LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 63
STENOGRAMA
2017 m. gegužės 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gegužės 23 d. posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, vakar Didžiojoje Britanijoje, Mančesteryje, nugriaudėjo sprogimas, žuvo mažiausiai 22 žmonės. Kviečiu Lietuvos Respublikos Seimą ir čia dalyvaujančius pagerbti aukas tylos minute.
Tylos minutė
Ačiū.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. gegužės 23 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF*). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Noriu tiesiog atkreipti dėmesį. Aš nesiūlysiu frakcijos vardu išbraukti, tačiau šiandien darbotvarkėje buvo numatytas tik vienas klausimas, kurio reikia priėmimo. Dabar Seniūnų sueiga… Išbraukus Darbo kodeksą ir lydimuosius įstatymus, atsilaisvino laikas ir štai atsiranda dar keliolika įstatymų projektų nuo 1-3 iki 1-7, kurių numatytas priėmimas. Noriu pasakyti, kad tada Seimo nariai nespėja pasirengti, kai staiga atsiranda darbotvarkėje tiek daug klausimų. Ir dar blogiau – atimama Statute numatyta galimybė teikti pataisas priėmimo stadijos metu. Jeigu kas nors ketvirtadienį matė darbotvarkėje planuojamą priimti įstatymo projektą, dar turėjo galimybę teikti pataisas. Paankstinus įtraukimą dviem dienomis, prarandama tokia galimybė. Noriu pasakyti – bloga praktika, tačiau šiuo atveju nesiūlau braukti tų klausimų, tik atkreipiu dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu pasakyti, kad yra Seimo narių kreipimasis, kad pagal Statutą būtų pakviestas (jokių išimčių Statutas nenumato) ir kad atsakytų į Seimo narių klausimus Lietuvos saugumo vadovas. Aš manau, kad mes turime rodyti pavyzdį, ne tik iš eilinių piliečių reikalauti, kad laikytųsi įstatymų, bet pirmiausia patys laikytumės įstatymų. Jeigu jūs nekviečiate, tai prašau nurodyti, kokiu Statuto punktu vadovaudamiesi nekviečiate Lietuvos saugumo vadovo?
PIRMININKAS. Ačiū. Z. Jedinskis.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Gerbiamasis Pirmininke, prašau išbraukti iš popietinės darbotvarkės 2-8 klausimą, projektą Nr. XIIP-2241. Čia mano klausimas. Popietinis 2-8 klausimas, projektas Nr. XIIP-2241.
PIRMININKAS. Turbūt galime iškart pritarti, nes pats autorius prašo išbraukti. Bendru sutarimu. Ačiū.
A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog norėčiau replikuoti dėl Seimo nario P. Gražulio prašymo, nes, taip, šis klausimas, kaip pamename, Seimo Seniūnų sueigoje buvo svarstytas ir mes nusprendėme jį atidėti tol, kol bus priimtas sprendimas dėl apkaltos, nes klausimai dubliuojasi. O po to, kada Seimo nariai čia vėl išreikš savo komentarus, bus pagrindas komisiją dar kartą bandyti nušalinti. Tai tik tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, jūs pirmininkavote posėdžiui, kada Seimas vienbalsiai nusprendė pagal surinktus parašus vykdyti Statuto nuostatą ir pakviesti Saugumo departamento vadovą į Seimą. Kada Seniūnų sueiga gali pakeisti Seimo plenarinio posėdžio sprendimą? Atsakykite man į klausimą! Ir apskritai pagal Statutą, kurio įstatymas… negali, nėra jokių išimčių ir nenumato, jeigu sudaryta komisija, kad negali ateiti ir atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Seniūnų sueiga nustato, kada kviesti, o kviesti nutarėme po to, kai komisija baigs darbą. Ačiū.
Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Gerbiamieji kolegos, E. Gentvilas tik atkreipė dėmesį.
Siūlau pritarti darbotvarkei, kuri čia yra pateikta. Ar galime bendru sutarimu? Balsuojame.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 89, prieš – 3, susilaikė 24. Darbotvarkė patvirtinta.
10.08 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-241(2) (priėmimas)
Pirmasis darbotvarkės klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-241(2). Pranešėjas – G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas gegužės 18 dieną svarstė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymą dėl būsto šildymo išlaidų kompensavimo. Buvo gauti Lietuvos Respublikos Seimo narių M. Navickienės, I. Šimonytės, G. Skaistės, R. J. Dagio pasiūlymai.
PIRMININKAS. Pastraipsniui. 1 straipsnis.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir išdėstyti taip: „būsto šildymo išlaidos kaip“…
PIRMININKAS. Atsiprašau, Gediminai Vasiliauskai, M. Navickienė turėtų pristatyti.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai labai trumpai. Manydami, kad bet kuriuo atveju PVM lengvatos panaikinimas tikrai atsilieps Lietuvos žmonių finansiniams pajėgumams užsimokėti už šildymą, atėjus rudens sezonui, spręsdami problemą, nesant tokios lengvatos, pasiūlėme išplėsti gavėjų ratą, kurie gautų kompensacijas, galėtų gauti kompensacijas už šildymą ir sumažinti nuo 15 % iki 10 % skirtumą. Prašome pritarti tokiam pasiūlymui. Tuo atveju didesnė dalis žmonių savivaldybėse galės kreiptis dėl paramos už būsto šildymą.
Taip pat iš karto noriu atkreipti dėmesį, kad, padidėjus savivaldybių finansinei naštai priėmus tokį siūlymą, taip pat turėtų būti sprendžiama (čia jau kitas mūsų siūlymas) tikslinė papildoma dotacija savivaldybėms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar turime 29 pritariančius šiam pasiūlymui? Balsuojame. Gerai. Dėkoju. 87 – už. Tęsiame svarstymą.
Motyvai už – R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš tik primenu, kad mes, frakcija, dar sausio mėnesį pasiūlėme dėl 10 % normos. Labai džiaugiuosi, kad dabar, atrodo, turime bendrą visų frakcijų sutarimą, ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už žodį. Gerbiamas R. Karbauskis yra teisus, kad dar sausio mėnesį buvo pristatomos tokios pataisos, ir tuo metu konservatoriai ypač šitoms pataisoms prieštaravo su pasišaipymo nata. Aš nustebau pamatęs I. Šimonytės parašą po šituo siūlymu, nes ekonominė logika yra tokia, kad pridėtinės vertės mokestis auga tiktai 12 %, nominaliu procentu nuo 9 % iki 21 %, tačiau pašalpos gavėjų skaičius iš tikrųjų išauga neproporcingai daug.
Kitaip tariant, kainos už šildymą neaugs taip staigiai, kad reikėtų taip staigiai ir taip plačiai išplėsti socialiai remtinų gyventojų skaičių. Man atrodo, šita nuolaida ir šitas socialinių pašalpų gavėjų išplėtimas yra per didelis. Iš tikrųjų jis apkraus ne tiktai savivaldą, bet ir visą valstybės aparatą. Yra labai daug nematomų administracinių išlaidų. Tikrai aš jį vertinčiau kritiškai. Prašau irgi įvertinti vadovaujantis didele kritine nata.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu balsuoti dėl šios pataisos. Kas pritaria pataisai, balsuoja už. (Balsai salėje)
Balsavo 113 Seimo narių: už – 100, prieš – 2, susilaikė 11 Seimo narių. Pataisai pritarta.
Repliką po balsavimo – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Man labai malonu, kad aš sugebu nustebinti S. Gentvilą. Bet aš norėčiau priminti, kad mes taip pat nepritarėme pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui panaikinimui. Bet kadangi lengvata jau yra panaikinta, didelio skirtumo tarp trijų asmenų šeimos, kuri gauna 600 eurų ir 650 eurų, aš nematau, kad vienai šildymo kainos padidėjimas būtų kompensuotas, o kita turėtų visą padidėjimą sumokėti iš savo ach tokių didelių pajamų. Labai džiaugiuosi, kad Seimas pritarė šitam pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio motyvai už – R. J. Dagys. Norite kalbėti? Ne dėl to. Gerai. Ar galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui su pataisa? Galime? Ačiū. Pritarta.
2 straipsnis. Taip pat yra Seimo narių M. Navickienės, I. Šimonytės, G. Skaistės, R. J. Dagio. Čia yra susijusi. Atsiimate? Čia yra susiję. Tada nereikia. Atsiimate? O ką? (Balsai salėje) Gerai. Turime pritarti. Gerai. 2 straipsnį priimame su pataisa. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
3 straipsnis. Yra Seimo narių M. Navickienės, R. J. Dagio ir G. Skaistės pataisa. Kas pristatote?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš.
PIRMININKAS. M. Navickienė. Prašau.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad siūlymas naikinti PVM lengvatą mūsų biudžetui sutaupo apie 59 mln. eurų. Jeigu mes kalbame apie kompensavimą, net išplėtus kompensacijų gavėjų ratą, mūsų biudžetui tai kainuos 21 mln. eurų. Todėl prašome suvokti savivaldybių situaciją, kurios šiandien turės didesnį besikreipiančių žmonių kiekį dėl kompensacijų už šildymą, kurios jau turi suplanuotus 2017 metų biudžetus, kurios turės savo socialiniams darbuotojams mokėti už papildomą krūvį, už papildomą darbą, kurį jie turės atlikti administruodami papildomas kompensacijas už šildymą. Labai prašau atsižvelgti į tai ir dėl šito įstatymo įgyvendinimo pritarti tikslinėms papildomoms dotacijoms iš biudžeto savivaldybėms. Kitu atveju šitą kompensavimo mechanizmą administruoti pačioms savivaldybėms tikrai bus per didelė našta. Labai prašau pritarti ir palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė. G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonė – balsų dauguma pritarti.
PIRMININKAS. Ar yra 29 pritariantys? Siūlau balsuoti. Pritariančių yra 57. Svarstome.
R. J. Dagys – motyvai už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų PVM lengvatos atsisakymas biudžetui duos gana didelę lėšų sumą – beveik 40 mln. eurų mes paimame į valstybės biudžetą. Dabar, jeigu mes nekompensuojame savivaldybėms naujos prievolės, o paliekame ją kompensuoti iš sutaupytų dalykų, kurių jiems ir neprivalu sutaupyti, galėtų ir nesutaupyti – įstatymas jų to neįpareigoja, jos, mėgindamos geriau naudoti socialinės paramos ir kompensavimo lėšas, sutaupo ir turi skirti kitoms socialinėms reikmėms. Žymi dalis savivaldybių visiškai visas lėšas panaudoja socialinėms išmokoms. Vadinasi, mes, nekompensuodami joms, jas baudžiame, o tos, kurios naudoja ir kitiems tikslams, jos kaip visada išsisuka. Pasistatė kokį nors kromelį, pašpakliavo kokį tiltelį ar dar kam nors įsisavino ir dabar iš to laimės.
Kita vertus, mes Vaikų teisių pagrindų įstatyme vėl užkrauname jiems naujas funkcijas ir vėl iš to paties šaltinio. Socialinio būsto klausimus vėl mėginame spręsti per tą pačią… Negalima taip elgtis su savivaldybėmis. Tai yra įstatymo naujovė, kuri anksčiau nebuvo niekaip aptarta ir į tą sutaupymo mechanizmą neįėjo. Todėl bet koks naujas išmislas turi būti finansuojamas iš valstybės biudžeto. Pinigų tam yra, nes dėl PVM lengvatos mes valstybės biudžete papildomai turėsime 40 mln. eurų pajamų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš nesuprantu, apie kokią mes čia naują naujovę kalbame? Daug metų savivaldybė atlieka šitą funkciją. Anoje, prieš tai buvusioje, kadencijoje priimtas toks sprendimas, pradžioje eksperimento tvarka, bandomajam valstybė… ne valstybė, o mokesčių mokėtojai savivaldai duoda kiekvienais metais 212 mln., išnaudojame 90 mln. šiai tikslinei išmokai. Lieka 140 mln. Dabar dėl 20 mln. keliamas nesuprantamas skandalas. Tai pirmiausia savivalda turi atlikti tikslines funkcijas, kurios jai pavestos, tuos pinigus pirmiausia panaudoti kompensacijai už šildymą. Ne trinkelėms, ne skoloms už ką nors sumokėti ir kitiems dalykams, bet pirmiausia pagal paskirtį, kam skirta.
Gerbiami kolegos, neišgalvokime naujų baubų, kurių nėra, nes tik septynios savivaldybės apskritai išnaudoja tas lėšas, kaip jos rašo, socialinėms reikmėms, nors diskusijoje aš jau sakiau, kaip galima traktuoti vieną ar kitą panaudotą lėšų sumą. Jeigu kas nors nori pasidomėti, kaip savivaldybės naudoja tuos pinigus, kuriuos sutaupo, tai kreipkitės, komitete yra tokie duomenys ir nereikės išsigalvoti nebūtų dalykų. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame dėl Seimo narių M. Navickienės, R. J. Dagio ir G. Skaistės pataisos. Kas pritaria pataisai, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš, kiti susilaiko. (Šurmulys salėje)
Balsavo 117 Seimo narių: už – 52, prieš – 44, susilaikė 21. Pataisai nepritarta.
Siūlau diskutuoti dėl 3 straipsnio. Motyvai už, prieš. Nėra. Ar galime balsuoti dėl 3 straipsnio? (Balsai salėje) Balsuojame.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 72, prieš – 10, susilaikė 35. Straipsniui pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto motyvai už – G. Skaistė. (Balsai salėje) Gediminai Vasiliauskai, ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nepaisant to, labai gaila, kad nebuvo pritarta pastarajai pataisai ir visų lėšų bus pareikalauta iš šalies savivaldybių, kai jos visiškai yra tam nepasirengusios, tačiau pati įstatymo esmė yra tikrai labai reikalinga. Panaikinus šildymo lengvatą pabrangsta šildymas, ypač tiems, kurie turi mažas pajamas, šis įstatymas yra ypač svarbus. Labai džiaugiuosi, kad buvo pritarta kitai pataisai, nes iš principo sumažinus, panaikinus PVM lengvatą šildymui valstybė per metus sutaupo 59 mln. eurų, tuo tarpu šitoms kompensacijoms papildomai reikės 21 mln. Matome, kad tikrai buvo galimybės padidinti kompensacijos gavėjų skaičių, tai labai džiaugiuosi, kad tam buvo pritarta. Tikiu, kad tiems žmonėms, kurie gauna mažiausias pajamas, minėjau pavyzdį – trijų asmenų šeimą, kuri uždirba 600 eurų, tikrai tai bus didelė paspirtis. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Dar būtų galima diskutuoti dėl numatomo skaičiaus, kas gaus kompensacijas, dėl to asmenų, gausiančių kompensacijas, skaičiaus išplėtimo. Atrodo, tai nėra racionalu, atrodo, tai bus didelis administracinis krūvis kompensacijų mokėtojams. Man atrodo, kaip jau buvo minėta, kad tai neproporcingas išplėtimas. PVM padidinus, šildymo kaina padidėja 12 %, tuo tarpu socialiai remiamų asmenų skaičius padvigubėja. Atrodo, tai nėra teisinga.
Bet esminis dalykas man ir turbūt kolegoms liberalams yra tas balsavimas, kai nenumatoma specialioji tikslinė dotacija savivaldybėms. Čia, atrodo, visi tie, kurie šnekėjo apie regioninę politiką, pirmiausia į regioninę politiką ir numoja ranka, ir centrinė šalies valdžia priima sprendimus, kuriuos turi apmokėti savivaldybės iš savo biudžetų. Tai, ką sako ponas A. Sysas dėl sutaupytų lėšų, tai tos lėšos galbūt buvo sąmoningai taupomos tam tikroms kitoms socialinėms priemonėms. Dabar visą laiką baksnojama – o kai kurios savivaldybės iš tų pinigų šaligatvių plyteles pirko ir t. t. Yra tokių dalykų, bet nenurašykime apskritai visų savivaldybių sutaupytų socialinių lėšų, kurios buvo planuojamos skirti vienai ar kitai socialinei sričiai, o dabar sakoma: ne, ką ten jūs suplanavote, to nebereikia, dabar apmokėsite kompensacijas išplėstam socialines pašalpas gausiančių asmenų skaičiui. Todėl aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, išties PVM lengvata tai buvo parama ir tiems, kurių pajamos buvo didelės, jie turėjo galimybę ja naudotis. Socialinis jautrumas ir pagalba žmonėms, kurių pajamos mažesnės, aš manau, yra suprantama ir mes Seime tą pademonstruosime. Geriausia, aišku, tai rodo statistika, kurią žinodamas R. Karbauskis pirmasis atkreipė dėmesį ir pirmasis akcentavo tai, kad reikia ne 20 %, o 10 % palikti kompensavimą už šildymą. Kompensuojant 20 %, 114 tūkst. žmonių gavo kompensacijas, tai dabar, kompensuojant 10 %, gaus 257, ir tai yra 142 tūkst. žmonių daugiau. Vadinasi, tokiam ratui žmonių mes padedame ir jie įgis teisę, būtent tie, kurių pajamos yra mažesnės. Kalbėti apie administracinį krūvį iš tikrųjų nederėtų, nes kas, jeigu ne savivalda ir ne mes visi atsakingi už tai, kad padėtume žmonėms, kad tiems, kuriems sunkiausia ir kurių mažiausios pajamos, padėtume užpildyti dokumentus, o tų dokumentų, pasidomėjau seniūnijoje, nėra tiek daug. Jeigu geba tai padaryti senyvo amžiaus moteris, atnešusi pagrindinius dokumentus, padedama savivaldybės darbuotojų, vadinasi, gebės kiekvienas žmogus. Mūsų atsakomybė pasirūpinti, kad kuo lengviau būtų sprendžiama dėl šio administravimo. Nuoširdžiai kviečiu pritarti ir balsuoti atkreipiant dėmesį į tai, kad visų pirma mes matome žmones ir 142 tūkst. padidiname galimybę gauti kompensavimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji, iš tikrųjų ši diskusija jau ne pirmą dieną vyksta, puikiai suprantame, kas vyksta, tai yra naikinama PVM lengvata šildymui ir išplečiamas žmonių, kurie gali gauti kompensaciją, ratas. Tai yra finansinė našta gyventojams. Šiandien po sprendimų, po pataisų tai yra finansinė našta savivaldybėms, tai yra dar biurokratinė našta savivaldybėms, be jokios abejonės, moralinė žala tiems, kurie taps pašalpiniais. Aš manau, kad mes šiandien neturėtume svarstyti šios pataisos, nes aš tikiu, kad PVM lengvata šildymui nebuvo pratęsta vien tiktai todėl, kad ją įregistravo M. Majauskas ir I. Šimonytė, ir gerbiamas J. Razma. Kai rudenį ši lengvata bus registruojama socialdemokratų ir valstiečių ir žaliųjų, jai bus pritarta, todėl šita kompensacijos tvarka bus nereikalinga. Todėl kviečiu jai nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Seimo salėje nuskambėjo nuogąstavimų, kad išplėstas socialiai remtinųjų skaičius. Gerbiamieji, mes linksniuojami Europos Sąjungoje, nes mes, kaip politikai, labiausiai nuskurdiname savo žmones ir mes išsiskiriame būtent ta socialine nelygybe. Mes norime vis dėlto realiai, adekvačiai reaguoti į situaciją, ne išplėsti skaičiaus, o iš tikrųjų padaryti jį realų, dirbtinai nemažinti, kad būtų efektyvi ta valstybės parama. Dėl to, kad išgyvenama, kad iš savivaldybėms skirtų lėšų bus panaudoti tie pinigai, tai vis dėlto, dar kartą akcentuoju, pinigai skiriami būtent socialinei paramai. Antras dalykas, iš skiriamos sumos, tai yra 228,7 mln. eurų, 55 % panaudojami kitoms socialinėms reikmėms. Bet 27,3 mln. savivaldybės panaudoja ne socialinei paramai. Ar tai yra normalu? Tai būtent dabar siūloma tvarka mus sugrąžina į Europos standartą. 10 % – tai yra Europos Sąjungos standartas. Mes elkimės su savo žmonėmis kaip su žmonėmis, o ne su kažkokiais ištekliais.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš taip pat ne visai suprantu, kaip galima pritarti tokiam nelogiškam projektui. Girdžiu apie tai, kad savivaldybės leidžia pinigus trinkelėms. Štai Vilniaus miesto savivaldybė. Kam skiria socialinėms reikmėms skirtus pinigus? 877 tūkst. per trejus metus yra suplanuoti profesionalių globėjų rengimui. Tai yra ta sritis, už kurią Vilniuje yra atsakingas socialdemokratų pirmininkas Vilniaus vicemeras G. Paluckas. Dar 300 tūkst. kas metus skiriama savižudybių prevencijai. Tai dabar Vilniaus miesto savivaldybė karpys nuo tokių sričių, kad galėtų suteikti žmonėms, kurie ateis į seniūniją su ištiesta ranka, pašalpas. Žinote, reikėjo palikti lengvatą ir tiesiog nedaryti betvarkės. Aš negaliu balsuoti už, kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už – V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš iš tiesų norėčiau pasidžiaugti, kad buvo grįžta prie pradinio Valstiečių ir žaliųjų sąjungos siūlymo, prie 10 %. Pritariu kolegoms, kad iš tiesų savivaldybės neefektyviai panaudoja lėšas socialinėms reikmėms. Džiaugiuosi, kad mes priimame šioje vietoje ryžtingą sprendimą. Kolegoms norėčiau priminti, kad ne visa Lietuva gyvena Vilniaus senamiestyje. Deja, turime žmonių, gyvenančių ir nuosavuose namuose, ir neskirstome jų pagal šildymą. O ši lengvata būtent bus taikoma visai Lietuvai. Norėčiau, kad visi turėtumėte centralizuotą požiūrį į valstybę, o ne tik gintumėte Vilniaus senamiesčio interesus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kaip tik aš ir pasigendu valstybinio požiūrio, priimant šitą klausimą, o ne konkrečių įstatymų vienoks ar kitoks priėmimas. Ką mes dabar padarome? Mes negalime svarstyti šito klausimo atsietai nuo šildymo lengvatos panaikinimo. Šildymo lengvata apėmė apie 700 tūkst. žmonių. Dabar, net ir nuleidus kartelę iki 10 %, bus apimta daugiau negu 200 tūkst. Virš 400 tūkst. kiekvieną mėnesį prisimins šį mūsų sprendimą. Tai yra realybė. Visa kita, ką jūs sakote, yra pridėtiniai dalykai. Mes sutaupėme 40 mln., valstybė. Ką mes padarėme? Tuos 40 mln., net 21 mln., negalėjome kompensuoti iš valstybės biudžeto, nors tai nebuvo numatyta prievolė mūsų savivaldybėms. Požiūris valstybinis. Vadinasi, tos septynios savivaldybės, gerbiamasis Algirdai Sysai, kurios stropiai vykdė, ir vykdė programą, dabar turės mažinti socialines programas ir dar labiau praplėsti nepatenkintųjų ratą. Kita vertus, mes gerai dirbančias ir nubaudėme jūsų dėka. Konkrečiai jūsų mąstymo logikos dėka, kur logikos čia pasigendame. Tikrai pasigendu. Šiuo atveju daug ką savivaldybėms pavesta įstatymu daryti, bet už tas funkcijas mus įpareigoja įstatymai, Biudžeto sandaros įstatymas kompensuoti papildomus įsipareigojimus. Tai yra taisyklė, tai yra valstybės valdymo taisyklė, o ne taip, kad, žinote, jūs pasitaupykite ir patenkinkite mūsų užgaidas. Čia tikrai yra ne valstybinis požiūris. Palaikydamas tai, kad iš tikrųjų valdantieji palaikė 10 %, išplėtė bazę, tai yra geras žingsnis, bet viską sujaukė paskutiniu balsavimu.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Paprasčiausiai gerbiamasis kolega paminėjo mano pavardę. Aš nenoriu polemizuoti, nes mano kolega buvo ir ministru, ir komiteto pirmininku, ir taip neprisiminti, kas parašyta Biudžeto sandaros įstatyme, tiesiog gėda.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Sprendimas akivaizdus, valdančioji dauguma tvirta ir ryžtinga didinti mokesčius gyventojams. Tai matyti. Vis dėlto aš kviečiu susimąstyti ir pagalvoti, jeigu vis dėlto per metus nuspręsite pratęsti PVM lengvatą šildymui, aš kviečiu iš naujo apsvarstyti ir šį kompensacijos mechanizmą, kuris, mano supratimu, pamatysime, kad neveikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kolegos, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną skaičių, kurį minėjo R. J. Dagys. Tai yra kad netgi įvedus 10 % kompensavimo ribą, mes turime 400 tūkst. žmonių mažiau, kurie gaus kompensacijas, negu gaudavo PVM lengvatą. Tai yra tiems žmonėms tiesiog ji nepriklauso, netgi esant 10 %. Aš manau, kad mes padarėme labai gerą sprendimą, tai yra daugiau negu pusei žmonių, kurie gaudavo PVM lengvatą, ji nepriklausytų pagal socialinę atskirtį. Ačiū.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Seimo nariai, ypač iš dešinės pusės, ypač krikščionys demokratai turėtų pasisakyti už socialinį teisingumą. Ir aš tai akcentuoju. Dideles pajamas turintys žmonės turi mokėti visus mokesčius. Čia labai teisingas įstatymas. Jeigu tu negali išleisti šildymui daugiau nei 10 % savo pajamų, jeigu tu išleidi daugiau, valstybė tau padeda. Kodėl aš turiu balsuoti prieš ar ištraukti kortelę? Kodėl jūs pritarėte įstatymo projektui, kai mes numatėme, kad komunalinėms paslaugoms, atliekų tvarkymui ne daugiau kaip 1 % gali išleisti gyventojai, šiltam ir karštam vandeniui gali išleisti ne daugiau kaip 4 %? Labai teisingi įstatymai. Aš manyčiau, kad šitas sprendimas yra labai socialiai atsakingas, ir tikrai sveikinu Seimą už tokį sprendimą.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Deja, anksčiau atmetus PVM lengvatos centralizuotai šilumai pratęsimą, mes šiandien turėjome balsuoti rinkdamiesi tarp labai blogo varianto ar kito blogo varianto. Todėl mūsų frakcija ir nebalsavo, sukūrus tokią situaciją. Manau, kad nereikėtų džiaugtis, kad mes pakankamai didelę dalį žmonių papildomai padarome, kad jie pasijustų valstybės išlaikytiniais, kad su popierėliais turėtų lakstyti, įrodinėdami, kad jie negali pragyventi ir jiems reikia kompensacijų, užuot pasakę, kad valstybė pripažįsta, kad centralizuotai tiekiama šiluma dėl tų sistemų, susiklosčiusių istoriškai, yra per brangi, yra ta lengvata, nieko jums įrodinėti nereikia, jūs savaime gaunate mažesnes sąskaitas. Tai yra didelis skirtumas įvairiomis prasmėmis. Vienu atveju žmogus gali jaustis oriai. Dabar jis tampa išlaikytiniu. Gaila, kad nebuvo dėl politinio užsispyrimo pažvelgta į tą situaciją kitu žvilgsniu. Vėl šiandieninis sprendimas yra smūgis tai vidurinei klasei, kurie nėra kažkokie turtuoliai, bet stengiasi sąskaitas susimokėti patys ir nenori vaikščioti į valstybės institucijas su ištiesta ranka.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nuomonių nėra.
10.39 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 14, 61 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-555(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3a klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo IX-2112 14, 61 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-555. Pranešėjas – Seimo narys A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Priėmimo stadijoje yra Teisės departamento viena pastaba. Ji tokia pat kaip ir svarstymo stadijoje. Pirmoji tarptautinių įmonių grupių ataskaita turi būti pateikiama už finansinius metus, prasidedančius 2016 m. sausio 1 d., dėl to atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis projekto 4 straipsnio 2 dalimi nuostatos, nustatančios pareigą tarptautinėms įmonių grupėms teikti ataskaitas, įsigalios 2017 m. birželio 5 d., tai yra pasibaigus įmonių 2016 metų finansiniams metams. Įstatymas galiotų lyg ir atgaline tvarka.
Noriu atkreipti dėmesį, kad komitetas ir svarstymo stadijoje nepritarė šiai pastabai, nes ir svarstant pačią direktyvą šalys kalbėjo apie atgalinį taikymą. Vienas momentas, kad ne visose šalyse narėse finansiniai metai prasideda sausio 1 dieną. O kitas momentas yra tai, kad prašoma sukauptų duomenų, o ne naujų duomenų. Todėl siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlome pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu. Ačiū. Pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto kalbėti norinčių nėra, neužsirašė. Siūlau balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Taigi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 14, 61 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-556(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3b klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-556(2)ES. Pasiūlymų nėra. Vienas straipsnis. Siūlau balsuoti už visą įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 102, prieš nebuvo, susilaikė 2. Taigi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.44 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 37 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-557(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3c klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 37 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-557(2). Pranešėjas – Seimo narys A. Palionis. Pasiūlymų ir pastabų nėra.
Dėl 1 straipsnio galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Siūlau balsuoti dėl viso įstatymo projekto. Atsiprašau, K. Glaveckas – motyvai už. Atsisako. Siūlau balsuoti už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 102, prieš nebuvo, susilaikė 7. Taigi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 37 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.46 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 5, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-439(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Rinkliavų įstatymo kai kurių straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-439(2). Pranešėjas – Seimo narys A. Palionis. Pasiūlymų nėra. Ar galime pastraipsniui?
Dėl 1 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 7 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 8 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 9 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 10 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 11 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Motyvai už, prieš. Niekas neužsirašė. Siūlau balsuoti už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 105, prieš nebuvo, susilaikiusių taip pat nebuvo. Taigi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 5, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-343(2) – negali būti svarstomas, nes gauta Teisės departamento išvada, kurią dar nori apsvarstyti komitetas.
10.49 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-493(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-493(2). Pranešėja – G. Burokienė. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar galime pastraipsniui?
Dėl 1 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
Dėl viso motyvai prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vėl mes čia būsime „labai geri“ savivaldos sąskaita. Priimsime įstatymą, kuris numato galimybę apmokėti kiekvienam savivaldybės tarybos nariui už savo nuolat išlaikomą biurą iš tų gaunamų išmokų. Akivaizdu, kai įstatyme atsiras tokia galimybė, nemažai tarybos narių ims tai suprasti kaip galimybę, kuri turi būti užtikrinta praktiniais pinigais. Neabejoju, kad atsiras spaudimas didinti išmokas savivaldybių tarybų nariams, kad jiems tų išmokų užtektų bent nedideliam biurui išlaikyti.
Aš manau, kad mes čia nueiname ydingu keliu, žinodami, kad savivaldybės tarybos narys dirba visuomeniniais pagrindais, neina konkrečių pareigų, jo biure nuolat nebūna ir tie priėmimai tik retsykiais pasitaiko. Jeigu būtume numatę, kad gali padengti kokias nors trumpalaikes nuomos išlaidas, jeigu jau savivaldybė nesuteikia tų patalpų rinkėjams priimti, dar būtų suprantama. Dabar finansuoti nuolat išlaikomus biurus… Aš tikrai nematau jokios logikos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už – Seimo narys R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiami kolegos, sunku girdėti, kai traktuojama taip keistai, kad padidės išlaidų ir savivaldybės turės papildomai jų ieškoti, tarybos nariai samdysis biurus. Čia visai ne apie tai kalbama. Analogija turbūt labai paprasta. Kaip Seimo nariai turi galimybę, gaudami veiklai vadinamąsias kanceliarines išlaidas, nuomoti biurą esant poreikiui, taip ir tarybos nariai, rajonų savivaldybių tarybų nariai, kurie neturi tokios galimybės, ir savivaldybės administracija nesuteikia arba neturi galimybių suteikti.
Toliau aiškiai parašyta: „Jeigu savivaldybės administracija suteikia.“ Tokio poreikio nėra. O savivaldybės reglamentu patvirtinta tvarka išmokas gauna tarybos nariai, fiksuotą sumą. Ji nebus didinama. Už tą sumą pirks mažiau degalų, mažiau galbūt kalbės telefonu. Jų teisė pasirinkti. Mes tik sudarome galimybę disponuoti ta pačia suma rajono savivaldybės tarybos nariui. Todėl traktuoti, kad padidės išlaidos, yra neteisinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, turbūt dauguma iš mūsų, dabar dirbančių Seime, anksčiau ar vėliau dirbome savivaldybėje. Man irgi teko dirbti savivaldybėje. Kas yra savivaldybės tarybos narys? Jis yra politikas, bet jis nėra profesionalus politikas. Jis dalyvauja tarybos posėdžiuose, kituose renginiuose ar pasitarimuose. Įsivaizduokime: dabar 51 Vilniaus tarybos narys išsinuomos sau biurus, vadinasi, reikalinga 51 patalpa.
Antras dalykas. Man nesuprantama, ką jis ten darys? Juk jis neturi nuolat dirbančio padėjėjo. Vadinasi, kartą per mėnesį ar ten du ateis į šitas patalpas, pabus, ir tos patalpos bus tuščios, bet, kaip sau nenorite, bus išlaikomos iš biudžeto. Nesvarbu, ar iš savivaldybės, ar valstybės, bet mokesčių mokėtojų pinigais. Aš žinau, kad kiekviena savivaldybė ar seniūnija, jeigu atvažiuoja tarybos narys, suteiks patalpas. Seniūnas užleis savo patalpas valandai dviem gyventojams priimti, bet nuolat turėti patalpas seniūnijoje ar savivaldybėje, ar kažkur yra keistoka. Manau, kad tai yra nereikalingas biudžeto lėšų švaistymas.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, manau, pasitikėkime mūsų kolegomis savivaldybių tarybų nariais. Jeigu jie matys, kad tos patalpos nėra reikalingos, jie nenuomos arba, kaip sakė kolega, pasinaudos seniūnijos patalpomis. Bet jeigu yra tokių atvejų, kai tų patalpų nėra ir jeigu žmonėms priimti reikalinga patalpa, priėmus mūsų įstatymą, jis tą teisę turės.
Ko iš mūsų nori žmonės? Žmonės nori, kad mes būtume arčiau jų, nesvarbu, ar tai bus Seimo narys, ar savivaldybės tarybos narys, kad žmonės galėtų su mumis pabendrauti. Nei į Vilnių čia visi suvažiuoja, nei turbūt į rajono centrą visi suvažiuoja. Todėl turėti galimybę priimti greta gyvenančius žmones, paskirti laiką, vietą, nurodyti adresą, manau, yra tikrai papildoma galimybė savivaldybių tarybų nariams dar geriau atstovauti savo rinkėjų interesams. Manau, kad savivaldybių tarybų nariai taip pat yra atsakingi žmonės. Jeigu jis matys, kad toks poreikis yra tiktai vieną kartą per mėnesį ar panašiai, jis visą mėnesį jokios patalpos nenuomos, nes pagal tai ir jo darbus žmonės vertins. Todėl aš kviečiu pritarti. Tai nėra prievarta, nėra būtinumas, bet yra galimybė, ypač tose savivaldybėse, kuriose yra keletas mažesnių miestelių ir ne visada galimybė priimti gyventojus oficialioje savivaldybės patalpoje yra suteikiama. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai buvau įregistravęs šito įstatymo pataisą, kuria būtų buvusi suteikta galimybė tarybų nariams turėti patalpas, kurias suteiktų savivaldybės jų veiklai. Jeigu tokių patalpų reikia (o jeigu ir reikia, tai labai retais atvejais – vieną kitą kartą per savaitę), tikrai savivaldybė gali surasti. Matyt, reikalas slypi visai kitur. Tos patalpos… Čia galvojama apie visai kitus reikalus. Galvojama, galbūt bus nuomojama, nežinau, partijai, dar kam nors, ar galvojama pasididinti sau biudžetus šitokiu būdu, ar kas nors gyvens, nes 2–3 valandoms per savaitę kad kas nuomotų patalpas, aš netikiu. Jeigu tai reikėtų daryti iš savo lėšų, žmogus niekada taip nesielgtų su savo pinigais, tačiau mes įgaliname su valstybės pinigais šitaip elgtis. Užuot būtume įgalinę arba pareikalavę iš savivaldybių, kuriose yra sudaromos kliūtys tarybos nariams, kad tos kliūtys būtų pašalintos, o savivaldybės būtų įpareigotos suteikti tarybos nariams patalpas susitikti su gyventojais, jūs tai atmetėte. Vadinasi, tikrai nėra to poreikio susitikti su gyventojais. Tų patalpų reikia kam nors kitam. Kam? Už ką jūs balsuojate? Tiesą sakant, aš nesuvokiu. Čia slypi visai kiti dalykai. Galbūt iš tikro ten partijoms reikia, dar kam nors. Taip. Čia yra visai kas kita.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, klausantis pasisakymų atrodo, kad mes sergame tam tikra liga. Mes manome, kad mes čia esantys jau gerai mokame naudotis savo visomis papildomomis išlaidomis, o jau sėdintys savivaldoje – tokie kvaileliai ir nežino, ką daryti. Čia jau puikybės jausmas. Čia jau tampa mūsų bėda. Aš manau, kad jie tokie patys žmonės ir tokie patys politikai, beje, kiekvieną dieną bendraujantys ir atsiskaitantys savo rinkėjams. Arba mes tikime savivalda, arba netikime savo savivalda. Jeigu netikime, tada galime kalbėti, ką norime.
Mes dabar kalbame apie skiriamų lėšų panaudojimą, leidimą panaudoti šitam tikslui. Dabar tikslas susitikti su rinkėjais, man atrodo, yra žymiai geresnis, negu išlaidauti kam nors kitam – dovanėlėms ir panašiai. Tikslas yra geresnis. Mes patys susitinkame su rinkėjais savo biuruose ir žinome, kiek savivaldos klausimų ateina pas mus, kur visiškai nieko bendro su Seimu neturi. Tas poreikis yra akivaizdus. Kad savivaldybės tarybos nariai nesusitinka, yra blogai, o ne gerai. Todėl reikėtų juos paskatinti priimti gyventojus. Vėlgi ne centrinėje būstinėje, kaip kas sako, o ten, kur žmonėms ateiti arčiau, nereikia būtinai dėl kiekvienos smulkmenos važiuoti į miesto savivaldybę ar kur nors kitur. Ypač kaimiškuosiuose rajonuose ir panašiai važiuoti į kitą rajoną, kur išvis neaišku, kaip nusigauti iš centro. Tai mes kaip tik turėtume priartinti, netgi paskatinti, priverstinai paskatinti mūsų savivaldybės tarybos narius dirbti savo tiesioginį darbą nepriklausomai nuo to, kad jie visuomenininkai. O kaip mes darysime juos, gerbiamasis Salamakinai, profesionalais, jeigu jie nedirbs su žmonėmis? Tai kieno jie tada bus profesionalai? Aš manau, kad čia teisinga kryptimi juda šitas įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narys A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Savivaldybės tarybos nariams, manau, nėra verta suteikti tokią galimybę, kaip jau minėjo kai kurie pasisakiusieji. Tada bus prašoma papildomai lėšų ir taryba priiminės. Aš kalbu apie rajonus, nes atstovavau ir tarybai, tikrai daugelis tarybos narių rajonuose, beveik 90 %, dirbantys. Kada jie dieną priiminės tuos interesantus, aš neįsivaizduoju. Viena iš pataisų, kuria buvo siūloma savivaldybėms įpareigoti suteikti patalpas, tai būtų vienas iš geriausių variantų, nes rajonuose dirba po 25 tarybos narius ir patalpų savivaldybė turi tikrai daug, turi daug patalpų. Dirbantis tarybos narys galėtų po darbo penktą valandą ateiti į savivaldybę ir priimti gyventojus, jeigu tas poreikis būtų. Bet tarybos nariai posėdžiauja daugiausia vieną kartą per mėnesį, sprendimų projektų nėra tiek daug, ir tikrai nemanau, kad interesantų daug.
Dėl didžiųjų miestų tarybos narių, tai irgi neįsivaizduoju, kaip Vilniaus tarybos narys išsinuomos kur nors Perkūnkiemyje biurą ir kas ten į jį važinės, kaip interesantams bus su juo susisiekti. Aišku, jis norės centre išsinuomoti, norės gauti geras patalpas, tai kam jam tos patalpos, kad ateitų permiegoti, ar kam? Nemanau, kad čia racionalu tokius sprendimus priimti ir užkrauti savivaldybėms tokią naštą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – Seimo narys J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Visokių nuomonių čia mes šiandien išgirdome sakant, bet manau, kad šitas straipsnis yra aktualus normaliai norintiems dirbti žmonėms savivaldoje. Taip būtų padėta ir mūsų Seimo nariams dirbti, taip pat išspręstų daugiau klausimų tie gyventojai, kurie turi rūpesčių, ir išsakytų savivaldai. Todėl manyčiau, kad tai yra gera pataisa vien todėl, kad mes šiandieną turime aktyvius tarybos narius, taip, kaip ir Seimo nariai yra aktyvūs. Mes visą laiką, manau, turėtume tą palaikyti. Nereikia galvoti, kad Seimo nariai, taip pat ir tarybos nariai tikrai neefektyviai naudos tas patalpas arba neefektyviai naudos savo lėšas. Todėl siūlau pritarti ir nereikia čia ginčytis.
PIRMININKAS. Dėkojame. Visi motyvai pasakyti. Prašau…
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik noriu informuoti Sekretoriatą, kad nusišalinsiu nuo šito balsavimo, kadangi du mano padėjėjai yra tarybos nariai.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. (Šurmulys salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 62, prieš – 9, susilaikė 36. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 26 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-493(2) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš trumpą repliką po balsavimo. Sakote, čia nieko tokio – išsinuomos patalpas, na, pabandykime išsinuomoti Vilniuje vieno kambario biurą ir padarykime ten priėmimą, kiek tai, Rimai, kainuos? Aš nežinau, turbūt neužteks ir Seimo nario parlamentinių išlaidų. (Balsai salėje)
11.06 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 31, 32, 321, 36, 45, 47, 53, 54 ir 60 straipsnių pakeitimo ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4844(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės 1-7a klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4844(2). Pranešėja – Seimo narė R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Tai aš gal tuos abudu pristatau 1-7? (Balsas salėje: „1-7a.“) Tai abudu. (Balsas salėje: „Ne, tik 1-7a.“) Tai aš abu galiu pristatyti, pasirengusi. (Balsai salėje) Pakomentuosiu, pakomentuosiu.
Norėčiau pristatyti abudu pakomentuodama ir visą 1-7, pakomentuodama ir Teisės departamento išvadą. Komitetas apsvarstė įstatymų projektus, kuriais siekiame pailginti tarnybos laiką kariams. Pailginus karių tarnybos laiką iki 56 metų puskarininkiams, jaunesniesiems ir vyresniesiems karininkams, iki 58-erių – generolams, 60-ties – kariniams specialistams ir iki 65-erių – karo kapelionams, taip pat siūlytina keisti ir karių perkėlimo į dimisiją amžių, kuris šiuo metu yra 55 metai. Siūloma nustatyti bendrą visiems kariams perkėlimo į dimisiją amžiaus ribą 60 metų, karo kapelionams – 65-eri.
Nors esu tvirtai įsitikinusi, kad kariuomenė turi būti kiek galima jaunesnė, jos yra tokia specifika, tačiau šiuo atveju, šioje situacijoje komitetas šiek tiek patobulinęs projektą vieningai pritarė, pritarė ir Krašto apsaugos ministerija, ir kariuomenė, nes pokyčiai yra reikalingi. Krašto apsauga susiduria su dideliu personalo trūkumu. Vien praėjusių metų spalio 25 dieną kariuomenėje trūko daugiau kaip 300 karininkų. Dėl to komitetas pritarė pasiūlymams dėl abiejų projektų.
Bet dėl vieno iš jų yra labai rimtas Teisės departamento pasiūlymas, tiksliau, pastaba. Įvyko tokia techninė klaida, aš dabar detalių nedėliosiu, komitetas pritarė Teisės departamento pastabai, negali nepritarti, prašome atsižvelgti į ją ir pataisyti projektą taip, kaip siūlo Teisės departamentas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pastabų nėra gauta, galime eiti pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 7 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 8 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 9 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 10 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 11 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 12 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 13 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 14 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 15 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto motyvai už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš tikrai kviečiu balsuoti už. Kadangi kolegė jau pristatė, tiktai noriu dar pasakyti porą papildomų motyvų, dėl ko mes tą amžių ilginame. Ne tik dėl to, kad trūksta karininkų, bet ir dėl to, kad tie karininkai turi gerą patirtį, kurią užsitarnauja kariuomenėje, ir jie yra iš tikrųjų pajėgūs toliau tarnauti ir savo sukauptą patirtį tiek mokymuose, tiek tarptautinėse misijose perduoti jaunesniems kariams. Mūsų karininkija ir kariai yra vieni iš jaunesnių, jeigu lyginsime su kitų valstybių kariais.
Antra papildoma priežastis ta, kad karininko parengimas nemažai kainuoja valstybei. Karininkų rengimo, laipsnio gavimo sistema yra sutvarkyta taip, kad faktiškai prieš kiekvieną naują aukštesnį laipsnį karininkas turi išeiti specialius pasirengimo mokymus. Tie mokymai vyksta ne tik Lietuvoje, bet vyksta kitose NATO valstybėse ir jie gana brangiai kainuoja. Todėl šitas visas indėlis į žmogaus išmintį, jo vertybę valstybei turėtų tam tikra prasme atsipirkti. Trečia. Ilgiau tarnaudamas karys gali užsitikrinti savo geresnę pragyvenimo ateitį, nes jis neišmetamas į socialinę rinką taip anksti, o jis gali tarnauti ilgiau ir sulaukti savo užtarnautos pensijos. Todėl kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitų kalbančių dėl motyvų nėra. Siūlau apsispręsti dėl viso įstatymo ir pritarti šiam projektui.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 kai kurių straipsnių pakeitimo ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 3 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4845(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-7b – Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 3 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4845. Pranešėja jau pristatė šį įstatymą. Pataisų nėra. Siūlau eiti pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime apsispręsti bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta.
2 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto motyvai už ir prieš. Neužsirašė Seimo nariai. Siūlau apsispręsti dėl viso įstatymo balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 95, prieš ir susilaikiusių nėra. Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 3 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 12, 26 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-194(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-8 – Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 12, 26 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-194(2). Pranešėja – komiteto pirmininko pavaduotoja R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Pirmininke, jau dabar geriau. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo projektas buvo parengtas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 metais yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį. 2017 metų sausio mėnesį Seime buvo priimtas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas.
Šaulių sąjunga savo gretose turi keliasdešimt nuolatinės tarnybos šaulių, kurie dirba tiek vadovaujamąjį, tiek darbą, susijusį su kasdieniu veiklos užtikrinimu: naujų narių priėmimas, personalo sutartys, renginių organizavimas, aprūpinimo klausimai. Jų tarnybą, jos apmokėjimo sąlygas ir palietė minėti pakeitimai, todėl buvo parengtas Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo projektas.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomas komitetas, bendru sutarimu pritarė projektui. Papildomai komitetas pasiūlė, kad krašto apsaugos ministras nustatytų Lietuvos šaulių sąjungos vado ir Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojų, Šaulių sąjungos rinktinių vadų, Šaulių sąjungos rinktinių vadų pavaduotojų vertinimo tvarkas ir tikslintų tam tikras įsigaliojimo datas. Socialinių reikalų ir darbo komitetas šioms pastaboms pritarė. Kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Pagrindinis komitetas – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). R. Juknevičienė išsamiai pristatė patį įstatymo projektą, man lieka pristatyti mūsų komiteto išvadą. Mūsų komitetas bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Diskutuojančiųjų nėra. Seimo narių pataisos. Seimo narys A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, aš pritariu šio įstatymo projekto pataisoms. Iš tikrųjų tai leis daug lanksčiau mokėti atlyginimą tiek rinktinių vadams, tiek pavaduotojams ir, žinoma, iš tų turimų išteklių Šaulių sąjunga galės išlaikyti specialistus, kurie dabar dažnai palieka Šaulių sąjungą, nes atlyginimai yra daugiau negu kuklūs. Šiuo atveju tiek ministras, tiek Šaulių sąjungos vadas turės galimybę konsoliduoti tuos finansinius rezervus ir skirstyti juos atitinkamai apdairiai ir racionaliai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, gal jūs norėjote pristatyti savo pataisą? (Balsai salėje)
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, čia yra tas dalykas, ta pataisa, kad kartu už puikų tarnybos įvertinimą Šaulių sąjungos vado pavaduotojus, rinktinių vadus galima premijuoti. Čia papildomas paskatinimas ir aš pritariu tam, nes pritarė ir komitetai.
PIRMININKAS. Sutinkate su komiteto redakcija?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Sutinku. Labai geras tarnybos įvertinimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Kita pataisa Seimo narių A. Ažubalio, G. Steponavičiaus, V. Aleknos, A. Anušausko, Ž. Pavilionio, J. Oleko ir T. Langaičio. Kas pristatote? A. Ažubalis. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia komitetas nepritarė. Bet, kolegos, pataisoje, kurią teikiame mes su kolegomis, kurie buvo išvardinti, kalbama apie kitus, ne Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotoją ar rinktinės vadą, nuolatines šaulio tarnybos pareigas einančius šaulius. Kalbama apie pareiginės algos kintamąją dalį, skiria priemokas ir premijas kitiems, ne Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojui, rinktinės vadui ir rinktinės vado pavaduotojui, bet nuolatines šaulių tarnybos pareigas einantiems šauliams, kuriems darbo užmokestis mokamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Atsiminkime, kad Šaulių sąjunga yra finansuojama ir apmokama pagal du teisės aktus: pagal Krašto apsaugos ministerijos nuostatus, atitinkamus laipsnius ir pareigybes ir pagal valstybės tarnybos tarnautojų nustatytą tvarką. Siūlyčiau pritarti mūsų pataisai, kurią teikia visų frakcijų atstovai.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Komitetas šiai pataisai nepritarė dėl paprasčiausios priežasties, kad Lietuvos šaulių sąjungoje yra pagal dvejopą sistemą apmokamos grupės asmenų: vieni apmokami pagal profesinės karo tarnybos tvarką, kiti – pagal biudžetinių įstaigų darbuotojams taikomą apmokėjimą. Šiuo atveju išeitų, kad iš pirmosios grupės būtų išbraukti rinktinių vadų pavaduotojai ir jiems būtų taikoma dvejopa tvarka: daliai atlyginimo būtų taikoma pagal profesinės karo tarnybos, daliai atlyginimo būtų taikoma pagal biudžetinių įstaigų, todėl buvo apsispręsta, kad reikia palikti tą sistemą, kokia buvo įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų neužsirašė Seimo nariai. Turime apsispręsti dėl pataisos. Kviečiu balsuoti. Kas pritariate Seimo narių pataisai, balsuojate už, kas nepritariate arba pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš, kiti susilaikote.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 43, prieš – 3, susilaikė 39. Pataisai pritarta.
Motyvai dėl viso po svarstymo. Prašom, Seimo narė D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Prašau įskaityti mano balsą už, nes neveikė balsavimo kortelė.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Motyvai už – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, pritariame. Siūlau pritarti visam šiam įstatymo pakeitimo įstatymui, kuris iš tikro daro galimybę, suteikia galimybę Šaulių sąjungos vadams lanksčiau ir adekvačiau skirstyti finansinius išteklius. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų prieš nėra užsirašiusių Seimo narių. Siūlau apsispręsti po svarstymo. Ar galime bendru sutarimu? Balsuojame? Gerai, balsuojame.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 4. Taigi įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
11.24 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 pakeitimo projektas Nr. XIIIP-316(2)ES, Baudžiamojo proceso kodekso 66, 67, 77 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 411, 772 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-317(2)ES, Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-318(2)ES, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 52 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-319(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9a klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 pakeitimo projektas Nr. XIIIP-316(2)ES. Pranešėjas – Seimo narys J. Sabatauskas. Ir lydimuosius.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė įstatymų projektus, kuriais įgyvendinami europiniai įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ keleto straipsnių pakeitimo ir papildymo naujais straipsniais nuostatai. Atsižvelgęs į Teisės departamento, Generalinės prokuratūros pasiūlymus ir pastabas, komitetas 7 balsais už, prieš nebalsavus, nesant susilaikiusių, pritaria patobulintiems įstatymų projektams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Kadangi vienintelis, tai aš, ko gero, atsisakau kalbėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlau apsispręsti po svarstymo balsuojant dėl visų.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Po svarstymo pritarta.
11.27 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-320(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-320(2). Pranešėjas – Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo įstatymo… Atsiprašau, Nr. XIIIP-320 numeris? Taip. Mes siūlome suvienodinti skirtingų įstatymų vakaro meto ir nakties meto sąvokas. Atsižvelgę į Teisės departamento pastabas, 7 balsais už, prieš, susilaikiusių nesant, pritarėme iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Siūlau apsispręsti dėl projekto po svarstymo. Balsuojame.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
11.29 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3444 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11a klausimas – Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3444. Pranešėjas – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šio projekto iniciatorius kolega A. Anušauskas sprendė aktualią bepiločių orlaivių problemą ir siūlė juos atskirai apibrėžti, bet tiek Teisės departamentas, tiek Vyriausybė išaiškino, kad šiandien įstatyme esantis eksperimentinių orlaivių apibrėžimas juos apima ir nieko čia nereikia papildomai Aviacijos įstatyme rašyti. Todėl komitetas bendru sutarimu nusprendė siūlyti Seimui atmesti Aviacijos įstatymo projektą. O dėl lydimojo pasisakė kitaip – pasiūlė pritarti Administracinių nusižengimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, žinoma, siūlydamas jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir Vyriausybės išvadoje pateiktus siūlymus. Taip pat Ekonomikos komitete bendru sutarimu priimtas toks sprendimas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai. Motyvai už – R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Atsisakau, Pirmininke, nes nėra motyvų prieš. Pritariu komiteto sprendimams.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Siūlau apsispręsti. Kas pritaria komiteto nuomonei atmesti, balsuoja už, kas nepritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš, kiti susilaiko.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 89, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi projektui nepritarta.
11.32 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29 ir 393 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3508(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11b klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 29 ir 393 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3508(2). Pranešėjas – Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir iš esmės teikia jūsų dėmesiui dviejų projektų sujungtąjį variantą. Atsižvelgęs į Teisės departamento, taip pat Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui, kuriame nustatoma, kad už bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimus bei eksperimentinės aviacijos kategorijos lėktuvų ir sraigtasparnių naudojimo reikalavimų pažeidimus – tam tikros baudos ir t. t. Taigi komitetas aštuoniais balsais už, prieš, susilaikiusių nesant, pritarė patobulintam dviejų sujungtų įstatymų projektui. Projektai yra Nr. XIIP-3508 ir Nr. XIIP-3409. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo komiteto vardu – Seimo narys J. Razma. (Balsas salėje) Ačiū. Seimo nary Jurgi Razma, jūs turėtumėte pristatyti Ekonomikos komiteto nuomonę. (Balsas salėje) Prie aviacijos? Gerai. Ačiū.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Siūlau apsispręsti po svarstymo.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Projektui po svarstymo pritarta.
11.35 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 271 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 272 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-390(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 271 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 272 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-390(2). Pranešėjas – Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Vyriausybės pateiktą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 271 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 272 straipsniu įstatymo projektą. Atsižvelgęs ir į papildomo Ekonomikos komiteto siūlymus, pastabas, taip pat svarstęs ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems nepritarė, atsižvelgęs į Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymą, pritarė patobulintam įstatymo projektui visais devyniais komiteto narių balsais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Seimo narys J. Razma pristatys Ekonomikos komiteto išvadą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas balandžio 5 dienos posėdyje apsvarstė šį projektą. Svarstydamas jis pritarė visoms Teisės departamento pastaboms, taip pat pritarė Seimo narių J. Razmos, V. Gailiaus ir P. Gražulio pasiūlymui, kuriuo techninių apžiūrų informacines sistemas siūloma susigrąžinti į valstybės rankas. Pritarė ir savo pasiūlytai dar papildomai pataisai, kurios esmė ta, kad su eismo saugumu susiję registrai būtų tvarkomi pagal tam tikrus įstatymus. Galiausiai su šiomis pastabomis projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra pasiūlymų. Seimo narių J. Razmos, V. Gailiaus, P. Gražulio pasiūlymai. Turbūt J. Razma pristato pasiūlymus, bet ar dar kas norėtų? Gerai. Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip žinome, prieš daugelį metų, jau daugiau kaip prieš 20 metų, tuometinė LDDP Vyriausybė padarė keistą sprendimą – techninių apžiūrų funkciją perleido iš valstybės privačių įmonių grupei neterminuotam laikui be konkurencijos. Mes dabar ilgą laiką esame tos sistemos įkaitai.
Mes savo siūlymu norime bent jau informacinę sistemą apie techninių apžiūrų duomenis sugrąžinti į valstybės rankas, kad tuos duomenis kaip savo nuosavybę ne ta privati asociacija laikytų, o juos turėtų valstybinė įmonė „Regitra“. Manau, kad čia tikrai nebūtų sudėtinga šalia dabar „Regitroje“ turimų automobilių registracijos duomenų dar įvesti skiltis apie techninių apžiūrų situaciją ir gauti tuos duomenis atitinkamai iš tos asociacijos ar tą apžiūrą atliekančių įmonių. Tai tokia mūsų siūlymo esmė.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas nepritarė šitam siūlymui, kadangi kolegų tikslai neatitinka šio įstatymo tikslų, nes pagal šiuo metu galiojančio įstatymo 271 straipsnio 1 dalies nuostatą valstybės įmonė „Regitra“ tvarko Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrą, kur kaupiama informacija dėl transporto priemonių registracijos. Šiame registre nekaupiama informacija dėl transporto priemonių techninės apžiūros. Vadovaujantis 29 straipsnio 7 dalimi, duomenys apie techninę apžiūrą kaupiami ir tvarkomi centrinėje techninių apžiūrų duomenų bazėje. Taigi valstybinės įmonės „Regitra“ tvarkomas… (Balsai salėje) (Kolega, nereplikuokite iš vietos ir netrukdykite pranešėjui.)… „Regitra“ tvarkomas Kelių transporto registras neskirtas ir nepritaikytas kaupti, saugoti duomenis apie transporto priemonių techninę apžiūrą. Įgyvendinant įstatymo 271 straipsnio nuostatas 2014 metais buvo parengtos visų registrų informacinių sistemų ir duomenų bazių sąsajos tarp „Regitros“, policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos, Transporto priemonių draudikų biuro, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ ir kitų, kurios pareikalavo papildomų kaštų ir informacinių tinklų inžinerijos pakeitimų. Šis pakeitimas tik perkelia pagrindines, kalbama apie šį įstatymą, perkelia pagrindines galiojančio įstatymo nuostatas į įstatymo lygmenį. Sistemiškai vertinant turi būti keičiamos ir Susisiekimo, ir Vidaus reikalų ministerijų funkcijos, nes valstybinė įmonė „Regitra“ priklauso Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sričiai, tai yra turėtų būti keičiamas ne tik Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnis, bet ir kiti teisės aktai. Pasiūlymas pareikalautų iš valstybės biudžeto nenumatytų lėšų registro pertvarkai, tai yra pakeitimui reikalaujantis pateikti tam tikro formato duomenis, didelio kiekio informacijos saugojimo poreikis, serverių modernizacija, priežiūra ir panašiai. Taigi komitetas tokiems siūlymams nepritarė, atsižvelgęs taip pat tiek į Vidaus reikalų ministerijos, tiek į Susisiekimo ministerijos nuomonę.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai dėl pasiūlymo. Motyvai už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, man atrodo, kad J. Razma labai logiškai išdėliojo pristatydamas šitą siūlymą. Aš prašau visų jūsų pritarti, nes duomenys dėl techninių apžiūrų yra privačiose rankose. Manau, kad atėjo laikas tikrai perduoti valstybei duomenis, kaip ir visi kiti duomenys priklauso valstybinėms institucijoms. Juo labiau dabar yra pasiūlyta, kad net valstybinės įmonės galėtų gauti tuos duomenis veltui, o šiandien trys vyrai šitais duomenimis naudojasi ir gauna, vienu žodžiu, tikrai nemažas pajamas. Aš manau, šitas LDDP laikais pateiktas pasiūlymas… Turi galų gale būti teisingumas ir šitai pataisai prašau pritarti.
Praeitoje kadencijoje, kai socialdemokratai buvo tikrai didelė frakcija, tai faktiškai šito pasiūlymo niekaip nebuvo galima įgyvendinti. Manau, kad dabar tikrai žalieji, valstiečiai ir konservatoriai pritarsime ir šitas pasiūlymas bus priimtas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narys R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Iš tikro turėčiau pasidžiaugti, kad techninė apžiūra šiandien Lietuvoje kainuoja pigiausiai, kad tinklas išdėstytas taip, kad kiekvienas automobilio turėtojas ar vairuotojas 50 kilometrų atstumu galėtų nuvažiavęs pasitikrinti savo automobilio techninę būklę ir gauti atitinkamą dokumentą.
O dėl registro. Manau, kad šiandien vedamas registras yra pakankamas ir nesukuria jokių problemų. Naujo valstybinio registro atsiradimas būtų susijęs su papildomomis investicijomis, kurias turėtų atpirkti, žinoma, vairuotojai, kurie tame registre fiksuos savo transporto priemonių būklę. Taigi manau, kad toks dalykas yra perteklinis ir dabar egzistuojanti sistema yra gana skaidri ir nekelianti problemų.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlau apsispręsti dėl šitos pataisos balsuojant. Kas pritaria Seimo narių J. Razmos, V. Gailiaus ir P. Gražulio pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei nepritarti, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 30, prieš – 30, susilaikė 32. Pataisai nepritarta. (Šurmulys salėje)
Komitetas rašo, kad kita pastaba yra susijusi. Seimo nary Jurgi Razma, ar sutinkate, kad jos nebereikia svarstyti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, žinoma, nepriėmus pataisos dėl įgyvendinimo tų straipsnių tikrai nereikia.
PIRMININKAS. Dėl viso motyvai. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dabar, kai nebuvo pritarta mūsų pasiūlymui, išties sudėtinga balsuoti už visą įstatymo projektą, nors jame yra pozityvių momentų – dėl reikalavimo duomenis tvarkyti pagal atitinkamus įstatymus, dėl sistemos, kaip keistis duomenimis. Bet vis dėlto manau, kad Seimas galėjo parodyti politinę valią ir abejotinai privatizuotą vieną registrą susigrąžinti į valstybės rankas. Čia tos aimanos apie tai, kad kainuos milžiniškas išlaidas „Regitrai“ kelios papildomos skiltys šalia dabar esamų jų duomenų bazėje techninių apžiūrų duomenų, na, tikrai yra nerimtos. Bet, matyt, ta privatininkų įtaka per seimų kadencijas yra pakankamai stipri ir čia sudėtinga tą situaciją pakeisti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, kolegų siūlymai tikrai visiškai ne dėl to įstatymo, tiksliau, ne dėl to projekto. Šito įstatymo projekto tikslas yra būtent į įstatymų lygmenį perkelti nuorodas apie tuos registrus ir duomenų bazes. Būtent sąsajos arba kad būtų suderinamumas visų duomenų bazių ir registrų, buvo įgyvendintas, kaip minėjau, 2014 metais. Nuo to laiko Lietuva eina, galima sakyti, priešaky visos Europos, nes galima duomenis pamatyti tiek iš techninių apžiūrų, tiek iš „Regitros“ tiems specialistams ir mūsų pareigūnams. Jie labai greitai gali pasižiūrėti. Ir nieko už tai jie nemoka, skirtingai negu kalbėjo vienas kolega netiesą. Siūlau balsuoti už. Tie duomenys yra integruoti ir prieinami tiek mūsų eismo tvarkdariams, tiek „Regitrai“ ir techninių apžiūrų specialistams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Siūlau balsuoti dėl viso projekto.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 85, prieš nebuvo, susilaikė 12 Seimo narių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 271 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 272 straipsniu įstatymui pritarta po svarstymo.
Toliau posėdžiui pirmininkas Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
11.51 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 11, 31, 381 ir 382 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4529(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, skelbiu Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 11, 31, 381 ir 382 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4529(2).
Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas A. Butkevičius. Prašom, gerbiamasis kolega. Svarstymas.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, noriu pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą. Taip pat Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymams buvo pritarta, taip pat parengtoms komiteto galutinėms išvadoms. Už visus pasiūlymus, išvadas ir šį patobulintą įstatymo projektą Biudžeto ir finansų komiteto nariai balsavo vienbalsiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti. Kas pritariate po svarstymo minėtam įstatymo projektui?
Balsavo 90 Seimo narių: už – 88, prieš – 1, susilaikė 1. Po svarstymo įstatymo projektas Nr. XIIP-4529(2) priimtas.
11.53 val.
Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XII-2411 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3977(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XII-2411 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3977(3). Pranešėjas – A. Gaidžiūnas, Kaimo reikalų komitetas. Minutėlę. V. Sinkevičius, replika po balsavimo.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Atsiprašau, gerbiamoji pirmininke. Ačiū, aš norėčiau paprašyti, kad mano balsą įskaitytumėte už.
PIRMININKĖ. Balsuojant dėl Pelno mokesčio įstatymo, V. Sinkevičiaus nuomonė buvo įskaityta už. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pateikti komiteto išvadą.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas šių metų gegužės 10 dienos posėdyje pritarė komiteto patobulintam Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 9. Komitetas patobulino įstatymo projektą pagal papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą – patikslino įstatymo priėmimo datą. Vietoj „2015 metų“ įrašė „2017 metus“. Daugiau pasiūlymų ir pastabų negauta. Siūlau pritarti dėl šio įstatymo projekto po svarstymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A. Sysą pateikti komiteto išvadą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, papildomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė įstatymo projektą. Pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyta pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus. Vienbalsiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nėra gauta. Diskusijose dalyvauti, kalbėti, niekas neužsirašė. Nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Džiaugiamės, kad iš tiesų šis paslaugų kvitų principas pasiteisino ir tikrai daug ūkininkų naudoja laikiniems darbams. Taip pat manome, kad vis dėlto reikia ieškoti galimybių pratęsti, padidinti paslaugų kvitais įdarbinimo varianto galimybes galbūt ir namų ūkyje, bus teikiamas projektas, ir iš tikrųjų manau, kad dauguma Seimo narių pritars projektui. Kadangi, kaip ir sakiau, pasiteisino, ir daug žmonių, kurie anksčiau dirbo nelegaliai, dabar savo santykius civiline forma padaro legalius. Ačiū. Pritariame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra. Balsuojame dėl minėto įstatymo projekto Nr. XIIP-3977(3).
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 90, prieš – nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Po svarstymo pritarta dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3977(3).
11.57 val.
Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-442(3)ES (svarstymas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-442(3). Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pranešėją V. Kamblevičių pateikti komiteto išvadą.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, atsižvelgdamas į gautas pastabas, Kaimo reikalų komitetas patobulino įstatymo projektą Nr. XIIIP-442(2) ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-442(3), išvadoms ir komiteto pasiūlymams. Balsavimo rezultatai: vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto išvadą teikti V. Vingrienę.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė iniciatorių pateiktą projektą ir jam pritarė – už balsavo 8, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl minėto įstatymo projekto užsirašiusi kalbėti V. Vingrienė. Maloniai kviečiu. Jau nenorite dalyvauti diskusijoje. Ačiū. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių išsakyti nuomones nėra. Prašom balsuoti dėl Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo projekto. Pasiūlymų dėl minėto įstatymo projekto nebuvo gauta.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 13 Seimo narių. Po svarstymo minėtam įstatymo projektui pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, mes rytinio posėdžio darbotvarkę baigėme. Dėkojame jums už labai aktyvią veiklą, todėl labai maloniai kviečiu svarstyti mūsų darbotvarkės rezervinius klausimus.
12.00 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-368(2) (svarstymas)
Pirmasis rezervinis mūsų darbotvarkės klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-368. Svarstymas. Svarstymo stadijoje Kultūros komiteto išvadą teikia S. Tumėnas. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateiktas projektas, kurio iniciatorius yra Seimo narys L. Kasčiūnas. Posėdis įvyko gegužės 10 dieną.
Šios teikiamos įstatymo pataisos yra skiriamos retransliuotojams ir tiems, kurie turi ir savo programas perteikia internetu. Komitetas atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, kalbininkų pastabas. Posėdyje dalyvavo ministrė L. Ruokytė-Jonsson, ministerijos atstovai, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojas, atstovai, kiti asmenys. Komiteto sprendimas toks: iš esmės pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti komiteto patobulintą Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-368. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, tačiau prašau likti tribūnoje, nes yra gauta Seimo narių pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo nario L. Kasčiūno pasiūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritaria. Ar L. Kasčiūnas sutinka su komiteto? Sutinka.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Čia faktiškai buvo diskusija dėl termino, kas yra specializuotas paketas ar teminis, kuo skiriasi paketai. Nutarta atsižvelgti į pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visam 1 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti.
2 straipsnis. Taip pat yra gautas Seimo nario L. Kasčiūno pasiūlymas. Iš dalies pritaria komitetas. L. Kasčiūnas sutinka, bet prašom pasakyti komiteto poziciją.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Komitetas pritaria šiam pasiūlymui ir kviečia pritarti Seimą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Yra Seimo nario L. Kasčiūno siūlymas papildyti 34 straipsnį nauja 6 dalimi, jam komitetas taip pat iš dalies pritaria.
L. Kasčiūnas rodo, kad sutinka su komiteto nuomone pritarti iš dalies. Komiteto pranešėjau, norite komentuoti?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kad ne, lyg ir viskas aišku.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam pranešėjui, ačiū kolegai už pateiktus pasiūlymus.
Norinčių kalbėti dėl viso įstatymo projekto?..
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, aš jau pradedu.
PIRMININKĖ. Taip. L. Kasčiūnas – nuomonė už.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš esu labai dėkingas Kultūros komitetui, kad taip įsiklausė į įvairias puses ir rado bendrą sprendimą. Iš tiesų čia nekalbame nei apie produkcijos kiekius, nei apie produkcijos kilmę, mes kalbame apie Europos Sąjungos kalbų vartojimo populiarinimą Lietuvoje, taip pat ir Lietuvos didesnę integraciją į Europos Sąjungos informacinę erdvę. Kitaip tariant, mes siūlome nustatyti 90 % kartelę mūsų retransliuotojų paketams internetinėje erdvėje, kad ten sudarytų arba subtitravimas, arba įgarsinimas, dubliavimas Europos Sąjungos kalbomis. Tai iš esmės atitinka visus ir sveiko proto kriterijus. Kaip pasirodė iš diskusijų su mūsų asocijuotomis struktūromis, jos yra pasirengusios, nebuvo jokių prieštaravimų, todėl manau, kad mes radome gerą formulę, ir visus raginu vieningai pritarti. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 67, prieš – 1, susilaikė 18. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-368 po svarstymo pritarta.
12.06 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 12 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 721 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4740(2) (svarstymas)
Skelbiu darbotvarkės rezervinį 2 klausimą – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 12 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 721 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4740(2). Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša kviečiamas pateikti komiteto išvadą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas susijęs su ta situacija, kad Konstitucinis Teismas yra nustatęs, kad visi apmokėjimai, darbo užmokesčiai turi būti įkelti į įstatymą. Tai, ką mes esame padarę su mokytojų atlyginimais, tai dabar mums reikia padaryti su aukštojo mokslo ir mokslo tiriamaisiais institutais. Taigi čia ta pati procedūra, kuri jau mums žinoma.
Dabar kokios išvados? Komitetas pritarė patobulintam… Balsavimas buvo toks: už – 7, prieš nėra, susilaikė 1.
Taip pat yra gautos išvados ir Vyriausybės, ir Teisės departamento. Atsižvelgta į Teisės departamento visas pastabas, Vyriausybės – iš dalies ir suderinta. Tarsi lyg ir nėra prieštaravimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Ačiū. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją. R. J. Dagio nematau, gal galėtų A. Dumbrava? Gerbiamasis kolega Dumbrava, gal galėtumėte perskaityti papildomo komiteto išvadą dėl Mokslo ir studijų įstatymo?
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymo projektą, pritarė įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui tobulinti jį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
Balsavimo rezultatai: 8 – už, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju A. Dumbravai už pateiktą Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
Yra gautas Vyriausybės nutarimas, kuriam komitetas iš dalies pritaria. Ar, gerbiamas komiteto pirmininke, norėtumėte komentuoti, ar sutinkate su pozicija? Gerbiamieji Seimo nariai, dėl komiteto nuomonės pritarti iš dalies? 2 straipsnis. Nuomonių už, nuomonių prieš nematyti. Daugiau pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nėra gauta. Diskusijose dalyvaujančių niekas neužsirašė kalbėti.
Dėl viso nuomonių už, nuomonių prieš nėra. Prašome balsuoti.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-4740(2) pritarta.
12.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. XI-1397 „Dėl Lietuvos mokslų akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4755 (pateikimas)
3 rezervinis – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. XI-1397 „Dėl Lietuvos mokslų akademijos statuto patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-4755. Pateikimas. Kviečiu pranešėją E. Jovaišą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, naujasis Mokslo ir studijų įstatymas šiek tiek praplėtė ekspertines Lietuvos mokslų akademijos galias, funkcijas. Atitinkamai mes turime patvarkyti ir priderinti Lietuvos mokslų akademijos statutą. Be šitų ekspertinių funkcijų praplėtimo, yra redakcinio pobūdžio pakeitimas – Mokslų akademiją sudaro akademikai tikrieji nariai, nariai emeritai ir užsienio nariai.
Dar tokia bendroji nuostata, jau išnykusi iš įstatymo, kad Mokslų akademijos prezidento pareigybę tvirtina Seimas Mokslų akademijos teikimu. Šitos nuostatos yra atsisakyta. Štai tokie yra pakeitimai. Šitą dokumentą svarstė praeitos kadencijos Švietimo ir mokslo komitetas ir bendru sutarimu visi šitie punktai buvo patvirtinti ir priimti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Dar likite tribūnoje. Gerbiamas akademike, jūsų nori paklausti S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas kolega, noriu paklausti, ar tai, ką jūs dabar pristatote, kiek nors siejasi su būsima švietimo reforma? Kokia apimtimi ir ar tai yra suderinta su Vyriausybės teikiamais planais? Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš manau, kad jeigu ateityje toje plačioje švietimo reformoje ir bus tam tikrų institucinių pertvarkymų, tai gali būti, kaip dabar yra svarstoma, ir Lietuvos mokslo tarybos šiokios tokios funkcijos turi būti svarstomos. Gali būti, kad dalis LMT funkcijų gali pereiti Mokslų akademijai, bet tai nėra galutinai nuspręsta. Tai, kas šiandieną vyksta, nesutrukdys tam, kas gali įvykti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į pateiktą klausimą. Galite sėsti. Daugiau norinčių paklausti nėra.
Nuomonė už – A. Gumuliauskas. Prašau.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Kadangi aš tik vienas esu už, tai atsisakau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Išties norinčių kalbėti prieš nėra. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 81 Seimo narys: už balsavo 75, prieš nėra, susilaikė 6 Seimo nariai. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4755 pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Papildomo komiteto nenumatyta. Siūloma svarstyti birželio 1 dieną.
12.14 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 47, 68, 81, 130 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 811 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-463(2) (pateikimas)
Skelbiu 4 rezervinį darbotvarkės klausimą – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 47, 68, 81, 130 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 811 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-463(2). Pranešėjas – J. Bernatonis. Pateikimas.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, kaip pamenate, kadangi buvo nuspręsta patobulinti pirmąjį variantą, Užsienio reikalų komiteto nariai patobulino tą projektą ir jam, naujajam, pritarė posėdyje. Tobulinant buvo atsižvelgta į tas pastabas ir siūlymus, kurie buvo išsakyti pirmojo projekto pateikimo metu.
Pataisytame Statuto projekte siūloma reglamentuoti pakomitečio atsakomybės ir atskaitomybės komitetui nuostatą. Mintis šį klausimą reglamentuoti Seimo statute kilo Užsienio reikalų komitete steigiant pakomitetį, rengiant jo veiklos nuostatus. Atsižvelgiant į tai, kad pakomitetis yra komiteto struktūrinis darinys ir jo priimami sprendimai negali prieštarauti komiteto pasirinktai politinei krypčiai, buvo nuspręsta pasiūlyti Seimui tai reglamentuoti Statute.
Taip pat priminsiu, kad buvo iškilusi būtinybė tiksliau apibrėžti nuostatas, reglamentuojančias Seimo parlamentinių delegacijų tarptautinėse organizacijose ir forumuose formavimą ir veiklą, siekiant, kad būtų tiksliau atspindėta nusistovėjusi šių Seimo delegacijų formavimo praktika. Išplečiamas reglamentavimas ir išdėstomos konkrečios nuostatos atskirame straipsnyje dėl Seimo dalyvavimo tarptautinių parlamento organizacijų ir asamblėjų veikloje, dėl tokių delegacijų sudarymo Seime.
Taip pat patikslinta, kad tik prireikus komitete išklausoma Seimo delegacijos pirmininko ar pavaduotojo informacija ir nedetalizuojama, ar prieš dalyvaujant tam tikrų asamblėjų renginiuose, ar po.
Taip pat primenu, kad projekte Seimo statutas papildomas nauju 811 straipsniu, kuriame nuosekliai išdėstomos nuostatos dėl Seimo tarpparlamentinių ryšių grupių steigimo ir veiklos.
Be to, atsižvelgiant į 81 straipsnio pakeitimus ir Statuto papildymą 811 straipsniu, koreguojamas Statuto 68 straipsnio, reglamentuojančio Užsienio reikalų komiteto veiklos kryptis, 4 punktas. Atitinkamai konkretizuojama, kad Užsienio reikalų komitetas koordinuoja Seimo tarptautinio bendradarbiavimo klausimus. Atsisakoma nuostatos, kad koordinuoja Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių departamento veiklą, nes manome, jog netikslinga komitetui koordinuoti tam tikro kanceliarijos padalinio veiklą.
Pažymėtina, kad šiam patobulintam Statuto projektui iš anksto Užsienio reikalų komitetas pritarė.
Taip pat yra Teisės departamento pastaba dėl antrojo varianto. Mes su ja sutinkame ir galima grįžti prie to, kas buvo suformuluota pirmajame variante.
Prašau Seimo narių pritarti teikiamo Statuto projekto antrajam variantui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia A. Širinskienė. Prašau, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog nustebusi klausausi, kaip įvyksta, kad mes Seimo statute siūlome reguliuoti vieno pakomitečio veiklą, o ignoruojame kitus. Gal tiesiog tada reikėtų žiūrėti sistemiškai ir ar jūs nematytumėte poreikio dar kartą tobulinti variantą ir tada sureguliuoti ir kitų pakomitečių veiklą? Iš tikrųjų yra labai keista, kai vienas pakomitetis gauna tokį didžiulį išskirtinumą Statute.
J. BERNATONIS (LSDPF). Gerbiama Seimo nare, iš tiesų labai geras klausimas. Aš, matyt, neaiškiai išdėsčiau, kas yra numatyta Statute. Tai yra bendros normos visiems pakomitečiams. Ne vienam pakomitečiui, kaip jūs supratote. Taigi dėl šios priežasties tikrai tobulinti nereikėtų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti M. Puidokas. Prašau, kolega.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų ne tiek paklausti, bet kaip Užsienio reikalų komiteto narys norėčiau kolegų Seimo narių ir frakcijos kolegų paprašyti pritarti. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
J. BERNATONIS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, na, jau trečią kartą teikiamas tas projektas. Šio projekto esmė – padaryti vieną komitetą su išskirtiniais įgaliojimais. Kas jau būtų Užsienio reikalų… santykių kompetencija, tai vienintelis komitetas, kuris gali nuspręsti, ar jūs sąmoningi, ar nesąmoningi vykdyti savo Seimo nario pareigas.
Aš nežinau, bet vis dėlto reikėtų turėti nors elementaraus politinio padorumo. Vieną kartą Seimas nepritarė, antrą kartą nepritarė, na, trečią kartą teikiama. Nežinau, ko gero, siekiama, kad Seimo nariai, matyt, bus užmigdyti ir jie padarys tokį veiksmą, kuris bus traktuojamas kaip jų valia. Bet aš jus noriu įspėti, čia yra kalbama apie tai, kad vienas komitetas nori turėti išskirtines teises, jums gali nurodinėti, kaip jūs turėtumėte vykdyti savo, kaip Seimo nario, pareigą. Man atrodo, kad mes visi čia esame sąmoningi kaip žmonės, kaip politikai ir mes turime vadovautis dviem kriterijais – Konstitucija ir sąžine. O jeigu vadovaujamės tuo principu, tai tada apibrėžkime ir savivaldos kompetenciją, kad tik savivaldos komitetas turi nuspręsti, aplinkos apsauga ir t. t. (Balsai salėje) Nereikia Seimo, tada reikia tik komitetų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Aš norėčiau pritarti savo kolegoms iš Užsienio reikalų komiteto. Vis dėlto gal turėtume turėti padorumo ir susitarti, kad jeigu tam tikras komitetas dirba konkrečioje srityje, tai jis iš tikrųjų ir turi teisę toje srityje teikti rekomendacijas, patarimus ir vertinimus. Man atrodo, čia yra padorumas. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už, nuomonė prieš išsakytos. J. Bernatonis per šoninį mikrofoną nori kaip teikėjas išsklaidyti abejones.
J. BERNATONIS (LSDPF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, aš noriu atkreipti dėmesį į mintis kolegos P. Urbšio, kuris kalbėjo, kad antrame projekte buvo atsižvelgta į tas pastabas, kurias jis išsakė anksčiau. Suprantama, kad Užsienio reikalų komitetas tam ir sudarytas Seime, kad užsiimtų užsienio reikalais, kaip Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas užsiima valstybės valdymo, savivaldybių reikalais, Aplinkos – aplinkos ir t. t., pagal savo profilį, nieko išskirtinio nėra. Tai nėra koks nors superkomitetas, mes turime vienintelį superkomitetą – Europos, kuris sudarytas specialiai – specialiai paskirčiai ir specialiais pagrindais. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų papildomą paaiškinimą ir kviečiu… P. Gražulis. Būtinai norite dabar?
P. GRAŽULIS (TTF). Labai trumpai, noriu pasakyti repliką. Kai komitetas iškeliamas aukščiau Seimo, tai turim tikrai vieną komitetą, tai Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kur dažnai atsitinka taip, kad tik pirmininko balsas lemia, kad ta išvada, tas įstatymo projektas arba pataisa gali prieštarauti Konstitucijai, ir Seimas tokio įstatymo nesvarsto arba reikia net 71 balso, kad pakeistume vieno Seimo nario poziciją.
Tikrai šiuo keliu mes neturime eiti. Aš sutinku, kad komitetas turėtų remtis savo autoritetu ir įtikinėti čia, plenarinių posėdžių salėje, kad Seimo nariai balsuotų vienaip ar kitaip, o ne tai, kad gautum kokį nors (…), todėl pritariu P. Urbšio nuomonei, kad reikėtų susilaikyti arba balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs apsisprendėte, kaip elgtis, prašau tai išreikšti balsuojant. Prašau.
Balsavo 88 Seimo nariai: už balsavo 27, prieš – 13, susilaikė 48. Po pateikimo nepritarta. Ar galime, gerbiami kolegos, sutarti?.. (Balsai salėje)
Replika po balsavimo. E. Gentvilas – repliką po balavimo.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Aš tiesiog noriu visada pasižiūrėti atgal ir matyti, kaip Lietuvos istorijoje atsitiko, ar mes, kalbėdami apie pabėgėlius, skeptiškai pamirštame, kad mūsų pabėgėlius kažkada priėmė. Tai aš noriu pasakyti: po 1990-ųjų kovo 11-osios Lietuvos valstybė dar nebuvo pripažinta, bet kiek šalių sukūrė parlamentines grupes bendrauti su Lietuvos parlamentu? Tai prisiminkime tą praeitį, o tas projektas jau ribotų mūsų galimybes su kokia nors gimstančia nauja šalimi bendradarbiauti. Aišku, mes turime turėti politinio įžvalgumo ir su, tarkime, na, gerai, neminėsiu, su kokia nors tauta, kurios Darbininkų partija pripažįstama teroristine organizacija, gal ten nereikėtų parlamentinių ryšių grupės kurti, bet šiaip, sveikai, politiškai galvodami neužkirskime sau kelio.
PIRMININKĖ. Dėkojame už jūsų nuomonę. E. Vareikis.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Jeigu mes atidžiai paskaitytume Seimo statutą, aš iš tikrųjų prašyčiau, kad P. Urbšys Statutą pataisytų, ten yra pasakyta, kad du komitetai Seime yra ne tokie vienodi kaip visi kiti, du yra statutiniai komitetai. Kas neskaitėte, paskaitykite. Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas turi statutinių komitetų galią. Pagal Statutą, beje, mes, jeigu labai norėtume, galėtume būti, be kitų komitetų, taip pat ir Užsienio reikalų komiteto nariais, kas šito nežino. Taigi, negalima sakyti, kad Užsienio reikalų komitetas kažkuo neišsiskiria. Norim nenorim, bet jis kažkuo išsiskiria, todėl nebūtų labai protinga, kai kitą kartą vėl pateiksime tokį projektą, sakyti, kad tai nesusiję su Užsienio reikalų komitetu.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamam Egidijui už pakvietimą skaityti Seimo statutą. Išties sąvokos, kad Statute yra tokie ar kitokie komitetai, nėra, bet paskaityti Statutą verta išties.
Dabar apsispręsime, gerbiami kolegos, ar atmetame, ar grąžiname tobulinti. Kas balsuojate už, balsuojate už grąžinimą tobulinti, kas balsuojate spausdami mygtuką „minus“, – už atmetimą.
Balsavo 86 Seimo nariai: už tai, kad grąžintume įstatymo projektą tobulinti, pasisakė 50, už tai, kad atmestume, – 36. Grąžiname Seimo statuto projektą tobulinti. Kviečiu… (Balsai salėje)
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, man tada jau šiandien Užsienio reikalų komitetas turi per dideles galias – steigiant parlamentines grupes, reikia jų pritarimo. Štai aš pacituosiu faktą. Surinkau Seimo narių parašus, kad būtų įsteigta parlamentinė grupė su Kuba, mes normalius diplomatinius santykius kaip valstybė palaikome su Kuba. Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat siekia pagerinti santykius. Kodėl negalima? Kokie motyvai? Kodėl Užsienio reikalų komitetas neleidžia su šia šalimi sukurti parlamentinės grupės? Man nepaaiškino.
PIRMININKĖ. Ačiū, pone Petrai. L. Kasčiūnas – replika po balsavimo.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Nusprendžiau tik apginti Užsienio reikalų komitetą ir dėl to tam tikro centralizmo poreikio. Aš priminsiu, kad praeitoje Seimo kadencijoje buvo sukurtos draugystės grupės su Padniestre, su Kalnų Karabachu ir panašiai. Tam Užsienio reikalų komitetas ir reikalingas, kad filtruotų tokius dalykus, kas atitiktų mūsų nacionalinį interesą ir galų gale užsienio politikos prioritetus. Aš sutinku, kad neturi būti ribojama, aš nežinau, ką jūs ten su ta Kuba sugalvojote, tiesą sakant… (Balsai salėje) Ne, gerai, bet žinote… (Balsai salėje) Tai paskutiniai, kuriuos privertė pripažinti. Žodžiu, aš manau, kad kokia nors kontrolė turi vis tiek būti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Replika po balsavimo – J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDPF). Mieli kolegos Seimo nariai, aš noriu atkreipti dėmesį, kad šiame antrame projekte buvo numatyta, kad komitetas išreiškia savo nuomonę apie sukurtą grupę, o jeigu komitetas tam nepritaria, tai sprendžia Seimas, ne komitetas, ir komitetas neiškeliamas aukščiau Seimo, kaip čia demagogiškai kalbėjo Seimo nariai, kurie to projekto neskaitė. Aš nežinau, ką dar būtų galima tobulinti, tik manau, kad mūsų Užsienio reikalų komiteto pareiga siekti, kad Lietuvos Respublika turėtų vieną užsienio politiką, ne dešimt, ne penkiolika, o vieną, aiškią, kad mūsų valstybė būtų patikimas, prognozuojamas partneris. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam J. Bernatoniui.
12.30 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 154 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-680 (pateikimas)
Kviečiu A. Nekrošių. Rezervinis 5 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 154 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-680. Pateikimas. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, siekiant užtikrinti, kad Seimo nariai, turintys specialiųjų poreikių, būtų aprūpinti tinkamai pritaikytomis gyvenamosiomis patalpomis, Lietuvos Respublikos Seimo valdybos esu įpareigotas, todėl siūlau papildyti Seimo statuto 154 straipsnį 6 dalimi. Šiuo projektu siūlau nustatyti, kad Seimo bendrabutyje nėra specialiųjų poreikių turinčiam Seimo nariui pritaikytų gyvenamųjų patalpų, Seimo narys yra išsinuomojęs jo specialiesiems poreikiams pritaikytą gyvenamąjį būstą, Seimo valdybos sprendimu gali būti kompensuojama vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio per mėnesį suma. Siekiant užtikrinti lygiateisiškumo principą, siūlau palaikyti šį Statuto pakeitimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nori paklausti R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų sveikintinas toks dalykas, tik dabar nespėjau, stringa sistema, neatidaro. O ar bus taikoma išlyga asmeniui, kuris turi negalią, tas pats 25 kilometrų atstumas kaip ir kitiems Seimo nariams?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Taip.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių paklausti nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Prašom balsuoti.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 80, prieš – nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Noriu pasitarti, kolegos. Ar reikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto? Pasiūlymų nebuvo. Norėčiau siūlyti birželio 1 dieną. Gerbiamasis Juliau Sabatauskai, jūsų komitetui Seimo statuto pataisa. Ar suspėsite iki birželio 1 dienos? Čia trumpas Statuto pateikimas, nes norima, kad kuo greičiau įsigaliotų. Dėl datos. Būtent kalbu dėl datos, nes buvo numatyta birželio 29 diena. Ar sutiktų Teisės ir teisėtvarkos komitetas įtraukti į darbotvarkę anksčiau? E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai dėl datos. Žiūrėkite, ką mes darome? Mes nesuderinome savo veiksmų. Seimas pratęsė darbo grupės parlamentarų socialinių garantijų, atlyginimų, visų dalykų darbo grupės laiką iki birželio 30 dienos. Integruokime šitą pasiūlymą į tos darbo grupės veiklą, o jūs dabar siūlote birželio 1 dieną, tai yra aplenkti visą darbo grupės rengiamą bendrą modelį dėl garantijų, o vieną klausimą iškeliate paankstintai. Aš siūlau tada, kai bus bendras garantijų įstatymų paketas. Nedarykime tokių išskirtinių dalykų ir taip jau, tiesą sakant, kai kas čia pareplikuoja, kad yra daroma tam tikra išimtis. Tai nedarykime atskiro Seimo nutarimo dėl to, integruokime, šiandien po pateikimo pritarta ir laikykimės nuoseklumo.
PIRMININKĖ. Seimas turi nustatyti datą. Konkreti jūsų siūloma data?
E. GENTVILAS (LSF). Rudens sesijoje, kai eis visi projektai, susiję su Seimo narių darbo apmokėjimo, atostogų garantijomis. Rudens sesijai.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pasiūlymą. Gerbiamieji kolegos, ką ir sakė pranešėjas, mes turime neįgalųjį savo kolegą, kuriam būsto klausimo išsprendimas, gyvenimo klausimo išsprendimas iš tikrųjų yra labai svarbus. Čia buvo siūloma vieną vidutinį mėnesinį darbo užmokesčio dydį skirti būtent jo galimybei nuomotis būstą, nes Seimo bendrabutis nėra pritaikytas. Iš tikrųjų ar nukeldami rudeniui mes pasielgsime teisingai? Manau, kad reikėtų tikrai svarstyti greičiau šią Statuto dalį. Bet jūsų valia apsispręsti. Vienas pasiūlymas yra toks, kad birželio 1 diena. S. Jovaiša nori siūlyti kitą datą? Ne. Kita data? J. Razma. Dėl datos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, man atrodo, tuos du momentus galima suderinti. Paraginkite komisiją greičiau baigti darbą. Aš nesuprantu, ką ten tiek ilgai svarstyti? Kaip ir užtenka kantrybės.
PIRMININKĖ. Ateikite į komisiją, jūsų išmintis…
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš jau nebeinu… Pirmininke, aš nebeinu. Aš tos komisijos darbą per savaitę būčiau baigęs. Projektas buvo gatavas. Ką ten?..
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis Jurgi. Dabar suprantu, ko gi trūko darbo grupėje, būtent J. Razmos. Ačiū už jūsų pasiūlymus. Viskas puiku, dirbame atsakingai ir darbo grupė dirba atsakingai. Kolegos, prašome apsispręsti, ar birželio 1 diena, ar vėlesnė data, kurią siūlė E. Jovaiša. Viskas procedūriškai. Atsiprašau, E. Gentvilas. Jeigu birželio 1 diena, spaudžiate mygtuką „už“, jeigu data, kurią pasiūlė vėlesnę E. Gentvilas, integruojant į bendrą Statutą, balsuojate spausdami mygtuką „minus“.
Balsavo 84 Seimo nariai: 73 Seimo nariai apsisprendė ir siūlo iki birželio 1 dienos paskirti svarstymo datą, kitaip manančių balsavo 11 Seimo narių, pasisakė už vėlesnį terminą. Dėkoju. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš vis dėlto prašyčiau, kad pasižiūrėtų Žmogaus teisių komitetas, nes čia gali sietis ir su kitais asmenimis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad ir Žmogaus teisių komitetas? Galime. Gerbiamasis pirmininkas tam pritaria ir Seimas neprieštarauja. Dėkoju. Žmogaus teisių komitetas siūlomas kaip papildomas komitetas.
12.38 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 7, 44, 70, 71, 731, 76, 81, 83, 84, 93, 94 straipsnių, priedo pakeitimo ir IV skyriaus, 251, 67, 68 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-647, Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 24, 33, 43, 52 ir 54 straipsnių, priedo pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-648, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-649, Administracinių nusižengimų kodekso 200 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-650, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37, 46, 52, 72, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-651, Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. IX-1597 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-652, Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-653, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-654, Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-655, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-656, Kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1710 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-657, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-658 (pateikimas)
Kviečiu pranešėją A. Palionį pateikti įstatymo projektą Nr. XIIIP-647 ir lydimuosius projektus Nr. XIIIP-648, Nr. XIIIP-649, Nr. XIIIP-650, Nr. XIIIP-651, Nr. XIIIP-652, Nr. XIIIP-653, Nr. XIIIP-654, Nr. XIIIP-655, Nr. XIIIP-656, Nr. XIIIP-657 ir Nr. XIIIP-658. Prašome, gerbiamasis kolega, pateikti visą paketą – Finansinių priemonių rinkų įstatymo kai kurių straipsnių ir jį lydinčiųjų įstatymų projektus.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Minėto viso paketo tikslas yra… Pirmas tikslas, kad Lietuva siekia 2018 metais tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare, reikalingi teisinio reguliavimo pakeitimai, susiję su galimybe tapti centrinio vertybinių popierių depozitoriumo dalininku, praplėtimas. Atsižvelgiant į Baltijos šalių centrinio vertybinių popierių depozitoriumo jungimosi procesą, nes numatoma, kad Lietuvoje veiks vertybinio depozitoriumo, įsteigto Latvijoje, filialas, būtina užtikrinti centrinio vertybinių popierių depozitoriumo Lietuvoje veiklos tęstinumą, todėl reikalingi įstatymo pakeitimai, suteiksiantys teisę priežiūros institucijai, tai yra mūsų Lietuvos centriniam bankui, dalyvauti centrinio vertybinių popierių depozitoriumo veiklos, leidimų išdavimo procese bei priežiūros veikloje, taip pat įgyvendinant reglamentą dėl piktnaudžiavimo rinkoje ir reglamentą dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinio vertybinių popierių depozitoriumo.
Finansinių priemonių rinkų įstatyme pagrindiniai pakeitimai realiai beveik visur yra juridinės technikos, tai yra suderinta, Finansinių priemonių rinkų įstatymo ir piktnaudžiavimo rinka besidubliuojančios nuostatos išbraukiamos.
Priežiūros institucija įpareigojama nustatyti priemones, kurios skatintų pranešti apie piktnaudžiavimus rinka ir centrinių depozitoriumų pažeidimus. Keičiamas centrinių vertybinių popierių depozitoriumų veiklos reglamentavimas, nustatomos ES lygiu suderintos baudos fiziniams ir juridiniams asmenims, Vertybinių popierių įstatymo yra suderinti sąvokų apibrėžimai, peržiūrima akcijų kainos nustatymo tvarka, kai siekiama išbraukti akcijas iš prekybos biržoje.
Lietuvos banko įstatymo pakeitimai – tai į prižiūrimų finansų rinkos dalyvių sąrašą įtraukiamas centrinis vertybinių popierių depozitoriumas ir užsienio valstybių centrinių popierių depozitoriumų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje.
Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, kad piktnaudžiavimo rinka… numatytos didesnės baudos, kurios nesuderinamos su Administracinių nusižengimų kodekso sistema, siūloma įtvirtinti specialiuose įstatymuose, tai yra Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Vertybinių popierių įstatyme ir iš Administracinių nusižengimų kodekso atitinkamas nuostatas išbraukti. Tai trumpai tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs labai išsamiai pateikėte minėtus įstatymų projektus. Niekas nenori paklausti.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių išreikšti poziciją nėra. Prašom balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-647 ir atitinkamai lydimųjų įstatymų projektų iki pat Nr. XIIIP-658 numerio.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Ir siūlomas kaip pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo komiteto nenumatyta. Lydimuosiuose taip pat lieka… Oi ne, dėl lydimųjų mes turėsime kitus komitetus. Atitinkamai dėl projektų Nr. XIIIP-647, Nr. XIIIP-648, Nr. XIIIP-649, Nr. XIIIP-651, Nr. XIIIP-652, Nr. XIIIP-653, Nr. XIIIP-654, Nr. XIIIP-655, Nr. XIIIP-656, Nr. XIIIP-657 ir Nr. XIIIP-658 Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis komitetas, o dėl Administracinių nusižengimų kodekso 200 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-650 pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Siūloma svarstyti birželio 6 dieną. Pritariame? Dėkoju.
12.43 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Danutės Vipartienės peticijos“ (projektas Nr. PNP-20) priėmimas
Noriu pakviesti, matau, jau pasirengęs gerbiamasis Peticijų komisijos pirmininkas P. Čimbaras. Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Danutės Vipartienės peticijos“ projektas. Prašom, gerbiamasis kolega.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pristatau Peticijų komisijos išvadą „Dėl Danutės Vipartienės peticijos“, kurią komisija išnagrinėjo šių metų gegužės 10 dieną ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą panaikinti Advokatūros įstatymą ir pakeisti su tuo susijusius Civilinio proceso kodekso, Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo straipsnius.
Komisija priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad dabartinės teisės reguliavimas užtikrina profesionalų teisinį atstovavimą… Pažymėtina tai, kad teisininkų ir advokatų teisinė padėtis yra skirtinga, tai yra teisininkų veiklai nėra keliami jokie reikalavimai, o advokatų veikla yra išsamiai apibrėžta, jos vykdymui taikomi griežti reikalavimai, numatantys papildomus profesinės patirties reikalavimus, tam tikras pareigas, pavyzdžiui, kvalifikacijos kėlimas, Etikos kodekso laikymasis ir pasekmės dėl atitinkamos profesinės veiklos vykdymo.
Pažymėtina tai, kad galiojantis teisinis reguliavimas suteikia tam tikras papildomas apsaugos priemonių garantijas asmenims, kurie kreipiasi į advokatus. Pirma, asmuo, kreipdamasis į advokatus, žino, kad jo profesinė kvalifikacija yra įvertinta ir patvirtinta. Antra, advokatams numatyta pareiga apsidrausti civiline atsakomybe. Trečia, advokatams numatytos profesinės veiklos etikos taisyklės ir drausminė atsakomybė. Todėl prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis komisijos pirmininke. Nuomonė už, nuomonė prieš. Bendru sutarimu galime atmesti? Galime. Dėkoju.
12.45 val.
Civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-682, Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-683, Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-684 (pateikimas)
Kviečiu V. Simuliką pateikti įstatymų projektus Nr. XIIIP-682, Nr. XIIIP-683, Nr. XIIIP-684, nes jie susiję, tai Civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą bei lydimuosius – Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Prašom, gerbiamasis kolega.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mielieji kolegos, teorinę dalį, visą teisinę argumentaciją jūs tikrai paskaitėte, kam buvo įdomu. Viskas yra išdėliota – ir Aukščiausiojo Teismo praktika, ir kitų teismų praktika, ir Konstitucijos nuostatos, ir Konstitucinio Teismo išaiškinimai apie nuosavybę ir apie valstybinę žemę. Aš tik noriu atkreipti dėmesį į keletą akcentų, paprastai, liaudiškai šnekant.
Valstybinę žemę Lietuvoje yra įpareigota valdyti Nacionalinė žemės tarnyba. Apie tai niekas nesiginčija ir nekvestionuoja. Bet Nacionalinė žemės tarnyba, turėdama šias galias, su savininkais, kurie turi pastatus, tai yra ir gyvenamieji pastatai, ir daugiabučiai, ir verslo, noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju yra daromos sutartys išnuomoti valstybinę žemę, esančią po pastatu pagal detalųjį planą, kurį tvirtina savivaldybėse, ir tas žemės sklypas, kuris yra priskirtas tam pastatui… Sutartį turi sudaryti NŽT ir savininkas.
Procesas kartais vyksta metus, kartais pusantrų, kartais dvejus. Aš nusiperku pastatą, noriu daryti verslą, arba aš nusiperku gyvenamąjį pastatą, noriu jį apdrausti, bet aš negaliu, kol neturiu sutarties su valstybe, šiuo atveju su Nacionaline žemės tarnyba. Sutartis neįpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos greitai, operatyviai tą padaryti. Ji turi imperatyvią teisę iš savo pusės svarstyti ir mąstyti. Kaip išnuomojama pastatui žemė? Iki 99 metų. Ir kiekvienu atveju yra priimamas sprendimas: tai 7 metams, tai 12, tai 15. Senesnioji tvarka buvo – 99 metams išnuomojama, ir vienintelis kelias arba išnuomoti, arba neišnuomoti, jeigu neišnuomoji, argumentuoji kodėl. Tada savininkas turi teisę eiti į teismą skųsti, jeigu mato, kad neargumentuotai.
Šiandien argumentų galima nedėstyti, galima pasakyti, mes svarstome. Mes svarstome ir galvojame, kaip bus. Mes siūlome, kad būtų du keliai. Taigi grįžtame prie senosios tvarkos: arba išnuomojama 99 metams, arba neišnuomojama, o žemės ūkio paskirties – 25 metams. Taip, kaip yra įstatyme, tik mes išimame „iki“. Neleidžiame valstybės tarnautojams, šiuo atveju NŽT, fantazuoti, kad 12 metų pastatas, pastatai gyvena, bent jau pagal mūsų įstatymus, iki 99 metų. Aš noriu paklausti, ką mes darysime su senamiesčiais? 300 metų, 400 metų pastatai.
Gerai, mūsų pozicija yra tokia: siūloma, kad darome 99 metams sutartį, ir NŽT prižiūri, kaip yra mokami mokesčiai. Infliacija, visi kiti dalykai įeina į sutartį, kas yra numatoma, peržiūrimas kas keleri metai tas žemės mokestis. Tai yra NŽT pareiga sužiūrėti, kad savininkas mokėtų mokesčius už naudojimąsi valstybine žeme.
Kaip pastatą prižiūri, yra krūva institucijų, pradedant Statybų inspekcija, baigiant Aplinkos ministerijos padaliniais, kurie gali prižiūrėti, kaip savininkas prižiūri pastatą, kad jis nekeltų grėsmės tretiesiems asmenims. Mes siūlome pakeisti, kad sutartis būtų sudaroma 99 metams. Viena pozicija.
Antra. Mes šnekame, kad pastatas yra mano nuosavybė. Bet, neduok Dieve, force majeure aplinkybės – sudegė, susprogdino, neduok Dieve, nelinkiu nė vienam tokio malonumo, atsitiko techninė nelaimė, sprogo dujinis katilas ar dar kas nors. Pastatas sugriuvo visiškai, liko pamatai. Šiandien NŽT sprendžia, ar jūs turite teisę atstatyti savo pastatą. Aš esu apdraudęs savo namą. Draudimas man duoda pinigus. Mes ir siūlome, kad būtų imperatyvi norma, kad jeigu esu savininkas, esu apdraudęs, man nereikia gauti atskiro leidimo atstatyti savo buvusį būstą arba savo verslo sandėlį, parduotuvę, viešbutį ar dar ką nors, atsitikus force majeure aplinkybėms. Paprasčiausiai aš turiu teisę per protingą, Vyriausybės nustatyta tvarka (aš manyčiau, tai būtų poįstatyminiuose aktuose)… Per kokį terminą aš turiu teisę be jokių leidimų neva buvusį pastatą pagal buvusius brėžinius, pagal buvusius techninius parametrus…
Dar. Aš esu savininkas (toks trečias topas), noriu parduoti namą, stovintį ant valstybinės žemės, sandėlį, parduotuvę, viešbutį, aš turiu gauti NŽT leidimą. Leidimo galiu laukti penkis mėnesius, metus, pusantrų. Mes šnekame, kad būtų imperatyvi norma. Aš noriu parduoti, aš informuoju Nacionalinę žemės tarnybą. Aš parduodu pastatą, jo kaina yra tokia, ir per mėnesį turi NŽT apsispręsti. Jeigu viešajam interesui, t. y. valstybei reikia tą pastatą pasiimti sau, jis nuperka tą pastatą, o jeigu ne, po 30 dienų įsijungia skaitiklis, aš parduodu tą pastatą kam noriu. Taigi verslui mes netrukdome ir žmonėms netrukdome. Bet yra 30 dienų terminas, kai valstybinė institucija mąsto, gal jai reikia. Nes kartais girdime, kai yra nutraukiamos valstybinės žemės nuomos sutartys, kad mums ginant viešąjį interesą labai reikia šitų pastatų. Nėra problemos. Mes ir siūlome – žmogus nori parduoti, jis teikia siūlymą valstybei, valstybė sako: ačiū, mums nereikia jūsų pastatų. Vadinasi, vėliausiai po 30 dienų aš įgyju teisę parduoti kam nors ar vienokį, ar kitokį, ar trečiokį pastatą, nepriklausomai nuo to, kokia jo paskirtis. Svarbiausia, kad jis stovėtų ant valstybinės žemės. Pagrindiniai dalykai tokie.
Mes šnekėjome su gerbiamu A. Stančiku ir su kolegomis, pritarėme Teisės departamentui prašyti STT antikorupcinės išvados dėl šitų įstatymų ir prašyti Vyriausybės išvados. Aišku, labai prašytume, kad Vyriausybė du tris mėnesius negalvotų, neieškotų. Prašytume Žemės ūkio ministerijos, o ne Nacionalinės žemės tarnybos išvados. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmoji klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašau, kolege.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, man kyla klausimų, susijusių su Statybos įstatyme atsirandančiomis nuostatomis dėl kapitalinio remonto sąvokos ir tuo, kad taip būtų tarsi palengvinti atkūrimo darbai ant pamatų. Ar tai nėra toks kūrybiškas požiūris į statybų sektorių, kada, kaip mes žinome, kapitalinio remonto atveju nereikia didelio skaičiaus leidimų. Man atrodo, net administracijos direktorius savo parašu gali suteikti leidimą. Koks tas atstatymas būtų, koks tūris, aukštingumas ir apskritai, kas ten galėtų užginčyti, kad trys plytos yra pamatai? Galbūt regionuose, kaimiškosiose vietovėse čia ir būtų koks nors palengvinimas, tačiau kalbant apie miestus, tarkim, kokį Žvėryną, kas galėtų paneigti ir ar jūs galite paneigti, kad čia nėra kūrybiškas požiūris į statybų plėtrą?
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama kolege. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad papildyti 113 dalimi čia nėra jokios kūrybos. Čia yra iš STR perkeliama įstatyminė norma. Ką aš ir sakiau, kad atsitinka nelaimė… Aš nešneku apie piktnaudžiavimą. Mes jau girdėjome, kai NŽT… Plyta vidury lauko ir jai 20 arų pripiešė. Tam yra tarnybos, kurios turi sukontroliuoti ir sužiūrėti, jeigu bus piktnaudžiaujama, bet bet kuriuo atveju patį sklypą ne žmogus nusipiešia – jam suformuoja valstybinės institucijos. Tiktai yra klausimas, kiek valstybinės institucijos greitai, operatyviai leis jam disponuoti savo turtu.
Dėl atkūrimo. Aš tiktai pakartosiu. Daugeliu atvejų šiandien yra draudžiami pastatai. Daugelis jūsų esate apsidraudę ir savo būstą, ir verslas draudžia savo verslo sandėlius, parduotuves, viešbučius tam, kad nelaimės atveju galėtų tai atstatyti. O piktnaudžiavimas… Apie tai mes galime šnekėti iki begalybės. Visada gyvenime būna visko, bet dar kartą pakartosiu: tam yra tam tikros institucijos, kurios, manau, turi atitinkamai reaguoti į tokius dalykus – ar ten sodinti, ar ten įvertinti, ar žmogus piktnaudžiavo, nepiktnaudžiavo. Tai turi atlikti tam kompetentingi asmenys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi S. Gentvilas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Teisės departamentas nemažai nurodė pastabų, bet, tarkim, kainos nustatymas yra ne toks jau paprastas. Jeigu jūs nustatote kainą, tai nereiškia, kad už tokia kaina ir parduosite. Po to įsijungia rinkos mechanizmai ir atsiranda, pavyzdžiui, tris kartus mažesnė kaina, negu jūs norite gauti iš valstybės, kuriai siūlote pirkti. Iš tiesų šiuo atveju reikėtų sureguliuoti procesą, nes paprasčiausiai turėdamas gerus ryšius, santykius tu iškeli didelę kainą, valstybė tau užmoka. Kaip ir viskas legalu. Kaip galėtumėte paaiškinti šitą momentą?
V. SIMULIK (LVŽSF). Noriu pasakyti, jūs puikiai žinote, kaip vertintojai vertina pastatų vertę – pagal analogiškas pastarojo laikotarpio sutartis. Analogiškas. Aišku, aš suprantu… Čia daugelis, ko gero, iš Žvėryno žiūri. Kadangi aš ten negyvenu, aš gyvenu Šiauliuose, Šiauliuose viskas yra labai pigu… Kviečiame atvažiuoti į Šiaulius, įsigyti nuosavybę, pirkti ir kurti. Aš įsitikinęs labai paprastai, kad NŽT irgi turi pakankamai kompetentingų asmenų, kurie turės galimybę įvertinti jūsų norą įsigyti… Žiūrėkite, kainuoja 100 eurų, jūs norite 500 eurų. Tikrai tokių dalykų, manau, nebus, nes tam tikros institucijos… arba poįstatyminiais aktais tai bus galima sureglamentuoti. Tuo labiau kad nustatant vertę šiandien yra praktika, kuri yra teismuose įrodyta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Salamakinas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Valerijau, sveikinu už tokią iniciatyvą. Tikrai kviesčiau visus pritarti dėl paketo. Bet noriu pasiteirauti dėl Žemės įstatymo 2 dalies, dėl kurios jūs siūlote pakeitimą. Iš esmės šiandien Lietuvos teismai ir prokuratūra inicijuoja labai daug viešojo intereso gynimo tais atvejais, kai yra prašoma nutraukti žemės nuomos sutartį, nes yra pakeista… Pavyzdžiui, teritorija buvo apleista, sakykim, kokia nors apleista gamykla, ir po to detaliajame plane pakeičiama žemės paskirtis ir planuojama statyti gyvenamąjį namą. Nacionalinė žemės tarnyba ir prokuratūra tai traktuoja kaip naudojimo paskirties neatitikimą ir prašo atimti sklypą. Aš matau, kad jūs čia bandote išspręsti tą konfliktą ir aš labai už šitai sveikinu. Sakykite, kaip jūs prognozuojate, ar… Ar jūs esate konsultavęsis su prokurorais, ar jie nustos reikalauti žemės atėmimo iš…
V. SIMULIK (LVŽSF). Mes ir šnekame apie galimybę investicijoms ateiti į Lietuvą ir tų pačių lietuvių investavimą į mūsų visą nekilnojamojo turto rinką, nes bent jau tai, kas yra spaudoje… Tikrai paskaitykite, yra labai įdomių straipsnių apie tai, kiek yra užšaldyta pinigų būtent dėl tų veiksmų. Mes esame bent jau labai įsitikinę, kad šiuo atveju negali būti trukdoma verslui plėtotis, jeigu, kaip sakėte, nėra piktnaudžiaujama kaina ar dar kuo nors. Bet jeigu verslininkas mato, kad šiandien turi pastatą – parduotuvę ir ji nedirba, o aš noriu padaryti sandėlį, turiu partnerius, kodėl nebūtų galima to greitai padaryti? Kodėl aš turiu gauti leidimą iš valdininko, kuris mąstys metus, pusantrų, pusę metų? Rinka gali labai greitai pasikeisti. Jeigu aš susiradau partnerį, kuris sutinka investuoti, aš turėčiau turėti teisę, galimybę greitai, operatyviai keisti savo verslo kryptį arba dar ką nors.
Esmė ta, kad čia yra tikslas palengvinti verslo sąlygas ir iš tikrųjų apsaugoti nuo piktnaudžiavimo, nes, gerbiamas V. Gailius neleis pameluoti, mes turėjome čia tokių įvykių, kai NŽT vadovai piktnaudžiavo ir dabar yra teismuose. Jie yra baudžiami už piktnaudžiavimą ir nuteisti.
Norėčiau atkreipti dėmesį – mes ir šnekame, kad NŽT yra labai galinga institucija, turi krūvą teisininkų, yra labai kompetentingi, bet jie dar plius įtraukia ir prokurorus į tuos žaidimus, norėdami, kartais siekdami sužlugdyti verslą. Mes šnekame – ieškosime to balanso. Aš manau, komitete ir tam tikrų institucijų išvadose bus į tai atsižvelgta. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia A. Salamakinas. Ruošiasi K. Mažeika.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, mano klausimas iš jūsų keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies. Jūs paliekate senos redakcijos nuostatą, kad „jeigu žemės nuomotojas pakeičia paskirtį, nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį“, keičiate nauju sakiniu: „pakeitus nuomotojui sutartį, nelaikoma valstybės žemės nuomos sutarties pažeidimu“. Pirmojoje nuostatoje sakoma, kad nutraukiama sutartis, jeigu pakeičiama paskirtis, antrojoje – kad nelaikoma tai pažeidimu. Dabar įsivaizduokime, kuriuo punktu reikėtų vadovautis? Kažkas čia truputį…
V. SIMULIK (LVŽSF). Galbūt aš nesužiūrėjau, su gerbiamu pirmininku mes gal ko nors nesužiūrėjome. Aš manau, kad jeigu per pateikimą pereis, komitete mes patobulinsime ir tikrai susižiūrėsime, kad nebūtų prieštaravimų vienas kitam. Labai ačiū už atkreiptą poziciją.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika. Ruošiasi R. J. Dagys.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Išties pasiūlymai geri, bet man tik kyla klausimas, nes buvo ir praeityje iškilę, minėjote, tas Vilniaus bloko atvejis, kai rasta buvo…
V. SIMULIK (LVŽSF). Taip, aš minėjau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Išties turime saugomų teritorijų ir kitų labai įdomių vietų, kur galima atrasti ir pamatus, ir akmenis, ir visus kitus dalykus. Čia, aišku, antikorupcinis vertinimas ir Vyriausybės išvada atsakys į šituos klausimus. Bet ar jūs tikrai manote, kad yra sudėti saugikliai ir šiuo atveju tie pakeitimai nesudarys prielaidos piktnaudžiauti ir atsirasti tokiems piktnaudžiavimo atvejams? Ačiū.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dar kartą pakartosiu, gerbiamas pirmininke, ta norma, kuri atsirado, tie pusantro metro, šiandien yra įdėta į STR. Puikiai žinote, ką reiškia STR pakeisti ir ką reiškia pakeisti įstatymą. Tai mes manome, kad šiuo atveju piktnaudžiavimas, na, visais atvejais galimas… Žmogus yra toks sutvėrimas, kuris kartais mėgsta pasinaudoti savo galiomis, bet eilinis pilietis – fizinis ar juridinis asmuo, tikrai nemanau, kad sugebės įveikti NŽT arba kitas institucijas, kurios vertins tuos dalykus. Manau, visi pamatai visuose draustiniuose jau atkasti. Nelabai tikiu, kad bus dar naujų. Tuo labiau kad ta norma šiandien galioja, čia nieko naujo mes nesukuriame, tik mes padarome aiškumą, už ką, kada, ir plius šnekame apie force majeure aplinkybes, kurios nėra numatytos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aišku, čia jūs daug naujienų pasakėte. Kelios Seimo kadencijos stengiasi uždaryti visas landas piktnaudžiavimui šioje srityje, dabar jūs jas siūlote atidaryti. Antikorupcijos komisija yra daug nuveikusi, jūs dabar mėginate viską paneigti, bet čia jau kitas klausimas.
Klausimas iš esmės. Jūs čia pateikėte tvarkymosi logiką privačiame sklype, aš visiškai dėl to nesiginčiju, NŽT ir kiti dalykai, tavo nuosavybė ir aš ten tvarkausi, kaip aš norėčiau. Bet šiuo atveju kalbame apie valstybinę žemę, tai yra valstybės nuosavybė, ji yra savininkas, ir kodėl jūs norite neleisti valstybei nustatyti sąlygų, ką ten jūs turite daryti? Jums išnuomojo tą sklypą ir ačiū, bet tai yra valstybės nuosavybė, jinai nustato, ką jūs ten toliau darysite. Jeigu mes šitą logiką pažeisime, tai valstybinė nuosavybė apskritai praranda prasmę.
V. SIMULIK (LVŽSF). Valstybės vaidmuo išnuomojant sklypą yra Nacionalinės žemės tarnybos sutartis su pastato savininku. Pastato priežiūrą vykdo kitos institucijos. NŽT supratimu, kiek skaitėme straipsnių, negali būti ta institucija, kuri darytų išimtis ir pradėtų galvoti, kaip pafantazuoti. Pavyzdys. Kaune viena firma nusipirko pastatą, jūs gal skaitėte, laikraštyje buvo ta informacija, elektroninėje erdvėje, tas pastatas statytas 1870 metais, tą pastatą nusipirko 2000 metais. Pagal logiką 99 metai praėjo, tai to pastato nebėra, bet jį leido nupirkti, leido įregistruoti, bet nesudaro sutarties. Ta firma sako: mes norime čia viešbutį susiremontuoti ir verslą daryti. Sako: mes gal pagalvosime, kaip jums padaryti išimtį, kad sudarytume sutartį ir galėtumėte čia dirbti. Tai palaukite, tada nereikia leisti pirkti ir parduoti, tam yra krūva institucijų, kurios registruoja, tikrina. Aš nupirkau pastatą, po juo yra žemė, bet pastato savininkas esu aš, nuosavybės savininkas esu aš, fizinis ar juridinis asmuo, ir aš tvarkausi pagal įstatymus tame pastate taip, kaip aš suprantu. Tam yra reikalavimai, tam yra visos statybos inspekcijos ir visa kita, yra vykdoma priežiūra. Bet NŽT neturi teisės kištis į jūsų pastatą, atsiprašau. Ir nuosavi namai, ir daugiabučiai taip pat yra ant valstybinės žemės, jeigu jums, kolega, priminčiau, ant valstybinės žemės yra daugiabučiai. Tai nejaugi NŽT man nurodys, kaip aš butą turėčiau dažytis ir t. t.? Tai toks atsakymas.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonės už, nuomonės prieš. S. Gentvilas – nuomonė už.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš labai norėčiau pagirti gerbiamą V. Simuliką ir A. Stančiką už šitą projektą. Jeigu čia buvo kalbėta, kad iniciatyva pereis į Seimą, tai labai ačiū jums už šitą projektą. Šiek tiek pamokėte Žemės ūkio ministeriją, kuri turi visą didelį aparatą biurokratų, ir jie negirdėjo nei nekilnojamojo turto plėtotojų, nei statybininkų dėl šitų pataisų poreikio. Buvo žadėta, kad kovo mėnesį bus pristatyta Nacionalinės žemės tarnybos reforma, apsiribota tiktai kosmetiniu makiažu, o jūs teikiate esminius pasiūlymus, kurių reikėjo jau praeitų metų viduryje.
Šiuo metu yra Lietuvoje sustabdyta apie pusė milijardo eurų investicijų vien dėl šitų pataisų, kurias ir apibrėžia Žemės įstatymo straipsnio pakeitimas. Ačiū už jas. Tai labai kviečiu palaikyti bent pateikimo fazėje ir, tikiu, išdiskutuosime vėliau, kas yra optimalu, kas nėra optimalu. Bet apibrėžimas dėl to, kad, pakeitus, pavyzdžiui, apleistų pastatų paskirtį ir senas gamyklas perstačius į naujus gyvenamuosius namus ar naujas komercines patalpas, už tai yra sankcionuojami verslininkai, kurie investavo, rengė detaliuosius planus, projektavo pastatus, ir staiga sužino, kad yra atimama jų žemės nuomos sutartis arba jinai nepratęsiama. Tai yra didelė žala tiek teisinei valstybei, tiek investiciniam klimatui. Tai ačiū dar kartą ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Prieš akis mes turime galimai tikrai sudėtingą korupcijos požiūriu įstatymą. Čia labai daug nerimauta dėl NŽT ir kitų institucijų. Galite pavesti bet kokiai institucijai prižiūrėti valstybės turtą, jo investavimą, nepatinka NŽT, paskirkite ką nors kita.
Esmė kokia? Kokius mechanizmus dabar siūlo kolegos padaryti? Mes turėjome tokių pavyzdžių, ypač pajūryje, kai buvo suteikta ilgalaikė nuoma stovykloms, rekreacijai. Kiek skandalų buvo spaudoje, čia, Seime, nagrinėtų? O paskui staiga buvo įteisinti pastatai, kurie pasikeitė, tapo visiškai privatūs pastatai, jokios rekreacijos. Tą patį jūs dabar ir siūlote. Tas mechanizmas jau buvo. Mes nuo jo atsitraukėme. Jeigu valstybė nuomoja savo žemę, pabrėžiu, savo valstybinę žemę, tai paskirtis ir kam jinai nuomoja, kokiems tikslams jinai nuomoja, yra šventas jos reikalas. Jeigu valstybei tos žemės nereikia, jinai ją privatizuoja ir tada jau plėtotojai daro, kas jiems patinka. Bet čia yra kalbama apie valstybinę žemę, apie jos paskirties panaudojimą ir čia jokia verslo logika neturėtų veikti, nes čia yra valstybės sąskaita daromas verslas. Jūs pastatysite viena, paimsite paskirtį, po dvejų metų perstatysite į kitą, žinote, man tas nepasiteisino ar sugriuvo, ar kas nors, aš dabar darysiu kitą verslą – parduotuvę atidarysiu, nors ten turėjo būti žmonių poilsio zona ar panašiai arba turėjo būti socialinės paskirties pastatas. Čia pat, Kaune ir Vilniuje, stovi tokių žemės paskirties pastatų… štai ir Pušyno kelias, ir kiti. Štai ką jūs siūlote – grįžti prie to korupcinio įstatymo padėties…
PIRMININKĖ. Jau laikas!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …kuri buvo anksčiau.
PIRMININKĖ. Kadangi trys įstatymų projektai, tai gal dar nuomonė už. J. Jarutis užsirašė dar kalbėti.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolega, Rimantas Jonas sakė – valstybė. Tai kas yra valstybė? Tai yra mes – valstybė, mes ją sudarome, mes ją puoselėjame, mes ją išlaikome. Šitas momentas, kai neleidžia valstybė, bent jau siūloma neleisti valstybei manipuliuoti ir tempti laiką priimant sprendimus… Iš tikrųjų ypač tie, kas dirbo savivaldoje, tai susidūrė su tos tarnybos nelankstumu. Nežinau, kaip tik ten yra gana daug korupcijos apraiškų. Pažiūrėjus į bet kurį Lietuvos rajoną, būtų galima rasti. Siūlyčiau pritarti po pateikimo. Žinoma, kolegos, galima teikti siūlymus, pataisymus, bet iš esmės, iš principo šitas pasiūlymas yra priimtinas, bent jau man taip, aš balsuosiu už ir kviečiu kolegas palaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Manęs nelabai įtikino pranešėjo patikinimai, kad tarsi čia viskas gerai, ir aš vėl grįžtu prie Statybų įstatymo klausimo. Iš tikrųjų tokia keista situacija būtų – žemė valstybinė, žemė nepriklauso, vadinasi, aš noriu atkurti kažką, kas ten ant tų pamatų neva, gaunu vieną leidimą, visa procedūra labai supaprastinama.
Gerbiamas V. Simulikas kalbėjo apie force majeure atvejus, tai kodėl iš karto nebuvo įdėtos į įstatymą tam tikros nuostatos, galbūt viskas visiems būtų aiškiau. Dabar tikrai kyla daugiau klausimų negu atsakymų. Tai aš vargiai galėčiau palaikyti Statybos įstatymo pakeitimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi minėjau, kad trys įstatymai, tai leisiu ir trečiam pasakyti nuomonę už. A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš taip pat atkreipčiau dėmesį, kad išties pati įstatymo mintis yra pozityvi, tačiau svarstymo stadijoje, aš manau, reikėtų dar nemažai patobulinti šį reglamentavimą, bet mes, neįžvelgdami, ką kiti kolegos mato, korupcinių užmačių ir t. t., nesunkinkime žmonėms gyvenimo. Mes turime taip reglamentuoti, kad viskas būtų skaidru šiame reglamentavime, aišku. Todėl prašome atsiraitoti rankoves ir svarstymo stadijoje, pritarus po pateikimo, kibti reguliuoti šią sritį, nes ji tikrai yra nesureguliuota. Siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Nuomonę prieš nori išsakyti A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aš labai trumpai. Aš tik siūlyčiau kolegoms prieš svarstymą nuvykti į netoli Vilniaus esantį vadinamąjį Gulbinų kvartalą, kur yra rekreacinė zona, ir pamatysite, kas ten atsitiko. Tai yra didelė tvora, apsauga, valstybinė žemė. Net praeitos kadencijos komiteto pirmininkas su aplinkosaugininkais buvo išvyti, grasinant, kad gausime į kailį. Štai kur esmė. Jeigu mes norime tokius įteisinti ir leisti daugiau tokių rekreacinių zonų, tada prašom, bet be manęs.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos. Kviečiu balsuoti dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-682, Nr. XIIIP-683 ir Nr. XIIIP-684.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 56, prieš – 3, susilaikė 26. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl visų trijų įstatymų projektų. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-683 kaip papildomas siūlomas Kaimo reikalų komitetas, o dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-684 kaip papildomas siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Taip pat buvo kalbėta apie tai, kad reikalingas antikorupcinis vertinimas ir reiktų paprašyti STT išvados. V. Simulikas norėtų pritarti.
V. SIMULIK (LVŽSF). Taip. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, noriu prašyti STT įvertinimo ir Vyriausybės išvados. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar galime sutarti bendru sutarimu dėl STT išvados? Galime. S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėl Žemės įstatymo. Aš norėjau paprašyti papildomu komitetu skirti Aplinkos apsaugos komitetą, nes jis atsakingas už teritorijų planavimą. Žemės nuomos paskirtis paprastai keičiama miestuose, kur yra perplanuojamos teritorijos. Norėtųsi apsvarstyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad dėl Žemės įstatymo papildomu komitetu būtų paskirtas ne tik Kaimo reikalų komitetas, bet ir Aplinkos apsaugos komitetas? Galime bendru sutarimu.
Taip pat buvo minėta, kad reikalinga ir Vyriausybės išvada. Galime bendru sutarimu? Pritarėme. Svarstymo data numatyta birželio 29 diena. Stenkimės, kad išvados iki to laiko būtų pristatytos.
13.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-27 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-705 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dar vienas rezervinis mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-27 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-705. Gerbiamieji kolegos, jeigu leisite, aš jums pateiksiu, kadangi mes turime mieląjį Seimo narį A. Baurą, kuris jau dirba viename iš komitetų ir dar išreiškė norą dirbti Seimo Energetikos komisijoje.
A. Skardžius nori manęs paklausti.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Išties aš pritariu, kad kolega tiek Ekonomikos komitete dalyvautų, žinodamas jo patirtį, kadangi teko dirbti su gerbiamuoju Antanu, tiek Energetikos komisijoje, kurios pirmininko pavaduotojas esu. Tačiau, gerbiamoji posėdžio pirmininke, ar nematote paralelės? Galbūt mūsų frakcijos narį gerbiamąjį A. Salamakiną grąžintumėte į Aplinkos apsaugos komitetą? Žvelgdamas į jūsų teisingus sprendimus dėl A. Bauros, aš manau, jūs neprieštarausite papildyti ir šį komitetą tokiu nutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi mes svarstome ne dėl Aplinkos apsaugos komiteto, o Seimo nutarimą dėl Energetikos komisijos, tai mano komentarų šiuo klausimu negali būti.
Nuomonė už, nuomonė prieš po pateikimo. (Balsai salėje) Balsuojame po pateikimo. Kas pritariate Seimo nutarimui, kad A. Baura dirbtų šitoje Energetikos komisijoje? Komisijos narių skaičius būtų iš 11 pakeistas į skaičių 12.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 77, prieš – nėra, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo. Replika po balsavimo – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Turbūt nesupyksite dėl mano pernelyg didelio įkyrumo, tačiau atsižvelgdamas į frakcijos proporciją, dar žvelgdamas, kad ir ponas B. Matelis yra Ekonomikos komiteto narys, aš vis dėlto tikrai siūlyčiau pagalvoti ir išspręsti tą įsisenėjusią problemą. Tiesiog prašau geros jūsų valios.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tikrai nesupyksime ir geros valios išraiškų ieškosime bendru sutarimu.
Dėkoju už jūsų aktyvią poziciją ir pastabas. Mes turime baigti dėl šio Seimo nutarimo. Svarstymas. Diskusijoje kalbėti niekas nenori. Nuomonės už, nuomonės prieš išreikšti nenori. Galime bendru sutarimu po svarstymo? Galime.
Priėmimas. 1 straipsnis. 12 narių. Galime priimti 1 straipsnį? Galime priimti. 2 straipsnis jau pasikeitusia sudėtimi ir įrašytu Seimo nariu A. Baura. Galime priimti 2 straipsnį? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-705) priimtas. (Gongas)
A. Baura sėkmingai dirbs Energetikos komisijoje. Sveikiname ir linkime sėkmės darbe.
13.19 val.
Informaciniai pranešimai
Dar turėčiau pranešti Lietuvos Respublikos Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimą. Atsižvelgdama į Seimo nario G. Steponavičiaus frakcijai pateiktą prašymą, frakcija informuoja, kad šiuo metu Seimo Liberalų sąjūdžio frakciją sudaro 13 Seimo narių. Ar išvardinti pavardes, ar puikiai žinote visas? Žinote. Tiesiog jūsų žiniai toks pranešimas. Savaime suprantama, G. Steponavičius papildo Mišrią Seimo narių grupę.
Taip pat balsų skaičiavimo grupė. Ji turėjo būti pranešta, galbūt reikės mums greitai balsuoti. Šiuo metu nuo gegužės 23 dienos iki birželio 23 dienos balsų skaičiavimo grupę sudaro: V. Alekna – Liberalų sąjūdžio frakcija, A. Baura (štai iš karto) – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, P. Gražulis – frakcija „Tvarka ir teisingumas“, R. Juknevičienė – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, Č. Olševskis – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija ir R. Popovienė – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija. Šie Seimo nariai yra balsų skaičiavimo grupės nariai.
Prašome registruotis ir rytinį posėdį baigsime.
Užsiregistravo 80 Seimo narių. Rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.