LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 68
STENOGRAMA
2017 m. gegužės 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 51 Seimo narys.
15.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-717 (pateikimas)
Popietinės darbotvarkės 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-717. Pateikimas. Pranešėja – J. Petrauskienė, švietimo ir mokslo ministrė. Prašom į tribūną.
J. PETRAUSKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kolegos, yra teikiamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projektas, kuriuo yra numatoma patvirtinti valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą, taip pat pavesti valstybiniams universitetams iki 2018 m. birželio 1 d. parengti teisės aktų projektus, susijusius su valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimu, ir pateikti juos Seimui bei pasiūlyti Vyriausybei iki birželio 1 dienos priimti sprendimus dėl valstybinių kolegijų tinklo optimizavimo ir parengti teisės aktų projektus, reikalingus tam įgyvendinti.
Kaip visi žinome, aukštojo mokslo pertvarka, kaip ir švietimo sistemos pertvarka, yra vienas iš pagrindinių penkių šios Vyriausybės prioritetų. Ir aukštojo mokslo pertvarka, ką rodo ir tarptautinė patirtis, ir Lietuvos aukštojo mokslo istorija negali vykti sėkmingai be aktyvaus akademinių bendruomenių, universitetų, Vyriausybės, Seimo, kaip steigėjo, kitų suinteresuotų šalių įsitraukimo.
Kaip gimė šis nutarimo projektas, šiek tiek apie procesą. Įvertinus iššūkius, su kuriais susiduria šiandien aukštasis mokslas, kada yra abejojama tiek mokslo studijų kokybe, tiek kyla iššūkiai būti konkurencingiems tarptautinėje erdvėje, yra labai svarbu užtikrinti esmines aukštojo mokslo kokybės prielaidas. Tai yra pirmiausia motyvuoti, pasirengę studentai, aukščiausia mokslininkų, dėstytojų kompetencija, naujausiomis žiniomis grįstos studijų programos, tarpdisciplininė ir tarptautinė studijų aplinka, šiuolaikinės mokslo ir technologijų infrastruktūros bei tarptautinius standartus atitinkantys universitetų miesteliai. Šiandien mes susiduriame su fragmentavimo problema, su dubliavimo problema, su nepatrauklia dėstytojų, tyrėjų karjeros problema, su neefektyviu valstybės resursų panaudojimu finansuojant mokslo ir studijų sistemą.
Įvertinusi aukštųjų mokyklų bendruomenių, kitų suinteresuotų šalių pateiktus siūlymus, kurių gavo virš 43, įvertinusi visą aukštojo mokslo potencialą, atsižvelgdama į tarptautinių ekspertų vertinimus, į kitus tyrimus ir studijas, Vyriausybė pateikė planą dėl tinklo pertvarkos. Ir tai yra tik viena iš aukštojo mokslo pertvarkos dalių, kuri negali būti sėkmingai įgyvendinta, jos kartu nesiejant su aukštojo mokslo finansavimo pertvarka, nesiejant su mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistemos pertvarka.
Todėl manau, kad šis Seimas turi puikią galimybę užtikrinti aukštojo mokslo kokybės ateitį priimdamas sprendimus, kurių nepavyko priimti kelių kadencijų Seimams, ir užtikrinti, kad aukštojo mokslo tinklo pertvarka, aukštojo mokslo reforma, priimant taip pat sprendimus dėl finansavimo, dėl kokybės, prasideda. Mes turime nedelsti su šiais sprendimais todėl, kad nerimas akademinių bendruomenių, nerimas būsimų studentų turi būti nuramintas pateikiant aiškią viziją ir aiškų planą. Todėl ir kviečiu visus priimti sprendimą dėl šio nutarimo pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gana daug Seimo narių. Pirmasis – E. Gentvilas. Tuojau įjungsime E. Gentvilą. Įjungta.
E. GENTVILAS (LSF). Ne Gentvilą. (Juokas) Ačiū. Gerbiamoji ministre, gavome nutarimo projektą dėl aukštojo mokslo tinklo pertvarkos. Jūs pati sakote, kad turi būti ir kiti dalykai, kriterijai išvardinti: mokslo ir studijų kokybės, finansavimo, tarptautiškumo kriterijai ir t. t. Tačiau aš sunkiai įsivaizduoju, kad mes svarstome šiandien nutarimą vien tik dėl tinklo pertvarkos. Aš įsivaizduočiau, kad kurioje nors stadijoje turi atsirasti ir visi kiti kriterijai arba įstatymai, norminiai aktai, kurie apibūdina, kokie kriterijai yra keliami aukštajam mokslui. Priešingu atveju teoriškai gali atsitikti taip, kad mes tinklą pertvarkome, o paliekame viską po senovei.
Ar jums neatrodo, kad, tarkime, iki šito tinklo pertvarkos svarstymo stadijos turi atkeliauti ir kiti norminiai teisės aktai, kuriuose mes matytume bendrą aukštojo mokslo švietimo reformą? Tinklo pertvarka dar nėra reforma. Tai yra svarbu, tačiau nepakankama. Ar jūs sutiktumėte, kad yra pavojus – vien tik tinklą pertvarkius, po to gali atsirasti ilga pauzė ir nieko naujo neįvyktų, ir reikėtų daryti pertrauką ir visus reformos dalykus svarstyti kartu?
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Tinklo pertvarka, planas, kurį pateikė Vyriausybė, nenumato mechaninio aukštųjų mokyklų jungimo, nes vien mechaniškai sujungus mokyklas, ką jūs teisingai ir minite, kokybė neatsiranda. Todėl jungiant aukštąsias mokyklas, telkiant akademinį personalą, sprendžiant klausimus dėl neefektyvaus valdymo, kurie irgi yra susiję su tinklu, dėl neefektyvaus turto panaudojimo, sinergijos turi būti ieškoma, kodėl yra prasminga kam nors su kuo nors jungtis. Tokiu būdu galima jungiant mokyklas spręsti ir studijų programų dubliavimo problemas, taip pat spręsti ir dėstytojų, ir tyrėjų sąlygų gerinimą, dėstymo krūvio mažinimą. O finansavimo sistemai, priėmus Vyriausybės programą, kurią patvirtino Seimas, irgi yra numatyti žingsniai, tai yra atskirų įstatymų straipsnių pataisos, kurios taip pat pasieks jus iki liepos mėnesio.
PIRMININKĖ. Klausia M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, mes visą žiemą sulaikę kvapą laukėme darbo grupės išvadų dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos. Kai galų gale gegužės 2 dieną tos išvados pasirodė, lengviau atsidusome, nes ten iš tiesų buvo pamatuotos ir rodikliais pasvertos išvados. Tačiau kas nutiko po to? Tą pačią dieną pagrindiniai reformos tėvai jos išsižadėjo. Dar prieš patenkant į Seimą tas nutarimas buvo šiek tiek išbergždintas, Seime prasidėjo atviras sabotažas (kitaip jo nepavadinsi) ir tų silpnesniųjų aukštųjų mokyklų interesų ir galimybės išlikti nieko nepakeitus gynimas. Šiandien po jūsų teikiamo nutarimo į Seimą ateina dar du įstatymų projektai, kurie yra atvirai stagnaciniai, dėl ūkio administravimo lėšų atsiejimo nuo mokslo ir studijų rodiklių ir dėl rektorių rinkimų senatuose. Kaip jūs užtikrinsite, kad šitos reforminės nuostatos netaptų kepure tam, kad niekas nesikeistų ir viskas išliktų taip pat, pavadinus tai skambiu reformos žodžiu?
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Noriu atkreipti dėmesį, kad teikiamas Seimo nutarimo projektas yra paremtas Vyriausybės sprendimu, kuris patvirtino jūsų minėtos darbo grupės planą. Niekas nėra iškraipyta, yra pateiktas toks siūlymas. Dabar vyksta diskusija, kaip tą siūlymą realizuoti. Yra numatoma, kad iki 2018 metų birželio turi būti rasti sprendimai dėl kiekvienos atskiros aukštosios mokyklos, todėl nemanau, kad šiandien yra pagrindo nerimauti, kad planas yra kitoks, nei buvo pateikta.
PIRMININKĖ. Klausia R. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, iš tiesų šis planas – tai gerų norų kratinys. Konkrečių datų nėra, kada kas prasideda ir kada kas baigiasi. Savaime suprantama, čia jau buvo minėta, kad viskas priklausys nuo finansavimo galimybių. Ar yra kokie nors preliminarūs skaičiavimai, kiek reikėtų bent reformos pradžiai ir visai reformai? Iš tiesų kokybės siekimas be finansavimo neįmanomas. Gal galėtumėte pateikti konkrečius reformos pradžios ir pabaigos skaičius? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Dėl datų kratinio noriu pasakyti, kad nutarimo projekte yra tik viena data. Jeigu būtų pritarta šiam Seimo nutarimui, data būtų 2018 metų birželis. Iki to laiko turi būti pateikti siūlymai dėl atskirų aukštųjų mokyklų jungimosi.
Jeigu atkreiptumėte dėmesį į finansavimą, jūs… Be jokios abejonės, pertvarka nevyksta be finansų, nutarimo projekte yra numatyta, kad pertvarkai yra skiriama 150 mln. eurų, įskaitant biudžeto lėšas ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, taip pat įvertinus turimą nereikalingą aukštųjų mokyklų turtą, kuris, preliminariais skaičiavimais, sudaro apie 50 mln. eurų. Šios lėšos taip pat galėtų būti investuotos į aukštųjų mokyklų pertvarką.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys. Tik primenu, kad klausimui – minutė, atsakymui – dvi minutės.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, kad ir kaip optimistiškai jūs pateiktumėte savo nutarimo projektą, kuris iš principo tikrai vertas svarstyti, bet, žinodami jūsų kolegų teikiamus projektus, mes dabar iš viso nežinome, ką jūs žadate padaryti, ką su kuo jungti, sunku čia ką nors išsiaiškinti. Noriu pratęsti kolegos prieš tai užduotą klausimą. Laukti, kas bus po metų, ar tos diskusijos dar tęsis, kas su kuo jungsis, kas kam atstovaus… Bet yra praktinių dalykų, kuriuos reikia spręsti, tai jaunųjų mokslininkų ir kitų atlyginimai, jie prie Seimo ne kartą kėlė savo reikalavimus ir prašymus, nes net estų negalime pasivyti su savo atlyginimais. Kas konkrečiai, jūsų manymu, šių metų biudžete bus padėta, kad spręstume tas degančias problemas, nes tuoj nebus ką reformuoti, visi išsilakstys?
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Teikiant siūlymą buvo įvertintas ir poreikis, ir galimybės didinti tyrėjų ir dėstytojų atlyginimus, be jokios abejonės, tai vienas iš labai svarbių siekių. Jeigu pažiūrėtume į mokslo ir studijų finansavimą, kuris buvo sumažintas ekonominės krizės metais, jis nebuvo atkurtas. Atsiliekame nuo visų Europos Sąjungos šalių ganėtinai ženkliai. Siekiant padidinti tyrėjų ir dėstytojų atlyginimus, preliminariais skaičiavimais, kitais metais (esame pateikę poreikį Finansų ministerijai) reikėtų numatyti 22,7 mln. eurų. Manau, kad tai yra vienas iš kompleksinių pertvarkos žingsnių, kuris taip pat turi būti priimtas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, mes jau čia pradedame kartoti, bet kaip jūs galvojate, kaip įmanoma reformuoti švietimo sistemą, kai jūs pateikėte iš esmės priemonę, bet ne tikslą? Mes nežinome, kur mes einame, kokių programų mums reikia, kokios kokybės mums reikia. Mes tik siūlome planą, kaip tas priemones, išorines struktūras, tinklą reformuoti. Bet kaip įmanoma pritarti tokiam planui, kai tu nežinai tikslo, į kurį tu eini? Iš esmės tai yra vežimo statymas prieš arklį, ar jums taip neatrodo?
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Noriu patikslinti, kad siekiamas tikslas yra įvardintas pačioje Vyriausybės programoje, taip pat yra įvardintas ir nutarimo projekte, kur, įvertinus turimą akademinį potencialą, įvertinus turimus valstybės resursus ir apskritai siekius Europos Sąjungos kontekste, yra siekiama turėti du universitetus, kurie būtų tarptautiškai konkurencingi ir būtų tarp 500 stipriausių pasaulio universitetų. Taip pat yra siekiama padidinti tarptautinių studentų skaičių Lietuvoje – dėl to atsiliekame nuo daugelio šalių, taip pat yra siekiama sutrumpinti pirmąją studijų pakopą numatant galimybę vykdyti bakalauro studijas trejus metus ir dar daugelis kitų rodiklių.
PIRMININKĖ. Klausia G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, aš tikrai noriu pasveikinti ir jus, ir Vyriausybę su gana sistemingu ir ryžtingu paketu, pasiekusiu šiandien Seimą. Kai kas bando ieškoti priekabių, natūralu, toks mūsų politikų darbas, bet nėra buvę taip, kad Seimui kartu su nutarimo projektu būtų pateikta ir analizė, ir siekiai, ir konkretūs rodikliai. Tai yra stiprioji jūsų teikiamo paketo pusė.
Liūdina, kaip kai kurie kolegos buvo užsiminę, tai, kad pakeliui atsiranda kai kurie nelogiški pusiniai sprendimai dėl Edukologijos universiteto, bet summa summarum tai yra rimtas paketas, bet jūs puikiai žinote, kad be pačių akademinių bendruomenių palaikymo jūs sunkiai sulauksite kito žingsnio, kad kiti nutarimų projektai dėl konkrečių mokyklų jungimo, statutų pateikimo iki Seimo ateitų – reikės ir jūsų palaikymo, ir sutarimo. Ar turite planą, kaip tą sutarimą jūs brandinsite, nes paraleliniai planai, kaip matote, gimsta kaip grybai…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). …ar turite planą?
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū. Noriu pasakyti ir išsklaidyti abejones. Diskusijos su akademinėmis bendruomenėmis dar rengiant planą ir prieš rengiant planą visada vyko. Natūralu, kad tai yra labai sudėtingi sprendimai, ir jūs teisus, kad turime rasti bendrus su akademinėmis bendruomenėmis sprendimus, kaip tai įgyvendinti. Vakar susitikime Kaune su visais penkiais Kauno universitetais, taip pat darbo grupėje dėliojome, kaip kartu rasti sprendimus, kaip galėtume pagal Vyriausybės pateiktą planą rasti sprendimus su Kauno akademine bendruomene, kiek toli ir kokiu būdu šią ambiciją galėtume įgyvendinti. Lygiai tokia pati diskusija yra organizuojama Vilniuje ir su kitais miestais, su kitais aukštojo mokslo dalininkais.
PIRMININKĖ. Dėkui, ministre, jūsų laikas atsakymams baigėsi. Jau ir taip viršijome 10 minučių.
Dabar po pateikimo – motyvai. Nėra norinčių kalbėti prieš. Gal galime tada bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) G. Steponavičius nori kalbėti už. Prašau.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Viena vertus, aš esu šiek tiek suglumęs, kad mes nematome nė vieno iš valdančiosios daugumos, norinčio palaikyti Vyriausybės teikiamą projektą, bet trumpai aš noriu pasakyti, kodėl manau, kad reikėtų palaikymo šiandien balsuojant ar pritariant salėje.
Pirmas dalykas. Yra akivaizdu, kad aukštųjų mokyklų tinklo, šiuo atveju valstybinių universitetų tinklo, sujungimas leis atlaisvinti nemažai mokesčių mokėtojų pinigų, kurie tikrai bus skirti kokybei. Norisi, kad tas jungimasis kuo labiau vestų į sinergiją. Aš neabejoju, kad daugelis mes panašiai ir galvojame. Bet jungimasis yra būtina prielaida, kad mes, valstybė, turėdami ribotus resursus, galėtume įvardintus skaičius iki 50 mln. skirti stipriausių universitetų dėstytojų atlyginimams didinti. Vienas tikslas.
Antras tikslas. Dubliuojančių programų skaičius. Gal kas nors norite užsiimti ir mechaniškai baksnoti pirštu, kuri programa tinka, kuri ne? Po aukštųjų susijungimo automatiškai programų skaičius mažės ir jis mažės dramatiškai.
Kolegos, aš kviečiu palaikyti šitą sprendimą. Naudokime šiuo metu išbarstytus valstybės išteklius aukštosiose mokyklose racionaliai ir, manau, iš to laimės visas aukštasis mokslas. Pirmiausia išties tai bus kokybės būtina prielaida. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. G. Landsbergis – prieš.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tiesą sakant, yra sunku pasisakyti prieš šį projektą, nes apskritai pati problema yra teisingai įvardinta. Turbūt neatsiras frakcijos, kuri Seime pasisakytų prieš geresnę aukštojo mokslo kokybę. Pagrindinė šio dokumento problema yra ta, kad nepaisant to, kad nutarimo tekstui galbūt ir galima pritarti, bet reikalingumas ir tikslingumas priedo, kuriuo ministrė taip optimistiškai džiaugiasi, iš tikrųjų kelia labai daug klausimų. Jau šiandien yra aišku, kad tas jūsų planas, kuris yra surašytas priede, už kurį mes tuoj pat balsuosime, neįvyks. Jūs pripažįstate tą patį, pripažįsta R. Karbauskis, pripažįsta gerbiamas E. Jovaiša ir daugelis kitų Seimo narių. Vadinasi, mes šiandien balsuojame už dokumentą, kuris nebus niekur, jis neis nė vieno žingsnio toliau. Čia aš matau didelį keblumą ir aš matau didelę problemą.
Šiandien mes pateikėme alternatyvų projektą, kuris rodytų Seimo valią, kuris rodytų iš tikrųjų kryptį ir galimybę tartis pagal aiškiai nustatytus kriterijus. Dėl to aš, kreipdamasis į kolegas, sakau, kad aš kur kas lengviau palaikyčiau šį nutarimą ir apskritai ėjimą į priekį, jeigu atrastumėte galimybę projektus sujungti į vieną rodant ir Seimo valią, bet kartu ir atmetant šiuo atveju Vyriausybės įdėtas pastangas, nes jos, akivaizdu, nesulaukė valdančiųjų pritarimo.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 89, prieš nėra, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Numatomas svarstymas – birželio 27 dieną. Ačiū, ministre.
15.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-742 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-742. Pateikimas. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką E. Jovaišą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, kodėl reikalingos šitos gairės? Kaip žinia, 2013 metais Seimas patvirtino dešimties metų trukmės Valstybinę švietimo 2013–2022 metų strategiją, kurioje sakoma, kad išsilavinimas yra esminė šiuolaikinės visuomenės ir valstybės pažangos bei kiekvieno asmens sėkmės prielaida.
2016 m. kovo mėn. šitoje salėje Vyriausybė pristatė savo veiklos ataskaitą, tą trumpąją, kiek laiko mums buvo dirbti. Pusiaukelė iš tikrųjų nedžiugina. Mokinių pasiekimai visose PISA vertinimo srityse – gamtamokslio, matematinio raštingumo ir skaitymo gebėjimų mažesni nei tarptautinių, Ekonominės ir plėtros organizacijų šalių narių vidurkis…
Toliau. Reikšmingas ugdymo kokybės skirtumas tarp mokyklų, ypač tarp miesto ir kaimo mokyklų. Mažėjant bendrojo ugdymo mokyklų skaičiui kaimo vietovėse, ribojamos gyventojų galimybės gauti kokybišką bendrąjį ugdymą ir neformalųjį švietimą, mokytojų kolektyvai neatsinaujina. Šalies mokyklose dirba daug vyresnių nei 50 metų amžiaus pedagogų, o jų yra net 48,6 %. Tuo tarpu 30 metų ir jaunesni tesudaro 3–5 %. Kol kas nepavyko sukurti planuotos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos.
Noriu pabrėžti, kad šitos gairės yra strateginis dokumentas, kuriame fiksuojami tiktai mūsų siekiniai ir laukiamas rezultatas. Jis tikrai nėra Vyriausybės dokumentas, kuriame turi būti sudėti aiškūs rodikliai ir aiškios veiklos. Tai yra siekiamybė, tai yra laukiamas rezultatas.
Ką mes norime padaryti šitomis gairėmis? Inicijuoti ilgalaikės Valstybinės švietimo strategijos atnaujinimą, įvardinti esmines pokyčių sritis ir siekiamus rezultatus.
Kas šitų Bendrojo ugdymo mokyklų kaitos gairių akiratyje yra svarbiausia, ką mes tobulinsime? Tos sritys yra štai tokios: ugdymo turinys (visi mes sutinkame), pedagogų rengimas ir karjera, edukologijos moksliniai tyrimai, kuriems iš tikrųjų dabar nėra pakankamai dėmesio, mokyklų strateginis valdymas ir bendrojo ugdymo finansavimas. Taigi šitose gairėse yra įgyvendinti kiekvienos srities (iš tų penkių sričių) strateginiai uždaviniai ir apibūdinti numatomi rezultatai.
Pabaigoje noriu pasakyti, kad Vyriausybei siūloma įvertinti Vyriausybės programos įgyvendinimo atitiktį gairėse suformuluotiems strateginiams uždaviniams ir numatytiems jų įgyvendinimo rezultatams, prašoma patikslinti gairių įgyvendinimo priemonių planą iki 2017 m. gruodžio 1 d.
Trumpai tariant, gerbiamieji kolegos, tai ir yra šitų gairių esmė, jos iš tikrųjų yra, mūsų galva, svarbios. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar jūs atsakysite Seimo nariams į klausimus. Pirmas klausia M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, mano klausimas susijęs su šio dokumento žanru. Mes turėjome visą aibę, tuntą panašių koncepcinių dokumentų. Jūs pateikiamų gairių preambulėje juos visus išvardijote. Paskutinis buvo Geros mokyklos koncepcija. Visi jie pasižymėjo tuo, kad labai gražiai yra aprašomi labai abstraktūs siekiniai. Šis dokumentas – ne išimtis. Ten, kur, pavyzdžiui, žiūrėtume ir lauktume konkrečiausių pasisakymų (aš iškart užmečiau akį į finansavimo dalį), kur galėtume tikėtis įsipareigojimų didinti mokytojams atlyginimą, ten mes gauname tokią formuluotę – įdiegti mokytojo karjeros ypatumus atitinkančią atlyginimų sistemą. Ypatumus atitinkanti sistema. Detaliau nieko nesužinome, kokie įsipareigojimai. Tik tiek, kad grindžiama etatinio darbo apmokėjimo tvarka. Ar reikia dar vieno abstraktaus koncepcinio dokumento, kuris jokių realių gairių, link kurių mes galėtume eiti, iš tiesų neįvardija?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš jau atsakiau, ką fiksuoja ir ką koduoja šitas strateginis dokumentas, gerbiamas Mantai Adomėnai. Tai, kad mes praplečiame ir geros mokyklos patirtį perimame ir toliau žengiame, manau, kad tai visam mūsų Seimui yra proga pasižiūrėti, ką mes esame numatę, ir ar mes tikrai tą padarome, ką mes esame numatę. Pabrėžiu, yra tam tikros ribos, kuriomis nepretenduojama į konkrečių dalykų išaiškinimą, tam yra komisijos, tam yra specialios darbo grupės, kurios kiekvieną iš šitų svarbių ribų turi išaiškinti.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs esate kaip projekto teikėjas, aš norėčiau paklausti, kokie dar yra autoriai, kurie realiai rašė tas tezes, be jūsų? Kokie pagrindiniai šaltiniai formuluojant tą dokumentą buvo naudoti? Ar buvo išnagrinėta patirtis kokių nors pažangių šalių, kurias jūs galėtumėte nurodyti, kad yra įvertinti jų buvę atitinkami strateginiai dokumentai, po to buvo pasiekimai?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, čia yra akumuliuota didelė patirtis, kaip sakė M. Adomėnas, šaltiniai, kuriais mes rėmėmės, yra nurodyti preambulėje. Dirbo žmonių grupė ir mano patarėjai, daktarė L. Galkutė, kuri yra iš tikrųjų laikoma tarptautinio masto švietimo eksperte. Taip pat mes konsultavomės su Švietimo taryba, šitame dokumente yra įdėtos ir Švietimo tarybos pastabos. Žinomas dalykas, čia yra akumuliuota ir paimta ir mūsų kaimynų, ir tų šalių, kurios žengė šituos žingsnius, geriausioji patirtis. Be abejo, patys naujausi Europos švietimo lauko dokumentai.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų čia jau buvo minėta apie žanrą, gaires, na, tos gairės, kai rašoma apie viską, dažniausiai tai baigiasi niekuo. Tai ar nemanote, kad reiktų eiti geriau prie konkrečių darbų? Tarkime, užsibrėžiame, kad padarome etatinį apmokėjimą, tai jį ir padarome, ir ne nuo kurių nors kitų metų, o galbūt nuo šių metų. Arba kitas priemones, kurios yra aktualios ir kurių laukia. Tai atrodo, kad čia toks nusiraminimas, vadinasi, raštas nusiraminimui, kad mes kažką darome, kažką matome, bet nežinome, kaip padaryti. Tai vis dėlto ką jūs galvojate apie tokius konkrečius? Pavyzdžiui, etatinis apmokėjimas kada, kiek ir kaip?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū už gerą klausimą. Gerbiamas Edmundai, žinote puikiai, kad mes dirbame konkrečius darbus pagal šitas gaires, pavyzdžiui, yra Švietimo ir mokslo ministerijos sukurta grupė, kuri rengia pedagogų rengimo, tiksliau tariant, pedagogų modelį, kokie modeliai gali būti mūsų Lietuvoje, kokie santykiai nuosekliojo mokytojų rengimo, lygiagrečiojo, gretutinio. Jau šita grupė dirba pusmetį ir jau yra pirmieji rezultatai, kuriuos, švietimo ministrės jau nebėra, neseniai gavau. Yra? (Balsai salėje) Gerai. Yra švietimo ministrė. Taip, yra.
Antras dalykas, jūs klausėte apie etatinį apmokėjimą. Taip, čia jau yra nueitas didelis kelias. Šiandien A. Aldakauskas, Švietimo ir mokslo ministerijos departamento direktorius, pristatė tokį variantą, kurį mes rytoj trečią valandą svarstysime jungtiniame… susitiksime su darbo grupe ir grupė Seimo narių. Noriu pasakyti, kad ir klasių krepšelio klausimas, kuris labai reikalingas, taip pat yra paraleliai sprendžiamas, nes mūsų tos reformos įsivaizdavimas yra kompleksinis, kad mes negalime vieno dalyko atsieti nuo kito dalyko. Čia reikia įmanomai siekti to sinchroniško varianto.
PIRMININKĖ. A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Kai buvo pristatomas ministrės Aukštųjų mokyklų reformos įstatymo projektas, kažkas iš dešinės pusės pasigedo strateginių dalykų. Šį kartą jūs teikiate iš tikrųjų ilgalaikės Valstybinės švietimo strategijos atnaujinimą, bet dabar jau matyti, kad reikalingi taktiniai dalykai, vėl užduodami tokie labai konkretūs klausimai, iš konteksto paimami tokie dalykai kaip mokytojas magistras turi būti vos ne nuo rugsėjo 1 dienos ir panašiai. Kaip jūs galvojate, ar šis strateginis dokumentas iš tikrųjų bus toks, sakyčiau, kaip flagmanas visų tų dokumentų, kurie dabar rengiami bendrojo ugdymo mokykloms, kur intensyviai dirba Švietimo ir mokslo komitetas? Koks tai laikas to strateginio dokumento, kaip jūs manote?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai paprastas atsakymas, kokios yra kaitos sritys: ugdymo turinys, pedagogų rengimas ir karjera, edukologiniai ir moksliniai tyrimai, mokyklų strateginis valdymas, bendrojo ugdymo finansavimas, – vadinasi, kad dėl visų šitų dalykų, kurie yra svarbūs mūsų švietimui, mums reikia rasti konkrečius veiksmus bendrom jėgom, aišku, į jį įtraukiant labiausiai švietimo ir mokslo galimybes. Čia reikia žinoti, kokį mes norime mokinį padaryti, kokio mums reikia mokytojo, kad tas mokinys būtų naujas, kokio mums reikia vadovėlio ir ką mums daryti, kad tas mokinys ir mokytojas būtų motyvuoti. Tai šitie dalykai, gairės rodo siekinį, o mes turime pasiekti, kad mūsų Vyriausybė suformuluotų ir visi Seime suprastume, kur mes žengiame.
PIRMININKĖ. Klausia G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, aš tikrai galiu pasveikinti už jūsų iniciatyvumą. Šiandien visa plejada jūsų teikiamų įstatymų pakeitimų. Bet prašau man pasakyti, jūs kelis kartus akcentuodamas, kad tai yra strateginis ilgalaikis dokumentas, tikitės, kad vienos partijos grupės Seimo narių teikiamas ir parengtas dokumentas gali tapti kokiu nors vienijančiu dokumentu? Turbūt, jeigu mes norime efektyvios švietimo politikos, ji turi išplaukti iš šviesiausių protų, geriausių patirčių ir sutarimo, perimamumo ir tęstinumo atskaitos taškų. Tai ar jūs tikitės, kad šitas dokumentas toks taps?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū už gerą klausimą. Manau taip, noriu tikėtis, bet žinau realiją. Mes visi kalbame Seime, kad norime padaryti nacionalinį susitarimą švietimo klausimais. Pagrindas, mes jau esame šiek tiek diskutavę, šitos gairės gali būti kaip pagrindas darant mums visiems šitą susitarimą, pagal kurį visi mes norime pamatyti realius veiksmus, kaip tie dalykai turi būti dėstomi, ir susitarti. Aš atsakiau į klausimą. Yra sveikintina ir labai norėčiau prisidėti prie tokio nacionalinio susitarimo rengimo. Čia yra ir M. Adomėnas, ir G. Landsbergis, aš manau, kad jie šitą dalyką greitai rengiasi inicijuoti.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Eugenijau, gerbiu jūsų įdirbį, bet kaip ir G. Steponavičius norėčiau jums užduoti klausimą. Man šita diskusija primena G. Burokienės užvestą diskusiją apie migraciją, datos sutampa, kad iki gruodžio 1 dienos Vyriausybė yra įpareigota parengti veiksmų planą ir t. t., ir t. t.
Žiūrint per opozicijos prizmę, tai atrodytų, kad jūs galingas žmogus, komiteto pirmininkas, turintis visą koalicijos užnugarį, bet kaip koalicija nesate pasirengę konkrečioms priemonėms. Metai nuo rinkimų, jūs vis dar diskutuosite apie tai, ko reikia šitai šaliai, o dar metus užtruks konkrečių sprendimų parengimas, priėmimas. Ar galėtumėte pakomentuoti? Dėkui.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai ačiū, geras klausimas. Matote, čia prašoma patikslinti, o ne padaryti naują. Čia žiūrint į šitas gaires norima atsižvelgti ir pasižiūrėti, ar mūsų programoje yra viskas, jeigu žiūrėtume iš šitos strategijos, sisteminės strategijos pusės. Čia nėra koks nors nevertinimas to, ką mes jau padarėme programoje, bet dar sykį dėl to, kad tai yra labai sudėtinga ir jautri švietimo sritis, prašome pasitikslinti, o ne parengti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas atsakyti į klausimus baigėsi. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. T. Tomilinas – už. Prašau. (Balsai salėje) Taip, jūs pailsėkite.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti visų dėmesį į šitą labai svarbų dokumentą. Jis tikrai yra iškilus, išsamus, įdomus, šiuolaikiškas. Jame yra visi reikalingi terminai, visos nuorodos į pažangiausias strategijas, vartojami tie terminai, kurie vartojami visame pasaulyje, šiandien kalbant apie ateities mokyklą, apie bendrus principus, apie mokyklos savitumą, kūrybiško ugdymo prieinamumą. Taigi, atkreipiu kolegų dėmesį, labai svarbus dokumentas, sudarantis sąlygas realiems pokyčiams mūsų mokykloje. Mes daug kalbame apie vadovus, jų kadencijas, gaištame begales laiko tam. Čia mes turime kokybiškai parengtą strateginį dokumentą, kuris papildo esamas strategijas, jas praturtina. Labai kviečiu atkreipti dėmesį ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Prieš – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Pabandykite įsivaizduokite, kad šiuo metu kritinė masė Lietuvos mokytojų, tėvų ir mokinių yra prigludę prie kompiuterių, televizijos ekranų ir laukia – Seimas balsuos už strateginį, neįtikėtinos svarbos dokumentą. Jūs paklauskite penkiasdešimties šviesiausių Lietuvos edukologų ar švietimo ekspertų, ar jie ką nors girdėjo apie šitą dokumentą ir jo rengimą. Atsakymas bus ne – nei lūkesčio, nei talkos, nei profesionalaus požiūrio. Nepykite, kolegos, štampais kalbėti, kad tai yra strateginis dokumentas, bet, neperskaičius jo, vadinti jį tokiu, vadinasi, save patį apgaudinėti.
Visų pirma, kuo jis išsiskiria, tai savo fragmentiškumu. Jis užkabina krūvą gerų dalykų, bet jis pro juos prašuoliuoja ir nėra galutinio rezultato – konceptualaus požiūrio. Būklės analizių apie švietimą yra pridaryta N plius K, aš, pavyzdžiui, galiu pasirašyti po viskuo, kas čia yra parašyta apie šiuo metu esamą bendrojo ugdymo būklę, bet jeigu jūs pasižiūrėtumėte į tokius dalykus, kaip padidinti mokytojo profesijos prestižą, jūs rastumėte tik vieną kitą potėpį, kuris veikiau labiau su mokytojų rengimu susijęs, bet ne su atlygiu, ne su procentine išraiška, kiek švietimui mes skirsime ir panašiai.
Taip, mane džiugina, kad yra kalbama apie savitą mokyklą, yra kalbama, pripažįstama mokyklos savarankiškumo svarba, bet, kita vertus, mes kalbame apie tokį finansavimą, kuris iš esmės siaurintų ir mažintų mokyklos galimybes veikti savo galva ir atsakomybe. Tai toks tas ir įspūdis. Didžiausia bėda, kad neišnaudota proga sutelkti prie tokio dokumento žmones, kad būtų kilstelėta tokio dokumento svarba kartu, todėl man sunku yra spausti mygtuką „už“.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 53, prieš – 8, susilaikė 32. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Numatomas svarstymas birželio 27 dieną.
15.44 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-740 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-740. Pateikimas. Vėl kviečiu profesorių E. Jovaišą. Gerbiamasis profesoriau, prašom. Dabar jūs pristatote Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, nes jūsų yra įregistruoti trys, bet skirtingi straipsniai, netgi keturi. Prašom paimti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymo projektas gimė bendradarbiaujant su instituto mokslininkais. Kaip žinote, dabar mokslinis finansavimas yra bazinis ir projektinis, bet ateina laikas, kai mes jau negalėsime tikėtis tokios rimtos Europos Sąjungos paramos, todėl mėginame į įstatymų paketus įtraukti apmokėjimą pagal valstybės užsakymą. Čia yra toks momentas, kuris mus, taip sakant, veda į priekį ir skatintų, ir pratintų mūsų institutus, Vyriausybę, kad reikėtų kuo daugiau… po truputėlį skirti finansavimą iš biudžetinių lėšų.
Kita pastaba būtų dėl 20 metų termino. Mes kituose dokumentuose, Mokslo ir studijų įstatyme surandame, kad turtu disponuojama 99 metus. Taigi, siekiama po truputį Lietuvoje įtvirtinti projektinį ir užsakomąjį bazinį finansavimą. Tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų Nori klausti A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš manau, kad jūs turėtumėte kolegoms Seimo nariams vis dėlto paaiškinti, kad mes žiūrime šiek tiek į ateitį, kai iš tikrųjų baigsis užsakymai, todėl reikia, kad vis dėlto mokslo ir tyrimo institutai vykdytų valstybės užsakytą programą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, iš tikrųjų taip ir yra, kaip sako gerbiamasis kolega.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Niekas nenori daugiau klausti. Vėlgi galite pailsėti, o mes balsuojame. Ar po pateikimo pritariate Mokslo ir studijų įstatymo 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui?
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 53, prieš nėra, susilaikė 32. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Numatomas svarstymas birželio 12 dieną.
15.48 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 52 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-741 (pateikimas)
Dar vienas Mokslo ir studijų įstatymo tik kitų straipsnių, t. y. 52 ir 53 straipsnių, pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Kviečiu profesorių E. Jovaišą. Gerbiamasis profesoriau!
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kolegos, teikiamas projektas dėl aukštosios mokyklos valdymo. Dėl aukštosios mokyklos valdymo. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ne tas projektas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Atsiprašau, kaip aš čia… Gerbiamieji kolegos, Mokslo ir studijų įstatymo 52 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas buvo parengtas glaudžiai dirbant su kolegijomis ir darbdaviais. Tai įstatymo projektas, kuris turi atvesti į Lietuvą vadinamąjį penktąjį ISCEDʼą. Penktąjį ISCEDʼą, kurio mes iš tikrųjų neturėjome Lietuvoje, o jeigu jau labai tiksliai pasakyčiau, turėjome vieną vienintelę programą. O Bolonijos procese šitas penktasis ISCED’as egzistuoja, ir pagal Bolonijos proceso sampratą jis yra tarsi pirmoji pakopa į profesinio bakalauro studijas.
Taigi kodėl reikia tokių specialistų? Kodėl reikia to penktojo ISCEDʼo?
Darbo rinkai reikia skirtingo pasirengimo specialistų, tai yra nauja galimybė rengti ir reikštis kolegijoms. Tikslinė grupė, į kurią yra orientuojama, tai yra smulkusis ir vidutinis verslas, kuris mūsų Lietuvai yra iš tikrųjų reikalingas. Mokiniams reikia individualių kelių siekti išsilavinimo, nes iki šiol buvusioje profesinio rengimo sistemoje tai buvo ketvirtasis ISCED’as, arba povidurinis profesinis lavinimas, o po to iš karto gali žengti į vadinamąjį profesinį bakalaurą.
Toliau. Tarptautinėje praktikoje trumposios studijos yra profesinio aukštojo mokslo sistemos sudėtinė dalis, jas tęsia kitos pakopos: profesinio bakalauro kolegijos, profesinio magistro kolegijos, Specializuotų universitetų asociacija ir industrinio daktaro. Trukmė – 120 kreditų, dveji metai. Lietuvoje trumpąsias studijas siūloma organizuoti kolegijose, jas susiejant su profesinio bakalauro studijomis pagal studijų kryptis. Trumposios studijos ne visur gali būti panaudotos, bet ypač jos tinka informatikos mokslams, inžinerijos mokslams, technologijos mokslams, žemės ūkio mokslams. Trumposios studijos yra orientuotos į konkrečius darbo rinkos segmentus, todėl įgyvendinimas yra siejamas labai bendradarbiaujant su verslo struktūromis. Trumpųjų studijų absolventai darbo vietose atitinka kvalifikacijos sandaros penktąjį lygį pagal darbo sudėtingumą, savarankiškumą ir kintamumą. Povidurinio mokymo sistema taip pat gali rengti penktojo lygio specialistus, bet kitiems darbo rinkos segmentams, pavyzdžiui, įvairių paslaugų sektoriams.
Gerbiamieji kolegos, aš tarsi pasakiau pagrindinę mintį, kad mes iš savo vientisos švietimo sistemos buvome ne išbraukę, bet mes nebuvome įtraukę to penktojo ISCEDʼo, kuris mums reikalingas. Reikalingas, kaip ir penktasis ISCED’as, profesinis magistras, kuris būtų rengiamas kartu su universitetais ir taip atsirastų sąsaja, labai didelė sąsaja, tarp profesinio rengimo ir kolegijų, atsirastų sąsaja priėmus septintąjį ISCEDʼą tarp kolegijų su šeštuoju ISCEDʼu, tai yra profesinių bakalaurų ir profesinių magistrų. Taip mes padarytume vientisą sistemą, ko mūsų Lietuvai, regis, reikia. Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš nelabai norėčiau paklausti, tik norėčiau pakviesti balsuoti už, kadangi iki šiol mūsų švietimo sistema buvo sudaryta iš aštuonių pakopų, arba ISCEDʼų, kurias galima lyginti, tą švietimo sistemą lyginti su aštuonių aukštų namu, bet jame nebuvo penkto aukšto. Šį kartą tikrai be jokios politikos mes vis dėlto įvedame vadinamąją penktąją pakopą – trumpąsias profesines studijas, ir atsiranda galimybė glaudžiau bendradarbiauti profesinio rengimo centrams ir kolegijoms. O kai vėliau dar bus septintas profesinis magistras, tai, aš manau, bus glaudus bendradarbiavimas tarp kolegijų ir universitetų.
Dar kartą kviečiu palaikyti šitą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Klausia G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Aš tik pasitikslinu, kokia čia stadija? Klausimų ar motyvų? Mano klausimas jums, gerbiamasis teikėjau. Aš pritariu siūlymams, kuriuos jūs dabar registravote, kolegijos tikrai jų laukia, ir ne vienerius metus. Jūs pats pristatydamas paminėjote ir kitus svarbius aspektus dėl dvipakopės aukštojo mokslo sistemos stiprinimo. Mano klausimas, kodėl jūs neteikiate su šia pataisa ir pataisos dėl profesinio magistro įteisinimo, nes neradau šiose pataisose?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai atsiprašau, iš pradžių buvo toks noras, ir jau turime kolegijų supratimą, kad septintasis ISCEDʼas, profesinis magistras, jiems yra labai rūpimas. Jie puikiai supranta, tame rašte ir pasisakymuose, kad tai negali būti be universiteto, bet kažkaip neišėjo iš karto tą padaryti. Gaila, bet taip yra, tą padarysime artimiausioje ateityje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pailsėkite. Motyvai po pateikimo. M. Adomėnas – už.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, kadangi užsiregistravę tik balsuoti už, šiaip nekalbėčiau, bet kadangi šis pasiūlymas iš tiesų naudingas, prasmingas, seniai brandintas, jis yra kaip šviesos spindulėlis tarp tolesnių pasiūlymų dėl Mokslo ir studijų įstatymo, kurie yra anaiptol nenaudingi ir neprasmingi, tai primygtinai noriu balsuoti už, kad nesupainiotume. Čia už, o dėl tolesnių – prieš. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gal galime bendru sutarimu sutarti? Pritariame po pateikimo. Suprantu, kad pritariame po pateikimo bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Svarstymas numatomas birželio 12 dieną.
Darbotvarkės 2-5 klausimas. Prašom. Replika po balsavimo.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ne visai replika, bet, mano galva, dėl visų projektų reikėtų Vyriausybės išvados, nes čia yra kardinalūs dalykai, ir mes vieni sprendžiame be Vyriausybės, nors čia yra Vyriausybės prerogatyva.
PIRMININKĖ. Kolega, sutinku, bet būčiau pasiūliusiu, kai pateiks visus, nes dar yra, dėkui Dievui, trys.
Nežinau, ar jau pasakiau, ar dar ne. Klausimas, kuris dabar buvo, 52 ir 53 straipsnių svarstymas, numatomas birželio 12 dieną.
15.58 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 5, 26, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-752 (pateikimas)
Dabar 2-5 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 5, 26, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-752. Pateikimas. Vėl kviečiu profesorių E. Jovaišą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Humoras tikrai geras, iš tikrųjų atsidusau, nes žinau, kad turėsime karštą ginčą, kuris yra iš tikrųjų gerai. Bet viena mano didelė mintis ir viltis yra ta, kad tai yra pateikimas. O yra siūlymų stadija ir didelio darbo priekyje stadija.
Gerbiamieji kolegos, šito įstatymo projekto pataisa ir dar vienas, kuris bus apie finansavimą, tai yra pasekmė to, kad mes 2016 m. gruodžio 20 d. esame nukėlę Mokslo ir studijų įstatymo šių straipsnių vykdymą iki 2017 m. liepos 1 d. Atėjo laikas tą jau pristatyti.
Aš norėčiau pasakyti dėl universitetų valdymo, kokia ten buvo situacija, kodėl tas buvo nukelta. Nukelta buvo todėl, kad susilaukta daug profsąjungų prieštaravimų ir kai kurių aukštųjų mokyklų prieštaravimų dėl šio įstatymo. Buvo operuojama tuo, kad šis įstatymas neatitinka naujausių paskutinių Konstitucinio Teismo išaiškinimų ir valdžių perskirstymo taip, kaip supranta vieni, ir taip, kaip supranta kiti.
Šis įstatymo projektas yra kilęs glaudžiai bendraujant su mūsų socialiniais partneriais, su švietimo, universitetinio mokslo profsąjungomis. Jo esmė yra, galėčiau sakyti taip – vis dėlto maksimaliai atliepti Konstitucinio Teismo postulatus. Kaip žinote, čia kalbama apie tarybą, kokia yra jos funkcija – ar valdymo funkcija, ar kontrolės funkcija. Šiame projekte, kuris jums yra teikiamas, tarybos vaidmuo išlieka reikšmingas. Jos funkcijos būtų strateginių krypčių įvertinimas, parengimas ir jų laikymosi kontrolė, taip pat viešojo intereso atstovavimas aukštojoje mokykloje. Tai reiškia, kad ši taryba tokios sampratos, kaip dabar teikiu, yra tas ekspertas, kuris pasako ir kuris turi suformuluoti aukštosios mokyklos ar kolegijos, ar universiteto strateginę kryptį, ar ji atitinka šalies raidą, šalies raidos ypatumą, regionų raidos ypatumą, ar ta strategija įgyvendina visuomenės poreikį ir visuomenės lūkesčius. Čia išimtas valdymo ingredientas, bet palikta kontrolės funkcija. Kaip instrumentas tokia taryba gali stebėti ir kontroliuoti, ir priimti universiteto veiklos ataskaitą arba nepriimti, jeigu ji mano, kad ši strategija yra nevykdoma.
Senatas. Pagal Konstitucinį Teismą ir Konstituciją, ir Mokslo ir studijų įstatymo, rodos, 38 straipsnį senatas yra nurodomas kaip toks valdymo organas, kuris turi teisę spręsti ne tik akademinius reikalus, bet bendruomenė turi teisę spręsti ir savo finansinius reikalus. Tuo remiantis senatui yra suteikiamos tokios valdymo teisės su galimybe aktyviai veikti finansavimo, programavimo procesą.
Toliau. Rektorius. Rektoriaus rinkimai, gerbiamieji kolegos, labai noriu pabrėžti, rektoriaus rinkimai šiame projekte yra atiduodami akademinei bendruomenei: studentams ir dėstytojams, t. y. akademiniam personalui, su viena tam tikra išlyga, kad tie dėstytojai turi turėti mažiausiai pusę etato šioje įstaigoje, kad jie būtų tos bendruomenės tikraisiais nariais.
Noriu labai pabrėžti, kad ne senatas renka rektorių. Rektorių renka bendruomenė, tačiau senatas nustato rinkimų tvarką, kaip ta bendruomenė rinks – ar atstovavimą kokį nors padarys, ar rinkikus, ar dar kokia nors kitokia forma. Tai įvertinusi ji pasiūlys savo bendruomenei.
Mano įsitikinimu, tai yra demokratiškas kelias. Mano įsitikinimu, šito demokratiško kelio laukia mūsų aukštųjų mokyklų bendruomenė. Turbūt atėjo laikas, kad ta aukštųjų mokyklų bendruomenė, kuri iš vienos pusės yra varžoma didelių rektoriaus įgaliojimų, iš kitos pusės varžoma didelių tarybos įgaliojimų, pati galėtų spręsti, kaip tai nurodo Konstitucinis Teismas, savo likimą.
Ačiū, kolegos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nori klausti 10 Seimo narių. Pirmasis klausia M. Majauskas. Bet dar kartą primenu: klausti – viena minutė, atsakyti – dvi minutės, nes nedaug liko laiko.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui pranešėjui. Gerbiamasis profesoriau, gali pritarti, gali nepritarti, bet tikrai negali likti abejingas jūsų lyderystei siekiant pertvarkyti Lietuvoje aukštąjį mokslą. Nelieka abejingi ir didžiausių universitetų rektoriai. Man asmeniškai kelia nerimą šio jūsų pasiūlymo punktas keisti rektorių rinkimo tvarką. Ar galėtumėte paneigti, jog šie siūlymai yra savotiškas jūsų keršto planas tiems rektoriams, kurie nepritaria jūsų aukštojo mokslo reformai?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Mykolai, malonu. Pirmiausia, kol nebuvo parengta, tie rektoriai nematė to plano ir vargu ar jie galėjo manyti apie kerštą. Keršto čia tikrai nėra. Kiek aš žinau iš žiniasklaidos, tai galiu išvardinti. Kauno technologijos universiteto rektorius yra, sakyčiau, kategoriškai prieš, teisingai? Toliau nuosaikiai prieš yra Vilniaus universiteto rektorius A. Žukauskas. Palaiko VDU. O kiti, kurie išsakė, nesako prieš. Jie kaip tik sako, gali būti ir taip, gali būti ir taip, tokių priešingumų nėra. Tikrai čia nėra koks nors kerštas universitetų rektoriams. (Juokas) Ne.
PIRMININKĖ. Klausia M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, bet juk tai yra akivaizdus žingsnis užkirsti kelią bet kokioms vidinėms reformoms universitetuose. Yra klaidinga sakyti, kad dabartinė rektoriaus rinkimo tvarka nors kuo prieštarauja Konstitucijai, nes Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos po Konstitucinio Teismo sprendimo buvo peržiūrėtos taip, kad atitiktų jo nutarimus.
Aš čia galiu matyti tik vieną motyvą – užtikrinti tokią tvarką, kad jokie pokyčiai universitetuose iš tiesų negalėtų vykti, nes joks senatas nebalsuos už rektorių, kuris siūlo reformą, kuris kelia ambicingus tikslus, kuris kelia kokybės reikalavimus, nes tai, be abejo, senato akademiniam elitui visą laiką bus neparanku. Taigi ar yra kokia kita prasmė, negu tik įtvirtinti, na, galutinai užkirsti kelią aukštojo mokslo reformoms, kaip kad jūsų paketas, atrodo, šiandien tam ir yra skirtas?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū. Geras klausimas. Štai aš atsakysiu taip. Senatas nustato rektoriaus rinkimo tvarką labai aiškiai, ir jis yra išrenkamas rektoriumi. Jis turi pakankamai savo finansinių galių veikti, nes gavo bendruomenės įgaliojimą. Jeigu žiūrėtume šios dienos akivaizdoje, pavyzdžiui, dabartinėje Vilniaus universiteto istorijoje dėl Vilniaus universiteto rektoriaus ataskaitos tvirtinimo, kaip tik matoma, kad ta bendruomenės dalis… Aš nesiimu vertinti ir, neduok Dieve, pasakyti gerai ar blogai, bet tiesiog noriu pasakyti, kad senatas du kartus išreiškė pasitikėjimą jo ataskaita ir du kartus neišreiškė taryba. Aš nežinau, taryba dėl to tikrai, matyt, turėjo kokią nors teisę. Bet imperatyviai, jeigu jis yra rinktas bendruomenės ir dabar senatas turi tam tikras didesnes teises, aš tikrai nemanau, kad tai gali būti koks nors ženklus stabdys.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, teikdamas tokį gana radikaliai aukštųjų mokyklų valdymą keičiantį projektą, ar jūs konsultavotės, klausėte švietimo ir mokslo ministrės nuomonės? Jeigu taip, tai kokia jos pozicija? Ar jūs nemanote, kad jeigu pagal jūsų projektą suteikiame didesnes galias senatui, vidinei bendruomenei, ar tai nepaskatins nusiteikti prieš tą reformą, kurią mes ką tik per pateikimą aprobavome, kurią pateikė ministrė? Išorinė taryba, turėdama didesnes galia, man atrodo, labiau gali nusiteikti reformai, paskatinti universitetų jungimąsi ir t. t.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū. Galima ir taip manyti, bet, patikėkite, 40 metų išdirbau, atsiprašau, kad apie savo patirtį kalbu, bet vis dėlto aš ją ir teturiu, aš visada labai tikėjau ir tikiu senato sveika nuovoka, žmonių sveika nuovoka ir aš tikrai nemanau, kad patys bendruomenės nariai norėtų pasidaryti priešais žengiant tuos tolesnius žingsnius. Matote, bendruomenė, jeigu padaro klaidą savo sprendimais, bendruomenė per senatą pati greičiausiai ir pajaučia tą, ką blogai padarė, nes ji tuoj pat susiduria su pasekmėmis. Aš tikrai nemanau, kad gali būti koks nors negatyvus ryšys su laukiama ir mūsų visų remiama aukštojo mokslo reforma.
PIRMININKĖ. Klausia gerbiamas A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ilgą laiką universiteto bendruomenė buvo nustumta nuo tokių strateginių aukštosios mokyklos reikalų sprendimo. Dabar, siūlant šituos pokyčius, aš manau, kad iš tikrųjų situacija turėtų pasikeisti. Todėl man keista, kad net ir Švietimo ir mokslo komiteto atstovai kalba tokius dalykus lyg ir neskaitę įstatymo projekto. Dar kartą sakau, senatas nerinks rektoriaus, bet nustatys tvarką. Pagaliau rektorių rinks universiteto bendruomenė ir tai, be abejo, yra vienintelis labai teigiamas šio projekto aspektas. Todėl aš labai noriu užduoti konkretų klausimą, kad būtų visiems aiškiau. Ar bus daugiau demokratijos realizavus įstatymą universitetuose, ar jos bus mažiau… daugiau?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Čia nėra tokio vienareikšmio atsakymo. Vis dėlto labai priklauso nuo akademinės bendruomenės kokybės, labai priklauso nuo akademinės bendruomenės susivokimo bendrai dirbti ir siekti toje srityje apčiuopiamų rezultatų. Aš noriu tikėti, kad šitas kelias gali būti produktyvus.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas, paskutinis.
E. GENTVILAS (LSF). Jūs dabar esate toks švietimo politikos formuotojas ir strategas Lietuvoje, tai turėtumėte suprasti, kad pinigai valstybinėms aukštosioms mokykloms ateina iš mokesčių mokėtojų.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip.
E. GENTVILAS (LSF). Taryba yra kaip mokesčių mokėtojų pasamdytas institutas ir šiuo atveju jūs tarybą nušalinate nuo kai kurių funkcijų ir paliekate pačiai akademinei bendruomenei išsirinkti savo vadovą. Kitaip sakant, nušalinate mokesčių mokėtojus ir tarybą. Tai jūs, kaip strategas, ar neplanuojate žengti dar toliau, palydėtas sėkmės? Pavyzdžiui, kad vidurinės mokyklos, jų bendruomenės išsirinktų savo direktorių ir gyventų savo gyvenimą? Ar ilgai mums reikės laukti? Suprantate ironiją mano klausimo, bet kitas jūsų logiškas žingsnis būtų toks.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai ačiū. Gera jūsų ironija, gerbiamas Eugenijau. Reikalas štai koks. Tarybą pagal šį supratimą galite vertinti vienaip ar kitaip, bet aš noriu pasakyti, kad taryba šiuo atveju yra nenušalinama nuo strateginių reikalų, jai ir pavesta, pabrėžiu, strateginių krypčių įvertinimas, parengimas ir jų laikymosi kontrolė. Čia jokiu būdu nuo šito, ką jūs sakote, nuo mokesčių mokėtojų neatsitraukta, ir mokesčių mokėtojų interesas bei valstybės interesas per tai yra išlaikomas. Čia tikrai nesitraukia.
Dėl stratego – geras humoras, bet aš manau, kad mes visi čia nemenka dalimi esame švietimo strategai ir turime patirties šioje srityje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pailsėkite, profesoriau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Galiu eiti?
PIRMININKĖ. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. R. Šarknickas – už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju posėdžio pirmininke. Taip pat dėkoju komiteto pirmininkui E. Jovaišai už tikrai pagaliau pajudėsiantį reikalą, nes bendruomenė ne vienerius metus ūžia, kalba dėl tos demokratijos. Kaip sakė vienas iš klausinėtojų, kad tą gali atlikti tik vadas, o ne bendruomenė, aš sakyčiau – atvirkščiai. Į bendruomenę kiekvienais metais dažnai ateina naujų dėstytojų, profesorių, jie ir formuoja tą gyvenimą, kad nebūtų stagnacijos. Tai vienas pagrindinių aspektų, dėl kurio aš pasisakau už, ir kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Iš tiesų kelia nerimą tokie siūlymai, žinant, kiek daug buvo įdėta pastangų siekiant pritraukti tikrai kompetentingus ir rimtus žmones į universitetų tarybas. Po tokio siūlymo tas tarybas tiesiog būtų galima atleisti, nes joks rimtas žmogus neis į tarybą dirbti, žinodamas, jog negalės tvirtinti biudžeto, negalės tvirtinti veiklos ataskaitos ir, žinoma, nedalyvaus renkant rektorių. Mano supratimu, toks siūlymas yra žingsnis atgal, tai darytų profesinių sąjungų renkamus rektorius, o ne visos plačios visuomenės renkamus lyderius. Tikrai kviečiu nepritarti tokiam žingsniui.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Balsavo 93 Seimo nariai: už – 57, prieš – 21, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Numatomas svarstymas birželio 12 dieną.
Replika po balsavimo – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, aš noriu frakcijos vardu paprašyti Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo projekto.
PIRMININKĖ. Aš jau sakiau, kad kai baigsim dar vieną, tada dėl visų projektų prašysime Vyriausybės išvados. Apie tai jau kalbėjo A. Salamakinas.
16.21 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 75 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-696(2) (pateikimas)
Dabar dar vienas Mokslo ir studijų įstatymo projektas, bet šiuo atveju Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XIP-242 75 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašau. Profesorius E. Jovaiša. (Balsai salėje) Netrukdykite profesoriui išeiti į tribūną. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, tai dar vienas įstatymo projektas, kuris buvo sustabdytas 2016 m. gruodžio 20 d. Sustabdytas jis buvo štai dėl ko – lėšos ūkiui ir administravimui buvo įtrauktos į studijų kainą, arba, vaizdžiai tariant, į studijų krepšelį. Įtraukus į studijų krepšelį, buvo sulaukta ir studentų didelių prieštaravimų, ir sulaukta tam tikrų aukštųjų mokyklų prieštaravimų. Be to, dar nebuvo parengtas ir tam reikalingas finansavimo tvarkos aprašas.
Šiandieną aš teikiu tai, ką yra parengusi Švietimo ir mokslo ministerija, derinta su kai kuriais komiteto nariais. Tai yra, sakyčiau, tarpinis, laikinas variantas, kol ateis naujasis finansavimas, tas, kuris patenkins ne tiktai vadinamuosius valdančiuosius, bet patenkins ir visus mus, nes naujasis finansavimas turi būti pagrįstas kokybės kriterijais ir sutartimis. Tai yra tokia sistema, kuri yra įprasta daugelyje išsivysčiusių Europos šalių, labai pažengusių švietimo srityje.
Dabar ministerijos yra parengtas tas tvarkos aprašas. Aš jį turiu rankose. Jis po šito pateikimo, jeigu jis įvyks, turėtų būti galutinai suderintas su mūsų partneriais – su aukštosiomis mokyklomis ir su kolegijomis. Tiek trumpai tariant apie šitą projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Ačiū pranešėjui. Aš norėjau jūsų paklausti, kaip jūsų siūlymas motyvuos universitetus mažinti ūkines ir administracijos išlaidas?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Iš tikrųjų šita finansavimo sistema, kuri yra čia pristatyta, šitas finansavimas pačiam universitetų mažinimui tiesiogiai negali atsiliepti. Čia jūs esate teisus.
Dar noriu pabrėžti ir grįžti, ir pasakyti, kad mes suprantame tą problemą ir rengiame… Dabar jau yra daug susitikimų dėl naujojo finansavimo modelio ir jau yra sistemos apmatai padaryti. Jau mes priėjome ir prie kriterijų, ir prie konkrečių rodiklių, pagal ką. Bet šitas kol kas, deja, taip ir finansuojamas. Šiais finansiniais metais taip jis yra ir finansuojamas.
PIRMININKĖ. Klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš noriu pratęsti Mykolo klausimą. Galėčiau suprasti jūsų intencijas, jeigu jūs teiktumėte nuostatų įsigaliojimo nukėlimo į kokią nors kitą datą, tačiau jūs keičiate visiškai finansavimo tvarką iš esmės. Labai liūdna, bet mes jau dabar turime gana daug aukštųjų mokyklų, kuriose administracinės išlaidos tikrai siekia nenormalias dalis bendrų išlaidų.
Mano klausimas yra toks. Kai švietimo ir mokslo ministrė kalbėjo apie aukštojo mokslo reformą, ji minėjo, kad prievartos nebus, bus finansinės paskatos. Kokios finansinės paskatos prie finansinių antipaskatų iš tikrųjų, jūsų nuomone, gali priversti institucijas rimčiau galvoti apie jungimąsi? Tokia antipaskata iš esmės skatintų apsikasti apkasuose ir diskutuoti kiekvieną kartą su Švietimo ir mokslo ministerija, kad ji duotų pakankamai pinigų administravimui be studentų ir be mokslo? Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Jūs čia iš tikrųjų esate labai profesionalus žmogus. Aš tiktai pasakysiu, kad vis dėlto nėra taip tiesmukai padaryta, kad nebūtų įvertinti dalykai. Vis dėlto čia yra, kokių specialybių rengiamiems specialistams, ir sudėti koeficientai. Labai svarbus tas momentas, kad čia yra pamąstyta apie norminius šildomų patalpų plotus, tenkančius vienam valstybės finansuojamam studentui, ir kolegijose, ir universitetuose. Čia yra nurodyti koeficientai tos sudėtingos infrastruktūros objektams, kuriems irgi reikia priežiūros, bet, atsižvelgdami į trejų metų patirtį, mes išgryniname dalykus. Pavyzdžiui, mokykla turi įsteigusi muziejuką, tarsi pasidariusi dar tokį dalyką. Tai ne, ponai, jūs įsisteigėte muziejuką, jūs malonėkite tą muziejuką išsilaikyti. Kodėl čia iš valstybės lėšų reikia šituos dalykus daryti? Nėra taip, kad tie, kurie, kaip jūs sakote, miršta, ir toliau bus reanimuojami. Ne, ne! Tuo labiau, pakartoju, kad per sutarčių sistemą, kuri bus labai griežta, iš karto visi mąstymai turėti dvigubas programas, turėti galimybę disponuoti nereikalingu turtu, tiesiog bus tvarkomi. Kiek galėjau, tiek aš paaiškinau.
PIRMININKĖ. Klausia M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamas komiteto pirmininke, jūs ištraukėte sutartį su aukštosiomis mokyklomis, kokybės reikalavimus, programas, programų rentabilumo reikalavimus kaip tokį gražų briedį lankoje. Bet tuo tarpu jūs sakote, tik atsisakykite štai šio žvirblio rankoje, kuris būtų paskata universitetams galvoti apie rentabilumą, galvoti apie jungimąsi, galvoti apie nereikalingo nekilnojamojo turto atsisakymą. Iš tiesų tai būtų aiški paskata judėti ta linkme, kurią ir deklaravo Vyriausybė. Kaip kitaip suprasti šį pasiūlymą, o ne kaip sabotavimą, viena vertus, Vyriausybės nutarimo, nes tikrai atimti paskatas iš universitetų jungtis?..
Kita vertus, tas briedis lankoje gali niekada ir nepasirodyti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Žinote, aš jums pasakysiu į šitą klausimą truputėlį plačiau, Mantai. Reikalas tas, kad visi mes nuoširdžiai žinome, kaip pasikeitė mūsų aukštasis mokslas. Mes visi puikiai žinome, kaip per emigraciją ir ne tiktai per emigraciją sumažėjo geografija žmonių atskiruose universitetuose. Dabar įgavo tiesiog groteskišką pavidalą tie plotai, kurie yra absoliučiai nepanaudojami. Tie nepanaudojami plotai, deja, nėra vien tiktai tų silpnųjų universitetų palikimas. Deja, tų neišnaudotų plotų turi Vilniaus universitetas, KTU turi, Vytauto Didžiojo universitetas, tas pats čia, milijonus kartų kalbinamas, LEU, VGTU turi, čia visuotinė problema. Jeigu pažiūrėsime į dabartinės Vyriausybės pastangas, tai jinai iš tikrųjų jau sudaro… ir praeitas Seimas priėmė nutarimus, kad būtų galima tą turtą laisviau parduoti ir panaudoti aukštojo mokslo dalykams. Su visais tai vienodai susiję. Vyriausybės pastangos parduoti tą turtą ir investuoti į tai, man atrodo, irgi yra geras žingsnis, todėl šitas aspektas nesako, kad tai bus priešprieša dabartinei reformai.
PIRMININKĖ. Klausia G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas projekto teikėjau, prieš mane yra MOSTA įstaigos tyrimo rezultatai, kurie rodo skaičius. Edukologijos universiteto studentų kaitos skaičius ir pinigų sumos, skiriamos studijų procesui, metai iš metų mažėja, ir praėjusiais metais buvo 4 mln. 100 tūkst. eurų valstybės lėšų. Metai iš metų, paraleliai lentelėje skaidrė į viršų, rodyklė į viršų, tam pačiam universitetui bazinio finansavimo lėšos didėja. Mažėjant studentų, bazinis finansavimas didėja. Tokie pat skaičiai prieš mano akis, ir aš tuo pasidalinsiu viešai, yra Klaipėdos universitete, Šiaulių universitete ir dar ne viename. Jūs savo pataisomis siūlote elgtis nevalstybiškai, nešeimininkiškai.
Kaip jūs galite logiškai paaiškinti – išbraukti tokias pataisas, kuriomis būtų užkirstas kelias finansuoti pustuščius pastatus ir toliau demotyvuoti stiprius universitetus, kurie turi daug studentų, bet gauna santykinai mažiau, nei pustuščiai universitetai, savo pastatams išlaikyti? Na, kur jūs matote logiką?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Dėkui. Jeigu mes pasižiūrėsime giliau į šitų skaičių sandarą, ar ne, gerbiamasis Gintarai, tai mes pamatysime ne tiktai patalpas, mes pamatysime kitą problemą, kuri egzistuoja, – nesugebėjimą valdyti. Mūsų valdymo problemos yra didžiulės ir jūs puikiai žinote, ką sako šita prasme ta pati MOSTA ir SKVC. Čia kartais yra štai tokia problema. Pastatai tie patys, bet išauga nesupratimas tos aukštosios mokyklos, kad reikia atsisakyti nereikalingo administracijos aparato, kad reikia patiems tvarkytis viduje ir žmonių išteklius, kurių per daug. Pavyzdžiui, buhalterijoje dirba 16 žmonių šiais laikais! Turi būti trys keturi žmonės buhalterijoje. Tai ne vien susieta su šitais pastatais.
Dar kartą kartoju. Tikrai noriu atsakingai pasakyti, kad mes šitą sistemą keisime, ir jūs tikrai, gerbiamasis Gintarai Steponavičiau, pasidžiaugsite, kad tai ir yra tas, ko mes visi norime: kad stiprūs universitetai būtų stiprūs, kad maži, tie nestiprūs universitetai, jau nebegalėtų toliau vegetuoti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausti laikas baigėsi. Prašome sėsti. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. M. Adomėnas – už.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, tai nuostabi pataisa, ji įveda nemokamus pinigus. Iki šiol valstiečiai ir žalieji kalbėjo apie nemokamą mokslą, čia yra patobulinimas, čia yra nemokami pinigai. Galima nedaryti mokslo, neturėti studentų ir vis tiek gauti pinigų patalpoms išlaikyti ir administracijai algoms mokėti. Tai yra nuostabi inovacija ir aš siūlau tikrai ją paremti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, bet jūs kalbėjote prieš. (Balsai salėje) M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Na, vieną dalyką reikia, mano supratimu, padaryti, labai aiškiai pasakyti, kas čia vyksta. Šiuo sprendimu siekiama išsaugoti kelis universitetus, kurie sunkiai išsilaiko, sunkiai išgyvena, nepritraukia studentų, todėl, įsigaliojus jau priimtoms įstatymo pataisoms, jie tiesiog neišgyventų. Šiuo sprendimu siūloma juos išgelbėti. Bet tai yra tiktai pirmas žingsnis. Iš esmės šis žingsnis reikštų esminį šiuo metu planuojamos reformos sustabdymą. Taigi šis balsavimas parodys, kuriuo keliu mes einame: ar aukštojo mokslo reformų keliu, ar mes grįžtame prie stagnacijos, to, kas buvo iki šiol.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 50, prieš – 20, susilaikė 22. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Numatomas svarstymas birželio 12 dieną.
Gerbiami kolegos, kadangi… Replika po balsavimo – E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Replika po balsavimo. Iš tiesų žinome premjero S. Skvernelio pateiktą statistiką apie tai, kad kai kurių aukštųjų mokyklų biudžete ūkinės ir administravimo išlaidos sudaro 30–32 %, gal tai pavieniai atvejai, tačiau 15–20 %. Tai štai šiandien mes išgirdome tokį dalyką, populistinį: kad nebrangtų studijos, kad eitų studentai į universitetus, nepriskaičiuokime prie kaštų šitų išlaidų.
Gerbiamieji, kiekviena institucija neišvengiamai turi administravimo kaštų. Mes dabar suteikiame aukštosioms mokykloms ypatingą išimtį, kad jų produkcijos savikainos administravimo ir ūkinės išlaidos yra kompensuojamos iš valstybės biudžeto atskirai ir nėra įskaičiuojamos į studentų rengimo kainą. Arba tai nesusigaudymas, o greičiausiai tai populizmas ir bandymas papildomai užsidirbti iš mokesčių mokėtojų.
PIRMININKĖ. Gerbiamas E. Jovaiša nori atsakyti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš norėjau pasakyti. Čia nėra joks populizmas, tai yra suderinta su Švietimo ir mokslo ministerija ir dabartinis neilgas kelias pasirinktas toks ir ne kitoks. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, kadangi dvi frakcijos – Socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – prašė, kad būtų Vyriausybės išvada, dar kartą noriu pasitikslinti. Tai dėl visų teiktų Mokslo ir studijų įstatymo projektų, t. y. Nr. XIIIP-740, Nr. XIIIP-741, Nr. XIIIP-752 ir Nr. XIIIP-696? Ar teisingai supratau? Gerbiamas Mantai Adomėnai! Mantai Adomėnai, ar taip?! (Balsai salėje)
Dar kartą kartoju: Seimas prašo Vyriausybės išvados dėl projektų Nr. XIIIP-740, Nr. XIIIP-741, Nr. XIIIP-752 ir Nr. XIIIP-696. (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Dabar dar Administracinių nusižengimų kodekso… Taip, prašau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ar būtų galima tada kartu pridėti ir prašymą dėl bendrojo lavinimo, dėl nutarimo dėl bendrojo lavinimo, kad taip pat būtų paprašyta Vyriausybės…
PIRMININKĖ. Dėl Seimo nutarimo?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Taip. Vyriausybės išvados. (Balsas salėje: „Kur ten finansai yra?“) Nr. XIIIP-742. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Na, ne visai pagal Statutą. Seimo nutarimas yra Seimo nutarimas, tai yra ne įstatymas. Seimas priima sprendimą ir Vyriausybė tokiais atvejais neturi jokios galios dėl Seimo nutarimo vykdymo. Mes galime prašyti Vyriausybės išvados tiktai dėl teikiamų įstatymų. (Balsai salėje)
16.40 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 791 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-370 (pateikimas)
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 791 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-370 pateikimas. E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas štai kam. Juo siekiama pašalinti patyčių kibernetinėje erdvėje vaizdinę informaciją. Numatytos sankcijos: jeigu tai nevykdoma, užtraukia baudą nuo 260 iki 640 eurų, jeigu tai yra pakartotinis nusižengimas, užtraukia baudą nuo 670 iki 1 tūkst. 450 eurų. Čia yra taikoma dėl nepilnamečių apsaugos. Šitas kodekso straipsnis yra parengtas drauge su, su, su… Ryšių reguliavimo tarnyba. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Gumuliauskas. Jūs jau neklausite? Ačiū. Tada klausia V. Rinkevičius. Ar irgi jau nenorite?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, ačiū. Labai pritariu jūsų šitam projektui, problema aktuali. Interneto erdvėje šiaip daug kur yra ne tik tokių patyčių informacijos, bet labai daug smurto vaikams, rodomi vaikams filmai, kur ištisai smurtas, žudynės ir taip toliau. Kaip su šituo? Ar nebūtų galima rasti priemonių su tuo kovoti? Tiesiog nuo pat kūdikystės vaikas mato žiaurų smurtą. Ko iš jo norėti, kai jis užaugs, jeigu jo visi filmukai, viskas… jo pasaulėžiūra formuojasi žiūrint smurtą? Jūsų nuomone, kaip išvengti šito dalyko?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš galvoju, kad čia vis dėlto reikia šnekėti su Televizijos taryba, reikia šnekėti su tais, kurie valdo tą eterį, reikia teikti tam tikras pataisas. Jeigu manęs paklaustumėte, tai turiu patirtį iš vakarykštės vaikų stovyklos. Buvo paprastas žaidimas, reikėjo užrašyti, ką tu veikei. Įsivaizduokite, 15 atsakymų, ką veikiau, yra susiję su necenzūriniais žodžiais, kurie paimti, 25 vaikų grupelės necenzūriniai žodžiai paimti iš televizijos, iš visos aplinkos, kai keikiamasi, nepaisant nieko.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų turbūt esmė, kas kontroliuos šitą procesą, kas nustatys. Tas patyčių lygis labai sunkiai nustatomas. Ar čia, kaip minėjote, ta Ryšių reguliavimo tarnyba, ar kokia nors kita institucija, kuri sugebės sekti visą tą erdvę? Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš tikrai nežinau, kas čia bus tas stebintis ir kas vertinantis, bet iš to suprantu, kad vis dėlto ta Ryšių reguliavimo tarnyba turės kokį nors įmanomą variantą.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pati idėja yra labai šauni ir yra galimybė bent mažą žingsnelį žengti į priekį dėl smurto, nes Lietuvoje per metus patiria smurtą per 40 tūkst. žmonių, kurių didžioji dalis yra vaikai ir jaunimas. Tikrai dėkoju už šitą žingsnį. Dėl negatyvios informacijos: smurto, nelaimių, patyčių. Pavyzdžiui, lyginant su „The New York Times“ laikraščiu arba Varšuvos, apie tai skelbiama tik iki 5 %, kai Lietuvoje žiniasklaidoje tai sudaro iki 70 %. Baisūs yra skaičiai. Dėkoju jums už šitą esminį žingsnį ir iniciatyvą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū jums.
PIRMININKĖ. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Būsiu vienas, kuris paklaus bent jau į temą. Čia kalbama, kad Ryšių reguliavimo tarnyba galės išrašyti baudas už jų nurodymų nevykdymą, jeigu prieglobos informacijai teikiamose tarnybinėse stotyse bus ta informacija, kurią reikėtų pašalinti. Nevykdo nurodymo – pašalinama. Bet ar tai palies, pavyzdžiui, jūtūbo platinamus pačius įvairiausius įrašus, ir kaip tai bus įgyvendinama, žinant, kad tai tarptautinės kompanijos, prieglobos Lietuvoje nėra, kaip sakoma, nėra saugoma ta informacija? Kaip vyks įgyvendinimas? Čia tik iš dalies, aš įsivaizduoju.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Geras klausimas, į kurį atsakymo aš nežinau, nes manau, kad čia su jūtūbu bus didelių problemų. Nežinau, Arvydai, net neįsivaizduoju, bet vis dėlto tikėkimės, kad iniciatoriai kartu su mumis, kurie teikia šitą, yra apmąstę, kad jie ką nors bent dabar jau gali daryti. Bent.
PIRMININKĖ. Ačiū, baigėme jūsų visą pristatymą. (Šurmulys salėje) Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Už nėra. Prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pranešėja. Dėkui pranešėjui, pirmininkei. Iš tiesų daug abejonių dėl paties įstatymo projekto. Be jokios abejonės, mes turime kovoti su patyčiomis, turime užtikrinti efektyvią patyčių prevenciją, bet Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymai feisbukui, jūtūbui ar tviteriui išimti informaciją arba kitu atveju užsitraukti administracinę atsakomybę Lietuvoje atrodo šiek tiek keistai. Aš iš tiesų kviesčiau dar padiskutuoti ne Seimo komitetuose, o atskirose galbūt darbo grupėse ar su specialistais, ar iš tikrųjų tokie sprendimai yra įgyvendinami ir ar jie duos tą norimą rezultatą, nes iš to, kaip čia yra surašyta, kyla labai rimtų abejonių.
PIRMININKĖ. Atsirado norintis kalbėti už. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamasis Savižudybių ir prevencijos komisijos pirmininke Mykolai, iš dalies sutinku su jumis, kad tikrai reikia ieškoti tų galimybių, aiškumo, užtikrintumo, tačiau mes visi puikiai žinome, kai įvyksta kokios nors patyčios socialiniame tinkle ar jūtūbe, ne viena žiniasklaidos priemonė, mes turime daug pavyzdžiui, perkelia tą pavyzdį į savo žiniasklaidos priemonę ir tai yra transliuojama. Automatiškai jie patys gali tvarkytis ir išimti, esant šiai įstatymo pataisai. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 65, prieš – 4, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos, papildomas – Švietimo ir mokslo. Numatomas svarstymas trečiojoje (rudens) sesijoje.
16.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2013 m. kovo 13 d. sprendimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimų nuostatų išaiškinimo“ teiginius, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių galimybėmis kartu būti ir kitos valstybės piliečiais“ projektas Nr. XIIIP-629 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2013 m. kovo 13 d. sprendimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimų nuostatų išaiškinimo“ teiginius, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių galimybėmis kartu būti ir kitos valstybės piliečiais“ projektas Nr. XIIIP-629. Pateikimo stadija.
Kviečiu į tribūną J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nutarimo idėja, tiksliau, idėja kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti keleto Konstitucinio Teismo nutarimų prasmę, kilo svarstant Pilietybės įstatymo projektą, kuriuo buvo siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos Respublikos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę, gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis.
Todėl komitetas pasiūlė kreiptis Seimo vardu į Konstitucinį Teismą, paprašyti, kad Konstitucinis Teismas išaiškintų 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo teiginį „pabrėžtina, kad Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys“ ir 2013 m. kovo 13 d. sprendimo teiginį, teiginio pradžia: „pabrėžtina, kad Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys“.
Toliau cituodami mes klaustume, ar tai reiškia, „kad Seimas, nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų Konstitucijoje nustatyta tvarka, Pilietybės įstatyme gali įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos valstybės ir įgiję Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais“?
Prieš tai mes argumentuojame, kad iš tikrųjų per tą laiką, kai buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, yra labai daug pasikeitimų mūsų valstybės gyvenime. Kaip minėta, įstatyme ir teikiama, kad mes, per tą laiką tapę tiek Europos Sąjungos nariais, tiek Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos nariais, ar negalėtume nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenys, tose valstybėse įgiję pilietybę, galėtų turėti kartu ir Lietuvos Respublikos pilietybę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis – Ž. Pavilonis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Visų pirma norėčiau padėkoti už tą vienybę, kurią mes pademonstravome surinkdami parašus dėl Pilietybės įstatymo pakeitimo. Tačiau kadangi ne visi esame Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, norėtume papildyti tą kreipimąsi.
Esame registravę pasiūlymą dėl Seimo nutarimo, kuriuo prašome įvardinti ne tik išorines pasikeitusias sąlygas, bet ir dabar susiformavusį neatitikimą tarp teisinės praktikos ir Konstitucinio Teismo sprendimo. Todėl papildomai paklausti Konstitucinio Teismo, kad toks sąlyginai didelis dvigubą pilietybę jau turinčių asmenų skaičius nesuponuoja, jog, laikantis teisinio lygiateisiškumo principo, analogiškas teisinis reglamentavimas turėtų būti taikomas ir kitai išvykusiųjų kategorijai, tai yra piliečiams, kurie išvyko po Kovo 11-osios.
Jeigu jūs galėtumėte tiesiog atsižvelgti į šį registruotą pasiūlymą ir priėmimo metu jį priimti, tai, aš manau, mes Seime išlaikytume tą vienybę, kuri yra būtina mums priimti bet kokiu atveju teigiamą sprendimą šiuo klausimu.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Be jokios abejonės, Seimo narių registruoti siūlymai privalės būti svarstomi ir komitetuose, kurie bus paskirti, ir, žinoma, Seimo plenarinio posėdžio metu ir dėl jų bus balsuojama.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, dabar mums svarbu ne tiek vienybė Seime, kiek Konstitucinio Teismo pozicija vienu ar kitu požiūriu. Aš tikrai manau, kad mes visi už dvigubos pilietybės turinčių asmenų rato išplėtimą, kad kuo daugiau piliečių išsaugotų Lietuvos pilietybę ir, įgydami kitos šalies pilietybę, neprarastų Lietuvos pilietybės.
Klausimas jums: ar nemanote, kad Konstitucinio Teismo ankstesni išaiškinimai, sprendimai yra tam tikra kliūtis jiems patiems kaip institucijai priimti vienokį ar kitokį sprendimą? Ar ankstesniuose išaiškinimuose jūs nematote tokio barjero, monolito, kuris jau yra kliūtis Konstituciniam Teismui priimti kokį nors kitokį, lankstesnį sprendimą, kurio mes labai pageidautume?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Daugeliui iš mūsų anksčiau išsakyta kietakaktiška nuomonė dažnai būna kliūtis po to keisti tą nuomonę. Bet, kaip sakoma, nuomonės nekeičia tik kvailiai ir numirėliai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi yra tik noras kalbėti už, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Gerbiamasis A. Vinkus nori kalbėti už? Taip? Tuojau įjungsime.
A. VINKUS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį ir informuoti, ką sakė ir komiteto pirmininkas, kad Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija balandžio 28 dieną priėmė rezoliuciją dėl pilietybės išsaugojimo. Komisija prašo, neminėsiu tų faktų, kuriuos išvardino komiteto pirmininkas, bet komisija prašo, ir aš, kaip komisijos pirmininkas, įpareigotas informuoti Seimą, kad prašyme akcentuojama imtis visų galimų teisinių priemonių kaip įmanoma greičiau visuotinį politinį partijų susitarimą… siekti teisiškai įtvirtinti gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą, kai yra įgyjama ir kitos valstybės pilietybė, teisės aktuose.
Noriu pažymėti, kad komisija šią rezoliuciją priėmė išklausiusi garbių teisininkų S. Šedbaro, mūsų teisingumo ministrės, Mykolo Romerio universiteto profesoriaus V. Sinkevičiaus, komisijos narės iš Vašingtono L. Vidžiūnaitės ir kitų pasisakymus, pranešimus, kuriuose buvo akcentuojama, kad pilietybės išsaugojimo klausimas turi būti sprendžiamas gerbiant Konstituciją, todėl daugybinis pilietybės įteisinimas turi būti pasiektas teisinėmis priemonėmis, neapeinant Konstitucijos, o tai reiškia, gerbiant ir atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo spendimus. Todėl ką pateikė komiteto pirmininkas, aš maloniai kreipiuosi į visus kolegas Seimo narius, palaikyti šį nutarimą ir balsuoti už jį.
PIRMININKĖ. Dėkui. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas numatomas birželio 13 dieną.
Gerbiamieji kolegos, mes dar turime pagal darbotvarkės nustatytą reglamentą pusę valandos, todėl siūlau pradėti nagrinėti iš eilės rezervinius klausimus.
Rezervinis 1 klausimas, bet nematau nė vieno pranešėjo – nei V. Poderio, nei A. Skardžiaus.
17.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-776 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tada rezerviniai 2a, 2b, 2c, t. y. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-776. Jeigu tam bus pritarta, tada gerbiamas V. Bakas pateiks Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-712 ir Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo papildymo 361 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-713. O dabar Seimo nutarimas. Prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Laba diena dar kartą. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau įtraukti į Seimo darbotvarkę projektus Nr. XIIIP-712 ir Nr. XIIIP-713. Tai yra svarbūs klausimai, susiję su mūsų šalies žmonių įsitraukimu į valstybės gynimo reikalus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Po pateikimo nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Svarstymas. Galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 81: už – 81, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-776) priimtas. (Gongas)
17.02 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 2, 13, 15, 16, 18, 19, 36, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-712, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 papildymo 361 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-713 (pateikimas)
Dabar, gerbiamas kolega, prašom pateikti minėtus įstatymų projektus Nr. XIIIP-712 ir Nr. XIIIP-713.
V. BAKAS (LVŽSF). Pateikti iš karto?
PIRMININKĖ. Taip, aš taip ir siūlau.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, taip apibendrintai. Kaip žinote, šie projektai liečia Šaulių sąjungos veiklą. Tai yra savanoriška visuomeninė organizacija, turinti labai gilias tradicijas, ir, keičiantis saugumo situacijai, mes manome, kad svarbu Šaulių sąjungai suteikti galimybę atlikti savo misiją, pasirengti jai, jeigu kiltų valstybėje kokios nors krizės. Tie projektai yra susiję: mes siūlome jais suteikti Šaulių sąjungai, Šaulių sąjungos nariams teisę dirbti su riboto naudojimo informacija. Ji reikalinga tam, kad šauliai galėtų vykdyti bendras pratybas su mūsų kariuomene, su mūsų sąjungininkų padaliniais. Šiuos projektus mes aptarėme Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Kaip matote, faktiškai didžioji dalis teikėjų yra komiteto nariai. (Balsai salėje) Jeigu norėtumėte detalesnių atsakymų, galėčiau juos pateikti.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Jūsų klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties manau, kad šis įstatymas tikrai labai laiku, labai reikalingas ir padės išvengti nereikalingų interpretacijų, kurios būdavo iki šiol. Tačiau man žiūrint į patį įstatymą kyla klausimas, nes kalbama apie tai, kad į šaulio tarnybą galės būti skiriamas tik suteikus jam tokią teisę dirbti, bet nekalbama apie tuos žmones, kurie šiuo metu jau eina pareigas. Ir man tuomet kyla klausimas, jeigu bus nustatyta, kad tai pareigybei turi būti suteikta teisė dirbti su įslaptinta informacija, kas bus pereinamuoju laikotarpiu?
V. BAKAS (LVŽSF). Geras klausimas. Iš tikrųjų noriu pasakyti, kad ne visiems šauliams iš karto siekiama suteikti tokią teisę. Ministras tiesiog nustatys pareigybių sąrašą, kam tokia teisė bus suteikiama. Nežinau, ar reikės pereinamojo laikotarpio, bet jeigu mes svarstymo komitetuose metu nuspręsime, kad jo reikia, mes galėsime teikti pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, truputį jūs darote lengvatas. Jei nori viską sužinoti, tai yra trys: slaptas, visiškai slaptas, riboto… Mažiausiai reikia, kad nors būtų slaptas susipažinimas. O dabar tas ribotas toks…
V. BAKAS (LVŽSF). Pasakysiu taip. Mes, prieš teikdami šį projektą, konsultavomės su Krašto apsaugos ministerija, taip pat apsvarstėme komitete. Mūsų nuomone, riboto naudojimo žymos pakanka. Noriu pasakyti, kad dalis žmonių, kurie dirba Šaulių sąjungoje ir gauna atlyginimą… Ten yra visai kitos procedūros, jie ir dabar gali susipažinti, prireikus galima sudaryti tokias galimybes, kad jie turėtų aukštesnio lygio prieigą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, aš norėjau pasiteirauti, ar profesionalūs kariūnai, ar vyresnis kariūnas irgi turi teisę gauti tokią informaciją, ar ne? Tie, kurie pasirašė kontraktą?
V. BAKAS (LVŽSF). Tie, kurie atlieka profesionalią tarnybą, be abejo, tokią teisę turi. Čia kalbama tik apie šaulius. (Balsai salėje) Aš pasitikslinsiu, negaliu dabar atsakyti. Turėčiau pasitikslinti.
PIRMININKĖ. Klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, tokia praktika, kiek aš žinau, yra nusistovėjusi ir aplinkinėse NATO šalyse, tai, ką jūs siūlote, yra įprastas dalykas. Čia nieko naujo nėra. Netgi šiek tiek pavėluota. Prašom. Klausimas.
V. BAKAS (LVŽSF). Visiškai su jumis sutinku. Sakysime, šiuo metu esanti politinė valia yra tokia, kad mes skatiname piliečių įsitraukimą į veiklą ir darome tam tikrus žingsnius, kurių galbūt nepadarėme daugelį metų. Tai ir su teise įsigyti ginklus turėti, ir dabar teisę naudoti informaciją. Matyt, atsiranda tam tikras pasitikėjimas mūsų visuomenėje.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Mano būtų du klausimai. Vienas – kokia patirtis Europos Sąjungos, kitose šalyse? Ar visuomeninės organizacijos dalyvauja mokymuose kartu su reguliaria kariuomene?
Ir antras klausimas, ar numatytos pasekmės, jeigu tą riboto naudojimo informaciją paviešintų arba perduotų mūsų priešams ir Šaulių sąjungos nariai, kurie ją gautų?
V. BAKAS (LVŽSF). Pasakysiu taip: Lietuvos šaulių sąjungą yra unikali organizacija, turinti labai daugelio metų tradicijas, ji atsirado, čia istorikai daugiau žino, unikaliu laiku ir ji dabar yra unikali. Pasakyti, kad lygiai tokios pačios, būtų sudėtinga. Bet pati kryptis įtraukti visuomenę į gynybą yra visuotinė.
Antras dalykas, kas labai svarbu, ekspertai, mūsų partneriai NATO tikrai pataria mums išnaudoti ir labiau įtraukti Šaulių sąjungą į bendras gynybos priemones.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Atsakėte į visus klausimus.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, motyvai dėl viso. Yra norinčių tik už kalbėti. Gal galite nekalbėti, ar labai reikia? A. Anušauskas. Prašom už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų įstatymas reikalingas ir papildydamas duotus atsakymus galėčiau pasakyti, kad kalbama apie ribotą šaulių skaičių, kuriems bus suteikta tokia teisė, tai yra teisė suteikiama ne pagal tarnybos būdą, o pagal pareigas į tas struktūras, į kurias jie gali būti įtraukti, jeigu sudaromi kokie nors įslaptinti sandoriai ir t. t. Tai yra labai ribotas žmonių skaičius, ir įstatymas jiems reikalingas.
PIRMININKĖ. Gal galime bendru sutarimu sutarti? Bendru sutarimu sutarėme. Ne? Dėl kiekvieno atskirai balsuoti? (Balsai salėje) Kaip? Už abu iš karto? Gerai. Kas pritariate po pateikimo projektams Nr. XIIIP-712 ir Nr. XIIIP-713, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatomas svarstymas birželio 22 dieną.
17.11 val.
Civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-750, Paveldimo turto mokesčio įstatymo Nr. IX-1239 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-751 (pateikimas)
Darbotvarkės rezerviniai 3a ir 3b klausimai – Civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-750 ir Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-751. Pranešėjas – P. Urbšys. Atsiprašau, A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, visi sutiksime, kad šiuolaikinėje visuomenėje ypač svarbi yra individo laisvė ir galimybė prisiimti ar neprisiimti įsipareigojimus, sutartiniuose santykiuose nustatyti įsipareigojimų trukmę, apimtį ir turinį. Gyvenime, tikrai turime pripažinti, pasitaiko situacijų, kai dėl įvairių priežasčių žmonės apsisprendžia gyventi kartu ir veda bendrą ūkį. Šiuo metu jie susiduria su turto tvarkymo problemomis, yra priversti mokėti paveldėjimo mokesčius, jeigu paveldi vienas kito turtą pagal testamentą, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas yra ignoruojama kartu bendrą ūkį tvarkančio asmens valia. Tokių pavyzdžių ir atvejų, su kuriais žmonės, gyvenantys kartu ir vedantys bendrą ūkį, susiduria, iš tikrųjų būtų galima rasti ir vardinti labai daug. Šeimos teisės, vėlgi ne paslaptis, partnerystės institutas neveikia. Antra vertus, dalis bendrą ūkį tvarkančių asmenų netgi nesiekia tapti šeima. Būtų logiška klausti, ar tie asmenys, kurie nenori tarpti šeima, valstybės turėtų būti verčiami tapti šeima reguliuojant jų santykius per Šeimos knygą?
Rengdami projektus, kuriuos dabar teikiu, mes atkreipėme dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas bylas dėl partnerystės, gyvenimo kartu, bendro ūkio vedimo, santykių nutrūkimo ir vėliau turto dalinimosi, ir kitų veiksmų, iš esmės jau ir dabar taiko Civilinio kodekso Šeštąją knygą, t. y. jungtinės veiklos, arba partnerystės, institutą. Iš esmės šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pastebėjimas ir lėmė tai, kad buvo nuspręsta plėsti Civilinio kodekso Šeštojoje knygoje jungtinės veiklos (partnerystės) institutą, sudarant galimybę ir fiziniams asmenims sudaryti jungtinės veiklos sutartį dėl bendro ūkio vedimo ir atitinkamai numatyti visas tas teises ir pareigas, kurios iš tos sutarties kyla. Tokio mąstymo ir tokio matymo kontekste, kad mes pasinaudojame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir tą de facto esančią praktiką perkeliame į Civilinį kodeksą, gimė šiuo metu jums teikiamos normos.
Mūsų pasiūlymai, kurie yra teikiami, įgalintų asmenims, nepriklausomai nuo jų lyties, nepriklausomai nuo jų skaičiaus ar kitos padėties, sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Iš esmės tie asmenys, kurie kartu gyvena, dėl bet kokių priežasčių šiomis normomis galėtų pasinaudoti. Šitomis normomis galėtų naudotis ir asmenys, kurie gyvena partnerystėje dėl to, kad myli vienas kitą, ar tai būtų vyro ir moters bendro ūkio vedimas, ar tos pačios lyties asmenų bendro ūkio vedimas. Lygiai taip pat šiomis normomis gali naudotis ir tie asmenys, kurie dėl visiškai kitų priežasčių gyvena kartu, pavyzdžiui, dvi draugės, nusipirkusios bendrą namą, dėl to, kad joms taip yra patogiau, arba dėl to, kad, tik sudėjusios lėšas į vieną vietą, jos tą būstą galėjo įsigyti. Lygiai taip pat šitomis normomis galėtų naudotis brolis ar sesuo, jeigu jie matytų esant reikalinga sudaryti jungtinės veiklos sutartį su atitinkamai iš jos išplaukiančiomis teisėmis ir pareigomis. Taigi manytina, kad Civilinio kodekso Šeštosios knygos jungtinės veiklos (partnerystės) instituto išplėtimas ir leidimas taikyti asmenims, kurie nori vesti bendrą ūkį, iš tiesų padėtų užtikrinti tų asmenų visų pirma turtines teises.
Lygiagrečiai yra teikiamas ir Paveldimo turto pakeitimo mokesčio įstatymas, kur yra numatoma, kad jeigu asmenys, kurie gyvena pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir veda bendrą ūkį, palieka savo kitam bendrą ūkį vedančiam asmeniui, partneriui turtą, yra atleidžiami nuo mokesčių mokėjimo, nes, kaip minėjau, jie šiuo metu tą mokestį moka. Šeštojoje knygoje aprašant jungtinės veiklos sutartį taip pat yra numatomos ir tos teisės normos, kurios leistų asmenims, arba referuojama į kitus šiuo metu galiojančius teisės aktus, kurie leistų asmenims ir sveikatos priežiūros srityje gauti informaciją ir atitinkamai priimti sprendimus tais nelaimės atvejais, kai kartu bendrą ūkį vedantis asmuo sprendimo dėl savo gydymo pats priimti jau negali, nes, tarkime, yra nesąmoningos būklės. Dėkoju ir lauksiu klausimų.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjai. Klausia S. Gentvilas. Nėra. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Ačiū pranešėjai. Aš noriu tik pasveikinti valstiečius-žaliuosius su tikrai ryžtingu ir principingu sprendimu įteisinti homoseksualias partnerystes, tai yra teisingas noras. Aš tik noriu suprasti, noriu jūsų paklausti. Kodėl jūs norite įtraukti dar pusbrolius ir pusseseres, seses ir brolius arba, pavyzdžiui, tris, kas skamba freaky?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Turiu pasakyti, kad tai nėra homoseksualių partnerysčių įteisinimas. Mes įteisiname visus santykius, kurie nesudaro ir neįgyja šeimos teisinio statuso, ir leidžiame jiems tvarkyti bendrą ūkį. Tai gali būti, taip, ir homoseksualūs asmenys, ir mano minėti draugai, ir dvi močiutės, kurios nori viena kitai padėti senatvėje, broliai ir seserys. Tai yra įvairios santykių formos, kurias mes iš principo galime ir turime demokratinėje visuomenėje reguliuoti.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Turbūt, gerbiamoji pranešėja, skaitėte Teisės departamento išvadas. Turbūt ir šiuo metu buvo galima tvarkyti tam tikrus bendro gyvenimo santykius, vaikštai pas notarą, kiekvieną kartą registruoji visus dalykus, visus daiktus ir panašiai. Tą buvo galima daryti. Ir Teisės departamentas pastebėjo, kad kaip čia su viešąja teise? Iš tikrųjų kas bus, jeigu gyvens ne tik brolis ir sesuo, bet gyvens du žmonės, kurie be santuokos susilauks vaikų ir panašiai. Faktiškai jie iškrenta bet kokiu atveju iš tos bendros sistemos, socialinės paramos ir t. t. Ar nemanote, kad šis teisės aktas vis dėlto nepasieks norimų tikslų ir paprasčiausiai pridarys dar daugiau problemų?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, kas labai aiškiai yra pasakyta ir parodyta darant pataisas ne dėl Šeimos knygos, bet dėl Šeštosios knygos, turtinių santykių, kad toks bendras ūkio vedimas ir jungtinės veiklos sutartis nesukuria prielaidų sukurti šeimos teisinių santykių. Būtų galima ir dabar klausti, kokios įmonės ar įstaigos iki šiol gyvena pagal jungtinės veiklos ar partnerystės sutartį? Bijau, kad advokatų kontorų tarp jų mes surasime. Šiuo atveju labai aiškiai reikia atriboti turtinių santykių tvarkymą, kuris nesukuria šeimos teisės pasekmių. Tuo labiau kad mes tikrai tik Šeštąją knygą tvarkome neliesdami šeimos santykių ir atitinkamai reguliuojančios knygos.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pranešėja, tarkim, toks atvejis. Vyras gali pasirašyti jungtinės veiklos sutartį su dviem, trimis moterimis ir sėkmingai sau gyventi. Ar mes čia neiname į poligamiją? Arba gali būti atvirkščiai. Čia yra grynai moralinis… Nesaisto jokie kiti santykiai, jokios moralės normos – iš esmės niekas. Mes paleidžiame… Kaip ir grįžtame prie to, nuo ko civilizacija ir prasidėjo. Ratas. Žinote, viskas gyvenime sukasi ratais, banguoja. Ta banga, atrodo, grįžta prieš tūkstančius metų, kai prasidėjo. Ar jums neatrodo?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ne, man taip neatrodo, nes mes nesukuriame šeimos teisinių santykių. Lygiai taip pat galėčiau klausti, ar advokatų kontora, kurioje yra daug vyrų ir moterų, dirba pagal jungtinės veiklos sutartį, ar ji turi šeiminius santykius tarpusavyje? Greičiausiai atsakymas – ne. Šiuo atveju tai yra grynai turtinis santykis. Kadangi mes sakome, kad tai yra ne šeimos santykis, yra visiškai nesvarbus subjektų ratas, kuris sudaro. Yra svarbu, kad tas asmuo, kuris gali ir nori sudaryti sutartį, būtų pilnametis asmuo.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, ar jums vis dėlto neatrodo, kad ankstesnės sąvokos, kurios buvo vartojamos, kad ir straipsnių pavadinimai, buvo gerokai korektiškesni negu dabar, tiksliau apibrėžiantys? Pavyzdžiui, pacituosiu. Jūs išbraukiate „nuomininko šeimos narių teisės ir pareigos“ ir įrašote „su nuomininku gyvenančių asmenų teisės ir pareigos“. Su nuomininku, pavyzdžiui, bobute, gali gyventi studentas. Dabar masiškai bobutės atsisakys sudaryti nuomos sutartis, norės jungtinės veiklos sutarčių. Aišku, aš čia ironizuoju, tačiau man atrodo, kad tai, ką jūs išbraukiate, ne iki galo buvo apgalvota įrašant tokias dviprasmiškas sąvokas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų dėl straipsnių pavadinimų visąlaik galima diskutuoti. Tačiau šiuo jūsų minėtu atveju straipsnio pavadinimas keitėsi dėl tos priežasties, kad ir straipsnyje esantis reguliavimas buvo plečiamas ne tik taikant šeimos nariams, bet preziumuojant, kad su nuomininku gali gyventi ir asmenys, kurie turi jungtinės veiklos sutartį. Iš bobutės tikrai niekas nereikalaus pasirašyti jungtinės veiklos sutartį dėl namų ūkio vedimo, nors, aišku, tas studentas greičiausiai norėtų tai padaryti.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Panašų klausimą konkrečiu aspektu ką tik uždavė kolega. Iš tikrųjų jūsų projektas nesprendžia viešosios teisės klausimų, pavyzdžiui, dėl paramos kartu gyvenantiems asmenims, dėl mokestinių prievolių kartu gyvenantiems asmenims. Pagaliau jūs įvedate sąvoką „partneriai“, bet pagal savo esmę tai nėra partneriai. Partneriai, galime suprasti, verslo prasme partneriai, kurie yra visiškai solidarūs savo veiksmais, pareigomis; kaip sutuoktiniai šeimos santykiuose partneriai, kurie yra visiškai solidarūs dėl savo prievolių ir savo veiksmų pasekmių. Dėl viešosios teisės kaip čia?..
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų tie asmenys, kurie pasirašytų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį dėl bendro ūkio vedimo, iš tikrųjų taptų partneriais ta apimtimi, kiek sutartis numato. Kartu mes, kalbėdami apie jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, vėlgi palikome labai plačią diskrecijos laisvę tiems asmenims, kurie sutartį pasirašo, numatyti savo įsipareigojimus ir jų apimtį.
Manau, kad žmogaus laisvės nevaržymo prasme tiesiog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra tobulas variantas, kuris tikrai atsako į labai daug klausimų, neversdamas tų žmonių, kurie dėl kokių nors aplinkybių nenori sudaryti santuokos ar nori gyventi kartu nekurdami šeimos santykių, prievarta tuos šeimos santykius sau užkrauti. Mes tiesiog gerbiame žmonių laisvę ir jų teisę į privatų gyvenimą.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša. S. Jovaiša! A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Šitas partnerystės sutarčių sudarymas man visai neaiškus lieka, nes palieka… gyvenanti šeima bendra, jungtinė sutartis, tai aš suprantu vyro ir moters, bendrai gyvenant, sudarant bendrą jungtinę sutartį, nenorint įteisinti šeimos. O dabar čia įvardinamos visos kategorijos: brolis su seserimi, vyras su vyru, moteris su moterimi. Ar negalėčiau aš sudaryti su aplink esančiais visais vyrais bendrą sutartį ir mes vestume ūkį? Čia nežinau, vienas iš mūsų, neduok Dieve, pasišalins ir tada mes aštuoni pešimės dėl to ūkio palikimo.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ne.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Tai man nesuprantamas dalykas. Atsiprašau, bet tikrai tokie dalykai man išvis neaiškūs.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sudėti turtą dėl jungtinės veiklos gali neribotas asmenų skaičius. Lygiai taip pat jungtinės veiklos sutartyje jūs numatytumėte, kas įvyks kiekvienu atveju, jeigu kas nors iš jūsų iš jungtinės veiklos pasitrauks. Bendro ūkio vedimas nebūtinai reiškia gyvenimą kartu. Gali reikšti ir tam tikro turto disponavimo ar valdymo aspektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Laikas klausti baigėsi.
P. Urbšys pritaria projektams.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, kuriems yra neaišku, kodėl atsirado šitas projektas, nes dėl partnerystės jau seniai yra priimta nuostata, kad mes turime reglamentuoti šitą santykį. Iš esmės mes pasidalinome į dvi grupes. Vieni sako – partnerystę reikia apibrėžti Šeimos knygoje. Suprask, kad jeigu žmogus gyvena kartu, tai jau atsiranda prievolė būti šeimoje.
Kita nuostata yra tokia, kad mes apibrėžiame kaip bendrą santykį, tik mes turime išplėsti būtent tą santykį, kuris atsiranda gyvenant kartu. Bet bet kokiu atveju tie asmenys, kurie nusprendžia gyventi kartu, nesiekdami sudaryti santuokos, be to, gyvenant atsiranda vaikas, iš karto atsiranda šeimos požymis. Jeigu jus bando kas nors klaidinti, kad mes galime diskredituoti tuos asmenis, kurie sulaukė vaikų, tai yra netiesa. Bet mes, svarbiausia, aiškiai nubrėžiame takoskyrą, kad tai, kas yra santuokoje, apibrėžta šeimos santykiu. Jeigu atsiranda vaikas, tai yra šeimos santykis. Tam yra Šeimos civilinė knyga.
Kitas santykis, kuris gali būti tarp įvairių asmenų, taip pat ir vienalyčių, mes neturime jo suplakti su šeima. Mes turime palikti jiems galimybę įteisinti savo santykį ir vienaip ar kitaip realizuoti savo teises. Mes šiuo atveju esame daug liberalesni už liberalus.
PIRMININKĖ. M. Majauskas – prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dar kartą noriu tikrai iškilmingai pasveikinti valdančiąją daugumą su principingu ir tikrai seniai lauktu sprendimu įteisinti homoseksualias partnerystes. Jūs šituo sprendimu tiksliai tai ir padarote. Tai tikrai yra, mano supratimu, seniai lauktas sprendimas. Lieka tik apgailestauti, kad pasirinktas tikrai labai keistas kelias. Užuot žmones pavadinę žmonėmis, mes šiuo sprendimu juos pavadiname daiktais. Aš tikrai negaliu pritarti tokiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 45, prieš – 6, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta. Dėl projekto Nr. XIIIP-750 pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, numatomas svarstymas rudens sesijoje. Dėl projekto Nr. XIIIP-751 pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas, numatomas svarstymas irgi rudens sesijoje.
Replika po balsavimo – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). P. Urbšys paminėjo, kad čia dar liberalesnis, atleiskite, mums, liberalams, to nereikia. Mes kalbame apie šeimos santykių legalizavimą ir įtvirtinimą, o jūs kalbate apie tai, kas yra rodoma tokiame danų filme, kuris vadinasi „Komuna“. Beje, jis rodytas praėjusių metų Vilniaus kino pavasario metu. Tai štai seksualinė revoliucija Danijoje: kas ką nori, tas tą daro, jokios šeimos nekuria, kuriama komuna. Štai kuo skiriasi jūsų siūlymas nuo liberalų siūlymo įteisinti partnerystę, kuri gali turėti ir šeimos pavidalą. O pas jus – seksas visų su visais, ir jūs tai vadinate, kad liberalams priimtina. Atleiskite, ne. Bent man tai nėra priimtina. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų žinodamas ir gerbiamojo premjero S. Skvernelio nuomonę dėl partnerysčių, ji ne kartą išsakyta, ir taip pat dėl Stambulo konvencijos, labai kviesčiau kreiptis į Vyriausybę ir paprašyti išvados. (Balsai salėje) Palaukite, tai yra…
PIRMININKĖ. Jūs frakcijos vardu prašote?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Prašymas frakcijos vardu kreiptis į Vyriausybę išvados. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Galime, galime.“) Tada balsuojame.
Kas už tai, kad reikia kreiptis į Vyriausybę išvados, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66: už – 27, prieš – 29, susilaikė 10. Nepritarta, nesikreipiame į Vyriausybę.
Replika po balsavimo – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Dėl protokolo: aš suklydau, norėjau balsuodamas susilaikyti.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas susilaikė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Už pateikimą, už pateikimą!
PIRMININKĖ. Taip, po pateikimo susilaikė. P. Urbšys – replika po balsavimo.
P. URBŠYS (LVŽSF). Buvo paminėta mano pavardė. Gerbiamas Eugenijau, nejaugi gyvenimas kartu turi baigtis lova? Na, nebūtinai.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – replika po balsavimo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš noriu pasakyti, siūlyčiau nepasiduoti klaidinimui tų žmonių, kurie nuosekliai mėgina įteisinti partnerystę kaip šeimos santykius. Tai šiuo projektu kaip tik perkeliame iš šeimos santykių, Šeimos knygos į paprastus civilinius santykius, vedant, būnant kartu, kalbama apie sutartis, kurias ir šiuo metu galima sudaryti, bet šiuo atveju padaroma automatiškai. Jie specialiai šituos dalykus kelia tam, kad tai užkirs kelią vienalyčių santuokų partnerystei.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš noriu jūsų atsiklausti. Pagal darbotvarkę, dėl kurios mes ryte balsavome, mūsų darbo laikas baigiasi 17 val. 30 min., bet liko trys klausimai. (Šurmulys salėje) Nenorite pratęsti? (Balsai salėje: „Ne!“ „Norime! Norime!“ „Ne!“)
Balsuojame. Kas už tai, kad baigtume numatytą darbotvarkę 17 val. 30 min., balsuojate už, kas už tai, kad pratęstume, kol baigsime darbotvarkės rezervinius klausimus, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas.
Taigi pratęsti negalime, tai yra jūsų valia. (Triukšmas salėje) Kaip? (Balsai salėje) Atsiprašau, teisingai, dirbame toliau, nes 14 – už, o 51 – prieš. Mes dirbame toliau. Susikaupiame ir mes pabaigsime tai, kas numatyta.
17.36 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4707(2) (pateikimas)
Rezervinis 4 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Esu nuoseklus Vyriausiosios rinkimų komisijos depolitizavimo šalininkas. Praėjusiais metais dar iki Seimo rinkimų, rugsėjo mėnesį, įregistravau įstatymo projektą, gruodžio 22 dieną jau šitas Seimas svarstė, atmetė tą projektą ir nusprendė, kad reikia leisti tobulinti. Tai štai aš su kolega G. Vaičekausku šiandien ir tobuliname. Galbūt būčiau laikęsis ramybės pozicijos, tačiau įvykių seka buvo tokia: ji baigėsi šių metų gegužės 23 dieną, kai valstiečiai atsiėmė savo teiktą projektą dėl depolitizavimo ir R. Karbauskis pasakė: „Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad idėja depolitizuoti šią instituciją nesulaukė kitų frakcijų palaikymo.“ (Cituoju iš pranešimo spaudai.)
Aš noriu pasakyti, liberalai buvo nuoseklūs ir pasisakė už depolitizavimą. Dėl mano gruodžio 22 dieną teikto projekto, kuriam, sakiau, Seimas nepritarė, žiūriu, kaip balsavo Valstiečių frakcija. Už depolitizavimą balsavo 8, prieš – 10, susilaikė 42 frakcijos nariai. Tai kas čia buvo už depolitizavimą ir kas prieš depolitizavimą?
Situacija yra tokia, kad man suteikta teisė tobulinti. Pagrindiniai priekaištai gruodžio 22 dieną man buvo tokie, kad aš esu palikęs savo projekte teisingumo ministrą, kuris, šiaip ar taip, yra politikas. Tai aš dabar braukiu teisingumo ministrą ir su kolega G. Vaičekausku įrašome Advokatų tarybą: „Kitus Vyriausiosios rinkimų komisijos narius siūlo Lietuvos teisininkų draugija ir Teisėjų taryba.“ Taigi, kaip matote, nebėra nė vienos politinės institucijos ar politiko pareigūno, kuris turėtų teisę teikti kandidatūras VRK. Todėl aš prašau šiandien po pateikimo pritarti šitam patobulintam projektui ir nebekalbėti, kad kitos frakcijos, bent jau liberalų atveju aš to negaliu leisti sakyti, kad kitos frakcijos nenori VRK depolitizavimo.
Noriu pasakyti, kad taip pat buvo atmestas ir J. Razmos teiktas siūlymas dėl depolitizavimo kovo 23 dieną, kai valstiečiai R. Karbauskis, A. Širinskienė, P. Urbšys, R. Baškienė ir kiti pateikė savo projektą dėl depolitizavimo, vėlgi ne visi valstiečiai, o tik 35 balsavo už šitą projektą. Gegužės 4 dieną Seimas padarė pertrauką mano minėto valstiečių pateikto projekto svarstymo. Gegužės 18 dieną kreiptasi į Seimo Pirmininką… atsiprašau, sudaryta darbo grupė, tačiau ji nieko nedirbo. Gegužės 18 dieną kreipiausi į Seimo Pirmininką klausdamas, kada ta darbo grupė susirinks, ji, kaip žinote, susirinko gegužės 23 dieną. Ir štai tada atsiimate savo projektą su lozungu „Kitos frakcijos nenori depolitizuoti!“
Man akivaizdu, kad valstiečiai susižavėjo galimybe iš esmės suformuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją, ją kontroliuoti, o kartu apkaltina kitas frakcijas, kad jos nenori depolitizavimo. Tai štai prašau dabar svarstyti realiai depolitizavimą užtikrinantį įstatymo projektą. Pakartoju: siūlo Advokatų taryba, Lietuvos teisininkų draugija ir Teisėjų taryba. Toks projektas ant stalo.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Jūs vėl lipate ant to grėblio, kuris buvo jau prieš tai, nes, pavyzdžiui, dėl Teisėjų tarybos buvo mūsų komiteto išvada, kad Teisėjų tarybos yra konstituciškai apibrėžta funkcija ir paskirtis, t. y. patarti Prezidentui dėl teisėjų paskyrimo, atleidimo ar perkėlimo. Tai vienas momentas.
Todėl Konstitucijos 5 straipsnis apie valdžios padalijimą aiškiai sako, kad negalime paskirti toms institucijoms funkcijų, dėl kurių jos nesukurtos. Kur jūs matėte, kad vykdomosios valdžios institucijas formuotų teisėjų institucija? Kitas momentas, ar jūs klausėte advokatūros nuomonės? Nes aš visai neseniai paklausiau, tai nusistebėjo, sako, niekas mūsų neklausė. Ar mums to apskritai reikia, ar tai yra jų funkcija? Nes Advokatų taryba iš tiesų rūpinasi advokatų profesiniais reikalais, bet nedalyvauja formuojant valdžios institucijas. Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū gerbiamajam Juliui už pastabas. Aš jas priimu kaip pastabas ir pastebėjimus. Jeigu su šiuo projektu judame toliau, galima taisyti tuos trūkumus. Dabar žiūrėkite, kolegos, esminis dalykas buvo apsispręsti dėl to, ar depolitizuojame Vyriausiąją rinkimų komisiją, ar nedepolitizuojame. Mano siūlymas depolitizuoti, atimti iš politikų teisę. Jeigu einame toliau su tuo projektu po pateikimo, iš tikrųjų reikia atsižvelgti į tokias pastabas, kokias profesionaliai išsakė J. Sabatauskas.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, mes nuolat einame depolitizavimo keliu, tarsi politinės partijos yra kažkoks blogis. Europos Sąjungos šalyse rinkimų komisijose absoliučiai dalyvauja, deleguoja partijos savo narius. Jeigu tokiu depolitizavimo keliu eisime, tai gal ir politines partijas depolitizuokime?
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Ironija, bet tam tikroje vietoje ji yra teisinga. Aš tikrai, kaip sakoma, atsiprašau už žargoną, nevarau ant politinių partijų, tačiau manau, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų būti nepriklausoma nuo politinių partijų. Man tikrai nepriimtini kai kurie kiti projektai, aš čia neminėsiu jų autorystės ir taip toliau, kur yra sakoma, kad trejus metus turi nebūti, jau turi būti išėjęs iš politinės partijos, lyg buvimas politinėje partijoje yra blogis.
Konstitucijoje numatytas politinės partijos institutas, ir aš nematau, kad tai yra blogis. Daug kur tikrai atsirado visuomeninės politinės iniciatyvos, komitetai, judėjimai ir taip toliau, kurie papildo politines partijas. Visa tai yra gerai, tačiau kai politinės partijos yra pačios pribuvėjos savo tapimo valdžia, atėjimo į valdžią, čia, aš manau, politinės partijos galėtų būti atsietos nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos, ir patikėti kitiems profesionalams, pačioms politinėms partijoms ten nedalyvaujant. Tuo tarpu kitos institucijos nėra pribuvėjos valdžios, tų politinių partijų atstovų, kurie ateina į valdžią, todėl čia yra tam tikras skirtumas.
Aš tikrai nepalaikau tų pozicijų, kur juodai nepasitikima politinėmis partijomis.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų tas žodis „pribuvėjos“… atrodo, kad būdamas komisijoje gali daryti labai didžiulę įtaką. Man atrodo, tu gali daryti įtaką kontroliuodamas, gaudamas informaciją ir taip toliau. Aš nematau tos problemos. Ir noriu paklausti, ar jūs tikite, kad politinės partijos, būdamos bet kokiose institucijose, gali daryti tam tikrus susitarimus, jeigu partijos priedermė apskritai ginčytis, ieškoti teisybės ir taip toliau?
E. GENTVILAS (LSF). Aš nereiškiu nepasitikėjimo esama Vyriausiąja rinkimų komisija, tačiau neatmetu galimybės, kad politinės partijos sau naudinga linkme gali susitarti. Iš tikrųjų nėra tai rinkimų rezultatų nulėmimas. Dėl rinkimų rezultatų aš tikrai nemanau, kad kada nors tariasi ir susitaria: tuos biuletenius pripažįstame, tų ne. Manau, kad tikrai ne taip. Tačiau, pavyzdžiui, rinkimų apygardų ribų perskirstymas po Konstitucinio Teismo sprendimo. 2015 metais Konstitucinis Teismas priėmė išaiškinimą, Vyriausioji rinkimų komisija nutarė peržiūrėti rinkimų apygardų ribas. Tikrai galima būtų įžvelgti vienos ar kitos partijos interesus pertvarkant vienmandačių rinkimų apygardų ribas.
Aš nesakau, kad tai buvo totaliai vienos partijos naudai, tačiau ten politinės partijos iš tikrųjų dalyvavo aptarimuose, kam čia būtų naudingiau. Jeigu tai nebūtų politinių partijų nariai, nuo politinių partijų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje šiandien nebūtų ir to šešėlio abejonės, kuris vis dėlto yra, prisimenant 2015 metų gruodžio mėnesio Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus dėl vienmandačių apygardų ribų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai dėl viso. Vienas – už, vienas – prieš. Už – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Pasigedau kitų laisvųjų profesijų. Galėtų ir Notarų rūmai, ir Antstolių rūmai, Architektų rūmai taip pat deleguoti. Sakyčiau, kad reikėtų kaip nors gerinti šitą projektą, nes tie žmonės moka mažesnius mokesčius. Jie užsiima verslu ir moka mažesnius mokesčius. Jeigu jau norime kontroliuoti politikų veiklą, kad verslininkai… tai reikėtų praplėsti verslininkų ratą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu pasižiūrėsime europiniame kontekste, tai faktiškai toks modelis yra daugelyje Europos Sąjungos šalių, kad politinių partijų atstovai Vyriausioje rinkimų komisijoje dalyvauja narių teisėmis. Nemažai čia buvo išsakyta argumentų, kad šita sistema, kuri yra ir labiausiai kontroliuojanti, ir susitarimų mažiausiai įvyks. Aš manau, kada bus deleguoti kokie nors specialistai, tai specialistas irgi gali turėti vienokias ar kitokias politines pažiūras, tik jų jisai nedeklaravęs, neturėdamas pažymėjimo vis tiek eina balsuoti ir gali atstovauti vienai ar kitai politinei partijai.
Šiuo metu yra daug skaidriau, daug viešiau ir daug daugiau kontrolės. Todėl aš manyčiau, kadangi jau Seimas atmetė panašų įstatymą, tai reikia balsuoti prieš ir tikrai palikti tokį įstatymą, koks šiuo metu galioja.
PIRMININKĖ. Balsuojame. (Šurmulys salėje)
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 22, prieš – 7, susilaikė 33. Po pateikimo nepritarta.
Dabar reikia apsispręsti. Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad įstatymą tobulintume, balsuojate už, kas už atmetimą, balsuojate prieš.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 43, prieš – 19. Grąžiname iniciatoriams tobulinti.
17.49 val.
Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIIIP-685 (pateikimas)
Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas. Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Pateikimo stadija.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, teikiu Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą.
Noriu atkreipti dėmesį, kad projektas buvo pradėtas rengti dar 2014 metais. 2014 metų gegužės mėnesį, prieš trejus metus, Seimo valdyba iš Seimo narių visų frakcijų buvo sudariusi darbo grupę ir projektas buvo parengtas tik 2016 metų rudenį. Buvo perėjęs teikimo stadiją, tačiau pats projektas po Teisės departamento išvadų, mūsų nuomone, buvo tiek taisytinas, kad buvo pasirinktas kitas kelias – netaisyti senojo projekto.
Kartu su Psichologų sąjunga yra mano parengtas naujas projektas, nauja redakcija, kuri teikiama šiandien. Būtinybė reglamentuoti psichologų praktinę veiklą yra ta, kad šiandien mes turime psichologus, dirbančius šešių ministerijų žinyboje, tai: Teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas; Krašto apsaugos ministerija; Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas; Švietimo ir mokslo ministerija; Sveikatos apsaugos ministerija; Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Statutinėse ministerijose yra patvirtinti aprašai. Geriausia reglamentuota aprašu, bet ir tai tik konkrečiai tą veiklą, kuri atliekama klinikinių psichologų, tai yra Sveikatos apsaugos ministerija. Švietimo ir mokslo ministerija turi savo aprašą. Tačiau bendrų psichologų rengimo nuostatų, kvalifikacijos kėlimo, atsakomybės, psichologų prižiūrimos veiklos nėra. Faktiškai daugelyje Europos Sąjungos valstybių psichologų veikla yra licencijuojama, sudaromi sąrašai ir visa veikla remiasi Europos psichologijos asociacijos federacijos patvirtintais „EuroPsy“ nuostatais, kurie Lietuvoje nėra įtvirtinti.
Didžiausia problema yra… Dabar, kaip žinoma, ir jūs jau patys dalyvavote, čia esantys Seimo nariai, priimant Baudžiamojo kodekso pataisas, kur yra įvardijama psichologų būtinybė dalyvauti vaikų apklausose ir kituose veiksmuose, tiek aukai, tiek kaltam nepilnamečiui, padarius baudžiamąją veiką ar nusikaltimą, Civiliniame kodekse yra psichologų būtinybė dalyvauti procesuose, tėvams išsiskiriant. Antstoliams reikalingi psichologai, jų pagalba ir daug kitų veiksmų. Tačiau mes apskritai neturime jokio reglamentavimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sferoje, kurioje dirba per tūkstantį psichologų, jų veiklos reglamentavimo.
Įstatymo projektu pirmiausia yra numatomi psichologo kvalifikaciniai standartai, rengimo reikalavimai, psichologų teisės, pareigos. Numatoma licencijuojanti institucija ir psichologų licencijavimo komisija, jos sudarymo tvarka, jos veiksmai ir būtent tai yra svarbiausia, ko mes siekiame, kad psichologų veikla būtų licencijuojama. Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekte yra numatoma, kad visi psichologai privalomai būtų Lietuvos psichologų sąjungos nariai, būtent tai leidžia ir reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas. Įstatymui suteikus teisę licencijuoti Psichologų sąjungą, ji taptų viešojo administravimo subjektu ir įgytų psichologų veiklos priežiūros teises. Man atrodo, mes puikiai žinome, kad mes turime ir psichologų apsišaukėlių, kurie be jokio išsilavinimo teikia psichologų paslaugas. Apskritai psichologų darbo kokybė tikrai kartais yra bloga. Yra būtina sudaryti psichologo sąrašą, nes yra klinikiniai psichologai, mokyklų psichologai, darbo organizavimo psichologai. Ir kai nėra sąrašo teismuose, kai reikia atstovauti šeimų ir vaiko interesams, teismai taip pat yra išreiškę poziciją, kad neturi iš ko pasirinkti psichologo, kuris net teismo proceso metu negali pateikti kvalifikuotos išvados dėl vaiko ar šeimų tam tikrų santykių. Pakeitimas, kuris, beje, jau įtvirtintas Švietimo ir mokslo ministerijos, yra mūsų projekte, kad psichologu dirbti gali turintis bakalauro ir magistro išsilavinimą.
Šiandien mes turime per šimtą psichologų, kurie turi tik bakalauro išsilavinimą, neturi kvalifikacinių įgūdžių, todėl iš tiesų jų veikla ir teikiamos paslaugos kartais nėra kokybiškos. Projekte yra įtvirtinama, prižiūrima psichologo praktinė veikla, t. y. kad gautų licenciją, pateiktų dokumentus, psichologas turi turėti ne mažesnį kaip 1 tūkst. 500 praktinės veiklos valandų skaičių arba turi dirbti prižiūrimas supervizoriaus: 100 valandų pereiti grupines supervizijas arba 50 individualių supervizijų valandų. Noriu atkreipti dėmesį, kad tokia praktika yra taikoma advokatūroje, architektūroje, medicinoje ir kitur.
Dabar aš tik nepasakiau dar vienos įžvalgos, kad buvo įvairių siūlymų, kas galėtų psichologus licencijuoti. Tačiau turėjome pasitarimą Teisingumo ministerijoje, po to išplėstinį pasitarimą Ūkio ministerijoje, dalyvaujant mano įvardintų visų teisėsaugos atstovų, visų šešių ministerijų atstovams, prezidentūros. Ten buvo prieita prie vienos nuomonės, kad licencijuoti psichologus tikslingiausia būtų pačiai Psichologų sąjungai. Iš biudžeto lėšų nereikės, nes numatomas psichologo nario mokesčio mokėjimas, kaip yra Antstolių, Advokatų, Notarų, Architektų, Odontologų rūmuose, ir iš mokamų mokesčių būtų apmokamas psichologų licencijavimo komisijos darbas.
Yra numatyta, kad komisiją sudarys po vieną visų šešių ministerijų atstovą, kurie išmano savo veiklą ir sritį, du – universitetų, nes skirtingi (Mykolo Romerio ir Vytauto Didžiojo) universitetai rengia psichologus, ir vienas psichologas, kurį skirs į komisiją Psichologų sąjungos valdyba. Yra numatytas penkerių metų pereinamasis laikotarpis. Pirmiausia, jeigu psichologas šiandien turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, arba bakalauro ir magistro laipsnius, ir trejų metų stažą, iš karto galės pateikti dokumentus licencijai gauti. Jeigu jis turi tik bakalaurą ir stažą, privalės pereiti ir gauti magistrinį psichologo išsilavinimą. Tačiau jeigu jis turi abu išsilavinimus, turės dar pereiti prižiūrimą veiklą, būtent supervizorių – arba grupines supervizijas, arba individualias. Ir tik turėdamas tinkamą praktinį pasirengimą jis galės pateikti dokumentus licencijai gauti. Projekte taip pat yra numatyta užsienio piliečiams suteikimo dirbti Lietuvoje psichologo darbą tvarka. Aš manau, kad…
PIRMININKĖ. Kolege, trumpinkite.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Jau sutrumpinau. Dabar noriu tik viena pasakyti, Teisės departamentas yra pateikęs daug juridinės technikos pastabų, todėl, jeigu pritarsite, prašyčiau, kad kaip pagrindinis komitetas būtų paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes būtent sutvarkyti juridinę techniką labiausiai padėtų šis komitetas. Tiek. Viskas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Yra daug norinčių klausti. M. Majauskas – pirmasis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ačiū pranešėjai. Iš tikrųjų labai ačiū jums už lyderystę šia tema, kuri tikrai stokoja rimto dėmesio. Ir tai, ką jūs darėte dėl šio projekto, ir tai, ką darėte dėl prieš tai teikto projekto, yra tikras pavyzdys, kad iš tikrųjų galima ir reikia imtis permainų šioje srityje. Man šiek tiek neramu dėl šio projekto, ar jo nelaukia tokia pat ateitis, kokia ištiko prieš tai jūsų teiktą projektą kartu su šio posėdžio pirmininke. Buvo pateiktas projektas, jis keliavo į Vyriausybę, tada buvo lyg ir neigiama išvada, pasikeitė Vyriausybė, pavirto į teigiamą išvadą, paklodės pastabų, ir dabar nesulaukėme to projekto, grįžtančio į Seimą, dabar vėl turime naują projektą. Aš tik noriu paklausti, kaip jūs užtikrinsite, kad šis projektas iš tikrųjų būtų priimtas kuo greičiau, kad dar šią pavasario sesiją mes galėtume priimti esminius sprendimus.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Mykolai, labai geras klausimas. Aš ir vakar, ir šiandien diskutavau ir su Sveikatos reikalų komiteto pirmininke A. Širinskiene, kuri pasakė, kad tikslingiausia jų komitetui būti papildomu komitetu. Kalbėjau ir su Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku A. Sysu, ir kalbėjau su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku J. Sabatausku.
Kadangi taisant projektą pagal Teisės departamento išvadas nebeturi likti ir nelieka Vyriausybės, tai tiesiog aš manau, kad bendromis jėgomis, nes visą laiką buvo dirbta su Psichologų sąjunga, sakiau, ir pati tikrai prisidėsiu, jei Teisės ir teisėtvarkos komitete bus vykdomas darbas… Vakar iškelti klausimai buvo aptarti Teisės departamente su rengėjais ir direktoriumi A. Kabišaičiu. Ten, kaip minėjau, buvo tik trys diskutuotinos temos, visa kita yra juridinė technika, aš manau, per savaitę dvi komitetai tikrai galėtų padėti išspręsti. Tuo labiau kad penktadienį mes su A. Širinskiene jau esame sutarusios padirbėti prie šito klausimo.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, aš noriu priminti, kad bent jau per kelerius metus du komiteto sprendimus prisimenu, kada Vyriausybės buvo raginamos parengti ir pateikti Seimui Psichologo praktikos įstatymą, bet, matyt, dėl dažnos Sveikatos ministerijos vadovybės kaitos to nebuvo padaryta, tai irgi sveikinu su ta iniciatyva. Bet noriu paklausti, ar jūs įsitikinusi, kad tikslinga sukurti dar vieną savivaldos instituciją, kuri pati išduos sau licencijas, ar to negalėtų daryti dabartinės valstybinės tarnybos?
Kitas dalykas, ar matėte – Teisės departamento pastabų yra keli lapai? Iš esmės yra du būdai: arba grąžinti tobulinti, arba tada pagrindiniam komitetui pačiam bandyti telkti jėgas ir jį patobulinti, nes tobulinti jį reikia gerokai.
Kitas dalykas, aš nelabai suprantu, kodėl ne Sveikatos reikalų komitetas turėtų būti pagrindinis, tai tokiu atveju kas čia turėtų būti pagrindinis?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš dabar ir pradėsiu nuo jūsų paskutinio klausimo. Lietuvoje licencijuotų, atsiprašau, nelicencijuotų, turinčių diplomus yra beveik 4 tūkst. psichologų. Sveikatos sistemoje – 369 yra gavę spaudą, dirba per 200. Švietimo sistemoje dirba per 1 tūkst., Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žinyboje – globos namų ir visų kitų psichologų taip pat yra per 1 tūkst. Todėl tas kelias, kuriuo buvo primygtinai einama, kad Sveikatos apsaugos ministerija, kurioje ir taip tvarkingai yra dirbama su psichologais… būtų pagrindinis komitetas, kelias buvo neteisingas. Todėl būtent komiteto… Antanai, aš jums atsakau. Gerai?
Dabar dėl išvadų, kad buvo daug pastabų, tai aš jums pasakiau, kad mes jau su trijų komitetų pirmininkais sprendėme, kaip geriau. O tie du projektai, kurių vienas buvo Seimo nario V. Čepo, ir dar kitos kadencijos – G. Navaičio, buvo nepriimti, nes to nenorėjo psichologai. Jie tarpusavyje nesutarė. O dabar priešingai, pagrindiniai iniciatoriai ir susirūpinę labiausiai dėl šito įstatymo projekto yra psichologai.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Be abejo, tema labai aktuali, žinant mūsų visuomenės sveikatos būklę, kai, lyginant su kitomis šalimis, didelis savižudybių lygis ir girtuoklystės, kiti dalykai. Bet tos savivaldos… Susidaro uždaros, lyg ir išskirtinės visuomenės, ir linksta, jeigu privaloma narystė, į tokį uždarumą ta savivalda. Ar galės visi laisvai patekti į tą bendruomenę? Susidaro tam tikros grupės ar tam tikros klasės, ar kaip jas dar pavadinti.
Antras dalykas, jeigu tai bus savivalda, ir iš biudžeto, iš kitur jokio finansavimo nebus, licencijos išdavimas gali būti ganėtinai brangus ir gali būti taip, kad jauni specialistai paprasčiausiai neišgalės sumokėti to mokesčio.
PIRMININKĖ. Kolega, laikas! Suformuluokite klausimą.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Kaip jums atrodo, kiek tai gali kainuoti ir ar tai nebus uždara kokia nors visuomenė, kuri irgi taps visiškai atsiskyrusi nuo visuomenės? Kadangi tai labai jautri tema, kurią kartu reikia ir spręsti, ar ne geriau būtų, kad to imtųsi valstybė?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš jau pasakiau, kad Ūkio ministerijoje per 40 pareigūnų dalyvavo, ir buvo priimtas toks sprendimas, nes buvo nuomonė, kad galbūt Ūkio ministerija galėtų spręsti, bet pagal teisinį reglamentavimą tikrai neišeina.
Psichologų sąjunga šiandien vienija per 600 narių ir noriu pasakyti, kad čia ne kaip savivalda, ne savireguliacijos metodas. Mes suteikiame teisę išduoti licencijas. Lygiai tokiu pačiu metodu, aš jau sakiau, dirba notarai, antstoliai, advokatai, odontologai, architektai. Tai yra pasiteisinę. Licencijų išdavimo kainą, kiek tai kainuotų, nustatys pati Psichologų sąjunga, kuri, beje, ir tvarkys, ir administruos: ir laiškus, ir pranešimus siųs, ir psichologų sąrašą įdės į interneto svetainę. Atskirų žmonių tam nereikės. Kiek aš žinau, kai ministre dirbau, odontologų licencijos gavimas arba pratęsimas kainavo 30 eurų.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju jums, gerbiama Rimante, už tikrai labai gerą projektą, kuris pagaliau pajudės iš mirties taško. Regionuose ypač turime didžiulę problemą dėl psichologų kompetencijos ir tą esu patyręs iš savo mokinių šeimų. Faktiškai jūs atsakėte į Mykolo klausimą, kurį norėjau užduoti. Dėkoju jums.
PIRMININKĖ. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDPF). Ponia Rimante, sveikinu su dideliu darbu. Iš tiesų šiandieniniame gyvenime psichologas yra būtinas visose srityse. Antra, kai aš drįsau prieš posėdį jūsų paklausti, kuo skiriasi psichologas nuo psichoterapeuto, labai gražiai išaiškinote ir aš supratau, tarsi kalbėčiausi gydytojas su gydytoju. Jūs vadovavote Sveikatos ministerijai, tai patirties yra.
Ir trečia, 6 straipsnyje „Psichologo praktinės veiklos licencijavimas“ yra 5 punktas „Pagrindinės psichologo praktinės veiklos sritys, nurodomos licencijoje. Klinikinė ir sveikatos psichologija“. Ar čia apsirikote, kad pridėjote ir klinikinę, ar taip ir turi palikti, nes psichologui klinikinės kažin ar reikia?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis Antanai, iš tiesų tai yra paimta iš jau esamo teisinio reglamentavimo ir akreditavimo. Visų pirma mokymo programose, pagal kurias rengiami klinikiniai psichologai, taip yra įvardyta ši specialybė ir pagal tą įvardijimą taip ir yra įvardijama, išduodant akreditavimo tarnybai spaudus ir teisę dirbti klinikiniu psichologu, klinikiniu ir sveikatos psichologu.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Norėjau jūsų paklausti. Tie asmenys, kurie yra baigę įvairius psichoterapijos kursus, neturi psichologinio išsilavinimo. Ar po šito įstatymo jiems liks galimybė užsiiminėti psichoterapija, nes tai yra tarptautiniai diplomai, kurie yra išduoti, ir pripažįstama, kad jie gali teikti tokias paslaugas?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis Povilai, ačiū. Čia turbūt pats geriausias klausimas, kurį galėjote užduoti, nes mano yra įregistruota… (Juokas salėje) Taip, iš tikrųjų. Aš įregistravau Psichoterapeutų praktinės veiklos įstatymo projektą, nes šiandien psichologai, išklausę, kaip jūs ir sakėte, tam tikrą kursą, tampa psichoterapeutais. Tačiau praktika yra, kad psichoterapeutais gali būti ir socialiniai darbuotojai. Šiaip tai pas mus atskirai yra kaip medikų bendruomenės dalis rengiami psichoterapeutai. Tas įstatymas yra pristabdytas. Jie tikrai turi turėti didesnių galių.
Gerbiamasis M. Majauskas organizavo posėdį ir po to užklausė Sveikatos ministerijos. Yra viena didelė problema su psichoterapeutais ir savarankiškais psichologais, kurie gali dirbti tik komandoje, tai reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Jeigu atsisakys to reglamentavimo, tai psichoterapeutams atsivers didesnės galimybės ir tada mes, pataisę tą esamą projektą, teiksime atskirai dėl psichoterapeutų galių išplėtimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama Rimante, už pristatymą. Motyvai dėl viso. M. Majauskas – už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Dar kartą dėkoju pranešėjai. Iš tikrųjų įstatymas reikalingas, nes padės užtikrinti kokybę, sudarys sąlygas savarankiškam psichologų darbui, dėl to sudarys galimybę kelti psichologams atlyginimus.
Pasisakydamas už, norėjau paprašyti atsižvelgti į pranešėjos prašymą dėl siūlomo komiteto, nes yra padarytas didelis darbas, pasirinktas komitetas užtikrins greitesnį darbo rezultatą ir mes greičiau pamatysime čia, Seime, galutinį projektą, dėl kurio galėsime galutinai apsispręsti. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Matulas – prieš.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, aš tikrai nesu prieš, jeigu kas nors būtų užsirašęs, būčiau nesirašęs. Noriu pasakyti tam tikras pastabas ir pasakyti, kad sveikata tai yra fizinė, dvasinė, socialinė gerovė. Aš nemanau, kad turime paskirti komitetą, kuris greičiau apsvarstys ir greičiau pateiks Seimui svarstyti, greičiau priimsime tą įstatymo projektą. Kolegos, tiek pagrindinis komitetas turi būti Sveikatos reikalų komitetas, tiek pačių Psichologų sąjungos veikla turi išlikti Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos ir kontrolės zonoje. Vis dėlto psichologai, dirbantys tiek švietimo srityje, tiek socialinėje srityje, ne daiktus konsultuoja – žmones, ten dirbančius, konsultuoja, o tai yra svarbiausia. Pritariu ir dėkoju dar kartą kolegei, bet kaip pagrindinį komitetą siūlau paskirti Sveikatos reikalų komitetą.
PIRMININKĖ. Iš pradžių balsuojame dėl pateikto įstatymo projekto.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 50, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta.
O dabar balsuosime alternatyviai, kadangi yra du pasiūlymai, kuris komitetas bus pagrindinis. Kas už Teisės ir teisėtvarkos komitetą kaip pagrindinį, balsuokite už, jeigu Sveikatos reikalų komitetas, balsuokite prieš.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 37, prieš – 17. Taigi pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
O dabar noriu paklausti komiteto pirmininko, nes programoje preliminariai pasakyta, kad svarstymas rudens sesijoje, tačiau pranešėja prašo, kad mes pabaigtume pavasario sesijoje. Ar yra galimybė komitetui apsvarstyti laiku tam, kad galėtume numatyti svarstymo datą dar pavasario sesijoje? Klausiu J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iniciatyva, kaip visada, yra baudžiama. Kas inicijavo, tam reikės ir dirbti. Tai vienas momentas. Kita vertus, galima numatyti ir pavasario sesijoje, bet jeigu nesuspės dėl kokių nors aplinkybių… (Balsai salėje) Mėnuo laiko. Jūs matėte, kiek puslapių yra pastabų.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tada siūlome…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Teks dirbti papildomai per savaitę du kartus klausymuose, kad įveiktume tas pastabas. Reikia surasti sutarimą, o ne balsų dauguma įpiršti kokią nors nuomonę.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tada aš siūlau, kad svarstymas čia, Seimo plenarinių posėdžių salėje, įvyktų birželio 15 dieną. Sugebėsite, du komitetai, apsvarstyti? (Balsai salėje) Ar eiti toliau? Arba galima 20 dieną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). 20 dieną.
PIRMININKĖ. 20-tą. Taigi svarstymas birželio 20 dieną. Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū.
18.15 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-768 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Dabar Labdaros ir paramos įstatymo 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Į tribūną kviečiu I. Šimonytę.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. R. Budbergytė turėjo būti pranešėja mūsų komiteto, bet kadangi negalėjo dalyvauti posėdyje, tai pristatysiu aš.
Turiu pasakyti, kad šitas įstatymo pakeitimo projektas yra teikiamas todėl, kad kol mes laukiame Vyriausybės išvadų dėl Prezidentės pateiktų įstatymų pataisų, dėl procedūrinių dalykų vieną iš Prezidentės teiktų įstatymo pataisų, kurioms po pateikimo Seimas jau yra pritaręs, reikėtų atmesti iš esmės todėl, kad per tą laiką įsigaliojo kitos nuostatos, kurios verčia tą teiktą įstatymo projektą atmesti. Tačiau kadangi iš esmės jo nuostatoms būtų tikslinga pritarti, tai komitetas priėmė sprendimą įregistruoti atitinkamas nuostatas dėl naujo įstatymo pakeitimo ir, jeigu Seimas šiandien pritartų, o prašyčiau tikrai pritarti, tada būtų galima prijungti prie likusio paketo ir atitinkamai tuos procedūrinius klausimus išspręsti. Tokia yra šio įstatymo esmė.
Noriu trumpai priminti, kad teiktas paketas yra susijęs su informacijos atskleidimu apie gautą paramą, kurią gauna įvairūs paramos gavėjai: fondai, viešosios įstaigos, asociacijos. Atitinkamai taip pat reikalingi Labdaros ir paramos įstatymo papildymai, kurie čia ir atsispindi. Tokia būtų projekto esmė. Vertinčiau šitą projektą kaip techninį, toliau dėl esmės šitų projektų bus galima apsispręsti tada, kai bus Prezidentės įstatymų paketo svarstymo stadija.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ar Mišrios grupės narys G. Steponavičius nebegalės savo vardo fondo lėšomis važinėti po mokyklas, priėmus šias pataisas?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Nagli, iš tikrųjų šitie įstatymų projektai nėra susiję su politikų vardo fondais. Bet dėl to klausimo aš tiesiog noriu jus informuoti, kad mes kreipėmės į Parlamentinių tyrimų skyrių, kad jis pateiktų mums pasiūlymus, kaip būtų galima šį klausimą spręsti, ir tam reikės registruoti atskiras pataisas.
Šitas Prezidentės pateiktas paketas yra susijęs su informacijos atskleidimu. Kadangi, kaip jūs puikiai žinote, įmonės jau turi pareigą viešinti, bent jau valstybės įmonės, kam jos teikia paramą, čia būtų pareiga viešinti tiems, kas paramą gauna, kad būtų galima matyti informaciją viešai Juridinių asmenų registre ir interneto tinklalapyje tada, kada institucijos turi. Tai nieko daugiau, negu pateikė Prezidentė, mes, komitetas, nesiūlome, kaip jūs puikiai žinote, ką mes sutarėme komitete.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių klausti. Motyvai dėl viso. N. Puteikis – už. Norite kalbėti?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Taip, noriu visus agituoti pritarti, nes kartu su Prezidentės paketu mes labai rimtai pasistūmėtume skaidrindami politikų veiklą ir eliminuodami liberalų išrastas įstatymų apėjimo schemas.
PIRMININKĖ. Taigi, gerbiami kolegos, balsuojame dėl Labdaros ir paramos įstatymo 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 53, prieš ir susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Audito komitetas. Numatomas svarstymas birželio 22 dieną.
Ir paskutinio – rezervinio 7 klausimo mes negalime pateikti, t. y. Seimo nutarimo „Dėl veiksmingos Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų pertvarkos“ projekto, nes ką tik gauta Teisės departamento išvada, kad prieštarauja Konstitucijai. Taigi šį klausimą pirmiausia turi išnagrinėti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tada bus galima jį pateikti.
Dėl vedimo tvarkos – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke.
Prieš mūsų kolegoms iš daugumos pradedant garsiai baubti, norėčiau pasakyti, kad mūsų registruoto nutarimo nuostatos yra visiškai analogiškos Vyriausybės teikto nutarimo dėl universitetų jungimo. Teisės departamentas kažkodėl nerado to nutarimo galimo prieštaravimo Konstitucijai. O dėl opozicijos teikiamo jau buvo surastas prieštaravimas. Čia kyla klausimų, ar iš tikrųjų Teisės departamentas visiškai nešališkai abiem atvejais vertina teisės projektus. Išvados bet kokiu atveju labai palankios dabartinei baubiančiai daugumai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Iš tikrųjų perskaičius Teisės departamento išvadą ir man kilo abejonių, kodėl tai prieštarauja Konstitucijai, bet tam yra arbitras – tai Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris ir pasakys, ar tai prieštarauja Konstitucijai, ar neprieštarauja.
Seimo narių pareiškimų nėra.
Registruojamės šį vakarą paskutinį kartą.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai.
Taigi gegužės 30 dienos vakarinį plenarinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.