LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYTMO NR. IX-1565 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2699

2018-12-05 Nr. 108-P-48

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, Žilvinas Klimka, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vedėjo pavaduotojas Karolis Švaikauskas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Donatas Jasas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento vyriausiasis patarėjas, laikinai vykdantis Šilumos ir vandens departamento direktoriaus funkcijas, Dalius Krinickas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos kainų ir investicijų skyriaus vedėjas Aivaras Ciesiūnas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus vedėjas Matas Taparauskas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorė Jurga Grudzinskaiė-Gainovskė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus vedėjas Rimas Valungevičius, Respublikos Prezidentės patarėja Kristina Biraitė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja Šarūnė Navickaitė-Dulaitienė, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, UAB LITGAS generalinis direktorius Tadas Adomaitis, UAB GET Baltic generalinė direktorė Giedrė Kurmė, Lietuvos pramonininkų asociacijos Ekonomikos komiteto narys Pijus Ralys, AB „Achema“ advokatas Vaidas Radvila, AB „Achema“ atstovė Vilma Platelienė, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-17				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, jog išvadose dėl kartu teikiamų įstatymų projektų reg. Nr. XIIIP-2698, kuriuo siūloma keisti Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą Nr. XI-2053, ir reg. Nr. XIIIP-2700, kuriuo siūloma keisti Energijos išteklių rinkos įstatymą Nr. XI-2023, pateikiamos pastabos dėl įstatymų įsigaliojimo datos.	Pritarti	Pastabos įvertintos komiteto išvadose dėl kartu teikiamų įstatymų projektų reg. Nr. XIIIP-2698, kuriuo siūloma keisti Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą Nr. XI-2053, ir reg. Nr. XIIIP-2700, kuriuo siūloma keisti Energijos išteklių rinkos įstatymą Nr. XI-2023.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-10-17

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, jog išvadose dėl kartu teikiamų įstatymų projektų reg. Nr. XIIIP-2698, kuriuo siūloma keisti Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą Nr. XI-2053, ir reg. Nr. XIIIP-2700, kuriuo siūloma keisti Energijos išteklių rinkos įstatymą Nr. XI-2023, pateikiamos pastabos dėl įstatymų įsigaliojimo datos.

Pritarti

Pastabos įvertintos komiteto išvadose dėl kartu teikiamų įstatymų projektų reg. Nr. XIIIP-2698, kuriuo siūloma keisti Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą Nr. XI-2053, ir reg. Nr. XIIIP-2700, kuriuo siūloma keisti Energijos išteklių rinkos įstatymą Nr. XI-2023.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2018-12-04				Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti sąnaudų, patirtų įsigyjant dujas ne biržoje, pagrįstumo pripažinimo principus, numatant, kad tais atvejais, kai kuro, naudojamo šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, įsigijimas buvo vykdomas ne per biržą, pagrįstomis sąnaudomis pripažįstama ir į šilumos ir (ar) karšto vandens kainos kintamąją dedamąją gali būti įtraukiamos įmonės dujų įsigijimo sąnaudos, neviršijančios vidutinės biržos kainos, numatant pareigą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatyti tvarką, kuria remiantis būtų nustatoma vidutinė biržos kaina. Įstatymų projektų įsigaliojimo data numatyta 2019 m. sausio 1 d. Tuo tarpu iki šiol visos šilumos tiekimo įmonės šilumos ir elektros gamybai visą reikiamą dujų kiekį įsigydavo iš paskirtojo tiekėjo „Litgas“, o įsigijimo sąnaudos buvo pripažįstamos ir reguliatoriaus įtraukiamos į šilumos kainą. Nuo 2019 m. sausio pirmos, jei bus priimti Įstatymų projektai, gamtinių dujų įsigijimo pirmenybė turės būti teikiama gamtinių dujų biržai, o kai dujos bus įsigyjamos ne per biržą, pagrįstomis sąnaudomis pripažįstama ir į šilumos ir (ar) karšto vandens kainos kintamąją dedamąją gali būti įtraukiamos įmonės dujų įsigijimo sąnaudos, neviršijančios vidutinės biržos kainos. Asociacija prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto redakcijai ir prašo iš Įstatymų projektų paketo jį išimti dėl šių priežasčių: 1. Šilumos tiekėjams, įsigyjant visą reikiamą gamtinių dujų kiekį tik per gamtinių dujų biržą, nebus užtikrinamos mažiausios sąnaudos kurui. Gamtinių dujų poreikis priklauso nuo šilumos ir/ar elektros gamybos apimčių, o gamtines dujas įsigyjant gamtinių dujų biržoje būtina jas visas nupirkti vadovaujantis principu „take or pay“ („vartok arba mokėk“). Tai reiškia, kad šilumos tiekėjas iš anksto per biržą gali įsigyti tik tokį dujų kiekį, kuris bus garantuotai suvartotas. Likusį faktiškai suvartotą dujų kiekį šilumos tiekėjas galėtų įsigyti biržoje tik kitą parą po suvartojimo (tokia galimybė numatyta), tačiau tokiu atveju gamtinių dujų kaina, tikėtina, išaugtų. Tuo tarpu dvišalės sutartys yra sudaromos su galimybe (pvz. 20 proc.) numatyto dujų kiekio nesuvartoti ir už jį nemokėti. Perkant dujas tik iš gamtinių dujų biržos, nebūtų išlaikoma LR šilumos ūkio įstatymo principas – šilumos gamyba mažiausių sąnaudų principu, nes, pavyzdžiui, dėl sumažėjusio dujų poreikio (atšilus orui) būtų privalu sumokėti ir už nepanaudotą dujų kiekį. Todėl negalima šilumos tiekėjų atgrasyti (galimai nepadengiant dalies sąnaudų kurui įsigyti) nuo ekonomiškai naudingiausio gamtinių dujų įsigijimo varianto (t.y. laisvai pasirenkant dalies dujų pirkimą biržoje, o dalies - atlikus viešųjų pirkimų procedūras) užtikrinant sąnaudų susigrąžinimą tik įsigyjant gamtines dujas biržoje ir taip dirbtinai nukreipiant šilumos tiekėjus pirkti dujas išimtinai biržoje. 2. Viešųjų pirkimų procedūros užtikrina mažiausią dujų kainą. Šilumos tiekėjams perkant gamtines dujas viešųjų pirkimų būdu yra užtikrintas mažiausių sąnaudų principas. Gamtinių dujų rinkoje yra keletas tiekėjų, todėl tiekėjai siūlytų dujas įsigyti konkurencinga kaina. Todėl nėra teisinga, kad teisėtai atlikus viešųjų pirkimų procedūras dalis sąnaudų, išleistų gamtinių dujų įsigijimui, nebūtų pagrįstos ir pripažintos. 3. Nėra galimybės gamtinių dujų kainų palyginimui. Šilumos tiekėjams iki šiol nėra žinoma, kaip bus nustatoma, ar gamtinės dujos, įsigyjamos dvišalėmis sutartimis, neviršija vidutinės biržos kainos, kadangi biržoje gamtinių dujų kaina yra iškart žinoma, tuo tarpu dvišaliais kontraktais perkamų dujų sutartyse nurodoma ne galutinė dujų kaina, o kainos apskaičiavimo formulė. Kaip formulė palyginama su biržos dujų kaina – nėra aišku. 4. Dujų pirkimas ir biržoje, ir viešųjų pirkimų būdu suteikia lankstumo apsirūpinant dujomis mažiausiomis sąnaudomis. Kombinuojant pirkimus energijos gamintojai galėtų patikimiau, tiksliau ir operatyviau apsirūpinti gamtinėmis dujomis ir tai padėtų formuoti mažiausias sąnaudas. Tuo tarpu prioritetas suteiktas biržai, nepalyginus su galimybe įsigyti dujas tiesiogiai kelia riziką, kad gamtinės dujos būtų įsigytos neracionaliausiu būdu. Įvertinus tai, kas išdėstyta šiame rašte, Asociacija kreipiasi į LR Seimo Ekonomikos komitetą, su prašymu priimti išvadą ir teikti ją LR Seimui svarstyti, kad būtų atmestas Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Tai reiškia, kad tiek perkant dujas biržoje, tiek viešųjų pirkimų būdu kuro įsigijimo sąnaudos reguliuojamoms įmonėms. turėtų būti pripažintos pagrįstomis. Pažymėtina, kad šilumos tiekėjai konkuruodami su alternatyviais šildymo būdais (individualūs dujiniai katilai, šilumos siurbliai ir t.t.) patys suinteresuoti kuo pigiau apsirūpinti energijos ištekliais.	Nepritarti	1. Priešingai negu yra teigiama, birža yra lanksčiausias gamtinių dujų įsigijimo įrankis, leidžiantis operatyviai reaguoti į besikeičiantį poreikį ir kainas bei užtikrinantis didžiausią sudaromų sandorių skaidrumą. Biržoje net ir mažiausias energijos gamintojas gauna tuos pačius konkurencingus tiekėjų pasiūlymus kaip ir didieji energijos gamintojai, tuo tarpu dvišalių sutarčių sudarymo atveju mažieji energijos gamintojai dažniausiai neturi tokių pačių derybinių galių didieji energijos gamintojai. Priešingai nei nurodoma komentare, naujai siūlomas reguliavimas niekaip neįtakoja galimybės įsigyti gamtines dujas dvišaliais sandoriais už mažesnę kainą nei gamtinių dujų biržoje. Pasirinktas reguliavimas yra analogiškas jau esamam perkant biokurą biokuro biržoje. Vykdant prekybą gamtinių dujų biržoje, bei siekiant išvengti situacijos kuomet įsigyjamas didesnis gamtinių dujų kiekis negu reikiamas šilumos ir/ar energijos gamybai atitinkamą parą, išankstiniais sandoriais galima užsitikrinti tik bazinį gamtinių dujų poreikį, o trūkstamą kiekį įsigyti įvertinus tos paros poreikį. Esant situacijai kuomet biržos dalyvis įsigijo didesnį gamtinių dujų kiekį negu faktiškai reikalingas, išlieka galimybė perteklinį kiekį realizuoti biržoje. Net ir susiklosčius situacijai, kuomet įsigytas kiekis buvo nesuvartotas arba perteklinis kiekis neparduotas biržoje, toks likęs kiekis būtų supirktas perdavimo sistemos operatoriaus kaip balansavimo dujos. Taip pat priešingai negu yra teigiama, siūlomas įstatymo pakeitimas paskatintų gamtinių dujų įsigijimą mažiausių sąnaudų principu: t.y. sukuriama galimybė diversifikuoti įsigijimo šaltinius, numatant galimybę tais atvejais, kuomet dvišalės sutarties kaina yra mažesnė negu biržos, dujas įsigyti dvišalės sutarties pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgiant į numatomus teisės akto pakeitimus, būtų keičiama ir Šilumos kainų nustatymo metodika, joje įtvirtinant nuostatą, kad tais atvejais, kai ūkio subjekto atitinkamo mėnesio gamtinių dujų įsigytų dvišalio sandorio pagrindu kaina viršija vidutinę gamtinių dujų biržos kainą ik 5 proc., šilumos kainos skaičiavime būtų taikoma faktinė gamtinių dujų įsigijimo kaina. 2. Šilumos tiekėjams perkant gamtines dujas viešųjų pirkimų būdu, renkamas geriausias kainos pasiūlymas konkurso organizavimo momentu ir tik tarp konkurse dalyvaujančių tiekėjų. Tuo tarpu teikiant pavedimą įsigyti gamtines dujas biržoje sukuriama galimybė konkurse dėl gamtinių dujų pardavimo dalyvauti didesniam gamtinių dujų tiekėjų skaičiui, atsižvelgiant į tai, kad prekyba tarp Baltijos šalių yra integruota, dėl pavedimų pateiktų įsigyti gamtines dujas Lietuvos prekybos aikštelėje gali varžytis taip pat ir Latvijos bei Estijos tiekėjai. Pažymėtina, kad biržoje pateikti pavedimai tiek pirkti, tiek parduoti dujas yra viešai matomi visiems biržos dalyviams, o tiekėjai siekdami, kad jų pavedimas būtų realizuotas pirmumo tvarka, turi užtikrinti geriausios kainos pasiūlymą. Pažymėtina ir tai, kad pirkimo sąlygas nustato pats Šilumos tiekėjas, tačiau individualiai pritaikytos paslaugos, priešingai nei standartizuoti produktai biržoje, dažniausiai kainuoja brangiau. Perkant gamtines dujas metams dvišaliais kontraktais dažniausiai pasirenkami dideli rėžiai (privalomo įsigyti kiekio (take or pay) ir maksimalaus kiekio), toks neapibrėžtumas taip pat didina gamtiniu dujų kainą. 3. Nurodytas argumentas yra neteisingas ir gali klaidinti rinkos dalyvius. Šiuo metu visi aktyvūs gamtinių dujų biržos dalyviai, kiekvieną dieną, prieš priimdami sprendimą iš kurio šaltinio (biržos, ar pagal dvišalę sutartį) turėtų įsigyti gamtines dujas, visų pirma palygina dujų biržos kainas su dvišalės sutarties kaina, kuri iš anksto yra žinoma, ir tik tuomet priima sprendimą bei sudaro sandorį palankesne kaina. Pažymėtina, kad tiekimo įmonių taikomos kainodaros formulės dažniausiai yra susietos su Vakarų Europos dujų biržų kainų indeksais, kurių reikšmės yra iš anksto žinomos prieš priimant sprendimą dėl sandorio sudarymo. 4. Priešingai nei yra nurodoma, EIRĮ projektu siūloma paskatinti didžiausius energijos gamintojus, kurių suvartojamas dujų kiekis per metus yra didesnis arba lygus 50 GWh, taikyti įvairias dujų portfelio formavimo strategijas ir užtikrinti savo vartojimo poreikius iš kelių šaltinių, optimaliausiomis sąlygomis. Šios įmonės būtų įpareigotos įsigyti tik dalį (50 proc.) elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingo dujų kiekio gamtinių dujų biržoje. Numatomas įpareigojimas užtikrintų, kad dujos būtų įsigyjamos skaidriausiu būdu, už kainas, atitinkančias rinkos sąlygas. Kiti energijos gamintojai, kurių suvartojamas gamtinių dujų kiekis yra mažesnis, turėtų galimybę įsigyti dujas tiek iš vieno šaltinio, tiek ir kombinuojant pirkimus dalį dujų įsigyjant pagal dvišalius kontraktus ir biržoje. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma proporcija atitinka gerąją tarptautinę ir nacionalinę praktiką, kuomet šalys, siekdamos atverti rinką ir paskatinti konkurenciją dujų (Lietuvos atveju – biokuro) rinkoje, įstatymais įpareigoja dujų rinkos dalyvius prekiauti biržoje. Pavyzdžiui, šiuo metu Lenkijoje galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad 55 proc. dujų, suvartojamų šalyje, turi būti suprekiautos TGE biržoje (TGE Polish Power Exchange). Šiuo įstatymo projektu siūloma pereinamoji 50 proc. proporcija, besikeičiant dujų pirkimo būdui, energetikos įmonėms suteiktų pakankamo lankstumo planuojant dujų įsigijimo portfelį bei prisitaikant prie pasikeitusio reguliavimo.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija,

2018-12-04

Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti sąnaudų, patirtų įsigyjant dujas ne biržoje, pagrįstumo pripažinimo principus, numatant, kad tais atvejais, kai kuro, naudojamo šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, įsigijimas buvo vykdomas ne per biržą, pagrįstomis sąnaudomis pripažįstama ir į šilumos ir (ar) karšto vandens kainos kintamąją dedamąją gali būti įtraukiamos įmonės dujų įsigijimo sąnaudos, neviršijančios vidutinės biržos kainos, numatant pareigą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatyti tvarką, kuria remiantis būtų nustatoma vidutinė biržos kaina.

Įstatymų projektų įsigaliojimo data numatyta 2019 m. sausio 1 d. Tuo tarpu iki šiol visos šilumos tiekimo įmonės šilumos ir elektros gamybai visą reikiamą dujų kiekį įsigydavo iš paskirtojo tiekėjo „Litgas“, o įsigijimo sąnaudos buvo pripažįstamos ir reguliatoriaus įtraukiamos į šilumos kainą. Nuo 2019 m. sausio pirmos, jei bus priimti Įstatymų projektai, gamtinių dujų įsigijimo pirmenybė turės būti teikiama gamtinių dujų biržai, o kai dujos bus įsigyjamos ne per biržą, pagrįstomis sąnaudomis pripažįstama ir į šilumos ir (ar) karšto vandens kainos kintamąją dedamąją gali būti įtraukiamos įmonės dujų įsigijimo sąnaudos, neviršijančios vidutinės biržos kainos.

Asociacija prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto redakcijai ir prašo iš Įstatymų projektų paketo jį išimti dėl šių priežasčių:

1. Šilumos tiekėjams, įsigyjant visą reikiamą gamtinių dujų kiekį tik per gamtinių dujų biržą, nebus užtikrinamos mažiausios sąnaudos kurui. Gamtinių dujų poreikis priklauso nuo šilumos ir/ar elektros gamybos apimčių, o gamtines dujas įsigyjant gamtinių dujų biržoje būtina jas visas nupirkti vadovaujantis principu „take or pay“ („vartok arba mokėk“). Tai reiškia, kad šilumos tiekėjas iš anksto per biržą gali įsigyti tik tokį dujų kiekį, kuris bus garantuotai suvartotas. Likusį faktiškai suvartotą dujų kiekį šilumos tiekėjas galėtų įsigyti biržoje tik kitą parą po suvartojimo (tokia galimybė numatyta), tačiau tokiu atveju gamtinių dujų kaina, tikėtina, išaugtų. Tuo tarpu dvišalės sutartys yra sudaromos su galimybe (pvz. 20 proc.) numatyto dujų kiekio nesuvartoti ir už jį nemokėti. Perkant dujas tik iš gamtinių dujų biržos, nebūtų išlaikoma LR šilumos ūkio įstatymo principas – šilumos gamyba mažiausių sąnaudų principu, nes, pavyzdžiui, dėl sumažėjusio dujų poreikio (atšilus orui) būtų privalu sumokėti ir už nepanaudotą dujų kiekį. Todėl negalima šilumos tiekėjų atgrasyti (galimai nepadengiant dalies sąnaudų kurui įsigyti) nuo ekonomiškai naudingiausio gamtinių dujų įsigijimo varianto (t.y. laisvai pasirenkant dalies dujų pirkimą biržoje, o dalies - atlikus viešųjų pirkimų procedūras) užtikrinant sąnaudų susigrąžinimą tik įsigyjant gamtines dujas biržoje ir taip dirbtinai nukreipiant šilumos tiekėjus pirkti dujas išimtinai biržoje.

2. Viešųjų pirkimų procedūros užtikrina mažiausią dujų kainą. Šilumos tiekėjams perkant gamtines dujas viešųjų pirkimų būdu yra užtikrintas mažiausių sąnaudų principas. Gamtinių dujų rinkoje yra keletas tiekėjų, todėl tiekėjai siūlytų dujas įsigyti konkurencinga kaina. Todėl nėra teisinga, kad teisėtai atlikus viešųjų pirkimų procedūras dalis sąnaudų, išleistų gamtinių dujų įsigijimui, nebūtų pagrįstos ir pripažintos.

3. Nėra galimybės gamtinių dujų kainų palyginimui. Šilumos tiekėjams iki šiol nėra žinoma, kaip bus nustatoma, ar gamtinės dujos, įsigyjamos dvišalėmis sutartimis, neviršija vidutinės biržos kainos, kadangi biržoje gamtinių dujų kaina yra iškart žinoma, tuo tarpu dvišaliais kontraktais perkamų dujų sutartyse nurodoma ne galutinė dujų kaina, o kainos apskaičiavimo formulė. Kaip formulė palyginama su biržos dujų kaina – nėra aišku.

4. Dujų pirkimas ir biržoje, ir viešųjų pirkimų būdu suteikia lankstumo apsirūpinant dujomis mažiausiomis sąnaudomis. Kombinuojant pirkimus energijos gamintojai galėtų patikimiau, tiksliau ir operatyviau apsirūpinti gamtinėmis dujomis ir tai padėtų formuoti mažiausias sąnaudas. Tuo tarpu prioritetas suteiktas biržai, nepalyginus su galimybe įsigyti dujas tiesiogiai kelia riziką, kad gamtinės dujos būtų įsigytos neracionaliausiu būdu.

Įvertinus tai, kas išdėstyta šiame rašte, Asociacija kreipiasi į LR Seimo Ekonomikos komitetą, su prašymu priimti išvadą ir teikti ją LR Seimui svarstyti, kad būtų atmestas Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Tai reiškia, kad tiek perkant dujas biržoje, tiek viešųjų pirkimų būdu kuro įsigijimo sąnaudos reguliuojamoms įmonėms. turėtų būti pripažintos pagrįstomis. Pažymėtina, kad šilumos tiekėjai konkuruodami su alternatyviais šildymo būdais (individualūs dujiniai katilai, šilumos siurbliai ir t.t.) patys suinteresuoti kuo pigiau apsirūpinti energijos ištekliais.

Nepritarti

1. Priešingai negu yra teigiama, birža yra lanksčiausias gamtinių dujų įsigijimo įrankis, leidžiantis operatyviai reaguoti į besikeičiantį poreikį ir kainas bei užtikrinantis didžiausią sudaromų sandorių skaidrumą. Biržoje net ir mažiausias energijos gamintojas gauna tuos pačius konkurencingus tiekėjų pasiūlymus kaip ir didieji energijos gamintojai, tuo tarpu dvišalių sutarčių sudarymo atveju mažieji energijos gamintojai dažniausiai neturi tokių pačių derybinių galių didieji energijos gamintojai.

Priešingai nei nurodoma komentare, naujai siūlomas reguliavimas niekaip neįtakoja galimybės įsigyti gamtines dujas dvišaliais sandoriais už mažesnę kainą nei gamtinių dujų biržoje. Pasirinktas reguliavimas yra analogiškas jau esamam perkant biokurą biokuro biržoje.

Vykdant prekybą gamtinių dujų biržoje, bei siekiant išvengti situacijos kuomet įsigyjamas didesnis gamtinių dujų kiekis negu reikiamas šilumos ir/ar energijos gamybai atitinkamą parą, išankstiniais sandoriais galima užsitikrinti tik bazinį gamtinių dujų poreikį, o trūkstamą kiekį įsigyti įvertinus tos paros poreikį. Esant situacijai kuomet biržos dalyvis įsigijo didesnį gamtinių dujų kiekį negu faktiškai reikalingas, išlieka galimybė perteklinį kiekį realizuoti biržoje. Net ir susiklosčius situacijai, kuomet įsigytas kiekis buvo nesuvartotas arba perteklinis kiekis neparduotas biržoje, toks likęs kiekis būtų supirktas perdavimo sistemos operatoriaus kaip balansavimo dujos.

Taip pat priešingai negu yra teigiama, siūlomas įstatymo pakeitimas paskatintų gamtinių dujų įsigijimą mažiausių sąnaudų principu: t.y. sukuriama galimybė diversifikuoti įsigijimo šaltinius, numatant galimybę tais atvejais, kuomet dvišalės sutarties kaina yra mažesnė negu biržos, dujas įsigyti dvišalės sutarties pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgiant į numatomus teisės akto pakeitimus, būtų keičiama ir Šilumos kainų nustatymo metodika, joje įtvirtinant nuostatą, kad tais atvejais, kai ūkio subjekto atitinkamo mėnesio gamtinių dujų įsigytų dvišalio sandorio pagrindu kaina viršija vidutinę gamtinių dujų biržos kainą ik 5 proc., šilumos kainos skaičiavime būtų taikoma faktinė gamtinių dujų įsigijimo kaina.

2. Šilumos tiekėjams perkant gamtines dujas viešųjų pirkimų būdu, renkamas geriausias kainos pasiūlymas konkurso organizavimo momentu ir tik tarp konkurse dalyvaujančių tiekėjų. Tuo tarpu teikiant pavedimą įsigyti gamtines dujas biržoje sukuriama galimybė konkurse dėl gamtinių dujų pardavimo dalyvauti didesniam gamtinių dujų tiekėjų skaičiui, atsižvelgiant į tai, kad prekyba tarp Baltijos šalių yra integruota, dėl pavedimų pateiktų įsigyti gamtines dujas Lietuvos prekybos aikštelėje gali varžytis taip pat ir Latvijos bei Estijos tiekėjai. Pažymėtina, kad biržoje pateikti pavedimai tiek pirkti, tiek parduoti dujas yra viešai matomi visiems biržos dalyviams, o tiekėjai siekdami, kad jų pavedimas būtų realizuotas pirmumo tvarka, turi užtikrinti geriausios kainos pasiūlymą. Pažymėtina ir tai, kad pirkimo sąlygas nustato pats Šilumos tiekėjas, tačiau individualiai pritaikytos paslaugos, priešingai nei standartizuoti produktai biržoje, dažniausiai kainuoja brangiau. Perkant gamtines dujas metams dvišaliais kontraktais dažniausiai pasirenkami dideli rėžiai (privalomo įsigyti kiekio (take or pay) ir maksimalaus kiekio), toks neapibrėžtumas taip pat didina gamtiniu dujų kainą.

3. Nurodytas argumentas yra neteisingas ir gali klaidinti rinkos dalyvius. Šiuo metu visi aktyvūs gamtinių dujų biržos dalyviai, kiekvieną dieną, prieš priimdami sprendimą iš kurio šaltinio (biržos, ar pagal dvišalę sutartį) turėtų įsigyti gamtines dujas, visų pirma palygina dujų biržos kainas su dvišalės sutarties kaina, kuri iš anksto yra žinoma, ir tik tuomet priima sprendimą bei sudaro sandorį palankesne kaina. Pažymėtina, kad tiekimo įmonių taikomos kainodaros formulės dažniausiai yra susietos su Vakarų Europos dujų biržų kainų indeksais, kurių reikšmės yra iš anksto žinomos prieš priimant sprendimą dėl sandorio sudarymo.

4. Priešingai nei yra nurodoma, EIRĮ projektu siūloma paskatinti didžiausius energijos gamintojus, kurių suvartojamas dujų kiekis per metus yra didesnis arba lygus 50 GWh, taikyti įvairias dujų portfelio formavimo strategijas ir užtikrinti savo vartojimo poreikius iš kelių šaltinių, optimaliausiomis sąlygomis. Šios įmonės būtų įpareigotos įsigyti tik dalį (50 proc.) elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingo dujų kiekio gamtinių dujų biržoje. Numatomas įpareigojimas užtikrintų, kad dujos būtų įsigyjamos skaidriausiu būdu, už kainas, atitinkančias rinkos sąlygas. Kiti energijos gamintojai, kurių suvartojamas gamtinių dujų kiekis yra mažesnis, turėtų galimybę įsigyti dujas tiek iš vieno šaltinio, tiek ir kombinuojant pirkimus dalį dujų įsigyjant pagal dvišalius kontraktus ir biržoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma proporcija atitinka gerąją tarptautinę ir nacionalinę praktiką, kuomet šalys, siekdamos atverti rinką ir paskatinti konkurenciją dujų (Lietuvos atveju – biokuro) rinkoje, įstatymais įpareigoja dujų rinkos dalyvius prekiauti biržoje. Pavyzdžiui, šiuo metu Lenkijoje galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad 55 proc. dujų, suvartojamų šalyje, turi būti suprekiautos TGE biržoje (TGE Polish Power Exchange). Šiuo įstatymo projektu siūloma pereinamoji 50 proc. proporcija, besikeičiant dujų pirkimo būdui, energetikos įmonėms suteiktų pakankamo lankstumo planuojant dujų įsigijimo portfelį bei prisitaikant prie pasikeitusio reguliavimo.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: -

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai: -

8. Balsavimo rezultatai: už – 9, susilaikė – 3.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta.

PRIDEDAMA. Suredaguotas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Rimantas Sinkevičius

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė

Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė