LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4014
2019-11-06 Nr. 103-P-46
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A. Aranauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyr. patarėja užimtumo klausimais, S. Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja, I. Buškutė – Pensijų skyriaus vedėja, L. Mitkutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vedėja, L. Biliūnaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos investicijų skyriaus vadovė, R. Germanienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vyr. patarėja, A. Daujotienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus patarėja, R. Žemaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyr. specialistė, V. Žagūnienė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja, R. Petrošė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyr. specialistė, E. Žemaitytė – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyr. patarėja, K. Grucė – lygių galimybių kontrolieriaus patarėja, V. Muliuolis – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėjas, V. A. Gudelevičiūtė – Nacionalinės teismų administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja, V. Banel – Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas, S. Džiautas – Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo valdybos narys, J. Pretzsch – Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumos“ pirmininko pavaduotoja, L. Soščekienė – Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė, V. Jagminas – Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos narys, R. Liepa – Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos narys, R. Austinkas – „Linava“ prezidentas, T. Garuolis – „Linava“ sekretorius transporto politikai.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, 2019-06-21 Nr. 4-160 (2019-06-21 Nr. G-2019-5313) |
|
|
|
LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, Kopija LR finansų ministerijai, LR vidaus reikalų ministerijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos DĖL 2020 M. ASIGNAVIMŲ PAPILDOMO POREIKIO VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBAI PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS Lietuvos Respublikos Seime 2019 m. rudenį prasidės rudens sesija, kurios vienas iš svarbiausių klausimų bus 2020 metų valstybės biudžeto svarstymas ir priėmimas. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (toliau – LTPF) duomenimis Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) šiuo metu parengė dokumentus dėl 2020 m. valstybės asignavimų poreikio, įskaitant ir papildomą asignavimų poreikį lyginant su 2019 m. VSAT svarbiausias veiklos tikslas – palaikyti nustatytą valstybės sienos teisinį režimą bei atitikti šalies narystės Europos Sąjungoje reikalaujamą sienų kontrolės lygį. Pagrindiniai VSAT prioritetai teikiami valstybės sienai su Baltarusija ir Rusija, išorinėms Europos Sąjungos sienoms. Tam, kad būtų įgyvendinti pagrindiniai VSAT uždaviniai (užtikrintas valstybės sienos neliečiamumas ir įgyvendinta valstybės sienos apsaugos politika; užtikrintas Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų valstybės sienos režimo klausimais vykdymas; užtikrinti nusikalstamų veikų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas, žmogaus teisių ir laisvių apsauga, viešoji tvarka ir visuomenės saugumas) bei būtų nuolat tinkamai ir kokybiškai vykdomos VSAT funkcijos, būtinas realus ir pagrįstas VSAT veiklos finansavimas. Tai galima užtikrinti ir turėti teigiamus rezultatus, jeigu, be kita ko, bus sudarytos kuo palankesnės VSAT pareigūnų tarnybos, darbo apmokėjimo, aprūpinimo, darbo aplinkos ir kitos sąlygos (pvz., pareigūnų motyvavimo didinimas, darbo užmokesčio pakėlimas, įgyvendinant nuo 2019-01-01 įsigaliojusio naujo Vidaus tarnybos statuto nuostatas, darbo užmokesčio pakėlimas, perkeliant pareigūnus į aukštesnes pareigas po atliktų pareigūnų metinių tarnybinės veiklos vertinimų, laisvų pareigybių komplektavimas, pareigūnų socialinių garantijų užtikrinimas, aprūpinimas tarnybine uniforma, ekipuote, informacinėmis sistemomis, kompiuterine technika, ginkluote, specialiosiomis, ryšių ir transporto priemonėmis bei pan.). Be to, VSAT būtinas papildomas finansavimas nuo 2019 m. liepos 1 d. VSAT priskirtos naujos migracijos funkcijos vykdymui, Kriminalinės žvalgybos, nusikalstamų veikų tyrimo pajėgumų stiprinimui, techninių priemonių įsigijimui, VSAT orlaivių nuolatinio budėjimo užtikrinimui ir orlaivių panaudojimo funkcionalumo palaikymui, VSAT infrastruktūros išlaikymui, pareigūnų skatinimui už pasiekimus mažinant šešėlinę ekonomiką (tiesiogiai dalyvavus išaiškinant (ištiriant) nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaryta (galėjo būti padaryta) turtinė žala valstybei), Europos Sąjungos išorės sienų apsaugos sustiprinimui ir modernių techninių priemonių įdiegimui Lietuvos dalies Europos Sąjungos išorės sienai kontroliuoti ir t. t LTPF duomenimis šiuo metu VSAT 2020 m. papildomų asignavimų poreikis, atsižvelgiant į nurodytas būtinus įgyvendinti darbus ir atlikti veiksmus, sudaro 62 994 tūkst. Eur, iš jų išlaidoms – 19 210 tūkst. Eur (iš jų 9 462 tūkst. Eur darbo užmokesčiui) ir 43 784 tūkst. Eur turtui. Be to, papildomai būtina skirti į nurodytą poreikį neįskaičiuotą 12 775 tūkst. Eur sumą nuosekliam pareigūnų darbo užmokesčiui didinti, tam, kad būtų įgyvendintas vykdomas įsipareigojimas „1000 Eur į rankas“, ir 19 610 tūkst. Eur neįskaičiuotą sumą dėl pasirengimo ginkluotai krašto gynybai, atsižvelgiant į VSAT vykdomas funkcijas ir susiklosčiusią politinę bei karinę situaciją pasaulyje Prašome Jūsų atsižvelgti į tai, kas išdėstyta, ir pritarti VSAT teikiamam 2020 m. papildomų asignavimų poreikiui. Pritarimas užtikrins pareigūnų didesnį darbo užmokestį, padarys patrauklesnę tarnybą VSAT ir užtikrins šalies bei visuomenės saugumą. Šiuo metu, LTPF duomenimis, pirmųjų metų tarnaujančio pareigūno (pirminės grandies) darbo užmokestis po mokesčių atskaitymo sudaro nuo 650 iki 700 Eur, pareigūno (pirminės grandies) tarnaujančio apie 21 m. – 900 Eur, pareigūno (vidurinės grandies) tarnaujančio apie 28 m. – 1250 Eur Manytina, kad nepritarimas teikiamam 2020 m. papildomų asignavimų poreikiui sutrikdys VSAT veiklą ir turės neigiamos įtakos VSAT uždavinių įgyvendinimo užtikrinimui bei VSAT funkcijų kokybiškam ir tinkamam atlikimui. |
Siūlyti įvertinti pagrindiniam komitetui.
|
|
|
2. |
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, 2019-07-03 Nr. 4-163 (2019-07-05 Nr. G-2019-5645) |
|
|
|
LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Socialinių reikalų ir darbo komitetui, Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, Kopija LR finansų ministerijai, LR teisingumo ministerijai, Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos DĖL PAPILDOMŲ LĖŠŲ POREIKIO BAUSMIŲ VYKDYMO SISTEMAI 2020 M. Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rudens sesijoje vienas iš svarbiausių klausimų bus 2020 metų valstybės biudžeto svarstymas ir priėmimas. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (toliau – LTPF) duomenimis, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, įskaitant ir jam pavaldžias įstaigas (toliau – KD), šiuo metu parengė dokumentus dėl papildomų lėšų poreikio bausmių vykdymo sistemai 2020 m. Pagrindinės KD veiklos sritys yra teisėkūros procesas, kardomosios priemonės – suėmimo, bausmių vykdymas (arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymas bei bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, vykdymas ir probacija), narkomanijos ir korupcijos prevencija. Tam, kad KD nuolat tinkamai bei kokybiškai vykdytų savo funkcijas ir įgyvendintų vykdomą veiklą, būtinas realus ir pagrįstas KD veiklos finansavimas. KD veiklos sritys apima įvairų ir platų spektrą pavestų įgyvendinti uždavinių bei atliekamų funkcijų, pvz., tokių kaip: - dalyvavimas formuojant valstybės politiką bausmių vykdymo srityje; - kardomosios priemonės – suėmimo ir bausmių vykdymo sistemos, atitinkančios Europos Sąjungos valstybių teisinę patirtį šioje srityje, sukūrimas; - vadovavimas tardymo izoliatoriams, pataisos įstaigoms, Lietuvos probacijos tarnybai, jų veiklos koordinavimas ir kontrolė; - žmogaus orumo nežeminančio laikymo sąlygų užtikrinimas suimtiesiems ir nuteistiesiems; - nurodytų įstaigų statybų ir modernizavimo organizavimas; - nuteistųjų socialinės reabilitacijos organizavimas; - Nacionalinėje narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010 – 2016 metų programoje numatytų priemonių įgyvendinimo laisvės atėmimo vietose organizavimas, koordinavimas ir kontrolė, siekiant užtikrinti laisvės atėmimo vietų ir visuomenės saugumą, skatinti narkotikus vartojančius asmenis gydytis ir dalyvauti programose, padedančiose įveikti priklausomybes bei pasirengti integruotis į visuomenę ir t. t. Nesant pakankamo ir realaus finansavimo, KD veikla gali būti paralyžuota, dėl ko gali nukentėti ne tik pataisos pareigūnai, bet ir visa Lietuvos visuomenė, nes nebus užtikrintas jų saugumas. Tam, kad būtų užtikrinta KD veikla, turi būti sudarytos kuo palankesnės KD pareigūnų tarnybos, darbo apmokėjimo, aprūpinimo, darbo aplinkos ir kitos sąlygos (pvz., pareigūnų motyvavimo didinimas, darbo užmokesčio pakėlimas, įgyvendinant nuo 2019-01-01 įsigaliojusio naujo Vidaus tarnybos statuto nuostatas, darbo užmokesčio pakėlimas, perkeliant pareigūnus į aukštesnes pareigas po atliktų pareigūnų metinių tarnybinės veiklos vertinimų, laisvų pareigybių komplektavimas, pareigūnų socialinių garantijų užtikrinimas, aprūpinimas tarnybine uniforma, ekipuote, informacinėmis sistemomis, kompiuterine technika, ginkluote, specialiosiomis, ryšių ir transporto priemonėmis bei pan.). Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad KD yra būtinas papildomas finansavimas, kuris yra pagrįstas, dėl šių priežasčių: - dėl būtinybės padengti prognozuojamą 2019 m. pabaigoje darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų skolą, kuri sudarys 2 247 tūkst. Eur; - dėl to, kad 2019 m., palyginus su 2018 m., KD valstybės investicijos buvo sumažintos ir dalimi šių asignavimų – 1000 tūkst. Eur – buvo padidintos 2019 m. KD reikalingos darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sumos, šia suma tikslinga padidinti 2020 m. asignavimus, reikalingus darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms; - dėl to, kad 2020 m. susidarys papildomas asignavimų poreikis pataisos įstaigų sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčiui didinti, metams – 259 tūkst. Eur; - dėl to, kad papildomai reikia lėšų KD pavaldžių laisvės atėmimo vietų įstaigų vidurinės grandies pareigūnų bei Lietuvos probacijos tarnybos vidurinės grandies pareigūnų pareiginės algos koeficientams padidinti 0,5 bazinio dydžio – 1 321 tūkst. Eur; - dėl to, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui, Lietuvos probacijos tarnyboje reikalingas papildomų lėšų poreikis 40 naujų pareigybių, skirtų nuteistųjų priežiūrai Lietuvos probacijos tarnyboje, įsteigti – 657 tūkst. Eur; - dėl to, kad 2020 m. pabaigoje nebūtų įsiskolinimų už komunalines ir kitas paslaugas bei prekes, reikia 11 889 tūkst. Eur; - dėl to, kad 2019 m., palyginti su 2018 m., KD valstybės investicijos buvo sumažintos, ir dalimi šių asignavimų – 1000 tūkst. Eur – buvo padidintos 2019 m. KD kitoms išlaidoms reikalingos lėšos, šia suma tikslinga padidinti 2020 m. asignavimus; - kad būtų užtikrintas pakankamas suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas, reikia 1 361 tūkst. Eur; - kad būtų užtikrintas laisvės atėmimo vietų įstaigoms reikalingas specialiųjų (saugumo) priemonių įsigijimas, reikia 108 tūkst. Eur; - kad būtų užtikrintas būtinas bausmių vykdymo sistemos pastatų ir patalpų remonto darbų atlikimas, reikia 2 126 tūkst. Eur; - kad būtų užtikrintas būtinas ir privalomas Lietuvos probacijos tarnybai reikalingų papildomų 40 pareigybių, skirtų nuteistųjų priežiūrai Lietuvos probacijos tarnyboje, materialinis aprūpinimas – nuteistųjų priežiūros vykdymui būtinoms priemonėms įsigyti, reikia 173 tūkst. Eur; - kad būtų užtikrinta būtina pastatų priežiūra, reikia 62 tūkst. Eur; - kad būtų užtikrintas bausmių vykdymo sistemai reikalingo turto įsigijimas reikia 2 610 tūkst. Eur. LTPF duomenimis, šiuo metu KD bendras papildomų lėšų poreikis bausmių vykdymo sistemai 2020 m., kartu atsižvelgiant ir į tai, kas nurodyta, sudaro 24 813 tūkst. Eur, iš jų išlaidoms – 22 203 tūkst. Eur (iš jų – 5 404 tūkst. Eur darbo užmokesčiui) ir 2 610 tūkst. Eur – turtui. Prašome Jūsų atsižvelgti į tai, kas išdėstyta, ir pritarti KD teikiamam papildomų lėšų poreikiui 2020 m. Pritarimas užtikrins pareigūnų didesnį darbo užmokestį, padarys patrauklesnę tarnybą KD ir užtikrins šalies bei visuomenės saugumą. Manytina, kad nepritarimas teikiamam papildomų lėšų poreikiui 2020 m. sutrikdys KD veiklą ir turės neigiamos įtakos KD uždavinių įgyvendinimo užtikrinimui bei KD funkcijų kokybiškam ir tinkamam atlikimui. |
Siūlyti įvertinti pagrindiniam komitetui.
|
|
|
3. |
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, 2019-10-21 Nr. 4-216 (2019-10-22 Nr. G-2019-8482) |
|
|
|
LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Socialinių reikalų ir darbo komitetui, Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, Kopija LR finansų ministerijai, LR teisingumo ministerijai, Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos DĖL PAPILDOMŲ LĖŠŲ POREIKIO LIETUVOS PROBACIJOS TARNYBAI 2020 M. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (toliau – LPTF) 2019-07-03 raštu Nr. 4-163 „Dėl papildomų lėšų poreikio bausimų vykdymo sistemai 2020 m.“ kreipėsi į Jus, prašydama pritarti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, įskaitant ir jam pavaldžias įstaigas (toliau – KD), parengtuose dokumentuose nurodytam ir prašomam skirti papildomam lėšų poreikiui bausmių vykdymo sistemai 2020 m. Minėtame rašte buvo išdėstyti argumentai ir pateikti skaičiai, kurie patvirtina, kad teiktas 24 813 tūkst. Eur papilomas lėšų poreikis bausmių vykdymo sistemai 2020 m. yra gyvybingai būtinas, nes leis užtikrinti bausmių vykdymo sistemoje tarnaujančių pareigūnų didesnį darbo užmokestį, padarys patrauklesnę tarnybą KD ir užtikrins šalies bei visuomenės saugumą. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad nepritarimas teikiamam papildomų lėšų poreikiui 2020 m. sutrikdys KD veiklą ir turės neigiamos įtakos KD uždavinių įgyvendinimo užtikrinimui bei KD funkcijų kokybiškam ir tinkamam atlikimui. Tačiau, be šio teikimo, bausmių vykdymo sistemoje eilė metų egzistuoja opi problema, kuri nėra sprendžiama ir kurios ignoravimas gali sukelti šalyje skaudžias pasekmes. Ši problema yra susijusiu su viena iš KD pavaldžių įstaigų – su Lietuvos probacijos tarnyba (toliau – LPT), kurioje dėl ženkliai trūkstamo finansavimo, žmogiškųjų išteklių trūkumo atsiranda ir su tuo susijusios kitos problemos, t. y. nepakankamas materialinis aprūpinimas dėl ko neužtikrinamos tinkamos darbuotojų darbo sąlygos ir darbo efektyvumas bei nėra galimybės didinti šiuo metu nepagrįstai mažą tarnaujančių pareigūnų darbo užmokestį. LPTF duomenimis, šiuo metu LPT yra patvirtintos 450 pareigybės, iš kurių 378 pareigūnų ir 72 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojai). Šiuo metu LPT tarnauja 265 pareigūnai ir dirba 52 darbuotojai. Likusios pareigybės yra neužimtos, nors nuo 2018-09-01 LPT yra nuolat organizuojamos atrankos į laisvas darbo vietas. Norinčių atsiranda nedaug, nes LPT veikla pasižymi sudėtinga darbo specifika, dideliu darbo krūviu ir nedideliu darbo užmokesčiu. Pažymėtina, kad pareigūnų darbo užmokesčio koeficientai visose iki LPT reorganizacijos buvusiose penkiose apygardų probacijos tarnybose buvo skirtingi ir, nors yra siekiama juos suvienodinti, tačiau galimybės tam yra labai ribotos ir tą padaryti faktiškai yra neįmanoma dėl nuolatinio finansavimo trūkumo. LPTF duomenimis, LPT yra skirta papildomai 100 pareigybių. Tačiau vien tik steigti papildomą tokį pareigybių skaičių, kad LPT darbas pagerėtų, nepakanka. Atitinkamai turi būti skirtas ir būtinas finansavimas naujų pareigybių aprūpinimui. Turimomis lėšomis LPT negali faktiškai užtikrinti tinkamų ir motyvuotų darbo sąlygų ne tik šiuo metu tarnaujantiems pareigūnams ir darbuotojams, bet ir naujai priimtiems pareigūnams ir kitiems darbuotojams. Papildomas būtinas LPT veiklos finansavimas reikalingas ne tik darbo užmokesčiui, tačiau ir tarnybinėms uniformoms, pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimui, pareigūnų ir darbuotojų naujų darbo vietų steigimui (baldai, kompiuterinė, biuro įranga ir pan.), papildomoms transporto priemonėms. Teikiame LPT duomenis, pagrindžiančias trūkstamą finansavimą ir su tokiu trūkumu susijusias problemas: 1. Darbo užmokestis. LPT 2019 metams skirta 5695 tūkst. Eur. asignavimų, kai patvirtinta 350 pareigybių (užimta 306, 2019-07-31), iš jų 290 pareigūnų pareigybės (užimta 265). Iš skirtų asignavimų darbo užmokesčiui skirta 5158 tūkst. Eur. Tuo tarpu 2020 metais pagal sąmatos projektą skirta 6994 tūkst. Eur. (iš jų 6352 tūkst. Eur.). 2020 m. darbo užmokesčio padidėjimas lyginant su 2019 m. – 1278 tūkst. Eur. Įsteigus 100 papildomų pareigybių, naujų pareigūnų pareiginės algos koeficientas nesiektų 5. Paminėtina, kad LPT pareigūnai – vidurinės grandies pareigūnai, o jų vidutinis pareiginės algos koeficientas šiuo metu yra 6,5. Šiuo atveju LPTF pažymi, kad LPT šiuo metu ne tik nepajėgia mokėti padorų darbo užmokestį tarnaujantiems pareigūnams, bet nemoka dėl lėšų stygiaus ir Vidaus tarnybos statute numatytų bei priklausančių priemokų už naujų pareigūnų apmokymą (pareigūnų stažuotės vadovams), už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis ir pan. 2. Darbo vietų įrengimas. Šiuo metu daugelyje LPT teritorinių padalinių patalpose nėra galimybių įsteigti papildomų darbo vietų dėl turimų patalpų dydžio ir jų būklės. Jau šiuo metu dauguma patalpų mažesniuose teritoriniuose vienetuose neatitinka minimalių reikalavimų, o didžiuosiuose miestuose dėl vietos trūkumo pareigūnai priversti nuteistuosius priiminėti po kelis vienam kabinete, kas neužtikrina efektyvaus individualaus darbo, informacijos konfidencialumo bei tinkamos asmens duomenų apsaugos. Įsteigus papildomas pareigybes, LPT papildomai reikės ieškoti didesnių patalpų, kad užtikrinti tinkamas darbo sąlygas busimiems pareigūnams ir darbuotojams. Naujų darbo vietų steigimas reikalaus ir papildomų būtinų lėšų. 3. Tarnybinis transportas. Lietuvos Respublikos Seime priimtiems Baudžiamojo kodekso, Bausmių vykdymo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Probacijos įstatymo ir kitiems pakeitimams, kurie įsigalios 2020 m. liepos 1 d., LPT papildomai reikės ne mažiau kaip 20 tarnybinių automobilių. Tarnybinių automobilių trūksta ir šiuo metu (kai kuriuose teritoriniuose padaliniuose vienu tarnybiniu automobiliu dalinasi du teritoriniai padaliniai). LPT disponuoja 47 tarnybiniais automobiliais, tačiau dalis turimų tarnybinių automobilių yra techniškai pasenę (2004, 2006 m.) ir jų eksploatacija reikalauja didelių finansinių resursų. Tikslinga turimus tarnybinius automobilius, kurie nuolat genda ir jų remontui išleidžiami ne maži pinigai, nurašyti ir įsigyti naujus, tačiau LPT to daryti negali, nes neturi tam lėšų. Todėl neturi kuo pakeisti senųjų tarnybinių automobilių. 4. Prekės ir paslaugos. 2019 m. prekėms ir paslaugoms LPT buvo skirta 499 tūkst. Eur., tuo tarpu minimalus poreikis buvo 670 tūkst. Eur. Tai reiškia, kad jau 2019 metams trūksta net 171 tūkst. Eur. Tuo tarpu 2020 m. prekėms ir paslaugoms skirtas finansavimas yra dar sumažėjęs ir minimaliam poreikiui užtikrinti preliminariai trūks 250 tūkst. Eur. Paminėtina, kad finansavimas numatytas esant dabartiniam pareigybių skaičiui, todėl lėšų trūkumas, įsteigus 100 pareigybių, bus ženkliai didesnis, nes naujas darbo vietas reikės aprūpinti kompiuterine technika, spausdintuvais ir kita biuro įranga (kanceliarinės prekės, biuro baldai ir pan.). LPT ir šiuo metu naudojama kompiuterinė technika yra pasenusi, 30 LPT naudojamų kompiuterių pagaminti dar 2005-2006 metais, 85 kompiuteriai pagaminti 2008-2009 metais. Naudojamą kompiuterinę įrangą būtina atnaujinti, kadangi seni kompiuteriai dažnai genda, stringa, lėtina pareigūnų ir darbuotojų darbą, jų taisymas reikalauja nemažų papildomų lėšų, pakeisti kita kompiuterine technika, LPT galimybių dėl lėšų trūkumo neturi. LPTF duomenimis, šiuo metu LPT vykdo naujas atrankas. Atrankas laimėjusius asmenis LPT privalės aprūpinti kompiuteriais ir kita biuro įranga, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, jau ir dabar LPT neturi pakankamos kompiuterinės technikos ir kitos biuro įrangos. Kaip ir neturi laisvų lėšų tokiam ilgalaikiam turtui įsigyti Apibendrinus tai, kas išdėstyta, papildomai prašome pritarti KD teiktam 24 813 tūkst. Eur papildomam lėšų poreikiui bausmių vykdymo sistemai 2020 m. ir spręsti galimybes šį poreikį padidinti dar 540 tūkst. Eur, atsižvelgiant į nesprendžiamas problemas, kurie egzistuoja LPT dėl ženklaus finansavimo trūkumo. Priešingu atveju, nepakankamas bausmių vykdymo sistemos įstaigų finansavimas sutrikdys visos bausimų vykdymo sistemos veiklą ir turės neigiamos įtakos šios sistemos kokybei visoje šalyje. |
Siūlyti įvertinti pagrindiniam komitetui.
|
|
|
4. |
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija, 2019-10-03 Nr. 14 (2019-10-03 Nr. G-2019-7925) |
|
|
|
LR Prezidentui dr. G. Nausėdai, LR Seimo Pirmininkui prof. V. Pranckiečiui, LR Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui, LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkui R. Karbauskiui, LR kultūros ministrui dr. M. Kvietkauskui, LR finansų ministrui V. Šapokai DĖL KULTŪROS IR MENO ĮSTAIGŲ BAZINIO FINANSAVIMO BEI DARBUOTOJŲ DARBO UŽMOKESČIO DIDINIMO, ĮGYVENDINANT VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS NUOSTATAS Mes, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno įstaigų vadovai ir darbuotojai, esame įsitikinę, jog būtina nedelsiant įgyvendinti Vyriausybės programos 163 numatytus valstybės finansinius įsipareigojimus kultūrai, remiantis 2019 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (2016 m. gruodžio 13 d. Nr. XIII-82) įtvirtintomis nuostatomis dėl kultūros srities pilnaverčio finansavimo, įstaigų bazinio finansavimo užtikrinimo (taip pat 2019 m. sumažinto finansavimo prekėms ir paslaugoms sugrąžinimo) ir jos darbuotojų atlyginimų suvienodinimo su švietimo srities darbuotojų darbo apmokėjimu. Kaip žinoma, Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu patvirtintoje Vyriausybės programoje tai aptarta 163 straipsnyje: „163. Vyriausybė sieks esminės pertvarkos planuojant ir skiriant asignavimus kultūros sričiai. Sieksime pakankamo nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų finansavimo, kad jos savo misiją ir strateginės veiklos planus vykdytų gaudamos ne dalinę paramą, o būtiną finansavimą. 163.1. sieksime, kad būtų vykdomas valstybės prisiimtas įsipareigojimas finansuoti jos įkurtas biudžetines įstaigas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme. Tinkamai didinsime kultūros darbuotojų atlyginimus, jų finansavimo sistemą susiedami su švietimo, kuris yra neatskiriama kultūros dalis, struktūra. Sieksime, kad kultūros darbuotojų atlyginimai būtų analogiško dydžio kaip švietimo darbuotojų atlyginimai“. Tikimės, kad 2020 m. valstybės biudžete šie esminiai siekiai bus įvykdyti, nes kultūros srities rodikliai yra augantys ir kultūros bei meno darbuotojų veikla net ir demografinių netekčių sąlygomis gyventojų vertinama didėjančiu jų dalyvavimu. Prašome pritarti Kultūros ministerijos siūlymui dėl kultūros darbuotojų atlyginimų didinimo pagal dabartinį švietimo darbuotojų finansavimo lygį, kurį yra suformulavusi Kultūros ministerija Vyriausybei pateiktame strateginiame veiklos plane. Kultūros ministerijos pavaldumo bei nacionalinėse kultūros įstaigos jau dabar susiduria su dideliu kvalifikuotų darbuotojų trūkumu dėl pralaimimos konkurencijos su privačiu sektoriumi bei kitų ES šalių kultūros sektoriaus 5–6 kartus didesniu darbo užmokesčiu. Svarbu pažymėti ir tai, kad 2018 m. Kultūros ministerijos atlikta viešąsias kultūros paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio analizė atskleidė, kad tarp kvalifikuoto ir žinių reikalaujančio darbo ir visiškai nekvalifikuoto darbo, už kurį mokama tik MMA, skirtumas sudaro vidutiniškai 32 proc. Tokia situacija atskleidžia tobulintiną valdymą kultūros srityje – aukščiausios kategorijos kultūros darbuotojai, kurie turi sudaryti žmogiškųjų išteklių branduolį kiekvienoje kultūros įstaigoje, privalo gauti ženkliai didesnį darbo užmokestį nei minimalus šalies darbo užmokestis bei minimalios kvalifikacijos reikalaujančios funkcijos. Taip pat, veikiant globalioje rinkoje, būtina išlaikyti konkurencingus atlyginimus kaimyninių bei kitų ES šalių atžvilgiu. Tikimės teigiamo jūsų sprendimo ir esminio finansavimo didinimo klausimo sprendimo, kaip tai numatyta Vyriausybės programoje. |
Siūlyti įvertinti pagrindiniam komitetui.
|
|
|
5. |
LR Trišalė taryba (2019-10-25 Nr. G-2019-8634) |
|
|
|
LR Prezidentui G. Nausėdai, LR Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui, LR Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnui V. Kamblevičiui, LR Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnei V. Čmilytei-Nielsen, LR Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnei V. Kravčionok, LR Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnui R. Sinkevičiui, LR Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnui J. Sabatauskui, LR Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnui R. Karbauskiui, LR Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnui G. Landsbergiui, LR Seimo Mišrios Seimo narių grupės seniūnui A. Mazuroniui, LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, LR Seimo Ekonomikos komitetui, LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui DĖL KARTU SU 2020 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PROJEKTU TEIKIAMŲ PASIŪLYMŲ MOKESČIŲ REGULIAVIMUI Šiuo raštu Lietuvos Respublikos trišalės tarybos (toliau – Trišalė taryba) nariai: I. Profesinių sąjungų atstovai: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ II. ir darbdavių organizacijų atstovai: Asociacija „Investors’ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Lietuvos verslo konfederacija, LR žemės ūkio rūmai kreipiasi į <...> (žr. pateiktą aukščiau adresatų sąrašą) norėdami atkreipti dėmesį į skubotai kartu su 2020 m. Valstybės biudžetu ir savivaldybių biudžetu (toliau – Biudžetas) pateiktus mokesčių reguliavimo pakeitimus. Pažymime, kad tokia praktika yra neatsakinga ir neatitinka tiek darbdavių, tiek darbuotojų interesų. Toliau šiame rašte išdėstome mūsų manymu esmines iškilusias problemas ir pateikiame galimus jų sprendimo būdus. Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 185 straipsnio 9 dalis nustato, kad „Trišalė taryba svarsto klausimus ir teikia išvadas ir pasiūlymus darbo, socialinės ir ekonominės politikos srityse ir dėl klausimų, kuriuos reikia apsvarstyti vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“ nuostatomis.“. Atsižvelgiant į tai su ekonomikos politika susiję teisės aktų projektai, o ypač tokio masto mokesčių reguliavimo pakeitimai – turėjo būti apsvarstyti Trišalėje taryboje. Pažymėtina, kad Trišalės tarybos formatu užtikrinama galimybė visoms interesų pusėms tinkamai pasiruošti, pristatyti savo argumentus ir derybų keliu pasiekti bendrą sutarimą. Taip pat norime informuoti, kad šiais metais, savo iniciatyva, darbdavių ir darbuotojų atstovai reguliariai rinkosi į neformalius dvišalius susitikimus, kuriuose buvo nuodugniai aptarti Socialinių reikalų ir darbo ministerijos (toliau – Ministerija) pateikti pasiūlymai Darbo kodeksui. Išsamios derybos, įtraukiant ir Ministerijos atstovus, leido tinkamai susipažinti su siūlomais pakeitimais ir galiausiai pasiekti sutarimą dėl daugelio pakeitimų, kurie artimiausiu metu pasieks Seimą. Be to, dvišalės darbdavių ir darbuotojų atstovų derybos yra tęsiamos toliau, siekiant, jog Trišalę tarybą pasiektų kiek įmanoma daugiau visas derybų šalis tenkinančių įstatymo pakeitimų. Pažymime, kad siekiant darnaus šalies ekonomikos augimo, būtina užtikrinti savalaikį, nuoseklų ir pilnavertį socialinių partnerių įtraukimą, svarstant su šalies ekonomika susijusių teisės aktų pakeitimus. Pirma, būtina užtikrinti, jog socialiniai partneriai turėtų pakankamai laiko susipažinti siūlomais įstatymų pakeitimai bei pateikti kokybiškus pasiūlymus. Finansų ministerijos duotas 5 dienų terminas pateikti pastabas ir pasiūlymus mokestinių įstatymų projektų paketui yra nerealistiškas ir orientuotas ne į kokybišką, o formalų suderinimą. Atsižvelgiant į mūsų patirtį, siūlytume formuoti praktiką, kai teisės aktų projektai socialiniams partneriams pateikiami svartyti prieš juos pateikiant viešosioms konsultacijoms. Be to, mūsų nuomone, siekiant kokybiškai įvertinti teisės aktų pakeitimus, būtina ne tik pateikti pozicijas raštu, bet jas tai pat aptarti gyvose diskusijose. Kaip gerąją reguliavimo pakeitimo praktiką galėtume išskirti derybas dėl minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio nustatymo. Trišalėje taryboje buvo sutarta dėl MMA nustatymo principų. Nustatant MMA dydį, kasmet yra pasitelkiama Lietuvos banko ekspertinė išvada ir sprendimas priimamas ne vėliau kaip 6 mėnesiai iki naujo dydžio įsigaliojimo. Be to, pažymėtina, kad derybose atsižvelgiama į Vyriausybės tikslus, didinant NPD. Antra, manome, kad tokia praktika kada tokio masto mokesčių įstatymų projektai yra teikiami ir įsigalioja kartu su Biudžetu yra ydinga ir mažinanti stabilumą valstybėje. Priimant mokesčių įstatymų pakeitimus turėtų būti laikomasi mažiausiai 6 mėnesių įsigaliojimo termino. Tačiau praktikoje nesilaikoma net šio minimalaus reikalavimo. Mūsų nuomone, 6 mėnesių terminas turėtų būti trumpinamas tik esant staigių pakeitimų poreikiui ir aiškiai pagrindžiant kodėl skubesnis įsigaliojimas yra kritiškai būtinas. Atsižvelgiant į dabar siūlomų mokesčių įstatymų pakeitimų mastą, įsigaliojimo laikotarpis turėtų būti kur kas ilgesnis nei 6 mėnesiai. Priešingu atveju yra kenkiama valstybės teisinio reguliavimo ir socialiniam stabilumui bei piliečių ir investuotojų pasitikėjimui valstybe. Galiausiai norime pažymėti, jog darbdavių ir darbuotojų atstovų nuomonės dėl konkrečių įstatymų projektų pasiūlymų gali skirtis. Tačiau, nesvarbu ar kalbėtume apie nekilnojamojo turto mokestį, transporto priemonių taršos mokestį, akcizų apmokestinimą ar kitus pakeitimus, yra sutariama, kad mokesčių reguliavimas ir juo sprendžiamos problemos turi būti vertinami ir sprendžiami kompleksiškai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūlome visoms trims socialinio dialogo pusėms – Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovams - sutarti dėl modelio kaip turėtų būti aptariami svarbiausi valstybės teisinio reguliavimo klausimai. Tokiu būdu būtų ženkliai sumažintos socialinės įtampos, užtikrinamas valdžios sprendimų prognozavimas bei garantuotas tvarus pakeitimų įgyvendinimas. |
Siūlyti įvertinti pagrindiniam komitetui.
|
|
|
6. |
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2019-10-29 Nr. NP17-58(19) (2019-10-29 Nr. G-2019-8767) |
|
|
|
LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui DĖL 2020 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - NPPSS) kreipiasi į Jus dėl 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4014(toliau - Biudžeto projektas). NPPSS įvertino Biudžeto projekte teikiamus siūlymus ir mato, jog pateikti siūlymai dėl 2020 metams planuojamo finansavimo atskiroms Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms sritims visiškai neatitinka pareigūnų lūkesčių, o taip pat ir 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytų siekių padidinti pareigūnų darbo užmokestį ir gerinti jų tarnybos sąlygas, tokiu būdu užtikrinant statutiniams pareigūnams visas galimybes tinkamai vykdyti jiems pavestas funkcijas ir pasiekti įstaigoms nustatytus tikslus. Atsižvelgdamas į tai, NPPSS teikia savo pasiūlymus dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VST), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - PAGD) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - PD), jų pavaldžių įstaigų finansinių poreikių ateinantiems metams. NPPSS, kaip viena iš didžiausią dalį statutinių pareigūnų vienijančių profesinių sąjungų, akcentuoja, kad Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių struktūrų pareigūnų 2020 metais turi pabaigti pradėtus 2014-2016 m. pradėtus pokyčius: nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojantis naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas, kuriuo iš esmės pakeista vidaus tarnyba, nes yra suvienodinamas teisinis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pavaldžių įstaigų statutinių pareigūnų statusas. Vienas esminių tikslų - vidaus tarnybos įstaigoms suteikti tokio pobūdžio įrankius, kurie leidžia vykdyti 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane užsibrėžtą tikslą - didinti statutinių pareigūnų darbo užmokestį iki 30 proc. Šio tikslo įgyvendinimas yra vienas esminių ir turi lemti realius pokyčius sistemoje, nes šiuo metu vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestis yra žemas ir nekonkurencingas. Nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojanti nauja Vidaus tarnybos statuto redakcija suteikia teisinius įrankius minėtą padėtį keisti, tačiau tam būtinas ir atitinkamas finansavimas. Siekiant įgyvendinti 2020 m. nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatas Vidaus reikalų ministerijos yra inicijuotas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, kuriame, be kitų aktualių pakeitimų, siūloma pareigūnų visų pareigybių grupių minimalius pareiginės algos koeficientus didinti vidutiniškai 0,5. Besikeičiančios teisinės bazės kontekste NPPSS pažymi, kad Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose srityse jau kelinti metai vyksta esminiai struktūriniai pertvarkymai, kuriais siekiama modernizuoti tarnybą, spartinti funkcijų vykdymą tokiu būdu taupant ir lėšas. Tokios vidaus tarnybos įstaigų pastangos optimizuoti valdomus asignavimus yra įsipareigojimų iš jų pusės vykdymas, kurį atitinkamai savo ruožtu būtina paremti Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Lietuvos Respublikos Seimui teikiant bei svarstant ateinančių metų valstybės biudžetą. Vis dėlto didžiausios vidaus tarnybos įstaigos - VST, VSAT, PAGD ir PD bei joms pavaldžios įstaigos su Biudžeto projekte siūlomu finansavimu vienareikšmiškai negalės pasiekti reikiamo darbo apmokėjimo lygio bei išlyginti šiuo metu vidaus tarnybos sistemoje dėl netinkamų darbo užmokesčio didinimo įrankių ir nepakankamo finansavimo išsibalansavusią darbo apmokėjimo sistemą bei vykdyti 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytus siekius - tarp kurių ir kova su šešėliu bei iždo apsauga. Be to, NPPSS visuomet akcentavo, kad keičiant ir tobulinant statutinių pareigūnų darbo užmokesčio sistemą tuo pačiu būtina siekti nuoseklaus „Programos 1000“ įgyvendinimo - tolygiai didinant statutinių pareigūnų pareiginės algos koeficientus, šiam tikslui pasiekti būtina pasirinkti ilgalaikius ir veiksmingus realaus darbo užmokesčio kėlimo būdus, vieni iš jų - nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančiame Vidaus tarnybos statute numatyti mechanizmai bei priemonės. Vis dėlto, nei vieno iš paminėtų tikslų nebus galima pasiekti (o kai kuriose įstaigose - tęsti) neveikiant nuosekliai ir proporcingai, t. y. sistemingai, palaipsniui keliant vidaus tarnybos pareigūnų pareiginės algos koeficientus Vidaus tarnybos statuto priemonėmis, vienodai paliesiančiomis visų grandžių pareigūnus. O tam būtina užtikrinti reikalinga finansavimą. Todėl siekiant įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir jos prioritetinius darbus, didinti pareigūnų darbo užmokestį ir gerinti tarnybos sąlygas, taip pat įgyvendinti 2020 metų nacionalinėje sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, būtina skirti papildomas lėšas, o būtent ne mažiau kaip 1 mln. eurų VST, 6 mln. eurų VSAT sistemos, ir 3,5 mln. eurų PD, 16,3 mln. eurų PAGD sistemos bei pavaldžių įstaigų statutinių pareigūnų darbo užmokesčio mechanizmo egzistavimo užtikrinimui ir darbo užmokesčio didinimui. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas prašo Komiteto, savo kompetencijos ribose svarstant klausimus, susijusius su nacionaliniu saugumu ir jo užtikrinimu, palaikant teikiamus siūlymus aktyviai prisidėti prie statutinių pareigūnų finansinio stabilumo užtikrinimo. Dėkojame už bendradarbiavimą. PRIDEDAMA: Pasiūlymai Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014, 1 egz., 5 lapai: 1. Argumentai: Būtina „Programos 1000“ ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatų įgyvendinimui bei užsibrėžtų tikslų pasiekimams, užtikrinant sistemingą laipsnišką darbo užmokesčio didinimą. Tačiau tokiam darbo užmokesčio didinimui ir šiuo metu esančio Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų biudžeto, lėšų nepakanka. Pasiūlymas: Skirti papildomai 3,5 mln. EUR Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Papildomus asignavimus paskiriant Policijos departamento pavaldžių įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio fondui (3,5 mln. EUR), kurie būtų naudojami darbo užmokesčio mechanizmo egzistavimo užtikrinimui ir darbo užmokesčio didinimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai. 2. Argumentai: Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pirminės ir vidurinės grandies pareigūnų atlyginimai, palyginus su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų pareigūnų darbo užmokesčiu skiriasi. Būtina užtikrinti Viešojo saugumo tarnybai sistemingą laipsnišką darbo užmokesčio ir pareigūnų motyvacijos didinimą. Pasiūlymas: Skirti papildomai 1 mln. EUR Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai. Papildomus asignavimus paskiriant Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų darbo užmokesčio fondui (1 mln. EUR), kurie būtų naudojami darbo užmokesčio mechanizmo egzistavimo užtikrinimui ir darbo užmokesčio didinimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai. 3. Argumentai: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pirminės ir vidurinės grandies pareigūnų atlyginimai, palyginus su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų pareigūnų darbo užmokesčiu, ženkliai skiriasi. Valstybės sienos apsaugos tarnybai pastaraisiais metais, įvykdžius struktūrinius pertvarkymus, nepakanka lėšų pareigūnų motyvacijos didinimui. Pasiūlymas: Skirti papildomai 6 mln. EUR Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai. Papildomus asignavimus paskiriant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio fondui (6 mln. EUR), kurie būtų naudojami darbo užmokesčio mechanizmo egzistavimo užtikrinimui ir darbo užmokesčio didinimui. Papildomos lėšos būtinos „Programos 1000“ įgyvendinimui ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties vykdymui bei užsibrėžtų tikslų pasiekimams taikyti ilgalaikius ir veiksmingus realaus darbo užmokesčio kėlimo būdus. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai. |
Siūlyti įvertinti pagrindiniam komitetui.
|
|
|
7., 8. |
Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga, 2019-10-30 Nr. UG17-144(19) (2019-10-30 Nr. G-2019-8785), 2019-10-30 Nr. UG17-145(19) (2019-10-30 Nr. G-2019-8787) |
|
|
|
LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui (2019-10-30 Nr. UG17-144(19) (2019-10-30 Nr. G-2019-8785), LR Seimo Pirmininkui, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui (2019-10-30 Nr. UG17-145(19) (2019-10-30 Nr. G-2019-8787) DĖL NEPAKANKAMO FINANSAVIMO VISUOMENĖS SAUGUMO UŽTIKRINIMUI IR PAPILDOMŲ ASIGNAVIMŲ PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTUI Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (toliau – Profesinė sąjunga), atstovaudama savo narių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) pavaldžiose įstaigose tarnybą vykdančių pareigūnų ir darbo sutarties pagrindu dirbančių darbuotojų (toliau – Ugniagesiai gelbėtojai) profesinėms, ekonominėms ir darbo teisėms bei teisėtiems interesams, kreipiasi į Jus ir konstatuoja: 1. Visuomenėje aukščiausią pasitikėjimą turintys ugniagesiai gelbėtojai (bendrovės „Vilmorus” atliktos apklausos duomenimis, ugniagesiais gelbėtojais pasitiki net 90,4 proc. Lietuvos gyventojų), lyginant su kitų statutinių įstaigų pareigūnais, gauna mažiausius atlyginimus. Kątik priimto statutinio ugniagesio atlyginimas su priedais/priemokomis už laipsnį, stažą, darbą naktį ir pavojingas sąlygas yra apie 530 eurų „į rankas“. 2. Šiuo metu Lietuvos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžiose tarnybose yra apie 606 laisvų etatų. Iš jų apie 500 yra tiesiogiai susiję su incidentų likvidavimu: ugniagesių gelbėtojų, skyrininkų, pamainų vadų. Į gaisrus bei gelbėjimo darbus šešiaviečiuose gaisriniuose automobiliuose atvyksta 2-4 pareigūnai, o ne 5-6, kaip turėtų būti. Kyla reali grėsmė, kad dėl pareigūnų stygiaus ugniagesiai nebepajėgs atlikti savo pareigų. Be to, susiklosčius tokiai situacijai, ugniagesiai gelbėtojai priversti rizikuoti savo sveikata ir gyvybe. Pareigūnai pastatomi prieš faktą: reikia pažeidinėti instrukcijas ir gelbėti žmones arba laikytis darbų saugos instrukcijų ir negelbėti 3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) yra apie 150 nestatutinių ugniagesių gelbėtojų ir skyrininkų, kurie dirba identišką darbą kaip ir pareigūnai, bet jų atlyginimas yra kiek didesnis už MMA ir tesiekia 500 eurų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dar 2013 m. atkreipė į tai dėmesį, bet diskriminacijos faktas iki šiol nepanaikintas, o tik dar labiau gilinamas, mokant skirtingą atlyginimą už lygiavertį darbą 4. Vyriausybė nevykdo įsipareigotos „Programos 1000” įgyvendinimo. Pagal LR Seimui pateiktą kitų metų valstybės biudžeto projektą, 2020 m. planuojamas vidutinis PAGD pareigūnų darbo užmokesčio didėjimas visai nenumatomas arba bus labai nežymus, - tik dėl Bazinio dydžio ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties įgyvendinimų. Tai dar labiau demotyvuos pareigūnus. Kyla grėsmė, kad PAGD neatlaikys konkurencijos ieškant ir kviečiant sveikus jaunus žmones ateiti į tarnybą. Remiantis išdėstytais faktais, REIKALAUJAME: Skirti PAGD prie VRM būtiną papildomą 17 324 tūkst. eurų finansavimą darbo užmokesčiui bei darbo saugos ir sveikatos priemonėms pagal šiuos būtinus poreikius - Pareigūnų pareigybinių koeficientų kėlimui ir motyvacijai, laikantis Vyriausybės įsipareigojimų, ir „Programos 1000” įgyvendinimui – 10 500 tūkst. eurų. - Dėl 2019 m. atliktų darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimų darbo užmokesčio padidėjimui – 2 100 tūkst. eurų. - Etatų sukomplektavimui, darbuotojų/biudžetininkų atlyginimams, darbų saugos priemonėms ir pareigūnų bei darbuotojų sveikatai (skiepams, medikamentams ir pan.) - 1000 tūkst. eurų. - Dėl padidėjusių Minimaliosios mėnesinės algos ir Bazinio dydžio – 1 200 tūkst. eurų. - Nuo 2020.01.01 įsigaliojančio Vidaus tarnybos statuto nuostatų įgyvendinimui – 1 500 tūkst. eurų. - Darbuotojų aprūpinimui uniformomis, asmens apsaugos priemonėmis - 1 024 tūkst. eurų. Atkreipiame dėmesį, kad pritarus šiems papildomiems asignavimams, jauno ugniagesio gelbėtojo atlyginimas “į rankas” tepasieks 850 eurų. Šis poreikis pateikiamas neatsižvelgiant į numatytus papildomus asignavimus biudžeto projekte. |
Siūlyti įvertinti pagrindiniam komitetui (atsižvelgiant į sudarytų kolektyvinių sutarčių nuostatas).
|
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||||||||||||||||||
|
1. |
Nacionalinė teismų administracija, 2019-10-24 Nr. 4R-1635-(2.34) (2019-10-24 Nr. G-2019-8585) |
|
|
|
|
LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui DĖL PASIŪLYMŲ PATEIKIMO 2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIIIP-4014 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4014 (toliau – Įstatymo projektas) Nacionalinei teismų administracijai numatoma skirti 11 823 tūkst. eurų, iš jų išlaidoms 8 875 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui 1 751 tūkst. eurų, ir 2 948 tūkst. eurų asignavimų turtui įsigyti. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas Lietuvos Respublikos teismų sistemos veiklai, Nacionalinė teismų administracija (toliau – Administracija) prašo 2020 metams papildomai skirti lėšų: tūkst. Eur
1. Įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalyje numatyta visai nauja nuostata, kad „Teisingumo ministerija iš jai skirtų asignavimų 13 000 tūkst. eurų, Nacionalinė teismų administracija iš jai skirtų asignavimų 400 tūkst. eurų, teismai iš jiems skirtų asignavimų 400 tūkst. eurų ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras iš jam skirtų asignavimų 1 000 tūkst. eurų turi naudoti įsiskolinimams kreditoriams padengti taip, kad šių asignavimų valdytojų 2021 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos) minėtomis sumomis būtų mažesnis už jų 2020 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas).“ Administracija sutinka, kad valstybės biudžeto asignavimai turi būti naudojami pagal paskirtį įsiskolinimams padengti ir pagal šią paskirtį 400 tūkst. eurų įsipareigoja panaudoti, tačiau atkreipia dėmesį, kad Įstatymo projekte numačius skirti tik dalį reikalingos sumos, kai teikiant poreikius Finansų ministerijai 2020 metams prognozuotas ženkliai didesnis trūkumas, įstatyminiu lygmeniu būtų nustatyta iš anksto akivaizdžiai neįgyvendinama nuostata, todėl Administracija prašo išbraukti Įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalies pabaigą „taip, kad šių asignavimų valdytojų 2021 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos) minėtomis sumomis būtų mažesnis už jų 2020 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas)“ arba skirti realų poreikį atitinkančias lėšas. Tokia nuostata yra tinkama tuomet, kai įsiskolinimai su poreikiu yra dengiami pilnai arba kai įsiskolinimai yra susidarę dėl vienkartinės veiklos/ įvykio, tačiau visai netinkama nuolatinei veiklai, kai poreikiai nėra pilnai dengiami, o veiklos apimtys auga. Finansų ministerija buvo ne kartą informuota, kad jau šiemet teisėjų valstybinių pensijų mokėjimas buvusiems teisėjams sutriks lapkričio mėnesį, nes Administracija turi lėšų tik lapkričio mėn. mokėjimui (ir gali šiek tiek pritrūkti), o gruodžio mėnesį pensijų nebemokės. Lėšų poreikis 1 mėnesiui pagal esamą situaciją sudaro apie 230 tūkst. eurų. Taigi, net jei kitais metais į pensiją neišeitų naujai nei vienas teisėjas, 2020 metams vien pensijoms papildomai reikalinga 460 tūkst. eurų (1 mėn. įsiskolinimui už šių metų gruodį ir atitinkamai 1 mėn. mokėjimui kitų metų gruodį). Tačiau 2020 metais 65 metai sueis 15 teisėjų ir bus skirtos pensijos 2 Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjams, tam papildomai reikės 151 tūkst. eurų (jei papildomai nebus teisėjų išeinančių į pensiją sulaukus pensinio amžiaus, t. y. anksčiau nei sueina 65 m.). Taigi lyginant su 2019 m., papildomai reikalinga minimali suma sudaro 611 tūkst. eurų (230x2+151), bet trūkumas dėl neplanuotų teisėjų gali būti didesnis, o numatyta papildomai skirti 230 tūkst. eurų, taigi neskirta 381 tūkst. eurų. Taip pat spalio mėn. pradžioje Administracija baigė šiais metais mokėti už teismų paskirtas teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizes, nes per 2019 m. III ketvirčius panaudojo 319,9 tūkst. eurų iš 333 tūkst. eurų skirtų ekspertizėms apmokėti ir IV ketvirčiui buvo likę tik 13 tūkst. eurų. Per vieną metų ketvirtį Administracija apmoka sąskaitų už teismų paskirtas teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizes vidutiniškai 100 tūkst. eurų sumai (2019 m. I ketv. – 120 tūkst. eurų, II ketv. – 90 tūkst. eurų, III ketv. – 110 tūkst. eurų), todėl prognozuojama, kad šiemet už IV ketvirtį liks skolinga iki 87 tūkst. eurų (100-13), o 2020 m. papildomai numatyta skirti 50 tūkst. eurų. Todėl 2020 m. pabaigoje prognozuojamas apie 104 tūkst. eurų trūkumas (poreikis: 100x4 ketv.+87 skolai už 2019 m.; numatyta skirti: 333+50). Atsižvelgiant į tai, kad Administracijai nebuvo skirta papildomų asignavimų įgyvendinti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą nuo 2019 m. sausio 1 d., vien dėl valstybės tarnautojų priedų už ištarnautus Lietuvos valstybei metus perskaičiavimo bei dalies valstybės tarnautojų mažesnių perskaičiuotų pareiginės algos koeficientų nei naujoje įstatymo redakcijoje pareigybei nustatyta minimali koeficiento riba, kas mėnesį susidarė 6,1 tūkst. eurų darbo užmokesčio fondo trūkumas, t. y. 73,2 tūkst. eurų per metus. Dėl šios priežasties ir įvertinus kitus pokyčius (įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, Administracijoje įsteigta visus teismus aptarnaujanti duomenų apsaugos pareigūno pareigybė, nors ir šiam reglamentui įgyvendinti nebuvo skirta papildomų asignavimų), 2019 m. pabaigoje prognozuojamas apie 113 tūkst. eurų Administracijos įsiskolinimas darbo užmokesčiui. Ir, nors 2020 m. numatyta papildomai skirti 120 tūkst. eurų darbo užmokesčiui dengti (skaičiuojant su Mokymo centru), 2020 m. sausio mėn. padengus įsiskolinimą už 2019 metus, atitinkamai analogiškas darbo užmokesčio fondo trūkumas susidarys ir 2020 metų pabaigoje, ir jis bus ne mažesnis, nes vien tik visų valstybės tarnautojų priedai už ištarnautus valstybei metus kasmet didėja 1 %. Vien šių trijų sričių numatomas papildomas poreikis 2020 m. sudaro apie 998 tūkst. eurų, o visiems Administracijos įsiskolinimams dengti numatyti 400 tūkst. eurų. Manytina, kad nustačius įpareigojimą atitinkamai per ateinančius metus sumažinti įsiskolinimus turėtų būti skiriama visa reikalinga poreikio suma, bent jau toms sritims, kuriose poreikis akivaizdus ir iš anksto prognozuojamas. Todėl prašome papildomai skirti 598 tūkst. eurų išlaidoms (381+104+113), iš jų 113 tūkst. eurų darbo užmokesčiui. Skyrus šias lėšas, būtų galimas numatytas įpareigojimas ir dėl įsiskolinimų sumažinimo, tuo tarpu pagal esamą situaciją akivaizdu, kad ne mažesni įsiskolinimai prognozuojami ir 2020 m. pabaigoje, nes vien pensijoms reikalinga ženkliai daugiau lėšų nei numatyta skirti iš viso. 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 128 straipsniu, Valstybės investicijų programoje numatytų investicijų, skirtų teismams, asignavimų valdytoja yra Administracija. Administracija pažymi ypatingą šiuo metu pradėto įgyvendinti valstybės investicijų projekto „Vilniaus mieste veikiančių teismų pastato Vilniuje, Šeimyniškių g. 28, statyba“ svarbą, kadangi jo įgyvendinamas iš karto išspręstų pagrindines net trijų institucijų – Vilniaus apygardos teismo, Vilniaus regiono apylinkės teismo ir Administracijos darbo sąlygų problemas, o taip pat teismų savivaldos institucijų, kurių posėdžiai organizuojami Administracijos patalpose, darbo organizavimo problemas esant patalpų trūkumui. Šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai ir iš dalies Administracija patalpų trūkumo problemas sprendžia nuomodamiesi patalpas iš privataus sektoriaus, o Vilniaus apygardos teismo situacija yra ypač sudėtinga: šiuo metu teismo patalpose nėra galimybės užtikrinti net minimalius higienos normų reikalavimus atitinkančių darbo vietų teismo darbuotojams (pvz., šiuo metu kai kuriuose kabinetuose dirba 8 darbuotojai, kiekvienam darbuotojui tenka tik 4 kv. m. patalpos ploto) ir reikiamo lygio fizinio ir psichologinio saugumo teismo proceso dalyviams (trūksta posėdžių salių, nėra galimybės atskirti kaltinamųjų ir liudytojų patekimo į posėdžių sales kelių ir pan.). 2020 m. Vilniaus mieste veikiančių teismų pastato Vilniuje, Šeimyniškių g. 28, statybos projekto lėšų poreikis sudaro 9 750 tūkst. eurų turtui įsigyti. Pažymėtina, kad iki šiol suplanuotos projekto veiklos vykdomos pilna apimtimi – statybą leidžiantis dokumentas gautas 2018 m. gruodžio 18 d., šiuo metu vykdomas pastato rangos darbų viešasis pirkimas, kuris turėtų būti baigtas gruodžio mėn. Nors pagal vykdomo pirkimo rangos darbų sutarties projektą yra numatyta galimybė projekto vykdymą perduoti VĮ Turto bankui, tačiau iki šiol nėra parengti tam reikalingi teisės aktai, todėl toks svarbus teismams projektas yra paliktas nežinioje: Administracija turi patvirtintą valstybės investicijų projektą, statybų leidimą ir gali pilnai įgyvendinti projektą, tačiau Administracijai neskiriamos lėšos argumentuojant galimu perdavimu Turto bankui, o reikalingi perdavimui Turto bankui teisės aktai yra neparengti ir, kiek žinoma, šiuo metu Turto bankas šiam projektui finansavimo nėra numatęs. Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. liepos 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 128 straipsnio pakeitimo įstatymą (toliau – Įstatymas), kuriuo nustatyta galimybė atskirais atvejais teismų funkcijoms atlikti reikalingą administracinį valstybės nekilnojamąjį turtą įsigyti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. rugsėjo 30 d. turėjo priimti šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, tačiau Administracija šiai dienai nėra gavusi pastaboms net pirminio projekto, todėl prašo pritarti asignavimų skyrimui Administracijai, nes projektą toliau vykdo pati. 3. 2019 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 93 ir 94 straipsnių pakeitimus, kurie įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d., Administracijai nustatyta ne tik teisėjų, bet ir teismų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, centralizuoto kvalifikacijos kėlimo organizavimo funkcija, finansuojant valstybės biudžeto lėšomis pagal atskirą programą, tačiau papildomas finansavimas naujai nustatytai funkcijai vykdyti nenumatytas. Teismuose be teisėjų dirba apie 2,7 tūkst. kito personalo, kurių dauguma vykdo specifines su tiesiogine teismo veikla susijusias funkcijas ir jų kvalifikacijos kėlimas šiuo metu valstybėje nėra užtikrinamas, nes rinkoje siūlomi mokymai nepritaikyti teismų veiklos specifikai, todėl Administracijai naujai priskirtai funkcijai vykdyti papildomai reikalinga 50 tūkst. eurų išlaidoms teismų personalo mokymų organizavimui. 4. Taip pat Administracijai 2020 m. numatyta skirti 35 tūkst. eurų teisėjų valstybinėms pensijoms kompensuoti, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės parengtą ir užregistruotą Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, rentų, kompensacinių išmokų, šalpos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų kompensavimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3932 (toliau – Kompensavimo įstatymo projektas). Pažymėtina, kad šio įstatymo projekto nuostatos turėtų būti įvertintos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo, kuriame Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, kontekste. Buvusiems teisėjams, valstybinių pensijų gavėjams, kuriems teisėjų valstybinė pensija buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, preliminari neišmokėta valstybinių pensijų suma sudaro 402 tūkst. eurų, iš kurios 57 tūkst. eurų suma neišmokėta jau mirusiems teisėjams (be šios sumos susidaro 345 tūkst. eurų). Pagal registruotą Įstatymo projektą neaišku, kodėl eliminuojama asmenų, mirusių iki Kompensavimo įstatymo projekto įsigaliojimo, grupė (1 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 6 dalis), o visiems kitiems siūloma kompensuoti tik 10 % dėl Laikinojo įstatymo taikymo jų patirtų praradimų (2 straipsnio 1 dalis), kas sudaro iš viso 35 tūkst. eurų (345x10%). Taip pat kyla klausimų, ar ateityje planuojama grąžinti likusias neišmokėtas sumas (be minėtųjų 10 %), pavyzdžiui, nustatant laikotarpį per kelis metus. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išvadą, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, toks neaiškus dalies patirtų praradimų kompensavimas, eliminuojant paveldėtojus, ne tik stokoja aiškumo, vientisumo, nuoseklumo, lygiateisiškumo, bet ir sukuria prielaidas naujiems teisminiams ginčams kilti. Atsižvelgiant į tai, kai teisminiuose ginčuose prarandama daugybė laiko ir valstybės biudžeto lėšų, Administracija siūlo iš karto numatyti visos sumos kompensavimą ir kompensavimo tvarką arba laikytis nurodytos Konstitucinio Teismo išvados. Papildomų lėšų poreikio 367 tūkst. eurų sumai (35 iš 402 jau numatyti skirti) Administracija neteikia, kadangi šiuo metu nėra parengto atitinkamo įstatymo projekto. |
Siūlyti įvertinti pagrindiniam komitetui. A. |
|
||||||||||||||||
|
2. |
LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-10-25 Nr. (1.18-2019)-2-879 (2019-10-28 Nr. G-2019-8675)
|
|
|
|
|
LR Seimo Žmogaus teisių komitetui, LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO Atsižvelgdami į Seimo komitetuose svarstomą Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4014, norėtume atkreipti dėmesį, kad kaip ir ankstesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektuose, taip ir šiame projekte Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai numatyti asignavimai nėra pakankami įstaigos išlaikymo poreikiams patenkinti ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriui priskirtų funkcijų pilna apimtimi vykdymui Pagal vykdomosios valdžios suformuotą praktiką, kaip ir ankstesniais biudžetų planavimo laikotarpiais, Finansų ministerija be konsultacijų dėl realaus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai finansavimo poreikio, nustatė 2020 ir vėlesniems biudžetiniams metams maksimalius valstybės biudžeto asignavimų limitus įstaigai, kurie neatitinka realaus įstaigos poreikio, nurodomo ir pagrindžiamo Finansų ministerijai kiekvienais metais teikiamuose Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atitinkamo laikotarpio strateginių veiklos planų projektuose. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, dėl vykdomosios valdžios (Finansų ministerijos) nustatomų maksimalių asignavimų limitų, yra koreguojami Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos planavimo dokumentai ir juose numatytų veiklų apimtys, atsisakoma kai kurių veiklų, koreguojami veiklos prioritetai, veikla iš esmės koncentruojama į skundų tyrimus, atsisakoma platesnio mąsto tyrimų ir pan. Nors vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą atkreipė dėmesį, kad toks įstaigos finansavimo modelis bei taikoma praktika kelia abejones dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, kaip nepriklausomo žmogaus (vaiko) teisių gynėjo, nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios, įstaigos finansavimo praktika nesikeičia. Kaip buvo minėta ankstesnių metų kreipimesi į Lietuvos Respublikos Seimo komitetus, rekomendacijas Lietuvos Respublikai dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos stiprinimo finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais pateikė tiek Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, apsvarstęs periodinę Lietuvos Respublikos ataskaitą, tiek Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba 2016 m. lapkričio 2 d. vykusio Lietuvos Respublikos visuotinės periodinės peržiūros (vertinimo) metu (100.34, 100.35). Paminėtina ir tai, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacija nėra įgyvendinama nuo 2006 metų Finansų ministerijos nustatyti asignavimai (2020 metams – 570 tūkst. eurų, 2021 metams – 543 tūkst. eurų, 2022 metams – 543 tūkst. eurų) leidžia patenkinti minimalius įstaigos išlaikymo poreikius, kuriuos sudaro mokesčiai už komunalines, elektros energijos ir šilumos energijos paslaugas, kurių nei atsisakyti, nei sumažinti įstaiga negali, bei darbo užmokesčiui, kurio pakanka tik daliai (nuo 2020 metų 17,5 pareigybių) iš Seimo valdybos nutarimu nustatytų 24 pareigybių, išlaikyti. Be to, skiriamas finansavimas nesudaro galimybių įgyvendinti teisės aktų (Valstybės tarnybos įstatymo) nuostatų dėl valstybės tarnautojų vertinimo (suteikiant aukštesnes kvalifikacines klases), dėl priemokų už padidėjusį valstybės tarnautojų darbo stažą valstybės tarnyboje, taip pat vykdyti visuomenės švietimo apie vaiko teises ir jų apsaugos mechanizmus priemonių. Skiriant asignavimus nebuvo įvertintas ir įstaigos išlaikymui būtinų paslaugų ir prekių kainų padidėjimas Paminėtina ir tai, kad 2020 metams skirtų valstybės biudžeto asignavimų sumą – 570 tūkst. eurų, sudaro darbo užmokesčio fondas (485 tūkst. eurų, įskaitant ir skirtas tikslines lėšas sumažintam valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui kompensuoti tiek esamiems, tiek buvusiems įstaigos valstybės tarnautojams bei kadenciją baigusiai vaiko teisių apsaugos kontrolierei), tikslinės lėšos išeitinei išmokai išmokėti pasibaigus vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kadencijai. Išlaidoms įstaigos išlaikymui skirta 85 tūkst. eurų, į kurias įskaičiuotos ir išlaidos komunalinėms, ryšio, transporto paslaugoms ir eksploatavimui, darbdaviui priklausančioms mokėti socialinio draudimo įmokoms, ligos pašalpoms ir kt. Remdamiesi aukščiau išdėstytu, prašome atkreipti dėmesį į nurodytus argumentus dėl asignavimų poreikio, kurių neįvertino Finansų ministerija, ir 44 tūkst. eurų padidinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai numatomus skirti valstybės biudžeto asignavimus, iš jų: 1. 23,4 tūkst. eurų 1 valstybės tarnautojų etatui finansuoti bei 0,8 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo įmokoms. Finansinių galimybių nesudarymas priimti tarnautojų (darbuotojų) į laisvas pareigybes tiesiogiai įtakoja įstaigos tikslų bei funkcijų įgyvendinimą bei veiklos efektyvumo rodiklius, nes mažesnis už realų poreikį darbuotojų skaičius sąlygoja didelį darbuotojų darbo krūvį nagrinėjant pareiškėjų skundus bei kreipimusis, todėl vykdyti platesnio mąsto tyrimus dėl įvairių vaiko teisių užtikrinimo aspektų trūksta žmogiškųjų išteklių (iš esmės veikla nukreipta į skundų nagrinėjimą). Be to, 2020 metais prognozuojamas ženklus pareiškėjų skundų ir kreipimusį padidėjimas dėl nuo įgyvendinamos vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos reformos, bei įsigaliojusio naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, įtvirtinusio daug naujų institutų (teismo leidimas paimti vaiką iš šeimos, draudimas palikti įstatyme nustatyto amžiaus vaikus be suaugusių asmenų priežiūros, vaiko paėmimo iš nesaugios jam aplinkos bei šeimos pagrindai bei šių institutų skirtumai, atvejo valdyba ir kt.) bei naujus institucijų veiklos ir sąveikos mechanizmus bei funkcijų perskirstymą, taikymo 2. 3,8 tūkst. eurų didėja priemokos valstybės tarnautojams už padidėjusį valstybės tarnautojų darbo stažą valstybės tarnyboje. 3. 8 tūkst. eurų reikalingi kompensuoti numatomam paslaugų ir prekių kainų padidėjimui. Švietimo vaiko teisių srityje sklaida 2020 metais turėtų būti aktyvesnė ir dėl jau minėtų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų bei įgyvendinant Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto rekomendacijas, patvirtintas Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto 2013 m. spalio 4 d. baigiamosiose išvadose dėl trečiojo ir ketvirtojo periodinių Lietuvos pranešimų (ataskaitų). Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2012 metų veiklos ataskaitą, 2013 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. XII-332 rekomendavo vaiko teisių apsaugos kontrolieriui vystyti veiklą visuomenės švietimo ir informavimo srityje (minėto nutarimo 2 straipsnio 4 punktas), analogiškas rekomendacijas vaiko teisų apsaugos kontrolieriui, apsvarstęs vėlesnių laikotarpių veiklos ataskaitas, teikė ir Seimo Žmogaus teisių komitetas. Tačiau skiriami asignavimai neleidžia visa apimtimi įgyvendinti aukščiau minėtų rekomendacijų Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, prašome 2020 metams skirti 614 tūkst. eurų asignavimus, iš jų 513 tūkst. eurų darbo užmokesčiui. |
B. Pritarti. C. |
|
||||||||||||||||
|
3. |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2019-11-04 Nr. (1.4)S-657 (2019-11-05 Nr. G-2019-8957) |
|
|
|
|
LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui DĖL PAPILDOMO LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIAUS TARNYBOS 2020 METŲ FINANSAVIMO POREIKIO Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4014 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (toliau – ir Tarnyba) numatyti 438 tūkst. eurų asignavimai, iš esmės nedidinant darbo užmokesčio fondo bei kitų valdymo išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad numatytas maksimalus Tarnybos finansavimas iš valstybės biudžeto neleis užtikrinti: 1) Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos, garantuojant nepriklausomą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) įgyvendinimo stebėseną, bei lygių galimybių kontrolieriaus Konvencijos įgyvendinimo kontrolės vykdymo, 2) Europos Komisijos iš dalies finansuojamų projektų „Vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje“, „#NoPlace4Hate: tobulinant institucijų atsaką į neapykantos kalbos reiškinį Lietuvoje“ ir „Visi apie tai kalba: darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas virsta realybe“ įgyvendinimo 3) Tarnybai įstatymu pavestos švietėjiškos veiklos bei lygių galimybių sklaidos ir diskriminacijos prevencijos visuomenėje, 4) Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų surengimo, 5) Tarnybos darbo efektyvumo ir veiksmingumo didinimo, 6) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (toliau – Direktyva 2014/54/ES) nacionalinio įgyvendinimo priežiūros, 7) lygių galimybių kontrolieriaus išeitinės išmokos išmokėjimo, 8) darbuotojų atlyginimų. 1. Nuo 2019 m. liepos 1 d. Tarnybai pavesta nauja funkcija – Konvencijos įgyvendinimo kontrolė, o prie Tarnybos įsteigta Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija. Komisija atlieka Konvencijos įgyvendinimo stebėseną. Komisiją, kurios sudėtyje yra ir vienas Tarnybos darbuotojas, techniškai ir ūkiškai aptarnauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Komisijos sekretoriaus funkcijas taip pat atlieka Tarnybos atstovas. Vykdant minėtas funkcijas, Tarnybos žmogiškųjų išteklių resursų plėtrai (1,5 etato) ir stiprinimui papildomai reikalinga 45 tūkst. eurų. (44,4 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,6 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui). 2. Siekiant didinti visuomenės sąmoningumą apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje ir stiprinti bendruomenės atsaką į smurto artimoje aplinkoje reiškinį Lietuvos regionuose, 2020 metais bus tęsiamas 2019 m. pradėtas vykdyti 24 mėn. trukmės Europos Komisijos iš dalies finansuojamas projektas „Vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje“. Projekto tikslas – vystyti ir įgyvendinti tarpžinybinį algoritmą efektyviai intervencijai užtikrinti smurto dėl lyties atvejais vietos bendruomenėse, stiprinti mokytojų ir mokyklų personalo gebėjimus užkirsti kelią lyčių stereotipams, kurie prisideda prie smurto prieš moteris artimoje aplinkoje pateisinimo ir normalizavimo, didinti visuomenės sąmoningumą apie smurto prieš moteris artimoje aplinkoje reiškinį ir skatinti smurto prevenciją. Bendra projekto vertė – 325 526 eurų. Projekto veikloms reikalingas nacionalinis finansavimas – 65 tūkst. eurų. Atkreipiame dėmesį, kad gavus reikiamą nacionalinį finansavimą per projekto vykdymo laikotarpį projekto vykdytojai į valstybės biudžetą sumokės apie 90 tūkst. eurų mokesčių, t. y. įplaukos į valstybės biudžetą bus didesnės nei prašoma nacionalinio finansavimo suma. Bendradarbiaudama su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Tarnyba 2020-2022 metais planuoja įgyvendinti Europos Komisijos iš dalies finansuojamą projektą „#NoPlace4Hate: tobulinant institucijų atsaką į neapykantos kalbos reiškinį Lietuvoje“. Projektu siekiama sukurti efektyvų teisėsaugos institucijų algoritmą reaguojant į pranešimus apie galimus neapykantos kalbos atvejus, didinti atsakingų institucijų gebėjimus, tobulini specializuotų paslaugų prieinamumą nuo neapykanta motyvuotų incidentų nukentėjusioms aukoms, didinti visuomenės sąmoningumą neapykantos nusikaltimų prevencijos srityje ir stiprinti ombudsmenų institucijų gebėjimus vykdyti prevencinę ir švietėjišką veiklą. Projekto rėmuose bus atlikta nepriklausoma ombudsmenų institucijų apžvalgą apie neapykantos kalbos situaciją Lietuvoje, pasirašyti bendradarbiavimo protokolai su teisėsaugos institucijomis, organizuojami policijos pareigūnų, prokurorų ir teisėjų mokymai, vystoma internetinė pagalbos nukentėjusiems asmenims platforma, sukurtas specializuotos pagalbos paslaugas teikiančių specialistų tinklas ir vykdomos plataus mąsto sąmoningumo didinimo kampanijos. Bendra projekto vertė – 339,5 tūkst. eurų. Projekto veikloms reikalingas nacionalinis finansavimas – 68 tūkst. eurų. Atkreipiame dėmesį, kad, gavus reikiamą nacionalinį finansavimą, per projekto vykdymo laikotarpį valstybės biudžeto pajamos iš įvairių mokesčių turėtų padidėti apie 73 tūkst. eurų, t. y. įplaukos į valstybės biudžetą bus didesnės nei prašoma nacionalinio finansavimo suma. Siekiant skatinti lygiavertį moterų ir vyrų darbų bei atsakomybių pasidalinimą šeimoje, inicijuoti visuomenės diskusijas apie aktyvesnio vyrų įsitraukimo į šeimos gyvenimą naudą, abiejų tėvų dalyvavimo svarbą vaikų auginime, įvairius būdus sėkmingai suderinti asmeninį gyvenimą ir darbą, Tarnyba 2020-2022 metais planuoja įgyvendinti Europos Komisijos iš dalies finansuojamą projektą „Visi apie tai kalba: darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas virsta realybe“. Projekto tikslas – gerinti moterų ir vyrų asmeninio gyvenimo ir darbo derinimą. Projektas skirtas mažinti politines, socialines, psichologines, nepalankios darbo kultūros ir stereotipinio visuomenės požiūrio kliūtis, trukdančias efektyviam asmeninio gyvenimo ir darbo derinimui. Bendra projekto vertė – 431,1 tūkst. eurų. Projekto veikloms reikalingas nacionalinis finansavimas – 89 tūkst. eurų Atkreipiame dėmesį, kad, gavus reikiamą nacionalinį finansavimą, per projekto vykdymo laikotarpį valstybės biudžeto pajamos iš įvairių mokesčių turėtų padidėti apie 107 tūkst. eurų, t. y. įplaukos į valstybės biudžetą bus didesnės nei prašoma nacionalinio finansavimo suma. 3. Siekdama mažinti visuomenėje paplitusius stereotipus apie skirtingas visuomenės grupes ir keisti diskriminacines nuostatas, Tarnyba 2020–2022 metais planuoja rengti socialines ir sąmoningumo didinimo kampanijas lygių galimybių užtikrinimo srityje. Atsižvelgiant į duomenų ir informacijos apie diskriminacijos paplitimą įvairiais pagrindais ir požiūrį į diskriminacijos atžvilgiu jautrias visuomenės grupes trūkumą, planuojama kasmet atlikti Lietuvos visuomenės reprezentatyvius tyrimus vertinant požiūrį į vyresnius asmenis, asmenis su negalia bei kitas visuomenės grupes (kasmet pasirenkant po vieną aktualią temą arba problemą). Socialinės ir sąmoningumo didinimo kampanijos remsis atliktų tyrimų duomenimis. Taip pat kasmet planuojama atlikti Lietuvos visuomenės reprezentatyvią apklausą apie Tarnybos žinomumą. Tam Tarnybai 2020 metais reikės 37 tūkst. eurų. 4. 2020 metais bus organizuojami septintieji Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai (toliau – apdovanojimai). Šio nacionalinės reikšmės renginio metu yra pagerbiami asmenys, organizacijos, idėjos, projektai ir iniciatyvos, reikšmingai prisidedantys prie lygybės ir įvairovės idėjų puoselėjimo Lietuvoje. 2019 metais vykusio renginio suminis biudžetas siekė 35 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad renginys yra organizuojamas kartu su partneriais, 2020 metais planuojamam renginiui Tarnyba prašo iš valstybės biudžeto skirti 20 tūkst. eurų. 5. Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą ES 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo, pagal kurią valstybės narės privalo užtikrinti, jog viešojo sektoriaus institucijos imtųsi būtinų priemonių, kad jų interneto svetainės ir mobiliosios programos būtų lengviau suvokiamos, galimos naudoti, suprantamos ir tvarios negalią turinčių, vyresnio amžiaus, kitų tautybių asmenims, būtina tobulinti Tarnybos interneto svetainės www.lygybe.lt prieinamumą ir suprantamumą. Tam įgyvendinti reikalinga 10 tūkst. eurų Įgyvendinant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (ES) 2016/679, 2020 m. planuojama sinchronizuoti Tarnybos dokumentų valdymo ir e-pristatymo sistemas. Tam reikalinga 2 tūkst. eurų Iš viso Tarnybos darbo efektyvumui ir veiksmingumui didinti 2020 m. reikalinga 12 tūkst. eurų. 6. Vykdant Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu Nr. XIII-618 pavestą funkciją – Direktyvos 2014/54/ES nacionalinio įgyvendinimo priežiūrą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje 2020 m. būtina įsteigti naują valstybės tarnautojo pareigybę. Šiam valstybės tarnautojui bus pavesta vykdyti Direktyvos 2014/54/ES 4 str. 2 dalyje numatytas funkcijas: asmenų konsultavimas, skundų, pateiktų dėl diskriminacijos pilietybės pagrindu, nagrinėjimas, ataskaitų rengimas, informacijos viešinimas (anglų ir lietuvių kalbomis), bendradarbiavimas su partneriais ir kt. Papildomų lėšų poreikis 2020 m. naujos pareigybės įsteigimui – 30 tūkst. eurų (29,6 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,4 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui). 7. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, pasibaigus lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimų laikui ir jeigu jis neskiriamas kitai kadencijai, jam išmokama 2 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės įgaliojimų laikas baigiasi 2020 m. birželio 24 d. Jeigu ji nebūtų skiriama antrajai kadencijai, jai turėtų būti išmokama 9,3 tūkst. eurų išeitinė išmoka, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas atostogas 8. Įvertinus valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo pakeitimus, pagal 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 nuostatas dėl kintamosios dalies darbuotojams nustatymo, yra būtinas papildomas darbo užmokesčio finansavimas. Be to, kylant valstybės tarnautojų kvalifikacijai, didėjant tarnybos Lietuvos valstybei stažui, kasmet reikalinga didesnė darbo užmokesčio dalis. Planuojama, kad 2020 metams darbo užmokesčiui papildomai bus reikalinga 10 tūkst. eurų (9,9 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,1 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui) Bendras nustatytas papildomų lėšų poreikis 2020 metams – 385,3 tūkst. eurų – yra būtinas, siekiant efektyviai ir racionaliai vykdyti Tarnybai įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad savo
veikla Tarnyba iš dalies prisideda prie 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 patvirtinto
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano I prioriteto
„Darni, atsakinga ir sveika visuomenė“ 1.1.1. darbo „Aktyvių ir užimtumą skatinančių
paramos formų plėtra“, 1.2.6. darbo „Smurto prevencijos bei kompleksinės pagalbos smurtą patyrusiems
asmenims ir smurtautojams plėtra“, III prioriteto „Viešojo
sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas“ 3.4.2. darbo „Žmogiškųjų
išteklių valdymo sistemos orientavimas į veiklos rezultatus“ bei V prioriteto
„Saugi valstybė“ |
Siūlyti įvertinti pagrindiniam komitetui. D. |
|
||||||||||||||||
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, 2019-11-06 |
|
|
|
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos Finansų ministerija prognozuoja, jog 2020 m. vidutinė metinė infliacija sieks 2,3 %. Atlyginimai augs 6,7 %. Atsižvelgiant į tai, jog 2009 m. dėl ekonominės krizės sumažintos valstybinės pensijos, nukentėjusių asmenų, mokslininkų pensijos, nebuvo gražintos į prieš krizinį lygį. Pensijas buvo žadama indeksuoti ne vieną kartą. Todėl siūloma didinti 10 %. Pasiūlymas: Padidinti 2,10 mln. eurų ( 5 % nuo projekte numatytų 62,183 mln. eurų) valstybės biudžeto asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 02.08 „Socialinė parama“ priemonei: 1. Pensijoms mokėti; 2. Pervesti lėšas nukentėjusiųjų asmenų pensijoms mokėti; Lėšų šaltinis: Sumažinti asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 01.02 „Užimtumo didinimas“ lėšas priemonei ir Įgyvendinti savivaldybių patvirtintas užimtumo didinimo programos. |
E. Pritarti ir siūlyti įvertinti pagrindiniam komitetui bei svarstyti Vyriausybei. |
|
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam – Biudžeto ir finansų – komitetui atsižvelgti į Komiteto pasiūlymus:
1. Siūlyti perskirstyti (skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu) 106 tūkst. eurų asignavimų, iš jų:
1.1. Skirti 62 tūkst. eurų nuo 2020 m. sausio 1 d. naujai steigiamos biudžetinės įstaigos – Nacionalinės šeimos tarybos – veiklai finansuoti (jos darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms mokėti). Šios tarybos steigimas numatytas Šeimos stiprinimo įstatymo Nr. XIII-700 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-3436(2), kuriam Komitetas pritarė 2019 m. spalio 23 d. posėdyje, ir kurio svarstymas Seimo plenariniame posėdyje numatytas 2019 m. lapkričio 12 d.
Lėšų šaltinis: dalis asignavimų, numatytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 01.02 „Užimtumo didinimas“ priemonei 01002010120 „Įgyvendinti savivaldybių patvirtintas užimtumo didinimo programas“ (valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams);
1.2. (Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos prašymas) Skirti papildomai 44 tūkst. eurų Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 570 tūkst. eurų). Papildomi asignavimai reikalingi vieno valstybės tarnautojo darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms mokėti; priemokoms valstybės tarnautojams už padidėjusį jų valstybės tarnybos stažą; visuomenės švietimo apie vaiko teises ir apsaugos mechanizmus funkcijai vykdyti; papildomam paslaugų ir prekių kainų didėjimui padengti.
Lėšų šaltinis: dalis asignavimų, numatytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 01.02 „Užimtumo didinimas“ priemonei 01002010120 „Įgyvendinti savivaldybių patvirtintas užimtumo didinimo programas“ (valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams);
2. Įvertinti Seimo nario R. J. Dagio 2019 m. lapkričio 6 d. pasiūlymą dėl pensijų, kuriam Komitetas pritarė, ir siūlyti jį svarstyti Vyriausybei;
3. Įvertinti Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos 2019 m. birželio 21 d., liepos 3 d. ir spalio 21 d. prašymus (dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Kalėjimų departamento ir Lietuvos probacijos tarnybos), Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacijos prašymą, LR Trišalės tarybos prašymą, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo prašymą (dėl Viešojo saugumo tarnybos, Policijos departamento ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento), Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos prašymą (atsižvelgiant į sudarytų kolektyvinių sutarčių nuostatas), Nacionalinės teismų administracijos prašymą ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos prašymą.
4. Atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą.
7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 2.
8. Komiteto paskirtas pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė.
Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė