui) keliamus reikalavimus, išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir
budinčių globotojų konsultavimo kursus, pagal su globos centru sudarytą
tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį prižiūrintis likusius
be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos socialinę riziką patiriančius vaikus, su kuriais
nėra susietas giminystės ryšiais, arba šioje sutartyje nustatytais atvejais
teikiantis kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą. Budintis globotojas vykdo veiklą pagal
individualios veiklos pažymėjimą.
3. Globos centras – socialinių
paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir
pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį
perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui,
teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį
vaikui ir budinčiam globotojui, taip pat kitokią pagalbą vaiko tėvams,
siekiant grąžinti vaiką į šeimą.
4. Likęs be tėvų globos vaikas –
vaikas iki 18 metų, kuriam įstatymų
nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).
5. Senyvo amžiaus asmuo – sukakęs
senatvės pensijos amžių asmuo, kuris dėl amžiaus iš dalies ar visiškai yra
netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir
dalyvauti visuomenės gyvenime.
6. Sielovados darbuotojas – pagal
darbo sutartį socialinių paslaugų įstaigoje dirbantis asmuo, turintis
tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos leidimą arba siuntimą religinės
bendruomenės ar bendrijos pavedimu teikti religinius patarnavimus ir
sielovados pagalbą.
7. Socialinės globos įstaiga – šio
įstatymo nustatyta tvarka turinti teisę teikti socialinę globą socialinių
paslaugų įstaiga.
8. Socialinės globos norma – Lietuvos
Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos
patvirtinti socialinės globos teikimo vaikams, suaugusiems asmenims su
negalia, senyvo amžiaus asmenims, socialinę riziką patiriantiems suaugusiems
asmenims principai ir charakteristikos.
9. Socialinė rizika –
veiksniai ir aplinkybės, dėl kurių asmenys (šeimos) patiria ar yra pavojus
jiems patirti socialinę atskirtį: suaugusių šeimos narių socialinių įgūdžių
tinkamai prižiūrėti ir ugdyti nepilnamečius vaikus (įvaikius) stoka ar
nebuvimas; nepilnamečių vaikų (įvaikių) visapusio fizinio, protinio,
dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų šeimoje neužtikrinimas;
psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta; smurtas; išnaudojimas prekybai
žmonėmis; įsitraukimas ar polinkis įsitraukti į nusikalstamą veiklą;
piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis;
priklausomybė nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų, azartinių
lošimų; elgetavimas, valkatavimas, benamystė; motyvacijos dalyvauti darbo
rinkoje stoka ar nebuvimas.
10. Socialinės rizikos šeima –
šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų
piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis
medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių
stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja smurtą prieš vaikus,
gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla
pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei
saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui
įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta globa (rūpyba) arba (ir) apribota
tėvų (tėvo ar motinos) valdžia.
12. 10. Socialinių paslaugų įstaiga – socialines
paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos
valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs
juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys šiame
įstatyme nustatytus reikalavimus.
13. 11. Suaugęs asmuo su negalia – darbingo
amžiaus asmuo, kuris dėl neįgalumo yra iš dalies ar visiškai netekęs gebėjimų
savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės
gyvenime.
14. 12. Vaikas su negalia – vaikas iki 18 metų,
kuris dėl neįgalumo yra iš dalies ar visiškai neįgijęs jo amžių atitinkančio
savarankiškumo ir kurio galimybės ugdytis bei dalyvauti visuomenės gyvenime
yra ribotos.
15. 13. Vaikus globojanti šeima – sutuoktiniai
(ar vienas gyvenantis vyresnis kaip 21 metų asmuo) ar vienas
gyvenantis asmuo, ne jaunesnis kaip 21 metų (išskyrus vaiko artimąjį
giminaitį reikalavimas būti sukakusiam
21 metų amžių netaikomas vaiko artimajam giminaičiui), įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrintys ar globojantys
(besirūpinantys) likusius be tėvų globos vaikus (vaikais),
socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia.“
|
4.
|
Teisės departamentas,
2017-09-26
|
4
|
3
|
|
|
4. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
18 straipsnio 7 ir 8 dalyse apibrėžiami socialinių paslaugų teikimo socialinę
riziką patiriančiam suaugusiam asmeniui ir šeimai tikslai ir turinys.
Atsižvelgiant į tai, kad šiose dalyse nurodyti socialinių paslaugų gavėjai
gali sutapti, jiems būtų teikiamos tapačios, tačiau atskirose dalyse skirtingai
apibrėžtos paslaugos, todėl svarstytina, ar šiose dalyse kai kurių
formuluočių nereikėtų suvienodinti (pavyzdžiui, formuluotes „ugdyti
socialinius įgūdžius ir stiprinti motyvaciją“, „ugdyti <...>
socialinius įgūdžius ir motyvaciją“) ir tokiu būdu vienodus tikslus ir
socialinių paslaugų turinį apibrėžti tapačiomis sampratomis.
|
Pritarti
|
2. Pasiūlymas: Pakeisti
įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pakeisti 18 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Socialinės paslaugos šeimai teikiamos
padedant ugdyti suaugusių šeimos narių, įskaitant tuos šeimos narius, kuriems
laikinai apribota tėvų valdžia, ar tuos tėvus, kurių vaikams nustatyta
laikinoji globa (rūpyba), socialinius įgūdžius ir stiprinti motyvaciją
kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti
socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų
visapusį vystymąsi ir ugdymą bei organizuojant su sveikatos priežiūra,
užimtumu, švietimu ir ugdymu suderintą ir koordinuotai teikiamą
pagalbą, o jeigu tėvų valdžia apribota, – sudaryti sąlygas tėvų (tėvo ar
motinos) elgesio pokyčiams, kurie leistų grąžinti vaiką į šeimą. Teikiant
socialines paslaugas šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas
ir vaikams.“
|
5.
|
Teisės departamentas,
2017-09-26
|
4
5
|
4
|
|
N
N
|
5. Galiojančio įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje,
kurios projektu nesiūloma keisti, vartojamas terminas „atestuoti socialiniai
darbuotojai“. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 20 straipsnyje, kuriame
nustatomi reikalavimai socialiniams darbuotojams, nėra numatytas socialinių
darbuotojų atestavimas, o kartu su projektu teikiamo Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo
įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-356(2)) 4 straipsniu siūloma pakeisti
Civilinio kodekso 3.217 straipsnio 2 dalį ir vietoj valstybinės įvaikinimo
institucijos „atestuoto socialinio darbuotojo“ įrašyti „atestuotų asmenų“.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina apsvarstyti galimybę tobulinant projektą
atitinkamai pakeisti galiojančio įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatą.
|
Pritarti
|
3. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 4 straipsnį papildyti nauju 4 punktu ir išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 18 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„9. Vaikus globojančiai šeimai, globėjams
(rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar
besirengiantiems jais tapti asmenims kiekvienoje savivaldybėje nuolat
teikiama atestuotų socialinių darbuotojų valstybinės
įvaikinimo institucijos atestuotų asmenų ir kitų specialistų pagalba, užtikrinanti jų prižiūrimų, globojamų
(rūpinamų) ar įvaikintų vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą.“
4. Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti nauju 5 straipsniu
(atitinkamai pakeičiant kitų straipsnių numeraciją) ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
„Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją
išdėstyti taip:
„3. Vaikus globojanti šeima, budintis globotojas
turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus ir turėti savivaldybės
Vaiko teisių apsaugos skyriaus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo
tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus išvadą apie vaikus globojančios šeimos,
budinčio globotojo tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais).“
|
6.
|
Teisės departamentas,
2017-09-26
|
|
|
|
N
|
6. Galiojančio įstatymo 191 straipsnyje nustatytos
budinčio globotojo ir su juo sutartį sudariusio globos centro tarpusavio
teisės ir pareigos. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko globėju ir atstovu pagal
įstatymą yra skiriamas globos centras, kuris turi teisę patikėti jo globojamo
vaiko priežiūrą budinčiam globotojui. Kartu su projektu teikiamo Vaiko teisių
apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIII-354(2))
yra nustatyta, kad socialinių paslaugų įstaiga skiria atvejo vadybininką,
kuris turi koordinuoti kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal
įstatymą organizavimą ir teikimą, įskaitant atvejus, kai vaikas yra paimamas
iš tėvų ir jam nustatoma globa. Taikant abu keičiamus įstatymus praktikoje
gali būti neaišku, kaip turėtų bendradarbiauti tarpusavyje atvejo
vadybininkas, globos centras ir budintis globotojas tuo atveju, kai globos
centras paskiriamas iš šeimos paimto vaiko globėju, o vaiko priežiūra
perduodama budinčiam globotojui. Svarstytina galimybė papildyti projektą
atitinkamomis nuostatomis.
|
Nepritarti
|
Globos centro
veiklos, tame tarpe ir bendradarbiavimo, klausimai bus nustatyti Globos
centro veiklos ir budinčio globotojo veiklos organizavimo ir kokybės
priežiūros tvarkos ir Atvejo vadybos tvarkos aprašuose, kurie bus tvirtinami Socialinės
apsaugos ir darbo ministro įsakymais.
|
7.
|
Teisės departamentas,
2017-09-26
|
|
|
|
N
|
7. Galiojančio
įstatymo 191 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad globos centrų veiklos kokybės priežiūrą vykdo Valstybės vaiko teisių
apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
bei Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos. Tačiau neaišku, kokiu būdu Valstybės vaiko teisių
apsaugos ir įvaikinimo tarnyba galėtų įgyvendinti šią veiklos kokybės
priežiūrą, nes įstatymas nenustato jokių globos centro pareigų Valstybės
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atžvilgiu, kaip pavyzdžiui yra
nustatyta Socialinių paslaugų priežiūros departamento atžvilgiu galiojančio
įstatymo 241 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 35 straipsnio 7
dalyje. Svarstytina galimybė papildyti projektą
atitinkamomis nuostatomis.
|
Nepritarti
|
Vaiko teisių
apsaugos pagrindų įstatymo projekto Nr. XIIIP-354(2) 50 str. 2 dalies 3 punkte
nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir
teritoriniai jos padaliniai organizuoja vaiko globą (rūpybą) ir įvaikinimą,
koordinuoja globos (rūpybos), įskaitant ir tą globą (rūpyba), kurią vykdo
Globos centrai, priežiūrą. Globos centrų veiklos priežiūra bus reglamentuota Globos
centro veiklos ir budinčio globotojo veiklos organizavimo ir kokybės
priežiūros tvarkos apraše, kuris bus tvirtinamas Socialinės apsaugos ir darbo
ministro įsakymu.
|