AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 2, 10, 20 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 101 STRAIPSNIU ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGIJOS IŠTEKLIŲ RINKOS ĮSTATYMO NR. XI-2023 1, 2, 10, 13 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Remdamiesi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Šilumos ūkio įstatymas)
10 straipsnio 1 dalimi, šilumos tiekėjai superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų pagamintą šilumą, vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarka ir sąlygomis, t. y. tiekėjai patys nustato galutinį iš nepriklausomo šilumos gamintojo superkamos šilumos prognozuojamą kiekį. Šilumos ūkio įstatyme nustatyto reguliavimo sąlygota šilumos tiekėjo diskrecija praktikoje kelia nemažai ginčų dėl išimtinės šilumos tiekėjo teisės organizuoti šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų procedūrą,
t. y. vertinant gamintojų pateiktus šilumos supirkimo pasiūlymus ir prognozuojant superkamos šilumos kiekius. Be to, tokia prerogatyva dažnai lemia ir tai, kad šilumos tiekėjai ex officio, t. y. vienašališkai ir subjektyviai nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąlygas.

Atsižvelgiant į tai, Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 10, 20 ir 32 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektu (toliau – ŠŪĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1, 2, 10, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – EIRĮ projektas) siekiama nustatyti objektyvią nepriklausomų šilumos gamintojų pagamintos šilumos supirkimo procedūrą ir didinti skaidrumą šilumos tiekėjams vykdant valstybės reguliuojamą veiklą, detaliau atskleidžiant veiklos vykdymo sąlygas ir aplinkybes. ŠŪĮ projekte toliau įtvirtinamas mažiausių sąnaudų šilumos ūkyje tikslas, todėl ir toliau, gaminant ir (ar) superkant šilumą, prioritetas bus teikiamas mažiausiai pasiūlytai kainai. Tačiau, kuomet du ar daugiau šilumos aukciono dalyvių šilumos supirkimo aukcione pateikia vienodas parduodamos šilumos kainas, siekiant padidinti šilumos gamybos efektyvumą, gaminant šilumą, plačiau naudoti vietinį kurą, biokurą ir atsinaujinančius energijos išteklius ir sumažinti šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai ir, atsižvelgiant į 2012 m. spalio
25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 25 straipsnį ir Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programą, ŠŪĮ projektu taip pat nustatoma prioritetų eilė. Taip pat Šilumos ūkio įstatyme tikslinamos esamos ir įtvirtinamos naujos sąvokos.

ŠŪĮ projekto rengimą taip pat paskatino poreikis užtikrinti, kad nepriklausomi šilumos gamintojai, kontrolės ar priklausomybės santykiais susiję su šilumos tiekėjais, veikdami tokioje grupėje nepiktnaudžiautų savo padėtimi ir nenaudotų nesąžiningų veiklos metodų prekiaudami šilumos tiekimo veiklai reikalinga šilumos energija. ŠŪĮ projektu siekiama nustatyti sąlygas, kurioms esant nepriklausomam šilumos gamintojui būtų privalomai taikomi bendri šilumos gamybos kainodaros principai. Siekiant užtikrinti lygybę ir sąžiningą konkurenciją tarp šilumos gamintojų ir griežtinant nustatomą reguliavimą, siūloma atsisakyti išimčių dėl privalomų šilumos gamybos kainodaros principų netaikymo ir nustatyti aiškų pagamintos šilumos kiekį, kurį pasiekus taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara.

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas draudžia asmenims, kurių ūkinė veikla apima kuro ruošą ir (ar) tiekimą (toliau – Kuro gamintojai ir tiekėjai), ir didžiųjų miestų šilumos tiekėjams daugiabučiuose pastatuose, kuriems jie tiekia šilumos energiją, būti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojais (toliau – Prižiūrėtojai). Siekiant didinti konkurenciją tarp Prižiūrėtojų ir paskatinti energijos taupymo paslaugų rinkos vystymąsi, ŠŪĮ projektu siūloma panaikinti draudimą Kuro gamintojams ir tiekėjams ir įtvirtinti išimtį šilumos tiekėjams, sudariusiems su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija) susitarimą dėl energijos sutaupymo ir diegiantiems pastate naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.

Taikydami Šilumos ūkio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą technologinio neutralumo principą, vis daugiau šilumos vartotojų įsirengia mišrias (kombinuotas) šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas. Tačiau šilumos vartotojas, dalį šilumos gamindamas jam priklausančiuose šilumos gamybos įrenginiuose ir išlaikydamas galimybę bet kuriuo metu pasinaudoti centralizuotais šilumos tinklais, o už centralizuotai patiektą šilumą atsiskaitydamas vienanare šilumos kaina, sumoka gerokai mažesnę šilumos ūkio infrastruktūrai išlaikyti reikalingą dalį, todėl nepadengtos pastoviosios išlaidos perskirstomos likusiems šilumos vartotojams. ŠŪĮ projektu siūloma numatyti atvejus, kuomet šilumos vartotojui yra privalomai taikoma dvinarė šilumos kaina, taip teisingai paskirstant šilumos ūkio infrastruktūros išlaikymo kaštus.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2016 m. gruodžio 23 d. pažymoje
Nr. 4D-2015/1-549 pateiktą rekomendaciją, ŠŪĮ projektu siūloma nustatyti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų perskaičiavimo periodiškumą.

Įstatymų projektų tikslas – užtikrinti skaidrią ir objektyvią šilumos gaminimo ir (ar) supirkimo procedūrą, paskatinti konkurenciją tarp Prižiūrėtojų ir energijos taupymo paslaugų rinkos vystymąsi, proporcingai padalyti pastoviąsias šilumos ūkio infrastruktūros sąnaudas tarp šilumos vartotojų ir nustatyti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų perskaičiavimo periodiškumą.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektų iniciatorės – Energetikos ministerija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyrius (vedėja Dovilė Kapačinskaitė, tel. 8 706 64847, el. p. [email protected]), tiesioginis rengėjas – skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Kubilius (tel. 8 706 64 993, el. p. [email protected] ).

 

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu, remdamiesi Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, šilumos tiekėjai superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų pagamintą šilumą, vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarka ir sąlygomis, tai yra tiekėjai patys nustato iš nepriklausomo šilumos gamintojo superkamos šilumos prognozuojamą kiekį.

Remiantis Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, bendri šilumos gamybos kainodaros principai yra taikomi tik tuo atveju, kai nepriklausomo šilumos gamintojo nuosavybės ar kitu pagrindu valdomo šilumos gamybos arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracinio) įrenginio statybai ar modernizavimui finansuoti yra pasinaudota ar naudojamasi Europos Sąjungos finansine parama, Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltiniais, valstybės ar savivaldybės dotacija ar subsidija arba elektros energijos gamybai termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse patvirtintomis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis ir (ar) remtinos elektros energijos gamybos apimčių priemonėmis ar atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti taikomomis fiksuoto tarifo priemonėmis arba jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina daugiau kaip 1/3 metinio šilumos kiekio. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, esant pagrįstam nepriklausomo šilumos gamintojo, kuris vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina šilumos kiekį, sudarantį daugiau kaip 1/3 metinio šilumos kiekio, prašymui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę priimti motyvuotą sprendimą jam netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros, jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina šilumos kiekį, nedarantį reikšmingos įtakos galutinei tos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kainai, palyginti su situacija, jeigu nepriklausomam šilumos gamintojui būtų taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara.

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 2 dalį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojais (eksploatuotojais) negali būti Kuro gamintojai ir tiekėjai bei šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui. Šis draudimas taikomas derinant Kuro gamintojų ir tiekėjų bei šilumos tiekėjo ekonominę veiklą siekiant pelno ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo pareigą siekti kuo didesnio šilumos vartojimo efektyvumo ir vartotojų išlaidų mažinimo. Tačiau, vadovaujantis Energijos išteklių rinkos įstatymo 191 straipsnio 1 dalie 3 punktu, nuo 2016 m. teikiant pirmenybę energijos išteklių biržai įsigyjant 100 procentų biokuro ir šilumos tiekėjui sutartiniais pagrindais įsipareigojus teikti energijos taupymo paslaugas, šis draudimas tik nepagrįstai ribotų Kuro gamintojų ir tiekėjų, šilumos tiekėjų bei vartotojų teises.

Šiuo metu Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos kainos yra vienanarės arba dvinarės. Šilumos vartotojas moka už suvartotą šilumos energiją pagal šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodyta tvarka nustatytą vienanarę arba dvinarę kainą pasirinktinai. Todėl šilumos vartotojai, įsirengę mišrią (kombinuotą) pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemą ir dalį reikalingos šilumos gamindami patys, ir toliau gali rinktis mokėti pagal vienanarę šilumos kainą ir mokėti tik pagal suvartotą šilumos kiekį.

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 4 punktą savivaldybių tarybos nustato daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus, tačiau įstatyminiu lygmeniu savivaldybėms nėra nustatyta tarifų perskaičiavimo periodiškumo pareiga.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

 ŠŪĮ projektu siekiama nustatyti, kad bendri šilumos gamybos kainodaros principai būtų taikomi ir tuo atveju, kuomet nepriklausomas šilumos gamintojas kartu su šilumos tiekėju priklauso susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą arba nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų, priklausančių susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą, grupė vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje gamina daugiau kaip 1/3 metinio šilumos kiekio. Tokiu būdu bus sukurtos sąlygos apsaugoti rinką nuo galimai nesąžiningų rinkoje veikiančio subjekto veiksmų priimant sprendimus dėl šilumos, reikalingos šilumos tiekimo veiklai, pardavimo ir (ar) įsigijimo.

ŠŪĮ projektu ir EIRĮ projektu siekiama nustatyti, kad šiluma būtų gaminama ir (ar) superkama energijos išteklių biržos operatoriaus organizuojamo šilumos aukciono būdu. Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo procedūros valdymo perdavimas nešališkam asmeniui – energijos išteklių biržos operatoriui – užtikrins šio sektoriaus segmento veiklos skaidrumą bei teisingos ir objektyvios kainos nustatymą. Tuo siekiama apsaugoti valstybės energetikos politikos tikslus ir nacionalinio saugumo interesus, visų pirma, panaikinti sąlygas komercinę veiklą šilumos ūkio sektoriuje vykdantiems asmenims įgyti nepagrįstą konkurencinį pranašumą dėl to, kad jie disponuoja informacija apie šilumos aukcionuose pateiktą šilumos gamybos ir (ar) supirkimo kiekį ir kainą, todėl šilumos aukcioną pavedama organizuoti energijos išteklių biržos operatoriui, kuris yra tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas valstybės. Taip pat siekiama mažiausiomis sąnaudomis (atlikta apklausa subjektų, galinčių sukurti šilumos aukciono duomenų valdymo ir informacinę sistemas) užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams, kadangi šiuo metu energijos išteklių biržos operatoriaus vykdomos veiklos sąnaudos yra įtraukiamos į šilumos kainą, o rengiami įstatymų pakeitimai sumažintų energijos išteklių biržos operatoriaus teikiamų paslaugų savikainą, lyginant ją su tuo, jeigu šios veiklos būtų padalytos tarp kelių subjektų. Taip pat šilumos tiekėjai ir dalis nepriklausomų šilumos gamintojų yra prisijungę prie energijos išteklių biržos operatoriaus valdomos centralizuotos elektroninės prekybos sistemos, o prisijungimas prie kito subjekto sistemos tik padidintų administracinę naštą.

Be to, ŠŪĮ projektu siūloma nustatyti, kad šilumos tiekėjai turi teisę dalyvauti šilumos aukcionuose ir teikti pasiūlymus dėl šilumos gamybos turimuose gamybos įrenginiuose ir, laimėję šilumos aukcioną, atsižvelgdami į aukciono rezultatus, gaminti šilumos kiekį už pasiūlyme nurodytą kainą, t. y. lygiais pagrindais konkuruoti su nepriklausomais šilumos gamintojais gaminant ir parduodant šilumos energiją.

Atsižvelgiant į tai, kad Energijos išteklių rinkos įstatymo 191 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nuo 2016 m., įsigyjant 100 procentų elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingo biokuro kiekio, privalu teikti pirmenybę energijos išteklių biržai, taip sumažinus galintį kilti interesų konfliktą tarp kuro gamintojų ir (ar) tiekėjų ir šilumos vartotojų, kuriems tiekiama iš šio kuro pagaminta šilumos energiją, ir siekiant paskatinti konkurenciją tarp Prižiūrėtojų ir energijos taupymo paslaugų rinkos vystymąsi, Kuro gamintojams ir tiekėjams bei šilumos tiekėjui, sudariusiam su Energetikos ministerija susitarimą dėl energijos sutaupymo ir diegiančiam naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones šilumos vartotojams, nebus taikomas Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas būti to namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju.

Šilumos vartotojai, įsirengę mišrią (kombinuotą) pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemą ir dalį reikalingos šilumos gamindami patys, sumažina šilumos, perkamos iš šilumos tiekėjo, kiekį, ypatingai tai pasireiškia ne šildymo sezono metu, kai šilumos poreikis ir taip nėra didelis. Tačiau šilumos tiekėjas privalo, net ir sumažėjus šilumos poreikiui, užtikrinti šilumos kokybę, nustatytą sutartimis ir atitinkančią teisės aktų reikalavimus, iki tiekimo–vartojimo ribos. Šilumos vartotojas, dalį šilumos gamindamas jam priklausančiuose šilumos gamybos įrenginiuose ir išlaikydamas galimybę bet kuriuo metu pasinaudoti centralizuotais šilumos tinklais, o už centralizuotai patiektą šilumą atsiskaitydamas vienanare šilumos kaina, sumoka gerokai mažesnę šilumos ūkio infrastruktūros išlaikymui reikalingą dalį, todėl nepadengtos pastoviosios išlaidos perskirstomos likusiems šilumos vartotojams. Atitinkamai ŠŪĮ projektu siekiama proporcingai padalyti pastoviąsias šilumos ūkio infrastruktūros sąnaudas tarp šilumos vartotojų, taip amortizuojant pastoviųjų sąnaudų kaštų padidėjimą likusiems vartotojams dėl sumažėjusios centralizuotai pagamintos šilumos suvartojimo.

Taip pat ŠŪĮ projektu nustatomi aiškūs terminai, kada savivaldybių tarybos privalo peržiūrėti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalius tarifus.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus įstatymų projektus bus užtikrinta skaidri ir objektyvi šilumos gamybos ir (ar) supirkimo procedūra, paskatinta konkurencija tarp Prižiūrėtojų ir energijos taupymo paslaugų rinkos vystymasis, proporcingai padalytos pastoviosios šilumos ūkio infrastruktūros sąnaudas tarp šilumos vartotojų ir nustatytas pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų perskaičiavimo periodiškumas.

Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 

 

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.

 

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Priėmus įstatymų projektus, bus užtikrinti aiškūs ir nediskriminaciniai šilumos ūkio sektoriuje veikiančių įmonių veiklos principai, bus skatinama konkurencija tarp Prižiūrėtojų ir sparčiau vystysis energijos taupymo paslaugų rinka, tai lems naujų darbo vietų sukūrimą, spartesnį galutinių energijos vartotojų šildymo sistemų atnaujinimą, suintensyvės statybų, paslaugų ir mokslo sektorių veikla.

 

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Susijęs su ŠŪĮ projektu EIRĮ projektas teikiamas kartu.

 

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.

 

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Priėmus ŠŪĮ ir EIRĮ projektus, Energetikos ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimą.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turės parengti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. O3-202 ,,Dėl Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimą ir pripažinti netekusiu galios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. O3-201 ,,Dėl Nepriklausomų šilumos gamintojų pripažinimo nereguliuojamais tvarkos aprašo patvirtinimo“, taip pat energijos išteklių biržos operatoriaus teikimu patvirtinti Šilumos supirkimo aukciono reglamentą.

 

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

 

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

,,Šilumos aukcionas“, ,,nepriklausomi šilumos gamintojai“.

 

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra.