LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-11-25 Nr. XIVP–2237

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatose nėra aiškus formuluotės „žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai“, t. y. neaišku, kokios pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir kokiam subjektui nuosavybės teise priklausanti žemė turima omenyje. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas.

2. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą siūloma dėstyti skliaustuose, nes skliaustuose dėstoma išimtis yra sakinio tęsinys. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar minėtos nuostatos dėstymo skliaustuose nereikėtų atsisakyti. Be to, iš skliaustuose dėstomos nuostatos turinio nėra aišku, kokie konkrečiai Saugomų teritorijų įstatyme ir Žemės reformos įstatyme nurodyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, ar, pavyzdžiui, visi saugomose teritorijose esantys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, nebūtų parduodami atitinkamų privačių žemės sklypų savininkams. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.

3. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį 4 ir 5 punktais, nustatant, kad valstybinę žemės ūkio paskirties žemę be aukciono turi teisę pirkti žemės naudotojai – ne mažiau kaip vienerius metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį jų žemės ūkio veiklai naudojamus žemės sklypus, esančius miesteliuose, taip pat žemės naudotojai – ne mažiau kaip vienerius metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį jų žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamus žemės sklypus, esančius kaimo teritorijose. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, likę laisvi valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, kurie asmenims neparduodami, nes nepatenka į keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis, yra išnuomojami, sudarant ilgalaikes žemės nuomos sutartis iki 25 metų. Pažymima, kad ,,valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudotojai, nėra užtikrinti dėl žemės naudojimo ilgalaikiškumo ir (arba) perleidimo kitiems asmenims galimybių. Ūkininkai teigia, kad dėl šios priežasties, sudėtinga planuoti ilgalaikes investicijas, žemės perleidimą ar įkeitimą. Todėl siekiant optimizuoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įveiklinimą ir paskatinanti ūkininkus planuoti ilgalaikę žemės ūkio veiklą, Įstatymo projektu siūloma numatyti galimybę parduoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ją naudojantiems asmenims“.

Nekvestionuodami projekto aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų, atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn (įskaitant jo privatizavimą) konstituciškai pateisinamas tik tada, kai tuo galima duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius/interesus. Toks perdavimas – ir atlygintinis, ir neatlygintinis – konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai). Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyti argumentai, dėl kurių valstybinė žemės ūkio paskirties žemė lengvatinėmis sąlygomis turėtų būti parduodama ją nuomojantiems asmenims, kelia abejonių. Manytina, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos terminas, kai valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai yra išnuomojami iki 25 metų, yra pakankamas laiko tarpas, kad valstybinę žemę išsinuomoję asmenys galėtų tinkamai planuoti investicijas į išsinuomotą žemę. Be to, nėra pateikti jokie argumentai, kuriais būtų grindžiamas poreikis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę projekte nurodytiems asmenims leisti pirkti būtent lengvatinėmis sąlygomis, t. y. pirmumo teise be aukciono. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,pagal naujausius Nacionalinės žemės tarnybos duomenis, sudarytos 90 857 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartys (169,10 tūkst. ha), iš kurių 3 971 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sutartis miestų ir miestelių teritorijose (3,52 tūkst. ha) ir 86 886 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sutartys kaimo vietovėse (165,58 tūkst. ha)”. Taigi, pagal projekto nuostatas asmenys, atitinkantys projekte siūlomus nustatyti kriterijus, turėtų teisę įsigyti didelį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės kiekį, galimai mokėdami mažesnę kainą, nei valstybė gautų parduodama tokią žemę aukciono būdu. Pastebėtina, ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje bei 4 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, asmenys, lengvatinėmis sąlygomis įsigiję naudojamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, praėjus 5 metams nuo jos įsigijimo, turėtų teisę keisti įsigytos iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės ūkio veiklos tokioje žemėje nevykdyti. Taigi, valstybė, nutraukusi ilgalaikes valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis, pagal kurias valstybinėje žemės ūkio paskirties žemėje jos nuomininkai būtų įsipareigoję išsinuomotą žemę naudoti žemės ūkio paskirčiai, ir tokią žemę pardavus jos naudotojams, neturėtų garantijų, kad tokia, perleista privatiems asmenims, žemės ūkio paskirties žemė žemės ūkio veiklai būtų naudojama ne ilgiau kaip 5 metus. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar būtų pasiekti projekto tikslai.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pažymėjęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; pagal Konstituciją neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei (kuri negali būti suprantama vien materialine, finansine prasme (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos  8 d., 2008 m. kovo 20 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros proporcingumo principą, keičiamo įstatymo tikslus, nurodytus keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, bei Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą oficialiąją valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną.

4. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomuose keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 punktuose siūlomi nustatyti kriterijai, kad žemės naudotojai turėtų teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, jei ne mažiau kaip vienerius metus pagal valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį šią žemę naudojo žemės ūkio veiklai arba žemės ūkio produkcijos gamybai, nėra pakankamai aiškūs, nes neaišku, kokios apimties žemės ūkio veikla arba žemės ūkio produkcijos gamyba turima omenyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę turi tie juridiniai asmenys, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į teisėkūros sistemiškumo principą, atitinkamai nereikėtų tikslinti projekto nuostatų.

5. Projekto 2 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje po dviejų formuluočių „šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašytini žodžiai „dienos“.

6. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą privatiems asmenims, o pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka,  dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.

7. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą bei Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.

8. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1314, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalį, nustatančią, kad įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo to įstatymo priėmimo (šis reikalavimas netaikomas kai įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektą teikia Vyriausybė ar ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių).

Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,

laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas                                                Dainius Zebleckis

N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]