LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO NR. I-1593 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3402

 

2024-05-15  104-P-28

Vilnius

 

          1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Arvydas Pocius, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Raimondas Lopata, Vytautas Mitalas, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, padėjėja Jovita Dalgedaitė. Kviestiniai: KAM ministras Laurynas Kasčiūnas, KAM viceministras Žilvinas Tomkus, KAM teisės departamento direktorė Judita Nagienė, KAM Karo tarnybos ir personalo departamento direktorius Ramūnas Švažas, Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas, Kariuomenės vado padėjėjas plk. Andrius Jagminas, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Justina Paukštė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento skyriaus vedėja Jurgita Meškienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė, Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Godliauskas, Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Jean-Benoit Smolarek, Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos direktorių tarybos narys Virgilijus Pudžiuvys, Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos advokatas Marius Ruzas, Ateitininkų federacijos atstovai: Moksleivių ateitininkų valdybos atstovas Ugnius Strazdauskas, Ateitininkų federacijos generalinis sekretorius Ignas Kriaučiūnas,  Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus.

 

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Projekto 1 straipsnio pavadinime bei šio straipsnio pakeitimų esmėje įrašytinas keičiamo įstatymo numeris „Nr. I-1593“.

 

Pritarti

 

2.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

1

 

 

2.    Tikslintinos projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Karo prievolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) preambulėje pateiktos nuorodos į Konstitucijos straipsnių dalis, kadangi jos turi būti rašomos įvardžiuotine skaitvardžio forma, pvz., Konstitucijos 3 straipsnio antroji dalis, 139 straipsnio pirmoji dalis ir kt. (žr. Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 86 punkto reikalavimus). Be to, preambulėje teikiama nuoroda į Konstitucinio Teismo nutarimą, turi atitikti Rekomendacijų 87 punkte nustatytą reikalavimą (turi būti nurodomas sprendimui suteiktas numeris (jeigu yra), nesant suteikto sprendimo numerio – bylos numeris).

 

Pritarti

 

3.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

1

 

 

3.    Atsižvelgiant į tai, kad pagal teikiamą projektą karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos administravimui taikomos skirtingos taisyklės, jas administruoja skirtingos institucijos, keičiamo įstatymo 1 straipsnyje vietoj žodžio „jos“ įrašytinas žodis „jų“.

 

Pritarti

 

4.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

3

1

1

4.    Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad nuo karo prievolės atleidžiami ir asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 2.10 straipsnį, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje, pagal Civilinio kodekso 2.11 straipsnį fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Tuose pačiuose straipsniuose nustatyta, kad teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą, o ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui teisės aktuose nustatytos riboto veiksnumo teisinės pasekmės atsiranda tik toje srityje. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad asmens riboto veiksnumo nustatymas paskolų, vartojimo kredito sutarčių, nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo, disponavimo sutarčių sudaryme, neturėtų būti kliūtis jam atlikti privalomąją karo tarnybą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas turėtų būti patikslintas, nustatant, kad nuo karo prievolės atleidžiami asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais tiesiogiai su karo tarnyba susijusiose srityse.

 

Nepritarti

Atsižvelgiant į kario tarnybos specifiką (platus sprendimų priėmimo spektras bei atsakomybės už kito asmens sveikatą ir gyvybę prisiėmimas) laikytina, kad asmenys pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais bet kurioje srityje, netinkami ir privalomajai pradinei karo tarnybai.

5.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

3

1

3

5.    Sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo nuostatas, nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra numatyta galimybė savo noru atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir asmenims, kurie dėl sveikatos būklės pripažinti netinkamais privalomajai karo tarnybai (aišku, jeigu atitinka Lietuvos kariuomenės komplektavimo personalu poreikius). Pažymėtina, kad jeigu tokia galimybė suteikta asmenims su negalia, tai leidžia daryti išvadą, kad ir asmens sveikatos būklė neturėtų lemti absoliutaus draudimo jam atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas taip pat implikuoja, kad karo prievolininkai, kurie neatitinka sveikatos būklės reikalavimų, gali būti paskirti į privalomąją pradinę karo tarnybą.

 

Pritarti

 

6.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

3

1

6

6.    Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas neturėtų būti patikslintas, vietoj jungtukų „ir (ar)“ įrašant tik jungtuką „ir“, nes siūloma formuluotė suponuoja tokį reguliavimą, pagal kurį nuo karo prievolės negalės būti atleidžiamos moterys, kurios bus baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas.

 

Be to, derinant šį punktą su Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, vietoj žodžių „yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas“ įrašytini žodžiai „įgijusios aukštąjį išsilavinimą baigus medicinos ar slaugos ir akušerijos studijų krypčių studijas“.

 

Pritarti

 

7.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

4

 

3

7.    Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punkte prieš žodžius „savanorių karo tarnyboje“ įrašytini žodžiai „krašto apsaugos“, o prieš žodžius „kariuomenės vado“ – žodis „Lietuvos“.

 

Pritarti

 

8.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

4

 

5

8.    Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 punkte vietoj žodžių „kitose NATO ar Europos Sąjungos valstybėse narėse‘ įrašytini žodžiai „kitoje NATO ar Europos Sąjungos valstybėje narėje“.

 

Pritarti

 

9.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

5,

11

2,

3

 

9.    Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „(įskaitytinai)“, siūlome aiškiai nurodyti, iki kada asmuo gali būti šaukiamas į privalomąją pradinę karo tarnybą, t. y. iki kol asmuo sukaks atitinkamai 22, 39, 23 ar 31 metus. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 daliai.

 

Pritarti

 

10.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

5

3

1

10.     Siekiant teisės normų suderinamumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte po žodžio „mėnesiai“ siūlome įrašyti formuluotę „išskyrus šios dalies 2-4 punktuose nurodytus atvejus“.

 

Pritarti

 

11.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

5,

6,

10,

10

3,

5,

1,

3

3

 

2

11.     Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „į šios dalies 1, 2 ir 4 punktuose numatytą privalomąją pradinę karo tarnybą, raštu“ įrašytini žodžiai „į privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau“, nes šios dalies 1, 2 ir 4 punktuose nėra numatytos skirtingos privalomosios pradinės karo tarnybos, o tik diferencijuojamas privalomosios pradinės karo tarnybos trukmės laikotarpis skirtingas sąlygas atitinkantiems karo prievolininkams. Atitinkamai ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžių „atitinkamos trukmės šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punkte nustatytą“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytos trukmės“, 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžio „numatytą“ – žodžiai „nustatytos trukmės“, 10 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „privalomąją pradinę karo tarnybą, nustatytą šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 (arba 4) punkte“ – formuluotė „šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 (arba 4) punkte nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą“, o 12 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „nustatytą“ - žodžiai „nustatytos trukmės“.

 

Pritarti

 

12.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

5

5

 

12.     Atsižvelgiant į tai, kad ne ilgiau kaip 3 metus gali trukti laikotarpis, kurio metu dalimis gali būti organizuojama privalomoji pradinė karo tarnyba, o ne pati privalomoji pradinė karo tarnyba (kurios trukmė pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punktą yra nuo 160 iki 200 dienų), keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies antrąjį sakinį siūlome dėstyti taip: „Laikotarpis, kurio metu dalimis gali būti organizuojama privalomoji pradinė karo tarnyba, gali trukti ne ilgiau kaip 3 metus“.

 

Pritarti

 

13.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

5

7

 

13.     Manytina, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje išdėstytos nuostatos yra ne 5 straipsnio, nustatančio privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sąlygas, o 8 straipsnio, reglamentuojančio paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos sąlygas, reguliavimo dalykas (manome, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalis turėtų būti dėstoma kaip 8 straipsnio 2 dalis).

 

Pritarti

 

14.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

6

3

 

14.     Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „paskyrimo“ neturėtų būti įrašytas žodis „jo pašaukimo“, nes šis straipsnis reguliuoja būtent asmenų šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą, o ne šauktinio paskyrimo į konkrečią tarnybos atlikimo vietą. Nelogiškas būtų toks reguliavimas, pagal kurį asmuo iki paskyrimo (t. y. jau pašauktas, bet dar nepaskirtas į konkrečią tarnybos atlikimo vietą) datos gali raštu pareikšti norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.

 

Nepritarti

Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 d. nurodyta, kad karo prievolininkų šaukimas (toliau – šaukimas) – procedūra, apimanti karo prievolininkų atranką ir skyrimą į privalomąją karo tarnybą, tarnybos atidėjimą ir atleidimą nuo jos.

Šia nuostata siekiama sudaryti sąlygas asmeniui pareikšti norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą iki jo paskyrimo atlikti ją.

15.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

6

4

 

15.     Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis pildytina nuostatomis, aiškiai nustatančiomis, kokia tvarka vykdomas šaukimas pagal šio straipsnio 5 dalyje nurodytas pirmumo grupes, t. y. nėra aišku, kada šaukimas iš pirmosios grupės karo prievolininkų visumos sustabdomas, ir pradedamas šaukimas iš antrosios grupės karo prievolininkų, o paskui – ir iš trečiosios grupės.

 

Nepritarti

Keičiamo įstatymo 6 str. 4 d. nurodyta, kad  pirmiausia šaukiami privalomąją pradinę karo tarnybą norintys atlikti karo prievolininkai, jų nelikus, – toliau iš eilės į metinį karo prievolininkų sąrašą įrašyti noro ją atlikti nepareiškę karo prievolininkai, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytą trukmę ir kitus nei trukmė šiuose punktuose nurodytus reikalavimus.

Tai reikštų, kad pirmiausiai į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami karo prievolininkai įrašyti į pirmąją grupę, jų nepakakus nustatytam privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiui pašaukti, šaukiami karo prievolininkai įrašyti į antrąją grupę, vėliau, esant poreikiui, šaukiami iš trečiosios.

16.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

6

4

 

16.     Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje brauktini žodžiai „nei trukmė“.

Pritarti

 

17.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

6

5

1

17.     Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą reikėtų patikslinti, nurodant, kad į pirmąją grupę įtraukiami karo prievolininkai, jeigu išnyko šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8, 10, 12, 13 ir 14 punktuose numatyti pagrindai, kurių pagrindu jiems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka. Taip pat siūlytina šiame punkte vietoj žodžio „paskirti“ įrašyti žodį „pašaukti“. Jeigu būtų atsižvelgta į šias pastabas atitinkamai turėtų būti patikslinti ir šios dalies 2 bei 3 punktai.

 

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Keičiamo įstatymo 6 str. 5 d. 1 p. siūloma palikti žodį „paskirti“ (žr. 14 pastabos komentarą).

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) pirmoji grupė – asmenys, sukakę 17 metų, taip pat karo prievolininkai, kurie buvo paskirti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau neatvyko jos atlikti arba jeigu išnyko šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8, 10, 12, 13 ir 14 punktuose numatyti pagrindai, kuriais jiems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka, taip pat karo prievolininkai, kurie studijuoja paskutiniame kurse pagal studijų programas ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias baigus įgyjama Lietuvos kariuomenėje trūkstama profesija (kvalifikacija);“

 

18.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

6

5

2

18.     Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 2 punkte vietoj žodžių „taip pat karo prievolininkai, kurie studijuoja“ reikėtų įrašyti žodžius „taip pat karo prievolininkus, kurie studijuoja“, nes šia nuostata siekiama iš antrosios grupės eliminuoti karo prievolininkus, kurie studijuoja, o ne nustatyti, kad tokie karo prievolininkai įtraukiami į antrą grupę.

 

Pritarti

 

19.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

6

5

3

19.     Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (ar kuri kita šio straipsnio dalis) neturėtų būti papildyta, nurodant, kur įtraukiami (arba nebeįtraukiami) karo prievolininkai, kurie vykdant ankstesnį šaukimą buvo įtraukti į trečiąją grupę, bet nebuvo pašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos. Toks patikslinimas, mūsų nuomone, reikalingas, nes neaiškus šių pirmumo grupių sudarymo santykis su keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad vykdant šaukimą, privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama karo prievolininkams, kurie, šaukimui pasibaigus, lieka nepašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos. Todėl nėra aišku, kada būtų priimamas sprendimas dėl tarnybos atidėjimo 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, nuo karo prievolininko perkėlimo šaukimui pasibaigus į žemesnę pagal pirmumą grupę (kitais metais vykdomam šaukimui).

 

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Keičiamo įstatymo 6 str. 5 d. 3 p. po žodžio „antrąją“ siūloma įrašyti žodžius „arba trečiąją“.

 

Pakeisti 6 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„|3) trečioji grupė – karo prievolininkai, kurie vykdant ankstesnį šaukimą buvo įtraukti į antrąją arba trečiąją grupę, bet nebuvo pašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos.“

 

 

20.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

6

6

 

20.     Pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį „Metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras stebi šio įstatymo 7 straipsnyje nurodyti asmenys.“ Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokios procedūros turimos mintyje ir kodėl jas nusakant vartojama daugiskaita, nes iš esmės projekte yra vienintelė nuostata – keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis, kurioje yra reglamentuojama metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūra. Siekiant aiškumo, projekte reikėtų aiškiai nurodyti, kokią konkrečiai procedūrą ar procedūras stebi įstatymo 7 straipsnyje nurodyti asmenys.

 

Pritarti

 

21.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

7

 

 

21.     Manytume, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio turinys neatitinka jo pavadinimo – „Metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūrų stebėjimas“, nes jame iš esmės  nėra jokių nuostatų, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalis, kuriomis būtų reglamentuojamas pats stebėjimo procesas ar stebėtojų teisės.

 

Pritarti

 

22.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

6

7

4

22.     Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 4 punkte vietoj žodžių „į kurią“ įrašytinas žodis „kuriai“.

 

Pritarti

 

23.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

7

2

2

23.     Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžių „korupcinio pobūdžio nusikaltimo“ įrašytini žodžiai „kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 3 punktui.

 

Pritarti

 

24.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

7

2

5

24.     Svarstytina, ar nereiktų patikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkto, nustatant tam tikrą terminą, kuriam praėjus nuo buvimo uždraustos organizacijos nariu, šis asmuo galėtų būti skiriamas stebėti metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūrų.

 

Pritarti

 

25.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

7

4

 

25.     Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „dalyvaujančių“ įrašytinas žodis „stebinčių“.

 

Pritarti

 

26.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

8

2

3

26.     Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte brauktini žodžiai „kuri nėra įgijusi pagrindinio karinio parengtumo“, nes siūloma formuluotė suponuoja tai, kad moteris, kuri jau yra įgijusi pagrindinį karinį parengtumą, negalėtų jos prašymu būti paleista iš privalomosios pradinės karo tarnybos.

 

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis karinis parengtumas paprastai įgyjamas per pirmus 3 mėn., manytina, kad tai pakankamas laiko tarpas susipažinti su tarnybos specifika, krūviais, užduotimis ir pan. bei priimti sprendimą dėl privalomosios pradinės karo tarnybos tęsimo.

Paleidimas iš tarnybos įgijus pagrindinį karinį parengtumą, įtakotų tolimesnį karinio vieneto, kuriame atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba, karinį rengimą, nustatytų užduočių planavimą ir vykdymą bei neracionalų resursų naudojimą.

27.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

8

3

3

27.     Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą reikėtų papildyti, nurodant, kokia būtų privalomosios pradinės karo tarnybos tolesnio atlikimo tvarka tuo atveju, kai įsiteisėtų teismo nuosprendis, kuriuo karys būtų nuteistas už nusikaltimą ir jam skirta bausmė, dėl kurios jis negalėtų tęsti tarnybos, tačiau jis prašymo paleisti iš privalomosios pradinės karo tarnybos nepareikštų.

 

Pritarti

 

28.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

8

3

4

28.     Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkto formuluotę reikėtų patikslinti, nes iš jos nėra aišku, ar pagrindinio karinio parengtumo įgijimas yra savarankiška paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos sąlyga, ar tik siekiama nustatyti, kad profesinės karo tarnybos sutartį arba kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį gali sudaryti tik pagrindinį karinį parengtumą įgijęs asmuo. Pastaruoju atveju, žodžius „yra įgijęs pagrindinį karinį parengtumą“ siūlytume braukti kaip ne tik perteklinius ir šiek tiek klaidinančius, tačiau ir kaip neatitinkančius šio įstatymo reguliavimo dalyko.

 

Pritarti

 

29.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

9

3

 

29.     Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų patikslinti nuorodą į šio įstatymo 10 straipsnį, o ne į 10 straipsnio 1 dalį, nes 1 dalyje nustatyti atidėjimo individualia tvarka pagrindai, o ne pati tvarka.

 

Pritarti

 

30.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

10

1

2

30.     Nėra aiški keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte pateikta nuoroda į šio straipsnio 3 dalį, kuria siekiama nustatyti, kad privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama šiame punkte nurodytiems karo prievolininkams, tačiau šiame punkte jokia karo prievolininkų grupė nėra išskirta. Minėtame 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte tiesiog numatytos sąlygos, kurioms esant tarnyba neatidedama 10 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytiems karo prievolininkams.

 

Pritarti

 

31.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

10

1

10

31.     Atžvelgiant į tai, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio nuostatas, slaugomam ar prižiūrimam asmeniui su negalia gali būti 36 mėnesiams skiriamas aprūpintojas, siūlome keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyti galimybę atidėti karo prievolę  prievolininkui, kuris paskirtas asmens su negalia aprūpintoju. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 11 punktas.

 

Pritarti

 

32.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

10

 

 

32.     Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnį siūlome papildyti nauja dalimi, nustatančia subjektą (-us), įgaliotą (-us) priimti sprendimą dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo karo prievolininkams individualia tvarka. Taip pat nėra aišku, ar tarnyba individualia tvarka būtų atidedama neapibrėžtam laikotarpiui (t. y. kitais metais vykdomo šaukimo metu vėl tikrinama, ar neišnyko atidėjimą lėmusios aplinkybės, ar, vis dėlto, priimant sprendimą atidėti tarnybą iš karto nustatomas konkretus terminas, kuriam praėjus karo prievolininkas įrašomas į atitinkamą šaukimo pirmumo grupę). Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 14 straipsniui, kuriame reglamentuojamas alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimas, 18 straipsniui, nustatančiam aktyviojo rezervo karių šaukimo į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių atidėjimą, bei 22 straipsniui, kuriame nustatytos tarnybos paskelbus mobilizaciją atidėjimo sąlygos.

 

Pritarti

 

33.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

11

 

 

33.     Keičiamo įstatymo 11 straipsnio pavadinime prieš žodį „aprūpinimo“ įrašytini žodžiai „alternatyviosios tarnybos prievolininkų“.

 

Pritarti

 

34.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

11

4

 

34.     Nėra aiškus keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatų tarpusavio santykis, nes vienoje nuostatoje nustatyta, kad alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vieta parenkama alternatyviosios tarnybos prievolininko gyvenamosios vietos savivaldybėje arba savivaldybėje, kurioje jo šeimos nariai turi nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas ar jų dalį, tuo tarpu kitoje nuostatoje – kad tuo atveju, kai alternatyviosios tarnybos prievolininkas ar jo šeimos nariai neturi Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies, alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vieta parenkama atsižvelgiant į alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos poreikį ir alternatyviosios tarnybos prievolininko išreikštą norą dėl tarnybos vietos. Kitaip sakant, nuostata, nustatanti, kad alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vieta parenkama alternatyviosios tarnybos prievolininko gyvenamosios vietos savivaldybėje arba savivaldybėje, kurioje prievolininko šeimos nariai turi nuosavybės teise turimų patalpų, paneigiama kita nuostata, numatančia, kad prievolininko gyvenamosios vietos kriterijus nebėra svarbus, jei jis ar jo šeimos nariai neturi nuosavybės teise turimų patalpų. Pažymėtina, kad asmenys labai dažnai gyvena bei deklaruoja savo gyvenamąją vietą patalpose, kurias valdo ir naudojasi jomis ne nuosavybės teise, o kitais valdymo pagrindais.

 

Pritarti

 

35.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

11

7

 

35.     Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalis tikslintina, nurodant, kad alternatyviosios tarnybos prievolininkai laikinąja gyvenamąja patalpa aprūpinami, kai jie patys ar jų šeimos nariai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies neturi būtent alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vietoje (atitinkamoje savivaldybėje). Taip pat pažymėtina, kaip jau minėta aukščiau, karo prievolininkai gali gyventi ir tokiose patalpose, kurias valdo ir naudojasi jomis ne nuosavybės teise, o kitais valdymo pagrindais.

 

Pritarti

 

36.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

11

9

 

36.     Tikslintinas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9 dalies paskutinis sakinys, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kurio karo prievolininkams nustatyto dydžio negali viršyti alternatyviosios tarnybos prievolininkams nustatomas atlyginamų kelionės išlaidų dydis.

 

Pritarti

 

37.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

11

13

 

37.     Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 13 dalyje turėtų būti patikslinta dispozicinė nuoroda, nes šio straipsnio 6 dalyje jokie asmenys (šeimos nariai ar artimieji giminaičiai) nėra nurodyti.

 

Pritarti

 

38.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

11

16

 

38.     Tikslintina keičiamo įstatymo 11 straipsnio 16 dalis, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba atliekama ne visose nevyriausybinėse organizacijose, bet tik viešosios naudos nevyriausybinėse organizacijose.  Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas.

 

Pritarti

 

39.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

12

1

 

39.     Pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pageidaujantys atlikti karo prievolininkai prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pateikia karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai, kuri šį prašymą perduoda alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančiai institucijai. Pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėja ir sprendimą dėl prašymų pagrįstumo priima komisija, sudaryta iš nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių ir religinių bendrijų, aukštųjų mokyklų atstovų (toliau – komisija). Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokiu būdu komisija gauna karo prievolininkų prašymus. Manome, kad projektą reikėtų papildyti nuostata, kad alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija perduoda karo prievolininkų pateiktus prašymus nagrinėti komisijai arba, kad alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija organizuoja karo prievolininkų pateiktų prašymų nagrinėjimą komisijoje.

 

Pritarti

 

40.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

12

3

 

40.     Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje kaip pertekliniai brauktini žodžiai „Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos trukmės“.

 

Nepritarti

Kartojama tikslu atskirti taikos metu atliekamą alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nuo jos atlikimo paskelbus mobilizaciją.

41.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

12

8

 

41.     Nėra aiškus keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatos, nustatančios, kad alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, santykis su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 16 dalimi, pagal kurią alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose tvarką nustato alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija.

 

Pritarti

 

42.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

13

1

1

42.     Siekiant teisinio aiškumo bei nuostatų dėstymo nuoseklumo, taip pat vengiant nereikalingų dispozicinių nuorodų, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „Paskelbus mobilizaciją alternatyviosios tarnybos prievolininkas paleidžiamas vadovaujantis šios dalies 2 punktu“, o šios dalies 2 punktas dėstytinas taip: „atliekant alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą paskelbus mobilizaciją, kai paskelbiama demobilizacija“. Vengiant nereikalingų nuorodų, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj nuorodos „šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatytas amžius“ įrašytini skaičius ir žodis „60 metų“.

 

Pritarti

 

43.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

14

6

 

43.     Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 punkte vietoj žodžio „taikytinas“ įrašytini žodžiai „šio punkto nuostata taikoma“.

 

Pritarti

 

44.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

17

1

 

44.     Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas yra būtent karo prievolininkų, o ne visų tikrąją karo tarnybą atlikusių karių išleidimo į atsargą sąlygos, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „tikrosios karo tarnybos kariai“ siūlome įrašyti formuluotę „privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę karo prievolininkai“. Pažymėtina, kad ir šio straipsnio pavadinime minimi tik karo prievolininkai, o ne visi tikrosios karo tarnybos kariai.

 

Nepritarti

Į aktyvųjį rezervą skiriami ne tik privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę karo prievolininkai, bet ir visi į atsargą išleidžiami tikrosios karo tarnybos kariai (privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, savanoriška nenuolatinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba) (KPĮ 24 str. 1 d./keičiamo įstatymo 17 str. 1 d.) 

45.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

17

5

 

45.     Tikslintina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalis, atsižvelgiant į tai, kad pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 52 straipsnio 1 dalį, krašto apsaugos sistemos karių tarpusavio santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai ir kvalifikacijai žymėti nustatomi karių laipsniai, bet ne kariniai laipsniai.

 

Pritarti

 

46.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

17

7

 

46.     Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies nuostata iki dvitaškio dėstytina taip: „Aktyviojo rezervo kariai atleidžiami iš pareigų kariniame vienete nepasibaigus tarnybos aktyviajame rezerve laikotarpiui, kai“.

 

Pritarti

 

47.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

22

1

4

47.     Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą reikėtų patikslinti, nurodant, ar finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose tarnaujantiems pareigūnams tarnyba paskelbus mobilizaciją atidedama, ar, vis dėlto, šiems pareigūnams tarnybos atidėjimas negalimas.

 

Pritarti

 

48.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

25

 

2,4

48.     Ginčytinas keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 ir 4 punktų, nustatančių, kad alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija organizuoja alternatyviosios tarnybos prievolininkų atranką į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat atrinktų alternatyviosios tarnybos prievolininkų sveikatos patikrinimą ir jų apskaitą, pagrįstumas. Pažymėtina, kad alternatyviosios tarnybos prievolininkai nėra nei šaukiami, nei parenkami, nei kažkaip kitaip vykdoma jų atranka. Karo prievolininkai į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą skiriami išimtinai tik pagal jų pačių prašymus, kuriuos nagrinėja speciali komisija. Todėl šio straipsnio 1 punkte nustačius, kad alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija organizuoja karo prievolininkų pateiktų prašymų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nagrinėjimą, lieka neaiškus 2 punkte nustatytos funkcijos - organizuoti alternatyviosios tarnybos prievolininkų atranką į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, turinys.

 

Pritarti

 

49.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

26

1

 

49.     Derinant keičiamo įstatymo nuostatas su nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIVP- 3315(2)), keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami“ įrašytini žodžiai „registrų informacinėse sistemose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, kurios naudojamos“. Atitinkamai tikslintini ir keičiamo įstatymo 28 ir 29 straipsnių 1 ir 2 punktai, 30 straipsnio 1 – 3 dalys ir 31 straipsnio 1 dalis.

 

Pritarti

 

50.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

26

2

 

50.     Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje žodžiai „elektroniniu arba automatiniu duomenų perdavimo būdu, o kai tai neįmanoma, – raštu“ turėtų būti dėstomi po žodžio „privalo“.

 

Pritarti

 

51.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

28,

30

 

2

2

51.     Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, jog karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija turi teisę, kai nėra galimybių gauti iš valstybės registrų ir informacinių sistemų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų karinei įskaitai tvarkyti būtinos informacijos, neatlygintinai gauti karinei įskaitai tvarkyti būtiną informaciją iš fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių. Vertindami šią nuostatą, norime pastebėti, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su fizinių ir privačių juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis (ar kitais jų tvarkomais duomenimis, dokumentais), kuriems jų veiklą reguliuojantys įstatymai dėl jų veiklos pobūdžio nenustato pareigos kaupti ir tvarkyti tokią informaciją bei pateikti ją valstybės institucijoms, ir nustatyti valstybės institucijos imperatyvią teisę neatlygintinai gauti iš tokių privačių asmenų jų asmeniniais tikslais tvarkomus ir kaupiamus duomenis ar dokumentus, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu. Tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę (kaupiamus ir tvarkomus duomenis, dokumentus, informaciją) ir sudarytų prielaidas valstybei tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su teise gauti reikalingus duomenis iš fizinių ar juridinių asmenų, kurie įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti atitinkamą informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Priešingu atveju, siūlytume keičiamame įstatyme aiškiau reglamentuoti duomenų ar informacijos gavimo iš privačių asmenų sąlygas ir (ar) atlygintinumą už tokių duomenų gavimą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir 30 straipsnio 2 daliai.

 

Pritarti

 

52.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

29,

32

 

2

4,

 

52.     Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 punkte ir 32 straipsnio 2 dalyje yra išskiriamos tik Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos, kurioms gali būti nurodoma atlikti alternatyviosios tarnybos prievolininkų sveikatos patikrinimus, t. y. nėra aišku, kodėl sveikatos patikrinimų negalėtų atlikti tos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemai priklausančios įstaigos, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga.

 

Pritarti

 

53.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

30

3

 

53.     Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registro tvarkytojai paskiriami Vyriausybės nutarimu. Pažymėtina, kad aukščiau minėtame nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad informacinės sistemos tvarkytoją ar tvarkytojus skiria informacinės sistemos valdytojas.

 

Pritarti

 

54.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

34

3

 

54.     Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje vietoje formuluotės „Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų asmenų, sukakusių 17 metų pareigų neįvykdymą laiku“ įrašyti formuluotę  „Asmenų, sukakusių 17 metų, neįvykdžiusių šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pareigų“.

 

Pritarti

 

55.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

35

5

 

55.     Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje prieš žodžius ,,administraciniam teismui“ įrašytinas žodis „Regionų“, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. bus vienas Regionų administracinis teismas.

 

Pritarti

 

56.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

38

1

 

56.     Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies formuluotę reikėtų patikslinti, nes subsidija darbo užmokesčiui ne taikoma karo prievolininkui, o mokama jį įdarbinusiam darbdaviui. Taip pat pažymėtina, kad tikslintinas ir šio straipsnio pavadinimas, nes lengvata taikoma ne pačiam karo prievolininkui, o jį įdarbinusiam asmeniui.

 

Pritarti

 

57.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

2

 

 

57.     Pažymėtina, kad projektu yra siūloma ne tik išdėstyti nauja redakcija Karo prievolės įstatymą (projekto 1 straipsnis), kuris įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d., bet ir pakeisti šiuo metu galiojančio Karo prievolės įstatymo 23 straipsnį (projekto 2 straipsnis), kuris įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Rekomendacijų 53 punkte yra nustatyta: „Dėstant teisės aktą nauja redakcija, negali būti nustatomas atskirų jo struktūrinių dalių ankstesnis įsigaliojimas. Prireikus tokiu atveju nustatyti tam tikrų nuostatų ankstesnį įsigaliojimą, iš pradžių atskiru straipsniu ar punktu atitinkamomis nuostatomis turėtų būti pildomas ar keičiamas galiojantis teisės aktas, paskui kitu straipsniu ar punktu dėstoma vėliau įsigaliosianti nauja teisės akto redakcija.“ Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnio nuostata, kuria keičiama galiojančio Karo prievolės įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, turėtų būti išdėstyta projekto 1 straipsnyje, o projekto 1 straipsnio nuostatos (nauja Karo prievolės įstatymo redakcija) – 2 straipsnyje. Projekto 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys atitinkamai tikslintinos, vietoj nuorodos į įstatymo 2 straipsnį pateikiant nuorodą į įstatymo 1 straipsnį.

 

Pritarti

 

58.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

3

2

 

58.     Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, į tai, kad pagal Konstituciją Seimo priimtas įstatymas turi būti promulguojamas, projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatyta šio įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo data 2024 m. sausio 1 d. yra nereali.

 

Pritarti

 

59.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

3

5

 

59.     Projekto 3 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „šiame įstatyme“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Karo prievolės įstatyme“, o po žodžių „individualia tvarka“ – žodis „galiojusio“.  

 

Pritarti

 

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.       

Ateitininkų federacija

2023-12-29

 

 

 

Ateitininkų federacija, būdama viena seniausių ir didžiausių Lietuvoje veikiančių jaunimo organizacijų bei vienijanti gausų būrį studentiško amžiaus narių, išreiškia palaikymą LR Krašto apsaugos ministerijos (toliau - KAM) siūlomai ir LR Vyriausybės pritartai karo prievolės įstatymo reformai. Tai federacija daro beveik 10 metų besitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje fone bei atsakydama į Lietuvos studentų sąjungos (toliau - LSS) reiškiamą nepritarimą įstatymo pakeitimams.

Remdamiesi Katalikų Bažnyčios mokymu bei Lietuvai svarbių ateitininkų, aktyviai veikusių ginkluotame Lietuvos pasipriešinime, pavyzdžiu, skatiname LR Seimą žengti žingsnį link visuotinio karinio parengtumo ir pareigos tarnauti Tėvynei įtvirtinimo. Keičiant karo prievolės įstatymą, kad būtų kuo mažiau galimybių išvengti tarnybos Lietuvos kariuomenėje, jaunieji Lietuvos piliečiai geriau suvoks egzistencinę grėsmė arti valstybės sienų ir bus geriau pasiruošę ginti Tėvynę bei atgrasyti potencialius priešus. Taip pat, panaikinus išimtis aukštosiose mokyklose studijuojantiems studentams, atsirastų prielaidų darnesniam visuomenės gyvenimui, kada suprantama, jog Tėvynės gynyba nėra tik žemesnio išsilavinimo laipsnio siekiančių vyrų pareiga, bet visų, įskaitant studentus.

Nepritariame LSS išreiškiamai minčiai, kad studentai negali skirti papildomai laiko karo prievolei atlikti, jei norima išlaikyti gerą studijų kokybę. Yra tokį pavyzdį rodančių studentų, kurie įvairaus tipo studijas suderina su tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose ar eina Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus. Taip pat galimybė pasiimti akademines atostogas ir atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą 6-9 mėnesius būtų gera proga perdegimą patiriantiems ar arti jo esantiems studentams pailsėti nuo mokslų ir įgyti nepamainomų žinių ir įgūdžių kariuomenėje. Neatmestinas faktas yra, taip pat, kad finansinė padėtis nenukentėtų arba nežymiai pasikeistų tarnaujant kariuomenėje, nes tarnaujantiems taip pat numatomas atlygis už tarnybą, dažnai neprastesnis nei įprasto studentinio lygio darbo atlyginimas.

Dėl šių ir kitų priežasčių remiame LR KAM inicijuojamus pokyčius karo prievolės įstatyme. Pasitikime KAM, Lietuvos kariuomene, aukštųjų mokyklų vadovybėmis ir kitomis atsakingomis institucijomis, kurių bendradarbiavimas užtikrins visų pašauktų tarnauti jaunuolių tarnybos kokybę bei studijuojančiųjų suderinimą su civiliniu gyvenimu.

 

Pritarti

 

2.       

Lietuvos verslo konfederacija

2024-01-16

 

 

 

Lietuvos verslo konfederacija ir asociacija „Lyderė“ kreipiasi dėl Seime pateikto Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3402 (toliau – Įstatymo projektas) ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektų, sąlygojančių planuojamą šauktinių reformą. 

Raštą pasirašančios organizacijos pritaria planuojamai reformos krypčiai ir pasiūlytoms priemonėms, tačiau pasigenda ambicingesnių pasiūlymų dėl moterų įtraukimo į šaukiamus karo prievolininkus.

Lietuvoje jau šiandien neužtenka savanorių patenkinti šauktinių poreikį, kuris yra augantis, didelė pašauktų asmenų dalis kasmet yra pripažįstami netinkamais tarnybai dėl sveikatos. Esame įsitikinę, kad atsižvelgus į geopolitines rizikas bei demografines tendencijas Lietuva privalo pradėti diskusiją dėl lyčiai neutralaus privalomosios karo tarnybos modelio įgyvendinimo.

Atkreipiame dėmesį, jog atsižvelgusi į geopolitinius iššūkius tokį modelį nuo 2015 m. yra įgyvendinusi Norvegija, nuo 2017 m. šiuo keliu pasuko ir Švedija.

Kartu atkreipiame dėmesį, jog Įstatymo projekte numatyta, kad Krašto apsaugos ministras nustatys kariuomenėje trūkstamų profesijų (kvalifikacijų) sąrašą. Įstatymo projekte taip pat numatyta išimtis, jog karo prievolei pašauktos gali būti moterys, kurios aukštojoje mokykloje yra baigusios medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas. Organizacijų nuomone, ši nuostata, atsižvelgus į darbo rinkos tendencijas, yra atgyvenusi, ypač atsižvelgiant į tai, kad karo prievolininkai, įgiję trūkstamų profesijų sąrašą, atliks trumpesnę, 3 mėn. trukmės tarnybą, kuri būtų orientuota į karo prievolininko įgytos kvalifikacijos pritaikymą kariuomenės poreikiams. Siekiant didesnio moterų įtraukimo jau šiandien galima būtų numatyti, kad pašauktos galėtų būti ne tik gydytojos, slaugės ar akušerės, bet ir visos moterys, įgijusios profesiją (kvalifikaciją) pagal kariuomenėje trūkstamų profesijų sąrašą.

Organizacijos sutinka, kad sprendimai dėl moterų įtraukimo į šaukiamus karo prievolininkus pareikalaus laiko, bus reikalingas adekvatus (pavyzdžiui 10 m.) pereinamasis laikotarpis, atsižvelgus tiek į dabartines visuomenės nuostatas šiuo klausimu, tiek į resursų siūlymo įgyvendinimui poreikį. Vis dėlto, esame įsitikinę, kad šie sprendimai yra būtini ir neišvengiami, todėl anksčiau pradėta diskusija leis greičiau pasiekti pozityvų rezultatą šiuo klausimu.

Atsižvelgus į platesnės diskusijos poreikį šia tema, Lietuvos verslo konfederacija ir asociacija „Lyderė“ maloniai kviestų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius diskusijai dėl privalomo moterų šaukimo karo tarnybai. Būtume dėkingi už pasiūlytą Komiteto nariams tinkamą susitikimo laiką šiam klausimui aptarti. Dėkojame už bendradarbiavimą.

Nepritarti

Moterų šaukimas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą kol kas nėra plačiai išdiskutuotas ir šiuo metu dėl to priimti sprendimus yra per anksti.

 

Didesnio moterų įtraukimo į šaukimo sistemą neplanuojama ir numatoma išlaikyti šiuo metu taikomą praktiką, kad moterims privalomoji pradinė karo tarnyba nėra privaloma, tačiau išreiškus norą atlikti pareigą, tokios sąlygos sudaromos.

3.       

Lietuvos studentų sąjunga

2024-02-06

 

 

 

Lietuvos studentų sąjunga (toliau – LSS), būdama vienintele nacionaliniu lygmeniu studentų interesams atstovaujančia organizacija, kreipiasi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (toliau – NSGK) bei Švietimo ir mokslo komitetą (toliau – ŠMK)  bei kitas institucijas dėl parengto Karo prievolės įstatymo projekto (toliau – projektas), siekdama išsakyti studentijos nuogąstavimus.

       LSS nuo tada, kada buvo paskelbta mintis keisti šaukimo sistemą, išimant studentus iš išimtinių grupių, aktyviai pasisakė, jog studijų procesas turi būti kiek įmanoma vientisesnis. Sąjunga pasisako už visuotinį šaukimą, kuris būtų atliekamas iš karto baigus mokyklą, o prievolės atlikimas lanksčiomis sąlygomis turi būti vienas iš prioritetų, tačiau tai negali būti daroma studijų sąskaita. LSS nuo pat naujienų apie permainas paskelbimo, dar sausio mėnesį, aktyviai komunikavo apie nevyriausybinio sektoriaus įtraukimą į projekto rengimą ir derinimą, tačiau per tą laiką viso labo buvo du susitikimai su KAM į kuriuos buvo kviečiami studentų atstovai, kurių metu bendrų sprendimų surasti nepavyko. 

       Siekiant tikslingo ir sistemingo pokyčio piliečių, pasirengusių ginti valstybę, rengime, turi būti atsižvelgiama į suinteresuotų šalių pastabas ir turi būti siekiamas konsensusas. Labai gaila, kad šiandien dienai to nematome ir kartojamos tos pačios klaidos, kurios buvo daromos ir 2020 metais, kada taip pat buvo priiminėjami sprendimai be suinteresuotų šalių.

LSS kategoriškai prieštarauja dabartinei projekto redakcijai, kurioje studentai yra išbraukiami iš išimčių sąrašo. Sąjunga jau anksčiau išsakydama pastabas pabrėžė jau dabar egzistuojantį didelį studijų krūvį studentams. Turint vidutinį semestro kreditų kiekį (30), studentui susidaro 810 valandų darbinis krūvis per semestrą, jį padalinus gaunasi apie 40 valandų per savaitę, kurias turi skirti studijoms. Jau esant tokiam krūviui, studentas studijuoja „pilnu etatu“. Taip pat, remiantis LSS vykdytu tyrimu, kas antras studentas studijų metu dirba, o kas ketvirtas dirba tam, kad galėtų studijuoti. Studentai dirba studijų metu tam, kad galėtų save išlaikyti studijuojant, susimokėtų už būtinąsias išlaidas (maistą, transportą, apgyvendinimą ir kitas išlaidas), įsigytų priemonių, reikalingų studijų procesui bei susimokėtų už studijas, jei studijuoja valstybės nefinansuojamoje vietoje. Remiantis EUROSTUDENT VII bangos tyrimu, studentai vidutiniškai per savaitę taip pat skiria maždaug 14 valandų darbui, kas taip pat prisideda prie studentų krūvio. Matant tokią situaciją, kyla klausimas, ar tikrai kiekvienas studentas gali skirti dar papildomą laiką atlikti karo prievolę savaitgaliais ar vasaros metu, kada tuo pačiu metu turi rūpintis savo studijomis bei pragyvenimu. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad studijos tarpusavyje skiriasi. Kai kuriose studijų programose užsiėmimai ir atsiskaitymai vykdomi savaitgaliais, todėl karo prievolę atlikti savaitgaliais nėra priimtinas būdas. Studijų kokybė šiandien dienai jau ir taip nukenčia dėl nemažos dalies studentų negalėjimo koncentruotis tik į studijų procesą, todėl kyla pagrįstas klausimas, ar studentai nepatirs daugiau neigiamų pasekmių į darbotvarkę įtraukdami dar vieną nemažai laiko reikalaujančią atsakomybę. Tuo pačiu metu kyla klausimų ir dėl studentų psichologinės gerovės, kada esant tokiam dideliam krūviui studentas gali susidurti su psichologinėmis problemomis, kai nėra laiko atsitraukti nuo pašalinių veiklų ir skirti laiką sau.

       Projekte siūlomas variantas pasiimti akademines atostogas studentams ir atlikti karo prievolę taip pat sukuria barjerų, kadangi studentas turės pertraukti savo studijų procesą ir persiorientuoti į visiškai kitokią sferą, o po 6 ar 9 mėnesių vėl sugrįžti į savo studijas. Esant atvejams, kada studentai atliktų 6 mėnesių tarnybą, kyla klausimas, ar tikrai visi studentai sugrįš į studijas esant dar pusmečio pertraukai. Taip pat, pagal Mokslo ir studijų įstatymą, studentas akademinių atostogų gali išeiti du kartus per studijų laikotarpį – vieną kartą dėl asmeninių priežasčių, o antrą dėl ligos, gydytojui rekomendavus ir kita. Susistabdant studijas dėl privalomosios karo tarnybos atimtų galimybę studentams dėl asmeninių priežasčių turėti pertrauką studijų procese, kurios dažnu atveju naudojamos pasivyti studijas ar taisytis pažymius.

       Projekte taip pat atsiranda naujos tarnybos rūšys kaip specialistų, kurių trūksta krašto apsaugos sistemai, tarnyba po studijų. Dabartinis siūlomas modelis kelia daugiau klausimų nei atsakymų, kadangi projekte nėra aišku, kokios studijų kryptys būtų prioritetinės, kokiu būdu būtų atrenkami specialistai 3 mėnesių kursui, kada jie gautų kvietimą atvykti atlikti prievolės. Atsižvelgiant į tai, jog šaukimas būtų pabaigus studijas, kyla nuogąstavimų dėl specialistų karjeros planavimo, tolimesnių studijų vykdymo kitoje pakopoje.

       Sąjunga supranta pilietiškumo svarbą, ypač atsižvelgiant į dabartinę situaciją, tačiau pabrėžia, jog siekiant sustiprinti vieną sistemą, tai negali būti daroma kitos sąskaita. LSS analizavo ir kitų šalių pavyzdžius, kaip karo prievolė yra atliekama kitose šalyse. Pavyzdžiui Danijoje, šaukimas yra vykdomas iš karto po mokyklos, patikrinus sveikatą jaunuoliai yra šaukiami, o įstojus į aukštąją mokyklą, sudaromos sąlygos tarnybą atidėti. Kaimyninėje Suomijoje, situacija taip pat panaši. Visi jaunuoliai yra šaukiami sulaukus 18 metų amžiaus, tačiau karo prievolę jie turi atlikti iki 28 metų, sudarant sąlygas ją atidėti dėl savo studijų. Baltijos regione taip pat vyrauja panašios praktikos. Estijoje jaunuoliai tarp 18 ir 27 metų privalo atlikti karo tarnybą. Kiekvienam yra sudaromos sąlygos tarnybą atlikti arba iškart po mokyklos, arba pabaigus I pakopos studijas aukštojoje mokykloje. Latvijoje situacija beveik identiška: jaunuoliai tarp 18 ir 24 metų privalo atlikti karo prievolę. Sistema sukurta taip, jog jaunuolis turi atlikti prievolę arba per metus nuo mokyklos pabaigimo, arba metai po aukštosios baigimo, tačiau ne vėliau kaip iki 24 metų.

Egzistuojant tokiems pavyzdžiams visai netoliese, kyla klausimas, kodėl panašūs pavyzdžiai negali būti taikomi ir Lietuvoje.

Taip pat, verta atkreipti dėmesį, jog remiantis KAM pateiktais duomenimis derinimo proceso metu, kasmet šaukiamųjų karo prievolininkų apimtis sudaro apie 55 tūkstančius jaunuolių, iš kurių net apie 10,5 tūkstančio yra tie, su kuriais nepavyksta susisiekti. Taigi kyla klausimas, ar dabartinė šaukimo sistema išnaudoja visą savo potencialą ir pasiekia tuos, kurie šaukiami atlikti tarnybą. Aukštasis mokslas turi būti vientisas, o studentai privalo turėti galimybę rinktis, kokios veikos yra atliekamos šalia studijų proceso. LSS dar anksčiau dalinosi siūlymais, kokiais būdais būtų galima ugdyti pilietiškumą ir skatinti įsitraukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą:

·            LSS pasisako už visuotinį šaukimą iškart po mokyklos, tokiu būdu turint aiškią stotelę jaunam žmogui prieš priimant tolimesnius gyvenimo sprendimus;

·            Šaukiant studentus, privaloma užtikrinti galimybę atlikti karo prievolę prieš pradedant studijuoti arba pabaigus studijas;

·            Siūlome ieškoti galimybių integruoti tam tikrus su karyba susijusius modulius į jau egzistuojantį studijų procesą arba teikti laisvai pasirenkamus studijų dalykus, siekiant ugdyti kompetencijas, reikalingas krašto apsaugos sistemai;

·            Skatiname atkreipti dėmesį į galimybes studentams, kurių specialybių trūksta krašto apsaugos sistemai, siūlyti praktikos vietas, kad galėtų gauti reikiamus įgūdžius dar studijuojant, netrikdant studijų proceso ir ateities perspektyvų;

·            Apsvarstyti Lietuvos šaulių sąjungą kaip alternatyvą, siekiant pritraukti daugiau savanorių į krašto apsaugos sistemą;

 

LSS tikisi, jog studentų balsas bus išgirstas ir bus ieškoma alternatyvų privalomajai pradinei karo tarnybai atlikti. Sąjunga visada pasiruošusi diskutuoti apie vykstančius pokyčius ir konstruktyviai ieškoti konsensuso.

Pritarti iš dalies

Tikslas mažinti privalomosios pradinės karo tarnybos (toliau- PPKT) atidėjimo atvejus, didinant šaukiamųjų skaičių. Studentams

sudaromos sąlygos atlikti tarnybą savaitgaliais ir atostogų metu. Taip pat sudaromos sąlygos atlikti tarnybą savo noru.

4.       

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė

2024-02-23

 

 

 

 

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (toliau – VU SA), reaguodama į Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 13 d. registruotą Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nr. I-1593 pakeitimo įstatymą, kreipiasi į nurodytas suinteresuotas šalis ir teikia šiuos siūlymus:

1. Nešaukti privalomajai pradinei karo tarnybai studentų, einamuoju metu studijuojančių aukštosiose mokyklose, taip netrikdant studijų proceso.

2. Savaitgaliais vykstančius Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (JKVM) arba Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP) organizuoti ne studijų metu šeštadienį arba ieškoti alternatyvų, bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis, kaip nepertraukti savaitgaliais vykstančių studijų užsiėmimų ir / arba egzaminų vykdymo. Vasaros metu vykstančią tarnybą vykdyti 2 mėn. (liepos ir rugpjūčio), taip užtikrinant, kad tarnyba nevyktų birželį, egzaminų sesijos periodu, ir nebūtų sukelta neproporcinga žala.

3. Nešaukti abiturientų atlikti privalomą pradinę karo tarnybą iš karto po mokyklos, atsižvelgiant į argumentą, kad nebelieka galimybės savarankiškai ir savalaikiai rinktis studijų kelią, o priverstinis studijų atidėjimas metams gali mažinti stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičių.

4. Užtikrinti daugiau galimybių privalomą pradinę karo tarnybą atlikti alternatyviais būdais bei bendradarbiaujant su švietimo institucijomis kurti pilietinio pasipriešinimo iniciatyvas, studijų dalykus ar atitinkamas alternatyvas aukštųjų mokyklų studentams ir kitoms suinteresuotoms amžiaus grupėms.

5. Steigti daugiau praktikos vietų Lietuvos kariuomenėje, taip skatinant studentus rinktis savanorišką karo tarnybą.

 

Įvertiname Lietuvos Respublikos padėtį ir Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos siekį valstybėje turėti reikiamą ją ginti tinkamai parengtų piliečių skaičių. Tikėdamiesi ir tolimesnio bendradarbiavimo su suinteresuotomis šalimis skatiname įsiklausyti į švietimo institucijų, švietimo ekspertinių organizacijų nuomonę ir studentų balsą ieškant lanksčių sprendimų įstatymo pakeitimo projektui įgalinti.

Nepritarti

Tikslas mažinti PPKT atidėjimo atvejus, didinant šaukiamųjų skaičių. Studentams

sudaromos sąlygos atlikti tarnybą savaitgaliais ir atostogų metu. Taip pat sudaromos sąlygos atlikti tarnybą savo noru.

5.       

Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija

2024-04-17

 

 

 

 

<...>

Toliau pateikiamas nebaigtinis pagrindinių reikalavimų sąrašas, sudarytas remiantis EŽTT ir JT Žmogaus teisių komiteto (CCPR) teismų praktika, taip pat Europos Tarybos ir JT institucijų rekomendacijomis.

Teisė į karo tarnybos atsisakymą dėl asmeninių įsitikinimų „suteikia teisę bet kuriam asmeniui būti atleistam nuo privalomosios karo tarnybos, jei tokia tarnyba yra nesuderinama su asmens religija ar įsitikinimais. Ši teisė negali būti pažeidžiama panaudojant prievartą. Vietoje karo tarnybos valstybė, Pakto Šalis, savo nuožiūra gali skirti karo tarnybos dėl įsitikinimų atsisakančiam asmeniui atlikti civilinę alternatyviąją tarnybą, kuri nebūtų susijusi su kariuomene ir jai nevadovautų karinės struktūros. Alternatyvioji tarnyba neturi būti baudžiamojo pobūdžio. Tai turi būti visuomenei naudinga veikla, suderinama su žmogaus teisėmis” (JT Žmogaus teisių komitetas (CCPR), Atasoy and Sarkut v. Turkey, komunikatai Nr. 1853/2008 ir 1854/2008, Išvados priimtos 2012 m. kovo 29 d., pstr. 10.4; EŽTT sprendimas byloje Bayatyan v. Armenia [DK], Nr. 23459/03, §§ 110-111 ir 124-126, EŽTT, 2011).

Alternatyvioji tarnyba turi būti „tikra alternatyva karinei tarnybai, iš tiesų nekarinė, prieinama visiems karo tarnybos dėl įsitikinimų atsisakantiems asmenims, o jos pobūdis, sąnaudos ir trukmė negali sudaryti baudžiamojo ar diskriminuojamo poveikio“. Tokia tarnyba turi būti „suderinama su priežastimis, dėl kurių asmens įsitikinimai neleidžia atlikti karinę tarnybą“. Kalbant apie Jehovos liudytojus, kurie dėl savo religinių įsitikinimų atsisako atlikti tiek ginkluotą, tiek beginklę karinę tarnybą, alternatyvi tarnyba turi būti „civilinio pobūdžio, nepriklausanti karinei sričiai ir nepavaldi kariuomenei“.

Europos Taryba taip pat ne kartą pakartojo tarptautinius standartus, pagal kuriuos valstybės narės privalo leisti karo tarnybos dėl įsitikinimų atsisakantiems asmenims pasirinkti „beginklę karinę tarnybą arba alternatyvią civilinę tarnybą“, „atitinkančią Europos standartus“; alternatyvi tarnyba turi būti „grynai civilinio pobūdžio“.

EŽTT yra padaręs tokią išvadą: „Nors šiuo atžvilgiu Teismas pripažįsta, kad Konvencijos valstybėms narėms yra suteikiama tam tikra veiksmų laisvė savo nuožiūra organizuoti ir įgyvendinti alternatyviosios tarnybos tvarką, Teismas vis dėlto mano, kad valstybei leidus organizuoti ir įgyvendinti alternatyviosios tarnybos tvarką taip, kad teisiškai ar praktiškai tikra civilinio pobūdžio alternatyva karo tarnybai (kuri nebūtų atgrasanti arba baudžiamojo pobūdžio) nebūtų faktiškai prieinama, Konvencijos 9 

straipsnyje garantuojama teisė atsisakyti karo tarnybos dėl įsitikinimų butų tik iliuzija.“ (Adyan v. Armenia, 75605/11, §67, 2017 m. spalio 12 d.)

EŽTT padarė išvadą, kad toliau aprašytos tuometinės Armėnijos alternatyvios tarnybos programos nuostatos neužtikrino tikros alternatyvios civilinės tarnybos, o tai prieštaravo Konvencijos 9 straipsniui:

„Nors alternatyvią darbo tarnybą atliekantys asmenys pirmiausia buvo atskaitingi ir pavaldus civilinėms institucijoms, kuriose tarnavo, vis dėlto einamą tarnybą aktyviai prižiūrėjo karinės institucijos. Pavyzdžiui, Armėnijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko nurodymu, civilinėse institucijose buvo atliekamos reguliarios patikros siekiant „prižiūrėti, kaip alternatyvią darbo tarnybą einantys asmenys atlieka savo darbą“. Jeigu alternatyvią darbo tarnybą einančio asmens nebūtų darbo vietoje be leidimo, karinės institucijos turėtų imtis priemonių asmenį surasti (žr. 37 pastraipą pirmiau). Antra, karinės institucijos turėjo įtakos alternatyvią darbo tarnybą einančių asmenų tarnybai, pavyzdžiui, galėjo įsakyti perkelti jį į kitą instituciją ar pakeisti jo tarnybos vietą (žr. Alternatyviosios tarnybos įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, paminėtą 28 pastraipoje pirmiau). Trečia, kai kurie alternatyvios darbo tarnybos aspektai buvo organizuojami pagal Ginkluotųjų pajėgų vidines tarnybos taisykles (žr. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį 28 pastraipoje pirmiau) [...] Todėl Teismas mano, kad tuo metu hierarchiniu ir instituciniu požiūriu alternatyvi darbo tarnyba nebuvo pakankamai atskirta nuo karinės tarnybos sistemos. Be to, Teismas pažymi, jog alternatyvią civilinę tarnybą atliekantys asmenys privalėjo dėvėti uniformą ir likti savo tarnybos vietoje. Ant jų alternatyvios darbo tarnybos įrašų knygelės viršelio buvo užrašas „Armėnijos ginkluotosios pajėgos“. Taigi, atsižvelgdamas į visus paminėtus veiksnius, Teismas daro išvadą, kad pareiškėjams prieinama alternatyvi darbo tarnyba nebuvo grynai civilinė.“ (Adyan v. Armenia, 75605/11, §69, 2017 m. spalio 12 d.)

Panašias išvadas dėl Lietuvos alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos programos EŽTT padarė ir byloje Teliatnikovprieš Lietuvą, pažymėdamas:

„Šioje byloje Teismas remiasi keliais Vyriausybės nutarimu Nr. 206 patvirtinto alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos tvarkos aprašo aspektais (žr. šio sprendimo 37 punktą), taip pat tam tikromis Karo prievolės įstatymo nuostatomis, pagal kurias ši tarnyba yra tiesiogiai pavaldi kariuomenei ir jos kontroliuojama, todėl ši tarnyba yra panaši į tarnybą, kuri nagrinėta byloje Adyan ir kiti (minėta pirmiau). Visų pirma jis nurodo šiuos aspektus:        1) asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, visame Karo prievolės įstatyme ir Tvarkos apraše vadinami karo prievolininkais ir (arba) šauktiniais; 2) atliktino darbo pobūdį nustato karo prievolę administruojanti institucija (Tvarkos aprašo 6 ir 8 punktai; Karo prievolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalis); 3) jei nėra galimybės skirti civilinio darbo, „karo prievolininkas atlikti alternatyviąją tarnybą skiriamas krašto apsaugos sistemos institucijose“ (Tvarkos aprašo 9 punktas); 4) „karo prievolininką“ į jam paskirtą darbo vietą palydi karo prievolę administruojančios institucijos specialistas, jam taikomos tokios pačios „aprūpinimo sąlygos (išskyrus aprūpinimą gyvenamąja patalpa ir apranga) kaip ir „karo tarnybos kariams“ (Tvarkos aprašo 12 ir 13 punktai; Karo prievolės įstatymo 16 straipsnio 5 dalis); 5) įstaigos, kurioje „karo prievolininkas“ atlieka tarnybą, vadovas nedelsdamas raštu informuoja karo prievolę administruojančią instituciją apie „karo prievolininko <...> skyrimą į pareigas, nurodo jų pobūdį, sąlygas ir darbo laiką“ ir pateikia karo prievolę administruojančiai institucijai „karo prievolininko“ mėnesinį „tarnybos laiko žiniaraštį“ (Tvarkos aprašo 14 ir 20.4 punktai); 6) alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantis „karo prievolininkas“ už drausmės pažeidimus negali būti atleistas iš pareigų įstaigos vadovo iniciatyva be karo prievolę administruojančios institucijos sutikimo (Tvarkos aprašo 22 punktas). Be to, pagal Karo prievolės įstatymo 26 straipsnį (žr. šio sprendimo 33 punktą), mobilizacijos atveju „karo prievolininkai“, atliekantys „alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“, gali būti „pašaukti atlikti karo tarnybą“. Šios pastabos rodo, kad alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba yra neatsiejamai susijusi su karine tarnyba, todėl negali būti vertinama kaip atskira civilinė tarnyba.“ (Teliatnikov prieš Lietuvą, Nr. 51914/19, §107, 2022 m. birželio 7 d.)

EŽTT taip pat yra priėmęs tokį sprendimą dėl prašymų atlikti alternatyviąją civilinę tarnybą pateikimo tvarkos ir tokius prašymus nagrinėjančio komiteto sudėties:

„[...] Sprendimuose Bayatyan ir Savda (abu pacituoti pirmiau) pateikiamas teigiamas valstybių įpareigojimas neapsiriboja užtikrinimu, kad jų vidaus teisinėje sistemoje būtų įvesta tvarka, pagal kurią nagrinėjami prašymai dėl karo tarnybos asmeninių įsitikinimų pagrindu atsisakančių asmenų statuso. Tai taip pat apima įpareigojimą numatyti veiksmingą ir prieinamą tokių klausimų nagrinėjimą (žr. pirmiau paminėto sprendimo Savda byloje § 99). Viena iš pagrindinių šių klausimų nagrinėjimo sąlygų - juos nagrinėjančių asmenų nešališkumas.

Šiuo atveju Teismas pažymi, kad jei pareiškėjo apklausos metu būtų dalyvavę visi specialiojo komiteto nariai, didžioji dalis komiteto narių būtų buvę civiliai: du universitete dėstantys socialinių mokslų profesoriai ir valstybės teisinės tarybos patarėjas (einantis pirmininko pareigas); likę du būtų buvę aukšto rango kariuomenės pareigūnai. Tačiau tą dieną apklausoje dalyvavo tik pirmininkas ir tie du pareigūnai. Teismo nuomone, pareiškėjas galėjo pagrįstai baimintis, ar jo ideologinių įsitikinimų paaiškinimas karininkams, užimantiems aukštą padėtį karinėje hierarchijoje, bus suprantamas, turint omenyje, kad pareiškėjas nepriklausė jokiai religinei bendruomenei.

[..]

Reikia pripažinti, kad komiteto sprendimas yra tik nuomonė, perduodama Krašto apsaugos ministrui, kuris priima galutinį sprendimą, ar leisti karo tarnybos dėl įsitikinimų atsisakančiam asmeniui atlikti alternatyviąją tarnybą. Krašto apsaugos ministro vykdomojo potvarkio „Dėl alternatyviosios tarnybos asmenims, atsisakantiems karo tarnybos dėl įsitikinimų“ 3 straipsnyje numatyta, kad po svarstymų ir protokolo surašymo komiteto pranešėjas išsiunčia bylą ginkluotųjų pajėgų štabo komplektavimo tarnybai, o iš ten byla keliauja Krašto apsaugos ministrui su sprendimo projektu, parengtu pagal komiteto rekomendaciją. [...] Todėl ir ministras negali suteikti būtinų nešališkumo ir nepriklausomumo garantijų, užtikrinančių apklausiamo karo tarnybos dėl įsitikinimų atsisakančio asmens teises, kuris šiuo atveju buvo apklaustas komiteto, kurio daugumą sudarė aukšto rango kariuomenės pareigūnai.“ (Papavasilakis v. Greece, Nr. 66899/14, 60-61, 64, 2016 m. rugsėjo 15 d.; taip pat žr. Teliatnikovprieš Lietuvą, Nr. 51914/19, §109, 2022 m. birželio 7 d.)

EŽTT tuos pačius teisinius reikalavimus pritaikė ir atvejui, kai karo tarnybos dėl įsitikinimų atsisakantis asmuo, kuris buvo įtrauktas į „rezervą“, gavo šaukimą į vienos dienos rezervistų mokymus (Kanatli v. Türkiye, Nr. 18382/15, 2024 m. kovo 12 d.). Tikimės, kad pirmiau pateikta medžiaga padės Vyriausybei atidžiai peržiūrėti siūlomą įstatymo projektą ir parengti jį įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus, kad būtų užtikrinta, jog karo tarnybos dėl įsitikinimų atsisakantiems asmenims bus suteikta tikra alternatyvi civilinė tarnyba, kuri nėra baudžiamojo pobūdžio, yra suderinama su priežastimis, dėl kurių asmens įsitikinimai neleidžia atlikti karinę tarnybą, nepriklauso karinei sričiai ir jos niekaip neprižiūri ar nekontroliuoja kariuomenė.

Pritarti

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.       

Valstybės saugumo departamentas

2024-01-24

10

1

 

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas), pagal kompetenciją išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), 2023 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 18-9482 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (toliau – Krašto apsaugos ministerija) teikė pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgdami į tai, kad Krašto apsaugos ministerija į teiktas pastabas neatsižvelgė, teikiame siūlymus Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Pažymėtina, kad siekiant didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, Įstatymo projekto 10 straipsniu yra siūloma numatyti, kad Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnai nepatektų į asmenų, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama, sąrašą. Atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento uždavinius ir vykdomos veiklos specifiką, galiojančioje Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcijoje yra numatytos išimtys, pagal kurias Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnai patenka į asmenų, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba ir tarnyba, paskelbus mobilizaciją, atidedama, sąrašus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 6 straipsniu, žvalgybos institucijų tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją kitoms nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, o Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo (toliau – Karo padėties įstatymas) 8 straipsnio 5 dalies 12 punkte įtvirtinta, kad karo padėties metu ginkluotųjų pajėgų vadas nustato Valstybės saugumo departamentui žvalgybos informacijos, reikalingos valstybės ginkluotai gynybai planuoti, organizuoti ir vykdyti, poreikius. Taigi, žvalgybos informacijos poreikiai ir žvalgybos veiklos mastai iš esmės susiję su grėsmių nacionaliniam saugumui mastais, todėl dėl nacionaliniam saugumui kylančių grėsmių paskelbus mobilizaciją ir (ar) įvedus karo padėtį Valstybės saugumo departamento vykdomų funkcijų apimtys, tikėtina, didėtų tiek, kad būtų reikalingi net papildomi žmogiškieji ištekliai, pavyzdžiui, asmenų iš žvalgybos pareigūnų rezervo pasitelkimas. Būtent siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos (žvalgyba ir kontržvalgyba) vykdymą bei apsaugoti ypatingos svarbos ir konstitucinės reikšmės nacionalinio saugumo interesus, Įstatyme nustatytos išimtys Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnams, pagal kurias jie patenka į asmenų, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba ir tarnyba, paskelbus mobilizaciją, atidedama, sąrašus.

Akcentuotina ir tai, kad asmenų atrankos į žvalgybos tarnybą procesas trunka 6–12 mėnesių, o žvalgybos pareigūnų parengimas vykdyti specifines, pavyzdžiui, su žvalgybos metodų taikymu susijusias, funkcijas, dar maždaug tiek pat. Žvalgybos tarnyboje, priešingai nei valstybės tarnyboje, nėra numatytas pakaitinių (laikinųjų) žvalgybos pareigūnų institutas, todėl net kelių žvalgybos pareigūnų pašaukimas atlikti 9 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą galėtų ženkliai sutrikdyti Valstybės saugumo departamento veiklą ir Valstybės gynimo tarybos nustatytų žvalgybos informacijos poreikių užtikrinimą.

Nors Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad naujos teisinio reglamentavimo nuostatos dėl privalomosios karo tarnybos orientuotos į karo prievolininkus, šaukiamus į privalomąją pradinę karo tarnybą, kurių amžiaus riba yra iki 21 metų, t. y. anot Įstatymo projekto rengėjų, Įstatymo pakeitimai nepaliestų jau esamų žvalgybos pareigūnų ir priėmus siūlomus pakeitimus žvalgybos pareigūnais taptų privalomąją karinę tarnybą jau atlikę asmenys, įgiję pagrindinį karinį parengtumą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog karo prievolininkai, įgiję Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas), į privalomąją pradinę karo tarnybą būtų šaukiami iki 30 metų (įskaitytinai). Nei Įstatymo projekte, nei kartu su šiuo projektu pateiktame aiškinamajame rašte nėra nurodyta,  kokias profesijas (kvalifikacijas) planuojama įtraukti į Lietuvos kariuomenėje trūkstamų profesijų (kvalifikacijų) sąrašą, todėl galima situacija, kad į tokių profesijų (kvalifikacijų) sąrašą pateks ir Valstybės saugumo departamentui aktualios profesijos, pavyzdžiui, jeigu į trūkstamų profesijų (kvalifikacijų) sąrašą patektų informacinių technologijų specialistai, kurių šiuo metu Valstybės saugumo departamente kritiškai trūksta, bent vieno tokio specialisto pašaukimas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą galėtų padaryti žalos Valstybės saugumo departamento veiklos efektyvumui. 

Kartu pažymime, kad Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnai yra rengiami karo padėčiai, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos – žvalgybos ir kontržvalgybos atlikimą, taip pat veiksmų su ginkluotųjų pajėgų vienetais koordinavimą, kaip tai numatyta Karo padėties įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje (šiai nuostatai įgyvendinti priimtas Lietuvos kariuomenės vado ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus 2019 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. V-26KF/2-130KF „Dėl Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento veiklos koordinavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Valstybės saugumo departamentas šiuo tikslu ne tik rengia mobilizacijos planą bei ruošia ir apmoko personalą, bet ir dalyvauja su Lietuvos kariuomene bendrose pratybose bei mokymuose, kaip tai numatyta Lietuvos kariuomenės vado ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus 2023 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-803/1-76 „Dėl Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2023 metų bendradarbiavimo priemonių plano patvirtinimo“. Taigi, Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnai net ir nešaukiant jų atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos yra parengiami karo meto veiksmams ir sąveikai su ginkluotųjų pajėgų vienetais.

Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad pagal Įstatymo projekto 22 straipsnį Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnai patenka į asmenų, kuriems tarnyba, paskelbus mobilizaciją, atidedama, sąrašą. Taigi, Įstatymo projekto 10 straipsnyje numatytu siūlymu, kuriuo žvalgybos pareigūnams privalomoji pradinė karo tarnyba nebebūtų atidedama, nebus pasiektas Įstatymo pakeitimo tikslas, t. y. Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnų įgytas karinis parengimas neprisidės prie mobilizacijos atveju būtino aktyviojo kariuomenės personalo rezervo suformavimo, nes paskelbus mobilizaciją Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnams tarnyba būtų atidedama. Taip pat pažymėtina, kad, pašaukus Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnus atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, būtų netikslingai panaudotos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos kario parengimui ir išlaikymui tarnybos metu, nes, kaip jau minėta, paskelbus mobilizaciją karinį parengimą įgiję Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnai atlikti tarnybos nebūtų šaukiami.

Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti Įstatymo projektą, 10 straipsnio 1 dalį papildant Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnais, t. y. juos įtraukiant (kaip yra nustatyta galiojančiame Įstatyme) į asmenų, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama, sąrašą.

Nepritarti

Siekiama orientuotis į mokyklą baigusius jaunuolius (18-21 m.), kurie privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų iš karto sulaukę pilnametystės. Taip būtų sudaromos sąlygos atlikus pareigą nevaržomai planuoti ateities veiklas ir tapti pareigūnais. Būsimi pokyčiai ne tik leistų nuosekliai artėti link visuotinės karo prievolės įgyvendinimo, bet ir tiesiogiai prisidėtų prie reikiamo kariuomenės vienetų sukomplektavimo tiek taikos, tiek karo atveju ir visuomenės pasirengimo krašto gynybai. Be to, žvalgybos pareigūnais taptų privalomąją pradinę karo tarnybą jau atlikę asmenys, kurie į tarnybą mobilizacijos atveju nebūtų šaukiami ir galėtų užtikrinti gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos vykdymą bei apsaugoti ypatingos svarbos ir konstitucinės reikšmės nacionalinio saugumo interesus.

2.       

Vilniaus universitetas

2023-03-20

 

 

 

Vilniaus universitetas pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos Seime registruotą Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3402 (nauja redakcija) (toliau – Įstatymo projektas) ir atsižvelgdamas į susiklosčiusią geopolitinę situaciją bei pritardamas siekiui sudaryti teisines prielaidas, kad valstybėje būtų reikiamas ją ginti tinkamai parengtų piliečių skaičius, siūlytų svarstyti galimybę aukštųjų mokyklų studentams numatyti kuo daugiau alternatyvų kariniam parengtumui įgyti nestabdant studijų proceso, bei siekiant kiek galima labiau išnaudoti aukštųjų mokyklų studentų įgyjamas specialiąsias kompetencijas, sudaryti galimybę krašto apsaugos tarnybą atlikti kitais alternatyviais būdais, teikia šiuos siūlymus.

1. Siekiant sudaryti sąlygas baigiantiems bendrojo ugdymo mokyklas jaunuoliams rengtis valstybiniams brandos egzaminams, rinktis aukštojo mokslo studijas ir dalyvauti bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas, kuris prasideda birželio 1 d., jiems būtina kuo anksčiau žinoti, ar jie baigimo metais bus kviečiami atlikti privalomąją karo tarnybą. Rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad „šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama vykdyti ne kalendoriniais metais (nuo sausio iki gruodžio mėnesio), o nuo einamųjų metų liepos mėnesio iki kitų metų liepos mėnesio“. Norime atkreipti dėmesį, kad aukštosios mokyklos laikytų ypač netinkamu šaukimo į privalomąją karo tarnybą procesą, jeigu birželio 1 d. stojantieji pradėtų stojimo procesą, bet negalėtų jo baigti. Todėl siūlytume įvertinti galimybę šaukimą į privalomąją karo tarnybą planuoti kalendoriniais metais, kad jaunuoliai iš anksto būtų informuoti ir galėtų atitinkamai planuoti savo studijas.

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

.

 

3.       

Vilniaus universitetas

2023-03-20

 

 

 

2. Siūlytume patikslinti Įstatymo projekto 5 str. 3 d. 4 p. ir numatyti galimybę visiems aukštųjų mokyklų studentams atlikti dalimis organizuojamą privalomąją pradinę karo tarnybą savaitgaliais ir / arba vasaros atostogų metu. Taip pat būtų tikslinga įvertinti galimybę įtraukti į aukštųjų mokyklų programas modulius skirtus pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti ar neformaliu būdu aukštojoje mokykloje studijuoti su kariniu parengimu susijusius dalykus, ir taip sudaryti sąlygas studentams nestabdant studijų proceso įgyti pagrindinį karinį parengtumą.

 

Nepritarti

Atskirų modulių įtraukimas į aukštųjų mokyklų programas, pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti ir jų pravedimas aukštosiose mokyklose, pareikalautų neproporcingai didelių administravimo resursų (instruktorių).

 

4.       

Vilniaus universitetas

2023-03-20

 

 

 

3. Siekiant efektyviai išnaudoti aukštos kvalifikacijos specialistų kompetencijas siūlytume įvertinti galimybę studijuojantiems aukštosiose mokyklose ar jas baigusiems studentams sudaryti galimybę vietoje privalomosios krašto apsaugos tarnybos numatyti galimybę pagal įgytą kvalifikaciją atlikti krašto apsaugos tarnybą kaip pvz., alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba, kuri numatyta Įstatymo projekto 11 straipsnyje. 

 

Nepritarti

Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba – LR piliečio, kuris dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų, neleidžiančių vykdyti tarnybą, susijusią su ginklų, specialiųjų priemonių ar prievartos naudojimu, kaip konstitucinė prievolė atliekama krašto apsaugos tarnyba.

 

5.       

Vilniaus universitetas

2023-03-20

 

 

 

4. Manytume, kad netikslinga į Metinius karo prievolininkų sąrašus įtraukti karo prievolininkus, kurie studijuoja paskutiniame kurse pagal studijų programas ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias baigus įgyjama Lietuvos kariuomenėje trūkstama profesija (kvalifikacija), kaip tai numatyta Įstatymo projekto 6 str. 5 d., nes paskutiniai studijų metai yra ypač svarbūs ir sudėtingi studentams, todėl studentų atitraukimas nuo studijų gali neigiamai paveikti tiek studijų procesą, tiek ir studijų rezultatus. Atsižvelgiant į tai, siūlytume patikslinti Įstatymo projekto 6 str. 5 d. 1 ir 2 p. ir numatyti, kad į sąrašus įtraukiami tik studijas baigę asmenys.

 

Nepritarti

Į metinius karo prievolininkų sąrašus įtraukti karo prievolininkus, kurie studijuoja paskutiniame kurse pagal studijų programas ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias baigus įgyjama Lietuvos kariuomenėje trūkstama profesija (kvalifikacija), nuo studijų būtų atitraukiami minimaliai, t.y. pateikti papildomą, dokumentais pagrįstą informaciją, būtiną karinei įskaitai tvarkyti ir pasitikrinti sveikatą

6.      IŪ

Krašto apsaugos ministerija

2024-04-12

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto parengtus pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo projekto (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia išvadas.

1.                  Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka atvejų sąrašo išplėtimas papildomais atvejais iš esmės prieštarauja vienam iš šaukimo sistemos tobulinimo tikslų – mažinti privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka atvejų skaičių.

2.                  Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas aukštųjų mokyklų studentams, nustatant šaukimo amžių iki 28 metų, labai sumažina karo prievolininkų, pašaukiamų į tarnybą po bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos baigimo, skaičių bei sudaro sąlygas išvengti karo prievolės, nepertraukiamai renkantis pirmosios, antrosios pakopų studijas, vientisąsias studijas bei studijas doktorantūroje.

Pažymėtina, kad, siekiant nuosekliai didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, kuris leistų padidinti ginkluotai gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo formavimą, kartu sukuriant teisines visuotinio šaukimo prielaidas, Krašto apsaugos ministerijos parengtame Įstatymo projekte siekiama mažinti privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka atvejų, numatant, kad privalomoji pradinė karo tarnyba nebūtų atidedama aukštųjų mokyklų studentams bei pareigūnams.

Atidėjimo atvejų mažinimą lemia nepakankamas šaukiamų karo prievolininkų skaičius, nedidelės visuomenės dalies atliekama konstitucinė pareiga ir parengimas ginkluotai krašto gynybai bei nepakankamas aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius ginkluotojų pajėgų karo meto struktūrai užpildyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad aukštųjų mokyklų studentai, šaukiami į privalomąją pradinę karo tarnybą po studijų baigimo, būtų daugiau veikiami kitų aplinkybių (šeimos, finansinių įsipareigojimų, darbo ir kt.) ir mažiau motyvuoti atlikti tarnybą.

Apibendrindami tai, kas išdėstyta, nepritariame pateiktiems pasiūlymams ir atkreipiame dėmesį, kad pirminėse diskusijose Švietimo ir mokslo komitete buvo pasiektas sutarimas, kad studijos aukštosiose mokyklose neturi būti pagrindas atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą; siekiama pašaukti kuo daugiau karo prievolininkų iš karto po mokyklos baigimo, taip sudarant sąlygas atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą asmenims nevaržomai planuoti ateities veiklas, o aukštųjų mokyklų studentams sudaryti sąlygas ir pasiūlyti įvairių tarnybos būdų, leidžiančių studijas suderinti su privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimu.

 

Pritarti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.       

Tomas Vytautas Raskevičius

2024-04-17

 

(12)

2

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – ir Įstatymo projektas) numatoma patikslinti nuostatas ir dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos administravimo, siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nustatytą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 straipsnio (teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę) pažeidimą, konstatuotą 2022 m. rugsėjo 9 d. įsigaliojusiame sprendime byloje Teliatnikov prieš Lietuvą (peticijos Nr. 51914/19) dėl nesudarytos galimybės atlikti alternatyviąją civilinę krašto tarnybą.

 

Įstatymo projekte nustatyta alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos administravimo tvarka, kuria karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėtų ir sprendimą dėl prašymų pagrįstumo priimtų komisija (toliau – ir Komisija), sudaroma ne tik iš nevyriausybinių organizacijų bei aukštųjų mokyklų atstovų, tačiau ir iš tradicinių religinių bendruomenių ir religijų bendrijų atstovų.

 

Pasiūlymu siekiama nustatyti, jog į Komisijos sudėtį nuolatiniu statusu nebūtų įtraukiami nei tradicinių, nei netradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų atstovai. Atkreiptinas dėmesys, jog Komisijai teks nagrinėti įvairias religijas išpažįstančių ar įvairius įsitikinimus turinčių asmenų prašymus. Siekiant užtikrinti kiek įmanoma labiau objektyvų karo prievolininkų prašymų dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėjimo procesą, tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų atstovai bendrąja tvarka neturėtų vertinti kitas religijas išpažįstančių žmonių įsitikinimų, atsižvelgiant į tai, kad tradicinių religinių bendrijų atstovai nebūtinai yra nuodugniai susipažinę su kitų religinių bendrijų atstovų tradicijomis, išpažįstamomis vertybėmis ir (ar) kitais ypatumais. Visgi, pažymėtina, kad pasiūlyme Įstatymo projektui tam tikru atveju religinės bendruomenės ar bendrijos atstovo dalyvavimas Komisijos posėdyje yra numatytas. Jei individualus prašymas dėl alternatyvios krašto apsaugos tarnybos atlikimo būtų grindžiamas religiniais įsitikinimais, į Komisijos posėdį būtų kviečiamas tos konkrečios religinės bendrijos ar bendruomenės atstovas. Tikėtina, jog tai padės nustatyti prašymų, grindžiamų religiniais įsitikinimais, pagrįstumą.

 

Pasiūlymu siekiama nustatyti, jog į Komisijos sudėtį būtų įtraukiami mokslo institucijų atstovai. Tikėtina, jog tiek teologijos, religijotyros ar kitomis susijusiomis disciplinomis besidarbuojančių specialistų įtraukimas į Komisijos sudėtį užtikrins objektyvesnį karo prievolininkų prašymų dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėjimo procesą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėja ir sprendimą dėl prašymų pagrįstumo priima komisija, sudaryta iš nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių ir religinių bendrijų, mokslo institucijų ir aukštųjų mokyklų atstovų. Tuo atveju, jei individualus prašymas dėl alternatyvios krašto apsaugos tarnybos atlikimo yra grindžiamas religiniais įsitikinimais, į komisijos posėdį kviečiamas tos konkrečios religinės bendruomenės ar bendrijos atstovas. Šios komisijos narių skaičių, jos sudarymo ir darbo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Komisijai priėmus sprendimą, kad karo prievolininko prašymas pagrįstas, karo prievolininkas, vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atleidžiamas nuo karo prievolės ir priskiriamas alternatyviosios tarnybos prievolininkams.“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje iš ko sudaryta komisija siūloma nekeisti, tačiau pritariama siūlymui papildyti nuostata, kad tuo atveju, jei individualus prašymas dėl alternatyvios krašto apsaugos tarnybos atlikimo yra grindžiamas religiniais įsitikinimais, į komisijos posėdį kviečiamas tos konkrečios religinės bendruomenės ar bendrijos atstovas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėja ir sprendimą dėl prašymų pagrįstumo priima komisija, sudaryta iš nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių ir religinių bendrijų, mokslo institucijų ir aukštųjų mokyklų atstovų. Tuo atveju, jei individualus prašymas dėl alternatyvios krašto apsaugos tarnybos atlikimo yra grindžiamas religiniais įsitikinimais, į komisijos posėdį kviečiamas tos konkrečios religinės bendruomenės ar bendrijos atstovas. Šios komisijos narių skaičių, jos sudarymo ir darbo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Komisijai priėmus sprendimą, kad karo prievolininko prašymas pagrįstas, karo prievolininkas, vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atleidžiamas nuo karo prievolės ir priskiriamas alternatyviosios tarnybos prievolininkams.“

2.       

Laurynas Kasčiūnas

Arvydas Pocius

Virgilijus Alekna

Emanuelis Zingeris

Saulius Skvernelis

Valentinas Bukauskas

Andrius Mazuronis

Vytautas Mitalas

Valdas Rakutis

Dovilė Šakalienė

2024-04-26

 

1

 

 

Argumentai

Įgyvendinant visuotinės gynybos principą, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3402 siūlytina numatyti galimybę į pratybas ir mokymus bei vykdyti kitų tarnybos užduočių šaukti parengtajame kariuomenės personalo rezerve esančius karo prievolininkus, taip pat karinio parengtumo neturinčius pareiškusius norą atlikti tarnybą rezerve asmenis, atitinkančius Lietuvos kariuomenės komplektavimo personalu poreikius bei turinčius pareigoms Lietuvos kariuomenei reikalingą kvalifikaciją. Atsižvelgiant į tai, siūloma apibrėžti tarnybos rezerve sąvoką numatant, kad tarnyba rezerve apima ne tik tarnybą aktyviajame rezerve, bet ir kitą tarnybą rezerve, kurią atlieka ir parengtojo, ir neparengtojo rezervo karo prievolininkai. Atitinkamai nustatomos kitos tarnybos rezerve sąlygos ir tvarka, taip pat  šią tarnybą atliekančių karo prievolininkų aprūpinimo sąlygos ir kitos garantijos, kurios yra tokios pat, kaip ir aktyviojo rezervo karių.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3402 (toliau – Įstatymo projektas) nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį  ir ją išdėstyti taip:

„19. Privalomoji karo tarnyba – karo prievolininko atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba, tarnyba aktyviajame rezerve ar tarnyba paskelbus mobilizaciją.“

2. Papildyti 2 straipsnį nauja 21 dalimi:

„21. Rezervo karys – karo prievolininkas, pašauktas į kitą tarnybą rezerve.“

3. Buvusias 21 ir 22 dalis laikyti atitinkamai  22 ir 23 dalimis.

3. Papildyti 2 straipsnį nauja 23 dalimi:

„23. Tarnyba rezerve – tarnyba aktyviajame rezerve ir į kitą tarnybą rezerve paskirtų karo prievolininkų atliekama privalomoji karo tarnyba.“

4.  Buvusią 23 dalį laikyti 24 dalimi.“

Pritarti

 

3.       

Laurynas Kasčiūnas

Arvydas Pocius

Virgilijus Alekna

Emanuelis Zingeris

Saulius Skvernelis

Valentinas Bukauskas

Andrius Mazuronis

Vytautas Mitalas

Valdas Rakutis

Dovilė Šakalienė

2024-04-26

 

2

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

 Pakeisti 3 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

 „5) pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai jiems sukanka 60 metų, išskyrus norą atlikti kitą tarnybą rezerve pareiškusius asmenis;“.

Pritarti

 

4.       

Laurynas Kasčiūnas

Arvydas Pocius

Virgilijus Alekna

Emanuelis Zingeris

Saulius Skvernelis

Valentinas Bukauskas

Andrius Mazuronis

Vytautas Mitalas

Valdas Rakutis

Dovilė Šakalienė

2024-04-26

 

3

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Papildyti 4 straipsnio 2 dalį 6 punktu:

„6) dalyvavus ne mažiau kaip 9 metus kitoje tarnyboje rezerve organizuojamuose mokymuose ir pratybose ir kariuomenės vadui ar jo įgaliotam asmeniui priėmus sprendimą, kad įgytas pagrindinis karinis parengtumas, arba atliekant šią tarnybą baigus mokymus, skirtus pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti;“.

 

Pritarti

 

5.       

Laurynas Kasčiūnas

Arvydas Pocius

Virgilijus Alekna

Emanuelis Zingeris

Saulius Skvernelis

Valentinas Bukauskas

Andrius Mazuronis

Vytautas Mitalas

Valdas Rakutis

Dovilė Šakalienė

2024-04-26

 

4

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projektą 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo, įskaitant ir pagrindinio karinio  parengtumo neįgijusius karo prievolininkus, atliekančius kitą tarnybą rezerve, šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą – nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kuriems nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki 26 metų (įskaitytinai), bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių.“

Pritarti

 

6.       

Laurynas Kasčiūnas

Arvydas Pocius

Virgilijus Alekna

Emanuelis Zingeris

Saulius Skvernelis

Valentinas Bukauskas

Andrius Mazuronis

Vytautas Mitalas

Valdas Rakutis

Dovilė Šakalienė

2024-04-26

 

5

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projektą 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. IV skyriaus pavadinimo pakeitimas

Pakeisti IV skyriaus pavadinimą  ir jį išdėstyti taip:

„TARNYBA AKTYVIAJAME REZERVE“.

 

Pritarti

 

7.       

Laurynas Kasčiūnas

Arvydas Pocius

Virgilijus Alekna

Emanuelis Zingeris

Saulius Skvernelis

Valentinas Bukauskas

Andrius Mazuronis

Vytautas Mitalas

Valdas Rakutis

Dovilė Šakalienė

2024-04-26

 

6

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projektą 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 „21 straipsnis. Tarnybos aktyviajame rezerve atlikimas

1. Tarnyba aktyviajame rezerve atliekama apima tarnybą aktyviajame rezerve ir kitą tarnybą rezerve tarnaujant kariniuose vienetuose.

2. Karo prievolininkai į tarnybą aktyviajame rezerve skiriami iš parengtojo kariuomenės personalo rezervo iki 60 metų, atsargos karo kapelionai – iki 65 metų.

3. Į kitą tarnybą rezerve šaukiami karo prievolininkai iš parengtojo kariuomenės personalo rezervo, išskyrus karo prievolininkus, paskirtus į aktyvųjį rezervą, taip pat norą atlikti tarnybą rezerve pareiškę karo prievolininkai iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo.

3. 4. Pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių tarnybą aktyviajame rezerve atliekantys karo prievolininkai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamas atlyginimas už šias dienas, taikomos socialinės garantijos.“

Pritarti

 

8.       

Laurynas Kasčiūnas

Arvydas Pocius

Virgilijus Alekna

Emanuelis Zingeris

Saulius Skvernelis

Valentinas Bukauskas

Andrius Mazuronis

Vytautas Mitalas

Valdas Rakutis

Dovilė Šakalienė

2024-04-26

2

 

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 2 straipsnį laikyti 7 straipsniu.

 

Pritarti

 

9.       

Laurynas Kasčiūnas

Arvydas Pocius

Virgilijus Alekna

Emanuelis Zingeris

Saulius Skvernelis

Valentinas Bukauskas

Andrius Mazuronis

Vytautas Mitalas

Valdas Rakutis

Dovilė Šakalienė

2024-04-26

 

8

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projektą 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Įstatymo papildymas 231 straipsniu

Papildyti Įstatymą 231 straipsniu:

„231 straipsnis. Kitos tarnybos rezerve atlikimo sąlygos ir šaukimo į šią tarnybą tvarka

1.  Į kitą tarnybą rezerve gali būti šaukiami karo prievolininkai dalyvauti pratybose ar mokymuose iki 10 dienų per metus, vykdyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir Karinės jėgos naudojimo statuto 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų užduočių bei atlikti karo tarnybą mobilizacijos ir karo padėties metu. Karo prievolininkai pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti, jų sutikimu, gali būti siunčiami į kitos nei šioje dalyje numatytos trukmės pratybas ar mokymus.

 Pratybų ir mokymų programas, trukmę ir periodiškumą nustato kariuomenės vadas.

2.  Šaukimo į mokymus ir pratybas pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo pradžią ir pabaigą prieš vieną mėnesį iki šaukimo į mokymus ir pratybas pradžios paskelbiama per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones ir (ar) visuomenės informavimo priemones. Kai priimamas sprendimas šaukti karo prievolininkus į kitą tarnybą rezerve užduočių vykdyti, apie šaukimo pradžią paskelbiama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo ir (ar) visuomenės informavimo priemones.

3.  Kariuomenės vadas, atsižvelgdamas į krašto apsaugos ministro nustatytą į mokymus ir pratybas šaukiamų karo prievolininkų skaičių, tvirtina atitinkamų kalendorinių metų mokymų ir pratybų planą, kuriame nustatomi kariniai vienetai, kuriuose bus vykdomi mokymai ir pratybos, ir jose dalyvaujančių karo prievolininkų skaičių.

4.  Šaukimas vykdomas, iki pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas kitą tarnybą rezerve atliksiančių karių skaičius. Į kitą tarnybą rezerve šaukiami pagal individualias savybes, patirtį, parengimą ir turimą kvalifikaciją pareigoms, į kurias planuojama skirti, tinkami karo prievolininkai.

5.  Karo prievolininkai, pašaukti į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnybos laikotarpiu karinio vieneto vado (viršininko) skiriami į pareigas kariniame vienete ir pasibaigus tarnybos laikotarpiui atleidžiami iš jų.

6.  Karo prievolininkai skiriami atlikti kitą tarnybą rezerve tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti šią tarnybą.

7.  Rezervo kariai atleidžiami iš pareigų nepasibaigus tarnybos laikotarpiui, kai:

1) priimami į profesinę karo tarnybą;

2) paskiriami į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą;

3) pašaukiami į privalomąją pradinę karo tarnybą;

4) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

5) atleidžiami nuo karo prievolės;

6) patikrinus sveikatos būklę paaiškėja, kad jie netinkami kitai tarnybai rezerve;

7) atsiranda šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3–14 punktuose nustatytos aplinkybės;

8) sutrinka sveikata ir sveikatos sutrikimas gali nesibaigti iki mokymų, pratybų ar užduočių vykdymo laikotarpio pabaigos.

8.  Karo prievolininkų šaukimo į kitą rezervo tarnybą tvarką, taip pat pašauktų karo prievolininkų skyrimo į pareigas kariniame vienete ir atleidimo iš jų tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

9.         Kita tarnyba rezerve atliekama Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“

Pritarti

 

10.   

Laurynas Kasčiūnas

Arvydas Pocius

Virgilijus Alekna

Emanuelis Zingeris

Saulius Skvernelis

Valentinas Bukauskas

Andrius Mazuronis

Vytautas Mitalas

Valdas Rakutis

Dovilė Šakalienė

2024-04-26

 

9

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projektą 9 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„25 straipsnis. Aktyviojo rezervo karių Šaukimo į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių atidėjimas

1. Šaukimas į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių atidedamas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3–14 punktuose nurodytiems karo prievolininkams.

2. Vykdant šaukimą į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnyba atidedama aktyviojo rezervo kariams ir karo prievolininkams, šaukiamiems į kitą tarnybą rezerve, kurių sveikatos būklę patikrinus nustatyta, kad jie dėl laikinų sveikatos sutrikimų negali dalyvauti mokymuose ir pratybose ar vykdyti tarnybos užduočių, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas.“

Pritarti

 

11.   

Laurynas Kasčiūnas

Arvydas Pocius

Virgilijus Alekna

Emanuelis Zingeris

Saulius Skvernelis

Valentinas Bukauskas

Andrius Mazuronis

Vytautas Mitalas

Valdas Rakutis

Dovilė Šakalienė

2024-04-26

 

10

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projektą 10 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) informuoti karo prievolininkus apie jų skyrimą į aktyvųjį tarnybą rezerve ir atleidimą iš jo krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka;“.

Pritarti

 

12.   

Laurynas Kasčiūnas

Arvydas Pocius

Virgilijus Alekna

Emanuelis Zingeris

Saulius Skvernelis

Valentinas Bukauskas

Andrius Mazuronis

Vytautas Mitalas

Valdas Rakutis

Dovilė Šakalienė

2024-04-26

 

1

 

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 1 straipsnį laikyti 11 straipsniu.

Pritarti

 

13.   

Laurynas Kasčiūnas

Arvydas Pocius

Virgilijus Alekna

Emanuelis Zingeris

Saulius Skvernelis

Valentinas Bukauskas

Andrius Mazuronis

Vytautas Mitalas

Valdas Rakutis

Dovilė Šakalienė

2024-04-26

 

2

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsniu (buvęs 1 straipsnis) nauja redakcija išdėstomo Karo prievolės įstatymo  (toliau – naujos red. Įstatymas) 2 straipsnio 14 dalį  ir ją išdėstyti taip:

 „14. Privalomoji karo tarnyba – karo prievolininko atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba, tarnyba aktyviajame rezerve ar tarnyba paskelbus mobilizaciją.“

Papildyti naujos red. Įstatymo 2 straipsnį nauja 16 dalimi:

„16. Rezervo karys – karo prievolininkas, pašauktas į kitą tarnybą rezerve.“

Buvusias naujos red. Įstatymo 2 straipsnio 16 ir 17 dalis laikyti atitinkamai 17 ir 18 dalimis.

Papildyti naujos red. Įstatymo 2 straipsnį nauja 18 dalimi:

„18. Tarnyba rezerve – tarnyba aktyviajame rezerve ir į kitą tarnybą rezerve paskirtų karo prievolininkų atliekama privalomoji karo tarnyba.“

Buvusią naujos red. Įstatymo 2 straipsnio 18 dalį laikyti 19 dalimi.

Pritarti

 

14.   

Laurynas Kasčiūnas

Arvydas Pocius

Virgilijus Alekna

Emanuelis Zingeris

Saulius Skvernelis

Valentinas Bukauskas

Andrius Mazuronis

Vytautas Mitalas

Valdas Rakutis

Dovilė Šakalienė

2024-04-26

 

3

 

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti naujos red. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą  ir jį išdėstyti taip:

„2) asmenys su negalia, išskyrus tuos, kurie raštu pareiškė norą atlikti šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą ar kitą tarnybą rezerve, atitinka Lietuvos kariuomenės komplektavimo personalu poreikius ir atitinkamai tarnybai nustatytus sveikatos būklės reikalavimus;“.

Pakeisti naujos red. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą  ir jį išdėstyti taip:

„5) pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai jiems sukanka 60 metų, išskyrus norą atlikti kitą tarnybą rezerve pareiškusius asmenis;“.

Pakeisti naujos red. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalies 2,  4, 5 ir 7 punktuose nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams karo padėties metu ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu gali būti leista atlikti karo prievolę, jeigu jie raštu pareiškė norą atlikti tarnybą paskelbus mobilizaciją.“

 

Pritarti

 

15.   

Laurynas Kasčiūnas

Arvydas Pocius

Virgilijus Alekna

Emanuelis Zingeris

Saulius Skvernelis

Valentinas Bukauskas

Andrius Mazuronis

Vytautas Mitalas

Valdas Rakutis

Dovilė Šakalienė

2024-04-26

 

4

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti naujos red. Įstatymo 4 straipsnį nauju 4 punktu:

„4) dalyvavus ne mažiau kaip 9 metus kitoje tarnyboje rezerve organizuojamuose mokymuose ir pratybose ir kariuomenės vadui ar jo įgaliotam asmeniui priėmus sprendimą, kad įgytas pagrindinis karinis parengtumas, arba atliekant šią tarnybą baigus mokymus, skirtus pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti;“.

Buvusius naujos red. Įstatymo 4 straipsnio 4–5 punktus laikyti atitinkamai 5–6 punktais.

 

Pritarti

 

16.   

Laurynas Kasčiūnas

Arvydas Pocius

Virgilijus Alekna

Emanuelis Zingeris

Saulius Skvernelis

Valentinas Bukauskas

Andrius Mazuronis

Vytautas Mitalas

Valdas Rakutis

Dovilė Šakalienė

2024-04-26

 

5

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti naujos red. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Karo prievolininkai į privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo, įskaitant ir pagrindinio karinio  parengtumo neįgijusius karo prievolininkus, atliekančius kitą tarnybą rezerve, šaukiami nuo 18 iki 21 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą – nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8, 10, 12, 13 ir 14 punktuose numatytu pagrindu, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8, 10, 12, 13 ir 14 punktuose numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki 22 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kurie į privalomąją pradinę karo tarnybą buvo paskirti, tačiau neatvyko jos atlikti, ir karo prievolininkai, įgiję Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas), į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami iki 30 metų (įskaitytinai). Lietuvos kariuomenėje trūkstamų profesijų (kvalifikacijų) sąrašą nustato krašto apsaugos ministras.“

Pritarti

 

17.   

Laurynas Kasčiūnas

Arvydas Pocius

Virgilijus Alekna

Emanuelis Zingeris

Saulius Skvernelis

Valentinas Bukauskas

Andrius Mazuronis

Vytautas Mitalas

Valdas Rakutis

Dovilė Šakalienė

2024-04-26

 

IV sk.

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti naujos red. Įstatymo IV skyriaus pavadinimą  ir jį išdėstyti taip:

„TARNYBA AKTYVIAJAME REZERVE“.

Pritarti

 

18.   

Laurynas Kasčiūnas

Arvydas Pocius

Virgilijus Alekna

Emanuelis Zingeris

Saulius Skvernelis

Valentinas Bukauskas

Andrius Mazuronis

Vytautas Mitalas

Valdas Rakutis

Dovilė Šakalienė

2024-04-26

 

15

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti naujos red. Įstatymo 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 „15 straipsnis. Tarnybos aktyviajame rezerve atlikimas

1. Tarnyba rezerve atliekama apima tarnybą aktyviajame rezerve ir kitą tarnybą rezerve tarnaujant kariniuose vienetuose.

2. Karo prievolininkai į tarnybą aktyviajame rezerve skiriami iš parengtojo kariuomenės personalo rezervo iki 60 metų, atsargos karo kapelionai – iki 65 metų.

3. Į kitą tarnybą rezerve šaukiami karo prievolininkai iš parengtojo kariuomenės personalo rezervo, išskyrus karo prievolininkus, paskirtus į aktyvųjį rezervą, taip pat norą atlikti tarnybą rezerve pareiškę karo prievolininkai iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo.

4. Pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių tarnybą aktyviajame rezerve atliekantys karo prievolininkai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamas atlyginimas už šias dienas, taikomos socialinės garantijos.“

Pritarti

 

19.   

Laurynas Kasčiūnas

Arvydas Pocius

Virgilijus Alekna

Emanuelis Zingeris

Saulius Skvernelis

Valentinas Bukauskas

Andrius Mazuronis

Vytautas Mitalas

Valdas Rakutis

Dovilė Šakalienė

2024-04-26

 

17

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti naujos red. Įstatymą nauju 17 straipsniu:

„17 straipsnis. Kitos tarnybos rezerve atlikimo sąlygos ir šaukimo į šią tarnybą tvarka

1.    Į kitą tarnybą rezerve gali būti šaukiami karo prievolininkai dalyvauti pratybose ar mokymuose iki 10 dienų per metus vykdyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų ir Karinės jėgos naudojimo statuto 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų užduočių bei atlikti karo tarnybą mobilizacijos ir karo padėties metu. Karo prievolininkai pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti, jų sutikimu, gali būti siunčiami į kitos nei šioje dalyje numatytos trukmės pratybas ar mokymus.

 Pratybų ir mokymų programas, trukmę ir periodiškumą nustato kariuomenės vadas.

2.   Šaukimo į mokymus ir pratybas pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo pradžią ir pabaigą prieš vieną mėnesį iki šaukimo į mokymus ir pratybas pradžios paskelbiama per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones ir (ar) visuomenės informavimo priemones. Kai priimamas sprendimas šaukti karo prievolininkus į kitą tarnybą rezerve užduočių vykdyti, apie šaukimo pradžią paskelbiama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo ir (ar) visuomenės informavimo priemones.

3.   Kariuomenės vadas, atsižvelgdamas į krašto apsaugos ministro nustatytą į mokymus ir pratybas šaukiamų karo prievolininkų skaičių, tvirtina atitinkamų kalendorinių metų mokymų ir pratybų planą, kuriame nustatomi kariniai vienetai, kuriuose bus vykdomi mokymai ir pratybos, ir jose dalyvaujančių karo prievolininkų skaičių.

4.   Šaukimas vykdomas, iki pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas kitą tarnybą rezerve atliksiančių karių skaičius. Į kitą tarnybą rezerve šaukiami pagal individualias savybes, patirtį, parengimą ir turimą kvalifikaciją pareigoms, į kurias planuojama skirti, tinkami karo prievolininkai.

5.   Karo prievolininkai, pašaukti į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnybos laikotarpiu karinio vieneto vado (viršininko) skiriami į pareigas kariniame vienete ir pasibaigus tarnybos laikotarpiui atleidžiami iš jų.

6.   Karo prievolininkai skiriami atlikti kitą tarnybą rezerve tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti šią tarnybą.

7.   Rezervo kariai atleidžiami iš pareigų nepasibaigus tarnybos laikotarpiui, kai:

1)   priimami į profesinę karo tarnybą;

2)   paskiriami į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą;

3)   pašaukiami į privalomąją pradinę karo tarnybą;

4)   netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

5)   atleidžiami nuo karo prievolės;

6)   patikrinus sveikatos būklę paaiškėja, kad jie netinkami kitai tarnybai rezerve;

7)   atsiranda šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3–14 punktuose nustatytos aplinkybės;

8)   sutrinka sveikata ir sveikatos sutrikimas gali nesibaigti iki mokymų, pratybų ar užduočių vykdymo laikotarpio pabaigos.

8.   Karo prievolininkų šaukimo į kitą rezervo tarnybą tvarką, taip pat pašauktų karo prievolininkų skyrimo į pareigas kariniame vienete ir atleidimo iš jų tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Kita tarnyba rezerve atliekama Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“

Pritarti

 

20.   

Laurynas Kasčiūnas

Arvydas Pocius

Virgilijus Alekna

Emanuelis Zingeris

Saulius Skvernelis

Valentinas Bukauskas

Andrius Mazuronis

Vytautas Mitalas

Valdas Rakutis

Dovilė Šakalienė

2024-04-26

 

18

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti naujos red. Įstatymo 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„18 straipsnis. Aktyviojo rezervo karių Šaukimo į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių atidėjimas

1. Šaukimas į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių atidedamas šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3–14 punktuose nurodytiems karo prievolininkams.

2. Vykdant šaukimą į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnyba atidedama aktyviojo rezervo kariams ir karo prievolininkams, šaukiamiems į kitą tarnybą rezerve, kurių sveikatos būklę patikrinus nustatyta, kad jie dėl laikinų sveikatos sutrikimų negali dalyvauti mokymuose ir pratybose ar vykdyti tarnybos užduočių, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas.“

Pritarti

 

21.   

Laurynas Kasčiūnas

Arvydas Pocius

Virgilijus Alekna

Emanuelis Zingeris

Saulius Skvernelis

Valentinas Bukauskas

Andrius Mazuronis

Vytautas Mitalas

Valdas Rakutis

Dovilė Šakalienė

2024-04-26

 

36

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti naujos red. Įstatymo 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Karo prievolininkams kompensuojamos kelionių, išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla, iš gyvenamosios vietos į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, iš karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos į šaukimo punktą, iš šaukimo punkto atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos pasitikrinti sveikatos, pasitikrinus sveikatą atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos į paskirtą privalomosios karo tarnybos vietą, paleidus iš privalomosios karo tarnybos ar atleidus iš pareigų aktyviojo rezervo karius ar rezervo karius, pašauktus į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių, atgal į gyvenamąją vietą išlaidos pagal patirtas kelionės išlaidas patvirtinančius dokumentus arba vieno kilometro važiavimo nuosavu transportu kompensuojamus dydžius krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Karo prievolininkui apmokamų kiekvienos iš šioje dalyje nurodytų kelionių išlaidų dydis negali viršyti dydžio, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į karo prievolininko gyvenamąją vietą. Kelionės išlaidos nekompensuojamos, kai karo prievolininkas vežamas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos transportu arba jis šio transporto atsisako.“

Pritarti

 

22.   

Laurynas Kasčiūnas

Arvydas Pocius

Virgilijus Alekna

Emanuelis Zingeris

Saulius Skvernelis

Valentinas Bukauskas

Andrius Mazuronis

Vytautas Mitalas

Valdas Rakutis

Dovilė Šakalienė

2024-04-26

 

12

 

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 3 straipsnį laikyti 12 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„3 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1.  Šis įstatymas, išskyrus 2 11 straipsnį ir šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 dalis, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2024 m. liepos 1 d.

2. Šio įstatymo 2 11  straipsnis ir šio straipsnio 3 dalis 4, 5, 6 ir 7 dalys įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2025 m. sausio 1 d.

3. Karo prievolininkams iki šio įstatymo 2 7 straipsnio įsigaliojimo atlikus 10 metų tarnybą aktyviajame rezerve, įsigaliojus šio įstatymo 2 7 straipsniui, tarnybos aktyviajame rezerve trukmė iki 15 metų nepratęsiama.

4. Į privalomąją pradinę karo tarnybą nešaukiami ir į 12 mėnesių alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą neskiriami karo prievolininkai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Karo prievolės įstatymo nuostatas dėl amžiaus ar kitų aplinkybių nebūtų šaukiami į privalomąją pradinę karo tarnybą ar skiriami į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

5. Karo prievolininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, į šiame įstatyme nustatytą privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti šaukiami, pasibaigus galiojusio Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms, iki 26 metų (įskaitytinai), bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po galiojusio Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių.

6. Karo prievolininkai, pradėję privalomąją pradinę ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigia ją pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Karo prievolės įstatymo nuostatas.

7. Kituose teisės aktuose vartojamas pavadinimas „Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas“ atitinka pavadinimą „Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota institucija ir krašto apsaugos ministras iki 2024 m. spalio birželio 1 30  d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje numatytus įgyvendinamuosius teisės aktus.

 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota institucija ir krašto apsaugos ministras iki 2024 m. spalio 1 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 11 straipsniu nauja redakcija išdėstytam Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymui įgyvendinti.“

 

Pritarti

 

23.   

A.    Žukauskas

2024-05-13

 

10

1

2

Argumentai:

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (toliau – Komitetas), svarstydamas Karo prievolės įstatymo naujos redakcijos projektą, pateikė siūlymą dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka aukštųjų mokyklų studentams. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Komiteto pasiūlymą ir Projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte papildomai nurodyti, kad ši išimtis galiotų tik tiems aukštųjų mokyklų studentams, kurie jau studijavo metinio karo prievolininkų sąrašo paskelbimo metu. Toks patikslinimas padės išvengti situacijos, kai jaunuolis, dar būdamas abiturientu ir jau žinodamas, kad yra įtrauktas į metinį karo prievolininkų sąrašą, baigęs mokyklą vengs atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tikėdamasis, kad įstos į aukštąją mokyklą ir galės atidėti tarnybą individualia tvarka. Toks patikslinimas taip pat užtikrins, kad į metinį karo prievolininkų sąrašą įtraukti jaunuoliai (būdami dar moksleiviai), baigę mokyklą privalės atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, nes jiems negalios išimtis dėl studijų aukštojoje mokykloje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 10 str. 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) aukštųjų mokyklų studentams ir karo prievolininkams, nurodytiems šio straipsnio 3 dalyje, jei einamiesiems metams pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius;

2) metinio karo prievolininkų sąrašo paskelbimo metu studijuojantiems aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal trumpųjų studijų, pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą ir 9 mėnesius po jų, taip pat vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas rezidentūroje ir (ar) doktorantūroje;“

 

Pritarti iš dalies

Argumentai: Siekiant įgyvendinti Artūro Žukausko siūlymą, t.y. užtikrinti, kad baigus vidurines mokyklas pirmenybė būtų teikiama privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimui bei siekiant užkirsti kelią išvengti tarnybos atlikimo siūloma patikslinti projektą išbraukiant žodžius „ir  9 mėnesius po jų“.

 

Pasiūlymas:

1.Papildyti projekto 10 straipsnio 1 dalį nauju 2 punktu ir jį išdėstyti taip:

„2) aukštųjų mokyklų studentams į aukštąją mokyklą įstojusiems iki jų įtraukimo į metinį karo prievolininkų sąrašą – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal trumpųjų studijų, pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, taip pat vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas rezidentūroje ir (ar) doktorantūroje, išskyrus tuos, kurie neatliko tarnybos dėl karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymų nevykdymo ar laikino sveikatos sutrikimo“

2. Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 2- 14 punktai laikytini atitinkamai 3 -15 punktais.

3. Pernumeruoti įstatyme daromas nuorodas į buvusius 10 straipsnio 1 dalies 2-14 punktus.

24.   

Aurelijus Veryga, Aušrinė Norkienė, Algimantas Dumbrava, Asta Kubilienė, Agnė Širinskienė, Robertas Šarknickas, Deividas Labanavičius, Beata Pietkiewicz, Burokienė, Jonas Jarutis, Edmundas Pupinis, Rimantė Šalaševičiūtė, Laima Nagienė, Ligita Girskienė, Andrius Kupčinskas, Justas Džiugelis, Rūta Miliūtė, Ričardas Juška, Bronislovas Matelis, Eugenijus Sabutis,Algirdas Stončaitis, Juozas Varžgalys, Juozas, Antanas Vinkus, Liudas Jonaitis

2024-05-14

 

22

1

 

Argumentai:

Lietuvos šaulių sąjunga yra svarbi visuotinės gynybos strategijos dalis. Kadangi šios organizacijos nariai rengiasi vykdyti komendantinius ir kovinius uždavinius, kurie yra susiję su rizikomis būti sužeistais bei poreikiu neatidėliotinai medicinos pagalbai, Lietuvos šaulių sąjunga šiuo metu vysto ir savo medicininius pajėgumus, aiškiai struktūruodama ir suvienodindama pirmosios medicininės pagalbos teikimo mokymo, taktinės pirmosios medicinos pagalbos teikimo turinį bei organizavimą. Rinktinėse planuojama plėtoti ir medicinos būrių struktūras, rengti šaulius gelbėtojus, užtikrinti, kad kiekvienas šaulys mokėtų teikti pirmąją pagalbą taktinėje aplinkoje. 

Lietuvos šaulių sąjunga vienija visuomeniškus, patriotiškai nusiteikusius įvairių profesijų atstovus. Medicinos pajėgumai vystomi pasitelkiant Lietuvos šaulių sąjungoje esančius medikus, kurie užtikrina reikiamą metodinį turinio parengimą, bei reikšmingai prisideda prie praktinio šaulių rengimo. Jie užtikrintų ir medicininės pagalbos teikimo organizavimą bei koordinavimą. Tačiau vystant šį pajėgumą, susidurta su dilema, kurią sąlygoja dabar galiojantis teisinis reglamentavimas, kuris nustato, kad medikai, įtraukti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, negalėtų pasirinkti kurioje vietoje norėtų atlikti savo pareigą. Jei visi šiuo metu Lietus šaulių sąjungoje esantys medikai paliktų šaulių sąjungos gretas ir turėtų prievolę dirbti tik sveikatos priežiūros įstaigoje, šaulių sąjunga negalėtų užtikrinti medicininės pagalbos organizavimo šauliams. Todėl šiuo pasiūlymu siūloma nustatyti, kad šaulių sąjungos nariai medikai,  galėtų pasirinkti kur realizuoti savi pilietinę pareigą ginat šalį, ir turėtų likti Lietuvos šaulių sąjungos medicinos pajėgumų struktūroje jei būtų paskelbta mobilizacija.

Apie tokį sprendimą turėtų būti informuotas pagrindinės sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba medikas, vadovas, kad galėtų tinkamai planuoti žmogiškuosius išteklius ir juos valdyti, tačiau tokius reikalavimus būtų galima numatyti poįstatyminiuose teisės aktuose.

Pasiūlymas:

Papildyti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį nauju 9 papunkčiu: 

"9) į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įtraukti asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, kurie yra Lietuvos šaulių sąjungos vado priskirti Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetams."

 

Nepritarti

Šauliai priskirti komendantiniams vienetams karo metu yra ginkluotųjų pajėgų sudėtinė dalis, o įtraukti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą – mobilizacijos metu atlieka jiems pavestas funkcijas, todėl jie negali būti paleisti paskelbus mobilizaciją,

6. Papildomų komitetų išvados:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.       

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

10

1

2

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos studentų sąjungos, Vilniaus universiteto studentų atstovybės, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos išsakytas pastabas, taip pat į kitų šalių praktiką, būtina sudaryti sąlygas studentams nepertraukiamai studijuoti visą studijų laikotarpį ir nustatyti, kad studijos aukštojoje mokykloje yra pagrindas atidėti privalomąją karo tarnybą individualia tvarka.

Net ir esant sudėtingai saugumo situacijai Europoje, valstybė turi sudaryti sąlygas kokybiškoms studijoms aukštosiose mokyklose, tuo pačiu skatinti jaunuolius atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą savanoriškai. Taip pat labai svarbu, kad viena iš jaunuolių skatinimo priemonių yra neseniai įsigaliojusi Mokslo ir studijų įstatymo nuostata (77 str. 1 d.), kad yra sudaromos dvi konkursinės eilės priėmimui į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas. Į antrąją konkursinę eilę patenka asmenys, turintys nustatytos trukmės praktinės veiklos patirtį, į kurią įskaitoma ir pradinė karo tarnyba. Taigi jaunuoliai, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą turės daugiau galimybių įstoti ir studijuoti norimose studijų programose.

Taip pat svarbu užtikrinti, kad studentai turėtų galimybę nuo trumpųjų studijų iki rezidentūros ar doktorantūros studijuoti nepertraukiamai. Tam būtina nustatyti, kad po trumpųjų studijų, bakalauro studijų ir magistrantūros studijų būtų galimybė atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą dar 9 mėnesius, per kuriuos asmenys turėtų galimybę ruoštis naujoms studijoms.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 10 str. 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) aukštųjų mokyklų studentams ir karo prievolininkams, nurodytiems šio straipsnio 3 dalyje, jei einamiesiems metams pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius;

2) aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal trumpųjų studijų, pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą ir 9 mėnesius po jų, taip pat vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas rezidentūroje ir (ar) doktorantūroje;

Nepritarti

Siūlymas iš esmės prieštarauja vienam iš šaukimo sistemos tobulinimo tikslų – didinti ginkluotai gynybai parengtų piliečių skaičių, sudarant teisines prielaidas pereiti prie visuotinio šaukimo.

2.       

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

10

1

14

Argumentai:

Net ir esant sudėtingai saugumo situacijai Europoje, valstybė turi sudaryti sąlygas itin gabiems jaunuoliams studijuoti pagal kokybiškas studijų programas, tuo pačiu skatinti jaunuolius atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą savanoriškai. Manytina, kad jaunuoliams, labai gerai išlaikiusiems bent tris valstybinius brandos egzaminus, reikalingus stojant į aukštąją mokyklą (kurie nurodyti Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje),  būtų tikslinga atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą vienerius metus po švietimo įstaigos baigimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu nustatyta, kad aukštesnysis pasiekimų lygis atitinka 86-100 balų (arba 9-10).

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 10 straipsnio 1 dalį nauju 14 punktu ir jį išdėstyti taip:

„14) asmenims, pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus pasiekimų lygius pasiekusiems valstybinių brandos egzaminų, nurodytų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje, aukštesnįjį pasiekimų lygį vienerius metus po bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos baigimo;“

 

Nepritarti

Tam tikrų asmenų/grupių išskyrimas yra nepagrįstas, prieštarauja asmenų lygiateisiškumo principui ir Įstatymo projekto tikslui - mažinti PPKT atidėjimo atvejus.

PPKT atidedama, jei jos atlikimas gali sukelti neproporcingai didelę žalą asmens ir visuomenės interesams, kurią komisija vertina individualiai. ŠMK siūlomas atvejis sietinas su galinčia kilti neproporcingai didele žala, todėl svarstytinas individuliai. Pažymėtina ir tai, kad vien tik bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos baigimo tam tikrais rezultatais faktas pats savaime negali būti laikomas pagrįsta atleidimą nuo konstitucinės piliečių pareigos atlikti karo tarnybą pateisinančia aplinkybe.

3.       

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

10

1

15

Argumentai:

Izraelyje, kuris ilgą laiką gyvena karinių konfliktų sąlygomis, nuo privalomos karo tarnybos yra atleidžiami itin gabūs muzikantai ir šokėjai. Tiek pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, tiek pagal Projektu siūlomą reguliavimą, tokiems asmenims Lietuvoje privalomoji pradinė karo tarnyba galėtų būti atidedama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka dėl  neproporcingai didelės žalos jų asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Tačiau nei įstatyme, nei ministro nustatytoje tvarkoje nėra jokių neproporcingos žalos nustatymo kriterijų,  kiekvienas atvejis sprendžiamas individualiai. Tikėtina, kad itin gabiems muzikantams ir šokėjams karo tarnyba galėtų būti atidedama būtent šiuo pagrindu. Tačiau šie asmenys turėtų kreiptis į specialią  Atrankos komisiją, teikti jai paaiškinimus, pagrįsti neproporcingos žalos galimybę, laukti komisijos sprendimo.

Komiteto nuomone, itin gabiems jauniesiems muzikantams ir šokėjams Įstatyme nustačius karo tarnybos atidėjimo pagrindus,  būtų užtikrinamas jų veiklos, kuri iš esmės yra susijusi su šalies vardo ir valstybingumo garsinimu, tęstinumas.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 10 straipsnio 1 dalį nauju 15 punktu ir jį išdėstyti taip:

„15) muzikantams ar šokėjams, kuriems Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktas meno kūrėjo statusas, arba kurie dirba Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo nustatyta tvarka pripažintose profesionaliojo scenos meno įstaigose;

 

Nepritarti

Tam tikrų asmenų/grupių išskyrimas yra nepagrįstas, prieštarauja asmenų lygiateisiškumo principui ir Įstatymo projekto tikslui - mažinti PPKT atidėjimo atvejus.

PPKT atidedama, jei jos atlikimas gali sukelti neproporcingai didelę žalą asmens ir visuomenės interesams, kurią komisija vertina individualiai. ŠMK siūlomas atvejis sietinas su galinčia kilti neproporcingai didele žala, todėl svarstytinas individuliai.

4.       

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

10

1

16

Argumentai:

Aukšto meistriškumo sportininkai, Sporto įstatymo nustatyta tvarka gaunantys stipendijas, taip pat valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų sporto federacijų sportininkai, kurie yra suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių  amžiaus grupių nacionalinių rinktinių nariai taip pat turėtų turėti galimybę atidėti privalomąją karo tarnybą individualia tvarka. Jeigu sportininkas, iškovojęs teisę dalyvauti Europos, pasaulio čempionatuose ar olimpinėse žaidynėse, bus pakviestas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, jis nebeturės galimybių dalyvauti minėtose varžybose, praras galimybę iškovoti medalį, garsinti Lietuvos vardą pasaulyje, taip pat, praras galimybę gauti valstybės premiją ar stipendiją už iškovotą vietą varžybose. Valstybė jau yra investavusi į tokių sportininkų rengimą aukšto meistriškumo sporto varžyboms, todėl jų sportinė veikla neturėtų būti pertraukiama.

Pabrėžtina, kad stipendijos, priklausomai nuo laimėjimo, mokamos ribotą laiką, sporto šakų federacijos rinktinių sąrašus tvirtina tik vienerių metų laikotarpiui. Taigi toks karo tarnybos atidėjimas būti terminuotas.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 10 straipsnio 1 dalį nauju 16 punktu ir jį išdėstyti taip:

„16) sporto šakos federacijos, kuri einamaisiais metais įgyvendina valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą aukšto meistriškumo sporto programą Lietuvos Respublikos sporto įstatymo nustatyta tvarka, sportininkams, kurie yra einamųjų metų suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių  amžiaus grupių nacionalinių rinktinių nariai ir (ar) sportininkams, Sporto įstatymo nustatyta tvarka gaunantiems valstybės stipendiją;“

 

Nepritarti

Tam tikrų asmenų/grupių išskyrimas yra nepagrįstas, prieštarauja asmenų lygiateisiškumo principui ir Įstatymo projekto tikslui - mažinti PPKT atidėjimo atvejus.

PPKT atidedama, jei jos atlikimas gali sukelti neproporcingai didelę žalą asmens ir visuomenės interesams, kurią komisija vertina individualiai. ŠMK siūlomas atvejis sietinas su galinčia kilti neproporcingai didele žala, todėl svarstytinas individuliai.

5.

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

10

2

 

Argumentai:

Visiems asmenims, nors ir turintiems įstatyme nustatytus pagrindus atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą individualia tvarka, turi būti sudaryta galimybė ją atlikti savanoriškai. Pritarus Komiteto siūlomiems papildomiems karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka pagrindams, būtina tikslinti ir Projekto 10 straipsnio  2 dalį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 8, 10, 11, 12 ir 13, 14, 15 ir 16 punktuose nurodytiems karo prievolininkams privalomoji pradinė karo tarnyba neatidedama, jeigu jie raštu pareiškė norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.

 

Nepritarti

Žiūrėti komentarą dėl ŠMK 1-4 siūlymų.

6

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

10

3

 

Argumentai:

Siekiant stiprinti visuomenės parengimą ginkluotai krašto gynybai ir norint padidinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių, būtina užtikrinti, kad tam tikri asmenys, atidėję tarnybą individualia tvarka, ją atliktų vėliau. Šiuo atveju siūloma nustatyti, kad tam tikrais atvejais atidedant tarnybą individualia tvarka (studentams, aukšto meistriškumo sportininkams, itin gabiems muzikantams ir šokėjams, Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams ir savivaldybių merams) būtų pasirašoma krašto apsaugos ministro nustatytos formos privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sutartis. Joje būtų nustatomi tarnybos atlikimo terminai, sąlygos ir kt. Tokiu būdu asmenys, pasirašę tokia sutartį, būtų įsipareigoję atlikti tarnybą pasibaigus jos atidėjimo pagrindams, o atsakingoms institucijoms būtų paprasčiau ir aiškiau planuoti tarnybos apimtis.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 10 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

“3. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 14, 15 ir 16 punktuose nurodytiems karo prievolininkams privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama pasirašius privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sutartį. Privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sutarties formą nustato krašto apsaugos ministras.“

 

Nepritarti

Žiūrėti komentarą dėl ŠMK 1-4 siūlymų.

7.

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

5

2

 

Argumentai:

Siekiant stiprinti visuomenės parengimą ginkluotai krašto gynybai ir norint padidinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių, tikslinga nustatyti, kad tam tikri asmenys, atidėję privalomąją pradinę karo tarnybą individualia tvarka, būtų šaukiami ją atlikti ilgesnį laiką, t. y. iki 28 metų (įskaitytinai).

Toks pailgintas šaukimo laikas būtų taikomas tarnybą individualia tvarka atidėjusiems asmenims, labai gerai išlaikiusiems valstybinius brandos egzaminus, studentams, aukšto meistriškumo sportininkams, itin gabiems muzikantams ir šokėjams, Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams ir savivaldybių merams.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Karo prievolininkai į privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 iki 21 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą, nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8, 10, 12, 13 ir 14 punktuose numatytu pagrindu, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8, 10, 12, 13 ir 14 punktuose numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki 22 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2, 3, 15 ir 16 punktuose numatytu pagrindu, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2, 3, 15 ir 16 punktuose numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki 28 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kurie į privalomąją pradinę karo tarnybą buvo paskirti, tačiau neatvyko jos atlikti, ir karo prievolininkai, įgiję Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas), į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami iki 30 metų (įskaitytinai). Lietuvos kariuomenėje trūkstamų profesijų (kvalifikacijų) sąrašą nustato krašto apsaugos ministras.“

 

Nepritarti

Žiūrėti komentarą dėl ŠMK 1-4 siūlymų.

8

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

6

5

1, 2

Argumentai:

Projekte nustačius papildomus privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindus (asmenims, labai gerai išlaikiusiems valstybinius brandos egzaminus, studentams, aukšto meistriškumo sportininkams, itin gabiems muzikantams ir šokėjams), būtina patikslinti ir metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo pagal pirmumo grupes tvarką. Komiteto nuomone, Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams ir savivaldybių merams, pasibaigus jų kadencijų laikotarpiui, t. y. išnykus pagrindui, dėl kurio karo tarnyba buvo atidėta, turėtų būti taikomos tokios pačios nuostatos, kaip ir studentams.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 6 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip:

„1) pirmoji grupė – asmenys, sukakę 17 metų, taip pat karo prievolininkai, kurie buvo paskirti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau neatvyko jos atlikti arba kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 16  ir 14 17 punktuose numatytu pagrindu, taip pat karo prievolininkai, kurie studijuoja paskutiniame kurse pagal studijų programas ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias baigus įgyjama Lietuvos kariuomenėje trūkstama profesija (kvalifikacija);

2) antroji grupė – karo prievolininkai, kurie vykdant ankstesnį šaukimą buvo įtraukti į pirmąją grupę, bet nebuvo paskirti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, išskyrus karo prievolininkus, kurie buvo paskirti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau neatvyko jos atlikti, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 16   ir 14 17 punkte numatytu pagrindu, taip pat karo prievolininkai, kurie studijuoja paskutiniame kurse pagal studijų programas ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias baigus įgyjama Lietuvos kariuomenėje trūkstama profesija (kvalifikacija). Taip pat į antrąją grupę įtraukiami karo prievolininkai, kurie vykdant ankstesnį šaukimą nebuvo šaukti ir pagal šios dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus neįtrauktini į pirmąją grupę;“

 

Nepritarti

Žiūrėti komentarą dėl ŠMK 1-4 siūlymų.

9.

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

5

3

4

Argumentai:

Projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad projektas yra parengtas siekiant stiprinti visuomenės parengimą ginkluotai krašto gynybai. Tikimasi, kad Projektu siūlomi pakeitimai sudarytų sąlygas padidinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių ir užpildyti ginkluotųjų pajėgų struktūrą parengtu personalu. Manytina, kad šių tikslų galima pasiekti kuriant ir plėtojant įvairias privalomos pradinės karo tarnybos atlikimo formas, pvz., bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis.  Projekte galėtų būti numatyta galimybė įtraukti į aukštųjų mokyklų programas atskirus modulius, suderintus su Lietuvos kariuomenės vadu, ir skirtus pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 5 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) nuo 160 iki 200 dienų karo prievolininkams, studijuojantiems aukštosiose mokyklose ar jas baigusiems, taip pat nurodytiems šio įstatymo 10 straipsnio 3 4 dalyje, pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą jaunesniųjų karininkų vadų mokymų ar kitas Lietuvos kariuomenės vado ir aukštųjų mokyklų patvirtintas mokymo programas, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui ir (ar) karinei specialybei įgyti.“

 

Nepritarti

Karinis rengimas vykdomas pagal specialias programas, kurioms būtinos specialios karinės priemonės, todėl jis turi būti  vykdomas LK daliniuose, mokymo centruose, poligonuose, kur sukurta reikiama karinė infrastruktūra ir sudarytos sąlygos organizuoti reikiamus mokymus, vykdyti pratybas. Toks rengimas ne LK, o kitose įstaigose nėra įmanomas.

10

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

5

5

 

Argumentai:

Projekte numatant galimybę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti pagal Lietuvos kariuomenės vado ir aukštųjų mokyklų patvirtintas mokymo programas, būtina nustatyti ir galimybę, kad dalis tokios mokymo programos galėtų būti išklausyta aukštojoje mokykloje, kurioje karo prievolininkas studijuoja. Tokios sąlygos būtų patrauklesnės studentams ir privalomajai pradinei karo tarnybai suteiktų daugiau lankstumo. Tuo pačiu svarbu pabrėžti, kad tokiu būdu būtų galima išklausyti tik dalį programos, nes privalomoji pradinė karo tarnyba turi būti atliekama kariniuose vienetuose ir (ar) karinėje mokymo įstaigoje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta privalomoji pradinė karo tarnyba organizuojama dalimis. Dalimis organizuojama privalomoji pradinė karo tarnyba trunka ne ilgiau kaip 3 metus. Pagal Lietuvos kariuomenės vado ir aukštųjų mokyklų patvirtintas mokymo programas privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems karo prievolininkams, studijuojantiems aukštojoje mokykloje, sudaromos sąlygos dalį mokymo programos išklausyti aukštojoje mokykloje, kurioje studijuoja. Į pPrivalomąją pradinę karo tarnybą pašauktiems atliekantiems studentams sudaromos sąlygos suderinti studijas ir privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą.“

 

Nepritarti

Žiūrėti komentarą dėl ŠMK 8 siūlymo.

11

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

30

1

 

Argumentai:

Tinkamiausias laikas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą – iškart po bendrojo ugdymo ar profesinės mokyklos baigimo. Todėl pritariama asmenų šaukimui nuo 17 metų, kad iki mokyklos baigimo jie spėtų pasitikrinti sveikatą ir priimti sprendimą dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo. Tuo pačiu siūloma, kad karo prievolininkų registre būtų tvarkomi asmenų, sukakusių 16 metų asmens duomenys. Anksčiau pradėjus kaupti duomenis, anksčiau turint galimybę su jais susipažinti, asmenims būtų užtikrinamas sklandesnis karo tarnybos atlikimo ir tolimesnių gyvenimo planavimo sprendimų planavimas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“1. Karinei įskaitai tvarkyti Vyriausybė steigia Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registrą, kuriame yra tvarkomi karo prievolininkų duomenys, specialių kategorijų asmens duomenys, duomenys apie įtariamojo ar kaltinamojo statusą baudžiamajame procese, padarytą nusikalstamą veiką, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ar bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir jos vykdymą. Karo prievolininkų registre taip pat tvarkomi asmenų, sukakusių 17 16 metų, asmens duomenys, specialių kategorijų asmens duomenys, duomenys apie įtariamojo ar kaltinamojo statusą baudžiamajame procese, padarytą nusikalstamą veiką, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ar bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir jos vykdymą.“

 

Nepritarti

Siūlomas amžiaus ankstinimas netikslingas, turint tikslą administravimo procedūras pradėti jaunuolių, sukakusių 17 m.. Per laikotarpį iki karo prievolininko pašaukimo (2 m.) gali pasikeisti duomenys, asmens sveikatos būklė ar kt., dėl ko jis būtų netinkamas PPKT.

12

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

34

1

1

Argumentai:

Skelbiama, kad už karo tarnybos vengimą 2023 m. buvo skirta apie 14 tūkstančių baudų, dėl pasikartojančio privalomos karo tarnybos vengimo pradėta per 450 ikiteisminių tyrimų, o 5 karo prievolininkai sulaukė baudžiamosios atsakomybės.

Siekiant Projekto tikslo - didinti ginkluotai gynybai parengtų piliečių skaičių ir spartinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo formavimą – būtina mažinti vengiančiųjų atlikti karo tarnybą skaičių. Prie to turėtų prisidėti jaunuolių rašytinis susipažinimas su karo prievolininkų registre esančia asmenine informacija. Todėl siūloma Projekte nustatyti, kad  asmuo, sulaukęs 17 metų, turėtų raštu susipažinti su karo prievolininkų registre esančia informacija, t. y. su privalomos pradinės karo tarnybos atlikimą reglamentuojančiais teisės aktais, atlikimo sąlygomis, terminais ir teisės aktuose nustatyta atsakomybe.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 34 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1. Asmenys, sukakę 17 metų, privalo:

1) pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodytu laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją arba pasitikrinti sveikatos ir raštu susipažinti su privalomos pradinės karo tarnybos atlikimą reglamentuojančiais teisės aktais, atlikimo sąlygomis, terminais ir teisės aktuose nustatyta atsakomybe;“

Nepritarti

Siūlomas jaunuolių rašytinis susipažinimas su karo prievolininkų registre esančia asmenine informacija, pareikalautų neproporcingai didelių administravimo resursų. 

Įstatymo projekto 6 str. 6 d. siūloma nustatyti, kad metinis karo prievolininkų sąrašas skelbiamas viešai LK interneto svetainėje. Informacijos apie šaukimo eigą ir karo prievolininkams duotų šaukimo nurodymų viešas paskelbimas yra proporcingas siekiamiems tikslams, mažina administracines išlaidas, užtikrinant, kad šaukimo procedūros būtų skaidrios, aiškios, lengvai prieinamos į sąrašą įtrauktiems karo prievolininkams.

Tai pat pažymėtina, kad teisės aktai, reglamentuojantys privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą, taip pat skelbiami viešai, todėl kiekvienam sudarytos galimybės su jais susipažinti.

13

Žmogaus teisių komitetas

2024-04-17

10

14

1

9

1

Argumentai: Keičiamo įstatymo 10 str. 1 dalimi yra numatytas asmenų, kuriems galimas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas, sąrašas. Šio straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad pradinė karo tarnyba gali būti atidedama nėščiosioms, pateikusioms pažymą apie nėštumą, o 12 punkte atidėjimas nustatomas šioje dalyje įvardintų asmenų sutuoktinėms, partnerėms ar sugyventinėms nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Siūlytina suvienodinti reglamentavimą. Analogiški argumentai taikytini ir 14 str. 10 p., atsižvelgiant į šio straipsnio 13 p.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 10 str. 1 d. 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) nėščiosioms, pateikusioms medicinos pažymą apie nėštumą;, joms pagimdžius - ir gimdymo atostogų metu;“

Pritarti

 

14

Žmogaus teisių komitetas

2024-04-17

14

 

10

Argumentai: Keičiamo įstatymo 10 str. 1 dalimi yra numatytas asmenų, kuriems galimas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas, sąrašas. Šio straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad pradinė karo tarnyba gali būti atidedama nėščiosioms, pateikusioms pažymą apie nėštumą, o 12 punkte atidėjimas nustatomas šioje dalyje įvardintų asmenų sutuoktinėms, partnerėms ar sugyventinėms nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Siūlytina suvienodinti reglamentavimą. Analogiški argumentai taikytini ir 14 str. 10 p., atsižvelgiant į šio straipsnio 13 p.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 14 str. 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10) nėščiosioms, pateikusioms medicinos pažymą apie nėštumą;, joms pagimdžius - ir gimdymo atostogų metu;“

Pritarti

 

15

Žmogaus teisių komitetas

2024-04-17

12

1

 

   Argumentai: Vertinant tai, kad religiniai ar pacifistiniai įsitikinimai gali būti susiję ne tik su tuo, kad neleidžia naudoti ginklų, specialiųjų priemonių ar prievartos, bet ir prieštarauja kariniams veiksmams per se, siūloma pakeisti 12 straipsnio 1 dalį atitinkamai papildant nuostata, kad prašymas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą gali būti teikiamas ir dėl kitokių priežasčių.

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pageidaujantys atlikti karo prievolininkai prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pateikia karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai. Šis prašymas turi būti grindžiamas religiniais arba pacifistiniais įsitikinimais, neleidžiančiais vykdyti tarnybos, susijusios su ginklų, specialiųjų priemonių, ar prievartos naudojimu ar dėl kitų priežasčių. Karo prievolę administruojanti institucija šį prašymą nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas perduoda alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančiai institucijai.“

Nepritarti

Priežastys, kuriomis grindžiamas prašymas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą dėl religinių arba pacifistinių įsitikinimų, turi būti aiškiai apibrėžtos, kad nesudarytų prielaidų tarnybos vengimui. 

16

Žmogaus teisių komitetas

2024-04-17

12

2

 

   Argumentai: tradicinių religinių bendrijų atstovai neturėtų vertinti kitas religijas išpažįstančių  asmenų įsitikinimų. Jeigu tradicinių bendrijų atstovai nepriklauso šioms bendrijoms, tai ir nėra įsigilinę į bendrijos tradiciją, nežino išpažįstamų vertybių  ir kitų ypatumų. Vienos religinės bendrijos atstovo sprendimai kitos bendrijos atstovo atžvilgiu nebūtų korektiški, galimai būtų subjektyvūs.

   Pasiūlymas:

   Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėja ir sprendimą dėl prašymų pagrįstumo priima komisija, sudaryta iš nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių ir religinių bendrijų, mokslo institucijų ir aukštųjų mokyklų atstovų. Tuo atveju, jei individualus prašymas dėl alternatyvios krašto apsaugos tarnybos atlikimo yra grindžiamas religiniais įsitikinimais, į komisijos posėdį kviečiamas tos konkrečios religinės bendruomenės ar bendrijos atstovas. Šios komisijos narių skaičių, jos sudarymo ir darbo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Komisijai priėmus sprendimą, kad karo prievolininko prašymas pagrįstas, karo prievolininkas, vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atleidžiamas nuo karo prievolės ir priskiriamas alternatyviosios tarnybos prievolininkams.“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Keičiamo įstatymo 12 str. 2 d. iš ko sudaryta komisija siūloma nekeisti, tačiau pritariama siūlymui papildyti nuostata, kad tuo atveju, jei individualus prašymas dėl alternatyvios krašto apsaugos tarnybos atlikimo yra grindžiamas religiniais įsitikinimais, į komisijos posėdį kviečiamas tos konkrečios religinės bendruomenės ar bendrijos atstovas. 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėja ir sprendimą dėl prašymų pagrįstumo priima komisija, sudaryta iš nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių ir religinių bendrijų, mokslo institucijų ir aukštųjų mokyklų atstovų. Tuo atveju, jei individualus prašymas dėl alternatyvios krašto apsaugos tarnybos atlikimo yra grindžiamas religiniais įsitikinimais, į komisijos posėdį kviečiamas tos konkrečios religinės bendruomenės ar bendrijos atstovas. Šios komisijos narių skaičių, jos sudarymo ir darbo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Komisijai priėmus sprendimą, kad karo prievolininko prašymas pagrįstas, karo prievolininkas, vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atleidžiamas nuo karo prievolės ir priskiriamas alternatyviosios tarnybos prievolininkams.“

17

Žmogaus teisių komitetas

2024-04-17

40

 

 

Argumentai: Keičiamo įstatymo 40 str. nustatoma, kad karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos skatinimo administravimo bei karo prievolininkų ir alternatyviosios tarnybos prievolininkų aprūpinimo ir skatinimo išlaidos finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų. Tačiau įstatymo projekte nenumatomas alternatyviąją tarnybą atliekančių asmenų skatinimas. Tokiu atveju skatinimo išlaidas ir jų finansavimą reikėtų numatyti tik karo prievolininkams, o aprūpinimą ir karo prievolininkų, ir alternatyviosios tarnybos grupėms. Atitinkamai siūloma išdėstyti ir keičiamo įstatymo 40 straipsnį.

Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„40 straipsnis. Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos administravimo bei karo prievolininkų ir alternatyviosios tarnybos prievolininkų aprūpinimo ir karo prievolininkų skatinimo išlaidos.

Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos administravimo ir šiame įstatyme nustatyto karo prievolininkų ir alternatyviosios tarnybos prievolininkų aprūpinimo ir skatinimo karo prievolininkų skatinimo išlaidos finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.“

Pritarti

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir Komiteto išvadai.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.       

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2024-05-06

5

3

4

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų programą karo prievolininkai būtų rengiami atsargos jaunesniaisiais karininkais ir tam reikalingas ilgesnis karinio rengimo laikotarpis, siūloma tikslinti tarnybos trukmę, nustatytą keičiamo įstatymo 5 str. 3 d. 4 p.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 5 str. 3 d. 4 p. ir jį išdėstyti taip: 

„4) norą atlikti  privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškusiems ir atitinkantiems Lietuvos kariuomenės komplektavimo personalu poreikius  studentams į aukštąją mokyklą įstojusiems iki jų įtraukimo į metinį karo prievolininkų sąrašą, studijuojantiems aukštosiose mokyklose ar jas karo prievolininkams, baigusiems aukštąsias mokyklas,  taip pat karo prievolininkams nurodytiems šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje:

a) nuo 160 iki 200 dienų pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą jaunesniųjų karininkų vadų mokymų ar kitas mokymo programasą, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui ir (ar) karinei specialybei įgyti.;

b) nuo 90 iki 120 dienų pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas kitas mokymo programas, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui ir (ar) karinei specialybei įgyti.“

Pritarti

 

2.       

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2024-05-06

5

 

 

Argumentai:

Projekte tikslinga reglamentuoti, kad pagrindinį karinį parengtumą įgiję karo prievolininkai į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus šaukiami, jeigu jie atitinka nurodytus reikalavimus, neturi suteikto karininko laipsnio ir nebuvo atleisti iš tikrosios karo tarnybos.

 

Pasiūlymas:

Projektą papildyti 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus šaukiami raštu pareiškę norą karo prievolininkai, studijuojantys aukštosiose mokyklose ar jas baigę, išskyrus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, kitas NATO ar Europos Sąjungos valstybių narių karo mokymo įstaigas, nuo 18 iki 32 metų (įskaitytinai). Pagrindinį karinį parengtumą įgiję karo prievolininkai į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus šaukiami, jeigu jie atitinka šioje dalyje nurodytus reikalavimus, neturi suteikto karininko laipsnio ir nebuvo atleisti iš tikrosios karo tarnybos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 8 ir 9 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais,  kariūno tarnybos, išskyrus kariūnus atleistus ne dėl jų kaltės, teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų, valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ar praradus jais pasitikėjimą.“

Pritarti

 

3.       

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2024-05-06

 

 

 

Argumentai:

Projekte tikslinga reglamentuoti, kad pagrindinį karinį parengtumą įgiję karo prievolininkai į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus šaukiami, jeigu jie atitinka nurodytus reikalavimus, neturi suteikto karininko laipsnio ir nebuvo atleisti iš tikrosios karo tarnybos.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Karo prievolininkai į privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo, įskaitant ir pagrindinio karinio  parengtumo neįgijusius karo prievolininkus, atliekančius kitą tarnybą rezerve, šaukiami nuo 18 iki kol asmuo sukaks 22 metus, o raštu pareiškę norą, nuo 18 iki kol asmuo sukaks 39 metus. Karo prievolininkai, kurie raštu pareiškė norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, nurodytą šio straipsnio 3 dalies 4 punkto a papunktyje šaukiami ir iš parengtojo kariuomenės personalo rezervo, jeigu jie atitinka šioje dalyje nurodytus reikalavimus, neturi suteikto karininko laipsnio ir nebuvo atleisti iš tikrosios karo tarnybos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 8 ir 9 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais, kariūno tarnybos, išskyrus kariūnus atleistus ne dėl jų kaltės, teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų, valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ar praradus jais pasitikėjimą.  Karo prievolininkai, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8, 10, 12, 13 ir 14 punktuose numatytu pagrindu, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8, 10, 12, 13 ir 14 punktuose numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki kol asmuo sukaks 23 metus. Karo prievolininkai, kurie į privalomąją pradinę karo tarnybą buvo paskirti, tačiau neatvyko jos atlikti, ir karo prievolininkai, įgiję Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas), į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami iki kol asmuo sukaks 31 metus. Lietuvos kariuomenėje trūkstamų profesijų (kvalifikacijų) sąrašą nustato krašto apsaugos ministras.“

Pritarti

 

4.       

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2024-05-06

36

2

 

Argumentai:

Keičiamo įstatymo 36 str. 2 d. numatyta, kad karo prievolininkams kompensuojamos kelionių išlaidos iš gyvenamosios vietos į paskirtą privalomosios karo tarnybos vietą ir paleidus iš jos atgal į gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, kad karo prievolininkai, atliekantys tarnybą dalimis (keičiamo įstatymo 5 str. 3 d. 4 p.), ją atliktų savaitgaliais, todėl siekiant užtikrinti, kad kiekvieną kartą pašaukus vykdyti tarnybos užduočių būtų kompensuojamos kelionės išlaidos, siūloma papildyti keičiamo įsakymo 36 str. 2 d. atitinkama nuostata.

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 36 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: 

„2. Karo prievolininkams kompensuojamos kelionių, išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla, iš gyvenamosios vietos į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, iš karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos į šaukimo punktą, iš šaukimo punkto atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos pasitikrinti sveikatos, pasitikrinus sveikatą atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos į paskirtą privalomosios karo tarnybos vietą, paleidus iš privalomosios karo tarnybos ar atleidus iš pareigų aktyviojo rezervo karius, pašauktus į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių, atgal į gyvenamąją vietą išlaidos pagal patirtas kelionės išlaidas patvirtinančius dokumentus arba vieno kilometro važiavimo nuosavu transportu kompensuojamus dydžius krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Karo prievolininkams, atliekantiems šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą privalomąją pradinę karo tarnybą, kelionių išlaidos kompensuojamos kiekvieną kartą pašaukus vykdyti tarnybos užduočių, vykti į tarnybą ir atgal į gyvenamąją vietą. Karo prievolininkui apmokamų kiekvienos iš šioje dalyje nurodytų kelionių išlaidų dydis negali viršyti dydžio, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į karo prievolininko gyvenamąją vietą. Kelionės išlaidos nekompensuojamos, kai karo prievolininkas vežamas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos transportu arba jis šio transporto atsisako.“

Pritarti

 

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Arvydas Pocius.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                            Arvydas Pocius                   

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas