LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. XI-2220

15 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 16³ STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-513

2022-11-16 Nr. 102-P-48

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinės Armonaitės pavaduotojas Marius Matijošaitis, Irena Haase, Dainiaus Kreivio pavaduotojas Linas Slušnys, Gabrieliaus Landsbergio pavaduotojas Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento Aplinkos ir infrastuktūros grupės patarėja Agnė Jakštienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai: kanclerė Giedrė Balčytytė, Strateginių kompetencijų grupės vadovė Daiva Žaromskytė-Rastenė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyriausiasis patarėjas vadovas Darius Trinkūnas, Aplinkos ministerijos atstovai: viceministrė Raminta Radavičienė, Strateginių pokyčių grupės vadovas Aurimas Saladžius, Darnaus vystymosi ir strateginių pokyčių grupės projektų vadovė Greta Česnaitytė, Aplinkos apsaugos agentūros direktorė Milda Račienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-25	2 (16^3)	1	8	Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 2 straipsnyje dėstomo Teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 16^3straipsnio 1 dalies 11 punkte formuluotė „teisės aktu numatomas“ keistina formuluote „teisės akto projektu nustatomas“.	Pritarti iš dalies	Pastabai pritartina, tačiau pastaba nebeaktuali, nes projekto nuostatos patobulintos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2022-10-12 Nr. 1018) pateiktus pasiūlymus ir nutarta projekto 2 straipsnio nuostatų atsisakyti.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-25	2 (16^3)	5		2. Atsižvelgus į projektu keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 16^3 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „Teisės aktą priimanti institucija“ keistina formuluote „Teisės aktą priimantis subjektas“.	Pritarti iš dalies	Pastabai pritartina, tačiau pastaba nebeaktuali, nes projekto nuostatos patobulintos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2022-10-12 Nr. 1018) pateiktus pasiūlymus ir nutarta projekto 2 straipsnio nuostatų atsisakyti.
3.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-06-11	*			Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16(3) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-513 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo institutas 2021-12-06	*			VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo institutas (toliau – ŽTSI) susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo narių 2021 m. spalio 15 d. užregistruotu pasiūlymu dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16(3) straipsniu įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-513; toliau - Pasiūlymas). Pasiūlymu siūloma Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinti pareigą atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą žmogaus teisių ir laisvių aspektu. ŽTSI reiškia paramą tokios pareigos įtvirtinimui. Nors Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas pagarbos asmens teisėms ir laisvėms teisėkūros principas, nesant eksplicitinės pareigos atlikti teisės aktų projektų poveikio žmogaus teisėms ir laisvėms vertinimą, šis principas lieka deklaratyviu. ŽTSI, vykdydamas žmogaus teisių užtikrinimo ir įgyvendinimo Lietuvoje stebėseną, nuolat susiduria su situacijomis, kai inicijuojami ar priimami teisės aktų projektai, kurių nuostatos nedera su Konstitucijoje įtvirtintomis žmogaus teisių ir laisvių apsaugos garantijomis ar Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje. Todėl manome, kad privalomo teisės akto projekto vertinimo žmogaus teisių ir laisvių aspektu įtvirtinimas būtų svarbus žingsnis gerinant teisėkūros kokybę pagarbos žmogaus teisėms požiūriu.	Pritarti iš dalies	Įstatymo projekto nuostatos patobulintos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2022-10-12 Nr. 1018) pateiktus pasiūlymus.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Aplinkos ministerijos argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2021-08-23	2 (16^3)	1	8	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi prašomą įvertinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – TPĮ) 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16^3 straipsniu įstatymo projektą Nr. xivp-513 (toliau – įstatymo projektas Nr. xivp-513), iš esmės pritaria įstatymo projektui Nr. xivp-513. Pritardami Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktoms pastaboms, papildomai teikiame šiuos pasiūlymus. 1. Siūlytina įvertinti tikslingumą įstatymo projekte Nr. xivp-513 dėstomame TPĮ 16^3 str. 1 d. 11 p., atsižvelgiant į įstatymo projekto Nr. xivp-513 aiškinamajame rašte nurodytus jo priėmimo tikslus, po žodžių „gali paveikti aplinką“ papildomai įrašyti „ar klimato kaitą“.	Nepritarti	Įstatymo projekto nuostatos patobulintos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2022-10-12 Nr. 1018) pateiktus pasiūlymus ir nutarta projekto 2 straipsnio nuostatų atsisakyti.
2.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2021-08-23	2 (16^3)	3		2. Siekiant užtikrinti teisėkūros aiškumo principą bei norint išvengti skirtingo TPĮ nuostatų aiškinimo ir taikymo, siūlytina įvertinti poreikį tobulinti įstatymo projekte Nr. xivp-513 dėstomoje TPĮ 16^3 str. 3 d. vartojamą formuluotę „taikant žalos švelninimo seką“, atskleidžiant jos turinio aspektus.	Nepritarti	Įstatymo projekto nuostatos patobulintos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2022-10-12 Nr. 1018) pateiktus pasiūlymus ir nutarta projekto 2 straipsnio nuostatų atsisakyti.
3.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2021-08-23	2			3. Atsižvelgiant į tai, kad teisės akto projekto rengimas ir priėmimas yra tęstinis procesas, siūlytina įvertinti tikslingumą įstatymo projekto Nr. xivp-513 baigiamosiose nuostatose pasisakyti dėl teisėkūros procedūrų, pradėtų iki įstatymo projektu Nr. xivp-513 siūlomų pakeitimų įsigaliojimo, užbaigimo tvarkos. Tai ypač aktualu Vyriausybės teikiamų Seimui teisės aktų projektų atveju, kuomet yra netgi du teisės akto projekto pateikimo etapai (t. y. pateikimas Vyriausybei ir pateikimas Seimui). Ar tuo atveju, jeigu teisės akto projektas jau būtų apsvarstytas Vyriausybėje, Seimas galėtų jį priimti, nežiūrint į tai, kad privalomas poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimas nebūtų atliktas?	Pritarti	Siekiant nustatyti aiškų naujai siūlomo reglamentavimo taikymą,  papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: Pasiūlymas: „3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo, teisės aktų projektams, pateiktiems išvadoms gauti Teisės aktų informacinėje sistemoje, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos.“
4.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2021-08-23	*			4. Be to, pagal Seimo statuto 135 str. 5 d. nuostatas, kartu turėtų būti teikiamas ir Seimo statuto pakeitimo projektas, jame įtvirtinant atitinkamas įstatymo projekto Nr. xivp-513 nuostatas. Tai sudarytų sąlygas įstatymo projektu Nr. xivp-513 siekiamą išspręsti problemą spręsti kartu ir kompleksiškai.	Nepritarti	Atsižvelgiant į įstatymo projekto Nr. XIVP-513 1 straipsnyje siūlomą pakeitimą, į Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytą reglamentavimą: „5) numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta;“ ir į Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytą reglamentavimą: „3) numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatus – kai rengiant įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikti aiškinamajame rašte.“, klausymų komitete metu nutarta, kad tikslinti Seimo statuto 135 straipsnio reglamentavimą netikslinga, nes visais atvejais, kai bus būtina atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą aplinkai ar klimato kaitai, tai šis poveikio vertinimas turės atsispindėti arba aiškinamajame rašte arba turės būti pateiktas kaip priedas kartu su projektu.
5.	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2021-10-04	2 (16^3)	1		Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2021 m. liepos 8 d. raštu Nr. S-2021-3599 Aplinkos ministerijos paprašė pateikti pastabas ir komentarus Teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – TPĮ) projektui Nr. XIVP-513 (toliau – Įstatymo projektas). Įvertinusi Įstatymo projektą, Aplinkos ministerija teikia šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Atsižvelgiant į vertinamų aplinkos sričių svarbą ir aktualumą bei šių sričių politiką reglamentuojančiuose dokumentuose ir teisės aktuose, tarptautiniuose formatuose vartojamas formuluotes, siūlome tikslinti Įstatymo projekto dėstomos TPĮ 16^3 str. 1 dalį: „1) klimato kaitaos švelninimu ir prisitaikymu; 2) aplinkos oro kokybe; 3) vandenų būkle; 4) gamtos ištekliais; 5) kraštovaizdžiu, ir biologine įvairove ir saugomomis teritorijomis; 6) atliekų susidarymu išteklių naudojimo efektyvumu; 7) rekreaciniais ištekliais; 8) energijos ir kuro vartojimu; 9) tvaresne gamyba ir vartojimu; 10) techniniais reikalavimais ir (ar) parametrais, kurie taikomi ūkiniųės veiklųos rūšims, įrašytoms į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 prieduose esančius planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašus; 11 8) kitose srityse, jeigu, teisės akto projekto rengėjo nuomone, rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti aplinką ar klimato kaitą.“.	Nepritarti	Įstatymo projekto nuostatos patobulintos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2022-10-12 Nr. 1018) pateiktus pasiūlymus ir nutarta projekto 2 straipsnio nuostatų atsisakyti.
6.	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2021-10-04	2 (16^3)	3		2. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymų dėl teisinio reguliavimo tobulinimo ar kitų priemonių parengimas teisės akto rengėjui galimai sukeltų per didelę administracinę naštą, siūlome apsiriboti pasiūlymų pateikimu ir patikslinti Įstatymo projekto dėstomos TPĮ 16^3 str. 3 dalies formuluotę: „teisės akto projekto rengėjas turi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengti pateikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo ir (ar) kitų priemonių, kuriomis, taikant žalos švelninimo seką, būtų siekiama  išvengtia neigiamo poveikio aplinkai ir klimato kaitai, jis poveikis būtų sumažinamastas arba kompensuojamastas taikant žalos švelninimo seką“.	Nepritarti	Įstatymo projekto nuostatos patobulintos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2022-10-12 Nr. 1018) pateiktus pasiūlymus ir nutarta projekto 2 straipsnio nuostatų atsisakyti.
7.	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2021-10-04	2 (16^3)	5		3. Atitinkamai siūlome tikslinti ir Įstatymo projekto dėstomą TPĮ 16^3 str. 4 dalį, nustatant, kad teisės aktą priimanti institucija turi ne įsitikinti, kad teisės akto projekto rengėjas numatė priemones, bet įvertinti, ar pagal 3 dalį rengėjo pateikti pasiūlymai yra „tinkami ir (ar) jų pakanka užtikrinti, kad neigiamo poveikio aplinkai ir klimato kaitai būtų išvengta, poveikis būtų sumažintas arba kompensuotas.“ Siekiant išvengti teisės akto projekto rengėjų piktnaudžiavimo neteikiant pasiūlymų pagal Įstatymo projekto dėstomą TPĮ 16^3 str. 3 dalį, reikėtų Įstatymo projekto dėstomoje TPĮ 16^3 str. 4 dalyje naikinti numatytas išimtis.	Nepritarti	Įstatymo projekto nuostatos patobulintos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2022-10-12 Nr. 1018) pateiktus pasiūlymus ir nutarta projekto 2 straipsnio nuostatų atsisakyti.
8.	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2021-10-04	2 (16^3)	4		4. Remiantis Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos 2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XIV-72, 169.2 papunkčiu ir kituose strateginiuose dokumentuose įtvirtintais tikslais, susijusiais su aplinkosauga, Aplinkos ministerijoje rengiamas projekto „Teisėkūros ir investicinių priemonių (ex ante) vertinimo sistemos sukūrimas pagal ŠESD ir kitus pamatuojamus aplinkosaugos rodiklius“ (toliau – aplinkosaugos projektas) pasiūlymas, planuojamas aplinkosaugos projekto įgyvendinimo laikotarpis. Pagrindinis numatomas aplinkosaugos projekto tikslas – iki 2023 m. IV ketv. Aplinkos apsaugos agentūroje suformuoti kompetencijos centrą, kuris sukurtų aiškią metodinę sistemą, kaip vertinti reikšmingiausias teisėkūros iniciatyvas ir investicines priemones pagal ŠESD ir kitus pamatuojamus aplinkosaugos rodiklius. Aplinkos apsaugos agentūros įgaliojimai bus suteikiami atsižvelgiant į aplinkosaugos projektui skiriamą finansavimą, tačiau siekiant, kad teisės akto projekto rengėjo poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimas būtų kokybiškesnis ir pasiektų Įstatymo projektu keliamus tikslus, svarbu įtvirtinti tokį teisėkūros poveikio vertinimo modelį, kuriame rengėjas dėl atliekamo poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo galėtų bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis. Atsižvelgdami į tai, siūlome Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomą TPĮ 16^3 str. papildyti taip: „Aplinkos ministro įgaliota įstaiga Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka teikia išvadas dėl atlikto numatomo teisinio reguliavimo poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo ir pagal šio straipsnio 3 dalį pateiktų pasiūlymų, konsultuoja teisės aktų projektų rengėjus dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo metodų“. Atkreipiame dėmesį, kad teisėkūros ir investicinių priemonių (ex ante) vertinimo procese metodiškai dalyvaujančio kompetencijos centro įkūrimui Aplinkos apsaugos agentūrai reikės papildomų valstybės biudžeto asignavimų. Šio rašto 4 punkte siūlomas modelis, kuriuo aplinkos ministro įgaliota įstaiga Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka tikrina teisės akto projekto rengėjo pateiktą vertinimą ir pasiūlymus, konsultuoja dėl vertinimo metodų, pareikalaus ne tik papildomų darbuotojų (pamatuojamais aplinkosaugos rodikliais paremtų skaičiuoklių ir metodikų kūrimui, teisės aktų projektų rengėjų, viešųjų investicijų planavimo proceso dalyvių konsultavimui), laiko sąnaudų, bet ir ekspertų paslaugų iš išorės. Numatoma, kad Aplinkos ministerijos planuojamo aplinkosaugos projekto įgyvendinimui 2022-2023 metais reikės 794,4 tūkst. Eur (397 200,00 Eur kiekvienais metais).	Nepritarti	Įstatymo projekto nuostatos patobulintos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2022-10-12 Nr. 1018) pateiktus pasiūlymus ir nutarta projekto 2 straipsnio nuostatų atsisakyti.
9.	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2021-10-04	2			Atsižvelgiant į planuojamą aplinkosaugos projekto įgyvendinimo laikotarpį (iki 2023 m. IV ketv.), poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo metodikų, kurios prisidės prie teisės akto projekto vertinimų kokybės, planuojamus rengimo etapus, siūlytina dalies Įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos parengimą sieti su planuojama aplinkosaugos projekto pirmojo metodikų kūrimo etapo pabaiga (iki 2022 m. gruodžio 31 d.), kadangi nesant kompetencijos centro Aplinkos apsaugos agentūroje ir poveikio vertinimo metodinės sistemos nebūtų įgyvendinti Įstatymo projekte keliami tikslai.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2022-10-12 Nr. 1018), Aplinkos ministerijos ir Teisingumo ministerijos (3 p.) pastabose pateiktus argumentus, taip pat į tai, kad iki įstatymo įsigaliojimo reikės parengti detalią galimo poveikio klimato kaitai vertinimo metodologiją kartu su kiekybinio poveikio apskaičiavimo skaičiuoklėmis, reikės iš esmės peržiūrėti poveikio aplinkai klausimyną, sudaryti klausimyną poveikiui lygioms galimybėms įvertinti, taip pat Vyriausybės kanceliarija turi inicijuoti Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos pakeitimą, išlaikant konsultavimosi su socialiniais partneriais procedūras, siūlytina nustatyti tokias baigiamąsias nuostatas: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo teisės aktų projektams, pateiktiems išvadoms gauti Teisės aktų informacinėje sistemoje, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos.“
10.	Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2021-11-30	*			Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau - Tarnyba) susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo narių Justo Džiugelio, Andriaus Navicko, Mato Maldeikio, Arūno Valinsko ir Tomo Tomilino 2021 m. spalio 15 d. užregistruotu pasiūlymu dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16(3) straipsniu įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-513; toliau - Pasiūlymas). Pasiūlymu siūloma Teisėkūros pagrindų įstatymą papildyti 16(4) straipsniu, kuriuo teisės akto projekto rengėjui numatoma pareiga atlikti teisės projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą žmogaus teisių ir laisvių aspektu. Analogiška nuostata siūloma papildyti minėto įstatymo 15 str. 2 dalį. Tarnyba pritaria Pasiūlymu teikiamos teisėkūros procedūros reikalingumui, kadangi tokio teisinio reglamentavimo tikslas tiesiogiai atitinka ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo siekius. Pažymime, jog pagal Lygių galimybių įstatymo 5 str. 1 d. 1 punktą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. Atkreipiame dėmesį, jog dėl minėtos pareigos nevykdymo arba netinkamo jos vykdymo, 2020 m. į Tarnybą buvo kreiptasi net 221 kartą1. Daugiau kreipimųsi Tarnyboje sulaukta tik dėl galimos diskriminacijos darbo santykių srityje (224). Manome, jog Teisėkūros pagrindų įstatymo papildymas nuostata dėl numatytais atvejais privalomo teisės akto projekto vertinimo žmogaus teisių ir laisvių aspektu, galėtų reikšmingai palengvinti Lygių galimybių įstatymo 5 str. 1 d. 1 punkto reikalavimo įgyvendinimą praktikoje.	Pritarti iš dalies	Įstatymo projekto nuostatos patobulintos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2022-10-12 Nr. 1018) pateiktus pasiūlymus.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo nariai Gintautas Paluckas, Kęstutis Vilkauskas, Orinta Leiputė, Linas Jonauskas, Vilija Targamadzė 2021-06-23	1				Argumentai: Šiuo metu nėra teisės aktų poveikio vertinimo pajamų nelygybės, žmogaus teisių ir lyčių lygybės aspektais. Toks teisinio reguliavimo vertinimas padėtų geriau įgyvendinti šalies tikslus mažinant pajamų nelygybę, užtikrinant žmogaus teisių apsaugą ir užtikrinant lyčių lygybę. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:  „1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.  Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir klimato kaitai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms, pajamų nelygybei, žmogaus teisėms, lyčių lygybei ir kitoms sritims.“	Pritarti iš dalies	Siekiant Įstatymo projekte įtvirtinti aiškesnį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą žmogaus teisių ir lyčių lygybės srityse, siūlytina tikslinti Projekto 1 straipsniu keičiamą Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2. Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai ir lygioms galimybėms, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir klimato kaitai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms sritims.“
2.	Seimo nariai Gintautas Paluckas, Kęstutis Vilkauskas, Orinta Leiputė, Linas Jonauskas, Vilija Targamadzė 2021-06-23	2 (16^3)				Argumentai: Šiuo metu teikdama Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymą Vyriausybė neturi prievolės pateikti valstybės biudžeto programų ir joje esančių mokestinių priemonių (pavyzdžiui mokestinių lengvatų iškastiniam kurui) įtakos klimato kaitai, vadinamojo „klimato kaitą sukeliančių dujų emisijų biudžeto“. Šiuo siūlymu yra tikslinamas būdas, kuriuo Vyriausybė turėtų įgyvendinti 16^31 dalies 1 punkte apibrėžtą prievolę vertinti teisės aktų įtaką klimato kaitai, apibrėžiant, ką toks vertinimas turėtų reikšti – taigi tiesioginį ar netiesioginį kiekvienos biudžeto asignavimų programos ar mokestinės priemonės įtaką klimato kaitai trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Toks reguliavimas būtinas, nes šia įstatymo pataisa nėra sukuriami aiškūs reikalavimai svarbiausiam valstybės kasdienį gyvenimą apibrėžiančiam dokumentui – valstybės biudžetui. Šiuo pasiūlymu sukuriami aiškūs kriterijai kaip Vyriausybė turi pateikti biudžeto, kaip teisės akto, vertinimą klimato kaitos atžvilgiu. Pasiūlymas: Papildyti projekto 2 straipsnį penktąja dalimi iš ją išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 1 dalies 1 punktas yra taikomas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymui. Vyriausybė įgyvendina šį vertinimą pateikdama duomenis apie planuojamą klimato kaitą sukeliančių dujų išsiskyrimą įgyvendinant kiekvieną biudžeto asignavimų programą, mokestinę priemonę ir valstybės investicijų programos objektą. Vyriausybė pateikia duomenis apie šių programų tiesioginį ar netiesioginį poveikį klimato kaitą sukeliančių dujų išsiskyrimui trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu ir jų kaitą palyginus su ankstesnių metų biudžetais. Vyriausybė atlieka savivaldybių biudžetų vertinimą klimato kaitą sukeliančių dujų atžvilgiu.“	Nepritarti	Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2022-10-12 Nr. 1018) pateiktiems argumentams ir pasiūlymams. Pažymėtina, kad projektas parengtas išnagrinėjus ir įvertinus poveikį aplinkai ir klimato kaitai. Šis pasiūlymas teiktinas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymui. Atkreiptinas dėmesys, kad ilgalaikiai ir vidutinės trukmės tikslai išmetamųjų ŠESD (šilumos efektą sukeliančių dujų) kiekiui mažinti jau yra suplanuoti Nacionalinėje klimato kaitos darbotvarkėje. Joje numatytos pagrindinės mažinimo kryptys ir sektoriai, nustatytas įgyvendinimo mechanizmas. Todėl smulkmeniškas kiekvienos biudžeto eilutės vertinimas klimato kaitos atžvilgiu duotų nepagrįstai mažą naudą palyginus su skirtomis sąnaudomis vertinimui atlikti ir nedarytų reikšmingo poveikio ŠESD mažinimo tikslams įgyvendinti. Todėl siūlomas reglamentavimas perteklinis, jo sukeliama administracinė našta viešajam sektoriui viršytų siekiamą naudą.
3.	Seimo nariai Justas Džiugelis, Andrius Navickas, Matas Maldeikis, Arūnas Valinskas, Tomas Tomilinas 2021-10-15	1				Argumentai: Šiuo metu nėra atliekamas teisės aktų projektų poveikio vertinimas žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu, išskyrus nustatytą įstatymų projektų atitikties Europos Sąjungos teisei vertinimą. Įtvirtinus privalomą žmogaus teisių ir laisvių vertinimą iki priimant teisės aktą, toks numatomo teisinio reguliavimo vertinimas padėtų geriau užtikrinti žmogaus teises, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisių ir laisvių vieningos ir darnios sistemos laikymąsi bei tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus, būtų užtikrintas žmogaus teisių ir laisvių principų bei standartų integravimas į teisėkūros procesą, būtų išvengta teisėkūros klaidų, potencialių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų ir (ar) neproporcingų ribojimų, teisės aktų nekonstitucingumo ir potencialių teisinių ginčų. Todėl siūloma keisti įstatymo projekto 1 straipsnį, papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu, atitinkamai įstatymo projekto 3 ir 4 straipsnius laikyti 4 ir 5 straipsniais bei atitinkamai patikslinti įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, žmogaus teisėms ir laisvėms, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir klimato kaitai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms sritims.“	Pritarti iš dalies	Siekiant Įstatymo projekte įtvirtinti aiškesnį teisinio reguliavimo poveikio vertinimą žmogaus teisių ir lyčių lygybės srityse, siūlytina tikslinti Projekto 1 straipsniu keičiamą Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2. Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai ir lygioms galimybėms, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir klimato kaitai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms sritims.“
4.	Seimo nariai Justas Džiugelis, Andrius Navickas, Matas Maldeikis, Arūnas Valinskas, Tomas Tomilinas 2021-10-15				N	Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 16^4straipsniu Papildyti Įstatymą 16^4straipsniu: „16^4straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas žmogaus teisių ir laisvių aspektu 1. Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto vertinimą žmogaus teisių ir laisvių aspektu, jeigu rengiamame teisės akto projekte nustatomas teisinis reguliavimas, susijęs su pokyčiais šiose srityse:  - asmens gyvybės;  - laisvės ir orumo;  - pilietinių ir politinių teisių;  - vaiko teisių;  - lyčių lygybės;  - žmonių su negalia;  - tautinių mažumų;  - pasaulio lietuvių;  - nediskriminavimo ir lygių galimybių,  - privataus ir šeimos gyvenimo;  - minties, tikėjimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės;  - teisės skleisti ir gauti informaciją;  - privačios nuosavybės ir vartotojų teisių;  - asmens duomenų;  - apsaugos nuo kankinimų ir smurto;  - kitose žmogaus teisių apsaugos srityse. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyto vertinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Jeigu atlikus rengiamo teisės akto projekto vertinimą žmogaus teisių ir laisvių aspektu nustatomas neigiamas poveikis kuriai nors šio straipsnio 1 dalyje nurodytai sričiai, teisės akto projekto rengėjas turi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo ar kitų priemonių, kuriomis būtų siekiama išvengti neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir laisvėms. 4. Teisės aktą priimantis subjektas turi įsitikinti, kad yra numatytos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos priemonės. Atitinkamai buvusius įstatymo projekto 3 ir 4 straipsnius atitinkamai laikyti 4 ir 5 straipsniais.	Nepritarti	Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2022-10-12 Nr. 1018) pateiktiems argumentams ir pasiūlymams.
5.	Seimo nariai Justas Džiugelis, Andrius Navickas, Matas Maldeikis, Arūnas Valinskas, Tomas Tomilinas 2021-10-15				I	Pasiūlymas: Įstatymo projekto pavadinimą išdėstyti taip: „TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. XI-2220 15 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 16(3), 16(4) STRAIPSNIUAIS ĮSTATYMO PROJEKTAS“	Nepritarti	Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2022-10-12 Nr. 1018) pateiktiems argumentams ir pasiūlymams.
6.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12 Nutarimas Nr. 1018	1 2 (16^3)				Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. SV-S-333 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: 1.         Pritarti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16^3straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-513 (toliau – Projektas) tikslui įtvirtinti nuoseklų ir veiksmingą teisės aktų projektų poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimą, taip pat užtikrinti, kad valstybėje priimami sprendimai prisidėtų siekiant aplinkosaugos ir klimato kaitos tikslų, o valstybės institucijos, prieš priimdamos sprendimus, turėtų įvertinti jų galimą poveikį aplinkai bei klimato kaitai ir imtis priemonių jam suvaldyti, bet nepritarti Projekto 2 ir 3 straipsniuose siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių: 1.1.      Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo (toliau – poveikio vertinimas) sistema turėtų išlikti nuosekli ir vientisa visų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 straipsnio 2 dalyje nurodytų sričių, kurioms poveikio vertinimas atliekamas, atžvilgiu. Taigi visoms sritims turėtų būti sistemiškai taikoma ta pati prieiga poveikio vertinimui atlikti ir visos sritys Įstatyme turėtų būti aprašomos vadovaujantis tais pačiais principais ir detalumu, neišskiriant atskirų sričių ir nesukuriant tarp jų konkurencijos. Jeigu būtų siekiama išskirti, pavyzdžiui, prioritetines sritis, kurioms poveikio vertinimas atliekamas, iš visos poveikio vertinimo sistemos ir joms taikyti kitokius reikalavimus nei visoms kitoms, tai daryti reikėtų sistemiškai peržiūrint visą poveikio vertinimo sistemą, kompleksiškai įvertinant esamą sričių sąrašą, aptariant prioritetines sritis ir sutariant dėl jų ne tik su visomis ministerijomis, kurios atsakingos už politikos formavimą atskirose srityse, bet ir su socialiniais ekonominiais partneriais. Nepaneigiant itin reikšmingos aplinkosaugos ir klimato kaitos srities svarbos, taip pat poreikio užtikrinti viešosios politikos sprendimų poveikio vertinimą, tokių siūlomų pavienių, išimtis iš bendro reguliavimo nustatančių iniciatyvų įtvirtinimas gali prisidėti prie nenuoseklaus ir netolygaus poveikio vertinimo sistemos taikymo. Tai, kad poveikio vertinimai atliekami nevisapusiškai, lemia ne teisinio reguliavimo trūkumai, bet riboti valstybės institucijų gebėjimai tikslingai rinkti ir panaudoti renkamus duomenis sprendimams priimti. Todėl tikslinga visų pirma organizacinėmis priemonėmis stiprinti valstybės institucijų gebėjimus įvertinti ir pagrįsti galimą teisės aktų projektų poveikį. Siekdama šio pokyčio, Vyriausybė peržiūri teisėkūros procesus, plečia analitikų, galinčių padėti teisės aktų projektų rengėjams įvertinti galimą teisės aktų projektų poveikį, komandą.	Pritarti
7.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12 Nutarimas Nr. 1018	1 2 (16^3)				1.2.      Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad poveikio vertinimas privalo būti atliekamas rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, poveikio vertinimas pagrįstai gali būti neatliekamas, jei taip nusprendžia teisės akto projekto rengėjas, kai atliekami esminių pokyčių nenumatantys ir (ar) mažesnio reikšmingumo teisinio reguliavimo pakeitimai. Aptariama bendra nuostata taikytina visoms Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sritims, tarp jų ir aplinkai. Tuo tarpu Projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti kitą reikalavimą, kai teisės akto projekto rengėjas turėtų atlikti teisės akto projekto poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimą, – visais atvejais, kai planuojamas teisinis reguliavimas paveiks konkrečias Projekto 2 straipsniu siūlomo papildyti Įstatymo 16^3 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytas sritis, taip pat Įstatymo 16^3 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą bendrą sritį – „gali paveikti aplinką“. Dėl tokio reguliavimo nuostatos taptų neaiškios ir nenuoseklios, taip pat atsirastų praktinių problemų, siekiant jas įgyvendinti, nes tuo pačiu metu būtų nustatyti vienas kitą galimai paneigiantys kriterijai, kai turėtų būti atliekamas poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimas.	Pritarti
8.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12 Nutarimas Nr. 1018				*	1.3.      Vienas iš Aštuonioliktosios Vyriausybės horizontaliųjų veiklos prioritetų – žaliasis kursas, kurį Vyriausybė siekia paskleisti ir įgyvendinti visose viešosios politikos srityse. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Planas), jau yra suplanuoti konkretūs veiksmai, kaip pagerinti viešosios politikos sprendimų galimo poveikio aplinkai ir klimato kaitai įvertinimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: iki 2023 m. II ketv. pabaigos planuoja parengti planuojamų investicijų aplinkosauginio efektyvumo ir atitikties žaliojo kurso prioritetams vertinimo metodiką (Plano veiksmas Nr. 6.6.5); iki 2022 m. IV ketv. pabaigos planuoja sustiprinti tarpinstitucinius nacionalinio ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos) kiekio prognozavimo ir atskirų politikos priemonių planuojamo poveikio vertinimo pajėgumus, pereinant prie modeliavimu grįsto proceso (Plano veiksmas Nr. 6.6.3); iki 2023 m. IV ketv. pabaigos planuoja sukurti bendrą politikos (teisėkūros ir investicinių) priemonių vertinimo pagal pamatuojamus aplinkosaugos rodiklius ir integravimo į sprendimų priėmimą sistemą, siekiant įgyvendinti žaliojo kurso tikslus (Plano veiksmas Nr. 6.6.2). Lietuvos Respublikos finansų ministerija iki 2023 m. III ketv. pabaigos planuoja įtraukti viešųjų investicijų aplinkosauginio efektyvumo ir atitikties žaliojo kurso prioritetams vertinimą kaip privalomą viešųjų investicijų planavimo dalį (Plano veiksmas Nr. 6.6.4). Įgyvendinus šiuos veiksmus, bus visapusiškai peržiūrėta viešosios politikos sprendimų (ne tik teisės aktų projektų) galimo poveikio aplinkai ir klimato kaitai įvertinimo ir įgalinimo sistema. Aptartų Plano veiksmų įgyvendinimo rezultatais bus pasiekti tie tikslai, kurių siekiama Projektu, todėl netikslinga Įstatymą pildyti nuostatomis, jeigu tuos pačius tikslus galima pasiekti sustiprinant teisės aktų taikymo ir įgyvendinimo lygmenį.	Pritarti
9.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12 Nutarimas Nr. 1018				*	1.4.      Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), nustatyta, kaip poveikio vertinimas atliekamas, į ką svarbu atkreipti dėmesį, kokie žingsniai, susiję su poveikio vertinimo atlikimu ar rezultatų įvertinimu ir (ar) pateikimu, turi būti padaryti. Metodikos 1 priedu yra patvirtintas Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo klausimynas (toliau – klausimynas), kurio tikslas – padėti projektų rengėjams atkreipti dėmesį į visus galimus numatomo teisinio reguliavimo poveikio aspektus ir nustatyti galimą projekto poveikį. Klausimyno VII skyrius skirtas poveikiui aplinkai ir pažymėtina, kad šio klausimyno skyriaus klausimai iš esmės apima visas Projekto 2 straipsniu siūlomo papildyti Įstatymo 16^3 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytas sritis. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, Projekto 2 straipsniu siūlomas nuostatas tikslinga numatyti Metodikoje ir išlaikyti susiformavusią gerąją praktiką atskirti reguliavimo objektą, atsižvelgiant į teisės aktų hierarchiją: Įstatymu nustatyti esminius principus, o procedūrinius ir metodinius klausimus palikti sureguliuoti Įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu – Metodika.	Pritarti
10.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12 Nutarimas Nr. 1018	3 (18)				1.5.      Projekto 3 straipsnyje siūlomas teisinis reguliavimas, kad visi priimti teisės aktai, neišskiriant įstatymų ir kitų Respublikos Prezidento pasirašomų teisės aktų, gali būti pasirašomi Teisės aktų informacinėje sistemoje saugiu elektroniniu parašu, nebeaktualus priėmus Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 18 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-857, kuris įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d.	Pritarti
11.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12 Nutarimas Nr. 1018	1				2.         Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo narių Gintauto Palucko, Kęstučio Vilkausko, Orintos Leiputės, Lino Jonausko, Vilijos Targamadzės 2021 m. birželio 23 d. pasiūlymuose dėl Projekto išdėstytiems argumentams, kad visapusiškai atliekamas poveikio vertinimas gali padėti nuosekliau įgyvendinti valstybės tikslus įvairiose srityse (įskaitant aplinką ir klimato kaitą, pajamų nelygybės mažinimą, žmogaus teisių apsaugą, lyčių lygybės užtikrinimą), tačiau nepritarti pasiūlymui Projekto 1 straipsnį, kuriuo siūloma Įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, kurioje išvardytos poveikio vertinimo reikalingos sritys, papildyti šiomis naujomis sritimis: pajamų nelygybė, žmogaus teisės, lyčių lygybė; taip pat Projekto 2 straipsnį papildyti nuostata, kad reikia atlikti Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimą ir Vyriausybė turi pateikti duomenis apie planuojamą klimato kaitą sukeliančių dujų išsiskyrimą įgyvendinant kiekvieną biudžeto asignavimų programą, mokestinę priemonę ir valstybės investicijų programos objektą, taip pat duomenų kaitą, palyginti su ankstesnių metų biudžetais, taip pat kad Vyriausybė turi atlikti savivaldybių biudžetų vertinimą klimato kaitą sukeliančių dujų atžvilgiu, dėl šių priežasčių: 2.1.      Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatomos pakankamai stambios sritys, kurioms poveikio vertinimas turi būti atliekamas ir kurios atitinkamai detalizuojamos klausimyne, taip išlaikant teisės aktų hierarchiją, aukščiausiu įstatymų lygmeniu reglamentuojant tik bendruosius principus. Vadovaujantis klausimyne atspindėtu socialinės aplinkos srities detalizavimu, pajamų nelygybė ir lyčių lygybė vertintinos kaip sudėtinė socialinės aplinkos dalis, todėl netikslinga jų išskirti kaip savarankiškų sričių, nes tai būtų perteklinis ir neproporcingas galiojančio reguliavimo papildymas.	Pritarti
12.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12 Nutarimas Nr. 1018				*	2.2.      Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytu poveikio vertinimo apibrėžimu, „numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas –numatomo teisinio reguliavimo teigiamų ir neigiamų pasekmių nustatymas“. Atliekant poveikio vertinimą, vertinamos numatomo teisinio reguliavimo galimos naudos ir sąnaudos, tačiau jo metu neatliekamas (ir nesiekiama atlikti) numatomo teisinio reguliavimo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, tarptautinėms sutartims ir kitiems teisės aktams vertinimas. Tuo tarpu žmogaus teisės ir laisvės sudaro vieną pamatinių konstitucinės teisės institutų. Konstitucijoje žmogaus teisės ir laisvės reglamentuojamos II skirsnyje „Žmogus ir valstybė“, III skirsnyje „Visuomenė ir valstybė“ ir IV skirsnyje „Tautos ūkis ir darbas“. Žmogaus teisų reglamentavimui galima priskirti ir kai kuriuos straipsnius, esančius kituose skirsniuose, pavyzdžiui, 73 straipsnį, esantį V skirsnyje „Seimas“, skirtą Seimo kontrolieriams, to paties skirsnio 68 straipsnį, nustatantį piliečių įstatymų iniciatyvos teisę; straipsnius, reglamentuojančius rinkimų teisę, ir kai kuriuos kitus. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublika yra Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir kitų tarptautinių bei regioninių žmogaus teisių dokumentų, nustatančių nepaneigiamą ir universalią žmogaus teisių ir laisvių prigimtį, narė. Kartu pažymėtina, kad Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog išvadas dėl teisės aktų projektų atitikties Europos Sąjungos teisei, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimams teikia Vyriausybės įgaliotos institucijos. Žmogaus teisės ir laisvės yra nepaneigiamas teisinis institutas, kuris vertinamas atliekant teisės akto projekto teisinį vertinimą. Atsižvelgiant į žmogaus teisių ir laisvių instituto vietą konstitucinėje bei tarptautinėje teisėje, teisės aktų hierarchiją bei žmogaus teisių ir laisvių prigimtį, priimami teisės aktai negali prieštarauti ir kartu turėti neigiamų pasekmių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos standartams.	Pritarti
13.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12 Nutarimas Nr. 1018				*	2.3.      Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje jau yra nustatyta, kad poveikis vertinamas ir teisinės sistemos sričiai. Klausimyno IX skyrius skirtas šios srities įgyvendinimui. Siekiant, kad, rengiant teisės aktų projektus, būtų įvertinamas galimas numatomo teisinio reguliavimo poveikis žmogaus teisių ir laisvių plėtrai, tikslinga atitinkamai papildyti klausimyną, bet ne Įstatymą, ir išlaikyti tolygų sričių, kurioms poveikio vertinimas atliekamas, vardijimą Įstatyme, metodinius ir procedūrinius klausimus paliekant sureguliuoti Metodikoje, kurią numatoma keisti vadovaujantis Plano nuostatomis (Plano veiksmas Nr. 8.1.2).	Pritarti
14.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12 Nutarimas Nr. 1018				*	2.4.      Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme nustatyta strateginio valdymo sistema, įskaitant ir investicijų planavimą. Pažymėtina, kad valstybės institucijoms ir įstaigoms planuojamos ir skiriamos lėšos skirstomos į pažangos ir tęstines, o pažangos lėšos apibrėžiamos kaip finansiniai ištekliai, skirti 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinis pažangos planas), nustatytų strateginių tikslų ir pažangos uždavinių įgyvendinimui finansuoti planavimo dokumentuose nustatytu laikotarpiu, o tęstinės lėšos – tai finansiniai ištekliai, skirti strateginio valdymo sistemos dalyvio tęstinei veiklai, įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuria tiesiogiai neįgyvendinami strateginiai tikslai. Valstybės strateginiai tikslai ir siekiami rodikliai klimato kaitos srityje yra nustatyti Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“, ir Nacionaliniame pažangos plane. Šių tikslų ir rodiklių pasiekimas finansuojamas iš pažangos lėšų. Klimato kaitos tikslams ir nustatytiems rodikliams pasiekti rengiamos konkrečios pažangos priemonės, o Strateginio valdymo įstatymo įgyvendinamajame teisės akte – Strateginio valdymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 14^1 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“, – išsamiai ir detaliai nustatyti pažangos priemonių rengimo reikalavimai. Vadovaujantis šios Strateginio valdymo metodikos nuostatomis, privaloma rengti pažangos priemonės pagrindimą, kuriame turi būti nurodoma: 1) įgyvendinus pažangos priemonę laukiamas pokytis bei 2) atliktos alternatyvų analizės rezultatai, siekiant pasirinkti efektyviausią, didžiausią naudą ir geriausią socialinį ekonominį poveikį (įskaitant poveikį aplinkai) duosiantį pažangos priemonės įgyvendinimo būdą. Alternatyvų palyginimas turi būti atliekamas taikant sąnaudų ir naudos analizės arba sąnaudų ir veiksmingumo analizės metodus. Aplinkos ministerijai parengus šio nutarimo 1.3 papunktyje minimą planuojamų investicijų aplinkosauginio efektyvumo ir atitikties žaliojo kurso prioritetams vertinimo metodiką, šia metodika bus papildyti alternatyvų palyginimui taikomi metodai.	Pritarti
15.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12 Nutarimas Nr. 1018				*	2.5.      Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, planuojamų intervencijų už numatomas skirti lėšas išsamus ir duomenimis grįstas poveikio vertinimas yra atliekamas pažangos priemonių rengimo etape. Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte įtraukiami asignavimai, atspindintys vadovaujantis Metodikos reikalavimais jau parengtose ir patvirtintose pažangos priemonėse suplanuotus asignavimus, kurių poveikis visose aktualiose srityse, įskaitant aplinką ir klimato kaitą, jau būna įvertintas. Todėl atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas yra netinkamas objektas ir per vėlyvas, kad būtų tikslinga vertinti jo poveikį aplinkai ir klimato kaitai, be to, tai dubliuotų vertinimą, kuris, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra atliekamas kitame etape. Tuo tarpu teisinis reguliavimas neturėtų sukurti netikslingos, neproporcingos administracinės naštos ir besidubliuojančių reikalavimų.	Pritarti
16.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12 Nutarimas Nr. 1018	1				3.         Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo narių Justo Džiugelio, Andriaus Navicko, Mato Maldeikio, Arūno Valinsko, Tomo Tomilino 2021 m. spalio 15 d. pasiūlymuose dėl Projekto išdėstytiems argumentams teisės aktų projektų vertinimą žmogaus teisių ir laisvių aspektu atlikti iki priimant teisės aktą, tačiau nepritarti pasiūlymui Projekto 1 straipsnį papildyti nauja sritimi – žmogaus teisėmis ir laisvėmis ir Projektą papildyti nauju 3 straipsniu, kuriame analogiškai kaip Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti smulkesnes žmogaus teisių ir laisvių sritis ir numatyti konkrečias nuostatas, susijusias su paties vertinimo proceso organizavimu, dėl šio nutarimo 1.1, 1.2, 1.4, 2.2 ir 2.3 papunkčiuose išdėstytų argumentų.	Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Aplinkos apsaugos komitetas 2021-10-13				*	Siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-513, patobulinti jį pagal LRSK Teisės departamento pastabas ir Aplinkos ministerijos pasiūlymus.	Nepritarti	Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2022-10-12 Nr. 1018) pateiktiems argumentams ir pasiūlymams.
2.	Kaimo reikalų komitetas 2021-10-27				*	Pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktam Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16(3) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-513 ir komiteto išvadoms.	Nepritarti	Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2022-10-12 Nr. 1018) pateiktiems argumentams ir pasiūlymams.
3.	Žmogaus teisių komitetas 2021-10-20				*	Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16(3) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-513 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento, Teisingumo ministerijos pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas.	Nepritarti	Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2022-10-12 Nr. 1018) pateiktiems argumentams ir pasiūlymams.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-513(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – nėra, susilaikė – 4.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Algirdas Stončaitis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                              Stasys Šedbaras

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė