LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKINOJO SOLIDARUMO ĮNAŠO ĮSTATYMO NR. XIV-1936 PAVADINIMO, 1, 2, 4, 5, 6, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 11 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3779

 

2024-06-05 Nr. 109-P-20

Vilnius

            1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė, Algirdas Butkevičius, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Antaną Čepononį), Andrius Bagdonas (pavaduojantis Simoną Gentvilą),  Valius Ąžuolas, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. gegužės 27 d.

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

 

1.         Projektu siūloma pakeisti Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) ir, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, projektu „siekiama neribotai pratęsti solidarumo įnašo taikymą“. Teikiamas siūlymas svarstytinas.

Pirma, projektu teikiamas siūlymas nustatyti ne laikiną, o nuolat taikomą solidarumo įnašą, svarstytinas tuo aspektu, ar toks laikinojo solidarumo įnašo teisinio reguliavimo pokytis nesudaro pagrindo laikyti solidarumo įnašo mokesčiu Mokesčių administravimo įstatymo prasme. Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2621 aiškinamajame rašte pagrindžiant, jog laikinojo solidarumo įnašas savo esme nelaikytinas mokesčiu, buvo nurodoma ir tai, kad „šis įnašas iš esmės laikytinas beveik vienkartine finansine prievole“.

Antra,  keičiamo įstatymo preambulėje keičiamo įstatymo priėmimas ir tuo pačiu jo laikinumas buvo susietas su konkrečiomis keičiamo įstatymo preambulėje įvardytomis aplinkybėmis, kurios nors šiuo metu vis dar egzistuoja, tačiau yra laikinos. Atsižvelgus į tai, neaišku, kaip projektu teikiamas siūlymas dera su keičiamo įstatymo preambule.

Trečia, nors projektu siūlomas esminis laikinojo solidarumo įnašo teisinio reguliavimo pokytis, šio pokyčio dėstymas projekte yra nenuoseklus ir neišbaigtas – siekiant laikinąjį solidarumo įnašą pakeisti nuolatiniu solidarumo įnašu sistemiškai keistinas visas keičiamo įstatymo tekstas, t. y. ne tik išbraukiant žodį „laikinai“, o konkrečius metus ar laikotarpius keičiamo įstatymo tekste pakeičiant su konkrečiais metais nesusietomis formuluotėmis. Be to, projekte žodis „laikinai“ išbraukiamas ne visose keičiamo įstatymo nuostatose – pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje formuluotė „laikina piniginė prievolė“, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje formuluotė „laikinojo solidarumo įnašo“ yra nekeičiamos.

Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3779 siūloma apjungti su Seimo narių pateiktu projektu Nr. XIVP-3720 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3836 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2).

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. gegužės 27 d.

 

 

 

2.         Atsižvelgus į tai, kad projektu yra keičiama daugiau negu pusė keičiamo įstatymo straipsnių, visas keičiamas įstatymas dėstytinas nauja redakcija.

Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3779 siūloma apjungti su Seimo narių pateiktu projektu Nr. XIVP-3720 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3836 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2).

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. gegužės 27 d.

 

 

 

3.         Siekiant teisinio aiškumo projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies formuluotės „prasidėjusių šešis metus prieš atitinkamus kalendorinius metus“ ir „pasibaigusių dvejus metus prieš atitinkamus kalendorinius metus“ tikslintinos kalbiniu požiūriu. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai.

Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3779 siūloma apjungti su Seimo narių pateiktu projektu Nr. XIVP-3720 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3836 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2).

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. gegužės 27 d.

 

 

 

4.         Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsnio 2 dalyje yra išdėstyta šiuo metu galiojanti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies redakcija, todėl nėra galimybių įvertinti tiek šios nuostatos, tiek projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies bei projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pakeitimų.

Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3779 siūloma apjungti su Seimo narių pateiktu projektu Nr. XIVP-3720 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3836 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2).

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. gegužės 27 d.

 

 

 

5.         Projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigaliotų 2025 m. birželio 18 d. Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad keičiamas įstatymas galioja iki 2025 m. birželio 17 d.  Atsižvelgus į tai, kad keičiami galiojantys įstatymai, projekto 9 straipsnio 1 dalyje nustatytinas ankstesnis įstatymo įsigaliojimo terminas.

Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3779 siūloma apjungti su Seimo narių pateiktu projektu Nr. XIVP-3720 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3836 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2).

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. gegužės 27 d.

 

 

 

6.         Atsižvelgus į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą sistemiškumo principą, reiškiantį, jog įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina, projekto 9 straipsnio 2 dalyje įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminas turėtų būti nustatomas nors viena diena ankstesnis negu įstatymo įsigaliojimo terminas, nustatytas projekto 9 straipsnio 1 dalyje.

Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3779 siūloma apjungti su Seimo narių pateiktu projektu Nr. XIVP-3720 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3836 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2).

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. gegužės 27 d.

 

 

 

7.         Atsižvelgus į tai, kad Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.11 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija formuoja valstybės politiką mokesčių ir jų administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o 8.11.2 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija koordinuoja ir kontroliuoja valstybės politikos mokesčių ir jų administravimo srityje įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.

Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3779 siūloma apjungti su Seimo narių pateiktu projektu Nr. XIVP-3720 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3836 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2).

 

8.

LR teisingumo ministerija, 2024 m. birželio 4 d.

 

 

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKINOJO SOLIDARUMO ĮNAŠO ĮSTATYMO NR. XIV-1936 PAVADINIMO, 1, 2, 4, 5, 6, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 11 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3779 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI

 

1.                          Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 pavadinimo, 1, 2, 4, 5, 6, 8 straipsnių pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-3779 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, informuojame, kad remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 str. 4 d., 282 str. 5 d. ir 1998 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimo 98/415/EB dėl nacionalinių institucijų konsultavimosi su Europos centriniu banku teisės akto projekto nuostatų klausimais 2 str. 1 d. nuostatomis, pagal kurias nacionalinės valdžios institucijos konsultuojasi su Europos centriniu banku dėl bet kurio teisės akto projekto nuostatų Europos centrinio banko kompetencijai priklausančiais klausimais, inter alia, taisyklių, taikomų finansų institucijoms tiek, kiek jos daro esminę įtaką finansų institucijų ir rinkų stabilumui, siūlytina Įstatymo projektą papildomai suderinti su Europos Centriniu Banku, nes Įstatymo projektu siekiama neribotai pratęsti solidarumo įnašo taikymą, o šio įnašo taikymas, kaip nurodė Europos Centrinio Bankas savo 2023 m. balandžio 4 d. nuomonėje dėl laikinojo solidarumo įnašo nustatymo (CON/2023/9), gali turėti įtakos su pinigų politika ir finansiniu stabilumu susijusioms aplinkybėms, kurias reikia papildomai įvertinti.

Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3779 siūloma apjungti su Seimo narių pateiktu projektu Nr. XIVP-3720 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3836 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2).

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2024 m. gegužės 30 d.

 

 

 

 

<...>

LLRI pasiūlymai:

1.       Laikytis pirminio įsipareigojimo „solidarumo“ mokestį taikyti iki 2025 m. birželio 17 d., taip užtikrinant, kad šalies teisinė sistema ir investicinė aplinka būtų vertinamos, kaip patikimos ir prognozuojamos. Stabilios, skaidrios ir prognozuojamos mokesčių sistemos užtikrinimas yra ilgalaikis sprendimas, leidžiantis užtikrinti tvarų biudžeto pajamų surinkimą.

2.       Būtina įvertinti poveikį, kurį Lietuvos investiciniam įvaizdžiui ir konkurencinei aplinkai turėtų šio mokesčio pratęsimas ar įvedimas neterminuotai. Iš naujo atlikti ex ante poveikio vertinimą, kadangi 2023 m. atliktą analizę Finansų ministerija vykdė remdamasi prielaida, kad šis mokestis bus taikomas dvejiems metams[6]. Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos banko, TVF išsakytus argumentus, bei Finansų ministerijos analizę, Projektų aiškinamuosiuose raštuose pateiktas teiginys: „Neigiamų pasekmių nenumatoma“ turėtų būti įvertinamas iš naujo. Neigiamo poveikio vertinimas, svarstant „solidarumo“ mokesčio neterminuotą taikymą ar pratęsimą, turi būti atliekamas remiantis šia prielaida.

3.       Numatyti projekto ex post poveikio vertinimą. Įvedant Laikinąjį solidarumo įnašą, LLRI rekomendaciją numatyti ex post poveikio vertinimo poreikį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atmetė argumentuodamas, kad ex post taikymas galimas tik įstatymams, kurie nepertraukiamai galioja bent 2 metus nuo jų įsigaliojimo, o „solidarumo“ mokestis „bus taikomas trumpiau negu 2 metus, jis bus laikinas, todėl netikslinga atlikti Projekto ex post vertinimo“[7]. Be to, BFK pažymėjo, kad ex post vertinimo numatymas „tik sustiprintų įspūdį dėl tariamo ketinimo“[8] jį pratęsti. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčio taikymą pratęsus bent metams, jis galiotų ilgiau negu dvejus metus, tikslinga įvertinti, kaip šis išskirtinai vienam sektoriui taikomas mokestis atsiliepė Lietuvos ekonomikai. 

4.       Grįžti prie Europos Centrinio Banko (ECB) vykdomos monetarinės politikos peržiūros, kaip ilgalaikio tvaraus sprendimo, kurio imtis LLRI ragino dar praėjusiais metais. Įstatymo įsigaliojimo nuostatose būtina numatyti įpareigojimą Lietuvos bankui inicijuoti ECB pinigų politikos mechanizmo peržiūrą ir aiškiai deklaruoti Lietuvos nepritarimą kiekybinio skatinimo politikai, lemiančiai „ekonominės rentos“ susiformavimą. Tai būtų ilgalaikis tvarus sprendimas, nepakenkiantis vienos šalies narės komercinių bankų galimybėmis naudotis bendru Eurosistemos mechanizmu.

Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3779 siūloma apjungti su Seimo narių pateiktu projektu Nr. XIVP-3720 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3836 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2).

 

2.

Lietuvos bankų asociacija, 2024 m. birželio 3 d.

 

 

 

 

DĖL LAIKINOJO SOLIDARUMO ĮNAŠO ĮSTATYMO NR. XIV-1936 5, 6, 8 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3836, LAIKINOJO SOLIDARUMO ĮNAŠO ĮSTATYMO NR. XIV-1936 6, 8 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3720 IR LAIKINOJO SOLIDARUMO ĮNAŠO ĮSTATYMO NR. XIV-1936 PAVADINIMO, 1, 2, 4, 5, 6, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 11 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3779

Lietuvos bankų asociacija (toliau – LBA) 2024 m. gegužės 28 d. raštu Nr.06/03 Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – Raštas finansų ministerijai) pateikė pastabas dėl Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 5, 6, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. 24-9012. Rašte LBA išdėstė savo argumentus, kodėl šis mokestis iš esmės yra nepriimtinas.

Deja, mūsų argumentai liko neišgirsti, nes Vyriausybė net neturėjo progos su jais susipažinti. Mokesčio projektas Vyriausybės posėdyje buvo svarstytas kitos dienos ryte po galutinio pastabų dėl projekto pateikimo termino, taip indikuojant, kad pastabos, galimai, net nebuvo peržiūrėtos.

Tenka tik apgailestauti, kad tokiu mokesčio rengimo procesu yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinti atvirumo skaidrumo, efektyvumo bei sistemiškumo principai.

Taip pat 2024 m. gegužės 30 d. Seimo plenariniame posėdyje buvo pateikti ir Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 6, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3720 ir Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 pavadinimo, 1, 2, 4, 5, 6, 8 straipsnių pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-3779 (toliau visi trys projektai kartu vadinami – Solidarumo mokestis).

Prieš plačiau išdėstant savo poziciją, norime pabrėžti, kad LBA nariai supranta valstybės siekį didinti finansavimą gynybos poreikiams. Krašto gynyba yra nacionalinis interesas, įskaitant visus čia veiklą vykdančius verslo subjektus bei visus gyventojus, ir prie jos prisidėti turėtų visos visuomenės dalys.

Lietuvos bankų asociacija griežtai nepritaria diskriminacinio pobūdžio bankų mokesčio pratęsimui, t.y. nepritariame nei vienam iš aukščiau išvardintų projektų.

Sprendimų priėmėjai ne kartą žadėjo, kad bus užtikrintas šio mokesčio laikinumas. Siūlomus projektus vertiname kaip duoto žodžio nesilaikymą ir atkreipiame dėmesį, kad tai griauna investuotojų pasitikėjimą valstybe ir jos mokestine aplinka. Nenuspėjama politinė aplinka tampa neigiamu veiksniu visiems Lietuvoje veikiantiems sektoriams, ir investuotojai, vertindami kur nukreipti savo lėšas, į tai neišvengiamai atsižvelgs. Taip būtų griaunamas investuotojų pasitikėjimas valstybe, nes tik aiški ir nuosekli mokesčių sistema yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti ilgalaikį užsienio investuotojų buvimą vietinėje rinkoje, tuo pačiu užkertamas kelias didinti konkurenciją rinkoje pritraukiant naujų dalyvių.

Visų pirma, kaip jau ne kartą esame minėję, šis mokestis yra neteisėtas, diskriminacinis, suteikiantis nepagrįstą valstybės pagalbą šio mokesčio nemokantiems kitiems verslo subjektams, įskaitant mokesčio nemokančias (arba neproporcingai mažai sumokančias) finansų įstaigas, kurios konkuruoja Lietuvos rinkoje su mokestį mokančiais bankais. Kaip paskelbta viešai - dėl nepagrįstos valstybės pagalbos Lietuvos bankų asociacija yra pateikusi skundą Europos Komisijai, šiuo metu Europos komisija renka medžiagą skundo tyrimui. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba savo išvadose1 taip pat atkreipė dėmesį, kad „Europos Komisija nagrinėja Lietuvos bankų asociacijos pateiktą skundą dėl galimai neteisėtos pagalbos, kuri galimai teikiama pagal 2023 m. gegužės 9 d. priimtą Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, todėl ir galutinį vertinimą šiuo atveju dėl valstybės pagalbos buvimo ir teisėtumo turi priimti Europos Komisija.“

Lietuvos bankų asociacija jau nuo pat pradžių atkreipė dėmesį, kad mokesčiu sukuriamos skirtingos konkurencijos sąlygos toje pačioje rinkoje veikiančioms finansų įstaigoms ir tokiu būdu iškraipoma rinka. Finansų įmonės, teikiančios finansavimo paslaugas ir gaunančios palūkanų pajamas, nėra apmokestinamos Solidarumo mokesčiu vien todėl, kad nėra kredito įstaigos ir nepatenka į Įstatymo taikymo sritį. Įstatyme numatyta naujo skolinimo išimtis netaikoma palūkanų pajamoms, gautoms iš lizingo ir faktoringo sutarčių, todėl šių paslaugų apimtyje konkurencijos sąlygos yra ypač nevienodos.

Projektuose Nr. XIVP-3720 ir Nr. XIVP-3836 siūloma koreguoti mokesčio apskaičiavimo formulės logiką, užšaldant lyginamąjį laikotarpį. Šiuo metu galiojančiame įstatyme apskaičiuojant kiekvienų metų mokestinę bazę lyginamasis laikotarpis vis perkeliamas vieneriais metais. Jei projekto tikslas būtų pratęsti Įstatymo galiojimą, tai 2025 m. grynosios palūkanų pajamos būtų lyginamos su 2020- 2023 m. grynųjų palūkanų pajamų vidurkiu taip išlaikant pirminę įstatyme numatytą logiką. Tačiau formulė konstruojama taip, kad būtų surenkama daugiau lėšų, nesilaikant šiuo metu galiojančio įstatymo logikos. Tokį siūlymą vertiname kaip naują laikiną mokestį, jis signalizuoja, kad valstybė naujus laikinus mokesčius gali siūlyti kasmet.

Norime priminti, kad 2023-2024 metais kredito įstaigos gynybai skirto Solidarumo mokesčio bus sumokėjusios beveik 0,5 mlrd. EUR. Nors 2023 m. uždirbta apie 1 mlrd. EUR pelno, tokia pati suma buvo pervesta visuomenei ir biudžetui: 2023 m. kredito įstaigos sumokėjo apie 0,5 mlrd. EUR pelno, solidarumo ir kt. mokesčių, dar apie 0,5 mlrd. EUR kredito įstaigos jau išmokėjo indėlininkams už terminuotųjų indėlių palūkanas. Efektyvus sektoriaus tiesioginių mokesčių tarifas 2023 m. buvo virš 30 proc.

Svarbu paminėti, kad 2023 m. įvedant Laikinąjį solidarumo įnašą Lietuvos Laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) savo pateiktose pastabose rekomendavo numatyti ex post poveikio vertinimo poreikį, tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (toliau - BFK) tai atmetė argumentuodamas, kad ex post taikymas galimas tik įstatymams, kurie nepertraukiamai galioja bent 2 metus nuo jų įsigaliojimo, o Solidarumo mokestis „bus taikomas trumpiau negu 2 metus, jis bus laikinas, todėl netikslinga atlikti Projekto ex post vertinimo“ 2 . Be to, BFK pažymėjo, kad ex post vertinimo numatymas „tik sustiprintų įspūdį dėl tariamo ketinimo“ jį pratęsti. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčio taikymą pratęsus bent metams, jis galiotų ilgiau negu dvejus metus, tikslinga įvertinti, kaip šis išskirtinai vienam sektoriui taikomas mokestis atsiliepė Lietuvos ekonomikai, todėl prašome numatyti Solidarumo mokesčio ex post poveikio vertinimą.

Be to Seimo teisės departamentas3 , Teisingumo ministerija4 ir Vyriausybės kanceliarija5 , įvertinę Solidarumo mokesčio pratęsimo iniciatyvą, pateikė savo nuogąstavimus, kad projektas papildomai turėtų būti suderintas su Europos Centriniu Banku (toliau – ECB), nes juo siekiama pratęsti laikinojo solidarumo įnašo taikymą 2025 metams, o šio įnašo taikymas, kaip nurodė ECB savo 2023 m. balandžio 4 d. nuomonėje6, gali turėti įtakos su pinigų politika ir finansiniu stabilumu susijusioms aplinkybėms, kurias reikia papildomai įvertinti.

Išvadose ECB taip pat nurodė, kad mokestis gali sukurti mažiau paskatų pritraukti naujų indėlių lėšų ir teikti skolinimą realiajai ekonomikai, o vidaus ir užsienio investuotojai gali būti mažiau suinteresuoti investuoti į kredito įstaigas, nes dėl Solidarumo mokesčio mažėja kredito įstaigų pelningumo perspektyvos.

Tarptautinis valiutos fondas (toliau – TVF) savo išvadose7 taip pat pritarė ECB nuomonei, kad šis mokestis gali būti suvokiamas kaip užsienio investicijų mokestis. Kartu pabrėžė, jog šalies finansinio stabilumo išsaugojimas turėtų būti pagrindinis prioritetas, o dažni ad hoc mokesčių pakeitimai sektoriuose, į kuriuos investuojama daug užsienio investicijų, gali susilpninti sunkiai iškovotą Lietuvos, kaip stabilios, nuspėjamos ir konkurencingos mokesčių srityje šalies, reputaciją.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje veikia 78 kredito įstaigos (18 bankų, 60 kredito unijų), kurių pelningumas yra įvairus. Didelė mokesčių našta apsunkina mažesnių kredito įstaigų plėtros galimybes ir kuria barjerus naujiems rinkos dalyviams ateiti į Lietuvos rinką. Bankų mokestį moka ne tik didžiausi, bet ir mažesni šalyje veikiantys bankai (iš viso – 14 bankų, kurie 2023 m. veikė pelningai). Šis papildomas mokestis ypač apsunkina mažesnių kredito įstaigų plėtros galimybes.

Primename, kad Lietuvoje veikiantys bankai jau moka ir 5 proc. didesnį pelno mokestį nei kiti šalyje veikiantys ūkio subjektai. Šis tarifas kredito įstaigoms buvo įvestas kaip laikinas, tačiau 2021-aisiais tapo nuolatiniu.

Pagal siūlomą Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, bankams taip pat bus taikomas 1 proc. didesnis pelno mokesčio tarifas, dėl to bankai prie gynybos finansavimo prisidės tiek mokėdami Solidarumo mokestį, tiek mokėdami 1 proc. padidintą pelno mokestį, nepaisant to, kad bankai jau moka 5 proc. didesnį pelno mokestį. Kaip jau minėjome, sutinkame, kad finansavimą gynybai reikia didinti, tačiau kategoriškai nesutinkame su tokiu diskriminaciniu bankų sektoriaus apmokestinimu du ar netgi tris kartus.

Pridedama: 2024-05-28 LBA rašto Nr.06/03 kopija.

Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3779 siūloma apjungti su Seimo narių pateiktu projektu Nr. XIVP-3720 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3836 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2).

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Nėra.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti įstatymo projektui ir, vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsniu, projektą Nr. XIVP-3779 sujungti su projektais Nr. XIVP-3720 bei Nr. XIVP-3836 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2).

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 4, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Lingė, A.Butkevičius.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3836(2), jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Mindaugas Lingė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja A.Narščiuvienė