PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 2 ir 58 STraipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4475(2)

2020-06-26

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	2	1		Argumentai: Skatinant subalansuotą regionų plėtrą, siūloma mažinti kriterijus stambiems projektams nuo 200 iki 150 naujų darbo vietų ir nuo 30 iki 20 mln. Eur privačių kapitalo investicijų, kai investuojama ne Vilniuje. Vilniuje siūloma palikti esamus kriterijus. Sumažinus kriterijus projektams, kurie gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, būtų sudarytos didesnės prielaidos pritraukti daugiau užsienio investicijų į regionus. Tokius parametrus atitinkančių Lietuvos įmonių yra trečdaliu daugiau nei šiuo metu siūlomus kriterijus atitinkančių, todėl būtų didesnė tikimybė paskatinti daugiau plėtros projektų ir iš vietos įmonių. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio  1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.   Papildyti 58straipsnį 16^2 dalimi: „16^2. Juridinis asmuo, kuris įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir kurio vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui Lietuvos Respublikoje įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 200 150, o kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 200 ir, kai privačios kapitalo investicijos į stambų projektą Lietuvos Respublikoje pasiekė ne mažesnę kaip 30 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 30 milijonų eurų, ir kuris nesinaudoja šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 16^3 dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata, nemoka pelno mokesčio, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma ir vidutinis darbuotojų skaičius buvo pasiekti. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos, ir tik toms juridinio asmens pajamoms, kurios gautos įgyvendinant stambų projektą. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai juridinis asmuo turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų dydį. Jeigu juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma į stambų projektą sumažėja ir nebesiekia 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 30 milijonų eurų, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų  stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais tampa mažesnis kaip 200 150, o kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 200, lengvata netaikoma tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo, ir lengvatos taikymas atnaujinamas tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačios kapitalo investicijos į stambų projektą vėl pasiekia 30 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 30 milijonų eurų ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais vėl tampa ne mažesnis kaip 200 150, o kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 200. Šioje dalyje nustatyta lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma ne ilgiau nei 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, kuriais reguliuojamas valstybės pagalbos teikimas, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarka.“

Teikia

Seimo narė                                                                                          Rita Tamašunienė