PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Mieli Lietuvos žmonės, Jūsų Ekscelencijos ir aukštieji svečiai, kolegos parlamentarai, ponios ir ponai! Pradedame iškilmingą Seimo posėdį, skirtą Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos priesaikos priėmimo ceremonijai. (Gongas)

Posėdyje dalyvauja Jo Ekscelencija Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis (Plojimai), Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas (Plojimai), Prezidentas Valdas Adamkus (Plojimai), Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis (Plojimai), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai (Plojimai), Vyriausybės nariai (Plojimai), Seimo nariai (Plojimai), Užsienio valstybių ambasadoriai (Plojimai), Europos Parlamento nariai (Plojimai), Bažnyčios hierarchai (Plojimai), Lietuvos Respublikos ambasadoriai (Plojimai), buvę Seimo Pirmininkai ir kiti garbingi svečiai. (Plojimai)

Kviečiu Jos Ekscelenciją Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę.

M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jos Ekscelencija Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. (Fanfaros)

PIRMININKAS. Kviečiu išrinktąjį Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą.

M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Išrinktasis Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. (Fanfaros)

PIRMININKAS. Jūsų Ekscelencijos, gerbiami susirinkusieji, kviečiu Jo Ekscelenciją Vilniaus arkivyskupą metropolitą Gintarą Grušą invokacijos.

Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo invokacija

G. GRUŠAS. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos dieną, atsiliepdami į šventojo Pauliaus raginimą, melskimės už visus žmones ir visus valdovus, kad galėtume tyliai, ramiai gyventi visokeriopą maldingą ir gerbtiną gyvenimą.

Prieš 29-erius metus Gitanas Nausėda visam gyvenimui davė kitą priesaiką. Jis savo mylimai moteriai prisiekė visada būti ištikimas, visą gyvenimą ją mylėti ir gerbti. Tuomet jis baigė priesaiką žodžiais: „Tepadeda man Dievas.“ Kaip ištikimybė santuokos priesaikai lydėjo jo šeimos gyvenimo žingsnius, jo augimą, taip šiandien duodama priesaika telydi ir testiprina naujojo Prezidento ir jį išrinkusios tautos santykį. Tauta, išreiškusi savo valią demokratiniuose rinkimuose, šiandien išgirs išrinktojo Prezidento priesaikos žodžius. Jis prisieks būti ištikimas, sąžiningas ir teisingas, prisieks gerbti savo Tautą, ją saugoti ir tarnauti jos naudai. Šiandien Prezidentas savo gyvenimą paaukoja jį išrinkusiai Tautai.

Lygiai kaip šeimos gyvenime neužtenka tik žmogiškų pastangų, bet reikia ir Dievo artumo bei palaimos, taip ir vadovaujant valstybei reikia Viešpaties pagalbos. Todėl šiandien Dievo prašome apdovanoti naująjį Prezidentą reikalingomis malonėmis ir gausiomis Šventosios Dvasios dovanomis, kad jis įvykdytų savo pareigą Lietuvos žmonėms. Meldžiame gausių išminties, tvirtumo, pažinimo, supratimo, žinojimo, susilaikymo ir Dievo baimės dovanų. Meldžiame dovanų, kurios padėtų visus sprendimus priimti tiesos dvasios šviesoje ir siekti visiems teisingumo. Dievo tvirtumo dvasia telydi vykdant vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pareigas, kad būtų užtikrinta taika ir laisvė visiems Lietuvos gyventojams.

Viešpats moko: „Mylėkite vienas kitą, kaip aš jus mylėjau.“ Šis Viešpaties meilės pavyzdys telydi ir testiprina kiekvieną Prezidento tarnystės žingsnį. Prieš metus Lietuvos vyskupai paaukojo Lietuvą nekaltajai Marijos, Lietuvos globėjos, širdžiai, todėl šiandien prašome jos globos naujajam Prezidentui, kad per jo tarnystę Lietuvos vaikai ir jaunimas, sutuoktiniai ir jų šeimos, dirbantys ir bedarbiai, pensininkai, ligoniai ir sveikieji jaustų rūpestį bei globą.

Telaimina mus ir mūsų šalį visagalis Dievas, kuris gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.

PIRMININKAS. Dėkojame Jo Ekscelencijai Vilniaus arkivyskupui metropolitui Gintarui Grušui.

Kviečiu kalbėti Jos Ekscelenciją Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę. (Plojimai)

Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba

D. GRYBAUSKAITĖ. Gerbiamieji, gerbiamas išrinktasis Prezidente, už minutės, labai tikiuosi, viskas bus jau kitaip. Noriu pasidžiaugti, kad mūsų valstybė sugeba demokratiškai, oriai, rinkti savo vadovus, kad juos gerbia, žmonės sudeda lūkesčius, pasitikėjimą ir kad tai vyksta taikingai ir džiaugsmingai.

Tai reiškia, kad naująjį Prezidentą užgula didžiulė atsakomybės našta, ir Konstitucija bus vienintelis kelrodis, ir, aišku, žmonių valia, bet vienintelis kelrodis, kuris turės rodyti kelią bet kokioje situacijoje. Ir ta našta yra ne tik dėl mūsų valstybės saugumo ir žmonių gerovės, tai – taip pat ir dėl Konstitucijos apsaugos nuo pasikėsinimo į ją. Daug pareigų.

Tašėje vežiodavausi į užsienį kai kuriuos dokumentus, kurie saugumo situacijai pasikeitus turėjo būti man po ranka. Tą turės daryti ir naujasis, nes kiekvieną minutę, kur bebūtume – namuose ar užsienyje, esame ir būsime Prezidentai, kurie atsako už valstybės ir mūsų žmonių saugumą išorinės agresijos atveju ar vidinio nesusipratimo ar sudėtingos problemos atveju. Bet tai yra tos rizikos ir ta atsakomybės našta, apie kurią nekalbame ir nekalbėjome niekada. Ji tiesiog lydės Prezidentą kiekvieną minutę, lydės jo šeimą, nes šeimai teks prisiimti tą pačią atsakomybę 24 valandas ir 7 dienas per savaitę. Išeiginių nebus, atostogų nebus. Tai yra įpareigojimas ir pareiga mūsų žmonėms už mūsų valstybę, už mūsų ateitį.

Todėl galiu tik palinkėti kantrybės, stiprybės ir žmonių palaikymo, nes žmones rinko. Mes – Prezidentai – atskaitingi tik mūsų žmonėms ir Konstitucijai. Todėl labai linkiu visiems padėti, padėti vadovauti šaliai, nes tai ne vieno žmogaus atsakomybė, tai visų, visų žmonių, kurie rinko šį Prezidentą, todėl visų žmonių bus pareiga padėti šitam Prezidentui dirbti.

Aš tikrai labai džiaugiuosi, kad galėjome taip išsirinkti, taip džiaugtis, tokia permaina ir kad Lietuva išties įėjo į laikotarpį, kada galime sakyti, kad tai brandžios demokratijos valstybė, kurioje mūsų Lietuvos žmonės išreiškė savo norus, savo lūkesčius ir jų, tik jų dėka išsirenkami valstybių vadovai. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ). Dėkojame Jos Ekscelencijai Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei ir kviečiame tarti žodį Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį. (Plojimai)

Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio kalba

V. PRANCKIETIS. Esame svarbaus Lietuvos istorijos įvykio liudininkai. Istorinėje Kovo 11-osios akto salėje pasitinkame keturis mūsų atsikūrusios valstybės vadovus. Dėkojame jiems už darbą ir jėgas, atiduotas šalies labui.

Jūsų Ekscelencija Prezidente Dalia Grybauskaite, prieš dešimt metų prisiekėte būti visiems lygi ir teisinga. Jūs prisiėmėte atsakomybę sąžiningai atstovauti mūsų šaliai ir užtikrinti teisės viršenybę. Savo priesaiką tesėjote tvirtai. Jūsų indėlis į Lietuvos politinę ir pilietinę raidą yra neabejotinas.

Jūsų kadencijų metu Lietuvai teko nemažai iššūkių. Jūsų lyderystė ir ryžtas lėmė tai, kad šiandien mūsų Tėvynė yra saugesnė, plačiai žinoma ir girdima. Lietuva turi ryškius kontūrus ir net sunkmečiu išliko valstybe, keliančia sau drąsius tikslus ir turinčia ambicijų. Viduje tai buvo finansų krizės suvaldymas, prisijungimas prie euro zonos, įsipareigojimo šalies gynybai skirti 2 % bendrojo vidaus produkto įgyvendinimas. Užsienio politikoje – darbas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, Europos Sąjungos Rytų partnerystę iš esmės pakeitęs Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, lyderystė Baltijos valstybėms palaikant santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir mūsų šalies narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.

Tai yra tik keli akcentai, kurie jau tapo kertiniai moderniai Lietuvai. Šalia jų būtų galima išskirti ir tai, kad pirmą kartą Lietuvos politikė, šalies vadovė buvo įvertinta politikos „Oskaru“ – Karolio Didžiojo apdovanojimu. Tuo didžiavomės visi.

Šie ir daugelis kitų Lietuvos laimėjimų, tikiu, atras vietą Valstybės pažinimo centre, o socialinė iniciatyva „Už saugią Lietuvą“ bus tęsiama kaip jautrioms visuomenės grupėms daug dovanojantis projektas.

Jūsų vadovavimo laikotarpiu mūsų šalis tapo labiau pasitikinti savimi. Drąsi ir aiški pozicija užsienio politikoje, nuoseklus gynybos sistemos formavimas, energetinis savarankiškumas, stabili ekonomika, pasitikėjimas teisėsaugos sistema Prezidento institucijai tapo strateginiais prioritetais. Šios gairės yra kelias, kuriuo žengsime į naująjį Lietuvos etapą.

Gerbiamoji Prezidente, savo ir Seimo vardu dėkoju jums už vertybinį stabilumą, už stiprybę įgyvendinant skaidraus teisingumo viziją, už tvirtą patriotiškumą.

Dėkoju jums ir linkiu sėkmės ateities veikloje. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Konstitucinio Teismo pirmininke Dainiau Žalimai, prašome paaiškinti Respublikos Prezidento priesaikos priėmimo tvarką ir priimti priesaiką.

Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos priesaikos priėmimas

D. ŽALIMAS. Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite, išrinktasis Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ponios ir ponai, paaiškinsiu Lietuvos Respublikos Prezidento priesaikos priėmimo tvarką.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją išrinktasis Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti po to, kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams – Seimo nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.

Pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą Respublikos Prezidentas prisiekia Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose Seimo posėdyje. Išrinktasis Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, jūs prisieksite stovėdamas prieš mane, priesaiką priimantį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininką. Priesaikos tekstą skaitysite padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Kai baigsite skaityti priesaiką, pasirašysite Respublikos Prezidento priesaikos aktą.

Priesaikos tekstas yra netaisomas ir nekeičiamas. Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme nustatyta, kad šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas prisiekti Seimo posėdyje, pasirašyti priesaikos aktą arba pasirašymas su išlygomis, reiškia, kad Respublikos Prezidentas neprisiekė, todėl negali eiti savo pareigų.

Jums pasirašius Respublikos Prezidento priesaikos aktą, šį aktą pasirašysiu aš. Man pasirašius priesaikos aktą, bus giedamas valstybės himnas. Atlikus valstybės himną priesaikos aktą perduosiu Seimo Pirmininkui saugoti Seime. Taip bus baigta Respublikos Prezidento priesaikos Tautai priėmimo ceremonija. Priimant Respublikos Prezidento priesaiką, Seimo posėdžių salėje visi stovės.

Išrinktasis Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, kviečiu jus prisiekti Lietuvos Tautai.

G. NAUSĖDA. Aš, Gitanas Nausėda, prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą; prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Tepadeda man Dievas!

(Plojimai)

D. ŽALIMAS. 2019 m. liepos 12 d. iškilmingame Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje duota Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos priesaika yra priimta.

Giedamas Lietuvos valstybės himnas

(Plojimai)

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, Respublikos Prezidento priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas. Kiekvienas jo žodis kyla iš Konstitucijos, įpareigoja jus vadovautis tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, būti ištikimam Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingam.

Respublikos Prezidento priesaikoje atsispindi pagrindinės vertybės, kurias Tauta sieja su Respublikos Prezidentu. Ši priesaika skiriasi nuo kitų svarbiausių valstybės pareigūnų priesaikų, nes tik Respublikos Prezidentas pagal Konstituciją prisiekia ypatingam subjektui, kuriam priklauso suverenitetas, – Tautai. Respublikos Prezidento priesaikos aktas yra konstituciškai reikšmingas ir dėl to, kad valstybės vadovas, duodamas priesaiką Tautai, viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti tik taip, kaip jį įpareigoja ši priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis šios priesaikos nesulaužyti.

Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, linkiu sėkmingai darbuotis stiprinant Lietuvos valstybę kaip Konstitucijoje įtvirtintą bendrą visos visuomenės gėrį – vieningą, stiprią, šiuolaikišką, žmogaus teises ir teisės viršenybę gerbiančią, vakarietiškos geopolitinės orientacijos, gerovės Lietuvą. Puoselėkite mūsų šalies autoritetą tarptautinėje bendruomenėje, sąžiningai tarnaukite Tėvynei, pliuralistinei demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei. Ištvermės ir sėkmės jums einant atsakingas bei garbingas valstybės vadovo pareigas.

Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos priesaikos priėmimo ceremonija baigta. Skelbiu, kad pagal Konstitucijos 82 straipsnį nuo šio momento Gitanas Nausėda įgyja visas valstybės vadovo galias ir pradeda eiti Respublikos Prezidento pareigas. (Plojimai)

Gerbiamas Seimo Pirmininke, perduodu jums Respublikos Prezidento priesaikos aktą saugoti Lietuvos Respublikos Seime.

PIRMININKĖ. Dėkojame Konstitucinio Teismo pirmininkui Dainiui Žalimui. Prašome atsisėsti.

Kviečiame tarti sveikinimo žodį Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį.

Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio sveikinimo žodis

V. PRANCKIETIS. Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, tapote aštuntuoju Prezidentu, išrinktu laisvoje ir demokratiškoje Lietuvoje. Sveikiname! Didelis žmonių palaikymas reiškia jų viltis, kad šalyje bus ugdoma ir puoselėjama gerovė, sutarimas ir pagarba.

Tikiu, kad jūsų skvarbus analitinis žvilgsnis padės įtvirtinti prezidentinio atstovavimo principus strateginiais šalies klausimais.

Konstitucinė pareiga spręsti pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdyti užsienio politiką tebūna reikšminga jūsų darbotvarkėje. Šiandien Lietuva yra atpažįstama pasaulyje, mūsų balsas tarptautinėse organizacijose yra girdimas, suprantamas ir laukiamas.

Nuoširdžiai gerbiu jūsų sprendimą pirmojo užsienio vizito pasirinkti istorinę ir strateginę kaimynę – Lenkijos Respubliką. Išlaikyti partnerystės santykių kursą su šia valstybe yra svarbu ne tik mums, Lietuvai, bet ir visam regionui. Esame šio geopolitinės padėties dalimi.

Stipri mūsų krašto apsauga tapo valstybės prestižo ir aukšto Lietuvos žmonių sąmoningumo ženklu. Tikiu, kad šiandien, kai sutarimas tarp partijų jau yra rastas, negalime nurimti dėl aukštesnių nacionalinio saugumo politikos tikslų – siekime daugiau.

Neabejoju, kad laukia intensyvus darbas, pareikalausiantis daug jūsų ir jūsų komandos pastangų. Tebūnie Prezidento rūmai atviri, tegul iš jų sklinda demokratiškos vienybės nuotaikos.

Gerbiamasis Prezidente, linkiu jums siekti darnos ir gerovės šalyje. Linkiu jums sėkmės atstovaujant mūsų šaliai. Tegul jūsų veiksmai ir sprendimai padeda užtikrinti Lietuvos žmonių pasitikėjimą ir ramybę.

Tikiu, kad prasideda naujas valstybės etapas, ir linkiu stiprybės!

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymu, kuriame atkurta 1930 metų Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo nuostata, Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 11 d. dekretu Respublikos Prezidentui, pradedančiam eiti valstybės vadovo pareigas, įteikiamas aukščiausiasis Lietuvos valstybės apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Kviečiame sveikinimo žodį tarti Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį.

Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio sveikinimo žodis

S. SKVERNELIS. Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, gerbiamieji Seimo Pirmininke, Konstitucinio Teismo pirmininke, Ekscelencija Prezidente Dalia Grybauskaite, Prezidente Valdai Adamkau, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininke profesoriau Vytautai Landsbergi, Seimo, Vyriausybės nariai, užsienio valstybių ambasadoriai, Ekscelencija Vilniaus arkivyskupe metropolitai Gintarai Grušai, ponai ir ponios.

Pirmiausia noriu pasveikinti Lietuvos Respublikos Prezidentą ir palinkėti jam visokeriopos sėkmės įgyvendinant visai valstybei ir jos piliečiams svarbius tikslus, bendru ir sutelktu mūsų visų darbu kuriant gerovės valstybę. Ne visi šalies ir jos žmonių gerovei būtini sprendimai būna lengvi, todėl linkiu atkaklumo, stiprybės ir išminties.

Prasidedančiame naujame etape neabejotinai bus labai svarbus artimųjų ir šeimos palaikymas, todėl leiskite nuoširdžiai palinkėti kantrybės, supratimo ir besąlygiško palaikymo Prezidento artimiausiems žmonėms.

Taip pat šiandien sveikinu visus Lietuvos žmones su naujo Lietuvos politinės raidos etapo pradžia. Linkiu, kad šis etapas būtų kupinas dialogo, atvirumo, bendradarbiavimo, tikros demokratijos, kuri jungia ir vienija, o ne skiria ir skaldo. Sveikinu visus kolegas politikus ir visiems mums, čia esantiems, noriu palinkėti nepamiršti, kodėl mes esame čia ir kokia yra mūsų tikroji misija. Tai bendri sprendimai mūsų piliečių ir Tėvynės labui, sprendimai, kuriuos rengiant vienodai aktyviai ir konstruktyviai dalyvauja visos politinės jėgos, nesvarbu, ar jos yra valdžioje, ar kovoja dėl jos. Tik įsiklausydami, susitelkdami ir bendrai dirbdami galime prisidėti prie visų be išimties visuomenės grupių gyvenimo.

Pabaigoje keli žodžiai apie vertybes. Mes dažnai apie jas kalbame, diskutuojame, kuo vienos politinės jėgos vertybės skiriasi nuo kitos. Linkiu, kad pagrindinė vertybė – sąžiningas ir nuoširdus darbas visuomenės ir Tėvynės labui – būtų visas valdžias: Seimą, Prezidentą ir Vyriausybę, jungiantis vardiklis.

Šiandien Lietuva atverčia naują puslapį. Visi turime pagalvoti, kas jame bus parašyta. Tvirtai tikiu, kad tai bus konkretūs darbai, kurių naudą ilgai jaus Lietuvos žmonės. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame Ministrui Pirmininkui. Maloniai kviečiu Jo Ekscelenciją Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą.

Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba

G. NAUSĖDA. Brangūs Lietuvos žmonės, Jūsų Ekscelencijos Prezidentai Dalia Grybauskaite, Valdai Adamkau, Vytautai Landsbergi, pone Seimo Pirmininke Viktorai Pranckieti, gerbiami Seimo nariai, gerbiami svečiai! Šiandien priimdamas Lietuvos žmonių man suteiktus įgaliojimus pirmiausia norėčiau padėkoti Lietuvos vadovams, garbingai ir išmintingai vadovavusiems valstybei sudėtingais jai periodais.

Semdamiesi jėgų iš Tautos istorijos ir didžiavyrių, nuo Karaliaus Mindaugo iki Nepriklausomybės Akto signatarų, nuo pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių iki partizanų, tremtinių ir sovietmečio disidentų, nuo pamatų sukūrėme valstybę, tapusią Europos Sąjungos šalių šeimos nare ir patikima Šiaurės Atlanto aljanso partnere. Sukūrėme valstybę, kuri šiandien gyvena turbūt sėkmingiausią ir ekonomiškai turtingiausią laikmetį šalies istorijoje.

Tačiau kodėl tada daugelio mūsų neapleidžia jausmas, kad nuolat verždamiesi pirmyn pamiršome kažką svarbaus; kodėl statistika ir žmonių savijauta žengia skyriumi; kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą?

Prezidento priesaikos žodžiai, kuriuos ką tik ištariau, – tai ne tik įstatymuose numatytas tekstas. Tai mano asmeninis įsipareigojimas Tautai ir Tėvynei. Prisiekiau saugoti Lietuvos žemių vientisumą, bet Lietuva šiandien yra kur kas daugiau nei nuostabus žemės lopinėlis prie Baltijos. Lietuva – tai pirmiausia jos žmonės čia, Vilniuje, ir mano gimtojoje Klaipėdoje, Skuode ir Piterbore, Kaune ir Bergene, Rietave ir Alikantėje. Nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. Ji yra viena – mūsų visų. Nėra Lietuvos lietuvių ir užsienio lietuvių – visi mes esame viena tauta.

Lietuvos vientisumas neatsiejamas nuo mūsų visuomenės vienybės. Tik vieningi būsime stiprūs, tik kartu sutelkę jėgas, veikdami kryptingai ir bendrai būsime valstybė, kuri gyvena gerai ir kurioje gyventi gera. Susiskaldymas, pyktis, nuolatinė priešprieša, konfliktai – visa tai atima brangų laiką, kurį galėtume ir privalėtume skirti Lietuvai kurti ir stiprinti, bei pakerta pasitikėjimą valstybe. Nežabotas konkuravimas skaldo mus į priešų stovyklas ir veda į akligatvį, kuriame neįmanoma susitarti nei dėl strateginių šalies tikslų, nei dėl priemonių jiems įgyvendinti.

Prezidento, vienintelio Tautos visuotinai rinkto valstybės vadovo, pareiga – kurti darbingą terpę racionaliam visų politinių jėgų bendradarbiavimui, subalansuoti jų veiklą valstybei reikalinga ir efektyvia linkme. Mes, Lietuva, ne kartą parodėme, kad gebame pamiršti visus prieštaravimus ir susivienyti svarbiausiais istorijos momentais. Taip buvo Sąjūdžio laikais, 1991 metų sausį, taip buvo 2003 metais, kai balsavome dėl narystės Europos Sąjungoje, taip buvo, kai prisiekėme ir pasiekėme nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos. Šiandien mes privalome dar kartą susivienyti, nes sprendimai, kuriuos priimsime dabar, lems valstybės ateitį artimiausius 30 metų.

Nacionaliniai susitarimai dėl švietimo, socialinės atskirties mažinimo, regionų politikos, valstybės prioriteto tiek finansavimo, tiek požiūrio prasme suteikimas kultūrai yra tos sritys, dėl kurių imsiuosi asmeninės iniciatyvos ir telksiu visas politines jėgas, nevyriausybines organizacijas, piliečių judėjimus, sąžiningus ir profesionalius bei atsakingus žmones bendram tikslui.

Prisiekiau būti lygiai teisingas visiems. Tai reiškia, kad būsiu aktyviai veikiantis Prezidentas ir atsakingai išnaudosiu visas Konstitucijos man suteikiamas galias ir Tautos palaikymą. Žmonių viltys, išsakytos per Prezidento rinkimus, parodė, kad Prezidento institucija pelno didžiausią piliečių pasitikėjimą. Prezidentas – tai žmonių atstovas, turintis tiesioginį Tautos mandatą, todėl savo pareigą suprantu kaip įsipareigojimą ir įpareigojimą ryžtingai ginti ir atstovauti visų piliečių interesams. Teisingumo jausmo trūkumas greta ekonominių paskatų yra viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių Lietuvos žmonės vis dar ryžtasi palikti savo šalį. Prezidentas privalo užtikrinti, kad įstatymų viršenybė galiotų kiekvienam, kad teisėsaugos sistema būtų apsaugota nuo politikų įtakos, kad teisingumą vykdytų profesionalūs ir nepriekaištingos reputacijos žmonės, kad iš kiekvieno valstybės pareigūno būtų reikalaujama asmeninės atsakomybės. Manau, kad tai pasiekti galima principingumu ir atvirumu, todėl stiprinsiu ir plėsiu pilietinės visuomenės galimybes tiesiogiai dalyvauti sprendžiant svarbiausius Lietuvos valstybės gyvenimo klausimus.

Šiandien prisiekiau tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Gerovė nėra vien iliuzija ar tiesiog gražus žodis. Tai kiekvieno iš mūsų teisė, o visiems kartu, tai yra valstybei, ir pareiga. Turime suprasti – gerovės valstybės nebus, jei kiekvienas rūpinsimės tik savimi, jei didės socialinė atskirtis, o žmonės jausis svetimi savo šalyje.

Todėl iškeldami gerovės valstybės idėją išskyrėme penkis esminius šalies rodiklius.

Pirmasis – pajamų nelygybės mažinimas. Šiandien pajamų atotrūkis tarp 20 % labiausiai pasiturinčiai gyvenančių žmonių ir 20 % labiausiai stokojančių sudaro daugiau nei septynis kartus. Europos Sąjungoje šis rodiklis yra penki kartai, todėl per artimiausius penkerius metus privalome link jo artėti.

Antrasis rodiklis – biudžeto mokestinių pajamų didinimas nuo šiandieninių 30 % iki 35 % bendrojo vidaus produkto. Tai nei daug, nei mažai – per 2 mlrd. eurų papildomų lėšų, kurias galėtume skirti sveikatos apsaugai, socialinei rūpybai, kultūrai, viešosioms paslaugoms ir atlyginimams.

Trečiasis – regioninės atskirties mažinimas.

Ketvirtasis – efektyvus Europos Sąjungos lėšų panaudojimas.

Penktasis ir, žvelgiant į ateitį, manau, pats svarbiausias rodiklis yra švietimo kokybės pažanga. Mes privalome baigti niekaip nesibaigiančias švietimo reformas, pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo pokyčių, kuris nebus peržiūrimas keičiantis valdžiai, ir investuoti lėšas ir laiką į savo vaikų išsilavinimą, nes tai – pati prasmingiausia investicija.

Būtent šie gerovės valstybės rodikliai man bus Vyriausybės ir visų politinių jėgų bendro darbo vertinimo kriterijai.

Skirdamas ministrus, pasirašydamas įstatymus, kritikuodamas ir girdamas jų veiklą, vertinsiu pagal tai, kiek institucijos ir pareigūnai tarnauja Lietuvos žmonių gerovei.

Šiandien prisiekiau visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę. Turime visada atsiminti – laisvės ir nepriklausomybės niekas nedovanoja, ją reikia išsikovoti ir nuolat ginti.

Lietuva niekada nebuvo daugiausia karių ar ginklų turinčia valstybe. Visos didžiausios mūsų tautos pergalės iškovotos dėl žmonių ryžto, pasiaukojimo ir išmintingos politikos, leidusios telkti sąjungininkus. Todėl vykdydama užsienio politiką Lietuvos Respublika bus patikima partnerė, kuri turi vertybinį stuburą, paremtą visuotinai priimtomis tarptautinėmis teisės normomis.

Mūsų strateginis kursas privalo išlikti tvirtas ir nuoseklus: dar gilesnė euroatlantinė integracija ir glaudūs santykiai tiek su Europos Sąjunga, tiek su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Turime plėtoti ir vystyti dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis Lenkija, Latvija, Estija, kartu siekti energetinės nepriklausomybės ir ginti savo interesus Europos Sąjungoje ir NATO. Privalome stiprinti saugumą išlaikydami krašto apsaugos sistemos finansavimo įsipareigojimus, investuodami į gynybinius pajėgumus, didindami reguliarios kariuomenės pajėgas ir plėsdami aktyvų rezervą ir piliečių, pasiruošusių ginti valstybę, skaičių.

Brangūs Lietuvos žmonės, priesaika, kurią šiandien daviau Tautai ir valstybei, yra užrašyta Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, tačiau ją ištarti galėtume kiekvienas iš mūsų. Būti ištikimam Lietuvai, saugoti ją, stiprinti nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei, sąžiningai eiti savo pareigas – tai juk kiekvieno Lietuvos sūnaus ir dukros priesaika savo šaliai. Vykdykime ją kartu vardan tos Lietuvos ir tepadeda mums Dievas. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame Jo Ekscelencijai Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai.

M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas. (Plojimai)

PIRMININKAS. Iškilmingą Seimo posėdį, skirtą Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos priesaikos priėmimo ceremonijai, skelbiu baigtą. (Gongas, plojimai)