PASIŪLYMAI

dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1835 2, 15, 17, 21, 26, 27, 28, 29, 30, 30¹, 32, 34, 37, 37², 40, 42, 45, 47, 47¹, 51, 56 IR 78 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 46¹ STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO

NR.XIVP-1854(2)

2022-11-07

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	1			Argumentai: Siūlau palikti dabar galiojantį minimalaus įstatinio kapitalo dydį – 2,5 tūkstančio eurų. Šis dydis neseniai buvo įvestas sumažinus anksčiau buvusį 10 tūkst. eurų reikalavimą ir nematau pagrindo dar labiau jį mažinti. Jeigu norima pradėti verslą su mažesniais kaštais, tam yra kitos jo formos. Pavyzdžiui, mažoji bendrija.  Aiškinamajame rašte parašyta,  kad labai nedaug ES valstybių taiko tokią mažą įstatinio kapitalo ribą. Minimalaus įstatinio kapitalo sumažinimas galimai pasitarnautų nesąžiningiems asmenims, steigiantiems fiktyvias bendroves ir per jas kuriantiems mokesčių išvengimo schemas. Pasiūlymas: Siūlau 1 straipsniu keičiamą 2 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2,5 tūkstančio vienas tūkstantis eurų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Jeigu uždarosios akcinės bendrovės siūlomos akcijos ... investuotojams, kurie atitinka Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytus kriterijus, nėra laikomas vertybinių popierių viešu siūlymu.“
2.	16	2		Argumentai. Teigiamai vertintinas siekis reglamentuoti sritį, kuri iki šiol nebuvo reglamentuota. Visos kitos papildomai taikomos liberalizavimo priemonės, susijusios su privilegijuotomis akcijomis, gali iššaukti ir nemažai piktnaudžiavimų, nes privilegijos suteikiamos kitų akcininkų teisių sąskaita. Kiek žinau, ir ES direktyvose šiuo klausimu kol kas nėra jokių siūlymų eiti liberalizavimo linkme. Valstybėse, tarpe jų ir Lietuvoje, neturinčiose susiklosčiusių ilgamečių teisinių tradicijų, yra pavojinga eiti būtent tokiu nevaržomo liberalizavimo keliu. Privilegijuotos akcijos suteikiamos iš esmės dėl dviejų priežasčių: a) kai nėra galimybės pasiskolinti pinigų iš kredito įstaigų ir akcininkams tenka rizikuoti investuojant nuosavas lėšas (tai nėra aktualu, nes kredito įstaigos skolina ir dar ilgai skolins palankiomis sąlygomis); b) kai yra rizikingas projektas ir jam nėra pakankamo pritarimo UAB akcininkų tarpe. Pastaroji aplinkybė deja, bet dažniausiai nepasiteisina. Todėl siūlau bent jau palikti dabar nustatytą maksimaliai galimą privilegijuotų akcijų dalį – 1/3. Pasiūlymas: 16 straipsniu keičiamą 42 straipsnio 2 dalį  išdėstyti taip: „2. Bendrovė gali išleisti skirtingų klasių privilegijuotąsias akcijas. Privilegijuotosios akcijos be balso teisės negali sudaryti daugiau kaip 1/3 1/2 įstatinio kapitalo dalies. Bendrovės privilegijuotųjų akcijų klasės ir jų suteikiamos teisės nustatomos bendrovės įstatuose.“

       Teikia:                                                                                                      Jurgis Razma