LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymO Nr. IX-1675 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2024-02-23 Nr. XIVP-3496
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą sąvoką „Bendrai gyvenantys asmenys“ siūloma pakeisti ir nustatyti, kad „Bendrai gyvenantys asmenys – sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), globotiniai (rūpintiniai) iki 18 metų; susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), globotiniai (rūpintiniai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikai (įvaikiai), globotiniai (rūpintiniai) iki 18 metų; neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį taip pat įskaitomi dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys), jeigu per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis, arba nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir buvę globotiniai (rūpintiniai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir buvę globotiniai (rūpintiniai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, o kai švietimo įstaigose nustatoma vėlesnė mokslo ar studijų metų pradžia negu rugsėjo 1 diena, pilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir buvę globotiniai (rūpintiniai), tais pačiais kalendoriniais metais baigę bendrojo ugdymo programą ir įstoję mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoti į aukštąją mokyklą, į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį įskaitomi ir laikotarpiu nuo rugsėjo 1 dienos iki dienos, kurią švietimo įstaigose prasideda mokslo ar studijų metai.“ (čia ir toliau – išskirta mūsų).
Pirma, siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Šiuo LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau - Įstatymas) pakeitimu siekiama pašalinti Įstatyme įtvirtintame bendrai gyvenančių asmenų apibrėžime esančią diskriminaciją globotinių (rūpintinių) ir buvusių globotinių (rūpintiniu) atžvilgiu. Projekto teikėjų nuomone, nėra pagrįsta minėtų asmenų nepripažinti bendrai gyvenančiais asmenimis analogiškose situacijose kai tokiais pripažįstami vaikai ir įvaikiai ar suaugę biologiniai vaikai ar įvaikiai.“
Įstatymo projekto aiškinamojo rašto teiginys, kad keičiamame įstatyme, apibrėžiant bendrai gyvenančių asmenų sąvoką įtvirtinta diskriminacija globotinių (rūpintinių) ir buvusių globotinių (rūpintiniu) atžvilgiu, nėra pagrįstas. Pažymėtina, kad tėvų (įtėvių) ir vaikų (įvaikių) teisinis statusas skiriasi nuo globėjo (rūpintojo) ir globotinio (rūpintinio) teisinio statuso. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas globotiniai (rūpintiniai) neturi pareigos prižiūrėti ir rūpintis globėjais (rūpintojais), neturi teisės paveldėti jų turtą pagal įstatymą, neturi kitų teisių ir pareigų, kurios nustatytos tėvų (įtėvių) ir vaikų (įvaikių) tarpusavio santykiuose. Taigi skirtingai nei giminystės, globos (rūpybos) santykiai savo prigimtimi nėra nuolatiniai. Pagal CK 3.255 ir 3.258 straipsnius, vaiko globa (rūpyba) pasibaigia, be kita ko, kai vaikas sulaukia pilnametystės, yra emacipuojamas arba susituokia. Todėl vaikui įgijus visišką civilinį veiksnumą, pasibaigia ir jo globėjo (rūpintojo) teisės ir pareigos, t. y. toks asmuo jau nebeturi globėjo teisinio statuso. Tai, kad tarp globėjų (rūpintojų) ir globotinių (rūpintinių) susiklosto ilgalaikiai artimi socialiniai ryšiai nereiškia, kad šių asmenų teisinių santykių skirtingas reguliavimas yra diskriminuojantis. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas turi diskreciją kitaip apibrėžti šiuo metu galiojančią bendrai gyvenančių asmenų sąvoką, tačiau ją apibrėžiant reikėtų atsižvelgti į aplinkybių, nulėmusių galiojantį teisinį reguliavimą, visumą.
Antra, iš įstatymo projekto ir jo aiškinamojo rašto turinio galima daryti išvadą, kad siūlomu teisiniu reguliavimu esami ir buvę globotiniai (rūpintiniai) būtų laikomi bendrai gyvenančiais asmenimis, kad galėtų gauti piniginę socialinę paramą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 11 straipsnį, vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama ir mokama globos (rūpybos) išmoka:
1) vaikui iki 6 metų – 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį;
2) vaikui nuo 6 iki 12 metų – 6 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį;
3) vaikui nuo 12 iki 18 metų arba iki nepilnametis pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką – 6,5 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį;
4) vaikui, kuriam nustatytas neįgalumo lygis, neatsižvelgiant į jo amžių, – 6,5 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.
Jeigu pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo asmuo mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai) ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir profesinio mokymo teikėjų ar aukštojoje mokykloje suteiktų akademinių atostogų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros laikotarpį), taip pat tuo atveju, kai yra mirę pilnamečio arba emancipuoto ar santuoką sudariusio nepilnamečio asmens abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų), mokymosi laikotarpiu, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai, skiriama ir mokama 6,5 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.
Taigi, globos (rūpybos) išmoka skiriama tuo atveju kai vaikas, kuriam nustatyta globa (rūpyba) negali turėti pajamų dėl nepilnametystės. Asmeniui, kuriam buvo nustatyta globa (rūpyba) ir ji pasibaigė dėl pilnametystės, emancipacijos, santuokos sudarymo, ir kuris negali turėti pajamų dėl svarbių priežasčių (mokosi, studijuoja) mokymosi laikotarpiu, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai, skiriama ir mokama 6,5 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.
Pagal šiuo metu galiojantį keičiamo įstatymo 17 straipsnį, globos (rūpybos) išmokos neįskaitomos į bendrai gyvenančių asmenų gaunamas pajamas, kurios vertinamos skiriant piniginę socialinę paramą, nes vaikai, kuriems nustatyta globa (rūpyba) nėra įtraukti į bendrai gyvenančių asmenų grupę. Jeigu vaikai, kuriems nustatyta globa (rūpyba) būtų įtraukti į bendrai gyvenančių asmenų sampratą, manytina, kad į keičiamo įstatymo 17 straipsnyje nurodytą gaunamų pajamų sąrašą reikėtų įtraukti ir jiems mokamas globos (rūpybos) išmokas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti sistemiškai tikslintinos, globos (rūpybos) išmokas įskaitant į bendrai gyvenančių asmenų gaunamas pajamas, kurios vertinamos skiriant piniginę socialinę paramą.
2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies formuluotė „susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), globotiniai (rūpintiniai)“ nedera su Civilinio kodekso normomis, nes, vadovaujantis CK 3.76 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, privalo nustatyti, su kuriuo iš jų lieka gyventi jų nepilnamečiai vaikai, taip pat išspręsti vaikų išlaikymo ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus ir bendravimo su jais tvarkos klausimus. Taigi tiek sutuoktinių separacijos, tiek ir santuokos nutraukimo atveju, teismas sprendžia sutuoktinių bei jų nepilnamečių vaikų tarpusavio turtinius ir neturtinius santykius ir šiame teismo sprendime dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium nėra sprendžiami globojamų (rūpinamų) vaikų globos (rūpybos) klausimai. Pastebėtina, kad nepilnamečių vaikų globa (rūpyba) reglamentuojama vadovaujantis CK XVIII skyriaus nuostatomis, todėl atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies formuluotė turėtų būti atitinkamai tikslintina, derinant ją su CK normomis.
3. Tikslintina įstatymo projekto 4 straipsnio numeracija (turėtų būti 2 straipsnis).
4. Įstatymo projekto 4 (2) straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti žodelio „nuo“, nes įstatymo įsigaliojimas yra vienkartinis aktas. Atsižvelgiant į tai, kad straipsnyje nurodytos dvi normų įsigaliojimo datos ir į tai, kad šio straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti anksčiau, straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ reikėtų įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.
5. Jeigu siūlomam teisiniam reguliavimui būtų pritarta, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, turėtų būti peržiūrėti ir kartu su šiuo įstatymo projektu teikiami Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo ir kitų įstatymų, kuriuose bendrai gyvenančių asmenų sąvoka taikoma taip, kaip ji apibrėžta keičiamame įstatyme, įstatymų pakeitimų projektai.
6. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, manytina, kad dėl teikiamo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
J. Andriuškevičiūtė, tel. +370 5 209 6159, el. p. [email protected]
M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]