LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA

Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 17, LT-01505 Vilnius, tel. (8 5) 261 2363,

faks. (8 5) 212 4335, el. p. [email protected].

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188620589

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai,

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai,

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai,

Lietuvos transporto saugos administracijai,

Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos,

Lietuvos vairuotojų rengimo įstaigų asociacijai,

Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijai,

Lietuvos savivaldybių asociacijai

2018-05- Nr.

Į Nr.

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMŲ PROJEKTŲ

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija) teikia išvadoms gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (toliau – Nutarimo Nr. 1950 pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ projektą (toliau – Nutarimo Nr. 1086 pakeitimo projektas) (toliau kartu – Nutarimų projektai).

Nutarimo Nr. 1950 pakeitimo projekto tikslas – numatyti būtinus Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET), pakeitimus eismo saugai užtikrinti, suderinti KET ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas.

Siekiant pagerinti pėsčiųjų eismo saugą, Nutarimo Nr. 1950 pakeitimo projektu siūloma keisti KET 30 (atitinkamai ir KET 27 punktą), 32 ir 44 punktų reikalavimus.

Nepaisant gerėjančių eismo saugos rodiklių pastarąjį dešimtmetį eismo įvykiuose sužeistų ir žuvusių pėsčiųjų skaičiai, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, išlieka labai dideli. Europos Sąjungoje pėsčiųjų žūtys eismo įvykiuose sudaro apie 20 proc. žūčių keliuose. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2016 m. žuvo 73 pėstieji (38 proc. visų žuvusiųjų keliuose), iš jų pėsčiųjų perėjose – 17 (23 proc. visų žuvusių pėsčiųjų). 2017 m. žuvo 68 pėstieji (35 proc. visų žuvusiųjų keliuose), iš jų pėsčiųjų perėjose – 16 (24 proc. visų žuvusių pėsčiųjų). Per pirmąjį šių metų ketvirtį žuvo 26 pėstieji (58 proc. visų žuvusiųjų keliuose), iš jų pėsčiųjų perėjose – 8 (31 proc. visų žuvusių pėsčiųjų).

Susisiekimo ministerijos nuomone, nepatenkinamą pėsčiųjų eismo saugos situaciją lemia nesaugi ir pernelyg lėtai rekonstruojama pėstiesiems skirta infrastruktūra gyvenviečių teritorijose (pėsčiųjų perėjos neapšviestos, be iškilių saugos salelių ir besitęsiančios per 4 ir daugiau eismo juostų, nėra greičio mažinimo priemonių, įrengtos, kur leidžiamas didelis važiavimo greitis, blogas pėsčiųjų perėjos matomumas ir kt.), taip pat netinkamas eismo dalyvių elgesys kelyje ir KET reikalavimų nesilaikymas.

Atsižvelgdama į kitų Europos Sąjungos valstybių gerąją praktiką, siekdama apsaugoti labiausiai pažeidžiamus eismo dalyvius ir numatyti greitesnio poveikio priemones, Susisiekimo ministerija, peržiūrėjusi teisinį reguliavimą, siūlo tikslinti KET 30 punktą ir nustatyti reikalavimą vairuotojams, artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje ne tik įėjusį (šiuo metu KET formuluojama, kad pėsčiasis turi būtį įžengęs į važiuojamąją dalį), bet ir žengiantį arba prieš pat nurodytą eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir ketinantį įžengti pėsčiąjį. Saugaus eismo specialistų nuomone, siekiant sumažinti žūčių skaičių pėsčiųjų perėjose, būtina nustatyti, kad vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, eismo situaciją įvertintų ir sprendimą dėl pėsčiojo praleidimo priimtų iš anksto, t. y. ne pėsčiajam jau stovint važiuojamojoje dalyje (kai vairuotojo veiksmai siekiant išvengti pėsčiojo partrenkimo jau gali būti pavėluoti), o pėsčiajam dar stovint ant šaligatvio prie važiuojamosios dalies krašto ir ketinant įžengti.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. 714 „Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-868“, siūloma KET 44 punktą papildyti nuostata, kad pėstieji, kirsdami važiuojamąją kelio dalį, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį.

Eismo saugos požiūriu nepriimtina situacija kelyje, kai pėsčiųjų perėja einantis pėsčiasis yra skubinamas link jo artėjančios transporto priemonės vairuotojo ir siekiama pravažiuoti pėsčiųjų perėją pro pat pėsčiąjį (nesilaikant saugaus šoninio atstumo) vos tik jam išėjus iš transporto priemonės važiavimo juostos. Pasirinkus tokį važiavimo režimą neįvertinama tai, kad pėsčiajam dėl nenumatytų priežasčių stabtelėjus kelyje (kluptelėjus, pametus daiktą ir pan.), vairuotojas nespėtų išvengti pėsčiojo partrenkimo. Siūlomu KET 32 punkto pakeitimu siekiama nustatyti, kad vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėsčiųjų perėja einantys pėstieji neišėjo iš eismo juostos, kuria jis važiuoja.

Nutarimo Nr. 1950 pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad elektromobilis KET būtų suprantamas taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Pagal Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos 2017 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 723 „Dėl Kelių eismo taisyklių XV skyriaus 134 punkto pakeitimo“ pateiktą pasiūlymą dėl KET 134 punkto keitimo ir kitų Europos Sąjungos valstybių taikomo reglamentavimo siūloma pakeisti leistiną važiavimo greitį ne gyvenvietėse važiuojant A1, A2, A, B1 arba B kategorijų transporto priemonėmis, kurias vairuoja pradedantieji vairuotojai, besimokantys vairuoti arba laikantys praktinį vairavimo egzaminą asmenys, ir taip mažinti greičių skirtumus keliuose ir transporto priemonių lenkimo atvejus. Dėl tos pačios priežasties siūloma keisti leistiną mokyklinių autobusų važiavimo greitį, taip pat suvienodinti autobusų ir krovininių automobilių, jų junginių, autobusų su priekabomis leistiną važiavimo greitį greitkeliuose.

Siekiant pagerinti dviratininkų eismo saugą, Nutarimo Nr. 1950 pakeitimo projektu siūloma keisti KET 126 punktą ir nustatyti rekomendaciją, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį šoninį atstumą, nei nustatytas KET.

Nutarimo Nr. 1950 pakeitimo projektu tikslinamas KET reglamentavimas dėl transporto priemonių vežimo užkėlus ant vilkiko platformos arba specialaus atraminio įtaiso. Taip pat siūloma atsisakyti KET 211 punkto nuostatų dėl leidimo naudotis keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, nes tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnis.

Nutarimo Nr. 1950 pakeitimo projektu siūloma atsisakyti KET 75 punkto, kuris nustato, kad „jeigu ties žaliu šviesoforo signalu įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi leidžiama tik įsijungus šios sekcijos signalui“. Atsisakius šios nuostatos važiavimo per reguliuojamas sankryžas tvarka iš esmės nepasikeis, kadangi šviesoforų, kuriuose įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, pagrindinis žalias šviesoforo signalas paprastai būna su juodo kontūro rodyklėmis (nurodo, kad leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimis). Atsisakius KET 75 punkto kelio savininkai turės galimybę lanksčiau reguliuoti eismą sankryžose: įrengus šviesoforą su papildoma sekcija į dešinę, kai pagrindinis žalias šviesoforo signalas būtų žalias skritulio formos signalas, nedegant papildomai sekcijai į dešinę būtų leidžiama važiuoti visomis kryptimis (tarp jų ir į dešinę) pagal pagrindinį žalią šviesoforo signalą. Šiuo atveju vairuotojas, sukdamas į dešinę pagal pagrindinį žalią šviesoforo signalą, privalės duoti kelią kitiems eismo dalyviams (dviratininkams, pėstiesiems) pagal KET 158 punktą.

Nutarimo Nr. 1086 pakeitimo projekto tikslas – atsisakyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.2 papunktyje įtvirtinto sprendimo KET 1 priede nurodytus kelio ženklus Nr. 601, 605, 621 pripažinti netekusiais galios 2020 m. sausio 1 d. Šiuo sprendimu buvo siekiama iki 2020 m. sausio 1 d. automagistralėse naudojamus žalio fono kelio ženklus pakeisti mėlyno fono kelio ženklais, kokie yra naudojami greitkeliuose. Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos įvertinus išlaidas, reikalingas šiam sprendimui įgyvendinti, galimą naudą ir siekiant efektyviai naudoti turimas lėšas kelių priežiūrai, siūloma automagistralėse palikti galioti žalio fono kelio ženklus.

Nutarimų projektai atitinka Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“.

Nutarimų projektai neperkelia ir neįgyvendina Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų.

Nutarimų projektai nėra notifikuotini Europos Komisijai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus.

Vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, Nutarimų projektų numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas.

Nutarimų projektams į teisės sistemą įtraukti kitų teisės aktų priimti nereikės.

Nutarimų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus. Nutarimų projektuose naujų terminų, vertintinų Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka, nėra. Keičiama termino „pagrindinis kelias“ apibrėžtis bus nustatyta tvarka suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija.

Nutarimų projektai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje ir Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje ir visi suinteresuoti asmenys gali teikti pastabas ir pasiūlymus per 7 darbo dienas nuo Nutarimų projektų paskelbimo. Atskirų konsultacijų su visuomene nenumatoma.

Nutarimų projektus parengė Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento (l. e. direktoriaus pareigas Vladislavas Kondratovičius, tel. 239 3867, el. p. [email protected]) Saugaus eismo skyriaus (vedėjas Vidmantas Pumputis, tel. 239 3890, el. p. [email protected]) vyriausiasis specialistas Andrius Karnilavičius (tel. 239 3874, el. p. [email protected]).

PRIDEDAMA:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas ir jo lyginamasis variantas, 15 lapų.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ projektas ir jo lyginamasis variantas, 2 lapai.

Susisiekimo viceministras

Paulius Martinkus

A. Karnilavičius, tel. (8 5) 239 3874, el. p. [email protected]