LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

 

paGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D a

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-751

 

2021 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Jonas Jarutis, Dainius Kreivys, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė, Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjas Mantas Lapinskas, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas plk. Žilvinas Gaubys ir Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius plk. ltn. Darius Senikas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

Komiteto  nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-08-09

1

 

 

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1.         Atsižvelgiant į tai, kad ekstremalioji situacija – tai padėtis, susidariusi ne dėl įvykio, o būtent dėl tam tikrus kriterijus atitinkančio ekstremaliojo įvykio, projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies punkte prieš žodį „įvykio“ įrašytinas žodis „ekstremaliojo“.

Pritarti

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-08-09

2

 

 

2.         Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad kariniai vienetai gali būti pasitelkiami teikiant pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms ,,ekstremalių situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja ir kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas“.

Pažymėtina, kad formuluotė „kai būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas“ suponuoja, kad kariniai vienetai ar kariai būtų pasitelkiami būtent šių valstybės institucijų veiklos sąlygoms atkurti, t.y. užtikrinti labiau kažkokio infrastruktūrinio (atstatomojo) logistinio ar organizacinio pobūdžio pagalbą, kas sudarytų sąlygas toms valstybės institucijoms vykdyti savo funkcijas. Tačiau sistemiškai vertinant kitas teikiamo projekto nuostatas bei atsižvelgiant į projekto aiškinamąjį raštą, yra aišku, kad kariai šiuo atveju betarpiškai padėtų minėtoms valstybės institucijoms vykdyti tiesiogines jų funkcijas jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti aiškiai nustatyta, kad kariniai vienetai pasitelkiami būtent minėtų civilinės saugos institucijų atliekamoms viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo funkcijoms įgyvendinti.

Iš siūlomo reguliavimo taip pat neaišku, koks būtų keičiamo įstatymo nuostatų santykis su kitų įstatymų, ypač Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo, nuostatomis. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, tik valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas turi teisę duoti fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus vykdyti reikalavimus ir nurodymus.

Pritarti iš dalies

Siūloma suderinti formuluotę su Karinės jėgos naudojimo statuto projekto 13 straipsnyje vartojama formuluote.

3.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-08-09

 

 

 

3.         Projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „kariniai vienetai gali būti pasiųsti padėti civilinės saugos sistemos pajėgoms krašto apsaugos ministro įsakymu, gavę Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra ekstremalios situacijos židinys, administracijos direktoriaus rašytinį prašymą“. Ši nuostata tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, manytina, kad kompetentingos institucijos prašymas dėl karinių vienetų pasitelkimo turi būti teikiamas ne patiems kariniams vienetams (kaip suponuoja minėta nuostata), o būtent krašto apsaugos ministrui. Antra, manome, kad turi būti gautas būtent Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos, o ne jos pirmininko prašymas, nes visus kompetencijai priklausančius sprendimus priima pati komisija, o komisijos pirmininkas tik atstovauja komisijai – pasirašo sprendimus, raštus ir t.t.).

Pritarti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Valdas Rakutis

1

 

 

 

Argumentai:

Lietuvos kariuomenė kuriama ir rengiama Lietuvos valstybės gynybai, pagrindinis jos uždavinys karo metu ginklu ginti Lietuvos valstybę. Lietuvos kariuomenė turi būti parengta gynybos veiksmams tiek laipsniškai eskaluojamo ginkluoto užpuolimo atveju, tiek netikėto ir staigaus ginkluoto užpuolimo atveju. Siekiant šio tikslo vykdomas nuolatinis karių kovinis rengimas, užtikrinama reikiama karinių vienetų parengtis reaguoti į grėsmes.

Karių ir karinių vienetų pasitelkimas į pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybės institucijoms, sąlygoja, kad pasitelktiems kariams nevykdomas kovinis rengimas, ilgėja laikas, reikalingas kariniam vienetui pasirengti vykdyti gynybos veiksmus. Nenustačius konkretaus karių skaičiaus, kurie galėtų būti pasitelkti į pagalbą, gali kilti grėsmė  kariuomenės gebėjimui vykdyti pagrindinę jos užduotį karo metu - ginklu ginti Lietuvos valstybę. Todėl būtina numatyti maksimalų karių skaičių, kurį būtų galima pasitelkti pagalbos teikimui.

Pasiūlymas:

Papildyti 18 straipsnį 121 dalimi:

121. Bendras profesinės karo tarnybos karių ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, pasiųstų vienu metu padėti kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, skaičius negali būti didesnis nei 20 procentų Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos karių ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių skaičiaus.

Nepritarti

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:  siūlyti pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam projektui.

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

 

9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Kasčiūnas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                              Laurynas Kasčiūnas

 

 

 

Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius