LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222, 23, 31, 39, 41, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 711, 72 IR 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 201 STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1570

 

2022-05-18 Nr. 110-P-15

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Kęstutis Mažeika, Antanas Čepononis (pavaduojantis Andrių Vyšniauską);

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

(2022-04-25)

 

 

 

1(2)

 

 

 

(2)

 

     Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi gali būti ne vienas, o keli asmenys, t. y. gali būti sutarties šalių daugetas. Pastebėtina, kad sutarties šalių daugetas gali būti sudarant ir kitas civilines sutartis, tačiau sutarties apibrėžtyje tai nėra nurodoma, nes tai nėra sutarties ypatybė. Siūlytina šio pakeitimo atsisakyti.

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

(2022-04-25)

1(2)

2(55)

 

2. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje, siekiant aiškumo, siūlytina vietoje žodžių „šis asmuo“ įrašyti žodžius „tinklų naudotojas“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje yra pateikta elektros tinklų naudotojo sąvoka: „Elektros tinklų naudotojas (toliau – tinklų naudotojas) – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir kuris naudojasi ar gali naudotis persiuntimo paslauga.“ (pabraukta mūsų). Manytume, kad siūloma 2 straipsnio 55 dalies nuostata „elektros tinklų operatoriaus ir tinklų naudotojo, kuris ketina statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginį ir (arba) energijos kaupimo įrenginį, susitarimas“ (pabraukta mūsų) nedera su 2 straipsnio 59 dalimi, todėl tobulinant projektą reikėtų suderinti nurodytas 2 straipsnio dalis tarpusavyje.

 

Pritarti.

 

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

(2022-04-25)

4

5

 

3. Projekto 4 straipsnio 5 dalimi siūloma nustatyti, jog leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas pratęsiamas „vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui“. Neaišku, kuo galėtų būti pateisinamas toks diferencijuotas teisinis reguliavimas. Projekto aiškinamajame rašte diferencijuotas reguliavimas pagrįstas tik saulės šviesos elektrinių atžvilgiu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną, pagal kurią „konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai)“; „diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

     Be to, neaišku, kodėl nustatoma, jog gali būti pratęsiamas tik leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas. Pastebėtina, kad leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus taip pat terminuotas – galioja 36 mėnesius (16 straipsnį 41 dalis), o projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 482 straipsnio 16 dalyje nustatoma: „Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo per leidimo plėtoti elektros energijos kaupimo pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia mažesnės generuojančios galios kaupimo įrenginį, negu buvo įsipareigojęs pagal ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįvykdytiems įsipareigojimams.“ (pabraukta mūsų). Nurodytos projekto nuostatos derintinos tarpusavyje.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

(2022-04-25)

4(16)

8(10)

(1)

4. Projekto 4 straipsnio 8 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 16 straipsnio 10 dalies 1 punkte nustatyti, jog leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas „gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais“ (pabraukta mūsų), o to paties straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 14 dalies 1 punkte - leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas „gaminantiems vartotojams, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje, ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais“ (pabraukta mūsų). Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nurodytų straipsnių formuluotes, kiek tai susiję su gaminančiais vartotojais, suvienodinti. Kitu atveju būtų neaišku, kokie kiti gaminantys vartotojai nei apibrėžti įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje turimi omenyje 16 straipsnio 10 dalies 1 punkte.

     Be to, šios dalies 2 punkte kalbant apie leistiną generuoti galią vartojamas skaitmuo „0“, kai tuo tarpu kitur įstatymo projekte šis skaitmuo užrašomas žodžiu „nulis“. Atsižvelgiant į teisės akto sistemiškumo reikalavimą, siūlytina pasirinkti vientisą skaičiaus žymėjimo būdą visame įstatymo projekte. Taip pat manytina, kad, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, vartojant šį skaičių analizuojamoje nuostatoje ir kitur įstatymo projekte, greta jo turėtų būti naudojamas žymuo, nurodantis apie kokio pobūdžio dydį kalbama, pavyzdžiui, „kW“ ar kitą, nurodantį šio skaičiaus prasmę.

 

Pritarti.

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

(2022-04-25)

4(16)

11

 

5. Projekto 4 straipsnio 11 dalyje vietoje nuostatos „Papildyti 16 straipsnį 152 dalimi:” įrašytina nuostata „Pakeisti 16 straipsnio 152 dalį ir ją išdėstyti taip:“. Be to, siūlytina 16 straipsnio 152 dalyje, siekiant teisės normos glaustumo, vietoje nuostatos „gamybos įrenginį valdantis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalies nuostatas“ įrašyti nuostatą „gamybos įrenginį valdo gaminantis vartotojas“.

 

Pritarti.

 

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

(2022-04-25)

4(16)

25

 

6. Projektu papildomai turėtų būti keičiamos galiojančio įstatymo 16 straipsnio 25 dalies nuostata „Jeigu pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytiems leidimams išduoti reikalingi dokumentai“ ir 17 straipsnio 4 dalies nuostata „Leidimų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 ir 8 punktuose“ (atitinkamai, kaip projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti 16 straipsnio 191 dalį).

 

Pritarti.

 

 

7.

 

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

(2022-04-25)

4

 

 

7. Svarstytina, ar atsižvelgiant į 4 straipsniu siūlomus keičiamo įstatymo 16 straipsnio pakeitimus (papildyti straipsnį nuostatomis dėl leidimų plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių) nereikėtų atitinkamai patikslinti galiojančio įstatymo 17 straipsnio nuostatų, kiek tai susiję su veiklos vykdymo teritorija.

 

Pritarti.

 

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

(2022-04-25)

7(201)

(3)

 

8. Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 201 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Tinklų naudotojai, viršiję leistiną generuoti galią ilgiau ir (ar) didesniu galios dydžiu, nei nustatyta tinklų operatoriaus, moka tinklų operatoriui įkainį už leistinos generuoti galios viršijimą, apskaičiuotą operatoriaus su Taryba suderinta tvarka.“ Svarstytina, ar šiuo atveju tinkamai parinktas terminas „įkainis“. Pastebėtina, kad įprastinė termino „įkainis“ reikšmė - nustatyta paslaugos, prekės ar darbo mato vieneto kaina. Tuo tarpu projektu siūloma įkainiu vadinti pinigų sumą, kurią turi sumokėti asmuo, viršijęs leistiną generuoti galią. Pagal projekto 2 straipsnio 821 dalį, leistina generuoti galia yra nurodoma perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus ir tinklų naudotojo sudarytoje elektros įrenginių prijungimo sutartyje, nuosavybės ribų akte ir (ar) kituose su tinklų naudotojo elektros įrenginiais susijusiuose dokumentuose. Tinklų naudotojui dėl leistinos generuoti galios viršijimo gali būti nutrauktas elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimas ir iš jo gali būti pareikalauta atlyginti perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtas išlaidas (keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 2 dalis, 72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Taigi įkainis nėra skirtas perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtoms išlaidoms atlyginti ir galėtų būti laikomas bauda (netesybomis). Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnį, netesybos – „tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).“ Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti termino „įkainis“ ir vietoje jo vartoti terminą „bauda“ ar „netesybos“.

Spręsti pagrindiniam komitetui.

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

(2022-04-25)

8(211)

(5)

 

9. Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 211 straipsnio 5 dalies nuostatos tikslintinos, nurodant, kokiame dokumente „turi būti nustatyta mažesnė leistina generuoti galia“.

 

Pritarti.

 

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

(2022-04-25)

12(31)

(2)

 

10. Projekto 12 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį. Pastebėtina, kad Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-627 20 straipsnio 2 dalimi, kuri įsigalios 2023-01-01, Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnis yra išdėstytas nauja redakcija be projektu siūlomo pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, papildomai reikėtų pateikti Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-627 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kitu atveju projektu siūlomas pakeitimas 2023-01-01 neteks galios.

 

Pritarti.

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

(2022-04-25)

19(58)

(5)

(8)

11. Projekto 19 straipsniu siūlomo įstatymo 58 straipsnio 5 dalies 8 punkte siūloma nustatyti juridinio asmens vadovo „pakankamos patirties“ reikalavimą. Atkreipiame dėmesį, kad nuo tokio neapibrėžto ir vertinamojo pobūdžio reikalavimo, neturėtų priklausyti asmens teisių apimtis, todėl siūlytina nustatyti, kokios trukmės ar pobūdžio patirtis įstatymo leidėjo požiūriu būtų laikoma „pakankama patirtimi“.

 

Pritarti.

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada

(2022-04-25)

25(2)

 

N

12. Projekto 25 straipsnio 2 dalį reikia papildyti nuostata, nustatančia subjektą, kuris, gavus  Europos Komisijos pritarimą, informuoja Teisės aktų registro tvarkytoją apie įstatymo įsigaliojimo datą.

 

Pritarti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacija

(2022-05-16, Nr. 22-01-16/001)

*

 

 

     Saulės elektrines diegusioms įmonėms jau kurį laiką pagalbą tiesė Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), o pernai tokią priemonę įvedė ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Tačiau ūkininkai būdami fiziniais asmenims negali pretenduoti į šių fondų administruojamus projektus. Siūlome ūkininkus prilyginti juridiniams asmenims ir leisti vienodomis sąlygomis dalyvauti diegiant atsinaujinančius šaltinius savo ūkiuose.

     Tai būtų prisidėta prie daug tikslų:

- Sudaromos sąlygos perorientuoti grūdų džiovyklų darbą, sumažinant dujų ir dyzelinio poreikį, prisidedant prie Žalio kurso tikslų ir sumažinant CO2 emisijas.

- Didžiausias energetinis poreikis kaip tik būtų geriausiai išnaudojamas, nes elektros poreikis reikalingas vasaros mėnesiais, kai sukaupiama daugiausiai elektros energijos, todėl sumažėtų perkrovos elektros tinklams.

- Ūkiai galėtų gauti papildomai pajamų, tai sumažinant pirmiausia savo savikainą, o esamą elektros perteklių parduodant ir gaunant papildomą naudą.

- Ūkininkai, kaip savo žemės savininkai galėtų ekonomiškiau panaudoti nederlingas, nemelioruotas žemės. Siūlome leisti nekeičiant paskirtiems statyti elektrines, o žemę po jomis įveiklinti ganant avis, triušius, vištas ir t.t.

- Sumažinti energetiniai kaštai leistų mažinti produkcijos savikainą, kas įtakotų vartotojams teikiamo maisto galutinę kainą.

- Keičiantis gamtos sąlygomis ir dažnėjant audromis, dėl kurių būna pažeidžiamo oro linijomis tiekiama elektra, tai būtų rezervinė elektra, gyvybiškai reikalinga auginant gyvulius, saugant maisto produktus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atsižvelgti.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys                                                                                                       J. Pinskus

(2022-05-17)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9(22)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(3)

 

     Argumentai:

     Įprasti atvejai, kai tinklo operatoriai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas vėjo elektrinės vystytojui, kai prie tos pačios elektros linijos yra prijungtos saulės elektrinės arba atvirkščiai.  Tokiu būdu nevertinamas vėjo ir saulės elektrinių gamybos nevienalaikiškumas, nevertinama, kad saulės elektrinės daugiausiai elektros į tinklą teikia saulėtomis dienomis, kai vėjo elektrinės paprastai generuoja mažiau elektros, o vėjo elektrinės daugiausiai elektros generuoja vėjuotomis rudens, žiemos ir pavasario dienomis ir naktimis, kai saulės elektrinės gamina mažiau elektros arba jos negamina iš viso. Tai dirbtinai mažina galimybes prijungti naujus gamintojus prie tinklo, nors tinkle operatorius gali išduoti prisijungimo sąlygas su sąlyga, kad susiklosčius tokioms retai pasitaikančioms aplinkybėms, kai ir saulės, ir vėjo elektrinės gamina ir į tinklą tiekia didelį kiekį elektros energijos, gamintojo tiekiama į tinklą elektros energija galėtų būti tinkle operatoriaus dirbtinai sumažinama, apsaugant tinklą nuo perkrovimo.

     Dar didesnis nevienalaikiškumas gali būti tinkle įrengus elektros kaupimo įrengimus.

     Atsinaujinančių išteklių energetikos proveržio pakete įvedama „hibridinės elektrinės“ sąvoka pilnai šios problemos neišsprendžia, nes dažnu atveju vėjo ir saulės elektrines vysto skirtingi vystytojai (gamintojai), jungia jas prie skirtingų tos pačios linijos taškų.

     Šiuo metu tinkle operatoriams suteikiama galimybė išduoti sąlygines prisijungimo sąlygas, tačiau ne visi tinklo operatoriai ta galimybe naudojasi. Siūlomu Elektros energetikos įstatymo pakeitimu siūloma įpareigoti tiekėjus įvertinti skirtingų gamintojų gamybos nevienalaikiškumą ir prijungti gamintojus Energetikos ministerijos nustatyta tvarka suteikiant prioritetą, prijungiant atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančius energijos gamybos įrenginius.

 

     Pasiūlymas:

     Pakeisti Projekto XIVP-1570  9 straipsniu  keičiamą Įstatymo 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti gamintojų elektros įrenginius prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo arba Energetikos ministerijos nustatytais atvejais, kai yra galimas skirtingų rūšių elektros energijos gamybos nevienalaikiškumas, Energetikos ministerijos nustatyta tvarka suteikiant prioritetą, prijungiant atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančius energijos gamybos įrenginius . Tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektros įrenginius prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į leistiną naudoti galią, leistiną generuoti galią ir elektrinės įrengtąją galią, atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui gamintojo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje.“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Spręsti pagrindiniam komitetui.

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21(1), 22, 22(2), 23, 31, 39, 41, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 711, 72 ir 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektui  Nr. XIVP-1570;

6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė.

7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Pranckietis.

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                        Viktoras Pranckietis

   

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė