PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-5302 (2)

2020-12-18

Vilnius

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

Argumentai:

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius auga vis didesnėje dalyje savivaldybių. 2016-2020 m. jis augo Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno rajono, Klaipėdos rajono savivaldybėse.

2016-2019 m. Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse imigruojantys asmenys beveik dvigubai viršijo emigravusius. Migracijos departamento duomenimis, apie 50 proc. visų imigrantų sudarė Lietuvos piliečiai, kurių dauguma - grįžtantys iš JK ir Vakarų Europos. Tikėtina, kad Baltarusijos ir kitų Rytų kaimynystės valstybių piliečiai taip pat ateityje dažnai pasirinks Lietuvą.

Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovo teigimu, ateinantį dešimtmetį emigracija iš Lietuvos mažės, o imigracijos srautai ir toliau bus pastebimi, be kita ko, ir dėl didelio emigravusių lietuvių potencialo sugrįžti.

Jau didėja ikimokyklinio ugdymo auklėtinių skaičius 2016-2019 m.: Vilniaus miesto savivaldybėje jis išaugo 2038 auklėtiniais, Vilniaus rajono savivaldybėje – 212 auklėtinių, Kauno rajono savivaldybėje – 264 auklėtiniais, Klaipėdos rajono savivaldybėje – 232 auklėtiniais. Taip pat ikimokyklinio ugdymo auklėtinių skaičius išliko pastovus arba augo beveik visose Lietuvos savivaldybėse. Visoje Lietuvoje 2016-2019 m. ikimokyklinio ugdymo auklėtinių skaičius išaugo nuo 117 tūkst. iki 121 tūkst.

Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius 2016-2020 m. Vilniaus miesto savivaldybėje augo 3677 mokiniais, Vilniaus rajono savivaldybėje – 1040 mokinių, Kauno rajono – 414 mokinių, Klaipėdos miesto – 1439 mokiniais.

Visa tai lems tik didesnį spaudimą švietimo sistemai, kuri turės greitai prisitaikyti prie augančių iššūkių ir sukurti mokymosi vietas.

Be to, Lietuvos Respublikos Prezidento iniciatyva Seimo priimtos Švietimo įstatymo pataisos lems, kad vis didesnė dalis ugdymo įstaigos nelankančių ikimokyklinio amžiaus vaikų pradės jas lankyti, o ikimokyklinukai įsitrauks į bendrojo ugdymo įstaigas (paskutiniųjų metų duomenimis kasmet ~27 tūkst. ikimokyklinio amžiaus vaikų pereina į pirmas klases). ŠMSM skaičiavimais, šio plano įgyvendinimas pareikalaus bent 83 mln Eur lėšų per ateinančius kelis metus, bet papildomas poreikis investicijoms į infrastruktūrą gali šią sumą gerokai padidinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės programoje nurodyta, kad visiems vaikams turi būti užtikrintas prieinamas ir kokybiškas ankstyvasis ugdymas, sudarytos sąlygos lankyti darželius, darželių lankymas turi būti privalomas socialinės rizikos šeimose esantiems vaikams. Tuo tarpu, praėjusiais metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos investicinė programa bendrajam ugdymui siekė tik 5 mln. Eur per metus visai Lietuvai. Tokios apimtys netenkina augančios Lietuvos poreikių.

Pasiūlymas:

Siekiant įgyvendinti Vyriausybės programoje įvardintus tikslus bei valstybės investicijas skirti didelę grąžą kuriančiam švietimo sektoriui ir pasirengti priimtų Švietimo įstatymo pataisų įgyvendinimui, siūlome valstybės biudžeto investicijų programoje numatyti specialią investicijų programą ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų plėtrai, kuri, pagal objektyvius ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus pokyčio savivaldybėse kriterijus, kofinansuotų savivaldybių vystomus investicinius projektus švietimo srityje.

Tam 2021 m. biudžeto projekte skirti 30 mln. Eur.

Lėšų šaltinis:

Atsisakyti mažą vertę kuriančių projektų valstybės investicijų programoje ir Ateities ekonomikos DNR plane bei panaudoti viršplanines biudžeto pajamas.