LIETUVOS RESPUBLIKOS
ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO NR. IX-876 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant pašalinti šiuo metu egzistuojančius teisinius suvaržymus, neleidžiančius (ar ribojančius galimybes) antstoliams teikti kvalifikuotas mediacijos paslaugas.
2008 m. liepos 15 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas. Šiuo įstatymu sudarytos teisinės prielaidos Lietuvoje taikyti vieną iš alternatyvių (neteisminių) ginčų sprendimo būdų – taikinamąjį tarpininkavimą (mediaciją). Įstatymas numato, kad ginčo šalys pačios pasirenka taikinimo tarpininką (mediatorių), kuris joms padeda taikiai išspręsti ginčą. Mediacijos pasaulinėje praktikoje įprasta, kad tarpininku (mediatoriumi) dažnai skiriamas teisininkas profesionalas, kuris turi reikiamų žinių ir gali kvalifikuotai padėti šalims susitaikyti. Taigi Lietuvoje taip pat tikslinga sudaryti kuo platesnes galimybes, kad įvairių profesijų teisininkai profesionalai, taip pat ir antstoliai, galėtų teikti mediacijos paslaugas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme, Lietuvos Respublikos notariato įstatyme jau yra numatytos galimybės atitinkamai advokatams ir notarams būti mediatoriais.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos paslaugos, kurias teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti antstoliai, tačiau tarp jų nėra įtraukta mediacija.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, be jau šiuo metu nustatytų antstolio teikiamų paslaugų (konstatuoti faktines aplinkybes, tarpininkauti vykdant turtines prievoles ir kt.), siūloma įtraukti naują antstolio teikiamą paslaugą – mediaciją, kai sprendžiami ginčai.
Atkreiptinas dėmesys, kad antstolių teikiamos mediacijos paslaugos bus aiškiai atribotos nuo jų atliekamų funkcijų, t. y. antstoliai negalės teikti mediacijos paslaugų tais atvejais, kai jie turės vykdyti įstatymų nustatytas funkcijas. Atitinkamus apribojimus antstolių veiklai jau numato galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas (2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 3 dalis).
Pritarus Įstatymo projektui, būtų leista antstoliams, kaip advokatams ir notarams, įstatymų nustatyta tvarka teikti mediacijos paslaugas. Pažymėtina, jog antstolių – teisininkų profesionalų veikla yra imperatyviai reglamentuojama įstatymu, jiems keliami aukšti kvalifikacijos ir veiklos reikalavimai. Tai turėtų lemti didesnį visuomenės pasitikėjimą jų teikiamomis mediacijos paslaugomis, o kartu paskatinti šio alternatyvaus (neteisminio) ginčų sprendimo būdo taikymą praktikoje. Taip pat tikėtina, kad daugiau ginčų būtų išsprendžiama mediacijos būdu ir būtų mažinamas teismų darbo krūvis, taupomos privačių asmenų, valstybės biudžeto lėšos, skiriamos ginčų sprendimui teisme.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.Tikėtina, kad priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Tikėtina, kad Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi daugiau subjektų galės teikti mediacijos paslaugas ir daugiau ginčų galės būti išsprendžiama mediacijos būdu, nesikreipiant į teismą.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės.
9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.Priėmus Įstatymo projektą, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „mediacija“, „ginčas“, „antstolis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.Nėra.
Teikia
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas