LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

KOMITETO IŠVADA

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470

4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS Nr. XIVP-2336

NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2023-01-11 Nr. 102-P-1

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Kviestieji asmenys: Seimo narys Domas Griškevičius, Seimo narys Tomas Tomilinas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Irena Šambaraitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-20	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jame nustatyti išimtį iš nustatytos bendrosios taisyklės dėl asmenų, kurie laikomi dirbančiais pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, t.y. nustatyti, kad teisiniai santykiai, susiklostantys dėl asmenų paskirtų į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijas, tarnybos, kurių ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Rinkimų kodeksas, nebūtų prilyginami darbo santykiams. Siūlomas reguliavimas yra diskutuotinas keliais aspektais, tarp jų svarstytinas ir jo atitikimas Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nustatytos visos asmenų užimtumo formos, kai asmuo laikomas užimtu, t.y. nurodytas atlygintinas užimtumas, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu (pradedant valstybės tarnybos santykiais, baigiant asmenų, esančių socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigose, dirbamu darbu) arba yra savarankiškai dirbantis asmuo (užsiima individualia veikla, veikla įsteigus juridinį asmenį, veikla žemės ūkyje) arba užsiima neatlygintinio užimtumo veikla (stažuotė, visuomenei naudinga veikla, savanoriška veikla, praktika, sudarius savanoriškos praktikos sutartį ar profesinės veiklos praktikos sutartį, atlieka viešuosius darbus, skyrus administracinę nuobaudą ar bausmę). Todėl projektu nustačius siūlomą išimtį, būtų sukurtas teisinio reguliavimo vakuumas, kuomet būtų neaišku, kokiai užimtumo formai galėtų būti priskiriami asmenys, kurie yra paskirti į apygardų, savivaldybių rinkimų, apylinkių rinkimų ar referendumų komisijas (toliau – rinkimų komisijos) ir gauna darbo apmokėjimą – atlyginimą už darbo dienas šiose komisijoje (Rinkimų kodekso 51 straipsnis). Antra, keičiamame įstatyme nustatytos užimtumo formos siejasi su sąlygomis, kurias turi atitikti asmenys, siekiantys įgyti bedarbio statusą ir turėti teisę į nedarbo draudimo išmoką (žr. keičiamo įstatymo 22 straipsnį ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnį). Todėl priėmus siūlomo turinio įstatymo pakeitimą, vienai iš atlygintiną veiklą vykdančių asmenų grupių – asmenims, paskirtiems į rinkimų komisijas, būtų nustatyta teisė įgyti bedarbio statusą ir turėti teisę į nedarbo draudimo išmoką. Šis pasiūlymas ginčytinas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo kontekste. Pažymime, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodė, kad „Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. <...>. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“ Pabrėžtina, kad rinkimų komisijų nariams mokamas atlyginimas už darbą savo pobūdžiu ir paskirtimi niekuo nesiskiria nuo kitiems asmenims pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu mokamo darbo užmokesčio. Projekto aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad ,,darbo neturintys asmenys atsisako eiti pareigas rinkimų komisijose, nes toks trumpalaikių ir itin nedidelių pajamų gavimas sąlygoje bedarbio išmokų netekimą“ nėra objektyviai pateisinamas, nes pagal Rinkimų kodekso 26 straipsnį, rinkimų komisijos nariu gali būti bet kuris nepriekaištingos reputacijos ne jaunesnis kaip 18 metų Lietuvos Respublikos pilietis. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nėra pagrindo objektyviai manyti, kad rinkimų komisijų narių teisinė padėtis taip išsiskiria iš kitų atlygintinai dirbančių asmenų padėties, kad jiems siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų konstituciškai pagrįstas, todėl siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl asmenų lygybės įstatymui.	Nepritarti	Darbas apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose (toliau – rinkimų komisijos) yra laikinojo pobūdžio, todėl siūlomas reglamentavimas, siekiant pritraukti asmenis dirbti rinkimų komisijose, yra tikslingas.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-12-20

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jame nustatyti išimtį iš nustatytos bendrosios taisyklės dėl asmenų, kurie laikomi dirbančiais pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, t.y. nustatyti, kad teisiniai santykiai, susiklostantys dėl asmenų paskirtų į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijas, tarnybos, kurių ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Rinkimų kodeksas, nebūtų prilyginami darbo santykiams. Siūlomas reguliavimas yra diskutuotinas keliais aspektais, tarp jų svarstytinas ir jo atitikimas Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.

Pirma, atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nustatytos visos asmenų užimtumo formos, kai asmuo laikomas užimtu, t.y. nurodytas atlygintinas užimtumas, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu (pradedant valstybės tarnybos santykiais, baigiant asmenų, esančių socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigose, dirbamu darbu) arba yra savarankiškai dirbantis asmuo (užsiima individualia veikla, veikla įsteigus juridinį asmenį, veikla žemės ūkyje) arba užsiima neatlygintinio užimtumo veikla (stažuotė, visuomenei naudinga veikla, savanoriška veikla, praktika, sudarius savanoriškos praktikos sutartį ar profesinės veiklos praktikos sutartį, atlieka viešuosius darbus, skyrus administracinę nuobaudą ar bausmę). Todėl projektu nustačius siūlomą išimtį, būtų sukurtas teisinio reguliavimo vakuumas, kuomet būtų neaišku, kokiai užimtumo formai galėtų būti priskiriami asmenys, kurie yra paskirti į apygardų, savivaldybių rinkimų, apylinkių rinkimų ar referendumų komisijas (toliau – rinkimų komisijos) ir gauna darbo apmokėjimą – atlyginimą už darbo dienas šiose komisijoje (Rinkimų kodekso 51 straipsnis).

Antra, keičiamame įstatyme nustatytos užimtumo formos siejasi su sąlygomis, kurias turi atitikti asmenys, siekiantys įgyti bedarbio statusą ir turėti teisę į nedarbo draudimo išmoką (žr. keičiamo įstatymo 22 straipsnį ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnį). Todėl priėmus siūlomo turinio įstatymo pakeitimą, vienai iš atlygintiną veiklą vykdančių asmenų grupių – asmenims, paskirtiems į rinkimų komisijas, būtų nustatyta teisė įgyti bedarbio statusą ir turėti teisę į nedarbo draudimo išmoką. Šis pasiūlymas ginčytinas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo kontekste.

Pažymime, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodė, kad „Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. <...>. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“

Pabrėžtina, kad rinkimų komisijų nariams mokamas atlyginimas už darbą savo pobūdžiu ir paskirtimi niekuo nesiskiria nuo kitiems asmenims pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu mokamo darbo užmokesčio. Projekto aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad ,,darbo neturintys asmenys atsisako eiti pareigas rinkimų komisijose, nes toks trumpalaikių ir itin nedidelių pajamų gavimas sąlygoje bedarbio išmokų netekimą“ nėra objektyviai pateisinamas, nes pagal Rinkimų kodekso 26 straipsnį, rinkimų komisijos nariu gali būti bet kuris nepriekaištingos reputacijos ne jaunesnis kaip 18 metų Lietuvos Respublikos pilietis.

Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nėra pagrindo objektyviai manyti, kad rinkimų komisijų narių teisinė padėtis taip išsiskiria iš kitų atlygintinai dirbančių asmenų padėties, kad jiems siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų konstituciškai pagrįstas, todėl siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl asmenų lygybės įstatymui.

Nepritarti

Darbas apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose (toliau – rinkimų komisijos) yra laikinojo pobūdžio, todėl siūlomas reglamentavimas, siekiant pritraukti asmenis dirbti rinkimų komisijose, yra tikslingas.

3. Komiteto sprendimas: vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad siūlymas Įstatymo projekto 1 straipsniu pakeisti Užimtumo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jame nustatyti išimtį iš nustatytos bendrosios taisyklės dėl asmenų, kurie laikomi dirbančiais pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, t. y. nustatyti, kad teisiniai santykiai, susiklostantys dėl asmenų paskirtų į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijas, nebūtų prilyginami darbo santykiams, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.

4. Balsavimo rezultatai:

Balsavimui teikta formuluotė, ar įstatymo projekto nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai:

už – 0, prieš – 0, susilaikė – 8.

5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.

6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė