LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Europos reikalų komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STRATEGINIO VALDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4294

 

2020-04-15  Nr. 100-P-26

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: pirmininkas Gediminas Kirkilas, pavaduotojai Rasa Budbergytė, Michalas Mackevičius, Rūta Miliūtė,
Žygimantas Pavilionis, Mindaugas Puidokas, Gintaras Vaičekauskas, nariai Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Linas Balsys, Juozas Bernatonis,
Jonas Jarutis, Juozas Imbrasas, Dainius Kreivys, Kęstutis Masiulis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Virginijus Poderys, Ingrida Šimonytė, Tomas Tomilinas, Egidijus Vareikis, Juozas Varžgalys, Virginija Vingrienė, Emanuelis Zingeris.

Europos reikalų komiteto biuras: vedėja Rūta Bunevičiūtė, patarėjai Dainora Asevičienė, Agnė Grigienė, Elzė Kolelė, Renata Lygienė, Dovilė Paužaitė-Šliachtovič, Aistė Pikiotienė, padėjėjai Miglė Kadonova, Justas Gaidys.

Kviestieji asmenys: Ineta Baltrušaitienė, Vaida Budzevičienė, Darius Sadeckas, Inga Steponavičienė, Osvaldas Šmitas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

1

1

 

1. Derinant projekte vartojamą terminiją su Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nuostatomis, projekto 1 straipsnio 1 dalyje po žodžio „regionų“ įrašytinas žodis „plėtros“.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

1

1

 

2. Derinant projekte vartojamą terminiją su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei kartu su projektu teikiamo šio įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4324 nuostatomis, projekto 1 straipsnio 1 dalyje žodis „teritorijos“ keistinas žodžiu „teritorijų“ arba tikslintinas nurodant, kad turima omenyje valstybės ar Lietuvos Respublikos teritorija.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

3

2,

3

 

3.     Projekto 3 straipsnio 2 dalyje reikėtų konkretizuoti kieno, t. y. kokių subjektų, požiūrį ir elgesį siekiama nuosekliai ir kompleksiškai formuoti pagal horizontalųjį principą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio 3 daliai, kurioje reikėtų konkretizuoti kieno, t. y. kokių subjektų, apibrėžtu laikotarpiu vykdoma veikla yra laikoma pažangos veikla.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

3

5

 

4.     Atsižvelgiant į tai, kad valstybė valdžią įgyvendina per tam tikslu steigiamas valstybės institucijas ir įstaigas, projekto 3 straipsnio 5 dalyje po žodžio „valstybės“ įrašytini žodžiai „institucijų ir įstaigų“.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

3

12

 

5.     Projekto 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžta „projektinio valdymo sąvoka“ toliau projekte vartojama tik vieną kartą – 14 straipsnio 8 dalyje, kurioje, be kita ko, pakartojami ir pagrindiniai sąvokos apibrėžimo elementai. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje.

Pritarti

Sąvokos, kuri projekte vartojama tik vieną kartą, atskirai apibrėžti nėra tikslinga.

6.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

3

15

8

6.     Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant, kad Lietuvoje yra sudaryta ir veikia tik viena Valstybės pažangos taryba, projekto 3 straipsnio 15 dalies 8 punkte siūlome atsisakyti perteklinio teisės akto, kurio pagrindu ir sudaryta minėta institucija, įvardijimo.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

3

15

11

7.     Vertinant projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktą, numatantį, kad strateginio valdymo sistemos dalyviais laikomi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys projektus, skirtus pažangos priemonėms įgyvendinti, ir (arba) tęstines veiklos priemones, nėra aišku, kodėl strateginio valdymo sistemos dalyviais negalės būti laikomi, t.y. negalės dalyvauti įvairių projektų ir tęstinių veiklos priemonių įgyvendinime, pvz., valstybėse narėse pagal tos valstybės narės teisės aktus įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens teisių, arba užsienio valstybės juridinio asmens įsteigtas filialas, turintis buveinę Lietuvos Respublikoje.

Pritarti

Projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktas turėtų būti patikslintas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą.

8.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

3

18

 

8.     Diskutuotinas projekto 3 straipsnio 18 dalyje pateikiamas „tęstinės veiklos“ apibrėžimas. Ši veikla apibrėžiama, kaip strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla, įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuri „tiesiogiai neįgyvendina strateginių tikslų“. Atsižvelgiant į  to paties straipsnio 16 dalyje įtvirtintą „strateginio tikslo“ kaip suplanuoto „esamos būklės pokyčio“ apibrėžimą, darytina išvada, kad beveik bet kokia tęstinė veikla, kaip nustatytų funkcijų vykdymas, turėtų būti orientuota į suplanuotą esamos būklės pokytį ir jo siekti.

Pritarti

Projekto 3 straipsnio 18 dalyje pateiktas ,,tęstinės veiklos“ apibrėžimas turėtų būti patikslintas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą.

9.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

3

24

 

9.     Projekto 3 straipsnio 24 dalyje apibrėžiama „veiklos efektyvumo rodiklio“ sąvoka, kuri toliau projekte vartojama tik vieną kartą 8 straipsnio 1 punkte. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje.

Pritarti

Sąvokos, kuri projekte vartojama tik vieną kartą, atskirai apibrėžti nėra tikslinga.

10.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

3

2

 

10.   Svarstytina, ar horizontalusis principas, apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į jo turinį, neturėtų būti dėstomas projekto 4 straipsnyje, apibrėžiančiame visus strateginio valdymo sistemos principus.

Pritarti

Horizontalusis principas galėtų būti dėstomas projekto 4 straipsnyje.

11.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

5

2

1

11.   Projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas tikslintinas redakciniu požiūriu, vietoj žodžių „kitus elementus, privalomus“ įrašytini žodžiai „kiti elementai, privalomi“.

Pritarti

 

12.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

6

 

5

12.   Projekto 6 straipsnio 6 punkte „nacionalinių darbotvarkių planai“ apibrėžiami kaip skirti „nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimui“. Projekto 6 straipsnyje apibrėžiami strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai, vienas iš jų – 5 punkte apibrėžiamos nacionalinės darbotvarkės. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad programavimo lygmens planavimo dokumentų paskirtis iš esmės susijusi su strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimu, todėl svarstytina, ar „nacionalinių darbotvarkių planai“ pagal tai, kaip jie apibrėžti, neturėtų būti priskirti programavimo lygmens planavimo dokumentams ir numatyti ne projekto 6 straipsnyje, o 7 straipsnyje.

Pritarti

„Nacionalinių darbotvarkių planai“ pagal tai, kaip jie apibrėžti, galėtų būti priskirti programavimo lygmens planavimo dokumentams ir numatyti projekto 7 straipsnyje.

13.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

6

 

6

13.   Projekto 6 straipsnio 6 punkto formuluotė tikslintina, nes Nacionaliniame pažangos plane turėtų būti ne formuojami horizontalūs principai (nes pats principo turinys jau suformuotas ir apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje), o vadovaujantis horizontaliuoju principu formuojamos tam tikros strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės.

Pritarti

 

14.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

7

 

1

14.   Derinant projekto 7 straipsnio 1 punkto antrojo ir trečiojo sakinio formuluotes tarpusavyje ir siekiant teisės normų dėstymo nuoseklumo, reikėtų pirma nustatyti bendrąją taisyklę dėl vienai valstybės veiklos sričiai galimo kelių nacionalinių plėtros programų rengimo, o tik paskui išimtį iš šios taisyklės dėl tik vienos nacionalinės plėtros programos rengimo ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai remiantis Biudžeto sandaros įstatymu.

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

7

 

1

15.   Projekto 7 straipsnio 1 punkte apibrėžiamos nacionalinės plėtros programos, tačiau tik vienam jų tipui – b papunktyje numatytoms ilgalaikėms valstybinėms saugumo stiprinimo programoms nustatomas privalomas derinimas su dviem iš projekte numatytų strateginio lygio planavimo dokumentų – Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Neaišku, ar turėta omenyje, kad šio punkto b papunktyje nustatytas dokumentas neprivalo derėti su kitais nei nustatyta, o a ir c punkte nustatyti dokumentai – su jokiais strateginio lygio planavimo dokumentais, taip pat neaiškus šio punkto papunkčių turinio santykis su projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu darnumo ir integralumo principu.

Pritarti

Projekto 7 straipsnio 1 punkto nuostatas reikėtų patikslinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą.

16.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

7

 

3

16.   Projekto 7 straipsnio 3 punkte numačius galimybę Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane prireikus numatyti, kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinės pažangos planas ir nacionalinės plėtros programos, nėra aišku, ar turėta omenyje, jog kitų strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentų keitimas negalės būti  numatomas, o jei taip – nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis numatoma tik šių dviejų planavimo dokumentų keitimo galimybė.

Pritarti

Projekto 7 straipsnio 3 punkto nuostatas reikėtų patikslinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą.

17.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

8

 

3

17. Tikslintina projekto 8 straipsnio 3 punkto struktūra, nes strateginio valdymo sistemos dalyvių metų veikla turėtų būti suplanuojama ne jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, o rengiamuose planavimo dokumentuose.

Pritarti

 

18.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

9

3

 

18.   Projekto 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų atskleisti ir aiškiau apibrėžti formuluotės „tęstinės veiklos lėšos, joms padidėjus, nėra laikomos pažangos lėšomis“ turinį, nes aiškiai nėra nustatytai nei tai, ar tęstinės veiklos lėšos, joms nepadidėjus, laikomos pažangos lėšomis, nei tai, kas būtų laikoma tęstinės veiklos lėšų „padidėjimu“, nei tai, ar pažangos lėšomis nebūtų laikomos tik lėšos padidėjimo lyginant su pirminiu nustatymo apimtyje, ar vis dėlto, tęstinės veiklos lėšų padidėjimo atveju pažangos lėšomis nebūtų laikomos apskritai visos nustatyto pradinio dydžio tęstinės veiklos lėšos, kurios vėliau neplanuotai padidėjo.

Pritarti

 

19.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

12

1

 

19.   Projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šiame ir kituose įstatymuose nurodytas išimtis, nustato pagrindinius strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinio reglamentavimo principus. Šioje dalyje apibrėžiamas šio įstatymo santykis su kitais įstatymais, kurie reglamentuoja artimus šio įstatymo reguliavimo sferai klausimus. Taigi šio įstatymo reguliavimo sritis yra apribota tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai. Su tokia formuluote negalima besąlygiškai sutikti. Pateiktas įstatymas, reglamentuojantis strateginio valdymo klausimus, mūsų nuomone, turėtų būti bazinis įstatymas. Jame turėtų būti įtvirtinti strateginio valdymo principai, reglamentuoti visi svarbiausi klausimai. Tokio įstatymo pagrindu kituose įstatymuose būtų toliau detalizuojamas strateginio valdymo proceso dalyvių veiklos teisinis reguliavimas. Juose būtų numatyti tokio reguliavimo ypatumai atskirų subjektų ar strateginio valdymo proceso elementų atžvilgiu, patikslinta galima planavimo dokumentų ar jų sąsajų reglamentavimo tvarka. Dabar gi situacija priešinga - šio įstatymo taikymo sritis ir veikimo sfera būtų apribota kitų įstatymų, kurie projekte net nedetalizuoti, normomis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 15 straipsnio 1 dalyje nustatytai išimčiai dėl kituose teisės aktuose nustatyto reglamentavimo taikymo.

Pritarti

 

20.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

13

1,

3

 

20. Projekto 13 straipsnio 1 ir dalyse vartojama formuluotė „mokslo ir švietimo bendruomenė“ tikslintina, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatyme bei Švietimo įstatyme nustatyta terminiją.

Pritarti

 

21.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

13

 

 

14

1,

2

 

1

 

21.   Projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyje bei 14 straipsnio 1 dalyje nustačius, kad tam tikrus planavimo dokumentus tvirtina Seimas, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti kokiu teisės aktu – įstatymu ar Seimo nutarimu šie dokumentai turi būti tvirtinami.

Pritarti

Įstatymo projekte tikslinga nustatyti, kokiu teisės aktu – įstatymu ar Seimo nutarimu būtų tvirtinami tam tikri planavimo dokumentai.

22.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

14

11

 

22.   Projekto 14 straipsnis reglamentuoja programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procesą, todėl manytina, kad straipsnio 11 dalis, reglamentuojanti projektų administravimą, sistemiškai nedera su straipsnio reguliavimo dalyku ir šiame straipsnyje neturėtų būti dėstoma.

Pritarti

 

23.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

16

 

 

23.   Atsižvelgiant į projekto 16 straipsnio nuostatas, šio straipsnio pavadinime įrašytinas ir žodis „taikymas“.

Pritarti

 

24.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

16

3

 

24.   Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 16 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašyti formuluotę „2020 m. gruodžio 31 d.“.

Pritarti

 

25.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

16

2

1

25.   Projekto 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją. Teikiamas siūlymas diskutuotinas.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija rengiama vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių teisės aktų nuostatomis vadovaujantis Vyriausybė iki 2020 m. balandžio 1 d. turi parengti ir pateikti Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, kai nuostatos, numatančios jos rengimą, įsigalioja tik 2021 m. sausio 1 d.  Pastebėtina, jog tiek projekto 16 straipsnio 1 dalyje, tiek su projektu susijusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4324 10 straipsnyje numatyta teisės aktų įsigaliojimo data – 2021 m. sausio 1 d.

Antra, pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija. Iš projekto nuostatų nėra aišku, su kokia valstybės pažangos strategija turėtų derėti iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybės teikiama Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 4 straipsnį Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Atsižvelgti

Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į įstatymo projekte nurodytą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijos pateikimo Seimui terminą ir į tai, kaip aptariamo projekto 16 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos dera su šio projekto 6 straipsnio 3 punkto nuostatomis.

26.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

 

 

 

26. Svarstytina, kokiomis nuostatomis vadovaujantis iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė pagal projekto 2 straipsnio 2 punktą patvirtintų 2021-2030 m. nacionalinį pažangos planą. Projekto 6 straipsnio 6 punkte numatyta, kad nacionaliniame pažangos plane nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai ir kt. atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir kt. Kaip minėta 26 pastaboje, dokumentai, kuriais vadovaujantis rengiamas nacionalinis pažangos planas, dar būtų nepatvirtinti ir (arba) neparengti.

Atsižvelgti

Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą dėl atitinkamų strateginių dokumentų rengimo eiliškumo ir jų tvirtinimo terminų.

27.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020 01 08

 

 

 

27. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, visame projekto tekste esantys trumpiniai (pavyzdžiui, „pan.“, „kt.“, „t. y.“) keistini pilnais žodžiais.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2020 02 14

 

 

 

Projekte minimas nacionalinių plėtros programų portfelis, portfelio valdytojas bei jo funkcijos. Manome, jog turėtų būti apibrėžta programų portfelio sąvoka.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

2.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2020 02 14

3

15

6

3 straipsnio 15 dalies 6 punktu nustatoma, jog strateginio valdymo procesuose dalyvauja įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme, joms pavaldžios biudžetinės įstaigos. Iš pirmos sakinio dalies seka, jog strateginio valdymo sistemos dalyviai yra savivaldybių administracijos ir kitos savivaldybių biudžetinės įstaigos. Tačiau neaišku, kokios biudžetinėms įstaigoms pavaldžios biudžetinės įstaigos apibrėžiamos antroje sakinio dalyje, kadangi Biudžetinių įstaigų įstatymas nenumato pavaldžių įstaigų steigimo.

Spręsti pagrindiniam komitetui.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Nacionalinė teismų administracija,

2020 02 21

3

12

 

Strateginio valdymo įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalyje yra apibrėžta projektinio valdymo sąvoka, kuri, tikėtina, liko nepataisyta 2019 m. lapkričio mėn. atsižvelgus į Teisėjų tarybos ir Administracijos poziciją dėl Lietuvos Respublikos teismų nepriklausomumo užtikrinimo. Projektinis valdymas apibrėžtas kaip „strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo forma, taikoma planuojant ir vykdant projektus, įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“, o tai labai susiaurina projektinio valdymo kaip vadybos sąvokos sampratą ir taikymo sritį – tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planui, kuris yra tik vienas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje yra įtvirtintas kertinis demokratinės ir teisinės valstybės principas – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžių padalijimo principas. Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisingumą vykdo tik teismai, o teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Atsižvelgiant į tai, kad teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, teismai neįgyvendina vykdomosios valdžios – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos ir jos prioritetinių darbų. Tačiau Teisėjų taryba, asignavimų valdytojai Lietuvos Respublikos teismai ir Administracija yra strateginio valdymo sistemos dalyviai; Nacionalinį pažangos planą įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemonėms ir jas įgyvendinantiems projektams, kuriuos vykdo teismai, skirtų asignavimų valdytoja yra Administracija, todėl akivaizdu, kad projektinis valdymas būtų taikomas ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektinio valdymo sąvokos pabaiga „įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“ brauktina.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

2.

Nacionalinė teismų administracija,

2020 02 21

 

 

 

<...> Nei Strateginio valdymo įstatymo projekte, nei Biudžeto sandaros įstatymo projekte valstybės veiklos srities sąvoka nėra apibrėžta, todėl, siekiant užtikrinti reglamentavimo aiškumą, siūloma įtraukti ir apibrėžti valstybės veiklos srities sąvoką.<...>

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

3.

Valstybės kontrolė,

2020 01 31

 

 

 

Vienas įstatymo projekto tikslų – sumažinti planavimo dokumentų ir juose naudojamų vertinimo kriterijų skaičių bei užtikrinti planavimo dokumentų sąsajas. Įstatymo projekte (6–8 str.) numatoma rengti 18 skirtingų planavimo dokumentų tipų, kurių kiekvienas apims skirtingą planavimo dokumentų skaičių. Todėl matome riziką, kad planavimo dokumentų skaičius nebus optimizuotas ir nebus sudarytos prielaidos įstatymo projekte numatytiems tikslams pasiekti.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

4.

Valstybės kontrolė,

2020 01 31

 

 

 

Įstatymo projekte nedetalizuoti tokie klausimai kaip finansinių projekcijų nustatymas ir tikslinimas (10 str. 3 d.), planavimo dokumentų, dalis kurių yra naujo tipo dokumentai, rengimas, įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atskaitų rengimas (13–15 str.). Nurodoma, kad tai bus padaryta Strateginio valdymo metodikoje, kurią turės patvirtinti Vyriausybė. Todėl kol kas nėra galimybės įsitikinti, kad bus sukurtas veiksmingas mechanizmas, užtikrinantis numatytų strateginio planavimo pokyčių įgyvendinimą.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

5.

Valstybės kontrolė,

2020 01 31

 

 

 

7 viešosioms įstaigoms numatoma pavesti vykdyti projektų administravimo ir kitas susijusias funkcijas ir tam skirti finansavimą iš valstybės biudžeto (12 str. 4 d.). Įstatymo projektą teikiant, lėšų poreikis nėra apskaičiuotas, nes, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, jis priklausys nuo naujų funkcijų ir jų apimties, o tai bus detalizuota tik Vyriausybės nutarimu tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje. Teisėkūros pagrindų įstatymas numato, kad, rengiant ir priimant įstatymus, kuriais numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, turi būti įvertintas ir poveikis valstybės finansams. Valstybės kontrolė yra pažymėjusi (2018-03-16 valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2018-P-40-6-2 „Teisėkūros procesas“), kad teisėkūros proceso dalyviai netinkamai vykdo jiems pavestą pareigą atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą ir vertinimo rezultatus pateikti kartu su Seimui teikiamu parengtu įstatymo projektu. Detalaus naujų politikos pasiūlymų ex ante vertinimo būtinumas, aiškiai parodantis, kokio dydžio išlaidos yra reikalingos pasiūlymui įgyvendinti, pabrėžiamas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos išskirtuose biudžeto gerojo valdymo principuose, kuriais siekiama užtikrinti ilgalaikį biudžeto tvarumą.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

6.

Regioninės plėtros departamento

Prie Vidaus reikalų ministerijos

Darbo taryba

2020 03 26

3

15

7

Argumentai:

Šiuo metu dažnai akcentuojama, kad būtina stiprinti regionus, stiprinti socialinę, demografinę, ekonominę bei ekspertinę bazę regionuose.  Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apskričių skyriai vykdo ES investicijų valdymo ir kontrolės sistemos (toliau – VKS) funkcijas, susijusias su regionams skiriamomis ES investicijomis 2014–2020 metų laikotarpiu ir to pasėkoje ES lėšų administravimo srityje pasiekta daug teigiamų pokyčių lyginant su 2007–2013 m. ES finansiniu laikotarpiu. Siekiant neprarasti ilgalaikes valstybės investicijas į tas funkcijas vykdžiusius žmogiškuosius išteklius yra būtina atsižvelgti į šį teikiamą pasiūlymą ir atitinkamai patikslinti įstatymo projektą. Taip  būtų užtikrinamas efektyvesnis numatomų skirti ES lėšų panaudojimas 2021–2027 metų laikotarpiu ir tinkamai panaudotos regionuose sukauptos kompetencijos.

Pasiūlymas:

Papildyti 3 straipsnio 15 dalies 7 punktą papunkčiu h „h) Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;“ ir jį išdėstyti taip:

 7) už nacionalines plėtros programas įgyvendinančių projektų administravimą atsakingos biudžetinės įstaigos, nacionalinės plėtros įstaigos ir šios viešosios įstaigos (toliau kartu – už projektų administravimą atsakingos įstaigos):

a) viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra;

b) Europos socialinio fondo agentūra;

c) viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra;

d) viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra;

e) viešoji įstaiga Jungtinis techninis sekretoriatas;

f) viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba;

g) viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra;

h) Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;“

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

atsižvelgiant į Seimo Europos reikalų komiteto priimtus sprendimus dėl nuoseklaus ir sistemiško šalyje vykdomų struktūrinių reformų planavimo, finansavimo ir jų įgyvendinimo pažangos vertinimo, ir į tai, kad:

-          Lietuvos Respublikos Strateginio valdymo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas yra Lietuvos strateginio valdymo sistemos pertvarka siekiant orientacijos į rezultatus ir užtikrinant finansinį tvarumą, pateiktame projekte iš esmės siūloma reglamentuoti tik strateginį planavimą, kuris yra tik vienas iš strateginio valdymo proceso etapų;

-          Įstatymo projektu siūloma strateginio valdymo sistemos pertvarka galimai susilpnintų Seimo galias šioje sistemoje;

-          kyla abejonių, ar Įstatymo projektu pasiūlyta strateginio valdymo sistemos pertvarka optimaliai sumažins planavimo dokumentų skaičių ir sukurs pakankamas prielaidas Įstatymo projekte numatytiems tikslams pasiekti;

-          kol kas nėra galimybės įvertinti, ar kuriamas strateginio planavimo pokyčių įgyvendinimo mechanizmas būtų veiksmingas, kadangi Įstatymo projekte nedetalizuoti naujų planavimo dokumentų rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo klausimai, kuriuos numatoma apibrėžti Vyriausybės tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje;

-          įvertinus siūlomą strateginio valdymo schemą, joje neatsispindi, kaip Seimas (Europos reikalų komitetas), vykdydamas Europos semestro dokumentų parlamentinę kontrolę, galėtų kontekstualiai vertinti valstybėje įgyvendinamų struktūrinių reformų įgyvendinimo pastangas ir pažangą;

-          kyla abejonių, ar, priėmus šį Įstatymo projektą, būtų galima kryptingiau planuoti šalies struktūrinių reformų įgyvendinimui skiriamas lėšas ir aiškiai matyti Vyriausybės politines pastangas įgyvendinti Lietuvai teikiamas ES Tarybos rekomendacijas;

 

ir įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294.

 

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gediminas Kirkilas, Rūta Miliūtė, Kęstutis Masiulis.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                          Gediminas Kirkilas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Renata Lygienė