LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kultūros komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-4014

2019-11-06   / 2019-11-07 Nr. 121-P-23/24

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Vytautas Kernagis, Raminta Popovienė, Stasys Tumėnas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuras: biuro vedėja Agnė Jonaitienė; patarėjos: Milda Gureckienė, Deimantė Žegunė,  Deimantė Pukytė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė, Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Ingrida Veliutė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Strateginio ir finansų valdymo skyriaus vedėja Ieva Macijauskytė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Investicijų valdymo skyriaus vedėjas Šarūnas Šoblinskas, Lietuvos Respublikos finansų viceministras Darius Sadeckas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento Trumpalaikio investicijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Jurgelevičienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus patarėja Aldona Mickevičienė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Sonata Šulcė, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentas Remigijus Jokubaitis, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kultūros ir švietimo klausimais Jonas Mickus, Nacionalinio Kauno dramos teatro Vadybos skyriaus vadovas Deividas Rajunčius, Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorių profesinės sąjungos pirmininkas Henrikas Savickis, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėja Jūratė Kučinskaitė, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, Etninės kultūros globos tarybos vyresnioji specialistė Dzūkijos regionui Nijolė Balčiūnienė, Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo Arkikatedros Bazilikos parapijos kunigas Virginijus Česnulevičius, Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotoja finansams Eglė Tamulevičienė, Lietuvos kultūros tarybos Administracijos direktorius Mindaugas Bundza, Seimo nario D. Kaminsko patarėja Nemira Aliukonienė, Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas, Lietuvos aktorių profesinės sąjungos „Lietuvos aktorių gildija“ pirmininkas Daumantas Ciunis, Lietuvos kultūros centrų asociacijos tarybos narė Virginija Naudžiūtė, asociacijos „Savivaldybių muziejų bendrija“ pirmininkė Birutė Vagrienė, Lietuvos muziejų asociacijos pirmininko pavaduotoja Lolita Valužienė, Lietuvos Respublikos trišalės tarybos Kultūros komiteto pirmininkė Vida Garunkštytė, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Emilija Banionytė, Lietuvos leidėjų asociacijos atstovė Lolita Varanavičienė, Lietuvos leidėjų asociacijos atstovė Danguolė Kandrotienė, Lietuvos leidėjų asociacijos valdybos narys Vytas Vincas Petrošius, Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Algirdas Šimėnas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas, UAB „Vento Nuovo“ lobistas Arnas Marcinkus, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
	Teisės departamentas 2019-10-21				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo projektas (reg. Nr. XIIIP-3959) bei jį lydintysis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4 straipsnio pakeitimo projektas (reg. Nr. XIIIP-3962), kuriuose numatyta, jog 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba tampa valstybės biudžeto asignavimų valdytoja. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte turi būti nustatoma valstybės biudžeto pajamų paskirstymas pagal asignavimų valdytojus. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti tikslinamas Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas.	Pritarti

2. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija 2019-10-29				LR Seime pradėjus svarstyti valstybės ir savivaldybių biudžetų projektą, Lietuvos leidėjų asociacija ir Lietuvos bibliotekų atstovai vėl kelią klausimą dėl bibliotekų fondų finansavimo. Šis klausimas svarbus ne tik leidėjams ir Lietuvos bibliotekoms, bet pirmiausia bibliotekų skaitytojams, laukiantiems kai kurių knygų savo bibliotekose net keletą mėnesių. Bibliotekoms skiriamo finansavimo tikslas – aprūpinti visuomenę informacija, užtikrinant kokybišką bibliotekų fondų komplektavimą dokumentais ir elektroniniais ištekliais. 2018 ir 2019 metais leidiniams (įskaitant ir el. knygas) įsigyti buvo skirta 2,04 mln. Eur. Didžiausias finansavimas dokumentams įsigyti buvo skirtas 2008 metais (2,52 mln. Eur), tačiau 2010 metais jį sumažinus beveik 4 kartus (iki 0,649 mln. Eur), niekada į 2008 metų lygį taip ir nebuvo grįžta, nepaisant to, kad valstybės ekonominiai rodikliai gerėjo. Tačiau net ir grąžinus finansavimą į prieškrizinį lygį, bibliotekos knygų už šią sumą galėtų įsigytų mažiau – per dešimt metų pabrango visos paslaugos, susijusios su knygų leidyba (autoriniai darbai, spauda), tad ir pati knygos kaina yra didesnė nei buvo 2008 metais. Lietuvoje vienam gyventojui 2019 m. skiriama 73 euro centai dokumentams įsigyti. Estijoje bibliotekų finansavimas 2019 metais vienam gyventojui siekė 1.42 EUR, t.y. daugiau nei ES vidurkis, kuris siekia 1.22 EUR vienam gyventojui. Viešosiose bibliotekose bent kartą per metus apsilanko beveik kas trečias Lietuvos gyventojas, o maždaug kas dešimtas lankosi jose bent kartą per 2 mėnesius. Tačiau net ir nuolat kalbant apie knygų trūkumą, fondų finansavimo problema nė karto nebuvo sprendžiama iš esmės. Tiesiogiai bibliotekoms skiriamas finansavimas dažniausiai nukreipiamas į pastatų renovaciją, modernizavimą, bet ne į fondų atnaujinimą. Situacija yra tokia, kad gražiose bibliotekose dažnai nėra ką skaityti – ypač trūksta skaitomiausių kūrinių, paskutinių naujienų, kurias skaitytojai nori perskaityti čia ir dabar, tačiau yra priversti laukti mėnesių mėnesiais. Ypač sudėtinga situacija yra mažesnėse, kaimo bibliotekose – dėl riboto finansavimo knygoms įsigyti daugelis knygų mažesniųjų bibliotekų net nepasiekia. 2018 metais Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komiteto posėdyje svarstant biudžetą, bibliotekų ir leidėjų atstovams buvo žadama padidinti finansavimą bibliotekų fondų finansavimui, taip pat siūlyti LR finansų ministerijai apsvarstyti galimybę kasmet didinti šį finansavimą procentais (posėdžio įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=A8jxHl8-yAQ). Deja, į tai kas pažadėta, taip ir nebuvo atsižvelgta. Net aštuonerius metus LR Prezidentės drauge su leidėjais, bibliotekininkais, knygų prekybininkais ir pačiais gyventojais vykdyta akcija „Knygų kalėdos“ buvo skirta tam, kad papildytų bibliotekų fondus naujausiomis knygomis, taigi tam tikra prasme patys žmonės, dovanojantys knygas, atliko valstybės funkciją – didino leidinių prieinamumą bibliotekose. Piratavimas yra dar viena didelė Lietuvos problema – skaitytojai, nesulaukę naujausių knygų bibliotekose, jas tiesiog kopijuoja arba naudojasi nelegaliais el. knygų platinimo šaltiniais. Kviečiame LR Seimo Kultūros komiteto narius ir LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, svarstant ir priimant 2020 m. šalies biudžetą atsižvelgti į anksčiau išdėstytus argumentus ir grąžinti bibliotekų fondų finansavimą į prieškrizinį lygį skiriant papildomai 0.5 mln. EUR bibliotekų fondams komplektuoti. Jei finansavimas 2020 m. būtų  padidintas bent iki 2,5 mln., vienam gyventojui skiriama lėšų suma būtų 91 euro centas.	Pritarti
2.	Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacijos pirmininkė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė				Mes, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno įstaigų vadovai ir darbuotojai, esame įsitikinę, jog būtina nedelsiant įgyvendinti Vyriausybės programos 163 numatytus valstybės finansinius įsipareigojimus kultūrai, remiantis 2019 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (2016 m. gruodžio 13 d. Nr. XIII-82) įtvirtintomis nuostatomis dėl kultūros srities pilnaverčio finansavimo, įstaigų bazinio finansavimo užtikrinimo (taip pat 2019 m. sumažinto finansavimo prekėms ir paslaugoms sugrąžinimo) ir jos darbuotojų atlyginimų suvienodinimo su švietimo srities darbuotojų darbo apmokėjimu.             Kaip žinoma, Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu patvirtintoje Vyriausybės programoje tai aptarta 163 straipsnyje: „163. Vyriausybė sieks esminės pertvarkos planuojant ir skiriant asignavimus kultūros sričiai. Sieksime pakankamo nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų finansavimo, kad jos savo misiją ir strateginės veiklos planus vykdytų gaudamos ne dalinę paramą, o būtiną finansavimą. 163.1. sieksime, kad būtų vykdomas valstybės prisiimtas įsipareigojimas finansuoti jos įkurtas biudžetines įstaigas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme. Tinkamai didinsime kultūros darbuotojų atlyginimus, jų finansavimo sistemą susiedami su švietimo, kuris yra neatskiriama kultūros dalis, struktūra. Sieksime, kad kultūros darbuotojų atlyginimai būtų analogiško dydžio kaip švietimo darbuotojų atlyginimai“.             Tikimės, kad 2020 m. valstybės biudžete šie esminiai siekiai bus įvykdyti, nes kultūros srities rodikliai yra augantys ir kultūros bei meno darbuotojų veikla net ir demografinių netekčių sąlygomis gyventojų vertinama didėjančiu jų dalyvavimu. Prašome pritarti Kultūros ministerijos siūlymui dėl kultūros darbuotojų atlyginimų didinimo pagal dabartinį švietimo darbuotojų finansavimo lygį, kurį yra suformulavusi Kultūros ministerija Vyriausybei pateiktame strateginiame veiklos plane. Kultūros ministerijos pavaldumo bei nacionalinėse kultūros įstaigos jau dabar susiduria su dideliu kvalifikuotų darbuotojų trūkumu dėl pralaimimos konkurencijos su privačiu sektoriumi bei kitų ES šalių kultūros sektoriaus 5–6 kartus didesniu darbo užmokesčiu. Svarbu pažymėti ir tai, kad 2018 m. Kultūros ministerijos atlikta viešąsias kultūros paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio analizė atskleidė, kad tarp kvalifikuoto ir žinių reikalaujančio darbo ir visiškai nekvalifikuoto darbo, už kurį mokama tik MMA, skirtumas sudaro vidutiniškai 32 proc. Tokia situacija atskleidžia tobulintiną valdymą kultūros srityje – aukščiausios kategorijos kultūros darbuotojai, kurie turi sudaryti žmogiškųjų išteklių branduolį kiekvienoje kultūros įstaigoje, privalo gauti ženkliai didesnį darbo užmokestį nei minimalus šalies darbo užmokestis bei minimalios kvalifikacijos reikalaujančios funkcijos. Taip pat, veikiant globalioje rinkoje, būtina išlaikyti konkurencingus atlyginimus kaimyninių bei kitų ES šalių atžvilgiu.      Tikimės teigiamo jūsų sprendimo ir esminio finansavimo didinimo klausimo sprendimo, kaip tai numatyta Vyriausybės programoje.	Pritarti iš dalies	Žr. Kultūros komiteto siūlymą
3.	Lietuvos švietimo profesinė sąjunga 2019-05-07				Primename, kad 2019 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusiame jungtiniame Seimo Švietimo ir mokslo bei kultūros komitetų posėdyje buvo nutarta iki birželio mėnesio ( t. y. iki biudžeto svarstymo pradžios) paskaičiuoti lėšų poreikį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ŠMSM) pavaldume esančių įstaigų darbuotojų, priskirtinų kultūros ir meno darbuotojų kategorijai, atlyginimams kelti.  Atkreipiame dėmesį, kad minėtame posėdyje buvo kalbama ne tik apie atlyginimų kėlimą l5 proc.2020 m., bet ir apie tai, kad reikėtų papildomai pridėti tiek, kiek 2019 darbo užmokestis kilo Kultūros ministerijos pavaldume esančių istaigų kultūros ir meno darbuotojams. Skaičiuojant lėšų poreikį prašome įvertinti abi išvardintas aplinkybes.  Prašome ŠMSM nedelsiant imtis priemonių, kurias išvardinome dar 2019 m. balandžio 22 d rašte Nr. 04-0474: 1. ŠMSM privalo patvirtinti savo pavaldumo įstaigų kultūros ir meno darbuotojų pareigybių sąrašą.  2. Nurodyti visoms ŠMSM pavaldume esančioms įstaigoms vadovautis šiuo sąrašu ir informuoti ministeriją apie jose dirbančius kultūros ir meno darbuotojus, pateikiant darbuotojų skaičių, pareigybes ir darbo užmokestį; 3. Pagal surinktus duomenis ŠMSM turi suskaičiuoti lėšų poreikį darbo užmokesčio kėlimui 2019 m.  4. Teikiant paraiškų 2020 m. valstybes biudžetui, numatyti tikslinius asignavimus tolimesniam ŠMSM pavaldume esančių įstaigų kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio kėlimui.	Pritarti	Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame 2020 metų biudžeto rodiklių įstatymo projekte (toliau – Biudžeto projektas) numatyti papildomi (palyginus su 2019 metais) 7,74 mln. eurų valstybės ir savivaldybių kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti. Iš jų 1,49 mln. eurų numatyti švietimo ministro valdymo srities kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams didinti. Tai leis vidutiniškai darbo užmokestį padidinti 6 proc. (arba 58 eurais).
4.	Lietuvos švietimo profesinė sąjunga 2019-05-23				Primename, kad 2019 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusiame jungtiniame Seimo švietimo ir mokslo bei kultūros komitetų posėdyje buvo nutarta iki birželio mėnesio ( t. y. iki biudžeto svarstymo pradžios) paskaičiuoti lėšų poreikį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ŠMSM) pavaldume esančių įstaigų darbuotojų, priskirtinų kultūros ir meno darbuotojų kategorijai, atlyginimams kelti. Atkreipiame dėmesį, kad minėtame posėdyje buvo kalbama ne tik apie atlyginimų kėlimą 15 proc. 2020 m., bet ir apie tai, kad reikia papildomai pridėti tiek, kiek 2019 darbo užmokesti kilo Kultūros ministerijos pavaldume esančių įstaigų kultūros ir meno darbuotojams. Skaičiuojant lėšų poreikį prašome įvertinti abi išvardintas aplinkybes. Prašome informuoti apie ŠMSM nustatytą lėšų poreikį darbo užmokesčio kėlimui 2019 m. jos pavaldume esančių įstaigų darbuotojų, priskirtinų kultūros ir meno darbuotojų kategorijai ir numatytus tikslinius asignavimus tolimesniam ŠMSM pavaldume esančių įstaigų kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio kėlimui.	Pritarti	Žiūrėti argumentus 3 punktui.
5.	Zenonas Ripinskis 2019-09-17				2019 m. balandžio 24 d. LR Seimo Kultūros komitete buvo svarstytas klausimas dėl „Dėl švietimo įstaigose dirbančių kultūros darbuotojų atlyginimų“. Jo metu buvo aiškiai išdėstyta problemiška kultūros ir meno darbuotojų, dirbančių ŠMSM pavaldumo įstaigose situacija. Šie kultūros darbuotojai buvo palikti nuošalyje, kai buvo keliami atlyginimai Kultūros ministerijos ir savivaldybių pavaldume esančių įstaigų darbuotojams. Šio posėdžio pabaigoje savo apibendrinančioje kalboje Jūs pažymėjote, kad 2019 m. birželio mėnesio posėdyje grįšite prie šio klausimo svarstymo ir paprašėte kultūros bei švietimo, mokslo ir sporto ministrų pateikti patikslintą tokių kultūros darbuotojų skaičių ir lėšų poreikį ir spręsti iš esmės atlyginimų kėlimo bei kompensacijų klausimą. Jūs sakėte: „Žmonės turi žinoti, kad bus kompensuota ir kada tai bus padaryta. Turime žinoti, kokios tai sumos, turime inventorizuoti, kiek ir kokiose institucijose turime tokių (kultūros darbuotojų) žmonių. (...) Labai norėtųsi, kad iki birželio mėn. posėdžio būtų pateikta aiški ŠMSM koncepcija ir dėl bibliotekininkų statuso. (...). Taip pat Jūs siūlėte: „Mano pasiūlymas birželio mėnesį padaryti bendrą posėdį, paprašyti ministrų aiškiai sudėlioti žmonių skaičius ir lėšų poreikį, kad galėtume atsakyti žmonėms, kuriuos tai paliečia, į klausimus, kiek keičiasi jų atlyginimai, kiek kompensuojame už tai, kiek jie yra dabar nedagavę“. Deja, 2019 m. birželio mėn. LR Seimo Kultūros komitete šis klausimas iš viso nebuvo svarstytas ir liko neaišku, ar kas nors keisis iš esmės, Todėl kreipiamės į Jus klausdami, ar bus realiai sprendžiamas mūsų, kultūros darbuotojų, dirbančių šalies universitetuose, klausimas, ar bus kompensuota, ar ir toliau mes būsime „žmonės paraštėse“, priversti dirbti už minimalią algą? Labai laukiame konkrečių atsakymų ir sprendimų.	Pritarti	Žiūrėti argumentus 3 punktui.

3. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos kultūros komitetas

2019-09-26

Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas (toliau – Komitetas), atstovaujantis profesinių sąjungų nacionalines organizacijas, kultūros įstaigų nacionalines organizacijas,  vykdomosios valdžios atstovus  ir kultūros sektoriaus nevyriausybines organizacijas, išreiškia susirūpinimą  dėl XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) programos 163.1 papunktyje įtvirtinto siekio sulyginti kultūros ir švietimo darbuotojų darbo užmokesčio (toliau – DU) dydžius įgyvendinimo.

Tarpinstitucinės darbo grupės,  sudarytos pasiūlymams dėl DU kultūros darbuotojams finansavimo didinimo 2019–2021 metais priemonių ir jų taikymo teisinio reglamentavimo pateikti, 2018 m. spalio 24 d. išvadose ir siūlymuose Vyriausybei, o taip pat ir Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 strategijos projekte numatyta, kad siekiant 2021 m. panaikinti vidutinį kultūros ir meno darbuotojų DU atotrūkį nuo švietimo srities darbuotojų DU,  2020 ir 2021 metais iš valstybės biudžeto kultūros ir meno darbuotojų DU didinimui bus skiriama po 5 mln. eurų, o siekiant užtikrinti trūkstamą papildomą finansavimą, bus toliau aktyviai bendradarbiaujama su savivaldybėmis dėl jų indėlio kultūros ir meno darbuotojų DU didinimui skyrimo 2020–2021 metais.

Atsižvelgdama į tai, kad artinasi 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto svarstymas, o viešoje erdvėje jokių diskusijų dėl kultūros ir meno darbuotojų DU didinimo ar Memorandumo tęstinumo užtikrinimo nevyksta, kultūros bendruomenė sunerimusi, kaip bus įgyvendinami strateginiuose Vyriausybės dokumentuose prisiimti įsipareigojimai, ir maloniai prašo surasti galimybių susitikti su Trišalės tarybos Kultūros komiteto nariais aptarti kultūros ir meno darbuotojų DU didinimo problemų.

Pritarti iš dalies

Žr. Kultūros komiteto siūlymą.

2.

Lietuvos dailės muziejus

2018-10-22

                                         Gerbiamasis Kultūros komiteto Pirmininke,

kreipiamės į Jus, Seimo Kultūros komiteto Pirmininką ir komiteto narius, dėl Vilniaus senamiestyje esančių kunigaikščio Jonušo Radvilos rūmų ansamblyje (Vilniaus g. 24) veikiančio Radvilų rūmų muziejaus aštuonių parodų salių ir bendrosios lankytojų aptarnavimo erdvės remontui gyvybiškai būtinų lėšų, nes per kelis dešimtmečius naudoto ir nuo sovietmečio neremontuoto pastato parodų salės jau visai nebetinkamos parodoms, jose nebegalime užtikrinti būtino eksponatams mikroklimato, o salių sienų, lubų ir grindų būklė netinkama ne tik nacionaliniam muziejui, bet ir bet kokiai muziejinei aplinkai, kurioje viešai rodomos vertybės. Iš Kultūros ministerijos koordinuojamos valstybės investicijų programos kultūros infrastruktūrai 2019-2020 m. gauname minimalias lėšas pastato stogo renovavimui, tačiau aštuonių parodų salių ir bendrųjų lankytojų aptarnavimo erdvių remontui gyvybiškai trūksta lėšų, todėl prašome rasti galimybių jas paskirti valstybės 2020 metų biudžete. Tad 189 tūkstančių eurų prašome remonto darbams, atnaujinant erdves ir pritaikant rūmų sales ilgalaikėms ekspozicijoms ir laikinoms parodoms. Šiaurinio korpuso vakarų paviljono (bokšto) pirmame aukšte įrengtas pagrindinis įėjimas į muziejaus ekspoziciją ir muziejaus fojė (buvusi „Žinijos“ draugijos fojė), kurioje įrengtos bilietų kasos, rūbinė ir sanitarinis mazgas. Tai reprezentatyvi muziejaus erdvė, tačiau joje išlikęs XX a. devinto dešimtmečio interjero estetinis apipavidalinimas netinka muziejaus reprezentacijai. Būtina pakeisti rūbinės ir lankytojų aptarnavimo – bilietų kasos ir suvenyrų pardavimo erdves, kad jos atitiktų nūdienos estetinius ir lankytojų aptarnavimo reikalavimus. Būtina atnaujinti ir restauruoti teraco (mozaikinio betono) grindis, pertinkuoti sienas ir pakeisti pakabinamas lubas.

Šiaurės korpuso jungiamosios dalies antro aukšto keturiose salėse 2020 m. gegužės mėnesį planuojama atidaryti kompozitoriaus, muzikanto, menininko konceptualisto Vladimiro Tarasovo Lietuvos dailės muziejui dovanojamos meno kolekcijos parodą. Minėto korpuso keturios salėse XX a. devintame dešimtmetyje buvo įrengtos žinybinio mokymo centro mokymo klasės. Šias erdves reikia atnaujinti ir pritaikyti ekspozicinėms erdvėms: atnaujinti grindų parketą, nutinkuoti ir perdažyti sienas, įrengti pakabinamas lubas ir modernų, meno kūrinių apsaugos reikalavimus atitinkantį apšvietimą. Taip pat, atsižvelgiant į muziejinius eksponavimo reikalavimus modernizuoti šildymo ir oro ventiliavimo sistemas. Šiaurinio korpuso šiaurinio paviljono (bokšto) antro aukšto keturiose salėse 2020 m. planuojama eksponuoti pasaulyje žymaus JAV menininko konceptualisto Michael’io Rakowitz’o paroda ir kitas pasaulinio garso menininkų parodas, kurių rodymui Vilniuje yra didžiulis visuomenės poreikis ir tikra kultūrinė prasmė. Šiose salėse taip pat būtina atlikti analogiškus remonto ir atnaujinimo darbus, kaip ir minėtose aukščiau keturiose salėse. Išlaidos būtiniesiems remonto darbams, pritaikant Radvilų rūmų patalpas tinkamai muziejinei veiklai, yra šios: Radvilų rūmų erdvių pritaikymas ekspozicijų įrengimui (sienų, pertvarų, laiptų remontas, dažymas) – 48 tūkst. Eur; grindų dangos remontas (parketo ir teraco šlifavimas, naujos grindų dangos liejimas) – 51 tūkst. Eur; ekspozicijų ir kitų erdvių apšvietimo įrengimas  – 29 tūkst. Eur; patalpų pritaikymas lankytojams su negalia – 37 tūkst. Eur; šildymo ir vėdinimo sistemos renovacija – 24 tūkst. Eur.

Labai tikimės Jūsų pagalbos ir prašome Lietuvos dailės muziejui Radvilų rūmų parodinių erdvių atnaujinimui papildomai skirti 189 tūkst. Eur.

Pritarti iš dalies

Žr. Kultūros komiteto siūlymą.

3.

Nacionalinis Kauno dramos teatras

2019-06-13

Gerbiami ir atsakingi Valstybės vyrai. Panašaus turinio raštu, aš, kaip teatro vadovas, jau kreipiuosi eilę metų, vis neišjudindamas sustabarėjusios mūsų teatrui skiriamo finansavimo sistemos. Pradedant 2020 metų biudžeto sandaros projekto derybas vėl atsakingai kreipiuosi į Jus.

Nacionalinis Kauno dramos teatras, užsidarius remontui pagrindiniams Lietuvos teatrams, tapo vienintele jų kūrybos sklaidos vieta.  Nuo to sumažėjo galimybė mums patiems užsidirbti (nuomos pajamos ženkliai mažesnės už savo vaidinamo spektaklio pajamas). Teatro kolektyvas,  dirbdamas  visu pajėgumu ir pasiekdamas išskirtinių rezultatų, negali pasidžiaugti valstybės finansavimu, nes jis nekinta jau  10 metų ir vis išlieka valstybinio teatro lygio.  Taip jau susiklostė, kad tokių pačių Nacionalinių įstaigų biudžetai skirtinguose miestuose skiriasi beveik milijonu eurų. Tai nėra normalu. Bet suprasdami Valstybės galimybes, neprašome lygiavos, bet reikalaujame minimumo, kuris garantuotų veiklos tęstinumą. Nes dar 2019 gegužės mėn. pristačius Seime 2019 m. biudžeto sandaros projektą ir paaiškėjus, kad Nacionaliniam Kauno dramos teatrui neskiriamos papildomos lėšos  pastatų išlaikymui, dar kartą kreipiausi į Jus primindamas mūsų teatro 2018 05 16 R2-70 siųstą raštą dėl NKDT biudžeto padidinimo 2019 m. būtinumo.

Juk jau n kartų esame rašę ir minėję, kad  2017 m. rudenį pilnai baigus itin sudėtingą, daugiau nei dešimtmetį trukusią, Nacionalinio Kauno dramos teatro (toliau – NKDT) pastato rekonstrukciją, po kurios padidėjo ne tik Teatro valdomų patalpų plotas, salių skaičius, kūrybinės veiklos apimtys, bet ir išlaidos visoms šioms patalpoms bei veikloms išlaikyti. Rekonstrukcijos (2006- 2017 m. m.) metu, pastatas buvo perduotas Statytojui ir jie padengdavo pastato išlaikymo kaštus. Susigrąžinus pastato panaudos valdytojo teises, šias sąskaitas turime apmokėti patys. Iki šiol visos biudžeto skiriamos lėšos yra nukreiptos į mokos fondą. O Valstybės skiriamas dalinis finansavimas  yra pastatų išlaikymui ir mokos fondui. Todėl suvokdami mūsų sudėtingą finansinę situaciją, dar kartą prašėme 2019 m.  padidinti NKDT biudžetą. Buvo nutarta ir yra planuojama Teatro pastatų išlaikymui 2020 biudžete skirti 100 000.00 Eur. Dėkodami už tai prašome šio sprendimo nepakeisti.

Nuo 2019 08 01 į teatro trupę įsilieja LMTA studijas baigusių 14 jaunųjų aktorių grupė (kurso vad. A. Latėnas ir V. Bareikis). Jų atlyginimams, kaip rašiau rašte Kultūros Ministrui 2019 05 29 – R2 64, 2020 m. biudžete prašiau skirti 110 000 Eur. (raštas pridedamas)

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad NKDT po rekonstrukcijos dirba pilnu pajėgumu ir užpildė visus esamus etatus, papildomai darbo užmokesčio fondui prašėme 156 579,00 Eur . Tačiau ši suma

nebuvo skirta. Atsižvelgiant į itin intensyvų teatro darbo grafiką ir itin mažus teatro darbuotojų atlyginimus, nebegalėdami teatre išlaikyti aukščiausios kategorijos specialistų, primygtinai prašome 2020m. biudžete skirti šią 156 579,00 Eur sumą.

Prašome Jūsų visais įmanomais būdais padėti išgyventi seniausiam Lietuvos dramos teatrui, juk 2020 12 19 teatras švęs 100 metų įkūrimo jubiliejų. Negavus reikiamo finansavimo ne tik negalėsime užtikrinti sklandaus suplanuotų 2020 m. NKDT strateginių tikslų  įgyvendinimo, bet ir negalėsime suvaldyti esama padėtimi nepatenkintos teatro bendruomenės emocijų.

Atsakingai Jūsų prašome planuojamame 2020 m. biudžete skirti Nacionaliniam Kauno dramos teatrui darbo užmokesčio fondui 266 579,00 Eur (iš jų 110 000 Eur. jaunųjų aktorių darbo užmokesčiui) ir garantuoti pastatų išlaikymui 100 000 Eur. Bendroje sumoje 366 579,00 Eur.

Pritarti iš dalies

Žr. Kultūros komiteto siūlymą.

4.

Nacionalinis Kauno dramos teatras

2019-09-11

  Seniausias Lietuvos teatras - Nacionalinis Kauno dramos teatras garbingai pradėjo 100-ąjį kūrybinį sezoną, pristatydamas režisieriaus Gintaro Varno itin daugiasluoksnę premjerą „Sombras“,

kurioje permąstoma Teatro paskirtis ir misija šiandienoje. Premjeros fone suvokėme, kad esame subrendę atsakingiausiems kūrybiniams iššūkiams, kurių vis daugėja, nes prasideda „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ įgyvendinimo programa, kurioje, mums kaip Nacionalinei įstaigai tenka itin atsakingas vaidmuo.

Tad dabar, kai prasideda LR Seimo rudens sesija, ir pradedamos 2020 m. biudžeto sandaros įstatymo projekto diskusijos, pakartotinai kreipiuosi į Jus, prašydamas ne tik atkreipti dėmesį, bet ir įdėti visas pastangas, išsprendžiant ilgą laiką nespręstinas finansines Teatro problemas.  Panašaus turinio prašymą buvau pateikęs LR Kultūros Ministrui M. Kvietkauskui 2019  05 29  Nr. R2-64, o 2019 06 13 Nr. R2-69 ir Jums. 

Trumpai primenu prašymo turinį: užsidarius remontui svarbiausiems Lietuvos teatrams, Nacionalinis Kauno dramos teatras tapo pagrindine jų kūrybos sklaidos vieta, dėl to sumažėjo galimybė užsidirbti patiems (nuomos pajamos ženkliai mažesnės už Teatro vieno spektaklio pajamas). Teatro kolektyvas, dirbdamas visu pajėgumu ir pasiekdamas išskirtinių rezultatų (daugiau kaip 300 skirtingų renginių per metus), negali pasidžiaugti valstybės finansavimu, nes jis nekinta jau  10 (dešimt) metų ir išlieka Valstybinio teatro lygio. 

Taip jau susiklostė, kad pvz. Lietuvos Nacionalinio dramos teatro biudžetas, kuris dirba panašiom apimtim ir sąlygom, skiriasi beveik milijonu eurų. Tai nėra normalus santykis mūsų Teatro atžvilniu. Suprasdamas Valstybės galimybes, neprašau lygiai tokio paties finansavimo, bet reikalauju minimumo, kuris garantuotų veiklos tęstinumą. Dar 2019 gegužės mėnesį LR Seime pristačius 2019 m. biudžeto sandaros projektą ir paaiškėjus. kad Nacionaliniam Kauno dramos teatrui neskiriamos papildomos lėšos  pastatų išlaikymui, dar kartą kreipiausi į Jus primindamas mūsų teatro 2018 05 16 Nr. R2-70 siųstą raštą „Dėl NKDT biudžeto padidinimo 2019 m. būtinumo“. 2017 m. rudenį pilnai baigus itin sudėtingą, daugiau nei dešimtmetį trukusią, Nacionalinio Kauno dramos teatro (toliau – NKDT) pastato rekonstrukciją, po kurios padidėjo ne tik Teatro valdomų patalpų plotas, salių skaičius, kūrybinės veiklos apimtys, bet ir išlaidos visoms šioms patalpoms bei veikloms išlaikyti. Rekonstrukcijos (2006-2017) metu, pastatas buvo perduotas Statytojui, kuris padengdavo pastato išlaikymo kaštus. Susigrąžinus pastato panaudos valdytojo teises, šias pastatų išlaikymo sąskaitas turime apmokėti patys. Iki šiol Valstybės biudžetpo asignavimai teatrui buvo skiriami tik darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms. Ne kartą diskutuojant LR Seimo Kultūros komitete, buvo nutarta ir gerb. pirmininko R. Karbauskio patikinta, kad būtina skirti Teatro pastatų išlaikymui 100 000 Eur (vieną šimtą tūkastančių eurų) 2020 m. biudžete. Dėkodamas už tai prašau šio sprendimo nepakeisti ir jį įtraukti į 2020 NKDT biudžetą.

Galvojant apie teatro perspektyvą, ir kūrybinį trupės potencialą bei jaunųjų menininkų emigracijos problemas, pakviečiau LMTA (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Aktorinio meistriškumo programos absolventus  - 13 jaunųjų aktorių (kurso vad. A. Latėnas ir V. Bareikis), kurie nuo 2019 09 01 įsilirjo į teatro trupę. Šį sprendimą lėmė noras išsaugoti talentingo kurso kūrybinį branduolį. Tačiau aktoriams galėjau pasiūlyti dirbti tik pusės darbo krūvio sąlygomis, nes nepakanka teatro lėšų datrbpo užmokesčiui. Jaunų aktorių atlyginimams, kaip rašiau rašte LR Kultūros Ministrui 2019 05 29 Nr. R2-64, jau 2020 m. biudžete papildomai reikia skirti 110 000 Eur (vieną šimtą dešimt tūkstančių eurų). Tai investicija į Valstybės lėšomis parengtus jaunuosius menininkus, šiuos išlaikant Lietuvoje. Teatras tokių lėšų neturi, nes po rekonstrukcijos dirbama pilnu pajėgumu (4-5 salėse); specialistų atlyginimai nesiekia net bendro šalies darbo užmokesčio vidurkio. Konkuruoti negalime su pramogų versu, bet norėdami išlaikyti teatre retų specializacijų profesionalus, privalome reaguoti ir kelti  jų atlyginimų koeficientus. Dėl šios priežasties papildomai darbo užmokesčio fondui prašiau 156 579,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt šešių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų), tačiau ši suma nebuvo skirta Ji yra būtina, norint, kad Teatras veiktų, neprarastų ilgametę patirtį sukaupusių specialistų ir galėtų įgyvendinti savo išsikeltus uždavinius.

Atsakingai Jūsų prašau planuojamame 2020 m. Valstybės biudžete Nacionaliniam Kauno dramos teatrui papildomai skirti 366 579 Eur (trys šimtai šešiasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt devyni eurai) sumą: 266 579 Eur (du šimtai šešiasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt devyni eurai) darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms (110 000 Eur (vienas šimtas dešimt tūkstančių eurų) - jaunųjų aktorių  ir 156 579 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt šeši tūkstančoiai penki šimtai septyniasdešimt devyni eurai) darbuotojų darbo užmokesčio didinimui) ir 100 000 Eur (vienas šimtas tūkstančių eurų) pastatų išlaikymui.  

Pritarti iš dalies

Žr. Kultūros komiteto siūlymą

5.

Žurnalistų Etikos inspektoriaus tarnyba

2018-10-31

Per keletą paskutiniųjų metų žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijos ir įgaliojimai tik plėtėsi. Ši plėtra nebuvo ir nėra paremta papildomais finansiniais ištekliais. Dirbant tokiomis sąlygomis gaunamų skundų skaičiaus augimo dinamika ir didėjančios darbų apimtys tampa rimtu iššūkiu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau – Tarnyba).

Nuo 2018 m. gegužės 25 d. žurnalistų etikos inspektoriui buvo priskirta nauja funkcija – stebėti, kaip taikomas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas) ir užtikrinti, kad jis būtų taikomas, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Nuo 2018 m. gegužės 25 d. žurnalistų etikos inspektorius tapo viena iš dviejų Lietuvoje veikiančių 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas) priežiūros institucijų. Darbo krūvis šioje srityje išaugo trigubai. Reglamento preambulės 120 punktas valstybėms narėms įtvirtinta reikalavimą kiekvienai priežiūros institucijai suteikti finansinius ir žmogiškuosius išteklius: „kiekvienai priežiūros institucijai turėtų būti suteikta finansinių ir žmogiškųjų išteklių, patalpos ir infrastruktūra, kurie joms yra reikalingi siekiant veiksmingai vykdyti užduotis, įskaitant su savitarpio pagalba ir bendradarbiavimu su kitomis priežiūros institucijomis visoje Sąjungoje susijusias užduotis“. Nors pats Reglamentas įtvirtina reikalavimą kiekvienai priežiūros institucijai užtikrinti reikiamus finansinius išteklius, tačiau nei pasirengimui duomenų apsaugos reformai pagal Reglamentą, nei Reglamento priežiūros įgyvendinimui Tarnyba iki šiol negavo jokio finansavimo.

Šiuo metu Seime yra svarstomas Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3769, kuriuo siekiama žurnalistų etikos inspektoriui nustatyti įgaliojimus įgyvendinti Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, nuostatas. Tai reiškia, kad žurnalistų etikos inspektorius taps dar vieno tarptautinės teisės akto priežiūros institucija ir įgyvendins minėtos Konvencijos ir jos protokolų nuostatas, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Toks naujos funkcijos vykdymas taip pat pareikalaus papildomų išteklių.

Šiuo metu turimi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai nebeatitinka realių poreikių ir yra nepakankami veiksmingam visų Tarnybos funkcijų vykdymui. Siekiant veiksmingai įgyvendinti Reglamento priežiūros institucijos funkcijas, sustiprinti teisininkų, nagrinėjančių skundus ir atstovaujančių Tarnybai teismuose, pajėgumus, užtikrinti įstatymuose nustatytų terminų laikymąsi, būtina priimti 5 (penkis) darbuotojus ir atitinkamai užtikrinti jų finansavimą.

Lietuvos Respublikos Seimo valdyba įvertino papildomų žmogiškųjų išteklių Tarnybos funkcijoms atlikti poreikį ir atsižvelgė į žurnalistų etikos inspektoriaus prašymą, todėl 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. SV-S-1200 patvirtino didžiausią leistiną Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių – 23,5, t. y. 5 pareigybėmis padidino didžiausią leistiną pareigybių skaičių. Jei šio sprendimo paraleliai nelydės sprendimas skirti reikiamus finansinius išteklius, šis pareigybių skaičiaus padidinimas negalės būti praktiškai įgyvendintas.

Papildomo finansavimo poreikio vidurkis vienai valstybės tarnautojo pareigybei – 24 000 eurų metams. 5 (penkių) naujų darbo vietų įkūrimas (pritaikymas) ir atitinkamai kompiuterinės įrangos įsigijimas papildomai pareikalaus  5000 eurų.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. XIII-1896, pagal kurį Tarnyba buvo perkelta iš III-iosios, į aukštesnę, II-ąją Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų grupę.

Tarnybos darbuotojų kasmetiniam vertinimui (skatinimui) reikalingi papildomi 30000 eurų.

Tarnybos žinomumui bei platesniam veiklos rezultatų pristatymui visuomenėje didinti reikalingas viešųjų ryšių specialistas. Lėšų poreikis – 15 000 eurų.

Siekiant išlaikyti ir gerinti Tarnybos darbo kokybę, būtina kelti darbuotojų kvalifikaciją, tobulinti kompetencijas, todėl būtina skirti tinkamus išteklius darbuotojų mokymams, kvalifikacijos kėlimui. Lėšų poreikis - 5000 eurų.

Be asmenų skundų nagrinėjimo dėl jų pažeistų teisių visuomenės informavimo srityje, Tarnybai taip pat pavesta atlikti ekspertinį vertinimą baudžiamosiose bylose, kuomet reikalingos specialiosios žinios dėl informacijos priskyrimo erotinio ar pornografinio turinio kategorijai, taip pat baudžiamosiose bylose dėl nesantaikos įvairiais pagrindais kurstymo pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį. Šioms funkcijoms atlikti yra pasitelkiami ekspertai, veikiantys intelektinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad prašymų atlikti ekspertinį vertinimą baudžiamosiose bylose skaičius nuosekliai auga, tačiau valstybės finansavimas šiai sričiai nesikeičia nuo 2009 metų. Lėšų poreikis – 18 000 eurų.

Kartu informuojame, kad 2019-06-17 žurnalistų etikos inspektorius raštu Nr. S-662 kreipėsi į Finansų ministeriją, o 2019-09-17 raštu Nr. S-936 į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl papildomo finansavimo skyrimo (15 000 eurų) ekspertinei veiklai, kadangi jau rugpjūčio mėnesį asignavimai, skirti visų metų ekspertiniam vertinimui, buvo išnaudoti. Kadangi lieka įsiskolinimas už ekspertinį vertinimą 2019 m., prašome šia suma padidinti 2020 metų Tarnybos asignavimus, kad būtų padengta ši skola. Lėšų poreikis – 15 000 eurų.

2018 m. rugsėjo mėnesį kartu su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra Tarnyba pradėjo vykdyti projektą „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas“, finansuojamą pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programą (2014-2020). Projekto pagrindinis tikslas – mažinti toleranciją internete ir kasdieniame gyvenime reiškiamai neapykantai, išmokti ją atpažinti ir efektyviai su ja kovoti. Tarnybos indėlį šiame projekte sudaro švietėjiška veikla: mokymai, informacijos sklaida interneto žiniasklaidoje, interaktyvios reklamjuostės – tiesioginio būdo pranešti apie neapykantos nusikaltimus – viešinimas. 2020 m. šis projektas bus tęsiamas. Projekto trukmė: 2018 m. rugsėjis – 2020 m. balandis. Tarnyba yra atsakinga už Projekto įgyvendinimą ir privalo užtikrinti nacionalinį kofinansavimą numatytoms veikloms, t. y. iš nacionalinio biudžeto numatyti 20 proc. nuo Tarnybai skirto projekto biudžeto. 2019 metais gavome 21 000 eurų, 2020 metams Projekto įgyvendinimui reikalingi papildomai 5676 eurai. Taip pat prašome skirti 19 200 eurų apyvartinių lėšų Projekto, kuriam taikomas išlaidų kompensavimo principas, kol bus gautas EK finansinės paramos lėšos, išlaidoms apmokėti.

Išdėstytų argumentų pagrindu prašome Seimo tvirtinant Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą:

– numatyti 2020 metams papildomus 235 276 (du šimtus trisdešimt penkis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt šešis )  eurus Tarnybos veiklai ir prioritetams įstaigos 2020–2022 metų strateginio veiklos plano projekte įgyvendinti.

Iš prašomos sumos darbo užmokesčiui – 165 000 (vienas šimtas šešiasdešimt penki tūkstančiai) eurų, socialiniam draudimui – 2400 (du tūkstančiai keturi šimtai) eurų, 43 000 (keturiasdešimt trys tūkstančiai) eurų ekspertinių paslaugų apmokėjimui, darbuotojų mokymams, darbo vietų sukūrimui ir 24 876 (dvidešimt keturi tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt šeši) eurai Projekto „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas“ įgyvendinimui.

PASKIRTIS		SUMA
Darbo užmokestis		165 000 Eur
Socialinis draudimas		2 400 Eur
Ekspertinių paslaugų apmokėjimas		18 000 Eur
Skolos už 2019 m. ekspertinį vertinimą padengimas		15 000 Eur
Darbuotojų mokymai, naujų darbo vietų įkūrimas		10 000 Eur
Projekto „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas“ įgyvendinimas		24 876 Eur
	Iš viso:	235 276 Eur

Pritarti iš dalies

Žr. Kultūros komiteto siūlymą

6.

Kėdainių rajono savivaldybė

2019-10-01

Kėdainių rajono savivaldybės administracija (toliau - Administracija) pagal Valstybės investicijų programą (toliau – VIP) įgyvendina projektą „Kėdainių kultūros centro, esančio J. Basanavičiaus g. 24, Kėdainiuose, rekonstrukcija“ (toliau – Projektas).

Kėdainių kultūros centras – vienintelis nerekonstruotas kultūros centras regione. Projekto įgyvendinimas ypač aktualus. Dėl kultūros namų pastato ir turimos įrangos nepatenkinamos būklės, neužtikrinamas kokybiškas gyventojų kultūrinis aptarnavimas. Atskirų konstrukcijų elementų būklė dėl medžiagų senėjimo pasiekė avarinę būklę arba yra artima jai.  Stogo danga – skarda, kurios būklė nepatenkinama. Reikalingas stogo dangos keitimas, supuvusių medinių konstrukcijų keitimas. Yra lietaus vandens nuvedimo sistemos elementų pažeidimai. Vietomis nuogrinda pasvirusi į pastato pusę arba jos visai nėra. Prasta vamzdynų būklė. Šildymo sistema pasenusi, neefektyvi. Sanitariniuose mazguose sienų plytelės suskilusios, grindys nelygios, sanitariniai prietaisai seni. Vėdinimas ir apšvietimas neatitinka STR reikalavimų. Norint pagerinti teikiamų kultūrinių paslaugų kokybę Kėdainių miesto ir rajono gyventojams, plėsti veiklos spektrą, būtina pastato rekonstrukcija.

Norime pažymėti, kad 2015 metais iš VIP Projekto įgyvendinimui buvo skirta 116 tūkst. Eur. Tačiau pradėjus rangos darbų viešuosius pirkimus paaiškėjo, kad tiekėjų pasiūlytos kainos viršijo Administracijos lūkesčius ir viešasis pirkimas tiekėjų pasiūlymų vertinimo metu, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu buvo nutrauktas. Kėdainių rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į susidariusią situaciją, kad pasiūlytos tiekėjų kainos neatitinka lūkesčių ir, kad tokį objektą įgyvendinti finansiškai bus nepajėgi, nusprendė atlikti Projekto koregavimą, mažinant objekto apimtis. Dėl šių susidariusių aplinkybių 2015 m. projekto įgyvendinimui skirtos lėšos nebuvo investuotos. Nuo 2015 m. Projektui iš VIP lėšų skirta nebuvo.

Administracija Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai pateikė patikslintus ir papildomus dokumentus apie Kėdainių rajono savivaldybės įgyvendinamą kultūros srities investicijų Projektą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-03-06 nutarimą Nr. 222 Projektui 2020 m. numatyta skirti 1 865 tūkst. Eur. Atsižvelgdama į patvirtintą numatytų lėšų paskirstymą, Administracija planuoja pradėti Projekto rangos darbų viešuosius pirkimus.

Siekiant užtikrinti Kėdainių miesto ir rajono gyventojams teikiamų kultūrinių paslaugų kokybę, prašome Jūsų rasti galimybių ir užtikrinti Projektui numatytų 1 865 tūkst. Eur lėšų skyrimą 2020 m.

Pritarti

Atsižvelgiant į KM teiktų investicinių projektų 2019 m. vertinimo rezultatus, šiam projektui yra planuojamas skirti finansavimas. 

7.

Etninės kultūros globos taryba

2019-10-16

Etninės kultūros globos tarybai (toliau – Taryba) Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto asignavimų projekte (toliau – 2020 m. valstybės biudžeto projektas) yra numatyta skirti iš viso 265 tūkst. Eur, iš jų darbo užmokesčiui – 211 tūkst. Eur. Šių lėšų nepakanka Tarybai priskirtiems papildomiems įsipareigojimams atlikti:

· Remiantis Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 6¹ straipsnio 20 ir 21 dalimis apmokamas Tarybos narių darbas, tačiau suplanuotuose Tarybos asignavimuose trūksta 20 tūkst. Eur Tarybos narių darbui apmokėti;

· Pagal Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos (toliau – Premija) nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m.  rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 640 „Dėl Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos įsteigimo ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, Premijos laureato diplomas ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga, o po Premijos įteikimo Taryba turi surengti ir finansuoti laureato pagerbimo šventę, skirtą visuomenės supažindinimui su laureato darbais (Premijos nuostatų 29 punktas) – siekant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga 15 tūkst. Eur suma;

· Pagal Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados (toliau – Olimpiada) sąlygas, patvirtintas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktoriaus 2018 m. spalio  9 d. įsakymu Nr. R1-677, Taryba finansuoja antrąjį Olimpiados etapą, vykstantį visuose penkiuose Lietuvos etnografiniuose regionuose (Olimpiados sąlygų 28 punktas) – siekant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga 10 tūkst. Eur suma;

· Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą Tautodailės metų minėjimo 2020 metais veiksmų planą Taryba turi atlikti tautodailės dabartinės būklės Lietuvoje tyrimus ir parengti rekomendacijas, prisidėti surengiant tarptautinį simpoziumą (skirtą įvairių šalių tautodailės tradicijų būklei šiuolaikiniae pasaulyje aptarti, įvertinantį liaudies meno padėtį ir jos perspektyvas, gerajai patirčiai perimti) – šių priemonių įgyvendinimui Tarybai trūksta 10 tūkst. Eur;

· Tęstiniam periodiniam Tarybos leidiniui „Etninė kultūra“ išleisti trūksta 10 tūkst. Eur.

Tuo remiantis, iš viso prašome padidinti Tarybos asignavimus 2020 metams 65 tūkst. Eur suma – iš viso skiriant Tarybai 330 tūkst. Eur.

Pritarti iš dalies

Žr. Kultūros komiteto siūlymą

8.

Vilniaus šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo Arkikatedros Bazilikos

administratorius kun.

Virginijus Česnulevičius

2019-05-16

Vilniaus šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo Arkikatedra Bazilika kaip mama sutinka, palydi visus keliaujančius pėsčiomis, automobiliais, keliaujančiais tikėjimo keliu. Čia prisiliečiame prie mūsų tikėjimo, tautos, kultūros istorijos ir tuo pačiu kuriame istoriją.

            1988 m. spalio 22 d. per Sąjūdžio suvažiavimą paskelbta apie Arkikatedros sugrąžinimą tikintiesiems.

            1989 m. vasario 5 d. arkivyskupas J. Steponavičius atšventino Arkikatedrą. Šiais metais, kaip tik paminėjome 30-ies metų katedros sugrąžinimo, atšventinimo jubiliejų ir šv. Kazimiero relikvijų sugrįžimą.

            Nuo 2014 metų birželio 3 dienos esu paskirtas Vilniaus Arkikatedroje administratoriumi. Vilniaus Arkivyskupo Gintaro Grušo paskyrimu man pavesta rūpintis tikinčiųjų sielovada ir katedros materialine gerove.

            Katedros gyvenime nuolat vyksta gausybė renginių, išskirtinai buvo:

            2016 – ais metais šventėme Gailestingumo metus ir Nacionalinį Gailestingumo kongresą. Gailestingojo Jėzaus paveikslas buvo atkeliavęs į katedrą.

            2017 – ais išgyvenome Pal. Teofiliaus beatifikaciją.

            2018 – ais džiaugėmės Popiežiaus Pranciškaus vizitu į Lietuvą, ypatingai jo apsilankymu ir malda mūsų šventovėje.

Arkikatedra Bazilika išgyvena svarbius Lietuvai įvykius. Čia švenčiamos pagrindinės religinės ir valstybinės šventės. Jas dažnai transliuoja nacionalinė televizija ir radijas, Marijos radijas.

Vilniaus Arkikatedroje dažnai vyksta koncertai.

Iš tikinčiųjų, renginių dalyvių ar katedros svečių gaunu nusiskundimų, kad nepakankamai šviesu, kad negalima kokybiškai atlikti kūrinių, kad nesimato prietemoje esančių meno vertybių.

Todėl, norime Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje pakeisti visą apšvietimą, kad ši Lietuvos šventovė taptų patrauklesnė ir Vilniaus svečiams iš Lietuvos, bei užsienio šalių.

Bendradarbiaujame su USI International, UAB firma, kuri parengė apšvietimo projektą. Įgyvendinus šį projektą – gaunami privalumai.

Naudojamas elektros sumažėjimas

Galia (W)                                                Sumažėjimas

                     Senieji šviestuvai     Naujieji šviestuvai

Pagrindinės erdvės

prožektoriai                150W            72W          52%

Šoninių navų

prožektoriai                 70W             42W          40%

Skliauto

prožektoriai     70W             3x12W(36W)    48,60%

Stacijų

prožektoriai     2x50W(100W)        12W        88%

Altoriaus

prožektoriai     2x70W(140W)    2x42(84W)  40%    

• Tuo pačiu pageriname apšvietimo kiekį bendroje erdvėje parapijiečiams nuo ~100lx iki 150lx-160lx (~1,5 karto padidėja šviesos kiekis);
• Išsprendžiame choristų erdvės apšvietimo problemą;
• Išryškiname tam tikrus reliktus, išryškiname zonas, kur reikia daugiau šviesos (altorius, krėslas, paveikslai ir t.t.);
• Įprojektuoti šviestuvai yra apsaugoti nuo aplinkos poveikio – dulkių bei drėgmės, turi IP66 apsaugos klasę;
• Šviestuvų tarnavimo laikas – 50 000 valandų (bendras sistemos tarnavimo laikas jūsų eksploatacijos sąlygomis – nuo 25 iki 45 metų). Šviestuvai gali būti aptarnaujami vietoje (gedimo atveju).

Pridedu du lapus – priedus USI International, UAB apskaičiuota šviestuvų ir darbų kaina. Viso projekto-pasiūlymo vertė siekia 100676,95 EUR (vienas šimtas tūkstančių, šeši šimtai septyniasdešimt šeši eurai, 95 cnt.)

Kreipiuosi į Jus, prašydamas skirti ir pagelbėti surasti lėšų įgyvendinti šį projektą.

Parapija neturi skolų, bet didesniems remonto, priežiūros darbams atlikti jaučiamas finansų stygius.

Nepritarti

Finansuoti apšvietimo sistemos pakeitimą iš KPD paveldotvarkos ar Šventojo Sosto programos nėra galimybės, nes tai ne paveldo tvarkybos darbai. Apšvietimo sistema nėra avarinės būklės, nes Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai 2019 m. Vilniaus arkikatedroje atliko priešgaisrinį techninį patikrinimą ir pažeidimų nenustatė.

Sprendžiant dėl apšvietimo sistemos keitimo, būtina įsitikinti ar nauji šviestuvai ir jų skleidžiama stipresnė šviesa nepakenks Pr. Smuglevičiaus paveikslams ir kitoms dailės vertybėms, kai apšvietimas didinamas nuo 100 lx iki 150 lx. (1,5 karto). Tam reikalingos ir restauratorių išvados.

Valstybės biudžete kasmet yra numatomi asignavimai tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, kurie paskirstomi Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnyje nurodytų valstybės pripažintų tradicinių Lietuvoje egzistuojančių religinių bendruomenių ir bendrijų aukščiausioms vadovybėms.

2020 m. valstybės biudžeto projekte taip pat numatomos valstybės biudžeto lėšos maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, kurių dalis butų skiriama Lietuvos Vyskupų Konferencijai, o ši, atsižvelgdama į savo prioritetus, paskirstytų lėšas vyskupijoms. Vilniaus arkivyskupijos kurija, kuriai priklauso Vilniaus arkikatedra, galėtų kreiptis į Lietuvos Vyskupų Konferenciją dėl galimybės 2020 metais skirti lėšų Vilniaus arkikatedros vidaus apšvietimo darbams finansuoti. Įgyvendinant Vilniaus arkikatedros vidaus apšvietimo pakeitimo projektą, turėtų būti gautas ir KPD derinimas.

Siūlytina prašyti Finansų ministerijos įvertinti papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto skyrimo religinėms bendruomenėms skyrimo galimybes.

9.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

2019-11-05

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba (toliau – LVAT) yra  įstaiga,  turinti  viešojo administravimo  įgaliojimus, tačiau  taip pat  yra  kultūros įstaiga atsižvelgiant į  LVAT  priskirtas veiklas.  Esant svarstomiems skirtingiems klausimams (politikos formavimo, finansavimo ir kt. srityse) kyla Lietuvos Respublikos institucijose nesusipratimų dėl  LVAT statuso tinkamo  vertinimo. Pažymėtina,  kad  LVAT  dėl  veiklos atsiskaito  Lietuvos Respublikos Vyriausybei, o  dėl  asignavimų – bendrauja su  LR kultūros  ministerija (toliau – LRKM).

Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – LRFM) 2019-10-03 raštu Nr. (2.34E-02)-6K-1905146 „Dėl 2020 metų biudžeto projekto parengimo“ (toliau – LRFM raštas),  adresuotu Kultūros ministrui, pranešė apie Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai siektinus sumažinti asignavimus prekėms ir paslaugoms 90 tūkst. eurų ir turtui 111 tūkst. eurų. Šio  rašto  gavėjų sąraše  LVAT  nebuvo, tačiau  LVAT  gavo šį raštą iš  LRFM  el. paštu,  darbine tvarka,  nurodant pavedimą susimažinti  asignavimus. 

Atitinkamai  vėliau,  dėl nežinomų priežasčių buvo pateiktas telefonu  nurodymas sumažinti  ir darbo užmokesčio  dalį  dar papildomai 31  tūkstančiu  eurų.

 Darant pagrįstą prielaidą, kad  tokie nurodymai  iš  LR finansų ministerijos buvo  duoti  suderinus su  LRKM,  LVAT nekvestionavo  šio  reikalavimo ir atliko  patikslinimus.

  TAČIAU   2019-11-04  susitikimo  metu  su  LRKM viceministre ir kancleriu buvo  sužinota, kad  LRKM   kuruojamoms institucijoms buvo apgintas  finansavimas visa buvusia apimtimi.

  Atitinkamai prašome atstatyti ir įtraukti į įstatymo  projektą  pirmines asignavimų sumas, kurios buvo  pateiktos LR KM 2019-07-25 raštu  Nr. S2-2051 „Dėl  prognozuojamų 2020,2021 ir 2022 metų  valstybės biudžeto apimčių, pridedant prie darbo  užmokesčio  jo  kitimo dalį dėl  pakitusio valstybinio reguliavimo, nurodytą LRFM rašte bei pridedant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 30 d. pasitarimo protokolo Nr. 5  (toliau – Protokolas Nr. 5) 2.2.3 papunktyje  nurodytam  pavedimui*: „atlikti informacinių sistemų įrašų ilgalaikio išsaugojimo ir perdavimo į valstybės archyvus galimybių studiją, skirtą Elektroninio archyvo informacinės sistemos modernizavimo poreikiui įvertinti“  įgyvendinimui privalomus asignavimus – 30  tūkst.  eurų   ir atmetant  LR FM rašte sumažinti planuojamų asignavimų dalį.

(*Pažymėtina, kad Valstybės archyvų dokumentų kaupimo ir saugojimo funkcijos glaudžiai susijusios su viešojo sektoriaus institucijų valstybės informacinių išteklių valdymu, todėl galimybės valstybės archyvams perimti IS duomenis, saugotinus istorinių ir kitų tyrimų tikslais, LVAT išlieka pagrindiniu strateginiu siekiu.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 30 d. pasitarimo protokolo
Nr. 5  (toliau – Protokolas Nr. 5) 2.2.3 papunktyje  nurodytą  pavedimą: „atlikti informacinių sistemų įrašų ilgalaikio išsaugojimo ir perdavimo į valstybės archyvus galimybių studiją, skirtą Elektroninio archyvo informacinės sistemos modernizavimo poreikiui įvertinti“, LVAT turi iki 2020 m. gruodžio 31 d. atlikti informacinių sistemų įrašų ilgalaikio išsaugojimo ir perdavimo į valstybės archyvus galimybių studiją, skirtą Elektroninio archyvo informacinės sistemos (EAIS) modernizavimo poreikiui įvertinti, tačiau nėra skirta lėšų (poreikis apie 30 tūkst. eurų).  Pažymėtina, kad šiuo Protokolu Nr. 5  Bendros dokumentų sistemos sukūrimas (BDVS),  kurį  vykdo  Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM,  neapima EAIS modernizavimo užtikrinti visų valstybės  informacinių sistemų ir registrų (ISR) esančių duomenų perdavimo į archyvą.

Vykdant Protokolo Nr. 5  2.2.3 papunkčio pavedimą šias paslaugas įsigyti numatoma 2020 metais. Galimybių studija  sudarytų galimybę pasirinkti optimalų šios problemos sprendimo būdą valstybės mastu.

Pažymėtina, kad:

1) valstybės archyvų dokumentų komplektavimo tęstinumo užtikrinimo problema reikalauja ir kitų sisteminių sprendimų (Dokumentų ir archyvų įstatymo pakeitimo ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų perdavimą, pakeitimą).

2)  valstybė privalo išsaugoti savo dokumentinį paveldą visuomenės ateities poreikiams užtikrinti, faktams ir įrodymams pagrįsti, todėl tiek politiką formuojančios, tiek duomenis valdančios institucijos ir įstaigos turi būti suinteresuotos IS duomenų ilgalaikiu išsaugojimu visuomenės poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus faktus, pagrįstai ir argumentuotai prašome pritarti  numatant skirti  LVAT 2020 metams papildomus 30 tūkstančių eurų asignavimus veikloms, susijusioms su galimybių  studijos atlikimu vykdant Protokolo  Nr. 5  pavedimus.)

Kadangi asignavimų  mažinimas buvo  įvykdytas skubos tvarka, reikalavus nedelsiant pakoreguoti  reikšmes  tokį nurodymą pateikus LRFM tik telefonu ir tik darbine tvarka el. paštu, LRFM nederinus šio  veiksmo  su  LRKM, iš naujo  vertinant aplinkybes (dėl vadovų kaitos,  informacijos trūkumo apie  suderintas  pozicijas)  tapo  akivaizdu, kad  pateikti  projektiniai asignavimai LVAT yra akivaizdžiai  neatitinkantys  realaus ir būtino  įstaigos  ir  visų archyvų sistemai   asignavimų poreikio, neskyrus  būtinų privalomų  ir papildomų asignavimų LVAT iš tiesų  nemato galimybės tinkamai  įvykdyti  visus  valstybės masto projektus ir veiklas.

Atsižvelgiant į teikiamą informaciją prašome pritarti siūlomiems pakeitimams,  kurie yra derinti  su LR KM.

 Pritarti iš dalies

Žr. Kultūros komiteto siūlymą

10.

Lietuvos nacionalinis muziejus

2019-11-05

Lietuvos nacionalinis muziejus 2020 metų veikloje išsikėlė naujų tikslų. Atsižvelgiant į tai, kad neseniai keitėsi muziejaus vadovas, 2020–2022 metų strateginis veiklos planas buvo parengtas planuojant įgyvendinti naujojo vadovo veiklos programą bei siekiant Lietuvos nacionalinį muziejų paversti patraukliu bei atviru visuomenei, užtikrinant Lietuvos kultūros ir istorijos paveldo žinomumą, išryškinti jo ryšį su pasaulio paveldu. Siekiant šių tikslų muziejui 2020 metais būtinos papildomos lėšos prioritetinių muziejaus veiklų įgyvendinimui, nes lėšų, planuojamų skirti 2020 metų biudžete neužteks net muziejaus valdomo ūkio išlaikymui. Norime atkreipti dėmesį į tai, kad 2019 metais muziejui iš valstybės biudžeto skirtos lėšos buvo sumažintos daugiau kaip 80 tūkst. Eur ir iki šiol nėra grąžintos. Taigi, 2020 metų biudžetas neleidžia muziejui veikti pagal modernios institucijos principus ir atliepti visuomenės poreikius.

Teikdamas 2020 – 2022 metų strateginio veiklos plano projektą, muziejus argumentuotai išdėstė kokiai veiklai ir kiek lėšų būtina papildomai skirti, siekiant įgyvendinti iškeltus uždavinius, tačiau papildomos biudžeto lėšos 2020 metų biudžete nebuvo skirtos, o pagal paskutinę informaciją iš Finansų ministerijos, jas dar siūloma drastiškai sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad tokių muziejaus veiklų kaip parodų, renginių rengimo bei edukacinės veiklos vykdymui, komunalinių išlaidų padengimui valstybės biudžeto skirtų lėšų nepakanka, muziejus išlaidas dalinai dengia pajamų įmokų lėšomis. Akivaizdu, kad to nepakanka, dėl to prašome papildomo 160 tūkst. Eur finansavimo 2020 metų biudžete šių veiklų vykdymui:

1. Komunalinių paslaugų įsigijimo išlaidoms papildomai skirti 60 tūkst. Eur.

2. Pagrindinėms muziejaus 2020 metais planuojamoms surengti parodoms, skirtoms pažymėti  ateinančių metų svarbiausioms valstybės istorinėms sukaktims prašome skirti 30 tūkst. Eur.

3. Siekiant į muziejų pritraukti kuo įvairesnį lankytoją, svarbu muziejui priklausančias erdves pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms. Šiuolaikinis muziejus negali sėkmingai veikti be pakankamo lankytojų aptarnavimo vietų skaičiaus, neįgaliesiems pritaikytų privažiavimų, poilsio vietų ir suvenyrų parduotuvės. Šie klausimai bus sprendžiami pritaikant esamus Naujojo ir Senojo arsenalų pastatus bei muziejaus salėje įrengiant naują vėdinimo sistemą bei pačią salę pritaikant konferencijoms ir kitiems renginiams rengti. Šių tikslų įgyvendinimui prašome papildomų 30 tūkst. Eur lėšų.

4. Siekiant racionalizuoti apskaitos ir skaitmeninimo sistemas muziejus prisijungs prie LIMIS, taip pat išplės esamas sistemas ir pritaikys jas specifiniams muziejaus poreikiams. Tačiau su esamu kompiuterinės įrangos ūkiu, tai sunkiai įgyvendinamas uždavinys. Tam reikalingos papildomos 20 tūkst. Eur lėšos.

5. Muziejus neišvengiamai turi dalį lėšų skirti turto nuomos išlaidoms padengti. Muziejui įgyvendinant projektą „Pilininko namo pritaikymas Lietuvos istorijos ekspozicijai ir edukacinių bei kultūrinių paslaugų teikimui“, jame buvusį Restauravimo centrą buvome priversti iškelti į nuomojamas patalpas, tačiau muziejaus biudžete tam lėšų nėra skiriama. Kiek galime, išlaidas dengiame pajamų įmokų lėšomis, tačiau to nepakanka. Tad prašome skirti 20 tūkst. Eur nuomos išlaidoms padengti, kad pajamų įmokų lėšos galėtų būti naudojamos pagal tiesioginę paskirtį – parodų rengimui, edukacijomis, renginiams ir pan.

Pritarti iš dalies

Žr. Kultūros komiteto siūlymą

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys Eugenijus Jovaiša 2019-10-21				Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, yra numatytas 2.1.4 darbo „Kultūros ir meno paslaugų įvairovei skirtos aplinkos ir būtinų sąlygų užtikrinimas, siekiant diegti sociokultūrines naujoves, įsitraukti į tautinės tapatybės formavimą bei tarpkultūrinio dialogo plėtojimą“ 4 veiksmas „Mokinių poreikiams skirtos kultūros paso koncepcijos sukūrimas ir išbandymas“. Vykdant Vyriausybės programą, 2018 m. buvo patvirtinta Kultūros paso koncepcija ir pradėta įgyvendinti kultūros paso priemonė. Jau pirmi Kultūros paso įgyvendinimo metai parodė, kad priemonė yra sėkminga. Po metų veiklos 2019 m. rugsėjį mokiniams siūloma 1700 kultūros ir meno paslaugų. Kultūros pasą siūlo apie 700 paslaugų teikėjų. 2019 m. I-II ketv. duomenimis, 894 mokyklos (79 proc.) prisijungė prie Kultūros paso ir juo pasinaudojo bent kartą. 2019 m. šiai priemonei skirta 4,5 mln. eurų. Tai yra būtina minimali suma, kad priemonė būtų prasminga: būtų efektyvi, būtų pasiekti užsibrėžti tikslai. 2020 m. Kultūros pasui numatyta perpus mažiau ‒ 2,5 mln. eurų. Finansavimo žymus sumažinimas neleis Vyriausybei laikytis Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytų uždavinių ir įgyvendinti sėkmingą priemonę. Pasiūlymas: padidinti asignavimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai 2,5 mln eurų, juos skiriant Kultūros paso priemonei įgyvendinti. Lėšas prašome skirti iš Finansų ministerijai skirtų asignavimų.	Pritarti	Siekiant užtikrinti tinkamą Kultūros paso iniciatyvos įgyvendinimą bei numatyti 2020 m. skiriamą ne mažesnį finansavimą nei 2019 m., siūlymui būtina pritarti.
2.	Seimo narys Petras Nevulis 2019-10-18				Argumentai: Panevėžio rajono savivaldybės situacija, rodo, jog kultūros paslaugų paklausos poreikis didelis, o šiuo metu esanti kultūros centro infrastruktūros būklė labai prasta, pastatui būtinas atnaujinimas, todėl negerinant teikiamų paslaugų kokybės, tokia situacija gali lemti renginių, lankytojų ir dalyvių sumažėjimą, o tai prisidėtų tiek prie kultūros paslaugų nykimo Panevėžio rajone, tiek prie gyventojų kultūrinių, bendruomeninių poreikių nepatenkinimo. Kartu norima prisidėti prie Lietuvos kultūros politikos strategijos siekio įgyvendinimo – užtikrinti reikšmingą kultūros indėlį kuriant darnią Lietuvos visuomenę, orų nacionalinį ir europietiškąjį tapatumą, socialinę ir ekonominę gyventojų gerovę, tarptautinį valstybės prestižą ir konkurencingumą. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2004 m. nė vienas Panevėžio rajono kultūros centras niekada nėra gavęs finansavimo. Pasiūlymas: Skirti Krekenavos kultūros centro Birutės a. 1, Krekenavos mstl., Panevėžio r. sav. atnaujinimui – 1 161 830,00 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų sumažinimas.	Pritarti iš dalies	Investicijų projektas „Krekenavos kultūros centro Birutės a. 1, Krekenavos mstl., Panevėžio r. sav. atnaujinimas“ buvo pateiktas ir vertintas KM. Projektas surinko 85 balus, tačiau finansavimas jam negali būti skirtas dėl nepakankamo kultūros srities investicijų finansavimo. Paskutinis mažiausiai balų surinkęs projektas, atsižvelgiant į kultūros infrastruktūrai 2020-2022 m. skirtas lėšas, įrašytas į 2020-2022 m. planuojamų finansuoti projektų sąrašą yra su 106 balais. Atsižvelgiant, kad mažesnių rajonų savivaldybių projektams nedideliuose miesteliuose sudėtinga pasiekti aukštą investicijų efektyvumą, tikslinga pritarti projekto finansavimui, tam KM skiriant papildomas valstybės biudžeto lėšas šio projekto finansavimui. Tikslinga kreiptis į Vyriausybę, prašant įvertinti galimybę projekto finansavimui skirti papildomas valstybės biudžeto lėšas, jas numatant kultūros srities investicinių projektų finansavimo programoje.
3.	Seimo narys Jonas Liesys 2019-10-21				Argumentai:  Elektrėnų savivaldybės Semeliškių seniūnijos Semeliškių miestelio centre (Trakų g. 75) 1895 metais pastatyta Lietuvos stačiatikių  Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė, kuri šiuo metu priklauso Vievio cerkvės parapijai. Šis pastatas paskutinį kartą buvo remontuotas 1978 metais. Pastatas turi kultūrinę išliekamąją vertę, todėl Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvės fasadas renovuotinas. Pasiūlymas: Skirti Elektrėnų savivaldybės Semeliškių seniūnijos Semeliškių miestelio Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvės fasado renovacijos darbams 50 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.	Nepritarti	Semeliškių cerkvė nėra kultūros paveldo objektas (neįrašyta į Kultūros vertybių registrą), todėl finansuoti fasadų tvarkybos darbus iš KPD Paveldotvarkos programos nėra teisinio pagrindo.
4.	Seimo narė Laimutė Matkevičienė 2019-10-22				Argumentai:     2015 metais Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti projektą „Kaišiadorių miesto kultūros infrastruktūros optimizavimas, sukuriant multifunkcinę erdvę, pritaikytą vietos bendruomenės poreikiams“.Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ES lėšomis finansavo projektą „Kaišiadorių miesto kultūros infrastruktūros optimizavimas, sukuriant multifunkcinę erdvę, pritaikytą vietos bendruomenės poreikiams (I etapas)“, projekto vertė – 203.352,94 Eur., ES dalis – 131.748,24 Eur. Projekto I etapas užbaigtas 2019-06-20, o projekto II-ojo etapo darbai yra sustabdyti nes nėra suteikiamas finansavimas Kaišiadorių muziejaus įrengimui ir modernizavimui. Šio projekto užbaigimui yra reikalinga 1.100.000,00 Eur. Savivaldybė planuoja prisidėti – apie 15 proc., nuo reikalingos sumos projekto įgyvendinimui.       Kaišiadorių miestas, Kaišiadorių rajono savivaldybė neturi jokios multifunkcinės erdvės pritaikytos vietos bendruomenės poreikiams tenkinti. Esamos kultūros įstaigos netenkina Kaišiadorių rajono savivaldybės žmonių ir svečių poreikių, daugelio kultūros įstaigų patalpos yra nedidelės, prastai suremontuotos. Didžiausia problema yra Kaišiadorių muziejus: nėra patalpų skirtų archeologinėms, istorinėms, etnografinėms, dailės ekspozicijoms. Rengiamos tik laikinos proginės parodos kitose įstaigose ir virtualios parodos muziejaus internetinėje svetainėje. Įgyvendinus numatomas rinkodaros priemones planuojama pristatyti naujas ekspozicijas, pasiūlyti naujų renginių ir paslaugų, pradėti rengti užsiėmimus vaikams naujai įkurtose edukacinėse erdvėse, organizuoti kilnojamąsias muziejaus fondų parodas, išvykstamąsias popietes, pasiūlyti naujas, unikalias ekskursijas. Pasiūlymas: Skirti „Kaišiadorių miesto kultūros infrastruktūros optimizavimas, sukuriant multifunkcinę erdvę, pritaikytą vietos bendruomenės poreikiams” projekto įgyvendimui lėšas, (kuriomis būtų atnaujintas, modernizuotas Kaišiadorių muziejus) 1.100.000,00 eurų.	Nepritarti	Kultūros ministerija ES lėšomis finansavo investicijų projektą „Kaišiadorių miesto kultūros infrastruktūros optimizavimas, sukuriant multifunkcinę erdvę, pritaikytą vietos bendruomenės poreikiams (I etapas)“ (toliau – Projektas). I etapo metu modernizuotas Kaišiadorių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastatas, Kaišiadoryse, Gedimino g. 69: atlikti vidaus apdailos darbai, vidaus santechnikos darbai, atnaujinti vidaus elektros tinklai, šildymo sistema; taip suremontuotas bibliotekos pastato stogas. Kultūros ministerija 2019 m. gavo Kaišiadorių r. savivaldybės prašymą finansuoti Projekto II etapą. Projekto II etapas numato sukurti multifunkcinę erdvę, kurioje įsikurtų muziejus ir biblioteka, būtų numatytos atskiros erdvės edukaciniams užsiėmimams ir kultūrinei veiklai, būtų įrengta interneto prieiga visiems norintiems. Projekto vertinimas nesurinko pakankamo finansavimui planuoti balų skaičiaus. Būtina atsižvelgti, kad šiuo metu Kaišiadorių muziejus turi patalpas, esančias Kaišiadoryse, Gedimino g. 118 ir J. Biliūno g. 26, taip pat Rumšiškėse, Kaišiadorių r. sav., kur gali eksponuoti savo surinktus eksponatus ir tinkamai vykdyti muziejinę veiklą. Be to, Kaišiadorių kultūros centro patalpos (Kaišiadoryse, Gedimino g. 40) yra atnaujintos. Jose gali vykti koncertai, paskaitos, edukaciniai užsiėmimai ir parodos. Erdvių, pritaikytų vietos bendruomenės poreikiams tenkinti, Kaišiadoryse yra pakankamai, lyginant su kitais Lietuvos miestais ar miesteliais. Visos Kultūros ministerijos administruojamos 2014-2020 m. laikotarpio ES struktūrinių fondų lėšos yra suplanuotos, t. y. skirtos vykdomiems projektams, todėl galimybių finansuoti projekto iš ES lėšų nėra.
5.	Seimo narys Arūnas Gumuliauskas 2019-10-30				Argumentai:       Saulės mūšis – vienas iš faktorių, padėjusių pagrindus lietuvių tautos ir valstybės išlikimui. Saulės mūšio atminimo laukas buvo įtrauktas į valstybinį globojamų Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą. Nuo 1991 metų Kultūros fondo Šiaulių krašto tarnyba vystė Saulės mūšio įamžinimo programą. Buvo skirtos lėšos memorialo projekto įgyvendinimui.        Pradėti darbai turėjo būti baigti 2012 metais, tačiau buvo neatsakingai sustabdyti.        Memorialas privalo būti užbaigtas. Tai valstybės pareiga. Saulės mūšio lauke kasmet vyksta Baltų vienybės dienos minėjimas. Prašome rasti galimybę iš valstybės biudžeto lėšų skirti 250 tūkst. eurų Saulės mūšio memorialo užbaigimui ir sutvarkymui. Pasiūlymas: Skirti 250 000 eurų Saulės mūšio memorialo užbaigimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir tabaką.	Nepritarti	2019 m. Joniškio rajono savivaldybė nepateikė prašymo dėl projekto įrašymo į 2020–2022 m. VIP. Neturint savivaldybės prašymo ir negalint įvertinti projekto prioritetiškumo kitų projektų atžvilgiu (esant papildomam VB poreikiui), galimybių planuoti projektui lėšas nėra. Joniškio raj. savivaldybė turėtų galutinai apsispręsti dėl projekto finansavimo ir jo įgyvendinimo apimčių bei pateikti KM visus reikiamus dokumentus rengiant 2021-2023 m. VIP.
6.	Seimo narė Guoda Burokienė 2019-10-31				Argumentai: Panevėžio r. Krekenavos kultūros centras pastatytas 1970 m Krekenavos miestelio centrinėje dalyje. Nuo to laiko buvo atliktas tik einamasis remontas: pastatytos pertvaros, sukuriant daugiau erdvių kultūriniams užsiėmimas. Pastatas yra moraliai pasenęs: elektros bei vidaus vandentiekio, nuotekų bei šilumos inžinerinės sistemos fiziškai susidėvėjusi – turėtų būti keičiami naujais, taip pat reikia sutvirtinti pamatus. Pastatas visiškai nepritaikytas žmonėms su fizine negalia. Nerekonstravus pastato, neįmanoma išpildyti higieninių, priešgaisrinių, saugaus ir komfortiško naudojimo reikalavimų. Estetinis tiek eksterjero, tiek vidaus patalpų vaizdas labai prastas. Apdaila susidėvėjusi, atgyvenusi tiek fiziškai, tiek moraliai. Pastate vykdomi įvairūs renginiai, organizuojami po pamokiniai vaikų bei paauglių užėmimo būreliai, veikia biblioteka, liaudies teatras, folkloro kolektyvas, vokalinis ansamblis, trečio amžiaus universitetas, kaimiškos muzikos kapela.     Pasiūlymas: Skirti 300 tūkst. Eur Panevėžio rajono savivaldybei Krekenavos kultūros centro rekonstrukcijos išlaidoms iš dalies padengti. Lėšų šaltinis: Iš valstybės investicijų 2018-2020m. programos LR Kultūros ministerijai įstaigų infrastruktūros plėtros programos įgyvendinimui  skiriamų asignavimų.	Pritarti iš dalies	Žr. Kultūros komiteto argumentus 3 p.
7.	Seimo narė Rima Baškienė 2019-11-05			VIP Kultūros ministerijai	Argumentai: Šiaulių rajono savivaldybė, parengusi investicijų ir techninius projektus, atlikusi rangos darbų viešąjį pirkimą, savo lėšomis pradėjo rekonstruoti Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį pastatą Kuršėnuose, Vytauto g. 1 , kad  jame būtų įrengta Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka (į vieną didelę erdvę būtų perkelta iš Šiaulių mieste esanti rajono savivaldybės viešoji biblioteka bei Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos suaugusiųjų ir vaikų literatūros skyriai). Projekto įgyvendinimui Šiaulių rajono savivaldybės jau yra panaudojusi 292 000 eurų. Bendra projekto „Pastato Kuršėnuose, Vytauto g. 1, rekonstravimas ir pritaikymas Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos veiklai“ vertė 1 547 000 eurų.  Savivaldybė įgyvendinti projektą vien savo lėšomis nepajėgi, todėl  finansavimo galimybė iš VIP Kultūros sričiai skirtų lėšų buvo suderinta su Kultūros ministerija ir gautas tai patvirtinantis protokolas (2019-08-01). tačiau Valstybės investicijų 2019-2020 metų programoje Šiaulių rajono savivaldybei šio projekto įgyvendinimui skirti lėšas numatyta ne 2020 m., kaip buvo žadėta, o tik 2022 metais. Atsižvelgiant į tai, kad rekonstrukcijos darbai pradėti, nuimta pastato stogo danga, atliekami kiti sienų tvirtinimo bei vidaus vandentiekio ir nuotekų vamzdynų keitimo darbai, sustabdyti projekto rekonstrukciją iki 2022 metų tiesiog neįmanoma. Kitų finansavimo šaltinių savivaldybė neturi. Prašau 2022 metams VIP numatytas 500 000 Eur. lėšas pastato Kuršėnuose, Vytauto g.1, rekonstravimo ir pritaikymo Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos veiklai,  perkelti į 2020 metų finansavimo laikotarpį, o atitinkamai 2023 metams numatytą likusią sumą – 583 000 eurų perkelti į 2021 metus. Pasiūlymas: Skirti 2020 m. pastato Kuršėnuose, Vytauto g.1, rekonstravimo ir pritaikymo Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos veiklai – 500 000 Eur. (perkeliant šio projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas iš numatyto 2022 metų finansavimo laikotarpio) Lėšų šaltinis: Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką arba Valstybės investicijų 2020-2022 metų programos  perskirstymas.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant, kad mažesnių rajonų savivaldybių projektams nedideliuose miesteliuose sudėtinga pasiekti aukštą investicijų efektyvumą, tikslinga pritarti projekto finansavimui, tam KM skiriant papildomas valstybės biudžeto lėšas šio projekto finansavimui. Tikslinga kreiptis į Vyriausybę, prašant įvertinti galimybę projekto finansavimui skirti papildomas valstybės biudžeto lėšas, jas numatant kultūros srities investicinių projektų finansavimo programoje.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

           6.1. Sprendimas: (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.

6.2.Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Kultūros komitetas 2019-11-06					Argumentai: Bibliotekoms skiriamo finansavimo tikslas – aprūpinti visuomenę informacija, užtikrinant kokybišką bibliotekų fondų komplektavimą dokumentais ir elektroniniais ištekliais. 2018 ir 2019 metais leidiniams (įskaitant ir el. knygas) įsigyti buvo skirta 2,04 mln. Eur. Didžiausias finansavimas dokumentams įsigyti buvo skirtas 2008 metais (2,52 mln. Eur), tačiau 2010 metais jį sumažinus beveik 4 kartus (iki 0,649 mln. Eur), niekada į 2008 metų lygį taip ir nebuvo grįžta, nepaisant to, kad valstybės ekonominiai rodikliai gerėjo. Tačiau net ir grąžinus finansavimą į prieškrizinį lygį, bibliotekos knygų už šią sumą galėtų įsigytų mažiau – per dešimt metų pabrango visos paslaugos, susijusios su knygų leidyba (autoriniai darbai, spauda), tad ir pati knygos kaina yra didesnė nei buvo 2008 metais. 2019 m. buvo skirta – 2,04 mln. Eur, tai leidžia aprūpinti 0,73 Eur vienam LT gyventojui. ES vidurkis yra 1,22 Eur. Didinimas 0,5 mln. eur suma, leistų padidinti aprūpinimą iki 0,91 Eur vienam LT gyventojui, kas leistų pasiekti 75 procentus ES vidurkio. Pasiūlymas: Skirti papildomai 500 tūkst. Eurų LR Kultūros ministerijai bibliotekų fondams formuoti. Lėšų šaltinis: Papildomus 500 000 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.	Pritarti
2.	Kultūros komitetas 2019-11-06					Argumentai: Per keletą paskutiniųjų metų žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijos ir įgaliojimai tik plėtėsi. Ši plėtra nebuvo ir nėra paremta papildomais finansiniais ištekliais. Dirbant tokiomis sąlygomis gaunamų skundų skaičiaus augimo dinamika ir didėjančios darbų apimtys tampa rimtu iššūkiu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau – Tarnyba). Nuo 2018 m. gegužės 25 d. žurnalistų etikos inspektoriui buvo priskirta nauja funkcija – stebėti, kaip taikomas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas) ir užtikrinti, kad jis būtų taikomas, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Šiuo metu žmogiškieji ir finansiniai ištekliai nebeatitinka realių poreikių ir yra nepakankami veiksmingam visų Tarnybos funkcijų vykdymui. Siekiant veiksmingai įgyvendinti Reglamento priežiūros institucijos funkcijas, sustiprinti teisininkų, nagrinėjančių skundus ir atstovaujančių Tarnybai teismuose, pajėgumus, užtikrinti įstatymuose nustatytų terminų laikymąsi, būtina priimti 5 (penkis) darbuotojus ir atitinkamai užtikrinti jų finansavimą. Lietuvos Respublikos Seimo valdyba įvertino papildomų žmogiškųjų išteklių Tarnybos funkcijoms atlikti poreikį ir atsižvelgė į žurnalistų etikos inspektoriaus prašymą, todėl 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. SV-S-1200 patvirtino didžiausią leistiną Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių – 23,5, t. y. 5 pareigybėmis padidino didžiausią leistiną pareigybių skaičių. Jei šio sprendimo paraleliai nelydės sprendimas skirti reikiamus finansinius išteklius, šis pareigybių skaičiaus padidinimas negalės būti praktiškai įgyvendintas. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. XIII-1896, pagal kurį Tarnyba buvo perkelta iš III-iosios, į aukštesnę, II-ąją Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų grupę. Pasiūlymas: Skirti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai papildomai 100 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 100 000 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.	Pritarti
3.	Kultūros komitetas 2019-11-06					Argumentai: Etninės kultūros globos tarybai (toliau – Taryba) Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto asignavimų projekte (toliau – 2020 m. valstybės biudžeto projektas) yra numatyta skirti iš viso 265 tūkst. Eur, iš jų darbo užmokesčiui – 211 tūkst. Eur. Šių lėšų nepakanka Tarybai priskirtiems papildomiems įsipareigojimams atlikti: · Remiantis Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 6^1straipsnio 20 ir 21 dalimis apmokamas Tarybos narių darbas, tačiau suplanuotuose Tarybos asignavimuose trūksta 20 tūkst. Eur Tarybos narių darbui apmokėti; · Pagal Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos (toliau – Premija) nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m.  rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 640 „Dėl Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos įsteigimo ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, Premijos laureato diplomas ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga, o po Premijos įteikimo Taryba turi surengti ir finansuoti laureato pagerbimo šventę, skirtą visuomenės supažindinimui su laureato darbais (Premijos nuostatų 29 punktas) – siekant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga 15 tūkst. Eur suma; · Pagal Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados (toliau – Olimpiada) sąlygas, patvirtintas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktoriaus 2018 m. spalio  9 d. įsakymu Nr. R1-677, Taryba finansuoja antrąjį Olimpiados etapą, vykstantį visuose penkiuose Lietuvos etnografiniuose regionuose (Olimpiados sąlygų 28 punktas) – siekant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga 10 tūkst. Eur suma; · Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą Tautodailės metų minėjimo 2020 metais veiksmų planą Taryba turi atlikti tautodailės dabartinės būklės Lietuvoje tyrimus ir parengti rekomendacijas, prisidėti surengiant tarptautinį simpoziumą (skirtą įvairių šalių tautodailės tradicijų būklei šiuolaikiniae pasaulyje aptarti, įvertinantį liaudies meno padėtį ir jos perspektyvas, gerajai patirčiai perimti) – šių priemonių įgyvendinimui Tarybai trūksta 10 tūkst. Eur; · Tęstiniam periodiniam Tarybos leidiniui „Etninė kultūra“ išleisti trūksta 10 tūkst. Eur. Pasiūlymas: Skirti Etninei kultūros tarybai  papildomai  35 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 35 000 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.	Pritarti
4.	Kultūros komitetas 2019-11-06					Argumentai: Naujausiais (2019 m. II ketv.) oficialiais Lietuvos statistikos duomenimis viešojo sektoriaus meninės pramoginės ir poilsio organizacijų darbuotojų VDU sudaro 76 proc. šalies viešojo sektoriaus VDU. Tai 1 proc. mažiau nei praėjusias metais. Pažymėtina, kad švietimo viešojo sektoriaus darbuotojų VDU sudaro 86 proc. šalies viešojo sektoriaus VDU – tai net 10 proc. daugiau nei kultūros srityje. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame 2020 metų biudžeto rodiklių įstatymo projekte (toliau – Biudžeto projektas) numatyti papildomi (palyginus su 2019 metais) 7,74 mln. eurų valstybės ir savivaldybių kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti. Tai leis vidutiniškai darbo užmokestį padidinti 6 proc. (arba 58 eurais) valstybės ir 3,2 proc. (32 eurais) savivaldybės kiekvienam kultūros ir meno darbuotojui. Biudžeto projekte papildomi asignavimai numatyti kiekvienam asignavimų valdytojui atskirai, o savivaldybėms tai atskirai išskirta Biudžeto projekto 6 priedo atskiroje skiltyje  ,,Kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti“. Atitinkamai tikslinga  Biudžeto projekte numatyti ženkliai didesnį finansavimą kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimui, įvertinus, tai kad jau dabar atsilikimas nuo švietimo srities darbuotojų atlyginimų sudaro 10 proc., o taip pat žinant ir tai, jog toliau numatoma ženkliai didinti šios srities darbuotojų atlyginimus, tad tikėtina tas atotrūkis gali ne mažėti, o dar ir išaugti, jei nebus imtasi tikslingų veiksmų reikšmingiau didinti kultūros srities darbuotojų atlyginimus. Pasiūlymas: Skirti 6,4 mln. Eur papildomų lėšų kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimui. Lėšų šaltinis: Papildomus 6,4 mln. Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.	Pritarti
5.	Kultūros komitetas 2019-11-07					Argumentai: Finansų ministerijos nurodymu 2019 m. buvo sumažintos išlaidos Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų prekių ir paslaugų įsigijimui. Kultūros įstaigoms gali nepavykti užbaigti šių metų neturint kreditinių įsiskolinimų. Taip pat Kultūros ministerijai pavaldžioms įstaigoms, kuriose vykdomi rekonstrukcijos darbai arba perduodami objektai po rekonstrukcijos, išauga eksploataciniai kaštai – didesnės išlaidos už komunalines paslaugas, papildomų apsaugos, valymo paslaugų poreikis ir kt., tačiau tam papildomų biudžeto lėšų nėra skiriama. Pažymėtina, kad Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos dalį uždirbtų pajamų skiria įstaigų komunalinėms paslaugos apmokėti (šildymui, vandeniui, elektrai), kadangi tam nepakanka valstybės skiriamo biudžeto. Uždirbamos pajamos turėtų būti skiriamos veiklai ir darbuotojų skatinimui, tačiau esant nepakankamam biudžetui įstaigos priverstos „lopyti skyles“. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosekliai kiekvienais metais skiriant papildomas lėšas einamajam Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų remontui, mažėtų poreikis pastatų esminiam atnaujinimui (lėšų skyrimui iš VIP). Pasiūlymas: Skirti 1,120 mln. Eurų papildomų lėšų nacionalinėms ir Kultūros ministerijai pavaldžioms įstaigoms baziniam finansavimui užtikrinti: Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai – 100 tūkst. Eurų; Lietuvos nacionaliniam muziejui – 120 tūkst. Eurų; Lietuvos dailės muziejui – 70 tūkst. Eurų; Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui – 60 tūkst. Eurų; Nacionaliniam Kauno dramos teatrui – 100 tūkst. Eurų; Koncertinei įstaigai Lietuvos nacionalinei filharmonijai – 100 tūkst. Eurų; Nacionaliniam muziejui LDK valdovų rūmams – 130 tūkst. Eurų; Archyvaro tarnybai – 120 tūkst. Eurų; Klaipėdos dramos teatrui – 45 tūkst. Eurų; Šiaulių dramos teatrui – 45 tūkst. Eurų; Jaunimo teatrui -  35 tūkst. Eurų; Kauno apskrities viešajai bibliotekai  - 70 tūkst. Eurų; Vilniaus apskrities viešajai bibliotekai – 75 tūkst. Eurų; Etnokosmologijos muziejui – 50 tūkst. Eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 1,120 mln. Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: už – 3; prieš – 1; susilaikė – 1.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Karbauskis

Komiteto pirmininkas                                                                                                  Ramūnas Karbauskis

Kultūros komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė

Kultūros komiteto biuro patarėja Milda Gureckienė