Originalas nebus siunčiamas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
Biudžetinė įstaiga, Jogailos g. 14, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 262 7797, faks. (8 5) 212 6492, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188668192
|
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai El. p. [email protected]
|
2020-04- Nr. (2.30-35) 6V- Į 2020-04-06 Nr. (17)-D8(E)-2253
|
DĖL ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO, PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO, Aplinkos apsaugos įstatymo, ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO PAKEITIMO PROJEKTų
(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktus derinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 30, 3424, 3425, 3426, 3428 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 321 straipsniu, antruoju2 ir aštuntuoju11 skirsniais įstatymo projektą (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 5, 8, 10, 11 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 72 straipsniu ir 11 priedu įstatymo projektą (toliau – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37, 102, 108 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 941, 951, 1001, 1281 straipsniais įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247, 589, 608 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2481, 2482, 2483 straipsniais įstatymo projektą, pagal kompetenciją teikia pastabas ir siūlymus.
(2) Įstatymų projektų tikslas – iki 2021 m. liepos 2 dienos perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti 2019 m. birželio 5 d. priimtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo (toliau – Direktyva (ES) 2019/904) ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2151, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo priedo D dalyje išvardytų vienkartinių plastikinių gaminių suderintų ženklinimo specifikacijų taisyklės, reikalavimus, siekiant sumažinti tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių poveikį aplinkai ir skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, kuriant novatoriškus ir tvarius verslo modelius, gaminius ir medžiagas.
Dėl paslaugų teikėjų parinkimo
(3) Atliekų tvarkymo įstatymo projekto 4 straipsnyje numatyta, kad „Komunalinių atliekų sraute susidarančių atliekų ir šiukšlių surinkėjus, vežėjus, apdorotojus savivaldybės turi išrinkti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“.
(4) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs[1], jog komunalinių atliekų tvarkymo (surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla) paslaugų teikimas atitinka ūkinę komercinę veiklą, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 21 dalį. Be kita ko, pažymėjo, kad „įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį atliekų tvarkymo organizavimo teisinį reguliavimą, kad savivaldybės šioje srityje užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę (inter alia kad atliekų tvarkymo rinka nebūtų monopolizuota, nebūtų paneigtas šios rinkos dalyvių lygiateisiškumas), taip pat vartotojų teisių, žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą (inter alia kad būtų užtikrintas atliekų tvarkymo paslaugų prieinamumas, teikimo nepertraukiamumas ir gera kokybė) <...> pavedimas (kaip privalomą užduotį) vykdyti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai buvo galimas tik išskirtiniu atveju – kai kitu (šių paslaugų teikėjų konkurso) būdu būtų neįmanoma užtikrinti atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo.“.
(5) Atsižvelgiant į šiuos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Konkurencijos tarybos vertinimu, tokių paslaugų teikėjai turėtų būti atrenkami organizuojant konkurencingą procedūrą, išskyrus atvejus, kai konkurencingos procedūros būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugų teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. Pastaraisiais atvejais galėtų būti taikomas pavedimas.
(6) Primename, kad Konkurencijos tarybos Komunalinių atliekų tvarkymo rinkos tyrime[2] viena iš Konkurencijos tarybos išvadų buvo, kad „Iš atliktų palyginimų galima pastebėti tendenciją, kad mažiausios paslaugų kainos vyrauja savivaldybėse, kurios taiko konkurencingą procedūrą komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų teikėjams parinkti, tuo tarpu didžiausios paslaugų kainos vyrauja savivaldybėse, kurios šias paslaugas paveda teikti savo kontroliuojamoms įmonėms“. Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos taryba siūlė organizuoti kiek įmanoma atviresnę konkurencingą paslaugų teikėjo (teikėjų) parinkimo procedūrą, pavyzdžiui, atvirą konkursą; sudaryti galimybes tokioje parinkimo procedūroje dalyvauti kiek įmanoma didesniam įmonių skaičiui; greta komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų į konkurso sąlygas neįtraukti kitų paslaugų (žr. (85) pastraipą).
(7) Konkurencingos procedūros taikymo reikalingumą, parenkant paslaugų teikėjus, patvirtina ir Direktyva (ES) 2019/904 (toliau – Direktyva), kurios 8 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „išlaidos turi neviršyti tose dalyse nurodytoms paslaugoms ekonomiškai efektyviai teikti būtinų išlaidų ir jas turi skaidriai tarpusavyje nustatyti atitinkami subjektai“. Jeigu savivaldybės netaikys konkurencingos procedūros ir paslaugų teikimą paves vadovaudamosi vidaus sandorio išimtimi, bus iš esmės neįmanoma užtikrinti, kad teikiant atitinkamas paslaugas ūkio subjektai būtų skatinami veikti efektyviai, o išlaidos būtų nustatomos skaidriai. Nesant konkurencijos dėl atitinkamų paslaugų teikimo, nebus galima įvertinti, kiek išlaidų patirtų efektyviai veikiantis paslaugų teikėjas, nes savivaldybės kontroliuojamas ūkio subjektas, su kuriuo sudaromas vidaus sandoris, nepatiria konkurencinio spaudimo ir todėl neturi paskatų veikti kuo efektyviau. Taigi manome, kad savivaldybėms sudarius sąlygas nagrinėjamu atveju taikyti vidaus sandorio išimtį, galimai nebūtų tinkamai įgyvendinama Direktyva.
(8) Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Konkurencijos komiteto sekretoriato pranešime[3] pažymėta, kad remiantis moksliniais tyrimais, atliekų šalinimo paslaugų teikėjų parinkimas organizuojant konkurencingas procedūras leidžia sumažinti tokių paslaugų teikimo sąnaudas. Tame pačiame pranešime paminėta, kad koncesininko parinkimas šiukšlių surinkimo srityje pasiteisino Jungtinės Karalystės praktikoje.
(9) Atsižvelgiant į išdėstytą, Konkurencijos taryba siūlo Atliekų tvarkymo įstatymo projekto 4 straipsnio nuostatą formuoti taip, kad komunalinių atliekų sraute susidarančių atliekų ir šiukšlių surinkėjus, vežėjus, apdorotojus savivaldybės turi atrinkti konkurencingos procedūros būdu, išskyrus atvejus, kai konkurencingos procedūros būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugų teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. Pastaraisiais atvejais galėtų būti taikomas pavedimas.
Dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus vykdomos veiklos
(10) Papildomai atkreipiame dėmesį į šiuo metu atliekų tvarkymo sistemoje pastebimas problemas, kylančias dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus vykdomos veiklos.
(11) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 44 punktu, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius (toliau – Administratorius) įvardijamas, kaip vienos, kelių ar visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės (savivaldybių) pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (ar) teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas.
(12) Taigi, Atliekų tvarkymo įstatymas numato, kad Administratorius gali ne tik organizuoti atliekų tvarkymo sistemos funkcijas, tokiu būdu vykdydamas viešojo administravimo veiklą, tačiau taip pat ir vykdyti ūkinę veiklą.
(13) Remiantis gaunamais skundais bei viešai prieinama informacija, pastebime, kad kartais dėl Administratoriams suteiktos galimybės vykdyti ūkinę veiklą susidaro ydinga situacija, kai Administratoriai įvairiais būdais siekia ją vykdyti, nors rinkoje paprastai veikia ne vienas ūkio subjektas, galintis teikti minėtas paslaugas. Pavyzdžiui, Administratoriai nustato tokias konkurso sąlygas, kad jų neatitiktų joks rinkos dalyvis, ir neatsiradus nė vienam ūkio subjektui, kuris minėtas sąlygas atitiktų, Administratorius pats imasi vykdyti ūkinę veiklą.
(14) Siekiant užkirsti kelią Administratorius suinteresuotumui neleisti kitiems ūkio subjektams veikti rinkoje ir tokiu būdu mažinti konkurenciją, siūlome svarstyti galimybę Atliekų tvarkymo įstatymo projekte įtvirtinti atitinkamus saugiklius. Pavyzdžiui, galėtų būti numatytas baigtinis sąrašas išimtinių atvejų, kuomet Administratorius galėtų pats vykdyti ūkinę veiklą arba netgi svarstytina galimybė uždrausti Administratoriams teikti atliekų tvarkymo paslaugas, jų veiklą apribojant tik šių paslaugų organizavimu.
Dėl užstato už vienkartines pakuotes sistemos veikimo tobulinimo
(15) Taip pat siūlome tobulinti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias užstato už vienkartines pakuotes sistemos veikimą.
(16) Užstato sistemos veikimas pagrįstas gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga tvarkyti pakuočių atliekas, ją įgyvendinant imant užstatą už savo vienkartines pakuotes ir jį grąžinant pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, ir, atitinkamai, pakuočių pardavėjams nustatyta pareiga – priimti vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą.
(17) Pažymėtina, jog užstato už vienkartines pakuotes sistemos veikimą reguliuojančios nuostatos buvo parengtos ir priimtos preziumuojant, kad Lietuvoje galės veikti daugiau nei vienas užstato sistemos administratorius[4]. Tačiau, Konkurencijos tarybos nuomone, šioje sistemoje veikiančių subjektų santykiai nėra sureguliuoti taip, kad būtų užtikrintas dviejų ar daugiau užstato sistemos administratorių veikimas.
(18) Atsižvelgiant į tai, siūlome svarstyti galimybę papildyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projektą nuostatomis, aiškiau apibrėžiančiomis užstato sistemos dalyvių teises ir pareigas bei jų tarpusavio sąveiką.
(19) Jeigu Jums kiltų su šiame rašte pateiktomis pastabomis susijusių klausimų, maloniai prašome kreiptis žemiau nurodytais kontaktais.
|
Pirmininkas |
Šarūnas Keserauskas
|
Živilė Variakojienė, tel. +370 664 52735, el. p. [email protected]