 |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
|
|
|
|
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai E. pristatymo informacinė sistema
Kopija Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai El. p. [email protected]
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL TURTO ARBA VERSLO VERTINTOJŲ IR TURTO ARBA VERSLO VERTINIMO ĮMONIŲ VEIKLĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ
|
|
2019 m. liepos 3 d. Nr. 4-01-5959
|
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdami į srities aktualumą, gaunamus skundus ir kitą turimą informaciją, savo iniciatyva atlikome šių teisės aktų antikorupcinį vertinimą:
1) Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklių (toliau – Egzaminų organizavimo taisyklės);
2) Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzamino komisijos darbo reglamento (toliau – Komisijos darbo reglamentas);
3) Turto arba verslo vertintojo išsilavinimo, profesinės patirties ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimų aprašo (toliau – Kvalifikacijos reikalavimų aprašas);
4) Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir galiojimo taisyklių (toliau – Kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir galiojimo taisyklės);
5) Skundų dėl turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzamino komisijos sprendimų nagrinėjimo taisyklių (toliau – Skundų nagrinėjimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2019 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1K-27[1];
6) Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašo sudarymo, tvarkymo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1K-264 (toliau – Vertintojų sąrašo sudarymo taisyklės);
7) Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1K-422 (toliau – Patikrinimo taisyklės);
8) Kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojų, siekiančių vertinti turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje įsisteigus ar laikinai arba kartais, profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 1K-227 (toliau – Pripažinimo tvarka);
9) Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 (toliau – Garbės teismo nuostatai);
10) Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų, susijusių su aukščiau minėtuose teisės aktuose nustatytomis procedūromis, antikorupcinį vertinimą.
Atlikus aukščiau minėtų teisės aktų antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad:
- Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros įstaiga, Priežiūros tarnyba) suteikti labai platūs įgaliojimai ir didelė diskrecija – nuo sprendimų priėmimo dėl turto arba verslo vertintojų (toliau – ir vertintojai) egzaminų organizavimo, kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, kvalifikacijos kėlimo kursų organizavimo, kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojų, siekiančių vertinti turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje įsisteigus ar laikinai arba kartais, profesinės kvalifikacijos pripažinimo iki vertintojų veiklos kontrolės ir sankcijų už pažeidimus taikymo ar Garbės teismo narių skyrimo;
- kai kurios aukščiau minėtas funkcijas reglamentuojančių teisės aktų nuostatos gali būti suvokiamos ir taikomos nevienareikšmiškai, todėl gali atsirasti piktnaudžiavimo ar korupcijos galimybė;
- dėl silpnai reguliuojamų vertintojų teikiamų paslaugų kokybės galimai nėra užtikrinamas privačių asmenų ir valstybės interesų įgyvendinimas.
Siekdami teisinio reguliavimo tikslumo, aiškumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.
1. Dėl turto vertinimo paslaugų įkainių
Įstatyme nustatyta, kad neprivalomasis turto arba verslo vertinimas – turto arba verslo vertinimas, atliekamas užsakovo iniciatyva, jo ir turto arba verslo vertinimo įmonės arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis), privalomasis turto arba verslo vertinimas – turto arba verslo vertinimas, atliekamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, siekiant užtikrinti viešuosius interesus (Įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).
Privalomasis turto vertinimas dažniausiai atliekamas perkant nekilnojamąjį turtą su banko paskola, antstoliams parduodant skolininko turtą iš varžytynių, restruktūrizuojant įmones, reorganizuojant viešąsias įstaigas ir pan.
Vertintuose teisės aktuose nėra įtvirtintas įpareigojimas turto ar verslo vertintojams viešai skelbti nekilnojamojo ar kilnojamojo turto arba verslo vertinimo paslaugų įkainių. Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje tėra įtvirtinta, kad atlyginimo už turto arba verslo vertinimą dydis turi būti nustatytas turto arba verslo vertinimo sutartyje.
Tokia situacija galimai yra ydinga tais atvejais, kai turto vertinimas yra privalomas, o turto savininkui ar tam tikrą turtą įsigyti siekiančiam asmeniui nėra suteikiama turto vertintojo pasirinkimo galimybė.
Pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą, kuriame turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijų 7 punkte įtvirtinta, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus.
Teisės aktai nenustato jokių turto vertintojų pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam Įstatymo keliamus reikalavimus, o už jo paslaugas sumokėti pareiga tenka skolininkui[2]. Tokiu atveju neeliminuojama galimybė, kad bus pasirinktas antstoliui žinomas turto vertintojas, o pastarojo paslaugų įkainiai nebūtinai geriausiai atitiks skolininko finansinius interesus.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta siūlome svarstyti galimybę inicijuoti galiojančio teisinio reguliavimo tobulinimą užtikrinant didesnę vertintojų teikiamų paslaugų kainos ir kokybės kontrolę tais atvejais, kai turto ar verslo vertinimas yra privalomas ir paslaugą gaunantis vartotojas neturi galimybės pats pasirinkti šios paslaugos teikėjo.
2. Dėl teisės aktų, susijusių su turto arba verslo vertintojo kvalifikacija
2.1. Egzaminų organizavimo taisyklių 11 punkte įtvirtinta, kad egzamino užduotis <...> rengia Priežiūros įstaigos direktoriaus sudaryta klausimų ir užduočių rengimo komisija, veikianti pagal priežiūros įstaigos direktoriaus patvirtintą darbo reglamentą.
Nei Egzaminų organizavimo taisyklių, nei Įstatymo, nei kitų analizuotų teisės aktų nuostatos neatskleidžia minėtos komisijos sudarymo tvarkos bei veiklos ypatumų, egzaminų užduočių rengimo ir atnaujinimo periodiškumo (Komisijos darbo reglamento 4.5 papunktyje nustatyta, kad Egzamino komisija teikia priežiūros įstaigos direktoriaus sudarytai klausimų ir užduočių rengimo komisijai siūlymus peržiūrėti konkrečius ar visus testo klausimus, praktinius uždavinius, atvirus teorinius klausimus bei testo klausimų atsakymus, praktinių uždavinių ar atvirų teorinių klausimų atsakymų gaires, taigi, darytina prielaida, kad klausimai nėra rengiami konkrečiam egzaminui, bet ilgesniam laikotarpiui); šios komisijos narių nu(si)šalinimo tvarkos ir momento esant galimam intereso konfliktui (iš teisinio reguliavimo nėra aišku, ar klausimų ir užduočių rengimo komisijos nariai yra informuojami apie egzamino dalyvių skaičių ir ar jiems atskleidžiama egzaminuojamųjų tapatybė, dėl ko gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas).
Analogiška pastaba dėl sudarymo tvarkos, narių kompetencijos, nešališkumo taikytina ir:
- Egzaminų organizavimo taisyklių 18[3] bei 26[4] punkte minimai egzamino stebėtojo (-jų) pareigybei – vertintuose teisės aktuose nėra reglamentuota jo skyrimo ar atrankos tvarka, kadencijos trukmė, priskirtos funkcijos bei kiti aktualūs jo dalyvavimui egzamine aspektai;
- Komisijos darbo reglamento 8 punktui, kuriame įtvirtinta, kad į Egzamino komisijos posėdžius prireikus gali būti kviečiami valstybės institucijų, įstaigų ir (ar) organizacijų atstovai – nėra aišku, kokie asmenys ir kokiu tikslu gali būti kviečiami į vertintojų egzaminą: ar siekiant užtikrinti egzamino kontrolės skaidrumą, ar siekiant kitų tikslų ir pan.
- Pripažinimo tvarkos 34 punktui, kuriame įtvirtinta, kad profesinio tinkamumo testo laikymą organizuoja kompetentingos institucijos vadovo įsakymu sudaryta Kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojų atestavimo komisija, kuri sudaroma iš trijų asmenų.
- Įstatymo 28 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismą sudaro penki nariai, iš kurių tris narius jų sutikimu, turinčius ne žemesnę kaip vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją, tarpusavio sutarimu skiria asociacijos, vienijančios tik turto ir (arba) verslo vertintojus ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmones, iš tik turto ir (arba) verslo vertintojus vienijančių asociacijų narių ir (arba) tik turto arba verslo vertintojų, kurie turto arba verslo vertinimo įmonių asociacijų narėse dirba darbo sutarties pagrindais arba kurie yra individualios įmonės savininkai ar ūkinės bendrijos tikrieji nariai; du narius – valstybės tarnautojus jų sutikimu, turinčius ne mažesnį kaip trejų metų valstybės tarnybos stažą ir turto arba verslo vertinimą reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimo arba dalyvavimo juos rengiant patirtį, skiria Finansų ministerija. Nurodytoms asociacijoms neskyrus Garbės teismo narių, Priežiūros įstaiga juos skiria iš daugiausia narių turinčių asociacijų, vienijančių tik turto arba verslo vertintojus ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmones, narių turto arba verslo vertintojų jų sutikimu (Įstatymo 28 straipsnio 3 dalis). Nei Įstatyme, nei Garbės teismo nuostatuose nedetalizuojami kompetencijos, profesinės patirties, nepriekaištingos reputacijos ar kiti reikalavimai Garbės teismo nariams.
Atsižvigdami į tai, siūlome atitinkamai patikslinti aukščiau minėtas teisės aktų nuostatas.
2.2. Egzaminų organizavimo taisyklių 21 punkte nustatyta, kad dalyviui, neatvykusiam laikyti egzamino dėl priežasčių, Egzamino komisijos pripažintų svarbiomis, jo prašymu sudaroma galimybė egzaminą laikyti artimiausio egzamino metu. Tačiau teisės akte nedetalizuotos svarbiomis laikytinos priežastys, todėl komisijai suteikiama plati diskrecija kiekvienu atveju atskirai spręsti, leisti laikyti egzaminą artimiausiu metu ar per vienerius metus nuo prašymo leisti laikyti egzaminą kitą kartą pateikimo.
Siūlome patikslinti Egzaminų organizavimo taisyklių 21 punktą, įvardijant svarbiomis laikytinas priežastis.
2.3. Analizuotuose teisės aktuose labai išsamiai įvardinti reikalavimai, taikomi turto arba verslo vertintojo kvalifikacijai, jos kėlimui ir duomenų apie tai pateikimui Priežiūros įstaigai, sankcijos už kvalifikacijos nekėlimą ar informacijos apie tai nepateikimą kontroliuojančiam subjektui, tarp kurių – ir vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas (Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktai).
2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Kvalifikacijos reikalavimų aprašo 6 punkte įtvirtinta, kad vertintojo kvalifikacijos kėlimas per paskutinius 3 metus turi sudaryti ne mažiau kaip 60 valandų.
Kvalifikacijos reikalavimų aprašo 8.1 papunktyje nustatyta, kad kvalifikacijos kėlimo priemonėmis laikoma, be kita ko, dalyvavimas (klausymas) priežiūros įstaigos, kitų asmenų ir įstaigų, įrašytų į Valstybės tarnybos departamento direktoriaus įsakymu tvirtinamus Fizinių asmenų, teikiančių mokymo paslaugas valstybės tarnautojams ar Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų sąrašus, Europos turto vertintojų asociacijų grupės (TEGoVA), Lietuvos ar Europos Sąjungos valstybių narių asociacijų, vienijančių turto ir (arba) verslo vertintojus ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmones, organizuojamuose renginiuose turto ir (arba) verslo vertinimo arba su vertinimu susijusiais klausimais <...>
Antikorupciniu požiūriu teigiamai vertintina, kad, palyginti su iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusio aprašo nuostatomis, praplėstas subjektų, galinčių organizuoti kvalifikacijos kėlimo seminarus ir mokymus vertintojams, sąrašas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nei ankstesnės, nei aktualios redakcijos apraše, nei jokiame kitame vertintame teisės akte nėra detalizuoti reikalavimai vertintojams skirtų mokymų organizatoriams, dėstytojų kompetencijai bei kvalifikacijai, mokymo programoms (programų poreikis, rengimo, derinimo tvarka ir pan.), kt.
Be to, Priežiūros įstaigos interneto svetainėje nėra pateikiamas visų turto ar verslo vertintojų asociacijų sąrašas, be kita ko, galinčių organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursus, kurių visi – mokami[5]. Priežiūros įstaigos tinklalapyje pateiktos nuorodos tik į dviejų vertintojus jungiančių asociacijų interneto svetaines, taip pat nuorodos į dvi tarptautines vertintojų organizacijas[6]. Todėl nėra aišku, ar visos turto ar verslo vertintojus jungiančios asociacijos turi teisę ir galimybes organizuoti mokymus vertintojams, ar yra kontroliuojama kursų kokybė ir pan. Priežiūros tarnybos interneto tinklalapyje taip pat nėra skelbiama tokių duomenų.
Pažymėtina, kad, mūsų nuomone, situacija, kai Priežiūros institucija ir organizuoja vertintojų mokymus[7], ir kontroliuoja, kaip vertintojai kelia kvalifikaciją vertindama jų pateikiamas ataskaitas, laikytina ydinga antikorupciniu požiūriu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina svarstyti galimybę:
- atriboti Priežiūros įstaigai suteiktus įgaliojimus mokymų organizavimo ir vertintojų kvalifikacijos kėlimo kontrolės srityse;
- detalizuoti mokymų organizatoriams taikomus reikalavimus, sudarant nediskriminuojančias sąlygas visiems mokymų organizavimo rinkos dalyviams.
2.4. Įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu ne vėliau kaip per šešis mėnesius pašalinamos priežastys, dėl kurių turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas, išskyrus turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo panaikinimą dėl šio straipsnio 3 dalies 1, 5 ir 6 punktuose nurodytų priežasčių[8].
Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikina turto arba verslo vertintojo teisę atlikti turto arba verslo vertinimą, todėl šio sprendimo priėmimas turi būti išsamiai ir skaidriai reglamentuotas. Tačiau nei Įstatyme, nei Kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir galiojimo taisyklėse nėra detalizuota, kuriam laikui gali būti stabdomas kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas už nustatytus pažeidimus – ar visais atvejais visiems vertintojams už visus nustatytus pažeidimus nustatomas vienodas maksimalus 6 mėnesių terminas trūkumams pašalinti, ar kiekvienu atveju skiriami skirtingi terminai, taip pat per kiek laiko, pateikus įrodančius dokumentus apie pašalintus pažeidimus, Priežiūros tarnyba privalo panaikinti kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą, kokia tvarka ir kieno priimami atitinkami sprendimai.
Atsižvelgdami į tai, siūlome atitinkamai patikslinti Kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir galiojimo taisykles, detalizuojant aukščiau minėtus aspektus.
Pastaba dėl terminų nustatymo taikytina ir Kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir galiojimo taisyklių 15 punktui, kuriame numatyta, kad Priežiūros įstaiga, nustačiusi, kad vertintojo pateikta ataskaita neatitinka Įstatymo reikalavimų <...>, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo apie tai informuoja vertintoją raštu <...> ir nurodo trūkumus, kuriuos reikia pašalinti, tačiau nedetalizuojami terminai, per kuriuos turėtų būti pašalinti kontroliuojančios institucijos įvardinti trūkumai, todėl egzistuoja rizika, kad vienodose situacijose esantiems vertintojams galimai gali būti taikomi skirtingi reikalavimai. Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu.
2.5. Įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad nustatytais atvejais turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas laikomas sustabdytu, galiojimo sustabdymas laikomas panaikintu arba galiojimas laikomas panaikintu atitinkamai nuo sprendimų dėl turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba galiojimo panaikinimo paskelbimo Priežiūros įstaigos interneto tinklalapyje <...>[9].
Pažymėtina, kad Priežiūros įstaigos interneto svetainėje nėra skelbiama aukščiau minėtų duomenų – viešai prieinami tik Turto arba verslo vertintojų garbės teismo priimti sprendimai[10].
Mūsų nuomone, situacija, kai sprendimas, ribojantis ar panaikinantis vertintojo teisę verstis turto ar verslo vertinimo veikla, įsigalioja ne jo priėmimo dieną ar jį priėmusio subjekto sprendime nustatytą dieną, bet tik tuomet, kai sprendimas paviešinamas Priežiūros įstaigos interneto svetainėje, vertinama kaip ydinga antikorupciniu požiūriu, kadangi iš esmės neužkertama galimybė pažeidimą padariusiam vertintojui toliau verstis turto vertinimo praktika tol, kol atsakinga institucija nepaskelbs sprendimo viešai.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome svarstyti aukščiau minėtų nuostatų tobulinimo tikslingumą.
2.6. Analizuotuose teisės aktuose, nustatant Priežiūros įstaigos funkcijas ir tam tikrų sprendimų priėmimą, vartojama apibendrinta sąvoka „Priežiūros įstaiga“, nedetalizuojant, kas ir kokia tvarka konkretų sprendimą priima. Pavyzdžiui, Kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir galiojimo taisyklių 4, 12 punktų, Įstatymo 13 straipsnio 2, 5, 8 dalys, Vertintojų sąrašo sudarymo taisyklių 4, 9 punktai, Skundų nagrinėjimo taisyklių 10 punkto nuostatos, kt.
Siekdami Priežiūros tarnybos priimamų sprendimų objektyvumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, siūlome detalizuoti, kokia tvarka, terminais, kurių atsakingų darbuotojų (įgyvendinant keturių akių principą ar specialiai sudarius komisiją) priimami atitinkami sprendimai.
3. Dėl Vertintojų sąrašo sudarymo taisyklių
Vertintojų sąrašo sudarymo taisyklių 11 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba jo filialas ar turto arba verslo vertintojas, veikiantis Lietuvos Respublikoje pagal individualios veiklos pažymą, norėdamas vėl būti įrašytas į Išorės vertintojų sąrašą, turi pateikti Priežiūros įstaigai prašymą ir įrodymus, kad priežastys, dėl kurių jis buvo išbrauktas iš Išorės vertintojų sąrašo, yra panaikintos.
Vertintuose teisės aktuose nėra reglamentuota, kiek kartų vertintojai gali būti išbraukiami ir, pašalinus priežastis[11], dėl kurių buvo priimtas minėtas sprendimas, vėl įtraukiami į Išorės vertintojų sąrašą, nedetalizuotos ir tokio sprendimo priėmimo procedūros. Taip pat nėra numatyta viešinti informaciją, kad tam tikri turto ar verslo vertintojai buvo laikinai – ir kuriam laikui – išbraukti iš minėto sąrašo: Priežiūros įstaiga skelbia tik duomenis apie įtraukimą į Išorės vertintojų sąrašą[12].
Siūlome tikslinti aukščiau minėtas Vertintojų sąrašo sudarymo taisyklių nuostatas.
4. Dėl Patikrinimo taisyklių
4.1. Priežiūros įstaigos interneto svetainėje skelbiamas 2019 m. vertintojų patikrinimo planas[13] – šiais metais planuojama patikrinti 32 vertinimo įmones arba nepriklausomus vertintojus, taip pat suplanuoti 19 paskesni vertintojų patikrinimai.
2019 metų I ketv. buvo numatyta pradėti 8 vertinimo įmonių ir vertintojų planinius patikrinimus – per šį laikotarpį[14] buvo atlikti 2 pirminiai planiniai patikrinimai, kurių metu buvo patikrintos 7 vertinimo ataskaitos, iš kurių 3 vertinimo ataskaitų atžvilgiu nustatyta trūkumų.
Remiantis Priežiūros tarnybos 2019 m. I ketv. veiklos atskaita, 2019 m. kovo 31 d. vertintojo kvalifikaciją turėjo 308 asmenys, iš kurių 31 asmeniui vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas buvo sustabdytas. Vertintojo asistentų kvalifikaciją tuo laikotarpiu turėjo 208 asmenys, iš kurių 49 asmenims vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas buvo sustabdytas.
Priežiūros tarnyba veiklos ataskaitoje nurodė, kad 2018 m. planine tvarka patikrinus 31 subjektą ir patikrinus 68 jų parengtą ataskaitą, 31 ataskaitoje nustatyta trūkumų (pažeidimų)[15]. 2019 m. I ketv. buvo baigtas neplaninis vertinimo įmonės patikrinimas, kurio metu buvo analizuojama 1 vertinimo ataskaita, kurios atžvilgiu buvo nustatyti reikšmingi vertinimo trūkumai (pažeidimai)[16].
Atsižvelgdami į tai, kad kasmet patikrinama tik nedidelė dalis ataskaitų[17], beveik pusėje vertintų ataskaitų nustatoma tam tikrų trūkumų ir pažeidimų, į tai, kad nemažai daliai vertintojų yra sustabdytas vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas, taip pat į tai, kad dėl nekokybiškai parengtų turto vertinimo ataskaitų ir jose netinkamai nustatytos turto vertės žalą gali patirti ne tik privatūs asmenys, bet ir valstybė[18], siūlytume Finansų ministerijai svarstyti galimybę tobulinti Priežiūros tarnybos veiklos teisinį reguliavimą, užtikrinant didesnį jos efektyvumą nustatant vertintojų veiklos pažeidimus ir vykdant jų pasikartojimo prevenciją.
4.2. Atkreiptinas dėmesys, kad vertintuose teisės aktuose nėra detalizuota neplaninių patikrinimų atlikimo tvarka.
Patikrinimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad neplaninis patikrinimas pradedamas rašytiniu motyvuotu Priežiūros įstaigos vadovo sprendimu Priežiūros įstaigai vertintojo ar vertinimo įmonės veiklos ataskaitos tyrimo metu nustačius, kad veiklos ataskaitose pateikiama galimai ne visa arba klaidinga informacija (7.1. papunktis) arba gavus kito viešojo administravimo subjekto ar kitos kompetentingos institucijos rašytinį motyvuotą prašymą atlikti vertintojo ar vertinimo įmonės veiklos patikrinimą (7.2 papunktis).
Iš aukščiau minėtų nuostatų nėra aišku, ar visais atvejais nustačius, kad veiklos ataskaitose pateikiama galimai ne visa arba klaidinga informacija priimamas sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą, ar tik tam tikrais atvejais priėmus atskirą Priežiūros įstaigos vadovo motyvuotą sprendimą.
Be to, nėra detalizuota, per kiek laiko, paaiškėjus 7.1 papunktyje nustatytoms aplinkybėms, arba gavus 7.2 papunktyje nustatytą prašymą turi būti priimamas sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą, kokia tvarka atliekami neplaniniai patikrinimai, ar juos atlieka tie patys specialistai kaip ir planinius, ar taikoma jų rotacija ir pan.
Siekdami teisinio reglamentavimo aiškumo, tikslumo, nuoseklumo ir skaidrumo siūlome tikslinti Patikrinimo taisyklių 7 punkto nuostatas.
4.3. Patikrinimo taisyklių 13 punkte įtvirtinta, kad planinių ir neplaninių patikrinimų atlikimo trukmė negali būti ilgesnė negu 60 dienų. Šis terminas Priežiūros įstaigos vadovo rašytiniu motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip dar 30 dienų.
Mūsų nuomone, nedetalizavus objektyvių aukščiau minėtame punkte reglamentuojamo sprendimo priėmimo sąlygų ir kriterijų, gali atsirasti galimybė elgtis neobjektyviai ir nevienodai tikrinamųjų atžvilgiu, pavyzdžiui, vienu atveju, esant panašiems pažeidimams, nustatant itin trumpus patikrinimo terminus, galinčius lemti galimai paviršutinišką nustatytų pažeidimų tyrimą, kitais atvejais – maksimalų terminą, jį papildomai pratęsiant dėl sprendimą priimančio asmens nuožiūra įvardintų priežasčių.
Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti Patikrinimo taisyklių 13 punkto nuostatas, numatant sąlygas ir aplinkybes, turinčias įtakos patikrinimo atlikimo terminams ir jų pratęsimui, be kita ko, patikslinant termino skaičiavimo būdą (kalendorinėmis ar darbo dienomis).
4.4. Vertintuose teisės aktuose nėra detalizuoti kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojų, siekiančių vertinti turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje įsisteigus ar laikinai arba kartais, veiklos kontrolės ypatumai, tvarka, procedūros, todėl siūlome patikslinti Patikrinimo taisykles nuostatomis, susijusiomis su kitų valstybių narių vertintojų veiklos kontrole[19].
5. Dėl Garbės teismo nuostatų
Priežiūros tarnybos skelbiamų ataskaitų duomenimis, per 2018 m. ji 21 kartą kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos iškėlimo. Pernai Garbės teismas nagrinėjo 12 drausmės bylų, iš kurių 3 nutraukė, 5 atvejais skyrė drausminę nuobaudą – pastabą, 1 atveju skyrė drausminę nuobaudą – papeikimą, 2 atvejais skyrė kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą. 2019 m. I ketv. Garbės teismas išnagrinėjo 3 drausmės bylas: 2 atvejais skyrė drausminę nuobaudą – kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą, o 1 atveju – pastabą[20].
5.1. Garbės nuostatų 16 punkte įtvirtinta, kad jeigu posėdžio metu paaiškėja aplinkybės, kurios gali turėti įtakos Garbės teismo nario ar Garbės teismo sekretoriaus nešališkumui, Garbės teismo narys ar Garbės teismo sekretorius privalo nedelsdamas žodžiu informuoti apie tai Garbės teismą ir nusišalinti <...>. Jeigu to nepadaro pats Garbės teismo narys ar Garbės teismo sekretorius, jį nušalina Garbės teismas <...>.
Manytina, kad vertintojo profesinei veiklai ir reputacijai įtakos turinčius sprendimus dėl drausminių nuobaudų skyrimo, tarp kurių – ir kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas, kvalifikacijos patikrinimas ir kt., priimančių Garbės teismo narių nešališkumas neturi kelti jokių abejonių nuo pat akimirkos, kai šio teismo nariai gauna visą su nagrinėjama byla susijusią informaciją, t. y. gerokai prieš posėdį – nuo momento, kai jiems tampa žinoma vertintojo (-jų), dėl kurio (-ių) iškelta drausmės byla, tapatybė.
Siekdami užkirsti bet kokias galimybes galimai šališkam nariui paveikti kitų Garbės teismo narių nuomonę, siūlome tikslinti Garbės teismo nuostatas numatant, kad teismo narys, turintis ar galintis turėti tam tikrų ryšių su turto arba verslo vertintoju / -ais, dėl kurio (-ių) gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, turėtų nusišalinti iš karto, kai jam tampa žinomi minėto asmens (-ų) duomenys.
5.2. Antikorupciniu požiūriu neigiamai vertinama Įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostata, numatanti, kad jeigu Turto arba verslo vertintojų garbės teismas per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos nepriima sprendimo, turto arba verslo vertintojo drausmės byla laikoma nutraukta, nes sukuria galimybes nesąžiningiems susitarimams ir piktnaudžiavimui pasireikšti – užvilkinus bylos nagrinėjimą, vertintojas, galimai padaręs reikšmingų pažeidimų, liktų nenubaustas ir toliau verstųsi turto arba verslo vertintojo praktika.
Atsižvelgdami į tai, siūlome inicijuoti minėtos Įstatymo nuostatos pakeitimą.
6. Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos
Atkreiptinas dėmesys, kad esame atlikę ir 2015 m. birželio 19 d. Finansų ministerijai pateikę antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. 4-01-4614 dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159[21]. Antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktos pastabos ir rekomendacijos tebėra aktualios.
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip buvo atsižvelgta į šioje išvadoje pateiktas pastabas[22]. Atsakymą prašome paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir jį susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
Direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius
Julija Antanaitė, tel. (8 706) 62 755, el. p. [email protected]