PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 39 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO IR
58¹ STRAIPSNIO PAPILDYMO PROJEKTO XIVP- 3477

2024-02-12

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
				Argumentai: Europos Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. pateiktame atnaujinto Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (toliau - NEKSVP) vertinime (C(2023)9608) nurodoma, kad su esamomis ir papildomomis priemonės Lietuva nepasieks 2030 m. nustatyto ŠESD mažinimo tikslo ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose. Todėl Europos Komisija rekomenduoja NEKSVP suplanuoti papildomas priemones, skirtas užpildyti 0,1 procentinio punkto atotrūkį, kad būtų pasiektas nacionalinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas – 21 proc. 2030 m., palyginti su 2005 m. Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai numatyti papildomas priemones žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje absorbentų tikslams per 2026–2030 m. laikotarpį vykdyti. Preliminariai vertinant, priėmus Vyriausybės pateiktus Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 581, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 7, 9, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (dėl išplėstos  žaliojo dyzelino vartojimo apimties ir sumažinto suskystintųjų naftos dujų (toliau – SND) akcizo tarifo), reikės numatyti papildomas priemones NEKSVP plane, kurios užtikrintų 164 tūkst. tonų CO2 ekv. sumažinimą. Palyginimui NEKSVP numatyta priemonė, skirta kurą deginančių katilų keitimui į efektyvesnius ar naudojančius atsinaujinančių energijos išteklius, sumažina 245 tūkst. t CO2 ekv., tačiau reikalauja 135 mln. Eur viešųjų lėšų (551 Eur viešųjų lėšų norint sumažinti 1 toną CO2 ekv.). Nenumačius papildomų priemonių ŠESD kiekio trūkumui kompensuoti, reikės skirti apie 10 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų (vertinant, kad įsigyjamų kompensavimui skirtų kreditų kaina atitiks rinkoje vyraujančią ATL kainą (2024 sausio 23 d. duomenimis, 1 ATL = 60 Eur) trūkstamoms kvotoms įsigyti rinkoje. Šią sumą būtų galima panaudoti darnioms investicijoms, pavyzdžiui, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams skatinti atsisakyti iškastinio kuro arba numatyti finansinės paramos priemones ir paskatas verslui mažinti iškastinio kuro naudojimą. Pažymėtina, kad sumokėjus už trūkstamas kvotas nebūsime atleisti nuo pareigos užtikrinti ŠESD tikslų pasiekimą. Prievolė įtraukti naujas priemones išliks, kol bus pasiekti ŠESD mažinimo tikslai. Atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas ir į tai, kad siūloma mažinti naftos dujų akcizą, būtina imtis priemonių, kurios užtikrintų efektyvų  ŠESD kiekio sumažinimą. Viena iš tokių priemonių biodujų gamybos skatinimas. Pažymėtina, kad biodujos gali būti maišomos su gamtinėmis dujomis (arba visiškai pakeisti gamtines dujas) nekeičiant esamos gamtinių dujų infrastruktūros. Tokiu būdu galima būtų mažinti poveikį klimato kaitai nekeičiant esamos gamtinių dujų paskirstymo infrastruktūros. Kadangi biodujų gamyba ir vartojimas labai svarbi ŠESD mažinimo priemonė žemės ūkio ir transporto sektoriuose, skatinama per valstybės biudžeto Klimato kaitos programos priemones (Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos 2020-2023 m. biometano gamybai ir (ar) biodujų išvalymo skatinimui jau skyrė 54 mln. eurų )  ir kitomis finansinėmis priemonėmis. Todėl, biodujos neturėtų būti apmokestinamos iškastiniam kurui skirtais akcizais. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme nustatyta, kad naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomas 304,10 Eur už toną produkto tarifas.  Pagal Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) biodujos, kai jos atitinka gamtinėms dujoms keliamus kokybės bei sudėties reikalavimus,  panaudotos kaip variklių degalai stacionariose įrangose ir šildymui, yra apmokestinamos Akcizų įstatymo 59 straipsnyje nustatytais standartiniais ar lengvatiniais akcizų tarifais: 1) 23,60 euro už vieną megavatvalandę produkto akcizų tarifas, dujas naudojant variklių degalams stacionariose įrangose; 2) 1,08 euro už vieną megavatvalandę produkto akcizų tarifas, dujas naudojant šildymui (ne verslo reikmėms); 3)  0,54 euro už vieną megavatvalandę produkto akcizų tarifas, dujas naudojant šildymui (verslo reikmėms). Tuo atveju, kai biodujos atitinka ne gamtinėms dujoms keliamus kokybės bei sudėties reikalavimų, joms taikomas Akcizų įstatymo 39 straipsnyje nustatyta naftos dujoms arba dujiniams angliavandeniliams akcizo tarifas, t. y., 304,10 euro už toną produkto. Atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros duomenis 2022 m. Lietuvoje biodujų suvartojimas siekė 22,8 mln. m3. Paslaugų sektoriuje sunaudota 12 mln. m3 (112458 MWh), o pramonėje – 10,8 mln. m3 biodujų (101212 MWh). Pritaikius gamtinėms dujoms taikomus akcizų tarifus Valstybė preliminariai netektų apie 115 tūkst. Eur. Pasiūlymai dėl konkrečių Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo straipsnių pakeitimų pateikiami žemiau.
1	39			1 straipsnis. 39 straipsnio papildymas ir pakeitimas 1. Papildyti 39 straipsnį nauja 31 dalimi: „31. Šio straipsnio nuostatos netaikomos biodujoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“. 2. Pakeisti 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 2, 3 ir 31 dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“.
2	58^1			2 straipsnis. 58^1 straipsnio papildymas Papildyti 58^1 straipsnio 1 dalį 7 punktu: „7) biodujos, biodujoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“.
3				3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šio įstatymas įsigalioja 2024 m. balandžio 1 d. 2. Centrinis mokesčių administratorius iki 2024 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Teikia

Seimo nariai: Simonas Gentvilas

                       Jonas Gudauskas