LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 196 IR 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMo 196¹STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3008

2023-12-06 Nr. 109-P-44

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Dainių Kreivį), Algirdas Butkevičius, Andrius Bagdonas (pavaduojantis Simoną Gentvilą), Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Dalia Mudėnienė, Agnė Gedraitytė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. rugpjūčio 25 d.	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 196 straipsnį, atsisakant administracinės atsakomybės nustatymo už neteisėtą su turto arba verslo vertinimu susijusios informacijos atskleidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas įstatymo projektas yra Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-3007 (toliau – projektas reg. Nr. XIVP-3007) lydintysis įstatymo projektas. Pažymėtina, kad projekto reg. Nr. XIVP-3007 5 straipsnyje siūloma nustatyti turto ar verslo vertintojo teisę iš užsakovo, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir kitų subjektų gauti duomenis, įskaitant asmens duomenis, ir informaciją, būtinus vertinimui atlikti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar ANK 196 straipsnyje neturėtų būti numatyta turto ir verslo vertintojų atsakomybė už neteisėtą gautos informacijos ir duomenų atskleidimą ar jų panaudojimą, siūlomą normos konstrukciją formuluojant ANK 196 straipsnio 1 dalyje. Pritarus šiai pastabai, turėtų būti atitinkamai tikslinamas projekto 3 straipsnis.	Apsispręsti pagrindiniame komitete.	Vertintojai duomenis iš valstybės registrų gaus pagal teikimo sutartis. Duomenų teikimo sutartyse turi būti nurodytas apibrėžtas Registro duomenų naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, sąlygos, tvarka bei teikiamų duomenų apimtis. Už neteisėtą asmens duomenų atkleidimą atsakomybė numatoma BDAR, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme. Vertintojams pagal ANK numatoma atsakomybė už atliktą vertinimą pažeidžiant teisės aktus, manytina, kad nustatyti papildomai atsakomybę už registrų duomenų atskleidimą nėra būtinybės..
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. rugpjūčio 25 d.	2			2. Pagal galiojančiame Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą turto arba verslo vertintojai privalo turėti turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, kuris išduodamas, jeigu asmuo atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, o už padarytus teisės aktų pažeidimus jų galiojimas gali būti sustabdytas arba panaikintas. Tokiu atveju asmenys, kurių vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas arba panaikinamas, negali užsiimti turto arba verslo vertinimo veikla. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu reg. Nr. XIVP-3007 12 straipsniu Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas pripažįstamas netekusiu galios, o pastarajame projekte kvalifikacijos pažymėjimų išdavimas turto ar verslo vertintojams nėra numatytas. Pagal projekto 2 straipsnyje dėstomas ANK 196¹ straipsnio nuostatas turto vertintojams už Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti turto ir verslo vertinimą, pažeidimus galėtų būti skirta tik bauda. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad turto ar verslo vertintojui, pavyzdžiui, neapsidraudus civilinės atsakomybės, kaip yra siūloma nustatyti projekto reg. Nr. XIVP-3007 3 straipsnio 2 dalyje, vertintojo veiksmais užsakovams ir kitiems asmenims gali būti padaryta didelė žala, kurios atlyginimas, vertintojui neapsidraudus civilinės atsakomybės, gali pasunkėti arba žala gali būti iš viso neatlyginta. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad vertintojų neteisėtais veiksmais žala gali būti padaryta ir valstybei, nes, pavyzdžiui, vertintojai vertintų tiek viešojo sektoriaus turtą, tiek privačių asmenų turtą, kuris įstatymų nustatyta tvarka iš jų būtų paimamas visuomenės poreikiams, o už jį atlygintų valstybė. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad projekte reg. Nr. XIVP-3007 nėra nustatoma vertintojų veiklos nuolatinė valstybinė priežiūra kaip yra numatyta galiojančiame Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje išdėstyto ANK 196¹straipsnyje siūlomi nustatyti baudų dydžiai atitinka proporcingumo principą, ar šiuo atveju siūlomi nuobaudos dydžiai pakankami administracinės atsakomybės tikslams pasiekti (teisingam nubaudimui ir prevencijai).	Apsispręsti pagrindiniame komitete.	Siūlant ANK projekto nuostatas, buvo analizuotos kitos panašios sankcijos. Administracinių nusižengimų kodekso 196¹ straipsnyje numatytos sankcijos dydis yra tolygus kitų, pagal savo objektą, tikslą ir sunkumą panašių, Administracinių nusižengimų kodekso normų sankcijų dydžiams, kurie siekia nuo keturiasdešimt eurų iki šešių tūkstančių eurų. Siūloma baudų dydžio amplitudė (nuo 300 iki 3000 eur), kuri leistų skirti proporcingą, atgrasančią ir efektyvią baudą atsižvelgiant į nustatytų trūkumų reikšmingumą. Manytina, kad tikslinti ANK dėl sankcijų, kurios būtų skiriamos už ne pagal teisės aktus atliktą vertinimą, dydžio nėra būtinumo.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. rugpjūčio 25 d.	2			3. Projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 196¹straipsnio pavadinime ir šio ANK straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodomos dvi teisės aktų grupės, kurių pažeidimas turėtų užtraukti administracinę atsakomybę – pirma, Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymas, antra, kiti teisės aktai, nustatantys reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą. Sisteminė ir loginė projekto nuostatų analizė leidžia manyti, kad inkriminuojant įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 196¹straipsnio 1 dalį turėtų pakakti nustatyti, jog asmuo pažeidė Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą, arba kitus teisės aktus, nustatančių reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą. Tokiu atveju šios dvi teisės aktų grupės projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 196¹straipsnio pavadinime ir šio ANK straipsnio 1 dalies dispozicijoje turėtų būti atskiriamos vartojant ne jungtuką „ir“, o jungtuką „arba“. Būtent pastarasis jungtukas vartotinas ANK specialiojoje dalyje atskiriant alternatyvius administracinio nusižengimo sudėties požymius.	Apsispręsti pagrindiniame komitete.	Pritariama pastebėjimui, tikslintinas ANK projekto 2 str. pavadinimas, tačiau siūloma tikslinti nustatant ir (arba) jungtukus, tokiu atveju nebūtinai atskiriant šiuos du atvejus, bet ir paliekant galimybę taikyti ANK, jei būtų pažeisti abu atvejai. Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą, pažeidimas
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. rugpjūčio 25 d.	2			4. Projekto 2 straipsnyje keičiamo ANK 196¹straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose nustatant atsakomybę juridinių asmenų vadovams, jungtukas „arba“ keistinas į jungtuką „ar“.	Pritarti.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. rugpjūčio 25 d.	3	1		5. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. kovo 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29, 515 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1867, kurio 4 straipsnio 1 dalyje ANK 589 straipsnio 7 punktas išdėstytas kitaip nei siūloma šį punktą išdėstyti projekto 3 straipsnio 1 dalyje (nėra numatyta 515 straipsnio). Pažymėtina, kad aptariama ANK nuostata įsigaliojo 2023 m. balandžio 15 d. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų tarpusavio suderinamumo, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo ANK 589 straipsnio 7 punkte nereikėtų išbraukti skaičiaus „515“.	Apsispręsti pagrindiniame komitete.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. rugpjūčio 25 d.	3	3		6. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. birželio 1 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2021, kurio 2 straipsnio 3 dalyje ANK 589 straipsnio 98 punktas išdėstytas kitaip nei siūloma šį punktą išdėstyti projekto 3 straipsnio 3 dalyje (papildytas formuluote „223 straipsnio 3, 5 dalyse“). Pažymėtina, kad aptariama ANK nuostata įsigaliojo 2023 m. birželio 22 d. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų tarpusavio suderinamumo, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 3 dalimi keičiamo ANK 589 straipsnio 98 punkte po žodžio „straipsniuose“ nereikėtų įrašyti formuluotę „223 straipsnio 3, 5 dalyse“.	Apsispręsti pagrindiniame komitete.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. rugpjūčio 25 d.	4			7. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 4 straipsnis pildytinas įstatymo taikymo nuostatomis dėl administracinių nusižengimų procedūrų, pradėtų pagal Administracinių nusižengimų kodekso 196 straipsnio 1 dalį bei 589 straipsnio 17 punktą ir nebaigtų iki įstatymo įsigaliojimo.	Apsispręsti pagrindiniame komitete.	Nuostata neveiksminga, nuo 2012 m., šių nuostatų įsigaliojimo, nebuvo taikoma, siūlytina netikslinti projekto

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023 m. spalio 26 d.				<...> 3. Kitos pastabos ir pasiūlymai ANK 196(1) straipsniu, numatančiu sankcijas už Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą, pažeidimą. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, vienareikšmiškumo, nuoseklumo, efektyvumo ir skaidrumo, siūlomo naujo ANK straipsnio nuostatos svarstytinos šiais aspektais: - siūloma formuluotė, kad atsakomybę užtraukia „<...> Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų, numatančių reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą, pažeidimas“ gali būti suvokiama tiek pernelyg siaurai kaip atsakomybės kilimą tik dėl reikalavimo atlikti vertinimą nepaisymą ar, pavyzdžiui, nesavalaikiškumą, tiek pernelyg plačiai kaip bet kurių minėto įstatymo ir kitų teisės aktų, kuriuose įtvirtintos vertinimo atlikimo sąlygos, aplinkybės, procedūros ir kiti reikšmingi aspektai, pažeidimai, nebūtinai tiesiogiai susiję, pavyzdžiui, tik su vertintojo veiksmais ir / ar jo parengtos vertinimo ataskaitos turiniu; - siūlomo naujo ANK straipsnio dispozicijoje siūloma įtvirtinti, kad galimai atsakomybė kiltų tik pažeidus imperatyviai Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, todėl, priėmus projektais siūlomą reguliavimą, galėtų kilti problemų dėl jo taikymo praktikoje bei realios atsakomybės už netinkamą ir galimai valstybės ir visuomenės interesus pažeidžiančio vertinimo atlikimą taikymo; - iš ANK projekto nėra aišku, ar atsakomybė taip pat kiltų už pažeidimus, padarytus atliekant individualųjį turto vertinimą, kuris vertintų projektų apimtimi nėra privalomas.	Apsispręsti pagrindiniame komitete.	1. ANK 196(1) straipsnis numato: - atsakomybę už Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų, numatančių reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą, pažeidimus; taip pat nurodo, kad: - atsakomybė yra taikoma ir užtraukia baudą privalomąjį turto arba verslo vertinimą atlikusiems asmenims ir (arba) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims: - ir ją taiko pagal kompetenciją Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Šie trys aspektai apibrėžia ANK taikymo ribas, kad už kitų aplinkybių ar procedūrų, kurios nėra susijusios su vertinimu, negali būti taikoma ANK pagal ANK 196(1) str. Teisės aktuose, kuriuose numatytas reikalavimas atlikti vertinimą, gali būti įtvirtintas ne tik reikalavimas atlikti vertinimą, bet ir įtvirtintos vertinimo atlikimo sąlygos, aplinkybės, procedūros ir kiti reikšmingi aspektai, už kurių pažeidimą ANK 196(1) numato atsakomybę Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymuose ar teisės aktuose, numatančiuose reikalavimą atlikti vertinimą, gali būti papildomų reikalavimų vertinimui, pavyzdžiui, taikyti tam tikrą vertinimo metodą ar pan., kurio nesilaikant gali būti taikoma ANK. 2. Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymas numato eilę reikalavimų vertinimui ir vertintojui: kvalifikacija, nepriklausomumas, civilinės atsakomybės draudimas, vertinimo ataskaitos parengimo ir įkėlimo į informacinę sistemą reikalavimus. Šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti vertinimo patikimumą ir už jų pažeidimus taikyti ANK. Projekto nuostatos tikslintinos įrašant Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų nuostatas <..>, siekiant aiškumo, kad nebūtų suprantama, jog turi būti pažeisti abu teisės aktai. 3. Projektas taikomas tik privalomajam vertinimui, kai tokio vertinimo reikalauja teisės aktai, ANK būtų taikomas taip pat tik už privalomojo turto ir verslo vertinimo pažeidimus, tai nurodyta ANK siūlomose pakeitimuose.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023 m. spalio 26 d.

<...>

3. Kitos pastabos ir pasiūlymai

ANK 196(1) straipsniu, numatančiu sankcijas už Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą, pažeidimą.

Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, vienareikšmiškumo, nuoseklumo, efektyvumo ir skaidrumo, siūlomo naujo ANK straipsnio nuostatos svarstytinos šiais aspektais:

- siūloma formuluotė, kad atsakomybę užtraukia „<...> Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų, numatančių reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą, pažeidimas“ gali būti suvokiama tiek pernelyg siaurai kaip atsakomybės kilimą tik dėl reikalavimo atlikti vertinimą nepaisymą ar, pavyzdžiui, nesavalaikiškumą, tiek pernelyg plačiai kaip bet kurių minėto įstatymo ir kitų teisės aktų, kuriuose įtvirtintos vertinimo atlikimo sąlygos, aplinkybės, procedūros ir kiti reikšmingi aspektai, pažeidimai, nebūtinai tiesiogiai susiję, pavyzdžiui, tik su vertintojo veiksmais ir / ar jo parengtos vertinimo ataskaitos turiniu;

- siūlomo naujo ANK straipsnio dispozicijoje siūloma įtvirtinti, kad galimai atsakomybė kiltų tik pažeidus imperatyviai Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, todėl, priėmus projektais siūlomą reguliavimą, galėtų kilti problemų dėl jo taikymo praktikoje bei realios atsakomybės už netinkamą ir galimai valstybės ir visuomenės interesus pažeidžiančio vertinimo atlikimą taikymo;

- iš ANK projekto nėra aišku, ar atsakomybė taip pat kiltų už pažeidimus, padarytus atliekant individualųjį turto vertinimą, kuris vertintų projektų apimtimi nėra privalomas.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

1. ANK 196(1) straipsnis numato:

- atsakomybę už Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų, numatančių reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą, pažeidimus;

taip pat nurodo, kad:

- atsakomybė yra taikoma ir užtraukia baudą privalomąjį turto arba verslo vertinimą atlikusiems asmenims ir (arba) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims:

- ir ją taiko pagal kompetenciją Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Šie trys aspektai apibrėžia ANK taikymo ribas, kad už kitų aplinkybių ar procedūrų, kurios nėra susijusios su vertinimu, negali būti taikoma ANK pagal ANK 196(1) str.

Teisės aktuose, kuriuose numatytas reikalavimas atlikti vertinimą, gali būti įtvirtintas ne tik reikalavimas atlikti vertinimą, bet ir įtvirtintos vertinimo atlikimo sąlygos, aplinkybės, procedūros ir kiti reikšmingi aspektai, už kurių pažeidimą ANK 196(1) numato atsakomybę

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymuose ar teisės aktuose, numatančiuose reikalavimą atlikti vertinimą, gali būti papildomų reikalavimų vertinimui, pavyzdžiui, taikyti tam tikrą vertinimo metodą ar pan., kurio nesilaikant gali būti taikoma ANK.

2. Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymas numato eilę reikalavimų vertinimui ir vertintojui:

kvalifikacija, nepriklausomumas, civilinės atsakomybės draudimas, vertinimo ataskaitos parengimo ir įkėlimo į informacinę sistemą reikalavimus. Šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti vertinimo patikimumą ir už jų pažeidimus taikyti ANK.

Projekto nuostatos tikslintinos įrašant Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų nuostatas <..>, siekiant aiškumo, kad nebūtų suprantama, jog turi būti pažeisti abu teisės aktai.

3. Projektas taikomas tik privalomajam vertinimui, kai tokio vertinimo reikalauja teisės aktai, ANK būtų taikomas taip pat tik už privalomojo turto ir verslo vertinimo pažeidimus, tai nurodyta ANK siūlomose pakeitimuose.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta.

6. Komiteto sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Lingė, A.Palionis, V.Ąžuolas.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė

Biuro patarėjos A.Gedraitytė ir D.Mudėnienė