LIETUVOS
RESPUBLIKOS SEIMO
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
paGRINDINIO KOMITETO
I
Š V A D a
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS
ĮSTATYMO NR. VIII-723 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-751
2021 m. rugpjūčio 10 d.
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Vytautas
Bakas, Jonas Jarutis, Dainius Kreivys, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis,
Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė, Komiteto
biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjas Mantas Lapinskas, padėjėjas Justas
Gaidys. Kviestieji asmenys: krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Krašto
apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Lietuvos
kariuomenės vado padėjėjas plk. Žilvinas Gaubys ir Lietuvos kariuomenės Teisės departamento
direktorius plk. ltn. Darius Senikas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti
|
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys nuomonę
|
str.
|
str. d.
|
p.
|
1.
|
Lietuvos
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-08-09
|
1
|
|
|
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams,
teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame
šias pastabas:
1. Atsižvelgiant
į tai, kad ekstremalioji situacija – tai padėtis, susidariusi ne dėl įvykio,
o būtent dėl tam tikrus kriterijus atitinkančio ekstremaliojo įvykio,
projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies punkte prieš žodį „įvykio“
įrašytinas žodis „ekstremaliojo“.
|
Pritarti
|
|
2.
|
Lietuvos
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-08-09
|
2
|
|
|
2. Įstatymo
projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti,
kad kariniai vienetai gali būti pasitelkiami teikiant pagalbą valstybės ir
savivaldybių institucijoms ,,ekstremalių situacijų atvejais, kai įvykio
mastas sparčiai didėja ir kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės
rimčiai, yra būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos
tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo
saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų
būtiniausias veiklos sąlygas“.
Pažymėtina, kad formuluotė „kai būtina atkurti policijos, Valstybės
sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas“ suponuoja, kad kariniai vienetai ar
kariai būtų pasitelkiami būtent šių valstybės institucijų veiklos sąlygoms
atkurti, t.y. užtikrinti labiau kažkokio infrastruktūrinio (atstatomojo)
logistinio ar organizacinio pobūdžio pagalbą, kas sudarytų sąlygas toms
valstybės institucijoms vykdyti savo funkcijas. Tačiau sistemiškai vertinant
kitas teikiamo projekto nuostatas bei atsižvelgiant į projekto aiškinamąjį
raštą, yra aišku, kad kariai šiuo atveju betarpiškai padėtų minėtoms
valstybės institucijoms vykdyti tiesiogines jų funkcijas jiems nepavaldžių
asmenų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti
aiškiai nustatyta, kad kariniai vienetai pasitelkiami būtent minėtų civilinės
saugos institucijų atliekamoms viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo
užtikrinimo funkcijoms įgyvendinti.
Iš siūlomo reguliavimo taip pat neaišku, koks būtų keičiamo įstatymo
nuostatų santykis su kitų įstatymų, ypač Lietuvos Respublikos valstybės
sienos ir jos apsaugos įstatymo, nuostatomis. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui,
pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, tik
valstybės sienos apsaugos tarnybos
pareigūnas turi teisę duoti fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus
vykdyti reikalavimus ir nurodymus.
|
Pritarti
iš dalies
|
Siūloma suderinti
formuluotę su Karinės jėgos naudojimo statuto projekto 13 straipsnyje
vartojama formuluote.
|
3.
|
Lietuvos
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-08-09
|
|
|
|
3. Projektu
keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „kariniai vienetai
gali būti pasiųsti padėti civilinės saugos sistemos pajėgoms krašto apsaugos
ministro įsakymu, gavę Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko
arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra ekstremalios situacijos židinys,
administracijos direktoriaus rašytinį prašymą“. Ši nuostata tikslintina dėl
kelių priežasčių. Pirma, manytina, kad kompetentingos institucijos prašymas
dėl karinių vienetų pasitelkimo turi būti teikiamas ne patiems kariniams
vienetams (kaip suponuoja minėta nuostata), o būtent krašto apsaugos
ministrui. Antra, manome, kad turi būti gautas būtent Vyriausybės ekstremalių
situacijų komisijos, o ne jos pirmininko prašymas, nes visus kompetencijai
priklausančius sprendimus priima pati komisija, o komisijos pirmininkas tik
atstovauja komisijai – pasirašo sprendimus, raštus ir t.t.).
|
Pritarti
|
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų
pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti
|
Pastabos
|
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys nuomonę
|
str.
|
str. d.
|
p.
|
1.
|
Valdas Rakutis
|
1
|
|
|
|
Argumentai:
Lietuvos
kariuomenė kuriama ir rengiama Lietuvos valstybės gynybai, pagrindinis jos
uždavinys karo metu ginklu ginti Lietuvos valstybę. Lietuvos kariuomenė turi
būti parengta gynybos veiksmams tiek laipsniškai eskaluojamo ginkluoto
užpuolimo atveju, tiek netikėto ir staigaus ginkluoto užpuolimo atveju.
Siekiant šio tikslo vykdomas nuolatinis karių kovinis rengimas, užtikrinama
reikiama karinių vienetų parengtis reaguoti į grėsmes.
Karių ir karinių
vienetų pasitelkimas į pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybės
institucijoms, sąlygoja, kad pasitelktiems kariams nevykdomas kovinis
rengimas, ilgėja laikas, reikalingas kariniam vienetui pasirengti vykdyti
gynybos veiksmus. Nenustačius konkretaus karių skaičiaus, kurie galėtų būti
pasitelkti į pagalbą, gali kilti grėsmė kariuomenės gebėjimui vykdyti
pagrindinę jos užduotį karo metu - ginklu ginti Lietuvos valstybę. Todėl
būtina numatyti maksimalų karių skaičių, kurį būtų galima pasitelkti pagalbos
teikimui.
Pasiūlymas:
Papildyti 18
straipsnį 121 dalimi:
„121. Bendras profesinės karo tarnybos karių ir
savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, pasiųstų vienu metu padėti
kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms šio straipsnio 1 dalyje
numatytais atvejais, skaičius negali būti didesnis nei 20 procentų Lietuvos
kariuomenės profesinės karo tarnybos karių ir savanoriškos nenuolatinės karo
tarnybos karių skaičiaus.“
|
Nepritarti
|
|
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti
pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam projektui.
8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Kasčiūnas.
Komiteto pirmininkas Laurynas
Kasčiūnas
Komiteto biuro vedėjas
Evaldas Sinkevičius