LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

Papildomo komiteto IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 IR 140²⁶ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 61¹ STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3635

2024-05-22 Nr. 104-P-30

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Arvydas Pocius, komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Jonas Jarutis, Raimondas Lopata, Vytautas Mitalas, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė.

Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Gediminas Kazėnas, padėjėja Jovita Dalgedaitė.

Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja Viktorija Minkevičiūtė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos grupės patarėja Rasa Malaiškienė, Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja Jelena Polijančuk, Vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė ir patarėja Danutė Petrauskienė, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Talentų politikos grupės vyr. patarėjas Linas Kadys, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas, Užimtumo tarnybos Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė ir patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidentas Romas Austinskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Tomas Garuolis ir Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas, Lietuvos darbdavių konfederacijos viceprezidentė Aurelija Maldutytė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-18	1 (21¹)			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir keičiamas įstatymas) 21¹ straipsnio 1 punktą darbdavys privalo informuoti Migracijos departamentą „apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų“. Pažymėtina, kad aptariama projekto nuostata yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 21¹straipsnyje „Duomenų pranešimas apie užsienietį, turintį nacionalinę vizą“, šio straipsnio 2 punkte, be kita ko, nustatoma ir švietimo įstaigos arba priimančio subjekto pareiga informuoti Migracijos departamentą „apie užsieniečio, turinčio nacionalinę vizą, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo, savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų“. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo, o taip pat siekiant atskirti aptariamą projekto nuostatą nuo analogiškos nuostatos, nustatytos projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21¹ straipsnio 1 punkte po žodžio „užsieniečio“ įrašytini žodžiai „turinčio nacionalinę vizą“.	Pritarti.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-18	2 (26)	(2)		2. Iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio matyti, kad pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimų gyventi išdavimo ir keitimo sąlygų netaikymo apimtį užsienietis, kuriam „išduodamas leidimas nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto pagrindu“ (kai jis pagal Pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo) būtų prilyginamas užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas, kai jam yra nustatyta globa, suteikta laikinoji apsauga ir pan., nes visiems šiems asmenims būtų netaikomos šio straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos leidimų gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos. Neaišku, ar iš tiesų to yra siekiama teikiamu projektu, nes iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad projektu tikslinant keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį buvo siekiama, kad išimtis dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose (o ne 26 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose) nustatytų sąlygų netaikymo būtų taikoma tiek užsieniečiui išduodant leidimą laikinai gyventi, kai jis pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo, tiek ir išduodant leidimą nuolat gyventi tais pačiais pagrindais.	Pritarti.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-18	2 (26)	(2)		3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatoje „išduodamas leidimas nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto pagrindu“ siūlytume vietoje jungtuko „ir“ vartoti jungtuką „ar“, kadangi užsieniečiui leidimas nuolat gyventi išduodamas pagal atskirus keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus pagrindus.	Pritarti.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-18	4 (35)	(1)	(11)	4. Pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punktą užsieniečiui leidimas gyventi galėtų būti neišduodamas, jei jis, be kita ko, „nevykdo mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų mokestinių prievolių“. Svarstytina, ar ši teikiamo projekto nuostata yra pakankamai tiksli, nes tame pačiame punkte minima „mokestinė nepriemoka“ pagal Mokesčių administravimo įstatyme pateiktą jos apibrėžtį („mokestinė nepriemoka - mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos“) iš esmės yra mokesčio įstatyme nustatytos mokestinės prievolės nevykdymo pasekmė. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nuostatoje „nevykdo mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų mokestinių prievolių“ prieš žodį „mokesčius“ nereikėtų įrašyti žodį „kitų“.	Pritarti.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-18	4 (35)	(1)	(11) (16)	5. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkte vietoj žodžių „Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui“ įrašytini žodžiai „Valstybės socialinių fondų biudžetui“, nes būtent tokia sąvoka yra vartojama ir apibrėžiama 2023 m. liepos 2 d. įsigaliojusio Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti patikslintas keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktis, 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto b papunktis, 63 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 140⁵ straipsnio 1 dalies 8 punktas.	Pritarti.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-18	5 (36)	(3)	(1)	6. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punktas dėl analogiškų priežasčių, nurodytų šios išvados 1 pastaboje, po žodžio „užsieniečio“ pildytinas žodžiais „turinčio leidimą laikinai gyventi“.	Pritarti.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-18	6 (40)	(2¹)		7. Nėra aišku, kodėl projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 40 straipsnio 2¹dalyje nėra aptariamas naujai įforminamo leidimo laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu atveju (kai leidime laikinai gyventi yra netikslių įrašų) galiojimo laikotarpis.	Pritarti.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-18	7 (44)	(1)	(a)	8. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje analogiškiems darbdavio įsipareigojimams nustatyti vartojamos skirtingos formuluotės – „įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį <...> visą darbo laiko normą“ bei „įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį <...> ir nustatyti visą darbo laiko normą“. Siekiant teisinio aiškumo formuluotes reikėtų suvienodinti. Mūsų vertinimu formuluotė „įdarbinti užsienietį <...> ir nustatyti visą darbo laiko normą“ yra tikslesnė ir aiškesnė. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, kuriose aptarta formuluotė yra vartojama.	Pritarti.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-18	8 (44)	(1)	(2) (c)	9. Tikslintina projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje pateikta nuoroda į „šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą“ - turėtų būti teikiama nuoroda tik į šio punkto a ir b papunkčius.	Pritarti.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-18	8 (44)	5 (2²)		10. Atsižvelgiant į tai, kad kvotos nustatymo ir naudojimo taisyklės yra nustatytos tik projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 57¹straipsnyje, projekto 8 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2²dalyjeminint „kvotos išnaudojimą“ bei „papildomą kvotą“ reikėtų pateikti nuorodas į atitinkamas keičiamo įstatymo 57¹straipsnio dalis.	Pritarti.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-18	10 (50)	2 (1)	(5)	11. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktas yra pripažįstamas netekusiu galios nuo 2025 m. sausio 1 d., siūlytume projekto 10 straipsnio 6 dalimi pakeisti keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2¹ dalį (joje atsisakyti nuorodos į pripažįstamą netekusiu galios keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktą). Pritarus šiai pastabai atitinkamai reikėtų patikslinti projekto 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas įstatymo įsigaliojimo taisykles.	Pritarti.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-18	11 (53)	(2)	(6)	12. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 6 punkte vietoj žodžio „pritaiko“ įrašytinas žodis „pritaikė“.	Pritarti.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-18	19 (62)	(2)		13. Nėra aišku, kodėl pagal projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalį trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu užsienietis galėtų dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka tik dvi įstatymo 58 straipsnio 10 ir 13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą sąlygas. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte yra nurodomas žymiai platesnis ratas užsieniečių, turinčių teisę dirbti trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje metu.	Nepritarti.	Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 621, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 ir 140²⁶ straipsnių pakeitimo ir 61¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-3635 19 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad užsienietis galėtų dirbti Lietuvos Respublikoje, tik jeigu jis atitinka Įstatymo 58 straipsnio 6–10 ir 13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą sąlygas, o ne 10 ir 13 punktuose nustatytas sąlygas, kaip nurodoma pastaboje. Aiškinamajame rašte būtent ir nurodytos tos užsieniečių kategorijos, kurios turės teisę dirbti trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje metu.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-18	19 (62)	3 (5)		14. Projekto 19 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 62 straipsnio 5 dalis tikslintina, po žodžių „ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio“ įrašant žodį „kito“.	Pritarti.
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-18	29	2		15. Projekto 29 straipsnio 2 dalyje po žodžių ir skaičiaus „Šio įstatymo 1“ įrašytinas žodis „straipsnis“.	Pritarti.
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-18	29	3	1	16. Projekto 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte pateikta nuoroda į išvardintus straipsnius turėtų būti derinama su šio straipsnio 2 dalimi arba jos nuostatos formuluojamos analogiškai kaip numatyta projekto 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte, nes pavyzdžiui, įstatymo 2, 9 straipsniai įsigalios kitą dieną po priimtų įstatymo pakeitimų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, todėl teikti nuorodą į vėlesnį šių nuostatų įgyvendinimą nereikėtų.	Pritarti.
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-18	29	3	2	17. Projekto 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte po žodžių „nurodytų straipsnių“ įrašytini žodžiai „ar jų dalių“.	Pritarti.
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-18	29	4		18. Projekto 29 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „pasikeitimų“ įrašytinas žodis „pakeitimų“.	Pritarti.
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-18	*			19. Atsižvelgiant į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1573, pagal kurį Lietuvos Respublikoje veikiantys apygardų administraciniai teismai yra sujungti į vieną Regionų administracinį teismą bei siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytume kartu pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, 128 straipsnio 2 dalies 1 punktą,137 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 ir 2 dalis, 139 straipsnio 2 dalį, 140¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, 140²⁵ straipsnio 1 dalį, 140²⁶ straipsnio 2 dalį, 140²⁷ straipsnį ir kitas nuostatas, kuriuose teikiama nuoroda į atitinkamą apygardos administracinį teismą.	Pritarti.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

(21¹)

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir keičiamas įstatymas) 21¹ straipsnio 1 punktą darbdavys privalo informuoti Migracijos departamentą „apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų“. Pažymėtina, kad aptariama projekto nuostata yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 21¹straipsnyje „Duomenų pranešimas apie užsienietį, turintį nacionalinę vizą“, šio straipsnio 2 punkte, be kita ko, nustatoma ir švietimo įstaigos arba priimančio subjekto pareiga informuoti Migracijos departamentą „apie užsieniečio, turinčio nacionalinę vizą, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo, savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų“. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo, o taip pat siekiant atskirti aptariamą projekto nuostatą nuo analogiškos nuostatos, nustatytos projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21¹ straipsnio 1 punkte po žodžio „užsieniečio“ įrašytini žodžiai „turinčio nacionalinę vizą“.

Pritarti.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

(26)

(2)

2. Iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio matyti, kad pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimų gyventi išdavimo ir keitimo sąlygų netaikymo apimtį užsienietis, kuriam „išduodamas leidimas nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto pagrindu“ (kai jis pagal Pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo) būtų prilyginamas užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas, kai jam yra nustatyta globa, suteikta laikinoji apsauga ir pan., nes visiems šiems asmenims būtų netaikomos šio straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos leidimų gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos. Neaišku, ar iš tiesų to yra siekiama teikiamu projektu, nes iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad projektu tikslinant keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį buvo siekiama, kad išimtis dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose (o ne 26 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose) nustatytų sąlygų netaikymo būtų taikoma tiek užsieniečiui išduodant leidimą laikinai gyventi, kai jis pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo, tiek ir išduodant leidimą nuolat gyventi tais pačiais pagrindais.

Pritarti.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

(26)

(2)

3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatoje „išduodamas leidimas nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto pagrindu“ siūlytume vietoje jungtuko „ir“ vartoti jungtuką „ar“, kadangi užsieniečiui leidimas nuolat gyventi išduodamas pagal atskirus keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus pagrindus.

Pritarti.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

(35)

(1)

(11)

4. Pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punktą užsieniečiui leidimas gyventi galėtų būti neišduodamas, jei jis, be kita ko, „nevykdo mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų mokestinių prievolių“. Svarstytina, ar ši teikiamo projekto nuostata yra pakankamai tiksli, nes tame pačiame punkte minima „mokestinė nepriemoka“ pagal Mokesčių administravimo įstatyme pateiktą jos apibrėžtį („mokestinė nepriemoka - mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos“) iš esmės yra mokesčio įstatyme nustatytos mokestinės prievolės nevykdymo pasekmė. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nuostatoje „nevykdo mokesčius reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų mokestinių prievolių“ prieš žodį „mokesčius“ nereikėtų įrašyti žodį „kitų“.

Pritarti.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

(35)

(1)

(11)

(16)

5. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkte vietoj žodžių „Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui“ įrašytini žodžiai „Valstybės socialinių fondų biudžetui“, nes būtent tokia sąvoka yra vartojama ir apibrėžiama 2023 m. liepos 2 d. įsigaliojusio Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti patikslintas keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktis, 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto b papunktis, 63 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 140⁵ straipsnio 1 dalies 8 punktas.

Pritarti.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

(36)

(3)

(1)

6. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punktas dėl analogiškų priežasčių, nurodytų šios išvados 1 pastaboje, po žodžio „užsieniečio“ pildytinas žodžiais „turinčio leidimą laikinai gyventi“.

Pritarti.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

(40)

(2¹)

7. Nėra aišku, kodėl projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 40 straipsnio 2¹dalyje nėra aptariamas naujai įforminamo leidimo laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu atveju (kai leidime laikinai gyventi yra netikslių įrašų) galiojimo laikotarpis.

Pritarti.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

(44)

(1)

(a)

8. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje analogiškiems darbdavio įsipareigojimams nustatyti vartojamos skirtingos formuluotės – „įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį <...> visą darbo laiko normą“ bei „įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį <...> ir nustatyti visą darbo laiko normą“. Siekiant teisinio aiškumo formuluotes reikėtų suvienodinti. Mūsų vertinimu formuluotė „įdarbinti užsienietį <...> ir nustatyti visą darbo laiko normą“ yra tikslesnė ir aiškesnė. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, kuriose aptarta formuluotė yra vartojama.

Pritarti.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

(44)

(1)

(2)

(c)

9. Tikslintina projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje pateikta nuoroda į „šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą“ - turėtų būti teikiama nuoroda tik į šio punkto a ir b papunkčius.

Pritarti.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

(44)

(2²)

10. Atsižvelgiant į tai, kad kvotos nustatymo ir naudojimo taisyklės yra nustatytos tik projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 57¹straipsnyje, projekto 8 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2²dalyjeminint „kvotos išnaudojimą“ bei „papildomą kvotą“ reikėtų pateikti nuorodas į atitinkamas keičiamo įstatymo 57¹straipsnio dalis.

Pritarti.

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

(50)

(1)

(5)

11. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktas yra pripažįstamas netekusiu galios nuo 2025 m. sausio 1 d., siūlytume projekto 10 straipsnio 6 dalimi pakeisti keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2¹ dalį (joje atsisakyti nuorodos į pripažįstamą netekusiu galios keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktą). Pritarus šiai pastabai atitinkamai reikėtų patikslinti projekto 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas įstatymo įsigaliojimo taisykles.

Pritarti.

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

(53)

(2)

(6)

12. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 6 punkte vietoj žodžio „pritaiko“ įrašytinas žodis „pritaikė“.

Pritarti.

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

(62)

(2)

13. Nėra aišku, kodėl pagal projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalį trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu užsienietis galėtų dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka tik dvi įstatymo 58 straipsnio 10 ir 13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą sąlygas. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte yra nurodomas žymiai platesnis ratas užsieniečių, turinčių teisę dirbti trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje metu.

Nepritarti.

Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 621, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 ir 140²⁶ straipsnių pakeitimo ir 61¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-3635 19 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad užsienietis galėtų dirbti Lietuvos Respublikoje, tik jeigu jis atitinka Įstatymo 58 straipsnio 6–10 ir 13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą sąlygas, o ne 10 ir 13 punktuose nustatytas sąlygas, kaip nurodoma pastaboje. Aiškinamajame rašte būtent ir nurodytos tos užsieniečių kategorijos, kurios turės teisę dirbti trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje metu.

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

(62)

(5)

14. Projekto 19 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 62 straipsnio 5 dalis tikslintina, po žodžių „ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio“ įrašant žodį „kito“.

Pritarti.

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

15. Projekto 29 straipsnio 2 dalyje po žodžių ir skaičiaus „Šio įstatymo 1“ įrašytinas žodis „straipsnis“.

Pritarti.

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

16. Projekto 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte pateikta nuoroda į išvardintus straipsnius turėtų būti derinama su šio straipsnio 2 dalimi arba jos nuostatos formuluojamos analogiškai kaip numatyta projekto 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte, nes pavyzdžiui, įstatymo 2, 9 straipsniai įsigalios kitą dieną po priimtų įstatymo pakeitimų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, todėl teikti nuorodą į vėlesnį šių nuostatų įgyvendinimą nereikėtų.

Pritarti.

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

17. Projekto 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte po žodžių „nurodytų straipsnių“ įrašytini žodžiai „ar jų dalių“.

Pritarti.

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

18. Projekto 29 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „pasikeitimų“ įrašytinas žodis „pakeitimų“.

Pritarti.

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-04-18

19. Atsižvelgiant į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1573, pagal kurį Lietuvos Respublikoje veikiantys apygardų administraciniai teismai yra sujungti į vieną Regionų administracinį teismą bei siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytume kartu pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, 128 straipsnio 2 dalies 1 punktą,137 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 ir 2 dalis, 139 straipsnio 2 dalį, 140¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, 140²⁵ straipsnio 1 dalį, 140²⁶ straipsnio 2 dalį, 140²⁷ straipsnį ir kitas nuostatas, kuriuose teikiama nuoroda į atitinkamą apygardos administracinį teismą.

Pritarti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.1.	Lietuvos verslo konfederacija (LVK), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA), 2024-05-14	7 (44)	(1)	(2) (b)	Dėl reikalavimo darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį UTPĮ projekto 7 straipsniu keičiamo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktis iš esmės keičia metus laiko galiojusią nuostatą dėl užsieniečio kvalifikacijos arba turimos darbo patirties. Pažymėtina, kad nėra pateikiama siūlymą griežtinti reikalavimus dėl užsieniečių patirties ir kvalifikacijos pagrindžianti informacija – kaip tai paveiks valstybės saugumo interesus, kaip tai paveiks vertę kuriančios migracijos kontrolę ar kitus UTPĮ projekto pakeitimais siekiamus tikslus. Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) analizė rodo, kad iki 2028 m. Europoje trūks apie 745 tūkst. vairuotojų. Atitinkamai bet kokie nacionaliniai ribojimai paveiks ES valstybių verslo konkurencingumą, ženkliai apsunkins ir prailgins asmenų, galinčių dirbti Lietuvoje, paieškos procesą. Papildomai pažymėtina ir tai, kad darbdavys kviesdamas užsienietį, ypač iš tų kraštų, kur klesti korupcija, negali būti visiškai užtikrintas, kad darbuotojo pateikiama informacija apie jo darbinę patirtį yra teisinga, o patikrinti galimybių nėra. Įgyvendinant siūlomus pakeitimus būtų tik kuriama papildoma administracinė našta tiek migracijos įstaigų darbuotojams, tiek darbdaviams. Nors pakeitimų iniciatoriai teigia, kad darbdaviai vežasi užsieniečius neatsakingai vertindami jų kvalifikaciją ar patirtį, o vėliau atleidinėja, todėl keičiamu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad į Lietuvą atvykę darbuotojai nebūtų atleidžiami dėl jų netinkamos kvalifikacijos ar patirties, tačiau nėra pateikiama konkrečių skaičių apie minimus atleidimus, koks pažeidimų mastas yra nustatytas. Manome, kad visgi turėtų būti palikta darbdaviui spręsti, kokį darbuotoją jis laiko jam tinkamu ir neturėtų būti užkertamas kelias atsivežti asmenis tikslu juos apmokyti, jei darbdavys mato prasmę tokioje investicijoje. Siūlome palikti galimybę (kaip ir yra dabar) darbinti užsieniečius, kurių kvalifikacija arba patirtis atitinka sektoriaus reikalavimus, o nustačius pažeidimus – taikyti priskirtinas nuobaudas.	Pritarti.	Pasiūlymas: 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktį išdėstyti taip: „b) pateikiama darbdavio informacija ~~arba~~ apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba ir apie jo turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba ir darbo patirties;
1.2.	Lietuvos verslo konfederacija (LVK), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA), 2024-05-14	14 (57¹) 8 (44)	(2) (5) (2²)		Dėl griežtos kvotos nustatymo formulės ir išimties taikymo pasibaigus kvotai Siūloma UTPĮ 57¹ straipsnio pakeitimu nustatyti griežtą kvotos apskaičiavimo formulę – nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis nei 1,4 procento praėjusių metų liepos 1 d. Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. Pastebėtina, kad nei aiškinamajame rašte, nei teisės aktų iniciatorių viešojoje komunikacijoje nėra pateikiama informacija, kokiu pagrindu ir kokią problemą spręsdami iniciatoriai siūlo keisti 3 metus galiojantį kvotų reguliavimo teisinį režimą. Nėra pateikiama informacija, kuo remiantis yra nustatytas 1,4 procento koeficientas kvotos apskaičiavimo mechanizme. Visgi, siekiant subalansuotos valstybės migracijos ir demografinių poreikių politikos, siūlome apibrėžti minimalią ir maksimalią kvotos ribas, kad kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti ~~didesnis~~ mažesnis nei 1,4 procento ir ne didesnis nei 2 procentai praėjusių metų liepos 1 d. Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. UTPĮ projekto 8 straipsnio 44 straipsnio papildymas nauja 22 dalimi numato, kad išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, <….>”. Pažymime, kad tarptautinio transporto vairuotojais dirbantys trečiųjų šalių piliečiai yra komandiruojami į kitas ES šalis, bet nedirba Lietuvoje. Atitinkamai jų darbo užmokesčio apskaičiavimui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau – Direktyva), nuostatos. Vadovaujantis Direktyvos 18 preambulės dalimi - lyginant komandiruotam darbuotojui mokamą darbo užmokestį ir pagal priimančios valstybės narės nacionalinius įstatymus ir (arba) praktiką priklausantį darbo užmokestį, turėtų būti atsižvelgiama į bendrą darbo užmokesčio sumą. Turėtų būti lyginama bendra darbo užmokesčio sudedamųjų dalių suma, o ne atskiros darbo užmokesčio sudedamosios dalys, kurios tapo privalomos, kaip numatyta šioje direktyvoje. Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies i punktas numato, kad šioje direktyvoje darbo užmokesčio sąvoka apibrėžiama pagal valstybės narės, į kurios teritoriją darbuotojas komandiruojamas, nacionalinę teisę ir (arba) praktiką ir apima visas darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kurios yra privalomos pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus arba kolektyvines sutartis ar arbitražo sprendimus, kurie toje valstybėje narėje buvo paskelbti visuotinai taikytinais arba yra kitais atžvilgiais taikomi pagal 8 dalį. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, be to, įvertinant UTPĮ Projekto rengėjų korekcijas UTPĮ 44 straipsnyje, pagal kurias 1,2 BDU dydžio reikalavimas nebūtų taikomas profesijoms, įtrauktoms į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, o tai reikštų įstatymu įtvirtinamą galimybę aukštos kvalifikacijos profesijų darbuotojams mokėti tik vieno BDU dydžio darbo užmokestį, t. y. mažesnį nei privalomą mokėti darbo užmokestį vidutinės ar mažos kvalifikacijos darbuotojams, kas iš esmės prieštarauja pačių iniciatorių deklaruojamam tikslui – mažinti „pigios darbo jėgos“ skaičių Lietuvos darbo rinkoje, siūlome pakeisti 44 straipsnio papildymą nauja 2² dalimi ir ją išdėstyti taip: „2². Išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį bendrą darbo užmokestį (darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai), ne ~~mažesnį~~ mažiau negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 48¹straipsnio 7 dalį, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba jeigu buvo nustatyta papildoma kvota.“	Pritarti.	Pasiūlymas: 57¹ straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Įvertinęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą siūlymą dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti ~~didesnis~~ mažesnis negu 1,4 procento ir didesnis negu 2 procentai Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 d. paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.“ Pasiūlymas: 44 straipsnio 2² dalį išdėstyti taip: „2². Išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį bendrą darbo užmokestį (darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai), ne ~~mažesnį~~ mažiau negu ~~1,2~~ 1 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 7 dalį, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba jeigu buvo nustatyta papildoma kvota.“ (žr. Lietuvos darbdavių konfederacijos 2.2. pasiūlymą).
2.1.	Lietuvos darbdavių konfederacija, 2024-05-21	7 (44)	(1)	(2) (b)	Jei legali darbo imigracija bus pakeista komandiruojamais darbuotojais (o trūkstant darbuotojų ir apribojus galimybę pasikviesti iš trečiųjų šalių kitaip ir būti negali), toks pakeitimas bus itin nepalankus ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir saugumui. Jokia institucija netikrina komandiruojamų darbuotojų prieš jiems atvykstant dirbti į Lietuvą iš kitų ES šalių. Siūlome nepritarti žemiau įvardintiems projekte numatytiems pakeitimams. 1. Nei aiškinamajame rašte, nei kituose dokumentuose nėra nurodyta kodėl turėtų būti sunkinamos reikiamų specialistų atitikimo darbo vietai sąlygos. Siūloma reikalauti pateikti įrodymą apie darbuotojo kvalifikaciją ir darbo patirtį, kai šiuo metu galiojančioje redakcijoje tinkama yra įrodyti vieną iš jų. Kaip rodo pasauliniai darbo rinkos duomenys ir tendencijos, vis daugiau darbuotojų reikia, kurie turi tam tikrus įgūdžius (angl. skills), o ne išsilavinimą (angl. education), nes darbo rinkos poreikių pokyčiai pastaraisiais metais vyksta taip sparčiai, kad net mokymo įstaigos nespėja prisitaikyti prie naujausių poreikių. Darbdavių reikalas yra, kad mokėdami darbuotojams darbo užmokestį darbuotojų darbas atitiktų jų poreikius, užsibrėžtus tikslus, būtų sukurta numatyta vertė įmonei ir Lietuvos ekonomikai. Šis pakeitimas būtų nesuprantamas trukdis pasitelkti labiausiai tinkančius ir reikalingus specialistus. Todėl siūlome nepritarti keitimui dėl darbuotojo kvalifikacijos ar patirties vertinimo iš „ar“ žodelio į „ir“.	Pritarti.	Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Lietuvos verslo konfederacijos (LVK), Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) pateikto 1.1. pasiūlymo.
2.2.	Lietuvos darbdavių konfederacija, 2024-05-21	14 (57¹) 8 (44)	(2) (5) (2²)		Siūlome nepritarti legalios darbo imigracijos griežtinimui įvedant kvotas ar reikalaujant mokėti ne mažiau kaip 1,2 VDU. Tokia tvarka mažins skaidrumą Lietuvos darbo rinkoje bei didins komandiruojamų darbuotojų skaičių. To pasėkoje Lietuva ne tik praras gaunamus mokesčius nuo darbuotojų darbo užmokesčio, bet ir dar labiau plėtosis jau dabar naudojamos „pilkosios“ komandiravimo schemos. Komandiruojamiems darbuotojams ES teisės aktai numato mokėti ne mažiau kaip minimalų mūsų šalies darbo užmokestį (o ne vienodą kaip lietuviams, įdarbinant juos Lietuvoje tokioje pačioje darbo vietoje), dažnai nerandama atsakomybės už darbuotojų saugą bei neužtikrinamos normalios gyvenimo sąlygos. Deja, Lietuvos institucijos komandiruotus darbuotojus gali patikrinti labai ribotai, jau nekalbant apie siunčiančias darbuotojus užsienio įmones, kurių patikrinti ir kontroliuoti praktiškai neįmanoma. Nuolatinis viešinimas, kad turime virš 200 tūkst. užsieniečių yra žinutė siekianti pasėti nerimą. Darbuotojus, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą galime patikrinti prieš tai, kai komandiruojamus kokius „gausim“, tokie ir bus šalia mūsų. Dar žiūrėkime į realią statistiką apie darbo migraciją, apie kurią teikiami pakeitimai. Dirbančių Lietuvoje turime 131 tūkst. (2024.01.01 duomenimis), iš kurių tik 6.7 tūkst. dirba nekvalifikuotą darbą. 73.1 tūkst. dirba transporto sektoriuje, kurie praktiškai dirba keliaudami ir panašu, kad maždaug 40% tų darbuotojų pasikeičia per metus, nes vien per šių metų I ketvirtį yra įdarbinta 7020 (UŽT duomenys iš LDU pranešimų). Darbas sunkus ir ne kiekvienas gali jį ilgai dirbti, todėl ši tendencija smarkiai nesikeis. Kiekvienas 10 tūkstančių dirbančiųjų atneša į Lietuvos biudžetą minimum 60 mln. EUR per metus su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių pavidalu (skaičiuojama nuo 1000 Eur į rankas). Papildomai dar šie žmonės perka, vartoja mūsų rinkoje, tuo prisidėdami prie mūsų ekonomikos augimo. Kas prisiims atsakomybę už tokį Lietuvoje surenkamų mokesčių galimą netekimą ir kuo šį netekimą ketinama padengti? Socialinių reikalų ir darbo ministerijos argumentacija, kad turime pereiti nuo konkurencijos kaina į konkurencija kokybe ir kad pigi jėga slopina mūsų investicijas yra teoriniai pamokymai. Lietuva jau kurį laiką nėra pigios darbo jėgos ekonomika, vidutinis atlyginimas per paskutinį dešimtmetį išaugo dvigubai, dėl ko iš Lietuvos išsikraustė ne viena „pigios darbo jėgos“ ieškanti įmonė. Taip pat Lietuvoje tebesitęsia darbo rinkos įtampa dėl darbuotojų stygiaus, kaip pabrėžė ir Lietuvos Bankas Darbo santykių komisijos posėdyje 2024.04.29. Ilgainiui darbuotojų stygius kels vis didesnius sunkumus verslui išlikti konkurencingiems Europos ar pasaulinėse rinkose. Atvykstantys darbo imigrantai neišstumia darbo rinkoje esančių lietuvių, bet prisideda prie esamų darbuotojų ir Lietuvoje jau seniai nebuvo tiek daug apdraustųjų SODRA duomenimis. Taigi, nepasitelkus trečiųjų šalių darbuotojų – apribojus legalią darbo imigraciją (nors ir dabar ji be galo komplikuota), bus postūmis esamus verslus tapti mažiau konkurencingais arba pasitelkti komandiruojamus darbuotojus. Be to, neturėdami pakankamai darbuotojų rinkoje ir investuotojams greitai tapsime visai nepatrauklūs. Tikimės būti išgirsti ir kad galėsime ateityje ieškoti geriausių sprendimų Lietuvoje kartu, gerai išdiskutavę ir įvertinę realias galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes. Dar vis nematome Lietuvos demografinių iššūkių suvaldymo bei nuoseklios ir tvarios imigracijos politikos strategijos gairių, o tik nuolatinį UTPĮ pakeitimų keitimą bei išsamių analizių, realių argumentų ir normalaus socialinio dialogo stygių.	Pritarti iš dalies.	Argumentai: Komitetas nepritaria pasiūlymo daliai, kuria siūloma atsisakyti kvotų ir siūlo vadovautis Seimo rezoliucijoje „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“ įtvirtinta gaire, kad valstybė privalo kontroliuoti imigracijos procesą bei nustatyti ilgalaikes imigracijos į Lietuvą ir jos savivaldybes kvotas. Komitetas iš dalies pritaria pasiūlymo daliai, kuria siūloma nepritarti reikalavimui mokėti ne mažiau kaip 1,2 VDU ir siūlo vietoje 1,2 BDU nustatyti 1 BDU. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Lietuvos verslo konfederacijos (LVK), Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) pateikto 1.2. pasiūlymo.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

1.1.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA),

2024-05-14

(44)

(1)

(2) (b)

Dėl reikalavimo darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį

UTPĮ projekto 7 straipsniu keičiamo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktis iš esmės keičia metus laiko galiojusią nuostatą dėl užsieniečio kvalifikacijos arba turimos darbo patirties. Pažymėtina, kad nėra pateikiama siūlymą griežtinti reikalavimus dėl užsieniečių patirties ir kvalifikacijos pagrindžianti informacija – kaip tai paveiks valstybės saugumo interesus, kaip tai paveiks vertę kuriančios migracijos kontrolę ar kitus UTPĮ projekto pakeitimais siekiamus tikslus. Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) analizė rodo, kad iki 2028 m. Europoje trūks apie 745 tūkst. vairuotojų. Atitinkamai bet kokie nacionaliniai ribojimai paveiks ES valstybių verslo konkurencingumą, ženkliai apsunkins ir prailgins asmenų, galinčių dirbti Lietuvoje, paieškos procesą.

Papildomai pažymėtina ir tai, kad darbdavys kviesdamas užsienietį, ypač iš tų kraštų, kur klesti korupcija, negali būti visiškai užtikrintas, kad darbuotojo pateikiama informacija apie jo darbinę patirtį yra teisinga, o patikrinti galimybių nėra. Įgyvendinant siūlomus pakeitimus būtų tik kuriama papildoma administracinė našta tiek migracijos įstaigų darbuotojams, tiek darbdaviams.

Nors pakeitimų iniciatoriai teigia, kad darbdaviai vežasi užsieniečius neatsakingai vertindami jų kvalifikaciją ar patirtį, o vėliau atleidinėja, todėl keičiamu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad į Lietuvą atvykę darbuotojai nebūtų atleidžiami dėl jų netinkamos kvalifikacijos ar patirties, tačiau nėra pateikiama konkrečių skaičių apie minimus atleidimus, koks pažeidimų mastas yra nustatytas. Manome, kad visgi turėtų būti palikta darbdaviui spręsti, kokį darbuotoją jis laiko jam tinkamu ir neturėtų būti užkertamas kelias atsivežti asmenis tikslu juos apmokyti, jei darbdavys mato prasmę tokioje investicijoje.

Siūlome palikti galimybę (kaip ir yra dabar) darbinti užsieniečius, kurių kvalifikacija arba patirtis atitinka sektoriaus reikalavimus, o nustačius pažeidimus – taikyti priskirtinas nuobaudas.

Pritarti.

Pasiūlymas:

44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktį išdėstyti taip:

„b) pateikiama darbdavio informacija ~~arba~~ apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba ir apie jo turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba ir darbo patirties;

1.2.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA),

2024-05-14

(57¹)

(44)

(2)

(5)

(2²)

Dėl griežtos kvotos nustatymo formulės ir išimties taikymo pasibaigus kvotai

Siūloma UTPĮ 57¹ straipsnio pakeitimu nustatyti griežtą kvotos apskaičiavimo formulę – nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis nei 1,4 procento praėjusių metų liepos 1 d. Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. Pastebėtina, kad nei aiškinamajame rašte, nei teisės aktų iniciatorių viešojoje komunikacijoje nėra pateikiama informacija, kokiu pagrindu ir kokią problemą spręsdami iniciatoriai siūlo keisti 3 metus galiojantį kvotų reguliavimo teisinį režimą. Nėra pateikiama informacija, kuo remiantis yra nustatytas 1,4 procento koeficientas kvotos apskaičiavimo mechanizme.

Visgi, siekiant subalansuotos valstybės migracijos ir demografinių poreikių politikos, siūlome apibrėžti minimalią ir maksimalią kvotos ribas, kad kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti ~~didesnis~~ mažesnis nei 1,4 procento ir ne didesnis nei 2 procentai praėjusių metų liepos 1 d. Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.

UTPĮ projekto 8 straipsnio 44 straipsnio papildymas nauja 22 dalimi numato, kad išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, <….>”.

Pažymime, kad tarptautinio transporto vairuotojais dirbantys trečiųjų šalių piliečiai yra komandiruojami į kitas ES šalis, bet nedirba Lietuvoje. Atitinkamai jų darbo užmokesčio apskaičiavimui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau – Direktyva), nuostatos. Vadovaujantis Direktyvos 18 preambulės dalimi - lyginant komandiruotam darbuotojui mokamą darbo užmokestį ir pagal priimančios valstybės narės nacionalinius įstatymus ir (arba) praktiką priklausantį darbo užmokestį, turėtų būti atsižvelgiama į bendrą darbo užmokesčio sumą. Turėtų būti lyginama bendra darbo užmokesčio sudedamųjų dalių suma, o ne atskiros darbo užmokesčio sudedamosios dalys, kurios tapo privalomos, kaip numatyta šioje direktyvoje. Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies i punktas numato, kad šioje direktyvoje darbo užmokesčio sąvoka apibrėžiama pagal valstybės narės, į kurios teritoriją darbuotojas komandiruojamas, nacionalinę teisę ir (arba) praktiką ir apima visas darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kurios yra privalomos pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus arba kolektyvines sutartis ar arbitražo sprendimus, kurie toje valstybėje narėje buvo paskelbti visuotinai taikytinais arba yra kitais atžvilgiais taikomi pagal 8 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, be to, įvertinant UTPĮ Projekto rengėjų korekcijas UTPĮ 44 straipsnyje, pagal kurias 1,2 BDU dydžio reikalavimas nebūtų taikomas profesijoms, įtrauktoms į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, o tai reikštų įstatymu įtvirtinamą galimybę aukštos kvalifikacijos profesijų darbuotojams mokėti tik vieno BDU dydžio darbo užmokestį, t. y. mažesnį nei privalomą mokėti darbo užmokestį vidutinės ar mažos kvalifikacijos darbuotojams, kas iš esmės prieštarauja pačių iniciatorių deklaruojamam tikslui – mažinti „pigios darbo jėgos“ skaičių Lietuvos darbo rinkoje, siūlome pakeisti 44 straipsnio papildymą nauja 2² dalimi ir ją išdėstyti taip:

„2². Išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį bendrą darbo užmokestį (darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai), ne ~~mažesnį~~ mažiau negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 48¹straipsnio 7 dalį, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba jeigu buvo nustatyta papildoma kvota.“

Pritarti.

Pasiūlymas:

57¹ straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Įvertinęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą siūlymą dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti ~~didesnis~~ mažesnis negu 1,4 procento ir didesnis negu 2 procentai Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 d. paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.“

Pasiūlymas:

44 straipsnio 2² dalį išdėstyti taip:

„2². Išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį bendrą darbo užmokestį (darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai), ne ~~mažesnį~~ mažiau negu ~~1,2~~ 1 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 7 dalį, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba jeigu buvo nustatyta papildoma kvota.“ (žr. Lietuvos darbdavių konfederacijos 2.2. pasiūlymą).

2.1.

Lietuvos darbdavių konfederacija,

2024-05-21

(44)

(1)

(2) (b)

Jei legali darbo imigracija bus pakeista komandiruojamais darbuotojais (o trūkstant darbuotojų ir apribojus galimybę pasikviesti iš trečiųjų šalių kitaip ir būti negali), toks pakeitimas bus itin nepalankus ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir saugumui. Jokia institucija netikrina komandiruojamų darbuotojų prieš jiems atvykstant dirbti į Lietuvą iš kitų ES šalių. Siūlome nepritarti žemiau įvardintiems projekte numatytiems pakeitimams.

1. Nei aiškinamajame rašte, nei kituose dokumentuose nėra nurodyta kodėl turėtų būti sunkinamos reikiamų specialistų atitikimo darbo vietai sąlygos. Siūloma reikalauti pateikti įrodymą apie darbuotojo kvalifikaciją ir darbo patirtį, kai šiuo metu galiojančioje redakcijoje tinkama yra įrodyti vieną iš jų. Kaip rodo pasauliniai darbo rinkos duomenys ir tendencijos, vis daugiau darbuotojų reikia, kurie turi tam tikrus įgūdžius (angl. skills), o ne išsilavinimą (angl. education), nes darbo rinkos poreikių pokyčiai pastaraisiais metais vyksta taip sparčiai, kad net mokymo įstaigos nespėja prisitaikyti prie naujausių poreikių. Darbdavių reikalas yra, kad mokėdami darbuotojams darbo užmokestį darbuotojų darbas atitiktų jų poreikius, užsibrėžtus tikslus, būtų sukurta numatyta vertė įmonei ir Lietuvos ekonomikai. Šis pakeitimas būtų nesuprantamas trukdis pasitelkti labiausiai tinkančius ir reikalingus specialistus. Todėl siūlome nepritarti keitimui dėl darbuotojo kvalifikacijos ar patirties vertinimo iš „ar“ žodelio į „ir“.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Lietuvos verslo konfederacijos (LVK), Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) pateikto 1.1. pasiūlymo.

2.2.

Lietuvos darbdavių konfederacija,

2024-05-21

(57¹)

(44)

(2)

(5)

(2²)

Siūlome nepritarti legalios darbo imigracijos griežtinimui įvedant kvotas ar reikalaujant mokėti ne mažiau kaip 1,2 VDU. Tokia tvarka mažins skaidrumą Lietuvos darbo rinkoje bei didins komandiruojamų darbuotojų skaičių. To pasėkoje Lietuva ne tik praras gaunamus mokesčius nuo darbuotojų darbo užmokesčio, bet ir dar labiau plėtosis jau dabar naudojamos „pilkosios“ komandiravimo schemos. Komandiruojamiems darbuotojams ES teisės aktai numato mokėti ne mažiau kaip minimalų mūsų šalies darbo užmokestį (o ne vienodą kaip lietuviams, įdarbinant juos Lietuvoje tokioje pačioje darbo vietoje), dažnai nerandama atsakomybės už darbuotojų saugą bei neužtikrinamos normalios gyvenimo sąlygos. Deja, Lietuvos institucijos komandiruotus darbuotojus gali patikrinti labai ribotai, jau nekalbant apie siunčiančias darbuotojus užsienio įmones, kurių patikrinti ir kontroliuoti praktiškai neįmanoma. Nuolatinis viešinimas, kad turime virš 200 tūkst. užsieniečių yra žinutė siekianti pasėti nerimą. Darbuotojus, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą galime patikrinti prieš tai, kai komandiruojamus kokius „gausim“, tokie ir bus šalia mūsų. Dar žiūrėkime į realią statistiką apie darbo migraciją, apie kurią teikiami pakeitimai. Dirbančių Lietuvoje turime 131 tūkst. (2024.01.01 duomenimis), iš kurių tik 6.7 tūkst. dirba nekvalifikuotą darbą. 73.1 tūkst. dirba transporto sektoriuje, kurie praktiškai dirba keliaudami ir panašu, kad maždaug 40% tų darbuotojų pasikeičia per metus, nes vien per šių metų I ketvirtį yra įdarbinta 7020 (UŽT duomenys iš LDU pranešimų). Darbas sunkus ir ne kiekvienas gali jį ilgai dirbti, todėl ši tendencija smarkiai nesikeis. Kiekvienas 10 tūkstančių dirbančiųjų atneša į Lietuvos biudžetą minimum 60 mln. EUR per metus su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių pavidalu (skaičiuojama nuo 1000 Eur į rankas). Papildomai dar šie žmonės perka, vartoja mūsų rinkoje, tuo prisidėdami prie mūsų ekonomikos augimo. Kas prisiims atsakomybę už tokį Lietuvoje surenkamų mokesčių galimą netekimą ir kuo šį netekimą ketinama padengti?

Socialinių reikalų ir darbo ministerijos argumentacija, kad turime pereiti nuo konkurencijos kaina į konkurencija kokybe ir kad pigi jėga slopina mūsų investicijas yra teoriniai pamokymai. Lietuva jau kurį laiką nėra pigios darbo jėgos ekonomika, vidutinis atlyginimas per paskutinį dešimtmetį išaugo dvigubai, dėl ko iš Lietuvos išsikraustė ne viena „pigios darbo jėgos“ ieškanti įmonė. Taip pat Lietuvoje tebesitęsia darbo rinkos įtampa dėl darbuotojų stygiaus, kaip pabrėžė ir Lietuvos Bankas Darbo santykių komisijos posėdyje 2024.04.29. Ilgainiui darbuotojų stygius kels vis didesnius sunkumus verslui išlikti konkurencingiems Europos ar pasaulinėse rinkose. Atvykstantys darbo imigrantai neišstumia darbo rinkoje esančių lietuvių, bet prisideda prie esamų darbuotojų ir Lietuvoje jau seniai nebuvo tiek daug apdraustųjų SODRA duomenimis. Taigi, nepasitelkus trečiųjų šalių darbuotojų – apribojus legalią darbo imigraciją (nors ir dabar ji be galo komplikuota), bus postūmis esamus verslus tapti mažiau konkurencingais arba pasitelkti komandiruojamus darbuotojus. Be to, neturėdami pakankamai darbuotojų rinkoje ir investuotojams greitai tapsime visai nepatrauklūs.

Tikimės būti išgirsti ir kad galėsime ateityje ieškoti geriausių sprendimų Lietuvoje kartu, gerai išdiskutavę ir įvertinę realias galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes. Dar vis nematome Lietuvos demografinių iššūkių suvaldymo bei nuoseklios ir tvarios imigracijos politikos strategijos gairių, o tik nuolatinį UTPĮ pakeitimų keitimą bei išsamių analizių, realių argumentų ir normalaus socialinio dialogo stygių.

Pritarti iš dalies.

Argumentai:

Komitetas nepritaria pasiūlymo daliai, kuria siūloma atsisakyti kvotų ir siūlo vadovautis Seimo rezoliucijoje „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“ įtvirtinta gaire, kad valstybė privalo kontroliuoti imigracijos procesą bei nustatyti ilgalaikes imigracijos į Lietuvą ir jos savivaldybes kvotas.

Komitetas iš dalies pritaria pasiūlymo daliai, kuria siūloma nepritarti reikalavimui mokėti ne mažiau kaip 1,2 VDU ir siūlo vietoje 1,2 BDU nustatyti 1 BDU. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Lietuvos verslo konfederacijos (LVK), Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) pateikto 1.2. pasiūlymo.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.1.	Nacionalinė teismų administracija, 2024-05-13	6 (40), 11 (53), 26 (138)	(2), 1 (2)	(6), (6)	UTPĮ projekto 6 straipsniu siūloma Įstatymo 40 straipsnio 2 dalį papildyti 6 punktu ir nustatyti naują leidimo laikinai gyventi įforminimo užsieniečio prašymu pagrindą: leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas apskundus sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi ir teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo (toliau – RUP). Analogiškai UTPĮ projekto 11 straipsnio 1 dalimi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti 6 punktu, nustatant, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečio prašymu gali būti pakeistas, apskundus sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi ir teismui pritaikius RUP. Nėra aišku, kokios RUP turėtų būti taikomos ir būtų tinkamos ir pakankamos UTPĮ projektu siūlomų pakeitimų kontekste, t. y. tais atvejais, kai asmuo skųstų sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi ar leidimą nuolat gyventi. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad RUP gali būti draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės. Sistemiškai aiškinant aptartas UTPĮ projekto nuostatas, tokiu atveju turėtų būti taikomas skundžiamo sprendimo panaikinti leidimą nuolat ar laikinai gyventi vykdymo sustabdymas. Tačiau tokios RUP taikymas nėra aiškus aukščiau patartų UTPĮ projekto nuostatų kontekste: apskundus sprendimą ir teismui pritaikius RUP, sprendimo vykdymas būtų sustabdomas, tačiau tuo pačiu asmuo įgytų pagrindą kreiptis su prašymu išduoti naują leidimą laikinai gyventi ar pakeisti leidimą nuolat gyventi. Atsižvelgiant į tai, UTPĮ projekte siūlytina įtvirtinti ne tik konkrečią RUP, bet ir sistemiškai įvertinti siūlomų nuostatų taikymo ir iš jų kylančių teisinių pasekmių aspektus. Taip pat UTPĮ projekto 27 straipsniu siūloma panaikinti Įstatymo nuostatą, numatančią, kad, apskundus sprendimą dėl užsieniečio leidimo gyventi (išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą priimtas dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai, visuomenei ar žmonių sveikatai), jo vykdymas sustabdomas. UTPĮ projekto 26 straipsniu siūloma Įstatymo 138 straipsnį papildyti 3 dalimi, nustatant, kad, kol nėra pasibaigęs sprendimo apskundimo ir nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių dėl apskųsto sprendimo priėmimo terminas, o kai skundas paduotas, kol nėra išspręstas skundo priėmimo teisme kausimas, sprendimo vykdymas sustabdomas (išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą priimtas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui). Kritiškai vertinas UTPĮ projekto 138 straipsnio pakeitimas, kuriuo praktiškai visais atvejais naikinamas suspensyvinis apskundimo efektas, ypač dėl leidimų nuolat gyventi. Tokiu pakeitimu faktiškai problemos sprendimas perkeliamas teismams, jiems kiekvienu atveju paliekant spręsti dėl RUP taikymo. Labai realu, kad tokie prašymai būtų teikiami kiekvienu atveju teikiant skundą dėl sprendimo panaikinti leidimą gyventi. Pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 70 straipsnio 4 dalį, prašymas dėl RUP taikymo, paduodamas kartu su skundu, išnagrinėjamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po skundo priėmimo. Skundo priėmimo klausimas sprendžiamas ne vėliau kaip per septynias darbo dienas (ABTĮ 33 str. 1 d.). Kai kuriais atvejais taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas, nustatant papildomą terminą trūkumams pašalinti. Prireikus, teismas kreipiasi dėl atsakovo ir (ar) kitų proceso dalyvių nuomonės gavimo RUP taikymo klausimu. Tuomet RUP klausimas išnagrinėjamas per 10 darbo dienų. Be to, dėl teismo nutarčių reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 70 str. 7 d.). Šiomis aplinkybėmis vertiname, jog siūlomų pakeitimų formuluotė nepakankamai atsižvelgia į procesines taisykles, nustatytas ABTĮ 70 straipsnyje ir 33 straipsnyje. Taip pat nekorektiška sprendimo vykdymo sustabdomą sieti su skundo teisme priėmimo klausimo sprendimu, nes, priėmus skundą, skundas iš esmės turi būti nagrinėjamas ir dėl jo priimamas procesinis sprendimas, kurio pagrindu kyla atitinkamos teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, sprendimo vykdymas turi būti stabdomas ne iki skundo priėmimo, bet iki skundo išnagrinėjimo (priimto sprendimo įsiteisėjimo). Atkreipiame Jūsų dėmesį ir į tai, kad skundams dėl užsieniečių teisinės padėties yra taikomi sutrumpinti skundo padavimo terminai. Pagal Įstatymo 138 straipsnio 1 dalį, užsienietis skundą dėl sprendimo gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Turint omenyje, kad siūlomi pakeitimai įtvirtintų taisyklę, pagal kurią administracinis sprendimas nėra vykdomas, kol nėra suėję nustatyti apskundimo ir RUP pritaikymo terminai, galėtų susiklostyti situacijos, kuomet skundas būtų teikiamas itin skubiai, siekiant faktiškai pagreitinti RUP taikymo klausimo išsprendimą. Tai galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl teisės kreiptis į teismą veiksmingo užtikrinimo užsieniečių teisinės padėties bylose. Atsižvelgiant į paminėtąsias ABTĮ nuostatas, dėl siūlomų pakeitimų gali susidaryti teisinio neaiškumo laikotarpiai, susiję su užsieniečio teisiniu statusu, kuomet baigiasi skundo padavimo terminas ir nėra suėję įstatyme nustatyti terminai RUP taikymo klausimui išspręsti. Aptartų nuostatų taikymas nagrinėjant RUP taikymo klausimus teisme, akivaizdu, pareikalautų papildomų resursų, o aiškinamojo rašto 13 punkte apie papildomas lėšas teismams nenurodoma. Preliminariai, lėšų poreikis teismams sudarytų: 0,5 darbo dienos teisėjo atlyginimo x migrantų bylų skaičius, tačiau detalesnei lėšų poreikio analizei būtų reikalinga atlikti išsamesnius skaičiavimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad naujo tiek leidimo laikinai gyventi įforminimo atveju, tiek leidimo nuolat gyventi pakeitimo atveju, asmuo turi vykti į Migracijos departamento (toliau – MD) padalinį, pateikti prašymą, sumokėti rinkliavą. Jeigu teismas vėliau panaikintų MD sprendimą, užsienietis įgytų teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, gal net už skubos tvarka (kad užsieniečiui nereikėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos) įformintą leidimą laikinai gyventi ar pakeistą leidimą nuolat gyventi. Tokios schemos sukūrimas, kai net ir teismui pritaikius RUP, ir dėl to sustojus ginčijamo MD sprendimo dėl leidimo panaikinimo vykdymui, asmuo privalėtų kreiptis į MD dėl leidimo įforminimo iš naujo, akivaizdu, lemtų bylų teismuose skaičiaus augimą. Siūlomas reguliavimas, Administracijos nuomone, nėra proporcingas ir reikalauja kritiško įvertinimo ir šiuo aspektu.	Spręsti pagrindiniame komitete.
1.2.	Nacionalinė teismų administracija, 2024-05-13	7 (44)	(9)		UTPĮ projektu siūlomo keisti Įstatymo 44 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad „jeigu darbdavys arba nors vienas iš visų darbdavių, ketinančių įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, neatitinka bent vienos iš šio straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos“. Administracijos vertinimu, tam, kad darbdavys galėtų teikti naują įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, 44 straipsnio 8 dalyje minimos aplinkybės (ar bent viena iš jų) turi būti išnykusios, todėl terminas įsipareigojimui turėtų būti skaičiuojamas ne nuo aplinkybių paaiškėjimo, bet jų išnykimo momento.	Spręsti pagrindiniame komitete.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1.1. pritarti projektui Nr. XIVP-3635 ir siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus;

6.1.2. atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje sparčiai daugėja užsieniečių lyginant su Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiumi, kartu atsižvelgiant į Seimo rezoliucijoje „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“ įtvirtintą gairę, kad valstybė privalo kontroliuoti imigracijos procesą bei raginimą nustatyti ilgalaikes imigracijos į Lietuvą ir jos savivaldybes kvotas, pritarti siekiui nustatyti didžiausią leistiną kalendoriniams metams užsieniečių, kurie gali atvykti į Lietuvą dirbti, skaičių (kvotą) ir nepritarti Seime registruotiems siūlymams panaikinti taisyklę, kad nustatoma kvota užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti.

6.2. Komiteto pasiūlymai:

6.2.1. atsižvelgiant į tai, kad Lietuva iki šiol yra šalis, į kurią daugiausia atvyksta rusakalbiai darbuotojai iš buvusios SSRS teritorijos, bei Seimo rezoliucijoje „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“ įtvirtintą gairę, kad trečiųjų šalių darbuotojų pritraukimas neturi apsiriboti tik Rytų kaimynyste, Komitetas siūlo, reglamentuojant užsieniečių kvotą, Projektą papildyti nuostata (principu), kad kvota nustatoma pagal Vyriausybės patvirtintą šalių sąrašą, kuris būtų sudarytas atsižvelgiant į aukštos pridėtinės vertės kūrimo, draugiškumo, humanitarinius, nacionalinio saugumo, vertybinius, kultūrinius, religijos bei kitus kriterijus, kartu siekiant išlaikyti kalbinę ir kultūrinę pusiausvyrą tam, kad šalyje nesikurtų vienos kalbos, religijos arba tautybės getai, kartu siekiant mažinti rusų kalbos kaip lingua franca vaidmenį;

6.2.2.

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-05-22	4 (35)	(4)		N	Argumentai: Projekto aiškinamajame rašte nurodomas siekis efektyviau reguliuoti darbo imigracijos srautus sprendžiant darbo jėgos problemą, užtikrinant Lietuvai vertę kuriančią imigraciją, kartu atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus. Komitete reguliariai svarstant klausimą dėl didėjančių darbo migracijos į Lietuvą srautų, matyti poreikis didinti darbdavių, pas kuriuos atvyksta užsienietis pagal darbo sutartį, atsakomybę įdarbinant užsieniečius. Pažymėtina, kad ilgiausio leidžiamo nedraudiminio laikotarpio nebuvimas sudaro sąlygas antrinei migracijai, kai Lietuvos Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi turintis užsienietis vyksta dirbti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Tokiu būdu darbdavys siekia įdarbinti vis daugiau užsieniečių, nes daliai jau įdarbintų suteikiamos ilgos trukmės – iki pusės metų trunkančios nemokamos atostogos, todėl trūksta darbuotojų darbo funkcijoms vykdyti. Siekiant efektyviau valdyti užsieniečių, dirbančių Lietuvoje, srautus, bei užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama Lietuvos imigracijos darbo pagrindais procedūromis ir socialinio draudimo sistema, Komitetas siūlo šį Projektą sistemiškai papildyti nauju atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindu ir nustatyti, kad leidimą laikinai gyventi atsisakoma išduoti nustačius, kad bent 2 užsieniečiams per pastarąsias 180 dienų buvo nustatytas ilgesnis nei 90 dienų nedraudiminis laikotarpis. Dėl šio siūlymo yra gauta palanki Vyriausybės išvada Nr. 245, pateikta dėl Seime registruoto įstatymo projekto Nr. XIVP-3352. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad galiojančiame Įstatyme nustatyta, kad jeigu užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, tai jis gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi tik praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo. Kadangi pagal naujai siūlomą nustatyti atsisakymo pagrindą leidimą laikinai gyventi būtų atsisakoma išduoti ar pakeisti dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo užsieniečio ir apie jų (ne)buvimą užsienietis negalėjo žinoti, siūlytina užsieniečiui netaikyti apribojimo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi tik praėjus vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį dar vienu nauju punktu ir Projekto 4 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 20 ir 21 punktuais: „20) yra išnaudota kvota, nustatyta vadovaujantis šio Įstatymo 57¹ straipsniu; 21) nustatoma, kad pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieną iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 dalį ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis bent dviem įdarbintiems užsieniečiams, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.““ Pasiūlymas: Projekto 4 straipsnio 6 dalį, kuria tikslinama 35 straipsnio 2 dalis, įsigaliosianti nuo 2025 m. sausio 1 d., išdėstyti taip: „6. Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo. Šis apribojimas netaikomas, kai leidimą laikinai gyventi atsisakyta išduoti ar pakeisti šio straipsnio 1 dalies 16, ~~arba~~ 19, 20 arba 21 punkte nustatytais pagrindais arba kai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu kreipiasi nepilnametis užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, arba užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos narys, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.“	Pritarti.
2.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-05-22	8 (44)	6 (6)			Argumentai: Komitete reguliariai svarstant klausimą dėl didėjančių darbo migracijos į Lietuvą srautų, matyti poreikis didinti darbdavių, pas kuriuos atvyksta užsienietis pagal darbo sutartį, atsakomybę įdarbinant užsieniečius. Pagal dabartinį reglamentavimą darbdaviai įsipareigoja įdarbinti užsienietį 6 mėnesiams, tačiau praktika rodo, kad jau po mėnesio ar kelių užsieniečiai prašo Migracijos departamento leisti pakeisti darbdavį. Komitetas siūlo, siekiant efektyviau reguliuoti darbo imigracijos srautus sprendžiant darbo jėgos problemą, šį Projektą sistemiškai papildyti nuostata dėl galimybes keisti darbdavį nepraėjus 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos. Tokiu pakeitimu būtų siekiama, kad darbdaviai atsakingiau kviestųsi užsieniečius ir būtų užtikrinimas principo, kad užsienietis dirba pas tą darbdavį, kuris prisiėmė įsipareigojimus dėl užsieniečio, įgyvendinimas. Ribojimas keisti darbdavį ne anksčiau kaip po 6 mėnesių skatins užsienietį atidžiau rinktis darbdavį ir įsivertinti siūlomas darbo sąlygas, darbdavius – ieškoti sprendimų tvaresniam užsieniečių įdarbinimui, o tai mažintų darbuotojų (užsieniečių) kaitą įmonėse ir tuo pačiu mažintų poreikį didinti darbo imigracijos srautus. Svarbu ir tai, kad ribojimas keisti darbdavį ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nebūtų taikomas, kai darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką, yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos ir panašiai. Dėl tokio darbdavių atsakomybės įdarbinant užsieniečius didinimo yra gauta palanki Vyriausybės išvada Nr. 245, pateikta dėl Seime svarstomo įstatymo projekto Nr. XIVP-3352. Pasiūlymas: Projekto 7 straipsniu keičiamą 44 straipsnio 6 dalį, įsigaliosiančią nuo 2024 m. liepos 1 d., išdėstyti taip: „6. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar prašymą leisti pakeisti darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus šio Įstatymo 50 straipsnio 2¹dalyje nustatytais atvejais.““ Pasiūlymas: Projekto 8 straipsnio 6 dalimi keičiamą 44 straipsnio 6 dalį, įsigaliosiančią nuo 2025 m. sausio 1 d., išdėstyti taip: „6. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar prašymą leisti pakeisti darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, ~~o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas,~~ Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus šio Įstatymo 50 straipsnio 2¹dalyje nustatytais atvejais.“	Pritarti.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valdas Rakutis, Jonas Jarutis.

Komiteto pirmininkas Arvydas Pocius

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Greckaitė