AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1904 2, 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PRIEDĖLIO PAPILDYMO VI SKYRIUMI ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1649 10, 111, 12, 14 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 4
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Pagrindinė projektų rengimą paskatinusi priežastis – būtinybė peržiūrėti tarnybos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – STT) sąlygas, darbo apmokėjimo ir karjeros sistemą bei šios teisėsaugos institucijos pareigūnų statusą taip, kad būtų sukurta prielaidų šiai institucijai kaip įmanoma efektyviau siekti pagrindinio ir svarbiausio jai pavesto uždavinio – ginti asmenį, visuomenę ir valstybę nuo korupcijos.
Šiam tikslui pasiekti būtina sąlyga – aukšti reputacijos, asmeninių ir dalykinių savybių reikalavimai, keliami STT pareigūnams ir kandidatams į pareigūnus, karjeros, motyvavimo ir atsakomybės sistema, skatinanti siekti geriausių darbo rezultatų, ir konkurencingas darbo užmokestis.
Galiojančio reglamentavimo teikiamos galimybės pritraukti į tarnybą STT (o ypač – išlaikyti joje) reikiamos kvalifikacijos, profesionalumo lygio ir nepriekaištingų asmeninių savybių specialistus yra ribotos, o dabartinis STT pareigūnų, kaip valstybės tarnautojų, statusas (t.y. jiems taikoma darbo užmokesčio sistema) neleidžia jų iš esmės pagerinti. STT 2014 m. veiklos ataskaitos duomenimis, 2014 m. STT darbuotojų kaita siekė 9,5 procentus. Dažnas STT pareigūnas dėl gerėjančios ekonominės situacijos šalyje palieka Tarnybą ir pasirenka darbą privačiame sektoriuje, todėl statutinei valstybės tarnybai tampa sunkiau išlikti patrauklia darbo rinkoje. Akivaizdu, kad valstybė turi reaguoti į šalyje vykstančius procesus bei atlikti atitinkamus veiksmus, kurie padėtų jos institucijoms dirbti efektyviai bei pasiekti joms iškeliamus tikslus. Sėkmingas ir rezultatyvus darbas STT reikalauja didelio asmens įdirbio, keliamo profesionalumo bei tęstinės praktikos. STT, kaip specifines funkcijas atliekančiai valstybės institucijai, gyvybiškai būtina, kad joje dirbantys specialistai turėtų ilgalaikę perspektyvą ir darbo pobūdį bei sudėtingumą atitinkančias garantijas tam, kad galėtų sėkmingai veikti ir atlikti jiems pavestas funkcijas. Profesionalų praradimas ir jų išėjimas į privatų sektorių tiesiogiai atsiliepia tiek STT atliekamoms funkcijoms, tiek kovai su korupcija, tiek ir visos valstybės įvaizdžiui. Todėl prioritetinis tikslas bendrąja prasme turėtų būti tokių specialistų ilgalaikis išlaikymas Tarnyboje. Kartu, svarbu pasiekti, kad darbas STT tiek jauniems perspektyviausiems, tiek turintiems darbo patirties specialistams būtų patrauklus ir netaptų antraeiliu lyginant su kitomis karjeros galimybėmis. Tai padarius, ilgalaikėje perspektyvoje būtų pasiekti svarbiausi kovos su korupcija tikslai. Dabartinis teisinis reguliavimas nėra adekvatus šiems iššūkiams ir reikalauja esminių reformų. Susiklosčiusi situacija turi esminės neigiamos įtakos vieno iš pagrindinių valstybės prioritetų – kovos su korupcija – įgyvendinimui.
Dėl šios priežasties, t. y. siekiant sukurti reikiamas prielaidas ir pasiekti kuo geresnių rezultatų korupcijos atskleidimo ir prevencijos srityse, siūloma tobulinti teisinį reglamentavimą, susijusį su STT pareigūno statusu ir tarnybos STT sąlygomis.
Pagrindinis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektui (toliau – Statuto projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2, 3 straipsnių pakeitimo ir įstatymo priedėlio papildymo VI skyriumi įstatymo projektui (toliau – DAĮ pakeitimo projektas) keliamas uždavinys – peržiūrėti tarnybos STT sąlygas, padidinti tarnybos STT patrauklumą ir taip sudaryti STT sąlygas efektyviai vykdyti jai pavestus uždavinius ir nustatytas funkcijas.
Priimant šiuos pakeitimus taip pat būtų vykdomi Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – NSGK) sprendimai, priimti pritarus STT 2013 metų veiklos ataskaitai, ir Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai kovos su korupcija srityje. Dar 2013 m. vasario 27 d., apsvarsčius STT veiklą ir rezultatus, NSGK posėdžio protokolu Nr. 104-P-10 NSGK atkreipė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėmesį, kad siekiant įgyvendinti šešioliktosios Vyriausybės 2012 – 2016 metų programoje numatytus tikslus, būtina didinti STT finansavimą tiesioginėms funkcijoms vykdyti (kriminalinei žvalgybai ir analitiniams pajėgumams stiptinti). NSGK tuo pačiu pasiūlė STT atlikti tokius veiksmus kaip Tarnybos taikomų korupcijos prevencijos priemonių analizė, baudžiamųjų bylų, kuriose ikiteisminį tyrimą atliko STT ir kuriose buvo priimti išteisinamieji nuosprendžiai analizę, aktyvesnis politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo stebėsenos vykdymas, s analitinių pajėgumų stiprinimas. 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 104-Spr-6 „Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2013 metų veiklos ataskaitos“ išreikšdamas šiai ataskaitai pritarimą, NSGK pažymėjo, jog būtina labiau skatinti bei finansuoti aktyvesnį STT darbą, kelti Tarnybos pareigūnų kvalifikaciją bei juos motyvuoti. NSGK pateikė siūlymus STT organizuoti Tarnybos pareigūnų mokymus, stiprinti pareigūnų motyvaciją bei kelti kvalifikaciją. Ypatingą dėmesį skirti kriminalinės žvalgybos tyrimų kokybei ir neteisėto praturtėjimo iš korupcinės veiklos tyrimams, kelti STT analitinio padalinio pareigūnų kvalifikaciją bei skirti didesnį dėmesį sunkių, sisteminių korupcinių nusikaltimų atskleidimui. Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) 2013 m. birželio 11 d. nutarime Nr. XII-357 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2012 metų veiklos ataskaitos“ konstatavo, kad Lietuvoje užregistruojama vis daugiau korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, STT darbo krūvis didėja. STT nebeturi galimybių motyvuoti darbuotojų, užtikrinti būtino darbuotojų kvalifikacijos lygio, sumažinti darbuotojų kaitos augimo. Seimas pažymėjo, kad siekiant efektyvios kovos su korupcija būtinas sisteminis, nuoseklus valstybės požiūris, kad būtų įgyvendinama veiksmų visuma: priimami reikiami teisės aktai, numatomas pakankamas tarnybos, kovojančios su korupcija, veiklos finansavimas ir nepriklausomumas, užtikrinamas atitinkamas jos darbuotojų profesionalumo lygis, diegiamos šiuolaikinės technologijos. Seimas pasiūlė STT ypatingą dėmesį skirti tyrimų kokybei užtikrinti, nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymui, skirti daugiau dėmesio antikorupcinio teisės aktų vertinimo, korupcijos rizikos analizių atlikimo kokybei ir Specialiųjų tyrimų tarnybos analitiniams pajėgumams stiprinti. Manytina, jog visų minėtų pasiūlymų ir pastebėjimų efektyviam įgyvendinimui bei jo užtikrinimui, žvelgiant perspektyviai, būtina priimti siūlomus teisės aktų pakeitimus, kurie leistų STT dirbti efektyviau bei nuolat keltų kovos su korupcija Lietuvoje lygį. Pažymėtina, kad tarptautiniuose dokumentuose, prie kurių yra prisijungusi ir Lietuvos Respublika, visų pirma: Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją (UNCAC) 5, 6, 36, 65 straipsniuose, Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos (CETS 173) 20 straipsnyje, Europos Tarybos rezoliucijos (97) 24 dėl dvidešimties pagrindinių kovos su korupcija principų 3 pagrindiniame principe, 2004–2011 m. Europos partnerių prieš korupciją (EPAC) deklaracijoje, taip pat yra nustatyti reikalavimai dėl antikorupcinių institucijų nepriklausomumo užtikrinimo ir deramo jų aprūpinimo.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 10, 111, 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui savarankiški tikslai ir uždaviniai nėra keliami, kadangi tai yra lydimieji teisės aktų projektai, kuriais siekiama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (toliau – STTĮ) nuostatas suderinti su siūlomomis naujovėmis.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė STT Administravimo valdybos Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius.
Tiesioginis projekto rengėjas – Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, tel. 8 706 63 383, el. p. [email protected].
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu STT pareigūnai yra statutiniai valstybės tarnautojai, jų statusą ir tarnybos sąlygas apibrėžia STTĮ, Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas (toliau – Statutas) ir VTĮ šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyta apimtimi. Šio įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ statutiniams valstybės tarnautojams, taip pat ir STT pareigūnams taikomas be išlygų. STT pareigūno darbo užmokestį šiuo metu sudaro pareiginė alga, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (pareiginės algos ir stažo dydžius nustato VTĮ) ir pagal Statuto 30 straipsnio 2 ir 4 dalis mokami priedai už tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją, kurie skaičiuojami procentais nuo pareiginės algos.
Pastebėtina, kad dėl šio reglamentavimo organizuojant tarnybą STT kyla problemų, dėl kurių kritikuojama darbo apmokėjimo sistema visoje valstybės tarnyboje – pernelyg paini, statiška pareigybių kategorijų ir pareiginės algos nustatymo sistema, didelių priedų, nesiejamų su darbo rezultatais konkrečiame valstybės tarnautojo karjeros etape, mokėjimas ir kiti trūkumai, neskatinantys tarnautojų iniciatyvos ir geriausių tarnybinės veiklos rezultatų. Tokiomis aplinkybėmis labai sunku STT pritraukti reikiamus specialistus, o esami darbuotojai nemotyvuojami siekti geriausių darbo rezultatų, tačiau valstybės tarnautojo statusas bei VTĮ taikymo STT pareigūnams apimtis neleidžia šių problemų išspręsti vien STTĮ ar Statuto pakeitimais.
Kartu, atsižvelgiant į valstybės tarnybos kontekstą, ypač – įvertinus STT pareigūnams taikomus apribojimus, pvz.: STTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą draudimą dirbti kitą darbą (išskyrus pedagoginę ir kūrybinę veiklą), kuris yra tiesiogiai susijęs su asmens pajamomis, STT pareigūnų darbo užmokestis nėra adekvatus jų atliekamų funkcijų apimčiai ir sudėtingumui. Šį teiginį pagrindžia STT vyriausiojo specialisto ir vidaus tarnybos sistemos vyriausiojo tyrėjo, einančio pareigas II įstaigų grupei pagal VTĮ priskirtoje statutinėje įstaigoje, darbo užmokesčio palyginimas (pažymėtina, kad minėti pareigūnai vykdo analogiškas funkcijas, pavyzdžiui, atlieka ikiteisminį tyrimą ar vykdo kriminalinę žvalgybą). Todėl tampa dar akivaizdžiau, kad, atsižvelgiant į veiklos ypatingumą (STT veiklai būdingi sudėtingi, didelės apimties tyrimai, kuriais siekiama atskleisti įrodinėjimo specifika pasižyminčias korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, o šių veikų padarymu neretai įtariami įtakingi asmenys, pasitelkiantys įvairiausias priemones, kuriomis siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės), STT pareigūnų darbo užmokestis negali būti identiškas kitų teisėsaugos institucijų darbo užmokesčiui.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad STT yra vienintelė teisėsaugos institucija, kurioje tarnauja statutiniai valstybės tarnautojai ir kurios veiklai dėl šios priežasties taikomas ir VTĮ, neturinti įstaigos prie ministerijos statuto. Skirtingai nei kitos statutinės įstaigos, STT yra nepriklausoma teisėsaugos institucija, atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui. Nepaisant to, STT pareigūnų statusas yra panašus į kitų teisėsaugos institucijų – įstaigų prie ministerijų – pareigūnų statusą.
Pastebėtina ir tai, kad pastaruoju metu teisėkūros tendencijos ir valstybės tarnybos sisteminės pertvarkos iniciatyvos yra itin nepalankios STT, pavyzdžiui: ekonominės krizės laikotarpiu STT vyriausiajam specialistui darbo užmokestis buvo sumažintas iki 10 proc., vidaus tarnybos sistemos vyriausiajam specialistui – 0,97 proc., vyriausiajam tyrėjui – 1,87 proc.
Šiuo metu galiojanti STTĮ redakcija numato, kad STT personalą sudaro pareigūnai, karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai (STTĮ 10 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau šiuo metu STT nėra karjeros valstybės tarnautojų pareigybių. Techninio pobūdžio ir kitos funkcijos, tiesiogiai nesusijusios su STT tikslų ir uždavinių įgyvendinimu, yra pavedamos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Dėl šios priežasties STTĮ 10 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, susijusios su karjeros valstybės tarnautojų tarnyba STT, laikytinos „mirusiomis normomis“, o jų atsisakymas nepakeis šiuo metu STT dirbančių asmenų statuso, nedidins nei asmenų, turinčių pareigūno statusą, nei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, skaičiaus.
Pabrėžtina, kad STT yra specifinio teisinio statuso subjektas tiek savo veikla, tiek atskaitomybe bei nepriklausomumu. STT darbuotojai, tiriantys sunkiausius ir sudėtingiausius korupcijos pasireiškimo atvejus taip pat išsiskiria iš kitų šalies ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnų. Jiems keliami ypatingi reikalavimai, jų darbo pobūdis reikalauja atitinkamos kompetencijos, jų kvalifikacija turi būti nuolat keliama, o darbo sąlygos ir aprūpinimas tobulinami. Dabartinis teisinis reguliavimas neleidžia STT visa apimtimi įgyvendinti užsibrėžtų tikslų, valstybės lygmeniu pakankamai efektyviai kovoti su korupcija.. Turint omenyje, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos dažnai yra latentinio pobūdžio, STT turi dėti ypatingas pastangas siekiant jas visapusiškai atskleisti ir ištirti. Tam padaryti turi būti suteikiamos geriausios įmanomos sąlygos. Dabartinis teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų tokioms sąlygoms sudaryti ir yra keistinas.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Projektais siekiama tobulinti STT pareigūnų karjeros sistemą, nustatyti konkurencingą darbo užmokestį ir įtvirtinti STT pareigūno statusą, atitinkantį STT vietą valstybės institucijų sistemoje, jai keliamus reikalavimus ir pavestų uždavinių svarbą, taip pat pateisinti visuomenės pagrįstus lūkesčius, kuriuos ji turi STT atžvilgiu.
Priėmus Statuto projektą ir kartu su juo teikiamą DAĮ pakeitimo projektą, padidės tarnybos STT patrauklumas, bus sudaromos šiai institucijai prielaidos tinkamai vykdyti jai pavestas funkcijas, kurios yra sudėtingos, reikalaujančios aukščiausios kvalifikacijos, asmeninių ir dalykinių savybių. Priimant minėtus pakeitimus, bus siekiama šių rezultatų:
1) Nustatyti, kad STT pareigūnas – tai valstybės pareigūnas. Tokiu būdu, viena vertus, STT pareigūnui būtų suteiktas STT uždavinius, funkcijas ir vietą valstybės institucijų sistemoje atitinkantis statusas. Kita vertus, tai leistų STTĮ ir Statute įtvirtinti reglamentavimą, atitinkantį šios institucijos specifiką ir tarnybos joje ypatumus. Nors STT pareigūnams nebūtų taikomas VTĮ, STT pareigūnų statusas būtų prilyginamas statutinių valstybės tarnautojų statusui (analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje). Toks statuso prilyginimas automatiškai išsprendžia galimą problemą dėl tarnybos STT laikotarpio įskaitymo į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kaip jis apibrėžtas VTĮ 42 straipsnyje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime nėra pasisakyta, jog valstybės tarnyba yra vienintelė priimtina asmenų, kurių profesinė veikla yra susijusi su viešojo intereso tenkinimu, viešuoju administravimu ar viešųjų paslaugų teikimu, tarnybos forma. Priešingai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „Konstitucija nesudaro prielaidų visus asmenis, kurie dirba valstybės ar savivaldybių institucijose ar kurių veikla yra atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto, teisės aktuose kaip valstybės tarnautojus traktuoti vien tuo pagrindu, kad jie dirba minėtose institucijose arba, kad jų veikla yra atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį reglamentavimą funkcijos, susijusios su viešojo intereso tenkinimu, viešuoju administravimu ir viešųjų paslaugų teikimu, yra deleguotos ne tik valstybės tarnautojams, kurių tarnybą reglamentuoja VTĮ,- tokias funkcijas taip pat įgyvendina teisėjai, prokurorai, žvalgybos pareigūnai, valstybės kontrolės pareigūnai, valstybės valdžios ir savivaldos institucijų politikai, o kai kuriais atvejais –ir asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį arba besiverčiantys profesine veikla. Todėl, atsižvelgiant į prioritetines valstybės politikos ir teisėsaugos sritis, turint omenyje STT, kaip specifinės institucijos, svarbą ir išskirtinumą bei nepriklausomumą, atskaitingumą Seimui ir Prezidentui, visiškai pagrįstas siekis STT pareigūnus iš valstybės tarnautojų sistemos perkelti į valstybės pareigūnų sistemą. Pažymėtina ir tai, kad, remiantis Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, kuri numato galimybę valstybės pareigūnų tarnybos ypatumus reglamentuoti statutuose, yra galimas STT pareigūnų statuso ir tarnybos sąlygų reglamentavimas specialiajame teisės akte – STT statute..
2) Įtvirtinti naują karjeros ir darbo apmokėjimo sistemą, kurioje darbo užmokesčio dalis, nepriklausanti nuo darbo rezultatų, būtų sumažinta, vietoje esamo reglamentavimo, pagal kurį taikomas statiškas pareiginės algos koeficientas ir mokamas priedas už kvalifikacinę kategoriją, nustatant kintamą pareiginę algą, priklausančią išimtinai nuo pareigūno pasiekimų tarnyboje. Asmeniui, paskirtam į pareigas STT (išskyrus STT direktorių ir jo pavaduotojus), būtų nustatoma pirmoji iš šešių galimų tarnybos pakopų. Pareigūno tarnybą įvertinus labai gerai arba du kartus iš eilės – gerai, būtų nustatoma aukštesnė tarnybos pakopa, lemianti apie 10 procentų didesnę pareiginę algą. Kiekvienai pareigybei siūloma nustatyti šešias tarnybos pakopas, taigi ir šešis pareiginės algos variantus, o tai leistų ilgesnį laiką, nei taikant esamą sistemą, motyvuoti pareigūnus siekti geriausių darbo rezultatų ir nedelsiant reaguoti į tarnybinės veiklos rezultatų suprastėjimą. Atitinkamomis priemonėmis būtų kuriamos prielaidos horizontaliai karjerai, specialistų lygmens pareigūnams palankesnis reglamentavimas, didinantis visų pirma jų motyvaciją. Tokie pakeitimai įtvirtintų aiškesnę, teisiškai labiau pagrįstą ir visai valstybei plačiuoju požiūriu naudingesnę karjeros ir darbo apmokėjimo sistemą, kuri skatintų Tarnybos darbo efektyvumą bei neabejotinai gerintų jo kokybę ir leistų atsisakyti neefektyvių bei produktyvaus darbo neskatinančių priemonių.
3) Nustatyti konkurencingą STT pareigūnų darbo užmokestį. Šiuo tikslu STT pareigūnų darbo užmokestis būtų reglamentuojamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, maksimalus specialistų lygmens STT pareigūnams siūlomas nustatyti darbo užmokestis būtų iki 30 procentų didesnis nei šiuo metu, vadovų lygmens – 10-20 procentų didesnis. Pažymėtina, kad dėl siūlomos Statuto projekto įsigaliojimo nuostatos didelei daliai STT pareigūnų iš karto, įsigaliojus įstatymui, darbo užmokestis ženkliai nepasikeistų, tačiau jiems atsivertų didesnės karjeros perspektyvos, o maksimalus siūlomas darbo užmokestis galėtų būti pasiektas per kelerius ar net keliolika metų. Reikšmingesnis darbo užmokesčio padidėjimas iš karto, įsigaliojus įstatymui, numatomas tik žemiausias pareigas einantiems STT pareigūnams arba į jas dar tik pretenduojantiems asmenims. Tai leistų į tarnybą STT jau netrukus pritraukti naujų, perspektyvių specialistų. Pažymėtina, jog vienas iš pagrindinių Projekto tikslų būtent ir yra keliamiems reikalavimams adekvataus darbo užmokesčio nustatymas visų pirma specialistų lygmens, o ne vadovaujamą darbą dirbantiems pareigūnams, todėl šiai grandžiai numatytas didžiausias darbo užmokesčio, kuris galėtų būti gaunamas ilgalaikėje perspektyvoje, didėjimas. Motyvacijos bei visapusiško tobulėjimo skatinimas būtų pasiekiamas mažinant atotrūkį tarp specialistų ir vadovų lygmens pareigūnų darbo užmokesčio. Siūlomas STT pareigūnų darbo užmokesčio lygis pasirinktas atsižvelgiant tiek į statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokestį bei šios srities teisėkūros tendencijas, tiek į valstybės pareigūnų, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, darbo apmokėjimą.
4) Diferencijuoti priedų už tarnybinius rangus dydis, kuris šiuo metu visiems STT pareigūnams yra vienodas – 10 procentų pareiginės algos. Toks reguliavimas kritikuojamas kaip neatitinkantis tarnybinių rangų instituto esmės, todėl teikiamame projekte siūloma nustatyti skirtingus tarnybinius rangus – nuo 10 procentų pareiginės algos dydžio priedo jaunesniajam agentui iki 20 procentų pareiginės algos dydžio vyresniajam, vyriausiajam ir ypatingajam specialiesiems agentams;
5) Šalinti kitus galiojančio reglamentavimo trūkumus: tikslinant nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir priėmimo į tarnybą STT ribojimus, tarnybinės ir materialinės atsakomybės institutą, gyvenamųjų patalpų nuomos kompensavimą susiejant su rotacijos reikalavimais ir pan. atsisakoma socialinių garantijų, kurių proporcingumas ir ryšys su tarnybinių pareigų atlikimu yra abejotinas.
Pasirinktos priemonės (STT pareigūno statuso pokytis, nauja darbo apmokėjimo ir karjeros sistema, nuoseklūs reikalavimai ir apribojimai asmenims, kurie gali būti skiriami į pareigas STT, kvalifikacijos tobulinimo sąlygos ir t.t.) neabejotinai sudarys prielaidas rezultatyvesnei STT veiklai, o tai savo ruožtu prisidės prie efektyvesnės kovos su korupcija.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymus neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Projektais bus sudarytos prielaidos efektyvesnei kovai su korupcija ir tai padės mažinti šio reiškinio plitimą.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų projektų įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar panaikinti netekusiais galios
Kadangi įstatymų projektai teikiami kompleksiškai, todėl, juos priėmus, kitų įstatymų pakeisti nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų ar naujų jas įvardijančių terminų įstatymų projektuose nėra.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
Iki įstatymų įsigaliojimo STT parengs ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiks šių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektus:
1) Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 „Dėl Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarkos“, pakeitimo projektą;
2) Darbo stažo skaičiavimo tvarkos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 940 „Dėl Darbo stažo skaičiavimo tvarkos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose patvirtinimo“, pakeitimo projektą;
3) Socialinių garantijų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1406 „Dėl Socialinių garantijų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos patvirtinimo“, pakeitimo projektą;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“, pakeitimo projektą;
5) Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 „Dėl Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimo projektą.
Iki įstatymų įsigaliojimo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai reikės pakeisti Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“, o Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai – Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 „Dėl specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymams įgyvendinti (STT pareigūnų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms) per metus papildomai reikėtų skirti apie 410 tūkst. eurų.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų projektai derinti su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taip pat gauta Valstybės tarnybos departamento išvada dėl įstatymų projektais siūlomo teisinio reguliavimo.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „korupcija“, „Specialiųjų tyrimų tarnyba“, „statutas“, „valstybės pareigūnas“, „darbo apmokėjimas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra
______________