DERINIMO PAŽYMA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POLIGRAFO NAUDOJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1906 2, 4, 5, 7, 8 IR 11 STRAIPSNIŲ Pakeitimo ĮSTATYMO ir SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PAKEITIMO PROJEKTŲ

Institucijos pavadinimas, rašto data ir numeris	Pastabos ir pasiūlymai	Pastabų ir pasiūlymų įvertinimas
LRV kanceliarijos Teisės departamentas 2014-07-08 Nr. NV-1976	4. Svarstytina, ar Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte minimų kursų trukmė ir valstybė, kurioje kursai išklausyti, yra pakankamas pagrindas spręsti apie kursus išklausiusio asmens įgytą kvalifikaciją. Manytina, kad būtų labiau pagrįsta reikalauti, jog asmuo būtų išklausęs mokymo kursus pagal įgalioto subjekto patvirtintą mokymo programą. Siūlytina įvertinti nurodytus aspektus. Taip pat pažymėtina, kad būtų tikslinga šiuo aspektu Įstatymo projekto nuostatas suderinti su Švietimo ir mokslo ministerija.	Neatsižvelgta. Norime pažymėti, kad Lietuvoje šiuo metu nėra kompetentingo subjekto, galinčio parengti ir patvirtinti atitinkamą mokymo programą, o tokio sprendimo įgyvendinimas pareikalautų papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių poreikio įvertinimo. Šiuo metu tyrimo specialistai reikiamą kvalifikaciją įgyja JAV mokymo institucijose, pagal Amerikos poligrafo asociacijos akredituotas mokymo programas. Taip pat pažymime, kad sudarytoje darbo grupėje vertinant Poligrafo naudojimo įstatymo nuostatas ir svarstant galimus pakeitimus, atsižvelgiant į tai, kad tyrimas poligrafu yra kompleksinis psichofiziologinis tyrimas, reikalaujantis įvairių sričių žinių (anatomijos, fiziologijos, psichologijos ir pan.), buvo nuspręsta vadovautis minėtos Amerikos poligrafo asociacijos esminiais reikalavimais akredituojamoms mokymo programoms (t.y. mokymai turi būti vientisi ir ne trumpesni nei 400 val. trukmės). Manytina, kad reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, kad asmuo išklausęs ne mažiau kaip 400 val. trukmės, įskaitant asmens atliktų praktinių užsiėmimų trukmę, vientisus specializuotus tyrimo poligrafu kursus Europos Sąjungos arba Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybių narių mokymo institucijose, leis užtikrinti pakankamą tyrimus atliekančių specialistų kompetenciją ir atliekamų tyrimų kokybę.
	5. Įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje nėra nurodyta, ar Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus kursus asmuo galėtų išklausyti Lietuvoje, o jeigu galėtų – kokiomis sąlygomis, todėl nėra galimybės įvertinti, ar Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje numatytas vienų metų terminas nuo įstatymo įsigaliojimo būtų pakankamas minėtiems kursams išklausyti. Tačiau šis vienų metų terminas negalėtų būti vertinamas kaip pakankamas tam, jog tyrimo specialistas įgytų aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kaip to reikalaujama Įstatymo projekto 5 straipsnyje dėstomame Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat kyla klausimas, kokiomis lėšomis – paties tyrimo specialisto ar tyrimo subjekto, turėtų būti finansuojamas kursų išklausymas (nuo to priklausytų, ar Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 12 punkte neturėtų būti pateikiama informacija apie valstybės biudžeto lėšų poreikį įstatymui įgyvendinti). Galiausiai, Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje būtų tikslinga numatyti ne tik tyrimo specialistų pareigą įgyti atitinkamą kvalifikaciją, bet ir pareigą įgyti reikiamą išsilavinimą bei šių specialistų teisę iki įstatyme nurodytos datos atlikti tyrimus poligrafu, neturint įstatyme numatyto išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos. Remiantis išdėstytu, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalį bei Įstatymo projekto aiškinamąjį raštą.	Atsižvelgta iš dalies. Projekte nurodyta, kad kursai turėtų būti išklausyti Europos Sąjungos arba Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybių narių mokymo institucijose. Lietuva yra tiek Europos Sąjungos, tiek Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos šalis, todėl galimybė išklausyti tokius kursus Lietuvoje, jei jie čia būtų organizuojami, nėra ribojama. Pažymėtina, kad Lietuvoje tokie mokymai šiuo metu nėra vykdomi. Numatoma, kad reikalavimas tyrimo specialistams įgyti atitinkamą kvalifikaciją (išklausyti nurodytus kursus) bus įgyvendinamas iš tyrimo subjektams skiriamų asignavimų. Atitinkamai patikslintas aiškinamasis raštas. Taip pat pažymime, kad, atsižvelgiant į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro, Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pateiktą informaciją, kad visi jų tyrimo specialistai yra įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą (kituose tyrimo subjektuose šiuo metu tyrimai nėra atliekami), nėra praktinio poreikio nustatyti terminą, per kurį tyrimo specialistai galėtų įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
LRV kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyrius 2014-07-10 Nr. NV- 2013	Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Poligrafo naudojimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi, Vyriausybė turėtų nustatyti galimų taikyti tyrimo metodikų kriterijus ir šių metodikų sąrašą. Tyrimo poligrafu metodika - rinkinys taisyklių, skirtų procedūroms, kaip turėtų būti surenkami tam tikri fiziologiniai duomenys ir kaip surinkti duomenys turėtų būti vertinami. Metodikų turinys gali skirtis, priklausomai nuo to, kokiais tikslais atliekamas tyrimas poligrafu. Praktikoje taikomų metodikų skaičius nėra baigtinis, tiek šis skaičius, tiek pačių metodikų turinys kinta, laikui bėgant. Metodikų pavadinimai yra sąlyginiai, nėra visuotinai aprobuoti ar nustatyti teisės aktu. Todėl nėra aišku, kokius kriterijus tyrimo poligrafu metodikoms galėtų nustatyti Vyriausybė ir kaip galėtų būti patvirtintas metodikų sąrašas, neegzistuojant baigtiniam praktikoje taikomų metodikų skaičiui ir visuotinai pripažintiems šių metodikų pavadinimams. Todėl manome, kad tikslinga būtų apsvarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetenciją, tvirtinant galimų taikyti tyrimų metodikų kriterijus, jų sąrašą ir tyrimo atlikimo taisykles.	Neatsižvelgta. Atkreiptinas dėmesys, kad darbo grupėje apsvarsčius  galimus Poligrafo naudojimo įstatymo pakeitimus ir siekiant valstybiniu lygmeniu užtikrinti, kad tyrimo subjektai taikytų tik nustatytus reikalavimus atitinkančias ir vienodas tyrimo metodikas, garantuojančias kuo patikimesnes ir objektyvesnes tyrimo išvadas, buvo nuspręsta galimų taikyti tyrimo metodikų kriterijus ir jų sąrašą pavesti nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, paliekant tyrimo specialistui galimybę, atsižvelgiant į tyrimo aplinkybes, pasirinkti konkretaus tyrimo metu taikytiną metodiką iš Vyriausybės patvirtinto sąrašo. Pažymėtina, kad šiuo metu, vadovaujantis Tyrimo poligrafu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1131, 9 punktu, taikytinas testavimo metodikas pasirenka ir pripažįsta patys tyrimo subjektai. Pažymėtina, kad toks reglamentavimas, paliekantis tyrimo subjektams visišką diskreciją pasirenkant tyrimo metu taikytinas testavimo metodikas, neužtikrina pakankamo skaidrumo (neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamiesi tyrimo subjektai pasirenka testavimo metodikas, skirtinguose tyrimo subjektuose gali būti taikomos skirtingos testavimo metodikos, galinčios kelti abejonių dėl tyrimo rezultatų objektyvumo ir tikslumo). Pažymėtina, kad, parenkant tyrimo metodikoms taikytinus kriterijus, būtų vadovaujamasi Amerikos poligrafo asociacijos nustatytais tyrimo metodikoms taikytinais patikimumo (yra nustatyta atskiriems tyrimo tipams taikytinų metodikų patikimumo procentinė išraiška) ir pripažinimo/paskelbimo (nustatyta, kad tyrimo metodikos turi būti pripažintos ir paskelbtos bent dviejų nepriklausomų šaltinių) reikalavimais, o, rengiant Vyriausybės nutarimo projektą, pagal kompetenciją būtų konsultuojamasi ir su pačiais tyrimo subjektais, be to jie Vyriausybės pavedimu galėtų būti ir šio projekto rengėjai.

________________________________________