LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 2 ir 58 STraipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4475(2)

2020-06-17 Nr. 109-P-25

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis (nuotoliniu), Gintarė Skaistė, Rasa Budbergytė (nuotoliniu), Viktoras Rinkevičius (nuotoliniu), Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	LRS Teisės Departamentas, 2020-02-26				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

LRS Teisės Departamentas,

2020-02-26

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija 2020-02-12				Mes pritariame idėjai nustatyti 0% pelno mokesčio tarifą juridinių asmenų komercinei veiklai, kai yra sukuriama daug darbo vietų pagal valstybės investicijų programą. Tačiau įstatymo projekte yra netikslumas, kurio neištaisius, liktų potencialas iškreipti siekiamą tikslą, paaiškintą projekto aiškinamajame rašte. Projekte yra minima sąvoka „privati kapitalo investicija“. Pelno mokesčio įstatyme, Verslo apskaitos standartuose, Finansinės atskaitomybės įstatyme jinai nėra apibrėžta pakankamai tiksliai, kad neliktų dviprasmybių. Siūlome patikslinti pelno mokesčio įstatymo projektą pateikiant apibrėžimą kas sudaro „privačią kapitalo investiciją“. Apibrėžimo sąvokoje turėtų būti naudojami Tarptautinių apskaitos standartų, Verslo apskaitos standartų ir įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų (Akcinių bendrovių ir kt. verslo formų įstatymų) terminai, kurie naudojami sudarant juridinių asmenų finansines ataskaitas. Siūlomas privati kapitalo investicija apibrėžimas, papildant Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnį 28² punktu: Privati kapitalo investicija: yra lygi bendrai nuosavo kapitalo sumai, į kurią nėra įtraukti perkainavimo rezervai bei rezervai savų akcijų įsigijimui ir kuri yra sumažinama visų įsipareigojimų suma. Jei vienetui yra prievolė sudaryti Valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių finansinių ataskaitų rinkinį, privačios kapitalo investicijos suma yra papildomai sumažinama valstybės nuosavybę atitinkančiu kapitalu ir centralizuotai valdomu valstybės turtui atitinkančiu kapitalu. Privačios kapitalo investicijos dydis yra skaičiuojamas paskutinei ataskaitinių metų dienai pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatas.	Nepritarti	Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 3 str. 3 d. 2 p. nustato, kad privačios investicijos – Lietuvos Respublikos ir užsienio privačios nuosavybės teisės subjektų investicijos. Pagal to paties straipsnio 4 d. 1 p. kapitalo investicijos – investicijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti. Sąvokos „ilgalaikis materialusis turtas“ ir „ilgalaikis nematerialusis turtas“ atitinkamai pateikiamos 12 ir 13 verslo apskaitos standartuose.
2.	Lietuvos savivaldybių asociacija				1. Pelno mokesčio įstatymo projektu suvienodinamos sąlygos visose savivaldybėse taikyti skatinamąją pelno mokesčio lengvatą naujiems stambiems projektams pritraukti“. Skatinamoji pelno mokesčio lengvata yra vienas iš svarbių kriterijų, skatinančių vidaus ir užsienio investuotojus rinktis Lietuvą projektų įgyvendinimui. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pelno mokesčio paskata yra taikomas tik įmonėms, veikiančioms LEZ, teritorijose“, kurios, kaip minėta, sparčiai užsipildo, o savivaldybių teritorijos, kurios nepatenka į LEZ plotą, investuotojams yra mažiau patrauklios, kadangi jose nėra pelno mokesčio paskatų stambiems investuotojams. Priėmus pateiktą Pelno mokesčio įstatymo projektą, pelno mokesčio paskata stambiems projektams būtų taikoma visoje Lietuvos teritorijoje. Siūloma paskata leistų stambiems projektams pasinaudoti skatinamąja pelno mokesčio lengvata vykdomo stambaus projekto apimtyje net iki 20 metų. Toks pakeitimas suteiktų galimybę visoms savivaldybėms, siekiant pritraukti vidaus ir užsienio stambius projektus, pasiūlyti pelno mokesčio paskatą ir pagerintų konkurencines sąlygas konkuruojant dėl investicijų pritraukimo su kitomis valstybėmis.	Pritarti
3.	VŠĮ „Investuok Lietuvoje“				VšĮ „Investuok Lietuvoje" (toliau - Investuok Lietuvoje) susipažino su Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4207, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. 1-1120 2, 4, 6,17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4208, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4210, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4211 ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 (toliau kartu – Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketas), ir jiems pritaria. 2010-2019 m. laikotarpiu Investuok Lietuvoje pritraukė į Lietuvą 4 stambių tiesioginių užsienio investicijų (toliau - TUI) projektus - UAB Heilą Lithuania, UAB Hollister Lietuva, UAB Continental Automotive Lithuania ir UAB Dovista, kurie planuoja investuoti 253,5 mln. Eur kapitalo investicijų ir sukurti 1920 naujų darbo vietų. Apibendrintai vertinant visų Lietuvoje įgyvendinamų stambių projektų ekonominį poveikį matome, kad stambaus projekto kriterijus atitinkančio investuotojo darbuotojai gauna 39 % didesnį darbo užmokestį nei šalies vidurkis, o vienas darbuotojas vidutiniškai lemia 2 papildomas darbo vietas Lietuvos tiekėjų įmonėse. Taip pat svarbu paminėti, kad net 85 % stambių projektų yra įsteigti ne Vilniaus mieste, todėl jie ženkliai prisideda prie regionų plėtros. Visgi pastaraisiais metais konkurencinė kova dėl stambių užsienio investicijų projektų vis stiprėja: valstybės, ypač Vidurio ir Rytų Europos regione, aktyviai tobulina teisinį reguliavimą, siekdamos sudaryti kuo palankesnes sąlygas stambioms užsienio ir vidaus investicijoms pritraukti, todėl vėlavimas įgyvendinti pokyčius Lietuvoje gali lemti investuotojų, kartu ir naujų darbo vietų, praradimą. Investuok Lietuvoje patirtis rodo, kad investuotojams į stambius projektus renkantis šalį, yra ypač svarbios paskatos, greitas įsisteigimo procesas iki veiklos pradžios, išvystyta žemės sklypų infrastruktūra, reikiamų specialistų pasiūla, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų aptarnavimo kokybė. Deja, šiose srityse Lietuvoje yra trūkumų, kurių didelę dalį padėtų išspręsti priimtas Investicijų ir Pelno mokesčio statymų pakeitimo įstatymų projektų paketas. Pagrindiniai numatyti pakeitimai yra sukurti pelno mokesčio paskatas visoje Lietuvos teritorijoje, trumpinti administracinių paslaugų suteikimo ir statybos leidimo išdavimo terminus, numatomos paskatos savivaldybėms iš anksto vystyti teritorijas siekiant pritraukti investicijas, numatomos priemonės investuotojams reikalingų specialistų rengimui, bedarbių ir užimtų asmenų perkvalifikavimui ir kt. Šių priemonių įgyvendinimo būtinybę rodo ir esama užsienio investicijų pritraukimo situacija, ir poreikis skatinti ekonomikos atsigavimą mažinant Koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltas pasekmes. Investuok Lietuvoje dirba su prioritetiniais gamybos sektoriais - atsinaujinančios energetikos įrangos, automobilių sprendimų, baterijų gamybos, pramonės įrenginių vystymo, testavimo ir gamybos, gyvybės mokslų ir farmacijos įmonėmis. Šiuo metu Investuok Lietuvoje veda derybas su 10 tarptautinių įmonių, kurios Lietuvą svarsto kaip vieną iš alternatyvų savo stambiems projektams įgyvendinti. 2 iš šių projektų yra atsirinkę Lietuvą į trumpąjį šalių sąrašą, kai Lietuva yra svarstoma tarp ne daugiau kaip 6 šalių. Pritraukus abu projektus šalyje būtų sukurta daugiau nei 1 000 naujų darbo vietų. Vienas iš projektų taptų rekordiniu tiesioginių užsienio investicijų projektu, kelis kartus viršijančiu iki šiol didžiausių projektų investicijas į ilgalaikį turtą. Investuok Lietuvoje vertinimu, Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketo priėmimas galėtų suteikti Lietuvai svarbių konkurencinių svertų, siekiant pritraukti tiek investuotojus, su kuriais derybos vedamos jau šiuo metu, tiek visus kitus stambius investuotojus, kurie domėsis galimybėmis investuoti Lietuvoje ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pradėjo strigti tarptautinės tiekimo grandinės, užsienio kompanijos jau nagrinėja kaip perkelti dalį gamybos iš Azijos ir organizuoti tiekimo grandines arčiau namų rinkų Europoje, todėl sprendimai dėl konkurencingo didinimo tampa itin savalaikiai. Taip pat pažymėtina, kad šie pakeitimai reikšmingai prisidėtų prie tvaraus šalies ūkio atsigavimo ir augimo po pandemijos sukelto ekonominio šoko. Siūlome pritarti Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketui.	Pritarti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo nariai Valius Ąžuolas, Vida Ačienė 2020-06-16	2	1			Argumentai: Skatinant subalansuotą regionų plėtrą, siūloma mažinti kriterijus stambiems projektams nuo 200 iki 150 naujų darbo vietų ir nuo 30 iki 20 mln. Eur privačių kapitalo investicijų, kai investuojama ne Vilniuje ar Vilniaus rajone. Vilniuje ir Vilniaus rajone siūloma palikti esamus kriterijus. Sumažinus kriterijus projektams, kurie gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, būtų sudarytos didesnės prielaidos pritraukti daugiau užsienio investicijų į regionus. Tokius parametrus atitinkančių Lietuvos įmonių yra trečdaliu daugiau nei šiuo metu siūlomus kriterijus atitinkančių, todėl būtų didesnė tikimybė paskatinti daugiau plėtros projektų ir iš vietos įmonių. Siūlomus kriterijus atitinkančios įmonės, remiantis VMI ir Sodros duomenimis: Moka didesnį darbo užmokestį. Vidutinis 2019 m. darbo užmokestis – 1 805 Eur/mėn. (pirminius kriterijus atitinkančių – 1 813 Eur/mėn.), t. y. 39 proc. daugiau nei Lietuvos VDU; Dažniausiai kuriasi Lietuvos regionuose – 79 proc. atvejų įmonės registruotos už Vilniaus m. ribų. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis Vilniaus m. registruotų įmonių, savo gamyklas steigia už Vilniaus m. ribų. Todėl, jei vertintume pagal gamyklų lokacijas, tikėtina, dar didesnė dalis jų būtų už Vilniaus m. ribų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Papildyti 58straipsnį 16² dalimi: „16². Juridinis asmuo, kuris įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir kurio vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui Lietuvos Respublikoje įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip ~~200~~ 150, o kai investuojama Vilniuje ar Vilniaus rajone – ne mažiau kaip 200 ir, kai privačios kapitalo investicijos į stambų projektą Lietuvos Respublikoje pasiekė ne mažesnę kaip 30 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje ar Vilniaus rajone – ne mažiau kaip 30 milijonų eurų, ir kuris nesinaudoja šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 16³ dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata, nemoka pelno mokesčio, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma ir vidutinis darbuotojų skaičius buvo pasiekti. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos, ir tik toms juridinio asmens pajamoms, kurios gautos įgyvendinant stambų projektą. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai juridinis asmuo turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų dydį. Jeigu juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma į stambų projektą sumažėja ir nebesiekia 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje ar Vilniaus rajone – ne mažiau kaip 30 milijonų eurų, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais tampa mažesnis kaip ~~200~~ 150, o kai investuojama Vilniuje ar Vilniaus rajone – ne mažiau kaip 200, lengvata netaikoma tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo, ir lengvatos taikymas atnaujinamas tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačios kapitalo investicijos į stambų projektą vėl pasiekia 30 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje ar Vilniaus rajone – ne mažiau kaip 30 milijonų eurų ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais vėl tampa ne mažesnis kaip ~~200~~ 150, o kai investuojama Vilniuje ar Vilniaus rajone – ne mažiau kaip 200. Šioje dalyje nustatyta lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma ne ilgiau nei 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, kuriais reguliuojamas valstybės pagalbos teikimas, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarka.“	Nepritarti	Komitetas pritaria Projekto Iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo nariai Valius Ąžuolas, Vida Ačienė

2020-06-16

Argumentai:

Skatinant subalansuotą regionų plėtrą, siūloma mažinti kriterijus stambiems projektams nuo 200 iki 150 naujų darbo vietų ir nuo 30 iki 20 mln. Eur privačių kapitalo investicijų, kai investuojama ne Vilniuje ar Vilniaus rajone. Vilniuje ir Vilniaus rajone siūloma palikti esamus kriterijus. Sumažinus kriterijus projektams, kurie gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, būtų sudarytos didesnės prielaidos pritraukti daugiau užsienio investicijų į regionus. Tokius parametrus atitinkančių Lietuvos įmonių yra trečdaliu daugiau nei šiuo metu siūlomus kriterijus atitinkančių, todėl būtų didesnė tikimybė paskatinti daugiau plėtros projektų ir iš vietos įmonių.

Siūlomus kriterijus atitinkančios įmonės, remiantis VMI ir Sodros duomenimis:

Moka didesnį darbo užmokestį. Vidutinis 2019 m. darbo užmokestis – 1 805 Eur/mėn. (pirminius kriterijus atitinkančių – 1 813 Eur/mėn.), t. y. 39 proc. daugiau nei Lietuvos VDU;
Dažniausiai kuriasi Lietuvos regionuose – 79 proc. atvejų įmonės registruotos už Vilniaus m. ribų. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis Vilniaus m. registruotų įmonių, savo gamyklas steigia už Vilniaus m. ribų. Todėl, jei vertintume pagal gamyklų lokacijas, tikėtina, dar didesnė dalis jų būtų už Vilniaus m. ribų.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Papildyti 58straipsnį 16² dalimi:

„16². Juridinis asmuo, kuris įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir kurio vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui Lietuvos Respublikoje įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip ~~200~~ 150, o kai investuojama Vilniuje ar Vilniaus rajone – ne mažiau kaip 200 ir, kai privačios kapitalo investicijos į stambų projektą Lietuvos Respublikoje pasiekė ne mažesnę kaip 30 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje ar Vilniaus rajone – ne mažiau kaip 30 milijonų eurų, ir kuris nesinaudoja šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 16³ dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata, nemoka pelno mokesčio, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma ir vidutinis darbuotojų skaičius buvo pasiekti. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos, ir tik toms juridinio asmens pajamoms, kurios gautos įgyvendinant stambų projektą. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai juridinis asmuo turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų dydį. Jeigu juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma į stambų projektą sumažėja ir nebesiekia 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje ar Vilniaus rajone – ne mažiau kaip 30 milijonų eurų, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais tampa mažesnis kaip ~~200~~ 150, o kai investuojama Vilniuje ar Vilniaus rajone – ne mažiau kaip 200, lengvata netaikoma tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo, ir lengvatos taikymas atnaujinamas tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačios kapitalo investicijos į stambų projektą vėl pasiekia 30 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje ar Vilniaus rajone – ne mažiau kaip 30 milijonų eurų ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais vėl tampa ne mažesnis kaip ~~200~~ 150, o kai investuojama Vilniuje ar Vilniaus rajone – ne mažiau kaip 200. Šioje dalyje nustatyta lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma ne ilgiau nei 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, kuriais reguliuojamas valstybės pagalbos teikimas, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarka.“

Nepritarti

Komitetas pritaria Projekto Iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra

7. Komiteto sprendimas. pritarti Iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4475(2) ir Komiteto išvadai.

8. Balsavimo rezultatai: už – 8; prieš – 0; susilaikė – 2.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Andrius Palionis, Mykolas Majauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-4475(2) ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas

Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė