LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 180
STENOGRAMA
2018 m. gegužės 31 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gegužės 31 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. gegužės 31 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Į darbotvarkę pirmu klausimu yra įtraukta Seimo rezoliucija. J. Razma turi pasiūlymų.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą siūlau gerbti frakcijos padarytą teikimą dėl A. Kubiliaus delegavimo į apkaltos komisiją ir išbraukti nutarimo projektą dėl jo šalinimo iš tos komisijos. Rodos, darbotvarkės 1-19 klausimas, jeigu neklystu. Seimo nutarimas dėl A. Skardžiaus apkaltos komisijos. Prašau frakcijos vardu išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Kalbėjote apie projektą Nr. XIIIP-2154 frakcijos vardu. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės? S. Šedbaras. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, yra naujai registruotas darbotvarkės 1-15 klausimas – Referendumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pasižiūrėkite Teisės departamento išvadą – aiškiai suformuluotas teiginys, jog šitas projektas gali prieštarauti Konstitucijai. Nesuprantu, kodėl jis nepateiktas Teisės ir teisėtvarkos komitetui preliminariai įvertinti. Aš manau, kad šiandien jis negali būti pateiktas, o turi komitetas pasisakyti dėl konstitucingumo.
PIRMININKAS. J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mielas kolega, perskaitykite Teisės departamento išvadą ir pamatysite, kad ten nėra formuluotės, kad tas projektas galėtų prieštarauti Konstitucijai, todėl neprisiimkite sau Konstitucinio Teismo vaidmens. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš ne siūlysiu, tik noriu išreikšti apgailestavimą.
Mes žinome mūsų kolegės A. Kubilienės nemeilę gydytojams rezidentams. Šiandien opozicinėje darbotvarkėje kaip tik negalime pateikti net dviejų įstatymų projektų, kurie buvo pateikti Seimui ir po pateikimo pritarta sausio 13 dieną. Deja, dėl to, kad komitetas neįtraukia į savo darbotvarkę ir neapsvarsto, mes negalime jų svarstyti, nors ne kartą buvo kreiptasi į Seniūnų sueigą ir į komitetą, kad tas klausimas būtų apsvarstytas.
Aš tiesiog dar kartą viešai čia, salėje, jūsų prašau pasirūpinti, kad valdančiųjų komitetų pirmininkai neblokuotų taip reikalingų įstatymų priėmimo.
PIRMININKAS. R. Šarknickas. Norite kalbėti?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, nes analogiškam jau yra po pateikimo pritarta.
PIRMININKAS. Opozicinė darbotvarkė privaloma, mes negalime čia svarstyti.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerai.
PIRMININKAS. Turime balsuodami apsispręsti dėl J. Razmos pasiūlymo frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės projektą Nr. XIIIP-2154 dėl A. Skardžiaus komisijos. Kas už pasiūlymą išbraukti, balsuoja už, kas mano, kad turi likti, balsuoja prieš.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 49, prieš – 48, susilaikė 8. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Dėl S. Šedbaro pasiūlymo Teisės departamentas nesuformulavo tokios frazės, kad prieštarautų Konstitucijai, todėl ir nebuvo tokio siūlymo išbraukti klausimą iš darbotvarkės.
Daugiau pasiūlymų lyg ir nebuvo dėl darbotvarkės. Siūlau darbotvarkę patvirtinti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
10.06 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo trisdešimtųjų metinių“ projektas Nr. XIIIP-2271 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo trisdešimtųjų metinių“ projektas Nr. XIIIP-2271. Pranešėjas – Seimo narys A. Kubilius. Pateikimas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ačiū Seimo vadovybei, Seniūnų sueigai, kad šiandien sutiko įtraukti trumpą rezoliuciją, parengtą mūsų keturių, t. y. A. Gumuliausko, R. Baškienės, I. Degutienės ir mano, gražia proga, t. y. Sąjūdžio 30-mečio proga. Birželio 3 diena, kaip žinome, išeina sekmadienis, pirmadienį bus iškilmingas minėjimas, bet ne Seimo posėdis. Grynai dėl datų mes nutarėme, kad geriau pateikti tokią rezoliuciją šiandien, dar minėjimo išvakarėse, ir pasiūlyti Seimui jai pritarti, kad iš tikrųjų Seimas pasitiktų šį gražų jubiliejų tokia trumpa rezoliucija, kuria džiaugiamasi tuo, kad prieš 30 metų Lietuvos žmonės turėjo drąsos sukurti Sąjūdį. Aš tikrai galvoju, kad daugelis mūsų galime pasakyti, kad dėkui Aukščiausiajam, kad Lietuva turėjo tokį judėjimą – platų, visuomeninį, ir ačiū likimui, kad mums teko proga jame dalyvauti.
Iš tikrųjų Sąjūdžio reikšmė yra, turbūt nereikia daug diskutuoti, didesnė ir platesnė, negu vien tik tai, kad atvedė iki Kovo 11-osios. Be abejo, Sąjūdis gimė ne tuščioje vietoje, gimė remdamasis į istorinį paveldą, į tarpukario Lietuvos paveldą, į pokario rezistenciją, į tremčių istorinę patirtį. Lygiai taip pat jam darė įtaką jau devintojo dešimtmečio pabaigoje labai ryškiai besireiškiančios jaunimo ir inteligentų iniciatyvos, galų gale išeivijos nuosekli kova Lietuvos laisvės byloje. Akivaizdu, jog Sąjūdis tam tikra prasme ir jo veikla Lietuvą 1988–1991 metais pavertė ypatingu geopolitiniu reiškiniu, reikšmingai dariusiu įtaką ir to meto visai Vakarų politikai. Noriu priminti, kad Lietuva, Kovo 11-ąją paskelbusi visišką nepriklausomybę, iš visos buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos buvo vienintelė. Mūsų kolegos latviai ir estai skelbė tik pereinamuosius laikotarpius ir savo visišką nepriklausomybę paskelbė tik 1991 metų rugpjūčio pučo metu.
Tai rodo, kad mes turime ir ką prisiminti, turime kuo pasidžiaugti ir turime kuo didžiuotis. Kartu, ką mes siūlome šioje rezoliucijoje? Iš tikrųjų ateina metas į Sąjūdžio istoriją ir į valstybės atkūrimo istoriją, kuri apima daugiau negu vien Sąjūdį, nes tuo metu vyko ir labai reikšmingos buvusios Lietuvos komunistų partijos transformacijos, irgi labai stipriai veikusios visą politinę raidą… Tai, mūsų įsitikinimu, štai tam labai svarbiam Lietuvos istorijos momentui iki šiol nėra skiriama pakankamai mokslinio, akademinio istorikų, kitų tyrinėtojų dėmesio. Tuo reikėtų taip pat pradėti rūpintis kur kas rimčiau valstybės lygiu, todėl baigiame šią tokią trumpą šventinę rezoliuciją, man atrodo, labai svarbiu paraginimu Lietuvos Respublikos Vyriausybei inicijuoti ir patvirtinti pagal nustatytą tvarką specialią Sąjūdžio ir Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio mokslinių tyrimų ir paveldo išsaugojimo programą, užtikrinti tokiai programai įgyvendinti reikalingą daugiametį finansavimą. Iš tikrųjų to paveldo yra daug, yra dar nemažai likusių gyvų to meto Sąjūdžio lyderių, turinčių daug patirties, galinčių daug suteikti informacijos tokiems akademiniams tyrimams, todėl tikrai būtų neatsakinga, jeigu Lietuva nepasirūpintų šiuo metu štai tokiais reikšmingais tyrimais. Turbūt tikrai turėtume visi kartu pasistengti tai padaryti. Štai tokia yra rezoliucija, tikrai kviesčiau jai pritarti ir tikrai gražiai pasitiktume Sąjūdžio jubiliejų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausti nori Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas kolega, tikrai džiaugiuosi, kad tokia rezoliucija atsirado, ji turbūt atspindi tą Sąjūdžio dvasią, tą mūsų bendrą pradžią. Gal šiek tiek po to gyvenimas, matant labai panašią Lietuvos viziją, bet skirtingus įgyvendinimo kelius, praskyrė, bet aš tik noriu pasakyti, ar tikrai negalėjome tos bendrystės dvasia rasti sutarimą visų frakcijų atstovai? Jums taip įdomus išlikęs toks 2K projektas, ar A. Kubilius ir G. Kirkilas, ar A. Kubilius ir R. Karbauskis, bet vis tiek jūs liekate prie dviejų. O ar nebūtų tikrai labiau atspindėję tos dvasios, jeigu būtume visi pasitarę ir pateikę, nereikėtų šiandien apie ją diskutuoti ar teikti savo pasiūlymus? Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Žinote, kaip visada galiu sakyti, kad tikrai galbūt buvo galima, bet kaip visada gimsta mintys gal ir šiek tiek per vėlai, kad tokią rezoliuciją reikėtų priimti. Mes su A. Gumuliausku susėdę labai kolegialiai šlifavome tekstą, esame dėkingi Seimo vadovybei I. Degutienei ir R. Baškienei, kad jos taip pat prisidėjo. Dėl laiko stokos, aš manau, gal čia nebūtų didelio biurokratinio nusižengimo, jei po šios rezoliucijos projektu pasirašytų ir dabar dar keli Seimo nariai. J. Olekas tikrai tiktų kaip Sąjūdžio vienas iš žmonių ir lyderių. Čia nematau problemos dėl to.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamas kolega J. Olekas pasakė tą patį, ką aš norėjau sakyti. Akivaizdu, kad šitam dokumentui pritaria, man regis, visa salė ir tai yra rezoliucija, vienijanti visas partijas, visus Seimo narius, visą Seimą. Tačiau man norisi išgirsti, kokia yra priežastis, kad tik šios teikėjų pavardės? Pavyzdžiui, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, mačiau, kaip tiesiogiai dirbo ir rengė tą tekstą, o jos pavardės čia nėra. Truputį keista.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Žiūrėkite, aš tikrai negaliu, nežinau, ką dar čia pasakyti. Galima surašyti visus Seimo narius, galima nubalsuoti ir pasakyti, kad vienbalsiai pritarėme. O iš tikrųjų, jau sakiau, mes su jūsų kaimynu vakar apie pietus baigėme redaguoti. Tikrai A. Gumuliausko didelis indėlis į šio teksto redakciją tokią, kokia ji yra. Aš nežinau, ką daugiau pasakyti. Galime dar pasiūlyti visiems pasirašyti po iniciatyva, kas tik nori, net ir nubalsavus, kad liktų istorijai, kad čia yra bendraautorių daug. Tikrai nenoriu dėl to daryti kokių nors problemų. Būtų gerai šiandien šią rezoliuciją priimti, nes realiai kitas posėdis, kada tokią rezoliuciją būtų galima svarstyti, bus tiktai birželio 12 dieną. Tai būtų gerai šiandien ją priimti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad šią tokią gerą, gražią šventišką nuotaiką truputį apkartina Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados? Ir apskritai norėčiau jūsų paklausti, ar tikrai mes, politikai, pateisiname tuos Sąjūdžio lūkesčius? Ar jums neatrodo, kad apskritai Lietuvai reikėtų dar vieno Sąjūdžio, nes faktiškai visos partijos šiandien yra ganėtinai susitepusios? Labai ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tikrai nenoriu čia ta tema diskutuoti. Mano įsitikinimu, iš tikrųjų prabėgę šitie 30 metų Lietuvai buvo labai sėkmingi, labai daug pasiekta. Galime pasidžiaugti. Taip pat pasiekta ir stipri, tvirta demokratija, o demokratija remiasi skirtingomis partijomis. Su J. Oleku buvome kartu Sąjūdžio visuose reikaluose. Jis nuėjo į vieną pusę, mes nuėjome į kitą pusę, bet tai ir yra Sąjūdžio rezultatas, kad Sąjūdis sukūrė tą demokratijos pagrindą ir pamatą.
Ir partijos ginčijasi. Taip, ne viskas yra gerai, nes viskas yra švaru. Aš tikrai nemanau, kad visos partijos yra susitepusios, ir kaip tik tas tyrimas, man atrodo, priešingai – mes turėtume matyti, kad jis labai aiškiai parodo, jog, nepaisant įvairių spaudimų, gundymų ar kokių nors investicijų į kurias nors partijas, yra partijų, kurios atlaikė tokius spaudimus ir gundymus, yra kurioms nepavyko, turės progų pasitaisyti.
Aš siūlau Sąjūdžio 30-metį pasitikti matant visą paveikslą, visą 30-ies metų panoramą, ką mums, visai Lietuvai, teko pereiti, kokius išbandymus, išmėginimus tiek 1990 metais, tiek 1991 metais, tiek per visą laikotarpį. Aš tikrai galiu drąsiai pasakyti, kad džiaugiuosi ir didžiuojuosi tuo, ką Lietuva pasiekė per tuos 30 metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau jūsų klausti niekas neužsirašė.
I. Degutienė – dėl vedimo tvarkos.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, reaguodama į jūsų labai teisingą pasakymą, kodėl po rezoliucija yra tiktai keturios pavardės, kaip A. Kubilius ir sakė, tiesiog paskutiniu metu gimė ta idėja, kad mes turime priimti Seime ir kokį nors dokumentą. Tačiau jeigu kiekvienas iš mūsų šiandien balsuodamas už prisidės prie rezoliucijos priėmimo, tai ir būsime mes visi, kurie esame už tą mūsų garbingą praeitį, už Sąjūdį, už tą mūsų valstybės istoriją. Ir mūsų visų parlamentarų ir bus tas indėlis, kad mes visi prisidėjome prie šios rezoliucijos. Taigi kviečiu tiesiog visus prisidėti balsuojant už ir be jokių pokyčių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė.
Priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš. Yra keturi už ir visi, tikėtina, nori kalbėti. (Balsai salėje) Ar sutinka užsirašę kalbėtojai, kad balsuojame, nes visi yra pritariantys? Ne. M. Adomėnas reikalauja kalbėti. (Balsai salėje)
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, kai prieš 30 metų, būdamas penkiolikmetis, išgirdau, kad Mokslų akademijoje kažkas vyks ir kad būtinai reikia dalyvauti, nes tai susiję ir su tam tikro neleistinumo atmosfera, ir iš viso nežinojome, kas tada bus, – tą dieną įsikūrė Sąjūdis, nemaniau, kad po 30 metų Seimo salėje balsuosiu už tai kaip už istorinį įvykį.
Kolegos, iš tikrųjų nenoriu gaišinti jūsų laiko. Tiesiog norėjau pasidžiaugti tuo netikėtai įvykusiu virsmu. Tuomet net nebuvo galima pagalvoti, kad tai, kas prasidės kaip visuomenininkų susirinkimas, atves mus į nepriklausomą valstybę, ir štai dabar pats tos nepriklausomos valstybės Seimo salėje balsuosiu už įamžinimą įvykio, kuriame dalyvavau kaip gimnazistas, pats dar labai nesuvokdamas. Tuo ir norėjau pasidalinti. Manau, kad agituoti jūsų nereikia.
PIRMININKAS. Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš savos istorijos nepasakosiu. Aš manau, kad šita rezoliucija yra ne kiekvienam mums asmeniškai, bet visiems Lietuvos žmonėms – ir tiems, kurie buvo tada pirmuose Sąjūdžio mitinguose, ir tiems, kuriuos čia taip gražiai pažymi rezoliucijoje, kurie atvedė mus į Sąjūdžio mitingus, ar tai būtų pokario partizanai, kariai, ar tai būtų tremtiniai, disidentai. Tai yra iš tikrųjų tas laikas, kai mes subrendome laisvei. Man atrodo, šis pagerbimas rezoliucija yra labai tinkamas ir teisingas. Todėl kviečiu visus balsuoti už šią rezoliuciją.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Mažas istorijos faktas. Iš tikrųjų Sąjūdis nuveikė daug nepriklausomybės atkūrimo labui, tačiau pirmiausia buvo kalbama apie tuometinės korupcinės nomenklatūros valdymo sunaikinimą. Aš tiesiog priminsiu vieną faktą, kuris gal mažai žinomas. Kiekvienais metais iš Lietuvos biudžeto nuo 18 % iki 40 %, nors buvo labai menkas sovietinės Lietuvos biudžetas, buvo nurašoma į Maskvos sąskaitas apmokėti kokias nors ginklavimosi varžybas kosmose, o tai su Lietuva neturėjo nieko bendro. Sąjūdis vis dėlto pakėlė tuos žmones, kurie norėjo savo uždirbtus pinigus, savo biudžetą, savo teisę į valstybingumą ir valstybę turėti savo rankose. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį ne tik į simbolinę šios rezoliucijos prasmę, bet ir į tai, ką ji konkrečiai siūlo. Ji siūlo Vyriausybei skirti daugiau resursų tiriant tą laikotarpį. Iš tikrųjų ta politinė transformacija, vykusi iki Sąjūdžio ir Sąjūdžio metu, yra įdomi ne tik mums, kaip sprendimų priėmėjams, mūsų piliečiams, bet ir apskritai politikos mokslininkams, sociologams ir ekonomistams. Profesorė A. Ramonaitė yra parašiusi bent keletą knygų, t. y. „Sąjūdžio ištakų beieškant“, taip pat „Nematoma sovietinė visuomenė“, ir tie moksliniai darbai yra aktualūs ne tik Lietuvai, ne tik regionui, bet ir apskritai pačiam politikos, sociologijos, ekonomikos mokslui. Mes turime tą istorinę patirtį, turime investuoti ir suteikti mokslininkams įrankius tirti tuos įvykius ir galbūt prisidėti prie didesnės mokslo transformaciją tiriančio mokslo plėtros.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi pasisakė už. Atrodo, visi pritariame rezoliucijai. Kviečiu balsuoti ir priimti šią rezoliuciją be pataisų.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 114, prieš ir susilaikiusių nėra. Sveikinu Seimą, sveikinu visą Lietuvą! Seimo rezoliucija „Dėl Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo trisdešimtųjų metinių“ priimta. (Plojimai, gongas)
L. Kasčiūnas – replika po balsavimo.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji, aš irgi labai džiaugiuosi, kad mes priėmėme šią rezoliuciją. Tikrai visiems labai ačiū, kurie sukūrė šį judėjimą. Tiesiog dar vienas akcentas, kurio, mano požiūriu, galbūt šiek tiek pritrūko tekste, t. y. pagarba tokioms organizacijoms kaip Lietuvos laisvės lyga, kaip „Katalikų bažnyčios kronika“, t. y. disidentiniam judėjimui, kuris tuo metu išlaikė laisvės idėją ir po to galų gale gimė Sąjūdis. Noriu šiuo savo pasisakymu pagarbą išreikšti ir jiems. Labai ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, dar vieną repliką, jeigu galėčiau.
PIRMININKAS. A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu padėkoti visiems parėmusiems, balsavusiems ir parengusiems šį tekstą. Noriu atsakyti ir kolegai Laurynui. Iš tikrųjų A. Gumuliausko talentas taupyti tekstą yra stiprus. Mes buvome iš pradžių išvardinę daug, visas organizacijas, bet dabar visa tai, ką kalba Laurynas, telpa į tris labai konkrečius žodžius, kad Sąjūdis, kaip tautinio atgimimo judėjimas, rėmėsi ir pasipriešinimo sovietų okupacijoms istorine patirtimi. Tai apima viską – nuo partizanų, iki Laisvės lygos iki „Katalikų bažnyčios kronikos“ ir t. t.
Baigdamas tik noriu ta proga pakviesti ir informuoti, kad kaip tik šiandien Mažvydo bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje, V. Landsbergio bibliotekoje, šeštą valandą vyks diskusija, kuri vadinasi taip: „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“. A. Kulakauskas, A. Ramonaitė, M. Tamošaitis kaip tik diskutuos apie tai, kas šitoje rezoliucijoje yra parašyta, kad Sąjūdžio istorijai reikia jau ir akademinių tyrimų.
PIRMININKAS. A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Aš sveikinu Seimą, priėmus tokią gražią rezoliuciją, tačiau norėčiau palinkėti, kad kiti 30 metų Lietuvos istorijoje būtų truputį kitokie, kad būtų mažiau korupcijos, kad būtų daugiau dėmesio žmogui ir kad tikrai mes, politikai, pateisintume tuos lūkesčius. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš noriu atsakyti gerbiamam A. Dumbravai. Šita rezoliucija skirta ne tiems 30 metų, ką mes dabar darėme, šita rezoliucija skirta būtent 1988 m. birželio 3 d. ir laikotarpiui iki Kovo 11-osios. Šiuo atveju nepainiokime dviejų dalykų.
10.26 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1720(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-3 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1720. Priėmimas. Pranešėjas – V. Bakas. Pataisų nėra, siūlau priimti pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis – įsigaliojimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Motyvai dėl viso. J. Olekas – motyvai už. J. Oleko ne… Ateina.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Kadangi nematau oponuojančių, tai kviečiu pritarti ir daugiau neargumentuosiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl viso projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 11, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1720(2) priimtas. (Gongas)
10.28 val.
Karinės jėgos naudojimo statuto 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1721(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3b klausimas – Karinės jėgos naudojimo statuto 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1721. Pranešėjas – taip pat V. Bakas. Į tribūną taip pat nekviesiu, nes nėra jokių pasiūlymų priėmimo stadijoje. Siūlau priimti pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime pritarti jam bendru sutarimu. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 102, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1721(2) priimtas. (Gongas)
10.29 val.
Principinės kariuomenės struktūros 2019 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2024 metais nustatymo, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus 2019 m. ir 2024 m. patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2064(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Principinės kariuomenės struktūros 2019 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2024 metais nustatymo, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus 2019 m. ir 2024 m. patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2064.
Pranešėjas – V. Bakas. Kviečiu į tribūną. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra R. J. Dagio pasiūlymas. Pristatys R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mano pataisa yra panaši į tai, kaip mes praėjusį kartą diskutavome dėl karių skaičiaus. Aišku, iš dalies tai yra susiję ir su mūsų apsisprendimu dėl visuotinės privalomos tarnybos, bet nebūtinai tai. Aš manau, kadangi ta diskusija iš tikrųjų turbūt bus tęsiama ir tai nėra baigtas klausimas, planuodami visus dalykus mes galėtume įrašyti tuos skaičius, kurie galėtų pasiekti tam tikrą rezultatą. O jeigu jau bus apsispręsta, kad mums vienaip ar kitaip radikaliai to šaukimo nereikės, tokiu atveju bus galima tuos skaičius koreguoti.
Bet šiuo atveju aš manau, kad neišvengiamai tie skaičiai turėtų didėti, atsižvelgiant į dabartinę mūsų saugumo situaciją. Todėl ir siūlau tuos skaičius čia įrašyti. Man atrodo, tai būtų toks bendras konsensusas, o tai labai svarbu šioje diskusijoje, kad mes per daug neįsileistume į politines batalijas. Turbūt visi vienodai suprantame tas grėsmes.
PIRMININKAS. Prašau balsuojant parodyti, kad yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria, kad būtų svarstoma pataisa.
Yra 42. Komiteto nuomonė.
V. BAKAS (LVŽSF). Nepritarti projektui. Iš tiesų pasiūlymas geras, bet reikia suprasti, kad tokie įstatymai pagal Lietuvos įstatymus teikiami ne stichiškai. Tam pritaria, aptaria Valstybės gynimo taryba. Šis projektas dėl principinės kariuomenės struktūros taip pat buvo aptartas ir tikrai išanalizuotos visos galimybės ir Krašto apsaugos ministerijos. Todėl siūloma nepritarti pataisoms, nors tikrai galima diskutuoti ir dėl kitų variantų. Bet šiandien pagal įstatymus svarbu atsižvelgti į Valstybės gynimo tarybos nuomonę sprendžiant tokius klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai dėl pataisos. Motyvai už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes kalbame apie gana ilgą laikotarpį – šešerių metų. Iš tikrųjų yra argumentų už šį pasiūlymą. Jeigu mes kalbame apie perspektyvą po šešerių metų, tuo metu ir seimai keisis, bus ir dar vieni rinkimai, ir požiūriai keisis. Mes siūlome vis dėlto pusantro tūkstančio, tik pusantro tūkstančio didesnę ribą nustatyti.
Su visa pagarba Gynimo tarybai, tačiau Seimas tvirtina ir turi teisę pateikti savo siūlymus. Aš manau, atskiri Seimo nariai, teikdami dėl šio svarbaus dokumento savo siūlymus, taip pat realizuoja šią teisę. Taigi siūlau rimtai atsižvelgti ir numatyti, kad kalbama apie perspektyvą, kuri įgyvendinama ne šiandien, ne rytoj, ne šiais metais, o per šešerius metus.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš tikrai galvoju, kad kiekvienas galime turėti savo nuomonę, bet mes, socialdemokratai, manome, kad kariuomenei reikia efektyviai, gerai parengtų karių, gerai aprūpintų karių. O toks siūlymas – tik ekstensyviai plėsti, kuo daugiau pakviesti, bet nepasirūpinti jų tarnybos sąlygomis ir pasirengimu. Todėl manau, kad tikrai šiandien Lietuvai svarbu užsibrėžti kelią, kad mes tarnaujančius karius aprūpinsime maksimaliai, kad jie galėtų reaguoti laiku, nes įspėjimo laikai labai sutrumpėję.
Pasakysiu ir apie mūsų kaimynus. Mes neseniai viešėjome Varšuvoje ir NATO Parlamentinėje Asamblėjoje kalbėjomės su kolegomis Lenkijos krašto apsaugos sistemos žmonėmis. Į klausimą, ar Lenkija planuoja grąžinti šauktinius, Lenkijos gynybos ministras labai aiškiai atsakė, kad ne, jie to neplanuoja. Jie planuoja apginkluoti savo parengtus karius.
Kitas dalykas. Man atrodo, kad būtų daug svarbiau efektyviai išnaudoti jau tuos iš dalies parengtus karius, tuos, kurie atlieka pirminę privalomąją tarnybą, po penkerių metų pakviesti papildomiems mokymams. Tai būtų kur kas efektyvesnis lėšų panaudojimas ir mes turėtume pakankamą rezervo karių skaičių. Todėl kviečiu nepritarti kolegos pateiktam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Kviečiu balsuoti. Tie, kurie palaiko R. J. Dagio pasiūlymą, balsuoja už, kurie palaiko komiteto nuomonę nepritarti, balsuoja prieš.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 39, prieš – 43, susilaikė 31. Pataisai nepritarta. Kviečiu bendru sutarimu pritarti visam 3 straipsniui. Ačiū, pritarta.
4 straipsnis – įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šalia visų kitų argumentų, kuriuos mes išgirdome tiek pateikimo, tiek pristatymo metu, man atrodo, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad, tvirtinant kariuomenės struktūrą, yra didinami kariuomenės kibernetinės gynybos ir informacinių sistemų pajėgumai, nes žinome, jog hibridiniai karai tampa vis aktualesni ir jų grėsmė yra vis didesnė. Taigi šiuo sprendimu yra kuriamas ryšių ir informacinių sistemų batalionas greta NATO turimų tokių pajėgumų čia, Lietuvoje. Kviečiu pritarti ir ne tik kalbėti apie tuos dalykus, bet taip pat numatyti tam reikiamą finansavimą ir skirti papildomą dėmesį. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, pritardamas pateiktam projektui, ypač todėl, kad buvo neatsižvelgta į kolegos siūlymus dėl projekto, manau, kad šitas teikiamas projektas dėl principinės kariuomenės struktūros yra pakankamai subalansuotas. Nors turiu atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų parengtojo rezervo mokymai čia nėra dar pakankami, tokie, kokie turėtų, mano supratimu, būti, bet šiuo atveju aš kviečiu pritarti visam projektui, o ateityje, turbūt svarstydami jau kitų metų projektus, galėsime atsižvelgti, kad visi tie kariai, kurie perėjo privalomąją tarnybą ir kurie jau penkerius metus netarnavo, galėtų turėti galimybes pereiti papildomus trumpesnius mokymus, kad jie būtų pasirengę ir išlaikytų tas įgytas valstybės gynybos kompetencijas. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, bet kokiu atveju šis įstatymo projektas nepaprastai svarbus. Taip, mes pasisakome už dinamiškesnį ir šaukimo vykdymą, ir savanorių įtraukimą, ir privalomąją karinę tarnybą, tačiau bet kokiu atveju Lietuvos kariuomenė, krašto apsauga turi kiekvienais metais pasitvirtinti šį teisės aktą, kuris yra svarstomas ir Gynybos taryboje, ir galiausiai Seime. Aš siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ir motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors buvo nepritarta mano pataisai, vis tiek manau, kad mes turėtume dėl to dalyko patvirtinti tą schemą. Turėsime galimybę dar padiskutuoti, kiekvienais metais mes tiksliname tuos skaičius, bet nelabai norėčiau sutikti su kolegos J. Oleko motyvais. Mes jau turėjome tą diskusiją vis dėl tos profesionalios kariuomenės koncepcijos. Matome, kad iš tikrųjų ji dėl dabartinių grėsmių nepasiteisina. Ji yra nepakankama ne tiktai dėl kokybės, kas labai svarbu, kas užtikrinama padidintu finansavimu. Bet iš principo ir pasirengimas, jaunimo pasirengimas ginti savo valstybę labai svarbu, nes be įgūdžių, be nieko, tai nieko neapginsime, kad ir geriausius mes ten ginklus, šautuvus nupirksime ar dar ką nors ir juos apginkluosime. Jaunuoliai tam turi pasiruošti ir žinoti, kaip jais naudotis, nes neapmokyta kariuomenė, kad ir ką tu jiems duosi, yra lengvas grobis mūsų priešui. Iš principo, jeigu mes matome grėsmes, tai reikia grėsmes adekvačiai ir spręsti. Manau, kad tam tikras ir gyvenimo, drausmės, apie gyvenimą suvokimas, toks drausmės suvokimas ir pareigos jausmo suvokimas tikrai nepakenks mūsų jauniems žmonėmis, juo labiau kad tai yra laikotarpis, ne taip, kaip sovietmečiu treji metai, dveji su puse ar dveji, bet tai yra devyni mėnesiai, tai yra tikrai tas laikotarpis, kurį galima skirti tiems dalykams ir tikrai tai bus tik į naudą. Todėl pritariu šitam įstatymui, bet manau, kad mes tą diskusiją… turime nesustoti ir iki kitų metų apsispręsti galutinai.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Visi motyvai buvo už. Kviečiu balsuoti ir priimti šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2064(3) priimtas. (Gongas)
10.42 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1930(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1930(2). Pranešėjas – K. Bacvinka. Priėmimas.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo nario K. Mažeikos pasiūlymas. (Balsai salėje) Jį pristatys K. Mažeika. Kęstuti Mažeika, prašau pristatyti savo pasiūlymą dėl 1 straipsnio.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš tuoj. Gal gali Kęstutis pakomentuoti, jisai turi po ranka.
K. BACVINKA (LVŽSF). Čia iš esmės redakcinio pobūdžio, čia buvo praleisti žodžiai.
PIRMININKAS. Autoriaus pasiūlymas yra pristatomas autoriaus. (Balsai salėje) Jūs siūlote 701 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Galiu pristatyti, taip, jau atsidariau, atsiprašau. Čia yra derinta su ministerija, išties pagrindinis tikslas buvo tas, kad redaguojant pirminį variantą buvo praleistas vienas žodis ir formuluotė truputį neatitiko teisinių nuostatų, todėl yra siūloma atkurti formuluotę, kad būtų teisinga, ir taip pat ministerijas išdėlioti pagal teisingą tvarką.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad būtų svarstoma ši pataisa? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Komiteto nuomonė?
K. BACVINKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiai pataisai, jai komitetas pritarė? Galime. Dėkoju.
Kitas pataisa taip pat dėl šio straipsnio yra Seimo narių S. Gentvilo, R. Sinkevičiaus, A. Palionio, K. Bartkevičiaus. Kuri norėtumėte pristatyti? S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, visas šitas įstatymo projektas yra atsakomybės taikymas už tai, kad jeigu Baltijos arba Šiaurės jūroje plaukiantys laivai turi kurą, kuris turi sieros. Iš esmės prieš keletą metų Baltijos ir Šiaurės jūroje uždrausta turėti kurą, kuris sukelia sieros emisiją, kitaip tariant, neįmanoma naudoti mazuto, reikia naudoti tiktai arba dujas, arba dyzelį.
Mūsų siūlymas yra, kad jeigu laivai, kurie įplaukia į Šiaurės ir Baltijos jūrą, pateikia įrodymus, kad neturėjo galimybių arba negavo galimybės įsipilti švaraus kuro, jie nebūtų baudžiami Lietuvoje tikrinant aplinkosauginėms organizacijoms.
PIRMININKAS. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys, kad būtų svarstoma pataisa?
Yra. Balsavo 46, kad būtų svarstoma. Komiteto nuomonė.
K. BACVINKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti, kadangi ši nuostata kaip ir perteklinė būtų.
PIRMININKAS. Motyvai už pataisą – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš ne už pataisą, aš už visą. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Tada čia išsitrinkite. Nėra motyvuojančių. Balsuojame dėl šios pataisos. Kas balsuoja už Seimo narių pasiūlymą, balsuoja už, tie, kurie mano, kad reikia pritarti komiteto nuomonei nepritarti, balsuoja prieš.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 33, prieš – 30, susilaikė 39. Pataisai nepritarta.
Ar galime bendru sutarimu pritarti visam 1 straipsniui su viena pataisa, kuriai pritarėme? Galime. Ačiū.
2 straipsnis – įstatymo priedo pakeitimas. Pataisų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
3 straipsnis – įsigaliojimas nuo liepos 1 dienos. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. K. Mažeika – motyvai už. Ačiū, Kęstuti Bacvinka.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, tai yra direktyvos perkėlimas. Tikrai mūsų labiausiai užteršta Baltijos jūra. Manau, šiuo įstatymo projektu galbūt turėsime galimybę bent šiek tiek sumažinti užterštumą ir tai prisidės prie tų pokyčių, kurių mes visi ir siekiame. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kolega Kęstutis yra teisus dėl Baltijos jūros užterštumo, tik problema yra kita. Pavyzdžiui, jeigu iš Amerikos plaukia krovinys į Ukrainą, tai jam pigiau plaukti per Viduržemio jūrą, nes galės mazutu kūrenamais laivais gabenti, o per Baltijos jūrą jau turi dyzeliniu kuru kūrenti laivus.
Šituo įstatymu yra nustatomos bausmės už laivus, kurie atplaukia su sieros emisiją gaminančiu kuru. Ir jos yra didesnės bausmės, negu mūsų kaimyninės valstybės suteikia. Iš tikrųjų tai yra gana reikšmingos baudos laivų savininkams, todėl reikėtų labai atsargiai taikyti bet kokią atsakomybę, kadangi ligi šiol nebuvo jokios atsakomybės. Įstatymas yra sveikintinas, ir kadangi poįstatyminiuose aktuose yra išimčių, tai vertėtų jam visam pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų niekas neužsirašė. Tokia gražia gaida kviečiu tęsti balsuojant, pritariant šiam įstatymo projektui.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 103, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1930(2) priimtas. (Gongas)
10.50 val.
Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1515(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Aplinkos monitoringo įstatymo atitinkamo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1515. Priėmimas. Pranešėjas – K. Mažeika, tačiau pasiūlymų nėra, į tribūną nekviesime. Galime priimti pastraipsniui?
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Motyvai. Motyvai prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, svarstydami šį klausimą Aplinkos apsaugos komitete, mes smarkiai piktinomės tiek su L. Balsiu, tiek su pozicijos, opozicijos atstovais, kodėl valstybė nusprendė, Vyriausybė šiuo atveju, aplinkos monitoringą, kuris kiekvienais metais turi parodyti Lietuvos aplinkos ir gamtos būklę, nuleisti iš vyriausybinio lygmens į vienos institucijos, t. y. Aplinkos ministerijos, atsakomybę. Komitete, negebant atsakingiems asmenims normaliai paaiškinti, 9 ir 1 nutarėme vis dėlto atmesti šį projektą. Bet po savaitės kažkaip viskas pasikeitė, vėl be jokių argumentų, tiesiog aklai, pasakėme, reikia klausyti Vyriausybės, nors jokių realių argumentų nepateikta.
Ką pakeis šiandien šis įstatymas, tai, kad valstybės monitoringo, aplinkos apsaugos monitoringo programą sudarys vienintelis aplinkos ministras, neparodydamas Vyriausybei, neparodydamas kitoms institucijoms, tokioms kaip Susisiekimo ministerija, Krašto apsaugos ministerija, ir derins iš esmės su tomis institucijomis, su kuriomis pats norės. Man atrodo, kad valstiečiai ir žalieji, kaip partija, turinti terminą „žalieji“ savo pavadinime, turėtų būti suinteresuoti, kad aplinkos apsaugos monitoringas būtų vyriausybinio lygmens dokumentas ir jo programa būtų tvirtinama Vyriausybės mastu, o ne vieno ministro parašu. Kviečiu rimtai susilaikyti arba balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Reaguodamas į kolegos pasisakymą, tik noriu pasakyti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tikrai pasisako būtent už griežtesnę kontrolę, už efektyvesnę kontrolę ir efektyvesnį darbą. Šiuo įstatymu ir parodoma, kad monitoringo dokumentus derins ne Vyriausybė, o ministerija. Turbūt suprantame, kad Vyriausybės kabinete su aplinkosauga ir monitoringu yra mažai susipažinusių ir dirbančių žmonių. Bet kokiu atveju dokumentus rengia Aplinkos ministerija ir teikia tvirtinti Vyriausybei, tai darbas tik nusitęsia.
Atsižvelgiant į tai, kad būtų efektyviai reaguojama, pritaikoma, pakeitimai, artimiausi numatomi projektai, kuriuos aš pristačiau šio įstatymo projekto svarstymo metu, išties leis efektyviai reaguoti, pakeisti sąlygas, pritaikyti prie mūsų Lietuvos klimato, regioninio išskirtinumo ir taip padaryti monitoringą efektyvų ir maksimaliai naudingą visiems Lietuvos gyventojams ir aplinkai.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Vis dėlto negaliu pritarti šiam projektui. Mes nuvertiname pačią aplinkos sistemą, perkeliame į žemesnį lygmenį – iš Vyriausybės į ministeriją. Taip, kolega Kęstutis sakė, kad Aplinkos ministerijos specialistai yra kvalifikuoti ir rengs. Taip, tegul jie rengia ir toliau, kad ir Vyriausybėje būtų, bet kad būtų derinama ir su kitomis ministerijomis, kurios taip pat būtų įpareigotos aktyviau dalyvauti šiame procese. Žinant, kas dabar vyksta pasaulyje, Europos Sąjungos prioritetus, o aplinkosauga yra vienas iš svarbiausių prioritetų, ir visus pasaulyje vykstančius klimato kaitos procesus, žeminimas to lygmens, man atrodo, neatitinka šiandienos pasaulio, Europos Sąjungos, taip pat mūsų visuomenės lūkesčių ir interesų. Nepritarsiu šiam projektui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų keista, kad po to, kai komitete diskutavome tikrai labai išsamiai, nesulaukėme argumentų, kodėl čia reikėtų keisti, nužeminti lygį aplinkos apsaugos monitoringo iš valstybinės programos į vienos ministerijos pavaldumo veiksmų planą, vis tiek dabar kažkodėl atsiduria Seimo salėje. Matyt, kažkam čia ypač norisi prastumti. Jeigu argumentuojama, kad norima optimizuoti valdymą, mažinti biurokratiją, tai čia turbūt pats blogiausias objektas, kuris buvo pasirinktas tai įrodyti ir parodyti, nes būtent aplinkos apsaugos klausimai, aplinkos apsaugos stebėsenos, arba monitoringo, dalykai turi būti valstybinio masto programos ir vyriausybinio lygmens, kad visos ministerijos galėtų koordinuoti, kad būtų suteikiamas reikiamas dėmesys, o ne vienos ministerijos rankose. Žodžiu, tikrai reikėtų susilaikyti arba balsuoti prieš ir palikti, kaip yra arba net sustiprinti valstybinės programos monitoringo statusą. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau dėl nuomonių neužsirašė Seimo nariai. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto priėmimo.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 50, susilaikė 48, prieš – 2. Lygu.
Balsuojame iš naujo. Kviečiu apsispręsti aiškiau.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 47, prieš – 4, susilaikė 54. Projektas nepriimtas.
Klausiu K. Mažeikos, ar galime svarstyti lydimuosius? Negalime. 1-6b – projektas Nr. XIIIP-1516 ir 1-6c – projektas Nr. XIIIP-1818, nesvarstome.
10.58 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1754(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1754. Pranešėjas – M. Puidokas. Nematau. J. Bernatonis. Prašau.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamasis Pirmininke, kadangi kolega Mindaugas negalėjo dalyvauti, tai aš pabandysiu jį pavaduoti. Komitetas pritarė išvadai…
PIRMININKAS. Pataisų svarstymas ir 1 straipsnis. 1 straipsniui…
J. BERNATONIS (LSDDF). Vienbalsiai. Pirmiausia turbūt reikėtų apsvarstyti Seimo narių pasiūlymus. Tai yra…
PIRMININKAS. Pirmas pasiūlymas yra Teisės departamento, jam komitetas nepritarė.
J. BERNATONIS (LSDDF). Taip, komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Galime pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu nepritarus Teisės departamentui? Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsniui… (Balsai salėje) Dėl 2 straipsnio nėra pasiūlymų. Apie ką diskusija?
J. BERNATONIS (LSDDF). Taip, galime pritarti.
PIRMININKAS. Ar gali visas Seimas pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui? Galime. 3 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Ačiū. 5 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 6 straipsnio yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas nepritarė.
J. BERNATONIS (LSDDF). Taip.
PIRMININKAS. Nepritarė. Toliau kitas pasiūlymas – Seimo narių E. Jovaišos, G. Steponavičiaus, A. Gelūno, M. Adomėno ir A. Armonaitės. Pristato E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, šitas straipsnis išties yra svarbus. Svarbus dėl to, kad jis paliečia Lietuvos universitetų gyvenimą. Kaip žinome, yra M. Puidoko, A. Ažubalio pataisos apie tai, kad jei turimos trys skolos, gali svarstyti klausimą dėl laikinojo gyvenimo nutraukimo, kitaip tariant, ir pašalinimo iš aukštosios mokyklos. Sakoma, kad to reikalauja valstybės saugumas. Taip, iš tikrųjų, bet teisinėje visuomenėje yra aibė dalykų, kuriais galima reguliuoti. Pavyzdžiui, tie patys universitetai gali teikti informaciją apie tuos asmenis, kurie nelanko paskaitų ir nestudijuoja, tokiu atveju mūsų Migracijos tarnyba ir Vidaus reikalų ministerija puikiausiai žinos faktus ir galės imtis priemonių.
Dabar, kai įvedamas trijų neįskaitytų dalykų cenzas, kėsinamasi į autonomiją, kėsinamasi į Mokslo ir studijų įstatymo reguliuojamą sąvoką, kas yra pažangus, kas nepažangus studentas. Noriu atkreipti visų Seimo narių dėmesį štai į ką – Teisės departamentas sako, kad negali būti tokios pataisos, nes tai prieštarauja kitiems dalykams.
Antras dalykas. Vidaus reikalų ministerija, kuri atsakinga už migracijos dalykus, taip pat palaiko mūsų poziciją ir nereikalauja štai šitų trijų neišlaikytų egzaminų. Toliau. Atsiranda diskriminacija tarp užsienio studentų ir lietuvių studentų. Noriu pasakyti, kad ir abi studentų sąjungos, kurios vienija daugybę mūsų studentų – apie 80… studentų, yra kategoriškai prieš, jos yra pasirengusios ryžtingiausiems žingsniams. Prieš yra Lietuvos rektorių konferencija.
Aš galvočiau, gerbiamieji kolegos, kad mes salėje neturime daryti tokio veiksmo, kuris gali…
PIRMININKAS. Laikas!
E. JOVAIŠA (LVŽSF). …atrodyti kaip Konstitucijos pažadėtos autonomijos pažeidimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Laikas! Ačiū. Dabar ar turime 29 pritariančius, kad būtų svarstoma pataisa? (Šurmulys salėje) Tie, kurie mano, kad reikia svarstyti šią pataisą, turi balsuoti už. Už balsavo 71 Seimo narys. Pataisa svarstoma. Komiteto nuomonė?
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, komitetas svarstė šią pataisą, du komiteto nariai ją palaikė, du buvo prieš, du susilaikė. Taigi buvo šiai pataisai nepritarta. Tik norėtume atkreipti dėmesį, kad jeigu būtų priimta, reikėtų atitinkamą pataisą daryti ir 7 straipsnyje.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai dėl pataisos. Motyvai už – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų labai teisingai Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša pristatė argumentus, kodėl reikia pritarti. Aš noriu pakartoti, kad Vidaus reikalų ministerija irgi tokiam pasiūlymui pritarė. Pagrindinis dalykas, kurį vis dėlto turėtume turėti omenyje – šito pasiūlymo priešininkai teigia, kad neva bus sudaryta kažkokia landa žmonėms, kurie nesiekia studijų. Bet iš tikrųjų problemą turime spręsti visai kitais lygmenimis. Tie žmonės jau patenka į Lietuvą ir tą slenkstį, tą pavojaus užkardymą mes turime padaryti kur kas anksčiau. Dabar nėra sprendžiama šios nuostatos problema, jeigu mes paliksime taip, kaip dabar yra, ir nepriimsime šio pasiūlymo, tiesiog sukursime naują problemą universitetams. Universitetai šiuo metu labai įvairiai autonomiškai, savarankiškai reguliuoja, kiek studentas gali turėti skolų, kiek ne. Mes paimame Užsieniečių teisinės padėties įstatymą ir pradedame juo reguliuoti švietimo institucijos autonomiją ir tvarkas centralizuotai, nepaliekame laisvės Vytauto Didžiojo universitetui, nepaliekame laisvės Sveikatos mokslų universitetui, nepaliekame laisvės Vilniaus universitetui tvarkytis taip, kaip jie nori tvarkyti savo tvarkas. Manau, sukursime naują problemą, jeigu nepritarsime šiam pasiūlymui. Raginu palaikyti, tikiuosi, kad šis balsavimas bus pozityvus. Dėkoju.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad jau dabar galiojančio įstatymo projekto 36 straipsnyje yra ši siūloma (ta pati) norma, ką siūlo ponas E. Jovaiša ir jo kolegos, kad universitetai turi pranešti atitinkamoms institucijoms apie nepažangius ir nelankančius studentus užsieniečius. Bet ne iš gero gyvenimo VSD ir mes siūlome kitokią formuluotę. Todėl, kad aukštosios mokyklos ignoruodavo šį dalyką, nes iš užsieniečių studentų tiesiog byra pinigai.
Antras dalykas, kolegos, yra tai, ypač norėčiau atkreipti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių dėmesį, kad mes rėmėmės VSD siūlymais, VSD pateikė skaičius, kiek vadinamųjų nelegalių studentų patenka į Europą per Lietuvą, prisidengę studijomis. Dar daugiau galiu pasakyti. Atsirado nauja kategorija vadinamųjų studentų, kurie anksčiau buvę neva investitoriai Lietuvoje, bet net nepatenka į investicijų straipsnį. Tada jie persikvalifikuoja į studentus ir taip studijuoja dešimtį ar kiek metų. Kolegos, čia ne iš gero gyvenimo daroma.
Ir paskutinį dalyką pasakysiu. Aukštosios mokyklos iki šiol net neturi apibrėžimo, kas yra nepažangus studentas, štai kur jiems yra iššūkis. Tai gal tegul aukštosios mokyklos po to turės galimybę apibrėžti, kas yra tas nepažangus studentas? Siūlau tikrai nepritarti šitam siūlymui, nes jie nieko nekeičia, o patvirtina esančią praktiką, kuri yra ydinga.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys E. Pupinis. Atsiprašau, vienas – už, vienas – prieš.
Balsuojame dėl pataisos. Kas pritaria pataisai, balsuoja už, tie, kurie pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 84, prieš – 5, susilaikė 5 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta.
Kitos pataisos… Replika po balsavimo – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, ačiū, kad jūs pritarėte šiam siūlymui, nes kai VSD rašo ir paskui Seimo narių rankomis teikia kokius nors siūlymus, tai išeina absurdas. Universitetuose dabar čia reikėtų imti ir kontroliuoti, kaip studentai lanko paskaitas. Ten dienynų nėra, jūs baikite tokias nesąmones. Pas mane tokių… Aš dabar turėčiau būti atsakingas už kokį nors užsienietį kaip profesorius ir žiūrėti, kada jis ateina, neateina. Visų nekontroliuoju, o užsienietį turėčiau kontroliuoti. Čia tiek absurdiškų dalykų yra prirašyta!
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti 6 straipsniui su šia pataisa? Galime. Dėkoju.
Toliau yra M. Puidoko pasiūlymai, bet neatitinka terminų, negalime jų svarstyti. 7 straipsnį, komiteto pirmininkas sako, kad turime dabar redaguoti.
Tai galime turbūt keliauti į kitą – 8 straipsnį, kitus straipsnius pastraipsniui priimti ir tada paprašyti komiteto, kad būtų suredaguotas projektas. Taip?
J. BERNATONIS (LSDDF). Aš manau, Pirmininke, kad tai iš esmės nieko nekeičia. Seimas jau apsisprendė, tai atitinkamai negalės būti prieštaravimų kitam straipsnyje. Dėl to…
PIRMININKAS. Redaguoti jį reikės, ar ne?
J. BERNATONIS (LSDDF). Abejoju. Tokie argumentai…
PIRMININKAS. Gerai. Priimame tada. 7 straipsnis. Svarstytinų pasiūlymų dėl jo nėra, todėl galima pritarti bendru sutarimu.
8 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Pasiūlymų nėra. 9 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritaria. Galime priimti visą 9 straipsnį su šiuo pasiūlymu? Bendru sutarimu galime priimti.
10 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime priimti. 11 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ir kitas pasiūlymas yra Seimo narių E. Jovaišos, A. Gelūno, A. Kubiliaus, G. Steponavičiaus, A. Armonaitės, D. Kreivio, A. Maldeikienės. Pasiūlymą pristato E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Mes pritariame, čia laikomės komiteto nuomonės. Neturime…
PIRMININKAS. Atsiimate pasiūlymą?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, čia galime atsiimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas pasiūlymas yra Seimo nario M. Puidoko, taip pat neatitinka terminų. Dar vienas pasiūlymas taip pat yra Teisės departamento, jam komitetas pritarė. Toliau Seimo narių E. Jovaišos, A. Gelūno, A. Kubiliaus, G. Steponavičiaus, A. Armonaitės, D. Kreivio, A. Maldeikienės pasiūlymas. Kas pristatote? E. Jovaiša. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip pat ta pati situacija.
PIRMININKAS. Atsiimate pasiūlymą, nes komitetas nepritarė. Su tokiais pasiūlymais galime pritarti bendru sutarimu visam 11 straipsniui.
J. BERNATONIS (LSDDF). Taip.
PIRMININKAS. 12 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 13 straipsnis, taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 14 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 15 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 16 straipsnis taip pat be pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. 17 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 18 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 19 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 20 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ir su tokiu pritarimu galime bendru sutarimu pritarti visam 20 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso projekto. Ačiū pranešėjui. Motyvai už – Seimo narys A. Ažubalis. Atsisako. Motyvai už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų esminę turbūt tokią problemą išsprendėme. Čia jau buvo daug minėta ir aukštosios mokyklos taip pat pasisako už tai, kad būtų sudarytos sąlygos atvykti ir studijuoti į Lietuvą studentams ir iš trečiųjų šalių, lygiai taip pat kaip ir lietuviams turbūt svarbu vykti į kitas šalis ir ten semtis žinių. Manau, kad ta siūloma pataisa, kai buvo apriboti studijas turbūt dėl tam tikrų studijų nesėkmių, yra pašalinta, nes, priešingu atveju, pačių studentų teisės būtų pažeistos. Ką tada iš esmės daryti su Lietuvos piliečiais, jeigu pariteto pagrindais, nes jie taip pat turi skolų. Iš tikrųjų sąlygos būtų nevienodos ir, manau, tą sureguliuos patys universitetai. Turbūt reikia pasidžiaugti, kad ir mūsų VSD dirba visai normaliai, ir užkardymas vyksta, nes tų problemų kaip ir nebuvo kažkada, tos problemos nebuvo keliamos. Tiktai mes, politikai, susigalvojame problemas, norėdami su kuo nors pakovoti. Siūlau pritarti tokiam variantui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas. Nėra. Motyvai už – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Kolegos, aš tikrai džiaugiuosi, kad Seimas ištaisė Užsienio reikalų komitete padarytas klaidas, sveikas protas nugalėjo ir mes įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ neįsikišime į universitetų ir švietimo įstaigų autonomiją. Galbūt buvo galima vis dėlto dar tų keletą pasiūlymų ir neatsiimti, dėl jų balsuoti, nes jie taip pat būtų suteikę geresnes sąlygas užsienio studentams rinktis studijoms Lietuvą, tačiau, nepaisant to, pagrindinė klaida tikrai buvo ištaisyta.
Džiaugiuosi, kad buvo atsižvelgta ir į universitetų bendruomenės, ir į VRM nuomonę, ir kviečiu palaikyti šitą įstatymo projektą. Dabar ramia širdimi galiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, ir aš po šitų pataisų užsirašiau kalbėti už, nors prieš tai galvojau kalbėti prieš. Iš tikro universitetai kaunasi dėl užsienio studento, o užsienio studentams atvykus yra sunkumų. Jie patenka į stresinę situaciją – nauja sistema, reikia studijuoti kita kalba, ne gimtąja. Tikrai yra daug apsunkinimų ir į tai reikėtų atsižvelgti. Tos pataisos dabar leidžia demokratiškiau arba laisviau žiūrėti į studentus ir dėl to galime pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvuojantys buvo tiktai už. Kviečiu balsuoti už šio įstatymo priėmimą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1754(2) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, aš beveik esu įsitikinęs, kad praeis dveji arba treji metai ir mes grįšime prie šito klausimo, kaip jau ne kartą grįždavome prie tų atidaromų landų atvykėliams iš trečiųjų pasaulio valstybių. Per visą savo parlamentinę praktiką mes ne vieną kartą… Aš esu stebėjęs, kada atėję labai liberaliai nusiteikę žmonės sako, mes atsidarome. Praeina treji–ketveri metai ir mes vėl priimame įstatymo pataisas ir uždarome tas juodąsias skyles. Taigi čia tik laiko klausimas, taip pat, žinoma, ir valstybės lėšų klausimas.
11.18 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 50 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1566(2)ES (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-8 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 50 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1566. Pranešėja – A. Širinskienė. Pasiūlymų nėra priėmimo stadijoje, todėl galime svarstyti pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu ir 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti priimant šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 86, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1566(2) priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4, 8, 11, 12, 13 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1524(3)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9a klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1524. Pranešėjas – A. Salamakinas, tačiau į tribūną nekviečiu. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 4 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 5 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 6 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Ir 7 straipsniui – „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ – galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų už, prieš niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti ir pritarti šiam įstatymo projektui.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 80, prieš nėra, susilaikė 10 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1524(3) priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 2, 3, 5, 6 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1525(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9b klausimas – Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1525. Pranešėjas – A. Stančikas. Yra pasiūlymų. Prašome į tribūną.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komitetas bendru sutarimu nepritarė.
PIRMININKAS. Nepritarė. Galime komitetui nepritarus pritarti visam 2 straipsniui? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Ir dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip pat nepritarė.
PIRMININKAS. Nepritarė.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu. Ir bendru sutarimu galime pritarti visam šiam straipsniui.
Dėl motyvų už, prieš niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti ir pritarti visam įstatymo projektui.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1525(2) priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 2, 4, 5, 7, 10, 14, 15, 20 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1526(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9c klausimas – Tautinio paveldo produktų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1526. Pranešėjas – taip pat A. Stančikas. Pataisų, pasiūlymų nėra. Kviečiu priimti pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti? Galime. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame. 4 straipsniui pritariame. 5 straipsniui pritariame. 6 straipsniui pritariame. 7 straipsniui pritariame. 8 straipsniui pritariame. 9 straipsniui pritariame. 10 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už, prieš neužsirašė Seimo nariai. Kviečiu balsuoti ir pritarti visam projektui.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1526(2) priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1527(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9d klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1527. Pranešėjas – A. Stančikas.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti 1 straipsniui. Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip, yra. Komitetas svarstė, bendru sutarimu nepritarė, t. y. bendru sutarimu pritarė iš dalies, tai yra techninio pobūdžio pastaba.
PIRMININKAS. Tokiam suredaguotam 2 straipsnio variantui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai už ir prieš dėl viso projekto. Nėra užsirašiusių Seimo narių. Balsuojame už šį projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1527(2) priimtas. (Gongas)
11.25 val.
Pertekliaus mokesčio cukraus sektoriuje įstatymo Nr. IX-729 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1528(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9e klausimas – Pertekliaus mokesčio cukraus sektoriuje įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1528. Pranešėjas – taip pat A. Stančikas, tačiau jokių pasiūlymų nėra, priimame pastraipsniui.
Vienas straipsnis – 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl motyvų už ir prieš taip pat niekas neužsirašė. Kviečiu balsuojant pritarti šiam projektui.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1528(2) priimtas. (Gongas)
11.27 val.
Gamybos mokesčio cukraus sektoriuje įstatymo Nr. IX-1762 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1529(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9f klausimas – Gamybos mokesčio cukraus sektoriuje įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1529. Priėmimas.
Priimame pastraipsniui. Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1529(2) priimtas. (Gongas)
11.27 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1962(2) (priėmimas)
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1962. Pranešėjas – taip pat Seimo narys A. Stančikas, tačiau pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta.
Vienas straipsnis, jam galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1962(2) priimtas. (Gongas)
11.29 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1964(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9h klausimas – Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1964. Pranešėjas – taip pat Seimo narys A. Stančikas, tačiau pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta.
Galime priimti pastraipsniui? 1 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. Dėkoju. 2 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų už ir prieš niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 86, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1964(2) priimtas. (Gongas)
11.30 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1952(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Vyriausybės įstatymo 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1952(2). Pranešėjas – Seimo narys V. Bukauskas, tačiau pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta.
Galime priimti pastraipsniui, pranešėjo nekviesime.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai. Tik motyvus už užsirašė sakyti Seimo nariai. Ar galime balsuoti? Galime. Tada kviečiu balsuoti už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1952(2) priimtas. (Gongas)
11.31 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 9, 15, 21 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1543(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1543(2)ES. Pranešėjas – Seimo narys R. Martinėlis. Kviečiu į tribūną.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Komitetas svarstė ir bendru sutarimu (tai buvo techninio pobūdžio pataisa) pritarė. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pritarė. Esant pritarimui galime pritarti visam 3 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis – įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
Motyvai už. Motyvai už – Seimo narys A. Matulas, tačiau jo nėra. Kviečiu balsuoti dėl viso šio įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 80, prieš – 2, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1543(2) priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4838(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4838(2). Pranešėjas – Seimo narys D. Kaminskas. Priimame pastraipsniui.
1 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Galime priimti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Esant pritarimui galime pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu. Ačiū. Pritarta.
3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, ačiū, pritarta.
Motyvus už, prieš sakyti niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti ir pritarti visam projektui.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4838(2) priimtas. (Gongas)
11.35 val.
Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1479(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1479. Pranešėja – G. Skaistė. Kviečiu į tribūną. Galime priimti pastraipsniui. 1 straipsniui pasiūlymų nėra. Pirmos redakcijos 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu. 2 straipsniui taip pat pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu.
II skyriaus 3 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Komitetas pasiūlymui pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Tokiam pasiūlymui galime pritarti. Kitas pasiūlymas taip pat Teisės departamento, jam komitetas taip pat…
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Komitetas pasiūlymui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. …pritarė. Trečias Teisės departamento pasiūlymas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Irgi komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ketvirtas Teisės departamento pasiūlymas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir dar vienas – penktas Teisės departamento pasiūlymas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Ir galime pritarti su tokiais pasiūlymais visam straipsniui bendru sutarimu.
4 straipsnis. Pasiūlymų jam nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Komitetas pasiūlymui pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Ir galime pritarti visam 5 straipsniui bendru sutarimu.
6 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Komitetas pasiūlymui pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Ir kitas Teisės departamento pasiūlymas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Komitetas pasiūlymui pritarė.
PIRMININKAS. Taip pat pritarė. Ir galime pritarti visam 6 straipsniui bendru sutarimu.
Ir tada visam naujos redakcijos 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Ir dėl naujos redakcijos 2 straipsnio „Įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Komitetas pasiūlymui pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Ir esant pritarimui galime pritarti bendru sutarimu visam 2 straipsniui. Dėkoju pranešėjai.
Motyvai už. Motyvai už – Seimo narė R. Miliūtė.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Jaunimo politikos pagrindų įstatymas reikalingas tam, kad būtų užtikrintas jaunų žmonių kuo sklandesnis integravimasis į aktyvų visuomenės gyvenimą. Tam reikalingas ir Jaunimo reikalų departamento sklandus darbas, Jaunimo tarybos, koordinatorių pastangos, tam tikras finansavimas, bet visų pirma čia, Seime, turime priimti reikiamas įstatymo pataisas, kurios įvestų naujų darbo su jaunimu formų. Tad, gerbiamieji kolegos, kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat motyvai už – Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mieli kolegos, labai džiugu, kad tas įstatymas pagaliau bus priimtas, bet, deja, jaunimą turime remti ir skatinti ne tik gražiomis kalbomis, bet ir darbais. Tada, kai bus formuojamas kitų metų biudžetas, turėtume labai atsižvelgti į visą jaunimo politiką ir tą biudžetą tikrai labai padidinti, kad ta politika būtų dar stipresnė ir aktyvesnė. Prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ir taip pat motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pritardamas šitam įstatymo projektui, norėčiau atkreipti valdančiųjų dėmesį, kad naujame Valdininkų reformos įstatyme nelieka departamentų, kurie koordinuotai, nuosekliai galėtų šita tema domėtis, kaupti informaciją, sisteminti ir panašiai. Bus darbas grupių principu, o jos yra sudaromos, išardomos, sudaromos, išardomos, ir neturėsime vienos sistemos. Jeigu mes tokioms nuostatoms, svarstydami tą įstatymą, pritarsime, mūsų lūkesčiai tokiu neblogu įstatymu tiesiog bus neįgyvendinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi pritariamieji motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai, visi balsavo už. Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1479(3) priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIII-887 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2195(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2195. Pranešėjas – Seimo nario R. Šarknickas. Svarstymas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tai techninio pobūdžio dokumentas, Etninės kultūros globos tarybos sudėties pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2195. Kultūros komitete yra sutarta bendru sutarimu. Patikslinu dėl ko – dėl Etninės kultūros globos tarnybos sudėties pakeitimo. Profesorius V. Ališauskas išėjo savo noru dėl darbo apkrovos ir vietoj jo yra paskirtas P. Kalnius, Lietuvos katalikų mokslo akademijos teikimu. Jis yra Punsko Lietuvos etnokultūros tyrinėtojas.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti niekas neužsirašė. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime pritarti.
Priėmimas. Vienas straipsnis. (Balsai salėje) Galime pritarti straipsniui bendru sutarimu. Siūlau ypatingą skubą ir balsuojame dėl viso nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 93, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2195(2) priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2274 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-15a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2274. Pranešėjas – G. Kirkilas. Kviečiu į tribūną.
G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiami kolegos, šiuo nutarimu kviečiu įtraukti į pavasario sesijos darbų programos III skyrių Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, jį teikia Seimo nariai G. Kirkilas, R. Karbauskis ir S. Skvernelis.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Atsiimu, Pirmininke. Atsiprašau, galvojau, kad dėl svarstymo.
PIRMININKAS. Atsiimate. Nebenori klausti. Diskutuoti daugiau niekas neužsirašė. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu? Galime.
Ir priėmimas. Vienas straipsnis. Straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Ir balsuojame dėl nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 13. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2274) priimtas. (Gongas)
11.44 val.
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2230 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2230. Pranešėjas – taip pat Seimo narys G. Kirkilas. Pateikimas.
G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, visi mes, visos partijos politiškai deklaruoja būtinybę įteisinti dvigubą pilietybę. Kaip prisimenate, tai buvo viena iš trijų pagrindinių šimtmečio idėjų. Tačiau dabartinis Referendumo įstatymas, remiantis mūsų praktika, paprasčiausiai neleidžia to realizuoti.
Įstatymo projekto rengimą pirmiausia paskatino anksčiau vykusių referendumų, privalomųjų referendumų, praktika, kai jų nesėkmę nulemdavo būtent pasyvioji piliečių dalis, nedalyvaujanti balsavime. Antra, daugelyje Europos Sąjungos ir kitų demokratinių valstybių taikomi mažesni reikalavimai, teigiamam sprendimui pagrindinę įtaką referendume turi dalyvaujantys balsuotojai. Šitą galima lengvai pagrįsti paskutinių referendumų praktika.
Trečia. Šiuo metu galiojančiame Referendumo įstatyme, mūsų manymu, nepakankamai pagrįstai yra įtvirtintos keturios normos dėl privalomojo referendumo sprendimo priėmimo. Todėl mes, įstatymo teikėjai ir iniciatoriai, galvojame tobulinti Referendumo įstatymą, kad būtų labiau atsižvelgiama į piliečių aiškiai išreikštą valią. Pagal dabar galiojantį įstatymą yra keturios skirtingos privalomojo referendumo priėmimo normos.
Pirma. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į posovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip 3/4 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Antra. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Trečias atvejis. Sprendimas dėl kitų klausimų ir įstatymo nuostatų, kurie buvo svarstyti privalomajame referendume, yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Ketvirta. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijų daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jurisdikcijai, laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvaujančių piliečių.
Jeigu sprendimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į posovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo norma yra pagrįsta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 148 straipsnio nuostatomis, tai kitu atveju, mūsų nuomone, diferencijavimas neturi konstitucinio pagrindo.
Todėl siūloma atsisakyti konstituciškai nepagrįsto privalomųjų referendumų sprendimų priėmimo diferencijavimo, suvienodinti reikalavimus sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo, dėl kitų klausimų, įstatymų ar jų nuostatų ir dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jei šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai.
Siūlome visiems konstituciškai nereglamentuotiems sprendimams pasirinkti kompromisinį, šiuo atveju vidurinį variantą. Sprendimas privalomajame referendume yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Mūsų manymu, tokie pakeitimai padėtų geriau įgyvendinti piliečių išreikštą valią. Skaičiais tai atrodytų taip: dabar turi dalyvauti pusė, tai yra 1,2 mln. piliečių, tam, kad priimtų sprendimą, reikėtų šiek tiek virš 800 tūkst.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, puikiai suprantame, apie ką kalbama, apie dvigubos… Pilietybės įstatymo pakeitimą ir Konstitucijos dabar susijusius pakeitimus. Krepšinio aikštelėje, kai sunkiai sekasi pataikyti iš trijų taškų zonos, tai ką darai? Stengiesi labiau, treniruojiesi, dirbi. Čia, atrodo, jūs norite keisti taisykles ir nubrėžti trijų taškų zonos linijas šiek tiek arčiau krepšio, kad būtų lengviau pataikyti.
Aš noriu jūsų paklausti, ar iš tikrųjų išnaudoti jau visi resursai, siekiant užtikrinti sėkmingą referendumo dėl dvigubos pilietybės rezultatą?
Mes išnaudojome visus resursus, dabar pripažįstame, kad pagal esamą situaciją pralaimėsime, kapituliuojame ir todėl keičiame žaidimo taisykles. Aš noriu jūsų paklausti, ar iš tikrųjų jau visi resursai šiandien buvo išnaudoti, kad mes imamės kraštutinių priemonių keisti pamatines žaidimo taisykles?
G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū. Matote, palyginimas su krepšiniu yra visiškai neblogas, bet net jeigu ir šiandien sutrumpinsime, išeisime į aikštelę su jumis, sutrumpinsime metru, tai nereiškia, kad mes geriau pataikysime. Vis tiek kuris nors iš mūsų bus geresnis žaidėjas, o kuris nors bus blogesnis.
Ar visi resursai išnaudoti? Leiskite man pasakyti iš savo patirties. Pavyzdžiui, būdamas premjeru aš buvau susitikęs, surinkęs visus Lietuvos Konstitucijos žinovus, teisininkus, profesorius, kurie tik yra Lietuvoje, tada jie vieningai pasakė, nėra kito kelio – tik referendumas. Turėdami omenyje mūsų piliečių dalyvavimą rinkimuose, referendumuose, ar šiandien mes, visi politikai, nesuprantame, kad tas referendumas pagal dabartines taisykles neatneš sėkmės? Tai galime pasakyti 99 % tikslumu. Jeigu mes tai suprantame ir nieko nedarome, vadinasi, nenorime išsaugoti savo piliečių. Aišku, klausimas nėra labai lengvas, bet visos šalys, pradėkime nuo mūsų kaimynių, pavyzdžiui, Lenkija, daro viską, kad išlaikytų ryšius su savo piliečiais. Dar, manau, šį klausimą paaštrino breksitas. Keliems šimtams tūkstančių mūsų piliečių palengva užsidaro ir durys į Europos Sąjungą, kitaip sakant, palengva sunkėja atvykimas pas savo gimines, artimuosius, palengva nutrūksta ryšiai su lietuvybe. Mes puikiai žinome, tie, kurie būname Londone ar Dubline, na, Dublino šiuo atveju neliečia, bet bent jau Londone, kad, deja, jaunoji karta jau beveik nekalba lietuviškai. Jeigu lyginsime mūsų dabartinę emigraciją su prieškarine, kai iš tikrųjų buvo… mūsų emigracija stengėsi savo jėgomis išlaikyti lietuvybės židinius, tai dabartinė emigracija, aišku, yra visiškai kitokia. Ir jeigu mūsų valstybė ir mes nedėsime pastangų išlaikyti, išsaugoti, tai nieko ir nebus. Čia yra vienas iš pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, kad klausimas – iki vienos minutės, atsakymas – iki trijų minučių, iš viso diskusija – 10 minučių.
Klausia Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Gerbiamas Gediminai, dėkoju už pristatymą. Aš vis dar formuoju savo nuomonę, kaip žiūrėti į šį klausimą. Aišku, referendumo aušroje tai gali atrodyti kaip tam tikra institucinė inžinerija.
Mano klausimai yra du. Pirmas klausimas. Ar jums neatrodo, kad mes atversime tam tikrą Pandoros skrynią, pasipils pataisos galbūt dėl kitų nuostatų ir apskritai dėl referendumo kitais klausimais? Kartelės nuleidimas, taip? Tai pirmas klausimas.
Ir antras klausimas. Mes čia keistume Konstituciją. Labai svarbus pokytis. Ar nereikėjo prieš tai gal platesnio politinio palaikymo organizuoti, nes aš matau, čia yra trys teikėjai – jūs asmeniškai ir dar du Seimo nariai. Ar tai yra jūsų individuali pozicija, ar tai yra jau frakcijų, koalicijos pozicija? Kaip su ta iniciatyva? Ar čia Vyriausybės ir daugumos iniciatyva, ar jūsų, kaip Seimo narių? Dėkoju.
G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū. Aš manau, iniciatoriai iš mūsų frakcijos, tie, kurie pasirašė, tikrai remia šį projektą. Bet aš su jumis sutinku, aišku, reikia platesnės paramos. Aš tikrai labai kviesčiau ir liberalus, manau, tai yra kaip tik labai liberali nuostata šiuo atveju, prisijungti prie to. Bet mes ir teikiame todėl, kad išspręstume klausimą. Nepradėsime diskusijos, nieko nebus. Diskusijų dėl to buvo labai daug. Tik neseniai pasibaigusi mūsų Seimo komisija su Pasaulio lietuvių… beje, šiandien Pasaulio lietuvių bendruomenė parėmė šį projektą labai tvirtai. Tos diskusijos visą laiką vyksta, bet niekas nėra sprendžiama.
Dabar apie Pandoros skrynią. Žinote, aš asmeniškai pasitikiu žmonėmis. Vis dėlto reikia beveik 850 tūkst. piliečių, kurie priimtų protingus sprendimus. Kaip žinote, yra tiesioginės demokratijos šalių ir nebijoma spręsti pačių aštriausių klausimų, pavyzdžiui, Šveicarija. Kiek aš žinau, ten jokių apribojimų, tie, kas nori, dalyvauja, priima sprendimus, dauguma nusprendžia. Reikia pasitikėti savo piliečiais.
Dabar ką reiškia Pandoros skrynia? Ta Pandoros skrynia iš esmės gali atsidaryti tiktai Seime. Mes ir stebėkime, kad ji neatsidarytų. Bet visi kiti apribojimai yra išlikę, todėl aš jokių Pandoros skrynių tikrai nebijau, ir manau, kad šitas sprendimas būtų visiškai teisingas ir demokratiškas, nes mes matome, kad vis mažiau žmonių dalyvauja politiniame gyvenime, rinkimuose ir referendumuose. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jie taip pat, beje, nepatenkinti ir emigracija, ir kitais klausimais. Jeigu mes norime šiek tiek šitą klausimą švelninti, išsaugoti savo tautą globaliame pasaulyje, aš manau, kad mes turime priimti tokį sprendimą. Priešingu atveju mes tiktai imituosime savo veiksmus, o rezultato nebus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų mes virš 10 metų jau diskutuojame ta tema. Ar jums neatrodo, kad šis klausimas yra svarbus ne tik pretendentams išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę, bet ir jų šeimų nariams, draugams ir kiekvienam lietuviui, kuriam svarbu, kad mūsų tauta neišsivaikščiotų? Tikras lietuvis, gimęs Lietuvoje, priverstas išvykti iš Lietuvos. Perėjęs sunkią integracijos į kitą aplinką kelią, įgijęs ir Europos Sąjungos šalies pilietybę ir kaskart vis svajojantis atvažiuoti į Lietuvą, atvažiavęs stato namą, kuria tam tikras sąlygas, kad galės sugrįžti, ir staiga gauna Migracijos departamento laišką, kad jis nebėra Lietuvos pilietis, kad Lietuvai to nebereikia. Šiandien gavome Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės ponios D. Henke laišką iš dviejų pozicijų. Tokie žodžiai: „Pasaulio lietuvių bendruomenė pritaria Lietuvos Respublikos vadovų bei politikų šiuo metu daromiems žingsniams išspręsti pilietybės išsaugojimo…
PIRMININKAS. Laikas!
A. VINKUS (LSDDF). …problemą ir siekiantiems sudaryti realias sąlygas planuojamo referendumo sėkmei. Antra. Nesutinku, kad pilietybės išsaugojimas yra tik užsienio lietuvių klausimas.“
PIRMININKAS. Laikas!
A. VINKUS (LSDDF). Ir baigiu. „Todėl kviečiu visus išgirsti Pasaulio lietuvių bendruomenės dešimt metų netylantį prašymą pakeisti Referendumo įstatymą, sudarant galimybes Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimą referendume priimti įprasta referendumo nuostatų priėmimo tvarka – pritarus daugiau kaip pusei piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip trečdaliui piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.“ Ačiū.
G. KIRKILAS (LSDDF). Pritariu, gerbiamas daktare. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, turbūt ne vieną kartą politikai yra jau pasimokę, kai stengiasi pritraukti idėją prie įstatymo tam tikrų rėmų palengvinimo. Išeina pakankamai atvirkščias variantas ir tas palengvinimas dar negarantuoja, kad referendumas įvyks taip, kaip mes norime sumąstyti. Visko gali būti. Iš kitos pusės, bus priimtas įstatymas, kuris iš esmės gali išbalansuoti ir politinę sistemą, nes iš tikrųjų mes niekas netikėjome, kad ir informacinės priemonės turi tokią didelę galią, įtakos sferos yra įvairios ir iš tikrųjų nežinia, kas čia darysis po to, kai bus tas įstatymas dėl referendumo priimtas. Ar nemanote, kad vis dėlto mes tokiu savo sprendimu parodome politinės sistemos apskritai nepajėgumą eiti kitu normaliu keliu – ne pritaikydami įstatymus tam tikram atvejui, o savo gebėjimus pritaikydami, kviesdami žmones į referendumą ir įrodydami, kad ir pagal esamas taisykles gali referendumas įvykti?
G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Gerbiamas kolega, aišku, pavojų visuomet yra, sutinku, ypač vadinamaisiais hibridinio karo laikais ir plečiantis medijų, ypač socialinių, tinklui, matyt, bus bandoma visokių poveikių… Bet vis tiek mes turime pasitikėti savo žmonėmis ir orientuotis į tą mūsų visuomenės dalį, kuri nori aktyviai dalyvauti sprendimuose. Nes, kaip aš sakiau, ligi šiol mūsų referendumus nulemdavo ta dalis, kuriai nerūpėjo tie klausimai. Ji nedalyvaudavo rinkimuose. Mes dabar orientuojamės į šitą, bet gal kaip tiktai toks sprendimas privers dar daugiau žmonių dalyvauti ir pareikšti savo nuomonę.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas baigėsi.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikro darbo grupė, kurią mes sudarėme, dirba ruošdamasi referendumui tomis sąlygomis, kurios galioja dabar. Jeigu kalbėtume apie šį pasiūlymą, jis leistų įgyvendinti šitą pokytį dėl dvigubos pilietybės, taikant įprastą normą.
Kalbant plačiau, visai neseniai, paskutiniame posėdyje, jūsų, ypač Konservatorių frakcijos atstovas A. Kubilius paminėjo, kad iš apklausų, kuriomis, matyt, disponuoja ponas A. Kubilius, matyti, kad palaikymas šito klausimo yra daugiau nei pusės Lietuvos gyventojų, 57 % – buvo minėtas skaičius, jeigu neklystu. Aišku, akivaizdu, kad kalbantis, bendraujant su visuomene aktyviau tas skaičius keistųsi teigiama prasme, bet mes turime suprasti, kad jis vargiai gali pasiekti 90 % ir daugiau. Prie to plano, kuris yra – 90 % visuomenės aktyviosios dalies yra labai daug, bet kalbant apie patį rezultatą paprasčiausiai gali laimėti tie, kurie neateis į referendumą, neateis į rinkimus, ir ta visuomenės dalis nulems sprendimą, kad mes neturėsime to, ko siekiame visi Seime, siekia didžioji dalis visuomenės.
Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, čia mūsų absoliuti dauguma palaiko dvigubos pilietybės idėją ir esame pasiruošę daryti viską, kad tokie sprendimai būtų priimti. Tačiau vėlgi grįžčiau prie krepšinio aikštelės ir priminčiau analogiją, kad kai tau sunkiai sekasi pataikyti iš trijų taškų zonos, tai ką darai? Stengiesi ir dirbi, o ne perbraižai žaidimo aikštelę, krepšinio aukštelę, nubrėždamas trijų taškų zonos liniją šiek tiek arčiau krepšinio, kad pataikyti būtų lengviau.
Tai, man atrodo, mes kaip tik ir darome kapituliuodami per anksti ir atsisakydami pareigos stengtis informuoti visuomenę, teikti argumentus, kviesti dalyvauti rinkimuose, skatinti aktyvumą. Vietoj to mes keičiame pamatines valstybės taisykles.
Man atrodo, turėtume ieškoti kitų sprendimų, daugiau investuoti į pastangas pakviesti žmones ateiti į rinkimus ir komunikuoti argumentus, kodėl vis dėlto dviguba pilietybė iš tikrųjų reikalinga. Todėl kviečiu susilaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti po pateikimo.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 70, prieš – 5, susilaikė 26. Po pateikimo pritarta.
Yra pasiūlymas svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete. Galime pritarti bendru sutarimu? Gerai.
R. Šarknickas nori dar kažką pasiūlyti.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). A. Kubilius šiandien kalbėjo apie Sąjūdį, apie vienybę, apie Lietuvą, apie lietuvius. Labai gaila, kad dauguma vyriausybių… kurie dirbo ir ekonominiu pagrindu, dėl blogos valdymo struktūros išvyko gyventi į užsienį. Dabar antrą kartą jūs parodėte, paspausdami mygtuką kitaip, antrą kartą uždarėte jiems sienas. Bet, dėkui Dievui, daugiau balsų užteko. Tikiuosi, per kitą paspaudimą pasižiūrėsite kitaip.
PIRMININKAS. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Prašyčiau įtraukti ir svarstyti Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje.
PIRMININKAS. Ką tokius?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Dėl referendumo. Komisijoje. (Balsai salėje: „Atsisakyk. Nereikia. Atsisakyk!“)
PIRMININKAS. Atsisako. Dėl datos. Ar gerai būtų birželio 26 diena? Ačiū, pritarta. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš kolegai Robertui norėčiau atsakyti, kad jis leistų balsuoti taip, kaip kiekvienas supranta. Aš šitą idėją irgi suprantu, kad jinai daugeliui lietuvių, gyvenančių užsienyje, yra labai svarbi. Todėl tikriausiai balsuočiau, net jeigu į šį pakeitimą būtų įrašyta, jeigu Naisiai ir aplinkui trys kaimai balsuos už, galima pritarti šitam dalykui. Manau, kad šiokį tokį atsitraukimą nuo tokio rimto standarto darome kompromiso vardan, palaikykime ir balsuokime taip, kaip vienas ar kitas suprantame.
PIRMININKAS. A. Kubilius. Andriau Kubiliau, kalbėkite.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Čia kolega Valstiečių partijos narys paminėjo mano vardą. Aš tik noriu pasakyti, kad gal, kitaip nei nauji Seimo nariai, aš atsakingiau žiūriu į Konstitucijos keitimo galimybes. Gerbiamas Robertas vardan to, kad būtų galima lengviau keisti 12 straipsnį dėl pilietybės, sutinka mažinti referendumo reikalavimus. Bet jūs pažiūrėkite į 14 straipsnį, kurį taip pat bus galima lengviau keisti, o ten sakoma, kad „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“. Tai jūs ruošiatės ir šitą straipsnį galbūt keisti?
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš irgi karštai noriu dvigubos pilietybės, bet tik ne tokiu keliu, keičiant žaidimo taisykles ir atveriant Pandoros skrynią. Čia G. Kirkilas pristatydamas sakė, kad reikia pasitikėti žmonėmis. Pasirodo, mes nepasitikime žmonėmis, kad jie ateis, dar nepasitikime savimi, kad mes sugebėsime įtikinti, kad reikia dalyvauti, nepasitikime niekuo. Mes galvojame, kad žmonės yra tokie buki ir nesupranta. Kada reikėjo, žmonės atėjo ir balsavo. Dėl mūsų stojimo į Europos Sąjungą lygiai taip pat buvo daug susirūpinimo: gal neįstosime, gal žmonės nedalyvaus, gal dar kaip bus, bet referendumas įvyko. Lygiai taip pat dėl Konstitucijos priėmimo referendumas įvyko. Dėl užsienio kariuomenės, sovietų kariuomenės, išvedimo referendumas irgi įvyko.
Mielieji, kada referendumai svarbu žmonėms, kada tas svarbumas yra politikų pakankamai išaiškinamas, jie ateina. Jūs nepasitikite žmonėmis, jūs bandote… Tiek nepasitikite, kad bandote pasilengvinti sau kelią.
PIRMININKAS. Ar tikrai tęsiame dar šią diskusiją be svarstymo? Gal svarstysime ir padiskutuosime? Juliau Sabatauskai, sutinkate nekalbėti? Kalbėkite labai trumpai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Tikrai stengsiuosi labai trumpai. Aš tik noriu priminti, kad panašus projektas buvo prieš dvejus metus, ir 2016 m. gegužės 25 d. po Teisės departamento pastabų, o ten buvo siūloma du trečdaliai nuo balsavusiųjų, būtent dėl šito straipsnio Teisės ir teisėtvarkos komitetas visais balsais pripažino, kad tai gali prieštarauti Konstitucijai, ir Seimas tokiam sprendimui pritarė. Aš pasakysiu, koks pavojus yra. Šiam projekte suvienodinama visų privalomųjų referendumų galia. Vadinasi, bet kokiu klausimu, kur bus privalomas referendumas, ar dėl paprasto įstatymo pakeitimo, o šiuo atveju dėl I skirsnio 12 straipsnio pakeitimo, tie patys reikalavimai, iš tikrųjų sukelia pavojų, kad ateityje mes taip galime sugalvoti pakeisti ir kitus Konstitucijos straipsnius, būtent tiek I skirsnio, tiek XIV skirsnio, ypač XIV skirsnio.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų labai gaila, kad konservatoriai taip nepasitiki Lietuvos piliečiais, bet džiugu, kad Lietuvos piliečiai jais nepasitiki ir tai pasako per rinkimus. O, grįždama prie 12 straipsnio pataisų, aš manyčiau, kad jūs puikiai matote, kad yra įregistruotas konkretinantis Seimo nario S. Skvernelio ir R. Karbauskio pasiūlymas, kuris tikrai jūsų manipuliacijas padaro pakankamai abstrakčias. Ten aiškiai pasakyta, kad eina kalba ne apie kalbą, ne apie kitus dalykus, bet eina kalba būtent apie tai, kas yra šiuo metu svarbu Lietuvai, t. y. dvigubą pilietybę, arba, kitaip tariant, lietuvių galėjimą išlaikyti, išvykus į kitas šalis, ir savo valstybės pilietybę.
PIRMININKAS. V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Pirmiausia noriu priminti poniai A. Širinskienei, kad kalba nevaikšto, kalba neina ir neateina. Gal yra kalbama apie kažką, jeigu mes jau prašnekome valstybine kalba?
Jūs teigiate, kad kažkas čia nepasitiki Lietuvos piliečiais, tai būtent, miela ponia Širinskiene, jūs tą ir demonstruojate. Tai jūs nepasitikite Lietuvos Respublikos piliečiais, palengvindami įvairiausias sąlygas, darydami ir nusižengdami Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi mes pasitikime Lietuvos piliečiais ir mes esame tikri, kad jeigu jie pritars, o jie pritars, jie įvykdys visus Konstitucijoje reikalingus ir reglamentuojančius nurodymus. Tai, kad jūs pradėjote rinkimų kampaniją, tai turbūt niekam aiškinti nereikia ir tie populistiniai žingsniai yra daugiau negu apgailėtini.
Kita vertus, aš balsavau už pateikimą šito įstatymo projekto ir iš tikrųjų mes svarstymo stadijoje turėsime galimybę ir pasikalbėti, ir pasiaiškinti su Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovais. Šiandien ponas A. Vinkus teigė, kad jis gavo pranešimą, kažkodėl kiti negavo. Tai, kad kažkokioje erdvėje yra vieno ar kito asmens pasakyti žodžiai, nereiškia, kad jie yra dokumentuoti. Taigi mes turime plačiai išdiskutuoti, susirinkti į Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisiją, nes, paskutiniais duomenimis, buvo visai kitos tendencijos. Taigi nespekuliuokite, mieli ponai, ir iš tikrųjų pagaliau imkitės atsakingo valstybės valdymo. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jeigu kalbėtume apie vaikščiojimą, tai konservatoriams ir žemė vaikščioja tapdama kilnojama, bet kitas dalykas – dėl Lietuvos piliečių pasitikėjimo. Aš manau, sakyti, kad mūsų piliečiai nubalsuotų, kaip jūs kad sakėte, kad lietuvių kalba nebūtų valstybinė, yra, švelniai tariant, didžiulis jūsų lūpomis išreikštas nepasitikėjimas Lietuvos piliečiais. Aš manau, kad jie vertina savo kalbą ir tikrai to niekada nepadarytų.
PIRMININKAS. Klausimas vertas diskusijos. Gal perkelkime į svarstymą? G. Kirkilas.
G. KIRKILAS (LSDDF). Pirmininke, aš jums labai pritariu. Kolegos, aš kviečiu nesipykti. Yra pateikimas, svarstykime jį ir ieškokime sprendimo. Tai yra vienas iš galimų variantų. Nieko čia neatsitiko. Niekas nieko neišdavė, Konstitucijos nepakeitė, niekas niekam neprieštarauja, Seimo narių iniciatyvos niekada neprieštarauja Konstitucijai, kol Konstitucinis Teismas nepaskelbia. Tai aš siūlau dirbti konstruktyviai ir dalykiškai.
PIRMININKAS. Ir A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Aš kreipiuosi į visus čia esančius ir noriu pasakyti, priimkime ramiai, nesikarščiuokime, neįtarinėkime, neklijuokime etikečių arba kai kurių diagnozių. Nes dažniausiai klijuoja tie, kurie to patys dvigubai daugiau turi. O į mane kreipėsi laišku kaip į Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos primininką, jis yra paskelbtas mūsų Seimo tinklalapyje. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiami kolegos, noriu iš karto su jumis pasitarti dėl mūsų tolesnio darbo, nes įstatymų projektų daug šiame rytiniame posėdyje. Gal galėtume sutarti, kad darome Vyriausybės tik pusvalandį ir klausia opozicija, tada galėtume tikėtis, kad įstatymai, kurie numatyti rytiniame posėdyje, bus apsvarstyti. Sutariame bendru sutarimu? Vyriausybės pusvalandis ir jis prasidės 13 val. 30 min. Dėkoju už supratimą. Ir dabar… (Balsai salėje) Taip, minutėlę. Ponas J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mes pritariame Vyriausybės pusvalandžiui, bet siūlome, kad klaustų dauguma. Visą laiką klausia tik opozicija. Mes irgi norime paklausti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Tradiciškai būdavo taip, nes dauguma turi daugiau galimybių. Ačiū už jūsų repliką, bet, ko gero… (Balsai salėje) Leiskime opozicijai paklausti ir mes, atrodo, laikysimės tos pačios pozicijos, kaip nuolat ir daugelis Seimų tai darė.
12.14 val.
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektas Nr. XIIIP-1833(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektas Nr. XIIIP-1833(2). Svarstymas. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją V. Ačienę pateikti komiteto išvadą.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Šių metų gegužės 23 dieną Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Biudžeto ir finansų komiteto 5 nariams balsavus už, 1 susilaikius, 1 balsavus prieš yra pritarta šito įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymus aptarsime vėliau.
Dabar kviečiu papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstęs projektą pateikė keletą pasiūlymų ir Biudžeto ir finansų komitetui kaip pagrindiniam pateikė papildymą… projektą. Už mūsų pasiūlymus, kuriuos, beje, Biudžeto ir finansų komitetas priėmė, už projektą ir išvadą balsavo: 8 – už, prieš – 1 ir susilaikė 1. Taip pat mes svarstėme ir lydimąjį, nes jis yra labai paprastas, ir buvo pritarta 10 balsavus už.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Vėl kviečiu V. Ačienę. Atsiprašau, diskusija. Nepastebėjau monitoriaus.
Pirmąjį kviečiu kalbėti M. Majauską. Ruošiasi S. Gentvilas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų pats klausimas atrodo labai geranoriškas ir idėja graži, bet ji iš tikrųjų kvepia tokiu pigiu populizmu. Ir aš pabandysiu paaiškinti, kodėl, mano nuomone, taip yra.
Pradėkime nuo to, jog Joniškyje, Radviliškyje, Kupiškyje butai yra dešimt kartų pigesni negu Vilniuje. Ir taip yra ne todėl, kad nėra vietos, kur gyventi, o todėl, kad nėra ką Kupiškyje, Radviliškyje ar Joniškyje veikti, nėra darbo vietų. Nuspręsdami dar labiau atpiginti tuos butus žmonėms, kurie nori įsigyti, mes iš esmės problemos nesprendžiame, nes problema yra ne ta, kad butai yra labai brangūs, ne ta, kad nekilnojamasis turtas yra per brangus jaunoms šeimoms, bet ta, jog tenai nėra ką jaunoms šeimoms veikti. Tai yra pagrindinė problema, kurios mes šiuo sprendimu niekaip nesprendžiame.
Taip, tai nėra naujas siūlymas. Vakarų valstybėse panašių siūlymų tikrai yra. Taip pat ir Didžiojoje Britanijoje yra naujoms, jaunoms šeimoms galimybė įsigyti būstą, bet tai yra taikoma miestuose, nes į miestą atvažiavus jaunai šeimai labai labai sunku pradėti gyvenimą, sunku išsinuomoti, sunku įsigyti būstą, bet darbo vieta yra mieste. Ir supranta, jog šeimos važiuoja paskui darbo vietas, o ne paskui būstą, padeda jaunoms šeimoms įsigyti būstą.
Čia mes einame atvirkščiai ir jaunas šeimas siunčiame ten, kur nėra darbo. Ir ar iš tikrųjų jaunos šeimos nusprendžia važiuoti į kaimą ir rajoną, pirma, atsižvelgdamos į būsto kainą, o tik tada nuvažiuoja ir ieško, kur jos galėtų dirbti ir ką galėtų veikti? Iš tikrųjų toks požiūris yra labai keistas ir sunkiai suprantamas.
Be to, šiuo sprendimu yra diskriminuojami vyresni žmonės. Aš kalbu ne todėl, kad esu labai susijaudinęs, nes man 36 metai, o kartelė yra 35 metų, bet man atrodo, iš tikrųjų neteisinga diskriminuoti vyresnius žmones, kurie galbūt iš tikrųjų norėtų keltis į rajonus ieškoti darbo galimybių ten ir apsigyventi. Taip pat mes diskriminuojame išsiskyrusius žmones. Irgi nėra suprantama, kodėl išsiskyrę žmonės turėtų būti diskriminuojami tokiais sprendimais.
Kitas dalykas. Noriu atkreipti dėmesį, kad pagal šiuos kriterijus yra daugiau kaip 100 tūkst. asmenų, gal net keli šimtai tūkstančių asmenų ar 100 tūkst. šeimų, kurios pretenduotų į tokią siūlomą lengvatą, tačiau pagal aiškinamąjį raštą, pagal įstatymo projektą yra numatyta tik 118 šeimų. Mano klausimas, pagal kokius prioritetus iš šimtų tūkstančių bus atrinktos 118 šeimų, kurios gaus tą lengvatą? Aš lankiausi rajonuose, lankiausi kartu V. Ąžuolu Naujojoje Akmenėje, puikus vienmandatininkas, tikrai žmonės myli ir džiaugiasi, bet… kokia yra problema? Iš Naujosios Akmenės išvažiavo 30 % žmonių, nepaisant gero vienmandatininko. Išvažiavo ne todėl, kad nėra galimybės įsigyti būstą, ne todėl, kad būstas yra labai brangus, o todėl, kad nėra darbo vietų. Lankiausi Joniškyje, kur taip pat puikus vienmandatininkas V. Gailius. Myli žmonės, džiaugiasi, bet išvažiuoja. Išvažiuoja ne todėl, kad būstas yra brangus, ne todėl, kad nėra kur gyventi, o todėl, kad nėra darbo vietų. Ir vėl, dar ir dar kartą, mes šiuo sprendimu niekaip nesprendžiame pagrindinės problemos – darbo vietų, bet tokiu iškreiptu būdu sukuriame labai keistas paskatas, kurios gali išvirsti į dalykus, kurių mes visai net neprognozavome. Pavyzdžiui, gali paaiškėti, kad taps labai patrauklu naudotis šia lengvata, apsigyvenant Vilniaus rajone, Kauno rajone, kur šeimos kiekvieną dieną komutuoja, važiuoja į Vilnių dirbti, o gyvena Vilniaus rajone, Kauno rajone arba Klaipėdos rajone. Taigi šis įstatymo projektas, mano giliu įsitikinimu, yra populizmas ir pigus populizmas, nes, kaip matome, tokia parama numatyta tik vos daugiau nei šimtui šeimų, o poreikis pagal kriterijus gali būti labai didelis. Bet realus poreikis iš tikrųjų yra miestuose, ten, kur yra darbo vietų. Labai kviečiu spręsti darbo vietų klausimą, o ne būstų rajonuose, kur jų tikrai ir taip netrūksta. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu S. Gentvilą. Ruošiasi A. Armonaitė.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, mes turime problemą dėl regionų ateities. Tie, kurie nepripažįsta to, turbūt gyvena arba didmiesčiuose, arba tiesiog nenori to pripažinti. Aš suprantu valdančiųjų intenciją padėti regionams, tačiau ar tai yra tinkamas būdas? Aš pabandysiu argumentuoti, kad tai nėra pats geriausias būdas padėti regionams. Jeigu pasižiūrėtume vidutinio vilniečio butą, tai vidutinis vilnietis gyvena 25 kv. metrų erdvėje. Jeigu pasižiūrėtume Vilniaus rajoną, tai vidutinis Vilniaus rajono gyventojas jau gali įpirkti arba gyvena 39 kv. metrų erdvėje. Gal Vilnius labai brangus, gal rajonas pigus, bet jeigu pasižiūrėsime Alytų, tai alytiškis mieste gyvena 28 kv. metrų, o rajone gyvena jau 45 kv. metrų bute. Vadinasi, vos ne dvigubai didesnėje erdvėje gyvena Alytaus rajono gyventojas nei Alytaus miesto gyventojas. Ir dabar mes sakome, padėsime regionams, t. y. Alytaus užmiesčio gyventojas galės pretenduoti į paramą įsigyti būstą, o Alytaus miesto gyventojas jau negalės pretenduoti į būstą. Man atrodo, skaičiai rodo visai ką kita – šiandien pigus būstas ir prieinamas būstas jau yra regionuose. Kaip gerbiamas Mykolas sakė, reikia žiūrėti kitų priežasčių. Šiandien Lietuvos miestuose gyvena 40 % gyventojų. Vis daugiau ir daugiau atvažiuoja į miestus gyventojų, bet jie atvažiuoja dažnai ne iš gero gyvenimo, atvažiuoja dėl studijų, kurti naujas šeimas arba aptarnauti aukštesnę vidutinę klasę, galinčią įpirkti kirpėjo ar auklės paslaugas, ir jie susiduria su problema nusipirkti būstą.
Šiandien, jeigu mes pasižiūrėsime būsto įperkamumo indeksą, tai Vilniuje vidutinis gyventojas, gaunantis vidutinį Vilniaus atlyginimą, turi sumokėti daugiau negu 30 % savo pajamų būstui. Tai jau viršija Lietuvos banko rekomenduojamą normą ir viršija Europos Komisijos normą. O jeigu vidutinis gyventojas, uždirbantis vidutinį atlyginimą, rajone norėtų įpirkti vidutinį būstą, t. y. 55 kv. metrų būstą, tikrai mokėtų mažiau nei 30 % savo atlyginimo. Būsto įperkamumas… sunkiausia yra įsigyti būstą būtent Vilniuje ir kituose didmiesčiuose. Tai kam mes padedame? Ko verta ši parama? Man atrodo, iš esmės reikėtų remti didmiesčių gyventojus, nes jie negali įpirkti būsto.
Tačiau, man atrodo, problema yra kita. Kaip mes galime padėti regionams? Ar galime padėti? Lietuva yra paskutinė Europoje, priešpaskutinė Europoje pagal nuomos rinką. Tik 7 % rinkoje esančio būsto yra nuomojama, o Europos Sąjungos vidurkis yra maždaug 33 %. Mes skatiname žmones prisiimti kreditus, ilgalaikius įsipareigojimus, kai absoliuti dauguma jų negali to daryti. Mes turėtume persiorientuoti prie nuomos rinkos, nes tai yra labiau subalansuota. Ką mes darome šiandien? Tai jau po savaitės pateiksime apmokestinimą nuomojamam būstui. Tai yra dar pabranginsime nuomos prieinamumą, nes kažkas, įsigijęs antrą butą, turės pradėti mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Ir iš tikrųjų numojamas būstas tų žmonių, kurie jau negali įpirkti būsto, taps dar brangesnis.
Padėti regionams galime visiškai kitaip. Aš suprantu, kad norisi pasikasyti ausį, bet nebūtina kasytis per viršų, tai mes bandome padaryti šituo įstatymu. Norime padėti regionams, tai reikia lenciūgą uždėti ant krumpliaračio ir minti dviratį iš tikrųjų vardan regionų. Papasakosiu tai, kas vyksta šiandieninėje Danijoje. Danijoje „Venstre“ partija 2015 metų rudenį laimėjo rinkimus ir pasakė, kad 10 % Kopenhagos biurokratų iškraustys į regionus. Metai po rinkimų paskelbė konkursą. 38 savivaldybės dalyvavo šiame konkurse. Šiandien 4 tūkst. Kopenhagos biurokratų ir 1,5 tūkst. mokesčių inspekcijos atstovų iškraustomi į 38 savivaldybes, kurios pasiūlė patalpas, pasiūlė kitką. Konkrečios darbo vietos persikrausto su tais pačiais atlyginimais į regionus. Mes tuo tarpu iš 61 tūkst. Lietuvos valstybės tarnautojų žadame perkraustyti vos 349 darbo vietas turinčią Žemės ūkio ministeriją. Tai sudaro tik pusę procento.
PIRMININKĖ. Ačiū, bet jau laikas, Simonai.
S. GENTVILAS (LSF). Aš siūlyčiau tikrai, galvojant apie regionų atsigavimą, galvoti tiesiau ir kitaip negu per paramą būstui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu A. Armonaitę. Ruošiasi R. J. Dagys.
A. ARMONAITĖ (LSF). Sveiki, gerbiami kolegos. Pabandysiu pateikti galbūt keletą naujų minčių, nekartosiu, kas buvo pasakyta. Jeigu prieš tai kalbėję mano kolegos minėjo, kad jiems atrodo, jog problema yra viena ir ne taip ją spręsime, tai aš, tiesą sakant, ne visai suprantu, kokią problemą šitas įstatymo projektas sprendžia, nes atrodo, kad bando išspręsti arba dvi problemas, arba nesprendžia nė vienos. Tai jeigu norima padėti jaunoms šeimoms, jeigu norima padėti visoms jaunoms šeimoms, tai tada reikia kalbėti apie visą Lietuvą, ne tik apie keletą regionų ir 118 šeimų. Jeigu iš tikrųjų nuoširdžiai norima padėti visoms šeimoms.
Kas buvo pasakyta apie galimybes įsitvirtinti didžiuosiuose miestuose, yra visiška tiesa. Pradinis atlyginimas, jūs žinote, karjeros pradžioje yra labai nedidelis net ir Vilniuje, o būsto kainos, nuomos kainos yra milžiniškos. Ar jaunam žmogui mieste yra lengviau įsitvirtinti? Aš manau, kad jam yra lygiai taip pat sunku, jeigu ne sunkiau. Šitas projektas nesprendžia pagalbos jaunoms šeimoms problemos.
Dabar ar jis sprendžia regionų atgaivinimo problemą? Irgi atrodo, kad ne, nes visi sutariame, kad pirmiausia žmones į miestus, miestelius, pagaliau į kitas šalis, traukia galimybės. Ar jie ten turės galimybę gauti darbą, ar jie turės galimybę save realizuoti, ar turės galimybę jų vaikai eiti į gerą mokyklą? Ar toje mokykloje iš šitų vaikų nebus tyčiojamasi ir t. t., ar galės pagaliau galbūt patys kažką sukurti? Galimybės, darbo vietos ir gera sistema, o ne subsidija būstui. Man nėra aišku, kokia problema sprendžiama, o jeigu bandoma išspręsti šias abi problemas, akivaizdu, iš to, kas buvo pasakyta, kad tos problemos nebus išspręstos.
Kas yra dar labai svarbu? Šiuo metu yra pradinio įnašo reguliavimas, jį nustatęs Lietuvos bankas. Imdamas paskolą, tu turi turėti tam tikrą pradinį įnašą. Jeigu valstybė įveda tokią subsidiją, tam tikra prasme ji pradeda subsidijuoti tą pradinį įnašą. Tai vėlgi klausimas – galbūt reikia atsisakyti tokio reguliavimo, jeigu Vyriausybė pradeda kištis ir subsidijuoti. Aš nesu dėl to tikra.
Dar paskutinių pora minčių. Akivaizdu, kad jeigu norime padėti jaunoms šeimoms, aš vis dėlto matau, kad yra intencija padėti jaunoms šeimoms, reikėtų sudaryti joms daugiau galimybių taupyti. Galbūt per gyvybės draudimą su mokestinėmis lengvatomis, galbūt per kitas sistemas. Bet žmonėms tiesiog reikia turėti galimybę sutaupyti, jausti, kad jų santaupos, kad jų sunkiai uždirbami pinigai bus saugūs, ar tai yra pensijų fondai, ar tai yra gyvybės draudimas. Dabar mes Seime ir Vyriausybėje matome visiškai priešingas iniciatyvas.
Paskutinis dalykas. Visiškai sutinku, kad didelio poveikio nebus, jeigu yra investuojama į 118 šeimų. Aiškinamajame rašte pastebėjau, kad planuojama tarsi plėsti programą. Jeigu pradėsime mesti į šią programą dar ir milijonus eurų, tai mes pradėsime (jūs, nes aš neplanuoju palaikyti), jūs tada kištumėtės į rinką. Taip pakeltume dirbtinai nekilnojamojo turto kainas tam tikruose regionuose ir jų kaimyniniuose regionuose.
Iš tikrųjų vis dėlto neaišku, kokia problema sprendžiama. Jeigu regionų problema – tai priemonės visai kitos, jeigu jaunų šeimų – tai tiesiog diskriminuojami jauni žmonės ir jaunos šeimos didžiuosiuose miestuose.
Apskritai noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kas vyksta Lietuvoje pastaruoju metu, tokia nauja mada atėjo – faktiškai kiekviena iniciatyva, kiekvienu pasisakymu priešinti didelį miestą su regionu, tarsi didelis miestas ir jo gyventojai kuo nors nusidėjo regiono atžvilgiu. Man atrodo, tokia taktika, tokia strategija niekur nenuves. Juk jeigu gerai žmonės gyvens didžiuosiuose miestuose, tai ir regionai klestės. Jeigu regionuose žmonės norės kurtis, tai ir miestams nuo to bus geriau. Baikime vieną kartą priešinti Lietuvą, nes tai mūsų niekur nenuves.
PIRMININKĖ. Ačiū. R. J. Dagys. V. Ąžuolas dėl vedimo tvarkos? Po diskusijos, gerai?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prieš mane kalbėję žmonės buvo prieš šeimos stiprinimo įstatymą. Tai suprantama. Todėl jų ir požiūris yra visiškai suprantamas – jiems šito nereikia. Todėl su jais turbūt aš nediskutuosiu. Bet vis dėlto norėčiau kai kuriuos dalykus aptarti.
Iš tikrųjų įstatymas nėra viską apimantis ir jis turbūt vargu ar gali būti viską apimantis. Ar mes galime visus jaunus žmones aprūpinti būstu? Akivaizdus atsakymas – ne! Kai pradedama argumentuoti populizmu, kodėl mes darome tik dalinį sprendimą, tai čia ir yra populizmas ir net paprasčiausiai tam tikra demagogija arba visiškas nesupratimas, apie ką kalbama, nes visų mes tikrai neišspręsime. Vadinasi, galime spręsti tiek, kiek mes galime. Aišku, aš tikiuosi, kad šis įstatymas po truputį plėsis ir apims kuo didesnę imtį, bet siūloma startuoti su šiuo procesu. Neturiu dėl ko prieštarauti tam, nes tai yra pradžia. Iki šiol nieko nebuvo.
Aprūpinimo būstu įstatymas nepatinka daug kam, ypač turintiems daug pinigų. Bet mes kalbame apie tuos, kurie neturi daug pinigų ir kurie daugiausia ir emigruoja neturėdami pinigų, neturi, nori užsidirbti būstui. O tie, kurie gali įpirkti, paprastai įsitvirtina ir miestuose, ir visur kitur.
Prioritetas renkantis – pirmiausia reikia pradėti nuo tų, kuriems labiausiai reikia, jeigu mes norime iš tikrųjų stabdyti emigraciją, o ne prisileisti bet kokių darbuotojų ir jie viską mums išspręs. Tai yra visiškai skirtingi požiūriai. Aš manau, šis kaip tik yra labai populistinis: jeigu negalime išspręsti visų problemų, tai nespręskime jokios problemos. Tai yra dar vienas plikiausias populizmas ir tiesiog noras elementariai nedaryti nieko.
Taigi regioninė politika. Jeigu sakoma, kad ji nesvarbi, tai kas yra svarbu? Ar mes manome, kad turime viską sukoncentruoti Vilniuje? Deja, iš to Vilniaus ar Kauno visi irgi traukiasi truputį toliau, važinėja. Dabar transporto problemų nėra, susisiekimas visą laiką gerėja, tai yra natūralūs procesai. Jeigu jauna šeima apsigyvens kokiame rajone, turėdama savo būstą, ar dėl to yra blogai? Ji ieškosis darbo, kaip jai išeina. Taip, ten yra dabar pigiau ir galimybė, todėl valstybė ir gali padėti jiems pagal pigesnę programą. Jeigu mes pradėsime kompensuoti Vilniuje, kaip čia kolegos liberalai siūlė arba gerbiamas M. Majauskas, tai kokią dalį mes čia turėsime daryti, nes čia tokios kainos, kad valstybė tiesiog nepajėgi bus tą dalyką padaryti.
Klausimas toks: ar mes išvis nieko nedarome ir tiktai kalbame, kad jeigu visko negalime padaryti, tai nieko nereikia daryti, ir tada stebime tuos pačius procesus, kaip dabar yra, arba mes kažką darome? Taip, iš tikrųjų aprėptis dabar yra maža. Aš tikiuosi, kad, priimdami Seime biudžetą, mes aprėptį padidinsime, nes iš tikrųjų tie skaičiai, kurie dabar rodomi, neįkvepiantys, dėl būsto programos, bet čia vėl viskas yra mūsų valioje, kaip mes tą dalyką padarysime. Tai kaip čia mes startuojame? Šiuo metu pinigų tikrai tam skirta visiškai simboliškai. Jeigu mes norime, kad žmonės pajaustų, ar tikrai mes esame pajėgūs padidinti bent kelis kartus? Sakykime, kiek dabar mes pinigų siūlytume, jeigu mes panaikintume tokias tuščias programas, kai neaišku, kurioje vietoje jaunimas atradinėja save – prie kavos ar prie kortų stalo, tai vietoje tų programų, paleidę šitą programą, mes aprėptį iškart galėtume padidinti iki dešimties kartų. Viskas bus tik prioritetų klausimas. Todėl aš iš principo manau, kad tas žingsnis yra gera linkme, jį reikia plėtoti, o ne stabdyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Vėl kviečiu V. Ačienę. Yra gauta daug pasiūlymų dėl įstatymo projekto. Mes juos aptarsime.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl 2 straipsnio 2 dalies buvo gauta Seimo narių G. Burokienės, V. Ačienės, A. Kubilienės pasiūlymas. Kuri iš kolegių pristatote?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Aš pasakau, kad komitetas pasiūlymui nepritarė ir mes šiuo metu atsiimame šitą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Jūs atsiimate? Nesvarstome. Dėkoju.
Dėl 2 straipsnio 3 dalies buvo gautas R. Juškos pasiūlymas. Prašom pristatyti savo pasiūlymą.
R. JUŠKA (LSF). Tiesiog grįžęs į apygardą sulaukiau pageidavimų iš jaunų šeimų. Galbūt likimas taip sudėliojo, kad jos, gyvendamos su tėvais bendrabutyje, paveldėjo tai ir tenka jiems mažiau kaip 8 kv. metrai, todėl praranda tokią galimybę kartu gerinti savo gyvenamąjį būstą. Pageidavimas yra, kad ir taip likimas jau juos nuskriaudė, apribojo aštuoniais kvadratais, todėl ir atsirado jų pageidavimu siūlymas, kad į šitą normą būtų atsižvelgta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Ir komiteto…
V. AČIENĖ (LVŽSF). Argumentai. Todėl, kad pats įstatymo tikslas yra padėti jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą. Šiuo atveju nebūtų pirmasis būstas ir tai prieštarautų pačiam įstatymo tikslui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą – E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aš manau, kad vis dėlto vertas dėmesio pasiūlymas, nes ne tik reikia, kad sugrįžtų, bet kad ir nepabėgtų. Iš tikrųjų kai kurios gyvenimo sąlygos yra netinkamos, tai žmonės paprasčiausiai išvažiuoja ir iš ten, kur darbo nėra, kaip čia buvo minėta, ir dėl to, kad neįmanomos gyvenimo sąlygos. Galbūt suprantu, kad įstatymas ne dėl to visai, bet galbūt būtų galima ieškoti, praplėsti ir sudaryti galimybes, jeigu žmonės lieka regione ir yra tam tikra problema mažas plotas, tai būtų galima praplėsti, kad vis dėlto žmonės galėtų tą būstą susitvarkyti taip, kad galėtų gyventi? Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip minėjau, iš tikrųjų tai yra viena iš priemonių, kuriomis sprendžiamos tam tikros jaunų šeimų problemos. Būtent priemonė, ir konkreti – būtent šitai tikslinei grupei. Jeigu mes turime galvoti apie kitas priemones, tada turi būti ir atskira programa, nes tai yra ir kitas mechanizmas, ką kolegos siūlo, ir turėti atitinkamai lėšų tam dalykui spręsti. Visko į vieną nesukišime arba tada mes diskredituosime pačią šitą idėją, nes nieko neišspręsime. Su tiek pinigų uždengti šitas dvi sritis tikrai neįmanoma. Tada reikia daryti kitą priemonę, ką numato Šeimos stiprinimo pagrindų įstatymas, tokią galimybę, bet tada reikia registruoti atskirą sprendimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame dėl R. Juškos pasiūlymo. Balsuojantys už, vadinasi, pritariate Seimo nario R. Juškos pasiūlymui. Komitetas nepritarė.
Balsvo 89 Seimo nariai: už – 35, prieš – 14, susilaikė 40. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 3 straipsnio yra gauta grupės Seimo narių – A. Palionio, V. Bukausko, J. Bernatonio, R. Sinkevičiaus pasiūlymas. Kolegos, kuris pristatote? (Balsai salėje) Nėra. J. Bernatonis? (Balsai salėje)
J. BERNATONIS (LSDDF). Mieli kolegos, išties mūsų pasiūlymas labai geras, prašyčiau palaikyti.
PIRMININKĖ. Komitetas šiam geram pasiūlymui kažkodėl nepritarė. Komiteto pranešėja, prašome pakomentuoti kodėl?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė, nes, dar kartą pakartosiu, šio įstatymo tikslas yra padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu pirmuoju būstu regionų teritorijose. Šiuo pasiūlymu būtų išplečiamas ratas ir, praplėtus finansinės paskatos taikymą, didelė dalis būtų panaudota būstams įsigyti didmiesčiuose. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl yra nepritarta. Tuo labiau kad…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš principo nepritariu komiteto argumentams, kad tai neatitinka Vyriausybės programos dėl paramos jaunimui įsigyjant būstą regionuose. Iš principo, kad jaunimas įsigytų būstą regione, tai jis ne būsto ieško, o darbo vietos. Eliminuojant didžiuosius miestus, eliminuojant kurortus, kur būsto kainos yra lygiai tokios pačios kaip didžiuosiuose miestuose ir jaunimas negali įsigyti, manau, šitas projektas yra paskirtas ir jo ateitis nepasieks to tikslo, kurio mes siekiame. Norėčiau paprašyti Seimo narių, kad palaikytumėte šitą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Gentvilas turi kitą nuomonę. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, šitas gerbiamojo A. Palionio ir kolegų pasiūlymas yra ir geras, ir prastas. Geras jis tuo, kad ir didmiesčiams siūloma skirti paramą, tai yra per 100 tūkst. gyventojų turinčioms savivaldybėms taip pat siūloma skirti paramą. Blogas jis tuo, kad jis apeliuoja į tai, kad kuo mažiau gyventojų turi savivaldybė, tuo jinai biednesnė ir mažiau pasiturinti. Taip nėra. Visiškai kitaip – atramos taškas turėtų būti ne gyventojų skaičius, o vidutinis atlyginimo dydis arba būsto kaina, palyginti su Lietuvos vidurkiu, ar dar kas nors. Dabar, kaip gerai sakė A. Armonaitė, Lietuvos didmiesčiai priešinami su Lietuvos rajonais, nes yra rajonų, kurie tikrai pasiturinčiai gyvena, tokie, pavyzdžiui, kaip Mažeikiai, Akmenė ar dar kiti, kurie yra industriniai, ir yra visiškai poprasčiai gyvenantis kaimyninis Skuodas. Tai čia ne gyventojų skaičius iš esmės lemia būsto įperkamumą, o regiono ekonominė padėtis. Tai aš labai kviesčiau gerbiamąjį Andrių su kolegomis pataisyti, mielai prisidėčiau, jeigu šita skalė būtų pagal konkrečios savivaldybės ekonominį išsivystymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašome apsispręsti ir balsuoti dėl Seimo narių A. Palionio ir jo kolegų V. Bukausko, J. Bernatonio ir R. Sinkevičiaus pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 21, prieš – 7, susilaikė 72. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas dėl 5 straipsnio, dėl 4 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Dėl 5 straipsnio – Seimo narių V. Ačienės, A. Kubilienės ir G. Burokienės pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Ar, kolegės, sutinkate?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Taip, sutinkame su komiteto nuomone.
PIRMININKĖ. Sutinkate su komiteto nuomone. Dėkoju. Ir dėl 5 straipsnio taip pat yra Seimo nario R. Juškos pasiūlymas. Prašome pristatyti.
R. JUŠKA (LSF). Tai tiesiog praplečianti mintis, jeigu buvo kalbama apie aštuonis kvadratus, tai dabar čia turbūt tampa dar aiškiau, jeigu neatitinka higienos reikalavimų, jis yra mažesnis. Aišku, jeigu požiūris kaip ir per aną balsavimą, kad jauna šeima turi tilpti ir gyventi, tai galima ir neatsižvelgti. Bet regionuose, norint išspręsti jaunų šeimų apgyvendinimo galimybę, manau, kad konkurencijos tikrai nėra. Duok Dieve, kad jie atvyktų, kad ten kurtųsi ir gyventų. Todėl ir pateikiau tokį pasiūlymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti šitam pasiūlymui, nes dabar galiojančiame įstatyme, tai yra Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatyme, yra aiškiai apibrėžta būsto sąvoka, todėl pasiūlymas būtų perteklinis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės niekas nenori išsakyti. Balsuojame dėl pateikto R. Juškos pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 22, prieš – 8, susilaikė 72. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 6 straipsnio V. Ačienės, A. Kubilienės ir G. Burokienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar, kolegės, sutinkate su komiteto pozicija?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Taip, sutinkame su komitetu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, nesvarstome. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl 8 straipsnio nebuvo, dėl 9 straipsnio nebuvo ir dėl 10 straipsnio nebuvo.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už po svarstymo. R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš minėjau, kad mes turbūt visų problemų neišspręsime. Tai yra viena iš priemonių, pabrėžiu, viena iš priemonių, kurios galėtų iš dalies spręsti demografines problemas, jaunų žmonių įsitvirtinimo problemas, regionines problemas ir galų gale kai kurias potencialaus skurdo problemas, nes jis skirtas pačias mažiausias pajamas turintiems žmonėms, tai tik toje srityje ir veiks. Kaip viena iš priemonių, ir aš nematau, dėl ko mes turėtume prieštarauti.
Nė viena priemonė neduos absoliučių rezultatų, turi veikti kompleksas. Parama priklauso nuo vaikų skaičiaus, pagrindinės nuostatos yra įdėtos ir, manau, jos yra teisingos. Kolegos kėlė dėl nuomos, pagalbos nuomojant būstą, tai irgi yra problema, kurią galima būtų spręsti, bet vėlgi reikia paskaičiuoti lėšas ir tokiu atveju pamėginti įgyvendinti. Tai yra darbas teisinga kryptimi, todėl siūlau palaikyti šitą įstatymo projektą, kuris, tikiuosi, bus ne formalus dalykas, o plėtojamas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami įstatymų leidėjai, man atrodo, kad jei mes nuoširdžiai tikime, kad tokiais siūlymais išspręsime mažėjantį gyventojų skaičių regionuose, tai tikrai apgaudinėjame patys save. Dar blogiau, mes, matyt, apgaudinėjame ir gyventojus, suteikdami nepagrįstų lūkesčių, kad tokiomis priemonėmis išspręsime problemą.
Kaip minėjau, būstas Joniškyje, Kupiškyje, Radviliškyje yra maždaug 10 kartų pigesnis nei būstas Vilniuje. Nejaugi rimtai galvojame, jeigu atpiginsime būstą iki 11 kartų, tai paskatins jaunas šeimos grįžti į rajonus ar neišvažiuoti iš rajonų? Išvažiuoja ir negrįžta ne todėl, kad neturi kur gyventi, o todėl, kad nėra darbo vietų, nėra ką veikti. Spręskime tikrąją problemą, pritraukime investicijas, kurkime darbo vietas, taip paskatinsime šeimas atvažiuoti į rajonus, jos tikrai susimokės ir už nuomą, ir nusipirks būstą, ir tikrai ras priemonių, kaip grįžti į rajonus ir mylėti Lietuvą. Dabar, man atrodo, problemos mes nesprendžiame ir užsiimame pigiu populizmu. Pagal šį projektą yra tik šimtas šeimų, kurioms numatyta parama. Tuo tarpu šiuo metu pagal šiuos kriterijus paramą galėtų gauti keli šimtai tūkstančių. Kaip bus atrinktos tos šeimos? Pajamų ir turto jūs nevertinsite. Jūs sakote, visos šeimos gali pretenduoti, net ir pačios turtingiausios, ir tos, kurios neturtingos. Atkreipsiu dėmesį, kad socialinio būsto jau laukia dešimtys tūkstančių eilėje, o to mes visiškai nesprendžiame. Man atrodo, tokiomis priemonėmis mes neišspręsime problemos, tik dar labiau supriešinsime ir diskriminuosime. Diskriminuosime vyresnius žmones, vyresnius nei 35 metų žmones, diskriminuosime išsiskyrusias šeimas, diskriminuosime tuos žmones, kurie gyvena miestuose, gal ir paskatinsime tokį atvirkštinį judėjimą ir sprendimą, kuris galbūt net pakiš mums koją…
PIRMININKĖ. Laikas! Laikas, kolega!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …ir gyventojai kelsis į rajonus, į Vilniaus rajoną, Kauno ar Klaipėdos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Įstatymo įsigaliojimas, kaip jūs žinote, nuo 2018 m. liepos 1 d., taigi minėtos sumos ir minėti skaičiai liestų tik pusmetį. Čia mano komentaras, kurį galėjau sau leisti pasakyti. Prašome balsuoti.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 94, prieš – 4, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta. Dėkoju.
12.53 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1834(2) (svarstymas)
Ir lydimasis įstatymo projektas. Kadangi išvados nebuvo iš karto pateiktos, maloniai kviečiu V. Ačienę dėl lydimojo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1834(2) pateikti komiteto išvadą. Ruošiasi R. Šalaševičiūtė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas šių metų gegužės 23 dieną svarstė minėto įstatymo projektą ir komitete buvo pritarta patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju V. Ačienei. Kviečiu R. Šalaševičiūtę paskelbti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, komitetas svarstė projektą ir pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonių išsakyti taip pat niekas nenori. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Po svarstymo pritarta.
12.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. XIII-1036 „Dėl specialiosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2154 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 20 d. nutarimo „Dėl specialiosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2154.
Noriu jums priminti, kad tai yra svarstymo tęsinys. Diskusija jau įvyko. Mes esame gavę pasiūlymų, kuriuos turime apsvarstyti. Yra gautas vienas pasiūlymas, kurį pateikė G. Landsbergis. Nematau iniciatoriaus. G. Landsbergis ateina pateikti savo pasiūlymą. G. Landsbergis pateikia pasiūlymą dėl 1 straipsnio – pakeisti komisijos sudėtį. Žodis jums. Prašau. Ar įdėjote kortelę? Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Atleiskite, kad vėluoju. Išties mes, aišku, suprantame ir ne sykį esame girdėję šios diskusijos priežastis, ir jau daugelis žmonių buvo išsisakę, tačiau aš noriu atkreipti Seimo kolegų dėmesį. Suprantu, kad daugelis iš Valstiečių frakcijos turbūt yra apsisprendę, kaip jie balsuos, tačiau visus, daugumą aspektų, kurie buvo paminėti ponios A. Širinskienės kalbant apie mūsų frakciją, tiesą sakant, būtų galima grąžinti lygiai taip pat ir atgal. Tai reiškia, kad gerbiama A. Širinskienė kalbėdama diskusijose ne vieną sykį išsakė savo nuomonę tiek apie A. Skardžių, tiek apie pačią komisijos veiklą, tiek apie apkaltos procesą ir t. t.
Aš manau, kad jeigu jau mes taikome vienodus standartus visiems, sakykime, tai iš tikrųjų nors vieną sykį pamėginkime būti vienodų standartų Seimas. Jeigu jau taikome A. Kubiliui standartus, tai lygiai taip pat taikykime tada ir A. Širinskienei, ji dėl mano pateiktos pataisos tada turėtų pasitraukti iš apkaltos komisijos. Tikiuosi, kad tokio argumento gerbiamiems kolegoms užtenka, ir mes galime būti tikrai garbingi, sąžiningi ir teisingi, ne valstietiškai teisingi, o tiesiog taip, kaip reikia Seime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. S. Gentvilas už pasiūlymą.
S. GENTVILAS (LSF). Viena vertus, G. Landsbergio registruotas pasiūlymas atrodytų lyg minkštas patrolinimas, bet aš iš tikrųjų gerbiama Agne esu nusivylęs, nes visa šita diskusija apie A. Skardžių ir jo įtaką energetikos sektoriuje sukasi apie atsinaujinančią energetiką. Pernai, kai gruodžio 12 dieną Seime persiskirstėme komitetais, gerbiamą A. Skardžių jūs į kur atsiuntėte savo balsais? Būtent į Aplinkos apsaugos komitetą, kurio pagrindinė viena iš misijų yra rūpintis atsinaujinančia energetika. Man atrodo, jeigu jau labai gilinamasi ir matoma prieštaravimų energetikos sektoriuje, tai iš tikrųjų gerbiama Agnė turėtų vertinti visokeriopai, o šiuo metu mes turime pirmininkę, kuri neįmatė, neįžiūrėjo šitokių pavojų. Aš manyčiau, kad gerbiamo A. Kubiliaus tariamos nuodėmės su jo sūnumi yra tokios menkos, palyginti su A. Skardžiaus delegavimu į Aplinkos apsaugos komitetą, kad iš tikrųjų G. Landsbergio siūlymas beveik atrodo racionalus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra. Balsuojame dėl G. Landsbergio pasiūlymo, kuriuo siūloma įrašyti A. Kubilių ir išbraukti A. Širinskienę. (Šurmulys salėje)
Balsavo 110 Seimo narių: už pasiūlymą – 41, prieš – 53, susilaikė 16. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso Seimo nutarimo po svarstymo motyvai. R. Juknevičienė – už.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, svarsčiau svarsčiau ir galvoju – na iš tikrųjų reikia tą A. Kubilių išmesti iš A. Širinskienės vadovaujamos komisijos. Kodėl reikia? Ir seniai reikėjo. Ir ne todėl, kad ten reikia apginti „Gazpromo“ interesus, bet todėl, kad visa ligšiolinė istorija rodo, kad būtent reikia elgtis taip, nes nereikėjo NATO Lietuvoje, nes reikėjo stabdyti Europos Sąjungą Lietuvoje, nes reikėjo „Chevroną“ išvaryti iš Lietuvos, nes reikėjo Visagino atominę sustabdyti, nes reikėjo žemelės referendumo, kuris buvo Kremliui naudingas, nes šiandien A. Kubilių reikia išmesti todėl, kad Kremlius labai nervinasi dėl jo veiklos Ukrainoje. Todėl šitaip sistemiškai A. Kubilius pastaruoju metu yra metamas iš visur. Ant jo (nesakysiu tais pačiais žodžiais, kaip Prezidentė apie vieną žurnalistą pasakė) D. Gaižauskas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete lygiai tą patį daro sistemiškai, plačiai. Todėl aš siūlau neiškristi iš tos sistemos, iš sisteminio veikimo – mesti A. Kubilių iš visur.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors mano kolegė Rasa su sarkazmu ir ironija perteikė, kaip kokie nors Kremliaus atstovai pasisakytų čia, šioje salėje, bet aš manau, kad vis dėlto rasis sveikos nuovokos ir parlamentinės demokratijos suvokimo šioje Seimo salėje ir ta kryptimi nebus einama. Mes, kaip frakcija, opozicinė frakcija, beje, į šią svarbią komisiją, nes apkalta yra rimtas procesas, delegavome savo atstovą, kuris, kaip manome, geriausiai gali tą uždavinį įgyvendinti. Aš manau, kad be rimto pagrindo opozicijos delegavimas neturėtų būti paneigiamas. Taip, Seimo dauguma gali iš bet kur opozicijos atstovus išmesti, jeigu padarysime šį precedentą, išgalvojusi kokius nors dirbtinius kaltinimus.
Šiuo atveju kaltinimai dėl „Modus grupės“ yra absoliučiai dirbtiniai, jie tikrai nesukuria jokio interesų konflikto A. Kubiliui, jokia teisinė institucija nėra fiksavusi jokio interesų konflikto. Jeigu kas nors mano, kad tokia problema yra, reikia sulaukti atitinkamų institucijų išvados, kad yra tokia problema. Netinka valdančiosios politiniais sprendimais skelbti tokius interesų konflikto verdiktus ir tuo pagrindu šalinti opozicijos atstovus.
Aš kviečiu vis dėlto ramiau pasižiūrėti į situaciją, nedaryti tokio nedemokratiško precedento ir nepritarti pateiktam nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos, balsuojame. Visos replikos po balsavimo. (Balsai salėje)
Balsavo 113 Seimo narių: už – 62, prieš – 44, susilaikė 7. (Triukšmas salėje) Po svarstymo pritarta. (Balsai salėje)
Priėmimas. (Balsai salėje) Jūs norėjote repliką po svarstymo? Replika po svarstymo – D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Buvo paminėta mano pavardė.
PIRMININKĖ. Ir po balsavimo, taip.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ir po balsavimo.
Rasa, prisiminkime mūsų komisijos darbą, kaip jūs griebėte gelbėti A. Kubilių nuo mano apklausos. (Balsai salėje) Oi, jūs ir šitaip darėte, ir replikavote, ir gestikuliavote. A. Kubilius neatsakė man į labai daug klausimų. Kai susipažinsite visi su tyrimu ir priedais… Ir Gabrielių man išgelbėjote. Jeigu tokie skaidrūs, tai ateikite pasipasakoti. Jūsų labai daug klausimų liko, gerbiamas Kubiliau. (Balsai salėje) Gerbiamasis Landsbergi, aš jums pasakau – išsigandote manęs.
PIRMININKĖ. Neminėkite pavardžių.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Dabar aš jums pasakysiu. Tegul jie pasisako. Jeigu jūs buvote dabar tokie švarūs.
Kitas dalykas. Kubiliau, ant jūsų kelių užaugo monstras, dirbtinė partija, jūs ten klausimų gavote iš manęs daug. „Modus…“ Tai tik, aš jums pasakysiu, labai smulki detalė. Jūs eikite ir aiškinkite dabar visiems žurnalistams. Ten tas tyrimas neatsakė ir apie J. Tamulio ryšius, ir V. Valentinavičiaus, ir visų kitų. Jūs pasakėte: „Mes buvome neįgalūs ką nors padaryti.“ Būdamas premjeru, gavęs slaptos informacijos apie tai, kas vyksta, su įvardytomis milijoninėmis sumomis, kas yra ruošiama, jūs pasakėte: „Aš negalėjau nieko padaryti.“ Tada puolė ir Rasa, ir A. Anušauskas, stabdė mano apklausą ir pasakė, kad per daug klausimų turiu. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. (…) kolegos!
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš jums pasakysiu: tyrimo reikia iš tikrųjų, bet ramiai ir gražiai. Gerbiami konservatoriai, „MG Baltic“ ir Liberalų partija – jums vadovaujant. Pasakysiu taip: tas praskolinimas mūsų nežinia už kokias sumas, palyginti, kas dabar įvyko, yra menkniekis. Štai jums ir visas atsakymas. Tyrimų reikia. Nebijokite. Gabrieliau, jūs išėjęs prie tribūnos labai gražiai šnekate, ateikite pasipasakoti, ką jūs veikėte „MG Baltic“…
PIRMININKĖ. Replika būna trumpa.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). …keturis sykis, o ne tris.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, replikos būna trumpos. Replikos būna svarstomu klausimu, o ne apie viską, ką mes žinome šitoje žemėje. Taip, jūs buvote paminėtas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš turiu tik vieną klausimą. Gerbiamas Gaižauskai, o kodėl jūs taip susinervinote? Ar neįvykdėte užduoties? Gavote užduotį rasti ką nors ant konservatorių ir A. Kubiliaus, ir nepavyko. Tai dabar šeimininkas barasi, o jūs nervinatės. Nesinervinkite, nesinervinkite, nesinervinkite. Nusiraminkite, žinokite, padeda, iš patirties žinau. Tikrai nesinervinkite. Žinokite, čia nėra… žinokite, jūs ne tardytojas, čia mes – visi Seimo nariai. Praeis jums tie nervai, po dešimties metų ištirsime jūsų veiklą ir viskas bus aišku.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, nutraukiu replikas. Jeigu mes nei Vyriausybės valandos nenorime, nutraukiu replikas, dirbame toliau.
Priėmimas. V. Rinkevičius – už.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš dirbu toje komisijoje, aš ne prieš A. Kubilių, bet aš tiesiog noriu padėti kolegai Andriui dėl jo didelio užimtumo. Aš matau, jis dažnai tiesiog pavėluoja į komisiją, kadangi sako, kad tuo pačiu metu vyksta kiti posėdžiai, arba negali visą laiką būti. Šiaip labai aktyvus, iš tiesų reikia pasidžiaugti. Bet dėl didžiulio užimtumo, norėdami palengvinti jo krūvį, kad tiesiog žmogus turėtų šiek tiek daugiau laiko ir kitiems darbams, ir poilsio daugiau, leiskime jam pailsėti ir nedarykime to spaudimo, tegul jis ir kitus darbus spėja padaryti geriau negu dabar. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Prieš kalba – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, ne dėl to, kad čia A. Kubilius, bet dėl to, kad mes trypiame Lietuvos verslą kojomis. „Modus grupė“ investuoja į daugelį šalių, taip pat į Ispaniją, Lenkiją, Lietuvą, taip pat ir į Baltarusiją. „Modus grupė“ užsiima begale veiklų ir jos apyvarta siekia virš 200 mln., audituoja pasaulio geriausi auditoriai. Jeigu mes turime įtarimų, kad kažkas yra blogai su mūsų verslu, tai prašom kreiptis į atsakingas institucijas, bet volioti Lietuvos „Google“ atstovybės vadovą, vieną geresnių ir pažangesnių Lietuvos energetikos sektoriaus įmonių šmeižti taip ir dabar sakyti, kad stebėtojų tarybos narys darė įtaką esminiams dalykams, tai susiejant su A. Skardžiaus tyrimo išvadomis, yra be galo, be galo smulku. Tai atrodo labiau kaip politinis kerštas, o ne kaip gerai argumentuota versija.
Jeigu gerbiamoji A. Širinskienė tikrai norėjo įrodyti galimas sąsajas, tai mes norėtume išgirsti: kokią apyvartos dalį sudaro „Modus grupės“ veikla Baltarusijoje? Ar kiti Apkaltos komisijos veikloje dalyvaujantys Seimo nariai nėra investavę Lietuvoje į saulės energetiką? Ar jų šeimos nariai nėra susiję su saulės energetika arba vėjo energetika? Tai būtų objektyvu. Šiandien mes turime precedentą, kai matome politinį kerštą vienam iš opozicijos narių, ir aš noriu užbėgti tam… Visi argumentai, kurie išsakyti „Modus grupės“ ir konkrečiai A. Kubiliaus sūnaus vardu, kaip stebėtojų tarybos nario vardu, yra labai labai smulkūs ir tikrai neleidžia balsuoti už tokį pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – D. Gaižauskas. Prašom dabar kalbėti.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiamas Kubiliau, iš tiesų aš niekada nesinervinu, aš tik galbūt emocingai šneku, toks aš jau esu. O ypač, kada turiu klausimų žmonėms labai daug, kai jie man kelia klausimų ir kada jie nėra atsakyti, galbūt tos emocijos man šiek tiek ir sukyla. Bet jos yra teigiamos, nesibaidykite, nes išgąsdinsite Gabrielių, kuris neateina pas mane pasišnekėti, net kviečiamas. (Balsai salėje) Na, tai G. Landsbergis, aš apie G. Landsbergį šneku. (Plojimai) Plokite, plokite. Žiūrėkite, aš pasakysiu žodį „Kubilius“ ir jie visi sukils, nes pradės pulti. Esmė tokia. (Skambinama varpeliu)
Dabar pasakysiu iš mūsų tyrimo. Klausimų dėl A. Kubiliaus yra labai daug, gerbiamieji. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Truputį tylos, ramiai, viskam savas laikas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Duokite man pasisakyti.
PIRMININKĖ. Dabar jūs kalbate, taip.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Esmė tokia, kad dėl „Modus Group“, jūs tik pažiūrėkite, jie išvis absoliučiai viską neigia. Vienaip ar kitaip, jeigu kažkur kažką prisideda, pirmiausia, ką stengiasi apkaltinti, tai, pavyzdžiui, kitus. Agrokoncernas. Rasa, prie jūsų, prie A. Anušausko, kai darėme tyrimą, kad jis nebūtų selektyvus, specialiai buvo užklaustas VSD vadovas ir STT. Kokios turite informacijos apie Agrokoncerną ir jo įtaką, ir mes tirsime, pasakė. Agrokoncernas net neprilygsta nė vienai įmonei, kurią mes dabar tiriame, kad darytų įtaką. Tas pats buvo užklausta ir dėl R. Karbauskio. Tačiau po šito užklausimo, aš jums sakiau, tai jūs neikite į viešąją erdvę ir nesakykite ko nors, neklaidinkite žmonių. Ką jūs padarėte? Jūs ištisai tą darėte. Ir paskutinio tyrimo metu tą visą dieną ėjo jūsų komentarai dar nesibaigus. Dėl A. Kubiliaus „Modus Group“ klausimų labai daug, gerbiamas Kubiliau, ir negalėjau aš jūsų visų paklausti. Todėl aš sakau, palaikykite ir tikrai balsuokite už.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūsų laikas. J. Razma. (Triukšmas, balsai salėje) Nuomonė prieš. Visos replikos bus kaip nustatyta, kai išsakysime nuomones, po balsavimo – replikos.
Dabar kalba J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, štai ką tik girdėtos kalbos kaip tik patvirtina, kad A. Kubiliaus išbraukimas iš apkaltos komisijos yra tiesiog politinis valstiečių ir žaliųjų sprendimas, žinoma, paremtas jų koalicijos satelitų, o ne kokiais nors objektyviais argumentais grįstas teisinis sprendimas. Nes čia išsikraunama primenant, dėl ko A. Kubiliaus veikla kelia nepasitenkinimą, jis neretai gana aštriai pasisako ir taikliai pasisako, tai dabar visa tai susikoncentravo į tokį smulkų kerštą – na va, išbrauksime iš tos komisijos. Ot, čia padarysime tam A. Kubiliui, tai jis žinos dabar. Yra kaip yra, tokia politinė branda šio Seimo, tai čia nieko turbūt nepakeisi. Tos kalbos nėra ką nors lemiančios. Bet mane stebina šiuo atveju Lenkų rinkimų akcijos frakcijos balsavimas. Ši frakcija lyg ir skelbiasi priklausanti parlamentinei mažumai ir, man atrodo, turėtų jautriai ginti mažumos teises, turėti delegavimą neveikiamą daugumos. Tuo labiau kai kalbama apie A. Kubilių, kuris net rizikuodamas tam tikrais savo asmeniniais politiniais nuostoliais, teikia tokius projektus kaip dėl asmens dokumentų ir galimybės juose rašyti vardus, pavardes ne tik lietuviškom raidėm ir dėl kitų dalykų, kurie, atrodo, yra svarbūs tautinėms bendrijoms, bet štai ši frakcija balsuoja už tai, kad A. Kubilių išmestų.
PIRMININKĖ. Ačiū, jau laikas. Ačiū, gerbiamas Jurgi.
A. Širinskienė – nuomonė už.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš klausausi ir bandau suprasti, kieno interesus bando apginti konservatoriai? A. Kubiliaus, jo sūnaus, „Modus grupės“, Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos, kurio administracijai priklausančiose visokiose kontorose yra įsisteigusi „Modus grupė“ savo jėgaines.
Kitas dalykas, matyt, jau tie klausimai ir neturėtų greičiausiai kilti, kieno interesams yra atstovaujama, kai pasiskaitai išvadą ir rekomendacijas, vakar priimtas NSGK, kur gana aiškiai yra konstatuojama, kad „MG Baltic“ turėjo ryšių, ir nuotolinių, nuolatinių ryšių su „Rosatomu“, ir tie ryšiai yra įvardinami kaip grėsmė nacionaliniam saugumui. Ir kai pamatai, ir žinai, kad partijos lyderis tų konservatorių vaikščiojo į tokią „MG Baltic“ atstovybę ir bandė derinti dar savo rinkimų programą, tai vėlgi kyla labai daug klausimų. Greičiausiai tada supranti ir tai, kodėl konservatoriai ir šioje kadencijoje nepalaikė gynybai skirtų lėšų (Triukšmas salėje) padidinimo iki 2 % ir nebalsavo už biudžetą. Tai tikrai siūlau išspręsti tą interesų konfliktą, padėti Seimo nariui A. Kubiliui apsivalyti ir leisti, aišku, apkaltos komisijai toliau normaliai dirbti be interesų konfliktais supančiotų žmonių. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Kalba J. Džiugelis – nuomonė prieš.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų aš manau, kad mes per daug energijos, laiko ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų iššvaistome asmeninėms politinėms kovoms tenkinti. Aš manau, kad Seimas turėtų susitelkti ir ieškoti realių sprendimų dėl Lietuvos žmonių gerovės, o ne tuščiai politikuoti. Man labai gaila, kad šitas klausimas taip ilgai yra sprendžiamas čia, Seime, todėl aš asmeniškai manau, kad balsuosiu prieš, ir kviečiu kolegas palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Skaitau dabar specialiosios tyrimo komisijos dėl, dėl, dėl… tai, kas parašyta. Kokia užduotis šitos komisijos darbo? Priimti objektyvų sprendimą, kuris būtų neginčytinas arba kurio paskui nebūtų galima ginčyti Seime, kitaip kalbant, objektyviai, be šešėlio.
Visa ta eiga, kuri dabar vyksta, jau meta šešėlį, kad gali būti sukompromituotas visas komisijos darbas, kad ir kokia būtų išvada. Ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios mes pasisakome, kad ponui Andriui reikėtų pasitraukti iš šitos komisijos galbūt ne dėl to, kad yra kažkokių interesų konfliktas arba kažkas susijęs su šituo. (Triukšmas salėje) Bet mes kalbame apie tai, kad jeigu yra šešėlis, tai kam šito laikytis? Todėl galvojame, kad, nepaisant jūsų reakcijos, nepaisant jūsų didelės meilės mums, mes pasisakome už komisijos darbo objektyvumą, ir jeigu yra šešėlis, jį reikėtų išsklaidyti. Taigi dėl to balsuojame už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš jau nebe labai suprantu, apie kokias čia komisijas kalba, ypač po Jaroslavo kalbos, bet Lenkų akcija turi priežasčių nervingai gyventi šiais laikais.
Klausimas šiandien yra paprastas: kodėl A. Širinskienė siūlo mane išmesti iš A. Skardžiaus reikalų komisijos? Tai noriu pabrėžti. Kolegos, neapsimeskime naiviais. Ne dėl kokių nors tariamų mano interesų konfliktų ar tariamų mano biznių su A. Lukašenka (apie tai jau šiandien kaip ir nebekalbama), nes to iš tikrųjų nebuvo ir nėra, o kaltinimai, kad sūnus buvo stebėtojų tarybos nariu irgi nebeturi prasmės, nes sūnus, per pusantrų metų dalyvavęs tik keturiuose stebėtojų tarybos posėdžiuose, iš tų pareigų, kaip žinote, pasitraukė, kad nebūtų galimybės tęsti tas iš piršto išlaužtas insinuacijas. Tas insinuacijas palieku tikros katalikės A. Širinskienės sąžinei, nes ji žino aštuntąjį Dievo įsakymą – nesakyk netiesos.
Bet pagrindinė priežastis, kodėl esu metamas iš A. Skardžiaus komisijos, tai nepridengtas A. Širinskienės noras apsaugoti A. Skardžių nuo komisijos posėdžiuose mano užduodamų nepatogių klausimų dėl Šilutės reikalų. Aš matau, kad mano užduodami klausimai A. Skardžių ir A. Širinskienę stipriai išgąsdino, nors, tiesą sakant, dar ir nesuprantu kodėl. Tačiau akivaizdu, kad išgąsdino, todėl mane reikia išmesti iš komisijos. O A. Skardžiaus gynyba nuo gresiančios apkaltos R. Karbauskiui yra svarbiausias šiandien reikalas. Taigi šiandieninis balsavimas yra ne dėl A. Kubiliaus, o yra dėl to, kad R. Karbauskis nurodė A. Širinskienei apsaugoti A. Skardžių nuo A. Kubiliaus klausimų.
Gerbiami valstiečiai, šiandien jūsų apsisprendimo valanda. Aš kreipiuosi į valstiečius, ar jūs už sąžiningumą, ar jūs už A. Skardžių ir A. Širinskienę? Jeigu priimsite sprendimą mane išmesti, aš tai vertinsiu kaip aukštą mano veiklos įvertinimą, panašiai kaip vertinau V. Putino dar 2015 metų sprendimą manęs nebeįsileisti į Rusiją. Kaip matau, Kremliui to dar neužtenka.
Baigdamas noriu pajuokauti. Pajuokaudamas galiu pasakyti, kad man kyla įtarimas, jog A. Širinskienė man jaučia kažkokius specialius jausmus, nes nuolat kelia vis naujus priekaištus, ir aš pradedu galvoti, kad Z. Froidas buvo teisus. O rusiškai tai skamba: „Kavo liubliu, tavo i bju.“ (Juokas salėje) Aš esu sutrikęs ir nežinau, kaip tokiu atveju elgtis, bet kaip nors susitvarkysiu ir su šiuo nelengvu iššūkiu. (Juokas salėje, plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, nuomonės išsakytos. Balsuojame, o po to visos replikos bus jūsų valioje, kiek nutarsime replikuoti. (Šurmulys salėje)
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 60, prieš – 50, susilaikė 4. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2154) priimtas. (Gongas) Dėkoju.
Pone E. Gentvilai, liko labai nedaug iki Vyriausybės valandos, ar tikrai norite replikuoti?
E. GENTVILAS (LSF). Aš visiškai sutinku su A. Kubiliaus argumentais, kad ne jo sūnaus veikla, tačiau paties A. Kubiliaus aktyvumas komisijoje yra taikinys. Tiesą sakant, kai šitaip paneiginėjama opozicijos teisė patiems nuspręsti, ką deleguoti, aš asmeniškai nesu priėmęs sprendimo, bet nežinau, ar bėra prasmė dirbti kokiose nors komisijoje, kur kokiu nors pretekstu valdantieji sugalvos opozicinės frakcijos sprendimą paneigti ir ką nors išmesti. Sprendimo nesu priėmęs.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai dėkoju ypač Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui, kad jis balsavo už tai, kad mane išmestų iš šitos komisijos. (Balsai salėje) Čia labai aiškiai parodoma, kad Druskininkų R. Malinausko metodai išmesti opoziciją iš visų kontrolės komisijų tampa šito Seimo pagrindine linija. Gerbiami valdantieji…
PIRMININKĖ. Atsiprašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …aš tikrai sveikinu su šita didele pažanga.
PIRMININKĖ. J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Taip, tik patikslinti. Mano pasisakymo metu kolegos konservatoriai taip aršiai svarstė, apie kokią čia komisiją yra kalbama – apie tą pačią komisiją, apie tą pačią ir dėl tos pačios buvo balsavimas. Bet jūsų reakcija rodo, kad dar kitoje kokioje nors komisijoje tikriausiai yra koks nors interesų painiojimas. Reikės panagrinėti, gal tikrai bandote ką nors nuslėpti, o čia išėjo toks niuansas.
PIRMININKĖ. Ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Bet balsavimas buvo dėl tos, dėl kurios ir buvo pasisakymas.
PIRMININKĖ. Ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Paskutinė replika – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikro… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Tuoj…
K. MASIULIS (TS-LKDF). …mūsų politinė kultūra pasiekė dar neregėtas žemumas. Aš norėčiau visai valdančiajai daugumai, įskaitant lenkus, pasakyti, kad gal jūs kada nors irgi būsite mažumoje. Ar norėtumėte, kad jūsų siūlomą atstovą dauguma imtų ir nubuksuotų dėl kažkokių išsigalvotų dalykų? (Balsai salėje) Tikrai mes čia nusiritome iki R. Malinausko lygio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis kalba G. Landsbergis. Replika.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš labai trumpą remarką tik noriu į tai, kai buvo atkreiptas dėmesys ir į mano kuklų asmenį. Noriu pasakyti, kad jūs, kolega, užsimiršote, kur jūs esate, čia yra parlamentas, mes esame vienodo lygio parlamentarai ir, jeigu jūs turite klausimų, aš kviečiu ateiti pas mane. Jūs nesate tardytojas, jūs neturite lempų šviesos ir turbūt suprantate, ką reiškia teisinė valstybė. Jeigu turite klausimų, kreipkitės į savo kolegą premjerą, kuris dažnai vartoja šį terminą.
Dabar kitas – politinis pareiškimas. „Mes, Tėvynės sąjunga, traukiamės iš visų apkaltos būsimų, esamų komisijų ir nebedalyvausime daugiau valstiečių organizuojamuose tyrimuose, apkaltose ir kituose projektuose.“ (Plojimai) Labai teisingai ploja gerbiamas A. Skardžius dėl to, kad jo išgelbėjimo akcija dabar yra pačių valstiečių reikalas, o jie, neabejoju, pasinaudoję šia proga, A. Skardžių ir išgelbės. Aš galėčiau netgi su R. Karbauskiu lažintis šiandien, kad A. Skardžius bus išsuktas, A. Širinskienė prisiims už tai atsakomybę ir bus atrasta gausybė argumentų, kodėl šis žmogus, kuris dabar stovi prie šoninio mikrofono, liks parlamente su visų valstiečių tam skirta parama. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. R. Karbauskis. Replikuokite, galime dirbti iki rytojaus ryto.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Atsiprašau, aš, skirtingai nuo G. Landsbergio, nesilankau įstaigose, kuriose lažinamasi. Čia nėra ta vieta. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Pirmiausia nesuprantu pono G. Landsbergio išsakytų žodžių. Jūs turbūt taip pat prisidedate prie liberalų mano jau įvardintos gaujos, kuri be jokio pagrindo, tiesiog nesuformavo Seimui, kuo esu kaltinamas ir kada neva tie veiksmai padaryti. Atsiverskite ir pasižiūrėkite, tai yra absoliutus vienos verslo grupės nurodymas, kurį jūs vykdytoja… Taip pat esate klapčiukai tos pačios vienos verslo grupės. Tiesiog noriu jums padėkoti, gerbiamasis G. Landsbergi, jūs tiesiog parodėte, kad esate tos pačios gaujos nariai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kolegos, iš tikrųjų reikia ramybės. Mes šiandien apie Sąjūdžio rezoliuciją kalbėjome. Ramybės tikriausiai gerbiamoji kolegė M. Navickienė suteiks, kalbėdama ramiai.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ponui R. Karbauskiui. Žinote, kai kaltinate, kad kažkas su kažkuo išgėrė kavos, būdamas V. M. Kantoro partneriu tam tikrose veiklose, neskamba nei labai korektiškai, nei etiškai jūsų kažkokie svarstymai apie tai, kas yra teisinga ir kas ne. Tai būtų bent jau nuoširdu ir korektiška jums susilaikyti.
PIRMININKĖ. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Replika posėdžio pirmininkei. Jūs turėtumėte stabdyti kai kuriuos pasisakymus arba frazes. Žodis „gauja“ gali būti gyvulių gauja. Atrodo ne apie tokias gaujas jau kelintą posėdį šneka jūsų valdančiosios daugumos kolega A. Skardžius. Jis kalba galimai apie nusikalstamą gaują, vis tą pabrėždamas, įvardindamas gaujos vadus. Praėjusį antradienį įvardino. Aš manau, kad mes nesame kokia nors nusikalstama grupuotė, čia susibėgusi Seime, kur kalbėtume tokiomis kalėjimo tualeto užkulisių kategorijomis, gerbiamasis Skardžiau.
PIRMININKĖ. Pastaba išties teisinga. Manau, Etikos ir procedūrų komisija sureaguos į visus netinkamus šitoje salėje ir šitoje aplinkoje žodžius. Tam mes ir turime Etikos ir procedūrų komisiją.
Minutėlę, įjungsime mikrofoną. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turbūt nereikia kalbėti apie tai, ko nėra. Čia du kartus buvo paminėta V. M. Kantoro pavardė. Deja, nė vienose specialiųjų tarnybų, nei kokiose pažymose nėra… (Balsai salėje) Minutėlę, leiskite pabaigti. (Balsai salėje) Nebuvo nustatyta…
PIRMININKĖ. Netriukšmaukite. Klausome ir leidžiame dar porą sakinių pasakyti.
J. JARUTIS (LVŽSF). …nebuvo nustatyta susitikimo atvejų. O priešingai apie kolegas – nustatyta ir patys prisipažino, kad susitikinėjo su „MG Baltic“ atstovais.
PIRMININKĖ. Ačiū. Replikos išsakytos. Deja, mūsų rytinė darbotvarkė šiek tiek sužlugdyta, norint replikuoti, ilgai kalbėti ir dalyvauti diskusijose. Siūlau dabar pradėti Vyriausybės valandą, po Vyriausybės valandos leisti pateikti ministrui Ž. Vaičiūnui du įstatymų projektų paketus. Vakariniame posėdyje bus opozicinė darbotvarkė ir visi rezerviniai klausimai, kurie nebuvo apsvarstyti dabar.
13.28 val.
Vyriausybės valanda
Pradedame Vyriausybės valandą. Pirmasis klausia G. Landsbergis. Ruošiasi A. Gelūnas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Klausimas premjerui. Šioje salėje nuskambėjo pasisakymų apie premjerų įgalumą, tvarkantis su įvairiais koncernais.
Premjere, įvertinkite savo įgalumą tvarkytis su Agrokoncernu, jo įtaka partijai, kuri jus delegavo į premjerus, su visokiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios kartu su Seimo nariais organizuoja renginius, tikrina žmonių sveikatą, dovanoja tautinius drabužius ir visa kita.
Gerbiamasis premjere, ar ir mums reikės po 10 metų susirinkti čia dar kartą, ir jūs lygiai taip pat turėsite pasakyti, kad, deja, žinokite, aš nemačiau to Agrokoncerno, jis nebuvo šalia, mes apie jį negirdėjome ir aš nieko negalėjau padaryti. O gal vis dėlto keiskime tradiciją? Gal atsižvelgę į tą tyrimą, kuris, aš manau, buvo… Atliktas tomis sąlygomis, kurios buvo suteiktos, jis buvo atliktas ganėtinai teisingai. Iš tikrųjų aš reiškiu pagarbą ir komiteto pirmininkui. Manau, kad iš to, kas buvo atrasta, mes turėtume pasimokyti, kas vyksta šiandien, ir padaryti išvadas dabar, dėl dabartinių įvykių, parengti įstatymų projektus, kuriais būtų galima užkardinti visų, pabrėžiu, koncernų įtaką politinėms partijoms.
Premjere, ar jūs esate įgalus parengti įstatymų projektus, kurie tai padarytų?
PIRMININKĖ. Laikas. Prašom atsakyti.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Didžiai gerbiamas Gabrieliau, nežinau, kodėl jūs šį kartą taip nervinatės. Prisimenant praeitą Vyriausybės valandą, prieš savaitę, – bręskime visi, nesinervinkime.
Aš tikrai galiu pasakyti, kad per savo kadencijos laikotarpį, kuriuo esu Vyriausybės vadovas, nesu gavęs nė vienos informacijos, pažymos iš specialiųjų tarnybų apie galimą sąsają su jūsų minima įmone ir Valstiečių partija arba kokias kitokias įtakas.
Dėl įgalumo galiu jus irgi patikinti. Dar nuo tų laikų, kai buvau pareigūnas, tikrinuosi sveikatą. Tą darau kasmet. Nežinau, gal jūsų nusivylimui, galiu patikinti, kad esu sveikas, darbingas, tikiuosi, kad taip bus ir toliau.
Ir paskutinis dalykas dėl išvadų, kurias, tikiuosi, mes šiame Seime patvirtinsime, tą jūs minėjote. Ten yra aiškios kryptys ir siūlymai Vyriausybei, taip pat ir apie verslo nuo politikos atribojimą, papildomų saugiklių įdėjimą. Tai Vyriausybė pasiryžusi įgyvendinti tas rekomendacijas, nes tyrimo metu buvo nustatyta, kur galimos grėsmės, priimti sprendimus ir pateikti įstatymų projektus. Tikiuosi, kad po dešimties metų ne tik kad nereikės nieko tirti, bet tiesiog nebus… manau, dėl visos mūsų politinės sistemos mes padarysime tuos žingsnius, kad net nereikėtų to svarstyti. Tai, kas buvo daroma du dešimtmečius, daroma, matoma, nereaguojama, bus mūsų istorijos, galbūt politinės istorijos, (…) pamirštas puslapis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Gelūnas. Ruošiasi J. Olekas. Ir dar visiems Seimo nariams akcentuoju ir primenu, kaip ir sutarėme bendru sutarimu, 14 val. ministro Ž. Vaičiūno pateikiami du įstatymų paketai.
A. GELŪNAS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama švietimo ir mokslo ministre, aš noriu padėkoti. Vakar tikrai solidžiai, gražiai pristatėte Suaugusiųjų mokymo ir Trečiojo amžiaus universitetų programos apimtis ir turinį. Tikrai atrodytų, kad ši sritis labai perspektyvi, nors žinome, kad pensijų reforma Lietuvoje nuolat stringa, kad pensijos tikrai negali užtikrinti šiandien oraus ir laimingo vyresnių žmonių gyvenimo. Ar negalėtumėte pakomentuoti, ar jūs manote, kad galbūt vertėtų investuoti labiau valstybei į šią sritį, t. y. užsiimti rimčiau suaugusių ir ypač garbaus amžiaus žmonių mokymu, nes tai tikrai reikšmingai keičia, vakar girdėjome jų pačių liudijimų, jų gyvenimo kokybę? Kokia jūsų nuomonė?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Manau, kiekvienos valstybės švietimo sistemos paskirtis – užtikrinti ne tik kokybišką išsilavinimą, bet ir sėkmingą integraciją į visuomenę, darbo rinką visiems gyventojams. Kalbėjimas apie mokymąsi visą gyvenimą, tai yra formuluojama jau kelis dešimtmečius Europoje, palengva turi tapti realybe. Ir šiandien yra vystomos veiklos, ir šiandien daug nevyriausybinių ir kitų organizacijų tikrai telkia didelę dalį vyresniojo amžiaus žmonių į Trečiojo amžiaus universitetus ir į įvairių kitų formatų. Todėl, ką ir vakar kalbėjome, tikriausiai yra kelios problematikos. Viena – tai užtikrinti prieigą, užtikrinti galimybę tiek lavintis, tiek mokytis, tiek užsiimti savišvieta. Kita – užtikrinti galimybę ir persikvalifikuoti, mažinant formalaus švietimo ir neformalaus švietimo atskirtį.
Šis įstatymas, kuris apibrėžia suaugusiųjų mokymą, tikrai tobulintinas. Mes dabar atliekame peržiūrą, kiek realiai žmonių dalyvauja, tą kelia Švietimo ir mokslo ministerija, tą ir pati bendruomenė įvardina. Tai yra ir apskaitos problema, nes mes tikrai neįvertiname, kiek mūsų žmonių dalyvauja šioje veikloje, todėl pagal šį rodiklį Lietuvos tikrai bene pati prasčiausia pozicija, palyginti su kitomis šalimis. Tampant EBPO nariais, pereinant prie naujų rodiklių, naujos apskaitos, jeigu taip galima pasakyti, šioje srityje, tikrai tikiu, situacija turi keistis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas. Ruošiasi M. Majauskas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš irgi pradėsiu nuo geros naujienos, kurią perskaičiau „15min.lt“ tinklalapyje. Ten sveikatos ministras teigia, kad penktadaliu padidėja darbo užmokesčio fondas. Reiktų suprasti, kad maždaug 20 % daugiau turėtų gauti gydymo įstaigos, kurios gali priimti pagal suteikiamas paslaugas.
Tačiau kai aš kalbuosi su rajonų ligoninėmis, dažniausiai girdžiu, kad joms padidėja tik 10 %, ir tada pasiekti tą užsibrėžtą 20 % atlyginimo kėlimą niekaip nėra galimybės.
Gerbiamas ministre, kur pradingsta tie jūsų sakyti 20 % ir rajoninei ligoninei pavirsta 10 %? Ar jie nusėda kur nors ministerijoje išmokėti kokiems neteisėtai atleistiems pareigūnams, ar kitiems? Kurioje vietoje? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Net ir labai norėdamas 100 mln. eurų ministerijos darbuotojams priedams išmokėti sunkiai įsivaizduoju, kaip tai būtų galima padaryti. Kaip jau ne kartą esame sakę, bendrą darbo užmokesčio fondą Lietuvoje mes žinome. Virš jo buvo paskaičiuota papildomai 20 % ir tai sudaro apie 100 mln. eurų. Nuo gegužės mėnesio tie pinigai yra įskaičiuoti į įkainius. Įkainiai didinti yra skirtingai. Daugiausia įkainiai didėjo pirminei sveikatos priežiūrai, skubiai medicinos pagalbai, ten, kur yra susiję su gyventojų skaičiumi ir kur labiausiai buvo prarasti tie pinigai. Pinigai yra atiduoti. Bet aš lygiai taip pat ne kartą esu sakęs, kad tai nėra koks nors automatinis pinigų pervedimas ant viršaus to, ką įstaigos turėjo, nes biudžetinio finansavimo, jūs žinote, nėra. Pinigai ateina už paslaugą. Įstaigų iš tikrųjų yra labai skirtinga situacija.
Dar vieną dalyką reikia paminėti – yra ir šakinės sutarties priedas pasirašytas, tai su atlyginimų grindimis, tai reiškia, nustatant minimalius reikalavimus. Su kuo susiduria įstaigos, kurios iš tikrųjų dirba ne visu pajėgumu, kur yra tikrai daug gyventojų, išvažiuojančių gydytis jau ir taip į kitus rajonus, yra ir kitų problemų, žinoma, kad jos gali susidurti su tam tikromis problemomis…
Bet dar vieną dalyką norėčiau akcentuoti. Tokio pažado visiems padidinti 20 % atlyginimą nebuvo. Aš galiu pacituoti labai tiksliai, ką mes esame sutarę su profesinėmis sąjungomis. Tai būtent 20 % didinti darbo užmokesčio fondą, o atlyginimus didinti prioritetą teikiant mažiausiai uždirbantiems, vadinasi, įvedant šitas grindis. Neklaidinkime bent jau mes darbuotojų sakydami, kad visiems turėjo 20 % augti. Taip ir neturėjo būti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nepelnytai praleidau V. Kamblevičių. Suteikiu jam žodį paklausti, o po to klaus M. Majauskas.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Šiandien Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas Jungtinių Amerikos…
PIRMININKĖ. Ko klausiate?
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Vėliau bus klausimas. Visi turi klausyti.
PIRMININKĖ. Visi turi klausyti.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). …centrinės žvalgybos kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti. Dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje Strasbūro teismas įpareigojo Lietuvą išmokėti 130 tūkst. eurų Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui. Teismas konstatavo, jog valdžia žinojo, kad centrinė žvalgyba su juo elgsis taip, kaip draudžia konvencija.
Klausimas premjerui. Ar po minėtų 130 tūkst. eurų atlyginimo pagal Strasbūro teismo sprendimą regresinis reikalavimas bus nukreiptas į kaltuosius Lietuvoje dėl šio kalėjimo įrengimo ir egzistavimo, taip pat slėpusius teismo sprendime konstatuotas aplinkybes? Ar bus sudaryta komisija ištirti Lietuvos melui?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas Seimo nary, yra toks sprendimas. Jis yra skundžiamas. Susipažinę su argumentais, matyt, mes svarstysime tokią galimybę, nes mūsų nacionalinės institucijos nerado įrodymų (dar kai kurie tyrimai nėra baigti), kad būtų galima konstatuoti tokį faktą. Kada turėsime galutinį sprendimą, aišku, tada kils ir atsakomybės klausimas, nes jeigu taip būtų, tai paliečia ir valstybės prestižą, ir pagrindinius principus. Net ir pačiais sunkiausiais nusikaltimais įtariamas asmuo turi teisę į gynybą, turi teisę, kad būtų paisoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ir to principo turi būti laikomasi, kaip minėjau, bet kokio asmens, net ir įtariamo sunkiausiais nusikaltimais, atžvilgiu. Palaukime galutinių sprendimų ir tikrai mes svarstysime. O atsakymus, matyt, turėtų pateikti, jeigu reikės, matyt, tai turės padaryti tuometiniai šalies vadovai, kurie ar turėjo, ar galėjo, ar žinojo, ar nežinojo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi S. Gentvilas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, norėčiau jūsų paklausti ir išsakyti šiek tiek kritikos, bet labai prašau nepradėti nervintis ir kelti balso. Jūs kaip virduliukas kartais pradedate kalbėti iš lėto, bet per minutę užkaistate ir pradedate pykti.
Mano kolega G. Landsbergis jūsų klausė apie konkrečius siūlymus, žinant Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, jog verslas darė neleistiną įtaką valstybei, politikams. Klausė jūsų konkrečių siūlymų, bet jūs kažkaip išsisukote nuo atsakymo, sakėte, siūlysime teisės aktus, žiūrėsime, tirsime, aiškinsimės.
Tai aš noriu dar kartą jūsų perklausti, kad jūs nebėgtumėte nuo atsakymo, o pasakytumėte labai konkrečius dalykus. Ką jūs iš tikrųjų planuojate daryti žinodamas, jog verslas darė neleistiną įtaką valstybės valdymui, gal net bandė užvaldyti? Kokius įstatymų projektus siūlote, ar siūlote keisti partijų finansavimą, ar, kaip čia buvo siūlymai, peržiūrėti žiniasklaidos priemonių licencijas, ar išsireikalauti žalos?
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kokie jūsų, premjere, konkretūs siūlymai? Labai prašau, tik nesinervinkite.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Didžiai gerbiamas Mykolai, aš tikrai nesinervinu. Aišku, nesu tokių šaltų ar abejingų emocijų, kaip pademonstravote jūs, kada buvo galimos tokios asmeninės problemos, na, tikrai nesu toks. Užsivedu, įkaistu, bet dabar pažadu per 2 minutes tikrai to nepadaryti.
Jūs pats iš esmės ir atsakėte į klausimą. Šiandien yra priimtos komiteto išvados, kurių dar oficialių nelabai kas ir matė. Tose išvadose yra siūlymai su konkrečiais pavedimais Vyriausybei. Ką jūs ir paminėjote – ir lobistinė veikla, ir žiniasklaidos savireguliacija ir skaidrumas, politinių partijų finansavimas ir daugelis įstatymų, kurie… Bus siūloma Vyriausybei arba parengti įstatymų projektus, arba sudaryti darbo grupes, ar pateikti siūlymus Seimui. Kada mes šitoje salėje… (Balsai salėje) Ką, gerbiamas kolega, ką? Pasiimkite Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas. Kada šitoje salėje jos bus patvirtintos, ten bus labai aiškiai parašyta, kokie įstatymai ir kas turi būti keičiama. Keisime juos, mes vykdysime, Vyriausybė vykdys Seimo siūlymus po išvadų patvirtinimo ir rekomendacijas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Sysas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už galimybę paklausti. Norėčiau kreiptis į žemės ūkio ministrą. Prieš dvi savaites Kuršių mariose pradėjo masiškai dvėsti žuvys ir Neringos savivaldybė paskelbė ekstremalią situaciją, o priežastis to yra iš esmės Nemunu atitekantis maistingas vanduo, žydintis vanduo, kuris uždusina visą populiaciją. Neringos savivaldybė paskelbė nepaprastąją padėtį, turėjo likviduoti tą situaciją.
Mes su gamtosauginėmis organizacijomis padarėme Neries vandens tyrimą. Nežinau, turbūt net ir iš toli matysite, kad per tris savaites trąšomis palaistytas Neries vanduo visiškai pažaliuoja. Labai norėčiau pagirti Aplinkos ministeriją, kuri iš esmės sutvarkė Lietuvos nuotekų tinklus, bet dabar laikas yra žemės ūkio sektoriui įrodyti, kad jie iš tikrųjų yra žalieji. Norėčiau paklausti, kokių konkrečių žingsnių imsitės, nes šiandien didžiąją Lietuvos vandenų teršimo dalį sudaro per daug trąšų panaudojantis žemės ūkis. Ką konkrečiai planuojate daryti?
PIRMININKĖ. Atsakykite.
G. SURPLYS. Dėkoju už klausimą. Dar visai neseniai, prieš dvi savaites, buvau Nidoje, klausinėjau apie situaciją. Man buvo pasakyta, kad ta situacija nėra niekuo išskirtinė, jinai yra daugiametė, čia tiesiog yra gamtiniai dalykai. Dėl trąšų ir kitų nutekamųjų medžiagų įtakos yra atliekamos analizės. Mes buvome ir su aplinkos ministru šią savaitę susitikę, apie tai kalbėjomės, taigi tikrai situaciją sprendžiame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi M. Navickienė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Noriu paklausti dėl kadrų politikos sveikatos ministro. Prieš kurį laiką su dideliu triukšmu ir pompa buvo atleista pora įstaigų vadovų, apkaltinti blogu darbu ir visais kitais dalykais. Per teismą jie buvo sugrąžinti į darbą. Na, jūs taikos sutartį pasirašėte, mokesčių mokėtojų pinigėliais sumokėjote išeitines ar ten per draudimus, kitokius dalykus, bet išlaidų mokesčių mokėtojai patyrė.
Dabar panaši situacija. Teismas įgaliojo nedelsiant sugrąžinti į darbą Ligonių kasų direktorių. Ką jūs darote? Jūs vėl dabar kreipiatės į STT, kurios suklastotomis arba neteisingomis pažymomis… buvo žmogus devynis ar dešimt metų tampomas. Teismas pripažino, kad tai yra neteisinga. Mano klausimas: ar Lietuvoje kas nors vykdo teismo sprendimus, ar jūs kreipiatės į tą pačią instituciją, kuri jau kartą pateikė klaidinančias pažymas, ir laukiate naujos klaidinančios pažymos, kad tas žmogus negalėtų užimti tos vietos, iš kurios buvo iškrapštytas…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. SYSAS (LSDPF). …dėl tokių pažymų?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Pirmiausia reaguosiu į pirmą dalį – dėl atleistų vadovų. Tai, kad mes sudarome taikos sutartį, aš manau, yra racionalus sprendimo būdas. Jeigu mes sugebame apsaugoti įstaigas nuo kelių šimtų tūkstančių lėšų iššvaistymo, dėl ko tie vadovai paprastai ir atsisveikina su savo postais, sudarydami taikos sutartis ir tokių žmonių negrąžindami į darbą, aš manau, tai yra normalus sprendimas. Mes teisinėmis priemonėmis išsprendžiame problemas, kurių niekas nesprendė, po dvejus, po trejus metus vatalojo iš tikrųjų nespręsdami ir tuos vadovus laikydami, nežinau, bijodami prisiimti atsakomybę.
Dabar dėl tarnybų. Aš nežinau, ar čia labai gerai, kai Seimo salėje yra mėtomi kaltinimai Specialiųjų tyrimų tarnybai ar kitoms tarnyboms, abejojama jų pažymomis ir panašiai. Jeigu jūs turite kažkokių faktinių duomenų, nežinau, kažkur juos reikėtų pateikti. Mano prievolė yra savo darbo vietoje prašyti pažymos tokiu atveju ir teisininkų išaiškinimo, net ir grąžinant žmogų į darbą, nes buvo teisinių problemų, tęsiasi kai kurie teisminiai procesai ir panašiai. Aš suprantu, jūs siūlytumėte man neklausti nei apie žmogaus reputaciją, nei apie pažeidimus, tiesiog automatiškai priimti sprendimus. Aš manau kitaip. Tariamės su teisininkais, tikrai ta situacija nėra sveika, nėra gera visomis prasmėmis, nes ir institucijai trukdo dirbti. Bet aš tikiuosi, kad mes racionaliai išspręsime. O pažymos aš tikrai sulauksiu, nes aš nežinau ir tikrai nedrįstu kaltinti specialiųjų tarnybų, kokių pažymų mes privalome reikalauti kokioms nors suklastotoms pažymoms.
(Balsai salėje: „Ar vykdomas teismo sprendimas?“)
PIRMININKĖ. Ačiū. Patikslinkite klausimą. A. Sysas tikslina klausimą, nes…
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš klausiau, ar jūs ruošiatės vykdyti teismo sprendimą? Ten parašyta: „Nedelsiant vykdyti teismo sprendimą.“
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Jūs vykdysite ar ne? O kad papasakojote man gražią istoriją, tai aš žinojau tą istoriją.
PIRMININKĖ. Trumpai patikslinome, trumpai atsakykite.
A. VERYGA (LVŽSF). Elgsimės taip, kaip priklauso teisiškai, ir vykdysime tai, ką teismas įpareigojo, kai gausime pažymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Navickienė. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Mano pirminis klausimas, kurį buvau pasiruošusi, buvo skirtas naujam teisingumo ministrui, bet po šiandienos paskutinio klausimo svarstymo, visgi norėčiau kreiptis į premjerą S. Skvernelį. Šiandien turėjau galimybę dalyvauti jūsų frakcijos surengtuose tam tikruose selektyvaus teisingumo mokymuose, bent jau man taip kažkaip pasirodė, su tam tikrais aspektais, kad galimai vykdysite tą teisingumą po apklausų pas poną D. Gaižauską. Ta intonacija tokia ir bendra tendencija, bent jau man pasirodė, gana šiurpi, svarstant šitą klausimą šiandien. Gaila, kad šį sykį jūs kažkodėl palaikėte R. Karbauskio ir A. Širinskienės A. Skardžiaus gelbėjimo nuo A. Kubiliaus planą, nes man visada atrodė, kad jūs kitaip ir gana principingai vertinote esminius klausimus, susijusius su valstybės skaidrinimo dalykais ir kitais prioritetais, atrodė, kad jūsų požiūris yra kitoks. Aš norėčiau paklausti, kaip jūs vertinate tokį savo frakcijos kolegų toną…
PIRMININKĖ. Laikas, kolege!
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). …kalbant su savo kolegomis? Ką asmeniškai darysite, jeigu, tarkime, šiandien pateiktas išvadas bus bandoma naudoti tik rinkimų kampanijų rezultatams, o ne valstybės valdymui skaidrinti? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama kolege. Iš tiesų niekas nesikeičia, mano požiūris išlieka. Bet jūs šioje istorijoje tokią frazę irgi paminėjote: „Gelbėjo frakciją, poną A. Skardžių nuo pono A. Kubiliaus.“ Tikrai toks interpretavimas, matyt, nėra tinkamas. Visi Seimo nariai, dalyvaujantys komisijoje… nereikėtų gelbėti kažką nuo kažko. Tiesiog turi būti tokia situacija, kad nesudarytų menkiausių abejonių dėl galbūt galimo interesų konflikto, ar menamo, ar galimo interesų konflikto, ir nebūtų galima ateityje vėl spekuliuoti, kad kas nors buvo suinteresuotas, asmeniškai turėdamas problemų, priimti vienokias ar kitokias komisijos išvadas. Aš tikrai nematau pagrindo net tokioms aistroms kilti. Galbūt kolega Andrius galėjo pats tą padaryti – pakeisti į kitą frakcijos narį, tokių precedentų Seime yra buvę, ir ne vienas. Emocijos, matyt, kyla, užverda. Suprantu, sesija įsibėgėjusi, krūvis didelis. Taigi niekas nesikeičia.
Kalbant apie išvadų patvirtinimą, aš tikiuosi, kad tikrai mes Seime jas patvirtinsime. Kol kas jų nėra, yra komiteto pritarta, bet ne visi dar skaitė. Aš irgi paskaičiau ne visai tikslų variantą, kuris man buvo prieinamas, bet tikiuosi gauti oficialų ir visą. Skaitant tas rekomendacijas, aš tą pasakiau viešai, dauguma jų yra tikrai pagal tas kryptis, ką komitetas nustatė, kur yra mūsų pūliniai, problemos, susijusios su skaidrumu, su politinių partijų finansavimu ir t. t. Dėl daugelio tų Vyriausybės pozicija, aš ir šiandien galiu sakyti, a priori sutampa. Mes tikrai, tikiuosi, įgyvendinsime tas rekomendacijas, kurias čia, Seime, mes patvirtinsime. Tai net jokio kitokio pamąstymo negali būti, aš to nekeičiu. Tos komisijos išvados nebuvo skirtos kažkam – ar politinei reklamai darytis, ar rinkimuose naudoti. Jeigu mes tokių tikslų turėjome, tai nereikėjo nieko daryti. Tikslas yra vienintelis ir, manau, jis turi būti atspindėtas, kad mes padarytume išvadas ir teisinę bazę pakeistume taip, kaip jūsų kolega sakė, kad nereikėtų po 10 metų tokių klausimų net kelti. Ir manau, mes tą pajėgūs padaryti visi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi R. Budbergytė.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamas teisingumo ministre, kas vyksta Pravieniškių pataisos namuose? Kai pradėjo iš Alytaus vežti nuteistuosius, tai ten, cituoju vieną portalą: „Ten susivienijo pataisos namų darbuotojai ir smurtautojai.“ Gal galėtumėte pakomentuoti vakarykščius įvykius? Ačiū.
E. JANKEVIČIUS. Kadangi vyksta remonto darbai ir tas patalpas, kurios yra remontuojamos, reikia atlaisvinti, todėl žmonės yra perkeliami kitur. Įvyko tam tikrų nesusipratimų, kurie šiandien jau yra išspręsti, ir Kalėjimų departamentas yra… arba tuoj pat padarys pareiškimą su visais išaiškinimais.
PIRMININKĖ. Ačiū. R. Budbergytė, maloniai kviečiu paklausti. Ruošiasi M. Adomėnas.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Šiandien premjeras viešai pasakė, kad tinkamas Europos Sąjungos lėšų investavimas yra vienas iš didžiausių iššūkių. Man yra labai gerai žinoma, kad Finansų ministerija deda tikrai daug pastangų, kad tas investavimas būtų kokybiškas ir kad tos lėšos būtų tikrai skirtos svarbiausioms sritims, kur mums reikia tos paramos mažinant ir socialinę atskirtį, ir kita. Tačiau šiandien aš norėčiau paklausti, matyt, vidaus reikalų ministro. Kovo mėnesį, kai buvo pristatoma padėtis dėl Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo Europos reikalų komitete, buvo pastebėjimas, kad yra labai susilpnėję administraciniai gebėjimai ministerijose tų asmenų, sakykime, poskyrių, skyrių asmenų, kurie dirba su Europos Sąjungos lėšomis ir kurie gali prisidėti.
Sakykite, gerbiamas ministre, kaip vis dėlto yra, ar tie administraciniai gebėjimai yra susilpnėję tiek, kad jūs, kaip sakoma, vis nerandate galimybių peržiūrėti apmokėjimo padoriau bent jau valstybės tarnyboje, kad žmonės galėtų dirbti ir dirbti tikrai kokybiškai?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Negalėčiau pasakyti, kad tuose departamentuose yra didelis žmonių pokytis, ir tapus ministru (jau dabar pusantrų metų) nėra ten didelio žmonių pokyčio. Vadovai ir vieno departamento, ir regioninio departamento – gerbiama E. Mielienė ir G. Česonis jau dirba daug metų, tikrai geri specialistai. Aišku, visada mes randame trūkumų ir apie ką galime pakalbėti. Taip, jie turi komandą, vieni žmonės ateina, kiti išeina, bet vėlgi tikrai darbai vyksta stabiliai. Dėl to prisiimti kaltę, kad administraciniai gebėjimai yra susilpnėję Vidaus reikalų ministerijoje, tikrai negalėčiau.
Galbūt apskritai yra kalbama, nes Vidaus reikalų ministerija yra atsakinga už du prioritetus: antrą ir dešimtą. Mes stengiamės įgyvendinti ir daryti, ir taisykles tvirtinti, ir bendradarbiauti su Valstybės kontrole kaip įmanoma efektyviau, geriau ir veiksmingiau. Tas iššūkis yra didžiausias efektyvus investavimas į vieną ar kitą prioritetą… prioriteto lėšas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norite patikslinti? Kolegė R. Budbergytė. Prašau. Trumpai suteiksiu žodį.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Aš tikrai neklausiu apie Vidaus reikalų ministerijos. Neturiu… Gal premjeras gali atsakyti? Labai ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jūs, kolege, esate visiškai teisi. Iš tikrųjų tie specialistai, kurie dirba su Europos Sąjungos lėšomis, struktūriniais fondais, yra paklausūs rinkoje. Jeigu mes negalime konkuruoti, vadinasi, žmonės eina, keičia pozicijas.
Atsakymas į tą klausimą iš tikrųjų yra čia, šiuose garbinguose rūmuose. Valstybės tarnybos įstatymas dabar jau papildomuose komitetuose apsvarstytas, ir jeigu mes bendrai sugebėtume jį šitoje sesijoje priimti (jis įsigaliotų nuo sausio 1 dienos), mes atvertume galimybes pačioms institucijoms konkurencingais atlyginimais pasisamdyti galbūt mažiau, bet tikrai specialistų, kurie turėtų perspektyvą ir norą dirbti. Jeigu mes čia nesuvaldysime, iš tiesų atsiras didžiulė problema kalbant apie Europos Sąjungos lėšų panaudojimą, nes dabartinės investicijos ir investavimas keičiant biudžeto lėšas į struktūrines reformas, kurios duos rezultatus vėliau, yra labai svarbus dalykas. Kita perspektyva nėra tokia džiugi šiandien pagal pirminius skaičius, kaip galbūt kam nors atrodė, kad bus. Todėl čia yra ateities pagrindas. To įstatymo priėmimas, tą aš irgi prašau palaikyti, jūs esate opozicinė frakcija, labai svarbus, kad galėtume valstybės tarnybai tikrai duoti kitą impulsą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Premjere, turbūt pačiam, kaip Nacionalinės gynybos tarybos nariui, reikėtų šį klausimą skirti. Vakar ir užvakar gyvenome pasikėsinimo į A. Babčenką peripetijomis. Iš tikrųjų nenoriu kvestionuoti jų saugumo tarnybų sprendimų, bet faktas yra tas, kad, atrodo, samdomi žudikai galėjo kirsti Ukrainos sieną ir buvo tikrai žinios apie rengiamą pasikėsinimą.
Dabar dėl ko tai mums yra svarbu? Lietuvoje gyvena labai daug persikėlusių, nuo politinių persekiojimų pabėgusių žmonių – disidentų, žurnalistų iš Rusijos. Ta bendruomenė tikrai auga per pastaruosius keletą metų. Ar mūsų saugumo tarnybos seka šią situaciją ir ar galima užtikrinti, kad panašus pavojus negresia čia prieglobstį radusiems ir manantiems, kad pabėgo nuo kraugeriško V. Putino režimo, disidentams, žurnalistams ir laisvos Rusijos šalininkams?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Noriu patikslinti, kad esu Valstybės gynybos tarybos narys pagal pareigas.
Tikrai teisingas jūsų pastebėjimas. Galiu patikinti, kad ir dabar, buvo praeitą savaitę šviežias renginys, susijęs su Rusijos opozicijos lyderių buvimu, tiek užsienio reikalų ministras, tiek ir mūsų specialiosios tarnybos… Aš pats tuo asmeniškai domėjausi ir kalbėjau, ar tikrai tinkamas saugumas užtikrinamas, nes mes tiesiog galime susidurti su provokacija, kai mūsų šalyje bus bandoma padaryti tai, kas buvo, sakykim, Jungtinėje Karalystėje ar… Vėlgi nekalbame apie istoriją Ukrainoje, tegul tai būna tų tarnybų darbo metodai, tikslai. Mes jų nežinome.
Faktas, kad tarnybos čia skiria padidintą dėmesį, kad bet kokiu atveju išvengtume ir galimos provokacijos ir, aišku, apsaugotume tuos asmenis, kurie yra čia, kurie gauna… ar tiesiog laikinai atvažiuoja. Dėmesys yra skiriamas pakankamas. Pasakymas šiandien, jog šimtu procentų mes galime pasakyti, kad nebus įvykdytas šalyje vienas ar kitas kriminalinis nusikaltimas, turbūt naiviai skambėtų, bet tarnybos deda pastangas ir užkardoma, kad tokių dalykų nebūtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinė klausia A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Mano klausimas švietimo ir mokslo ministrei. Ministre, jūs priėmėte sprendimą dėl brandos egzaminų – bent aštuonis ar devynis organizuoti šeštadieniais, tačiau nenumatėte lėšų apmokėti už mokytojų darbą šeštadieniais. Savivaldybės pačios turi planuotis ekstra finansus vidury metų. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė tam turėjo atseikėti netgi 250 tūkst. eurų, nes, kaip žinoma, savaitgaliais darbas yra dar labiau apmokamas.
Kaip jūs vis dėlto vertinate tokį veiksmą šiuo atveju, kai vis daugiau dėmesio norime skirti mokytojo profesijos prestižui, norime atlyginimus kelti, bet Švietimo ir mokslo ministerija taip suplanuoja darbą ir nenumato resursų, kurie yra jos kompetencija ir jos žinioje?
Būsiu dėkinga už atsakymą.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Kiekvienais metais valstybinių egzaminų sesija yra tikrai ypatingas ir labai jautrus metas ir mokykloms, ir visiems, kurie tuo susiję. Noriu tik atkreipti jūsų dėmesį, kad tikrai ne savivaldybių iš esmės lėšomis yra finansuojamas mokytojų darbo apmokėjimas valstybinių brandos egzaminu metu, lėšos yra mokytojams skiriamos. Atskirose savivaldybėse tų mokytojų tikrai dalyvauja daugiau ir mokytojai dirba savaitgaliais, bet vertinimas vėlgi vyksta ir darbo dienomis, todėl yra numatytos lėšos. Jų nepakanka bendrai mokytojams apmokėti, tai yra tiesa, todėl ir teikiame siūlymą dėl etatinio mokytojų apmokėjimo. Juo ir būtų numatoma galimybė mokytojams apmokėti už darbą, kuris yra susijęs ne vien su pamokų vedimu ir pasirengimu pamokoms, bet ir su visa kita veikla, kaip egzaminų ar kitokių testų taisymas, tai irgi yra mokytojų darbas ir tam tikrai yra numatytos papildomos lėšos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Vyriausybės valandą baigėme. Dėkojame ministrams už atsakymus, jums, kolegos, už klausimus. Kaip ir sutarėme, dar leisime ministrui Ž. Vaičiūnui pateikti du įstatymų paketus. Dėkojame, kolegoms, kurie sutinka savo pietų pertrauką skirti tam, nes mes šiek tiek ilgiau dirbome prie kitų įstatymų projektų.
14.01 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 6, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2161, Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 1, 2, 3, 5, 11, 12, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2162, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 22 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2163, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo Nr. IX-466 2 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2164, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 priedo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2165, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2166 (pateikimas)
Kviečiu į tribūną pateikti Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-2161 ir kartu lydimuosius įstatymų projektus – nuo projekto Nr. XIIIP-2162 iki projekto Nr. XIIIP-2166. Gerbiamas ministre, pateikimas. Žodis jums.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiu Energetikos įstatymo ir penkių susijusių įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymų projektus. Šių įstatymų projektų pagrindinis tikslas yra sukurti teisinį pagrindą naujai viešajai įstaigai – Lietuvos energetikos agentūrai – steigti. Planuojama, kad ši agentūra veiklą pradėtų nuo 2019 m. sausio 1 d. Po naujos viešosios įstaigos įsteigimo būtų pradėtos dviejų šiuo metu veikiančių valstybės įmonių, t. y. Energetikos agentūros ir Lietuvos naftos produktų agentūros, likvidavimo procedūros.
Naujoji agentūra vykdys šiuo metu Energetikos agentūros ir Naftos produktų agentūros vykdomas funkcijas, taip pat kitas naujas funkcijas, kurios svarbios energetikos sektoriui efektyviai funkcionuoti. Pavyzdžiui, teiks pasiūlymus Energetikos ministerijai, kad Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija būtų įgyvendinama, tobulinama, atnaujinama laiku, vykdys strategijos įgyvendinimo priemonių plano stebėseną, rinks ir sistemins energetikos sektoriaus duomenis, iš principo atliks kompetencijų centro funkcijas. Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu Seime svarstomoje atnaujintoje strategijoje, Energetikos strategijoje, taip pat numatyta būtinybė steigti tokią įstaigą, kuri analizuotų energetikos sektoriaus tendencijas ir prižiūrėtų strategijos įgyvendinimą.
Priėmus įstatymų projektus ir vietoje dviejų šiuo metu veikiančių įmonių įsteigus vieną, bus optimizuotos bendrosios funkcijos, t. y. sujungiami Personalo, Teisės, Finansų, Apskaitos ir Bendrųjų reikalų skyriai, taip pat bus pasiekta veiklų sinergija, bendrosios sektoriaus kompetencijos papildomos specifinėmis techninėmis kompetencijomis, bus konsoliduojamos funkcijos, o tai užtikrins efektyvesnį ir skaidresnį šių įmonių veikimą, geresnį jų koordinavimą.
Taip pat ne mažiau svarbu, kad bus įgyvendintos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijos. Vyriausybės prioritetinė kryptis – mažinti valstybės valdomų įmonių skaičių ir pereiti prie kitų teisinių formų. Energetikos sektoriui reikalinga stipri ir kompetentinga įstaiga, kuri koordinuotų energetikos sektorių, taip pat prižiūrėtų energetikos politikos įgyvendinimą. Pirma, kaip ir minėjau, strategijos ir jos įgyvendinimo plano priežiūrą, nes gera strategija yra įgyvendinta strategija. Strategijoje numatytų ambicingų mažosios ir didžiosios atsinaujinančios energetikos tikslų nepasieksime be šios naujos agentūros. Antra, ši agentūra turėtų būti stiprus kompetencijų centras, duomenų analizės centras. Trečia, ši agentūra turėtų būti tarpininkas tarp Energetikos ministerijos ir visuomenės, t. y. turėtų būti būtent atvira ir vartotojui draugiška agentūra.
Tuos principus ir gaires formuluojame pagal gerąją tokių šalių kaip Vokietija, Prancūzija, Danija, Švedija, Suomija, Norvegija ir Airija patirtį.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pritarti po pateikimo ir svarstyti šį įstatymo paketą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Žiūrime į tuos, kuriuos dar randame salėje. V. Poderys. Prašom, kolega, klausti.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, dėkui už pristatymą. Iš esmės labai palaikau jūsų siūlymą dėl kompetencijų centro. Mano klausimas, ar įsteigus šį kompetencijų centrą sumažės tų užsakymų, kuriuos moka iš esmės valstybės tarnyba, šiuo atveju jūsų ministerija, išorės konsultantams, audito bendrovėms, teisinių paslaugų bendrovėms? Ar ir čia būtų taupymas? Dėkui
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui. Tikrai geras klausimas. Iš esmės toks tikslas ir yra, kad turėtume kompetentingą ir nuolat veikiantį, šiuolaikines tendencijas, energetikos tendencijas išmanantį kompetencijos centrą. Dėl to iš esmės. Be abejo, viskas priklausys nuo tokios analizės poreikio, bet jeigu vertintume iš šios dienos situacijos, tai pagal šios dienos poreikius ši viešoji įstaiga galėtų sėkmingai dalį tų funkcijų atlikti. Tokiu būdu taip pat galėtų būti taupoma biudžeto lėšų ne tik išlaikyti, bet taip pat ir dėl tokių užsakomųjų darbų ar funkcijų.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, jūsų pateiktuose projektuose yra ir Lietuvos naftos produktų agentūros reorganizavimas arba likvidavimas. Sakykite, ji priklauso nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašui. Ar yra svarstyta Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijoje? Kaip mes elgsimės, kai jos neliks, būtent saugumo požiūriu. Ačiū už atsakymą.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Tikrai aktualus klausimas. Iš esmės siūloma pačią agentūrą išbraukti iš šio įstatymo, bet yra numatyti kiti saugikliai, kaip užtikrinti tą pačią funkciją, t. y. kad būtų užtikrinta naftos atsargų tinkama apsauga ir kad tai būtų valstybės rankose.
Pirmiausia Naftos produktų įstatymas nustato atsargų panaudojimo, nurašymo, keitimo tvarką ir visais atvejais reikalingas Energetikos ministerijos sutikimas dėl naftos atsargų pardavimo ar keitimo.
Taip pat teikiamame Energetikos įstatymo projekte numatyta, kad viešosios įstaigos, šios naujosios viešosios įstaigos, dalininke, vienintele dalininke ir savininke bus valstybė.
Trečias dalykas, yra atsargų laikymo infrastruktūra, turiu omenyje Subačiaus kuro bazę, yra nuomojama iš „Klaipėdos naftos“, kuri vadovaujantis Strateginių įmonių įstatymu įtraukta į strateginių įmonių sąrašą. Manome, kad šie saugikliai yra pakankami, bet diskusijose komitetuose taip pat galėtume papildomai įvertinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, už atsakymus į klausimus. Daugiau norinčių paklausti nėra. Motyvai. V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, raginu balsuoti už, nes iš tikrųjų ko valstybei, ypač energetikai, trūko, tai savo nuosavo neprivataus sektoriaus siūlomų patarimų strateginės energetikos klausimais. Šiuo atveju valstybė turėtų savo kompetencijų centrą, kuris ypač reikalingas dabar, tą matome svarstydami energetikos strategiją. Tai agentūra, kurios trūksta, kaip vadinamojo (…), angliškai. Dėkui, ministre, už iniciatyvą ir siūlau palaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu? Norite balsuoti? Balsuojame. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2161 ir lydimųjų iki projekto Nr. XIIIP-2166.
Balsavo 53 Seimo nariai – vienbalsiai pritaria pateiktiems įstatymų projektams. Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 19 dieną plenarinių posėdžių salėje. Ačiū.
14.09 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 22, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2168, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 12, 15, 23, 31, 38, 39, 391, 40, 41, 43, 44, 46, 51, 58, 61, 67, 68, 69, 74, 75, 752 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 741 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2169, Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 133 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2170 (pateikimas)
Ir dar, ministre, vienas jūsų įstatymo projektas ir lydimieji projektai – Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2168 ir lydimieji projektai Nr. XIIIP-2169, Nr. XIIIP-2170. Prašom.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu trijų įstatymų – Energetikos, Elektros energetikos, Gamtinių dujų – pakeitimo ir papildymo projektus. Jų svarba yra tikrai didelė, nes Vyriausybės programoje ir jos įgyvendinimo plane numatyti aiškūs tikslai – tai yra gerinti investicinę ir verslo aplinką, pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, mažinti administracinę naštą ir gerinti verslo sąlygas pagreitinant vartotojų prijungimą prie elektros ir dujų tinklų.
Šiais įstatymų pakeitimais tiesiogiai ir reikšmingai prisidedama prie šių tikslų įgyvendinimo. O prisidedama šiuo būdu, kad yra esminiai pakeitimai, kurie siūlomi, tai yra pirmiausia įtvirtinti VIAP’o kainos diferencijavimą intensyviai elektros energiją naudojančiuose pramonės sektoriuose veikiantiems vartotojams. Tai reiškia, kad už elektros kiekį, viršijantį vieną gigavatvalandę per metus, pramonės vartotojai galėtų susigrąžinti 85 % VIAP’o kainos dalies, susijusios su elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, šios elektros energijos balansavimu ir jos centralizuota prekyba. Tokie vartotojai galėtų padaryti tai iki kiekvienų metų liepos 1 dienos už praėjusius kalendorinius metus.
Šio pakeitimo naudos yra tos, kad iš esmės šis diferencijavimas, VIAP’o diferencijavimas, sukurs akivaizdžią naudą šalies ekonomikai padidindamas Lietuvos įmonių konkurencingumą. Tai turės įtakos daugiau nei 800 dabar veikiančių pramonės įmonių, taip pat sudarys geresnes sąlygas pritraukti tiesiogines užsienio investicijas pramonės srityje.
Svarbu pasakyti, kad Lietuva iš dešimties Vidurio ir Rytų Europos šalių pagal elektros energijos kainą pramonės vartotojams yra tik 8 vietoje. Iš esmės atsiliekame, didžioji Vidurio ir Rytų Europos šalių dalis yra įgyvendinusi šią VIAP’o diferencijavimo schemą. Tokios šalys kaip Vokietija, Prancūzija taip pat tokią schemą yra įgyvendinusios. Iš esmės tai paskatintų investicijas ne tik į mūsų pramonės sektorių, ne tik tiesioginių užsienio investicijų atėjimą, bet taip pat skatintų investicijas į energetinio efektyvumo priemones, nes dalis šio susigrąžinto VIAPʼo būtų panaudojama energetinio efektyvumo priemonėms diegti įmonėse.
Antrasis pakeitimas – tai yra nustatyti elektros ir gamtinių dujų įrengimo veiklos atestatą, įrengti žemų parametrų įrenginius. Paprastai kalbant, tai yra greitesnė ir kokybiška visų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų paslauga, užtikrinanti jų techninę saugą, atsisakant šiuo metu Valstybinės energetikos inspekcijos pažymų išdavimo. Per metus Lietuvoje išduodama maždaug 30 tūkst. pažymų, kuomet rangovai įrengia elektros tinklus, ir dar tai papildomai turi patikrinti Valstybinė energetikos inspekcija. Šių pakeitimų tikslas yra šią atsakomybę perkelti rangovams, kartu užtikrinant jų tinkamą atestavimą. Ir labai svarbu, kad vartotojai taip pat turės teisę į žalos atlyginimą už suteiktą nekokybišką įrengimo paslaugą.
Trečiasis pakeitimas – palengvinamas elektros ir gamtinių dujų vartotojų įrenginių prijungimas prie elektros ir gamtinių dujų operatorių tinklų. Ir iš esmės yra trys smulkesni pakeitimai, tai yra papildomai leisti prie elektros perdavimo tinklų, tai yra prie (…), jungtis vartotojams, ne mažesnės kaip dešimties megavatų galios pajėgumams… jei jie įsipareigoja 10 metų nemažinti galios. Tai yra galimybė tiems vartotojams, kurie šiuo metu yra prisijungę prie skirstomųjų tinklų, prisijungti prie perdavimo tinklų ir tuo būdu mažinti savo sąnaudas, sumokamą kainą už elektros energiją, taip pat tokiu būdu pasididinti energijos tiekimo patikimumą pramonės įmonėms.
Antrasis pakeitimas, tai yra nauji vartotojai galėtų apmokėti 10 % prijungimo prie skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklų sąnaudų, jei jų galia bus ne mažesnė kaip 1 megavatas, ir esami vartotojai, kurie didins galią ne mažiau kaip 1 megavatu. Dabar tokie vartotojai moka 40 % prijungimo sąnaudų. Tai yra esminis prijungimo sąnaudų sumažinimas tokiems vartotojams.
Ir trečia nuostata – nustatyti teisę vartotojams savo lėšomis (čia kalbu apie pramonės vartotojus, didžiuosius vartotojus) įrengti tam tikrų parametrų elektros ir dujų operatorių tinklus. Tai reiškia, kad būtų patrauklesnė investuotojams, didiesiems elektros ir dujų vartotojams verslo aplinka ir šie vartotojai patys galėtų valdyti procesą, ir greičiau prijungti įrenginius prie elektros ir gamtinių dujų operatorių tinklų, be abejo, atitinkamai prižiūrint ir užtikrinant tą patį saugumą, kuris yra dabar.
Ketvirtas pakeitimas yra visuomeninio tiekimo veiklą su jai būdingomis funkcijomis atskirti nuo elektros energijos skirstymo veiklos, tokiu būdu išgryninant ESO funkcijas ir, be abejo, ruošiantis tolesniam elektros rinkos liberalizavimo procesui.
Gerbiami Seimo nariai, prašau pritarti po pateikimo ir svarstyti šį įstatymo paketą.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūs labai išsamiai pristatėte įstatymų projektus.
K. Starkevičius nori dar paklausti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų pirmininkė teisingai pasakė, kad labai išsamiai, aš irgi, atrodo, labai atidžiai klausiau, buvo kalbama apie pramonę, apie juridinius asmenis, tačiau buvo pamirštamas kitas sektorius – tai ūkininkai. Ar ūkininkai irgi galės tomis pačiomis schemomis naudotis, ar yra kokių išskirtinumų?
Ž. VAIČIŪNAS. Čia kalbate apie VIAPʼo…
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
Ž. VAIČIŪNAS. …palengvinimus. Tai iš esmės, jeigu yra sunaudojama daugiau kaip 1 gigavatvalandė elektros energijos per metus, tokiu atveju galima, bet aš abejočiau, nes Lietuvoje yra 800 stambių įmonių. Yra toks elektros energijos kiekio apribojimas.
PIRMININKĖ. Jūs norite patikslinti savo klausimą? Prašau. Tuoj įjungsiu.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų norėčiau patikslinti. Ar nebuvo nagrinėta, ar negalima pasižiūrėti ir į ūkininkus, nes ūkininkai stato ir biodujų elektrines, ir visokias vėjo, ir panašiai, vėjo nelabai, bet kitas? Ar čia negalima, kad tilptų į šitas schemas?
Ž. VAIČIŪNAS. Iš tiesų suprantame tą poreikį ir šių palengvinimų galimybę matome per kitas tam tikras išimtis VIAPʼo schemoje, nes, gaminant atsinaujinančią elektros energiją ar kitais būdais prisidedant prie energetinio saugumo, taip pat gali būti daromi palengvinimai VIAPʼo sistemoje. Šita schema skirta būtent pramonės vartotojams, kurie suvartoja… tai yra pramonė yra imli elektros energijai… kurie suvartoja labai didelius elektros energijos kiekius.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių, kurie norėjo paklausti ir kurie buvo šioje salėje, klausimus.
Nuomonė už. Norite būtinai? Trumpai V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Aš tiktai labai trumpai. Labai agituoju balsuoti už, nes iš tikrųjų tai yra labai draugiški industrijai ir vartotojams pasiūlymai ir jokių privilegijų ar palengvinimų energetikos sektoriui. Kaip sakant, ministre, labai ačiū, kad galvojate apie vartotojus – tiek verslo, tiek buitinius. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame dėl pateiktų įstatymo projektų Nr. XIIIP-2168, Nr. XIIIP-2169 ir Nr. XIIIP-2170.
Balsavo 44 Seimo nariai: 44 pritarė pateiktiems įstatymo projektams. Siūlomas pagrindiniu komitetu – Ekonomikos komitetas dėl visų trijų įstatymų projektų, papildomas nenumatytas. Kaip ir pirmieji įstatymų projektai, siūloma svarstyti birželio 19 dieną.
Gerbiami kolegos, dėkoju už jūsų darbą. Atsiprašome, kad užtęsėme rytinį posėdį, jį dabar skelbiu baigtą. (Gongas) Dėl visų kitų įstatymų projektų, kurie nebuvo apsvarstyti, lauksime geresnių laikų, kada juos apsvarstysime.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.