LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO NR. I-464 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo numatoma pakeisti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Ūkio ministerija) ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija) pavadinimus.
Dėl Ūkio ministerijos pavadinimo pakeitimo
Šio Įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad esamas Ūkio ministerijos pavadinimas tiksliai neatspindi Ūkio ministerijos atliekamų funkcijų turinio, neatitinka šiuolaikiško požiūrio į ekonominių procesų reguliavimą ir nėra orientuotas į svarbiausias valstybės politikos sritis ekonominių procesų reguliavimo požiūriu.
Įstatymo projekto tikslas – pakeisti Ūkio ministerijos pavadinimą į „Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija“, siekiant tikslesnės institucijos pavadinimo atitikties Ūkio ministerijos atliekamų funkcijų turiniui, pabrėžti šiuolaikišką požiūrį į ekonominių procesų reguliavimą, su kuriuo yra susijusi ministerijos veiklos sritis, ir svarbiausias valstybės politikos aktualijas ministerijai priskirtose valdymo srityse.
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, yra nustatyti šie pagrindiniai Ūkio ministerijos veiklos tikslai:
„7.1. formuoti valstybės ūkio politiką – bendrąją ekonominę (makroekonominę), konkurencijos, Europos Sąjungos vidaus rinkos, viešųjų pirkimų, pirkimų, atliekamų perkančiosios organizacijos, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje (toliau kartu – viešieji pirkimai), vidaus prekybos (įskaitant alkoholio ir tabako kontrolę), mokėjimų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos, prekių ir paslaugų reklamos, metrologijos, standartizacijos, akreditacijos, žmogiškųjų išteklių, reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo, – ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
7.2. formuoti konkurencingumo didinimo valstybės politiką – palankios aplinkos verslui kūrimo, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros, geresnio reglamentavimo (administracinės naštos mažinimo, teisės aktų supaprastinimo, teisinio reguliavimo kokybės gerinimo), verslo priežiūros, įmonių teisės, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų, valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo, investicijų, eksporto skatinimo, koncesijų, eksperimentinės plėtros, inovacijų, kosmoso, pramonės ir paslaugų plėtros, turizmo, kurortų ir kurortinių teritorijų, – ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą.“
Minėti Ūkio ministerijos veiklos tikslai ir juos detalizuojančios funkcijos yra orientuotos ne tik į pavienių ūkio subjektų ekonominės veiklos reguliavimą, ūkio šakų ekonominės veiklos reguliavimą, taip pat ne į žemės ūkio reguliavimą, bet į globalesnių ekonominių procesų reguliavimą. Dėl šios priežasties ministerijos pavadinime nėra tinkamas žodis „ūkis“, kuris Valstybinės lietuvių kalbos komisijos administruojamame Terminų banke dažniau siejamas su žemės ūkiu (akvakultūros ūkis, miškų ūkis, ekologinės gamybos ūkis, gyvulininkystės ūkis, maisto ūkis, smulkusis ūkis, specializuotas ūkis, sutartinis ūkis, ūkininko ūkis, ūkis, veikiantis ūkis, žemės ūkis), ūkio šakomis (šilumos ūkis, vandens ūkis), ūkio subjektų technine ekonomine veikla (energetikos ūkis, įrankių ūkis, remonto ūkis, transporto ūkis, namų ūkis, ūkis). Žodis „ekonomika“ ministerijos pavadinime atspindėtų platesnį ir šiuolaikiškesnį požiūrį į ekonominių procesų reguliavimą, su kuriuo yra susijusi ministerijos veiklos sritis. Sutelkiant skaitmeninių ir informacinių technologijų politikos formavimą Ūkio ministerijoje, pavedant Ūkio ministerijai technologijų ir inovacijų srities politikos formavimą, ministerijoje išgryninamos kertinės ekonomikos skatinimo ir inovacijų kompetencijos, kurias būtina išreikšti ministerijos pavadinime. Žodis „ekonomika“ yra tinkamesnis šiuo požiūriu, be to, jis suprantamesnis tarptautinei bendruomenei. Taigi naujas siūlomas pavadinimas labiau atspindėtų ekonomikos skatinimo (valstybės aktyvaus dalyvavimo) ir inovacijų vietą dabartinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Į ministerijos pavadinimą įtraukiant žodį „inovacijos“ siekiama pabrėžti, kad inovacijų plėtra yra vienas iš svarbiausių ministerijos veiklos tikslų.
Lietuvai šiuo metu ir ilgalaikėje perspektyvoje reikia sutelkti dėmesį į ekonomikos konkurencingumą ir augimą (ilgalaikis šalies produktyvumo padidinimas), inovacijas.
Pramonė yra ekonomikos stabilumo garantas. Valstybės, kuriose bent penktadalį BVP sudaro pramonė, yra daug atsparesnės įvairiems ekonomikos nuosmukiams. Todėl produktyvumas yra svarbiausias veiksnys, lemiantis ekonomikos augimą ir kylantį gyvenimo lygį ilgalaikėje perspektyvoje. Jei Lietuvoje, atsižvelgiant į vykstančią ketvirtąją pramonės revoliuciją, šio veiksnio neliks, bus menkesnis augimas ir žemesnis gyvenimo lygis, o ketvirtoji pramonės revoliucija lems, kokia pramonė artimiausioje ateityje bus Lietuvoje.
Trys esminės ekonomikos kryptys – mokslas, technologijos ir inovacijos sukuria ilgalaikį valstybės ekonominės naudos pagrindą. Inovacijos yra modernios ekonomikos variklis ir pagrindinis šalies konkurencingumo elementas. Inovacijomis grįstų sričių vystymas būtinas, siekiant, kad šalyje būtų kuo daugiau aukštą pridėtinę vertę turinčių produktų. Pridėtinės vertės kūrimas daro didelę įtaką aplinkai ir yra didžiausias ekonomikos augimo siekinys.
Inovacijos yra labai svarbus šiuolaikinės ekonomikos pažangą skatinantis veiksnys, naudingas tiek vartotojams ir įmonėms, tiek visai ekonomikai. Inovacijos turi didžiulę įtaką makroekonominei aplinkai. Nauji iššūkiai ir jų sprendimai, susiję su globalizacija, žinių visuomene ir žinių ekonomika, yra neatsiejami nuo inovacijų. Inovacijos ir našumo augimas labai naudingi vartotojams ir įmonėms. Augant našumui, didėja darbuotojų darbo užmokestis, didėja ir įmonių pelningumas, galimybės investuoti ir samdyti daugiau darbuotojų.
Dėl Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimo pakeitimo
Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 28 d. rezoliucijoje Nr. XIII-1359 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimo“ (toliau – Rezoliucija) pateiktas siūlymas Vyriausybei keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą – išdėstyti naują Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą „Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija“.
Rezoliucijoje Lietuvos Respublikos Seimas nurodė siekius sudaryti sąlygas reikšmingai padidinti sporto prestižą visuomenėje ir valstybės bei savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat pagerinti tarptautinį bendradarbiavimą fizinio aktyvumo ir sporto srityse ir sustiprinti valstybės sporto institucijos – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos – vaidmenį sporto srityje. Taip pat rezoliucijoje atkreiptas dėmesys į:
1) sporto šviečiamąją, ugdomąją, sveikatinimo, socialinę ir ekonominę reikšmę siekiant strateginių Lietuvos tikslų;
2) Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 169 punkte įtvirtintą siekį kūno kultūrą ir sporto politiką pakelti į aukštesnį lygmenį ir taip užtikrinti valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo nuoseklumą ir ambicingumą;
3) 2012–2020 metų valstybinę sporto plėtros strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. XI-1296 „Dėl 2011–2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos patvirtinimo“, ir jos prioritetines sporto plėtros Lietuvoje kryptis – sporto vaidmens visuomenėje didinimą (suvokimo, kad sveika gyvensena, sportavimas yra neatsiejami nuo gyvenimo kokybės, skatinimą ir sporto prestižo, jo bendruomeninės funkcijos stiprinimą) ir valstybinės sporto institucijos galių ir kompetencijos didinimą sporto plėtrai užtikrinti, jos statuso stiprinimą valstybės valdymo sistemoje (valstybės sporto politikai formuoti, organizuoti, koordinuoti ir jos įgyvendinimui kontroliuoti steigiama Sporto ministerija).
2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių atstovai) ir rengėjai
Dėl Ūkio ministerijos pavadinimo pakeitimo
Projekto iniciatorė – Ūkio ministerija. Projektą parengė Ūkio ministerijos Teisės ir pirkimų departamento (direktorė Lina Lukoševičiūtė, tel. 8 706 61 849, el. p. [email protected]) Teisėkūros skyriaus (vedėjas Arūnas Alekna, tel. 8 706 64 899, el. p. [email protected]) patarėja Neringa Mažeikė (tel. 8 706 64 619, el. p. [email protected]).
Dėl Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimo pakeitimo
Projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (toliau – Vyriausybės įstatymas) 29 straipsnio 2 dalyje nustatytame ministerijų sąraše yra nurodyti institucijų pavadinimai „Ūkio ministerija“ ir „Švietimo ir mokslo ministerija“. Atitinkamai įstatymuose ir kituose teisės aktuose vartojami institucijų pavadinimai „Lietuvos Respublikos ūkio ministerija“, „Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija“ ir pareigų pavadinimai „Lietuvos Respublikos ūkio ministras“, „Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras“, „Lietuvos Respublikos ūkio viceministras“ ir „Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministras“.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siūloma pakeisti Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimus ir Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje vietoj „Ūkio ministerija“ įrašyti „Ekonomikos ir inovacijų ministerija“, o vietoj „Švietimo ir mokslo ministerija“ įrašyti „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“.
Atsižvelgiant į siūlomą institucijų pavadinimų pakeitimą atitinkamai keičiamas pareigų pavadinimas „Lietuvos Respublikos ūkio ministras“ į pareigų pavadinimą „Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras“, pareigų pavadinimas „Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras“ – į pareigų pavadinimą „Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras“, pareigų pavadinimas „Lietuvos Respublikos ūkio viceministras“ – į pareigų pavadinimą „Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministras“ ir pareigų pavadinimas „Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministras“ – į pareigų pavadinimą „Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto viceministras“.
Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos), 15.6 papunkčio nuostatas, Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad kituose įstatymuose vartojamas institucijos pavadinimas „Lietuvos Respublikos ūkio ministerija“ atstoja institucijos pavadinimą „Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija“, institucijos pavadinimas „Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija“ – institucijos pavadinimą „Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija“, pareigų pavadinimas „Lietuvos Respublikos ūkio ministras“ – pareigų pavadinimą „Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras“, pareigų pavadinimas „Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras“ – pareigų pavadinimą „Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras“, pareigų pavadinimas „Lietuvos Respublikos ūkio viceministras“ – pareigų pavadinimą „Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministras“, pareigų pavadinimas „Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministras“ – pareigų pavadinimą „Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto viceministras“.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimą 2019 m. sausio 1 d.
Pakeitus Ūkio ministerijos pavadinimą bus kuriamas modernus valstybės požiūris ir atkreipiamas dėmesys į šiuolaikišką ekonominių procesų reguliavimą, o visų pirma – į inovacijas, kurios sudaro svarbų pagrindą valstybės ekonomikos augimui. Ministerijos pavadinimas tiksliau reprezentuos ministerijos veiklos sritį, pobūdį ir pagrindinius tikslus. Ministerijos pavadinimas bus labiau suprantamas tarptautinei bendruomenei.
Pakeitus Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą bus sudarytos prielaidos reikšmingai padidinti sporto prestižą visuomenėje ir valstybės bei savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat pagerinti tarptautinį bendradarbiavimą fizinio aktyvumo ir sporto srityse ir sustiprinti valstybės sporto institucijos – Švietimo ir mokslo ministerijos – vaidmenį sporto srityje.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu nenumatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotų santykių, teisinis reguliavimas nekeičiamas iš esmės, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas.
Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Modernus valstybės požiūris ir dėmesys šiuolaikiškam ekonominių procesų reguliavimui, pabrėžiant inovacijų reikšmingumą, sudarys prielaidas efektyvesniam verslo sąlygų ir jo plėtros reguliavimui.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 15.6 papunkčio nuostatas, esant galimybei bus keičiami šie įstatymai:
Susiję su Ūkio ministerijos pavadinimo pakeitimu:
1) Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymas;
2) Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas;
3) Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas;
4) Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymas;
5) Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas;
6) Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas;
7) Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas;
8) Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas;
9) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas;
10) Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas;
11) Lietuvos Respublikos maisto įstatymas;
12) Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas;
13) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas;
14) Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas;
15) Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas;
16) Lietuvos Respublikos cheminio ginklo uždraudimo įstatymas;
17) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas;
18) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas;
19) Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas;
20) Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Konvencijos dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo ratifikavimo;
21) Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas;
22) Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymas;
23) Lietuvos Respublikos statybos įstatymas;
24) Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymas;
25) Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas;
26) Lietuvos Respublikos konsulinis statutas;
27) Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymas;
28) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas;
29) Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties;
30) Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas;
31) Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymas;
32) Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas;
33) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas;
34) Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas;
35) Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymas.
Susiję su Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimo pakeitimu:
1) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas;
2) Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas;
3) Lietuvos Respublikos architektūros įstatymas;
4) Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas;
5) Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas;
6) Lietuvos Respublikos dainų švenčių įstatymas;
7) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas;
8) Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas;
9) Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas;
10) Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas;
11) Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties;
12) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymas;
13) Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas;
14) Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas;
15) Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas;
16) Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas;
17) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas;
18) Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas;
19) Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas;
20) Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas;
21) Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas;
22) Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas;
23) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas;
24) Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas;
25) Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas;
26) Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas;
27) Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas;
28) Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymas;
29) Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymas;
30) Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas;
31) Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas;
32) Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas;
33) Lietuvos Respublikos Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo įstatymas;
34) Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas;
35) Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nenustatomos naujos sąvokos ar jas įvardijantys terminai.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos teisės aktus
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
Iki numatomos įstatymo įsigaliojimo datos (2019 m. sausio 1 d.) turės būti parengti ir priimti šių įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimai, kuriuos parengs Ūkio ministerija:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 921 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1548 „Dėl Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“.
Iki numatomos įstatymo įsigaliojimo datos (2019 m. sausio 1 d.) turės būti parengti ir priimti šių įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimai, kuriuos parengs Švietimo ir mokslo ministerija:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. V-814 „Dėl Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro nuostatų patvirtinimo“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Numatomas valstybės biudžeto lėšų poreikis Ūkio ministerijos, Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro iškaboms, dokumentų blankams, antspaudams, spaudams, kuriuose nurodomi pareigų pavadinimai, valstybės tarnautojų pažymėjimams pakeisti, tinklalapiams ir informacinėms sistemoms patikslinti. Planuojamos išlaidos, susijusios su Ūkio ministerijos ir Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos pavadinimų pakeitimu, – 15 000 eurų ir išlaidos, susijusios su Švietimo ir mokslo ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro pavadinimų pakeitimu, – 59 600 eurų. Savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų Įstatymo projektui įgyvendinti poreikio nenumatoma.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu negauta specialistų vertinimų ar išvadų.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis
„Ūkio ministerija“, „Ekonomikos ir inovacijų ministerija“, „Švietimo ir mokslo ministerija“, „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“, „ūkio ministras“, „ekonomikos ir inovacijų ministras“, „švietimo ir mokslo ministras“, „švietimo, mokslo ir sporto ministras“, „ūkio viceministras“, „ekonomikos ir inovacijų viceministras“, „švietimo ir mokslo viceministras“, „švietimo, mokslo ir sporto viceministras“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
__________________