LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2, 7 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2022-06-22 Nr. XIVP-887(3)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo Miškų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamosioms, pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba, išskyrus Neringos savivaldybę. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalį urbanizuotomis teritorijomis laikomos pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose. Taigi projekto nuostatomis išplečiamas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų ratas, t. y. pagal projekto nuostatas miško žemę kitomis naudmenomis galima būtų paversti ne tik gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti (kaip nustatyta galiojančiame įstatyme), bet ir gyvenamosioms teritorijoms formuoti miesteliuose, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose, taip pat pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms formuoti miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybinės svarbos objektams įrengti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo objektams įrengti, krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiesiems krašto apsaugos tikslams, formuoti ir pan. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose formuoti, taip pat pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose formuoti, prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo (Konstitucijos 54 straipsnis) bei atitiktų viešąjį interesą. Pažymėtina ir tai, kad tiekiamo projekto pirmajame variante taip pat buvo siūloma įtvirtinti analogiškas nuostatas, kurių atitiktį Konstitucijai vertinęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2021 m. spalio 13 d. savo išvadoje Nr. 102-P-27 nusprendė, kad minėtos projekto nuostatos „prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniui“. Tuo tarpu dėl teikiamo projekto antrajame variante siūlomų įtvirtinti analogiškų nuostatų atitikties Konstitucijai minėtas komitetas 2022 m. sausio 12 d. posėdyje padarė svarstymo komitete pertrauką iki pavasario sesijos.
Kartu pastebėtina, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą teisinį reguliavimą miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę. Tuo tarpu pagal projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą miško žemė kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti gali būti paverčiama, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba, išskyrus Neringos savivaldybę. Taigi projektu siūloma pakeisti savivaldybės instituciją, kuri galėtų inicijuoti atitinkamą miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar atitinkamos savivaldybės administratoriaus direktoriaus pagal galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas inicijuotos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros, pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo, bet, įstatymui įsigaliojus dar nebaigtos, turėtų būti užbaigtos pagal iki įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriomis būtų pašalintas šis neaiškumas.
2. Tikslintini įstatymo priėmimo datos metai.
3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje siūloma nustatyti, kad prie miško žemės priskiriamos „siauros – iki 10 metrų pločio - inžinerinių tinklų, įskaitant jų apsaugos zonas, užimamos žemės juostos“. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad inžinerinių tinklų koridorių teritorijos pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą yra priskiriamos kitos paskirties žemei. Be to, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami: mišku apaugęs plotas (medynai); neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomos nuostatos nėra suderintos su minėtoms Žemės įstatymo nuostatoms.
4. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, o privačių miškų valdytojams 5 procentų atskaitymai už plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną. Surinktos lėšos skirstomos taip 50 procentų į valstybės biudžetą ir 50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais:
Pirma, kalbiniu aspektu nėra aiškus formuluotės „į savivaldybės, <...>, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai“ turinys. Abejotina, ar savivaldybės turi atskirą biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai.
Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuri dalis iš 15 procentų valstybinių miškų valdytojų atskaitymų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką būtų skiriama bendrosioms miško reikmėms, o kuri - bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, tokios dalys neturėtų būti nustatytos keičiamame įstatyme.
Trečia, projekto nuostatos, kad miško valdytojų atskaitymai skirstomi „50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai“ nėra aiškios dėl tarpusavio santykio su Kelių įstatymo nuostatomis. Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Minėto įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Taigi, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kurių konkrečiai ar visų vietinės reikšmės kelių priežiūrai būtų naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos. Kita vertus, abejotina ir tai, ar Miškų įstatymo, o ne Kelių įstatymo ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo reguliavimo dalyku yra vietinės reikšmės kelių priežiūros finansavimas.
Ketvirta, projekto nuostatos, kad nustatomi privalomieji „privačių miškų valdytojams 5 procentų atskaitymai už plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną“ nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokie „plyni kirtimai“ turimi omenyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas (pavyzdžiui, 3 straipsnį) plynieji kirtimai gali būti plynieji pagrindiniai miško kirtimai ir plynieji sanitariniai miško kirtimai, todėl nėra pakankamai aišku, kokios rūšies (ar abiejų) plynieji kirtimai turimi omenyje. Be to, nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų (nėra pateikta siūlomo pakeitimo motyvų), nėra aišku, kodėl privačių miškų valdytojams siūloma nustatyti privalomuosius atskaitymus į valstybės biudžetą tik už parduotą žaliavinę medieną vykdant plynuosius kirtimus, tuo tarpu už parduotą žaliavinę medieną vykdant kitokio būdo (pavyzdžiui, atrankinio ar atvejinio pagrindinio miško kirtimo būdais) miško kirtimus tokie privalomieji atskaitymai nebūtų nustatomi.
5. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata toje apimtyje, kurioje nustatoma, kad bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos „bendrai kelių <...> priežiūrai ir taisymui (remontui)“ nėra aiški, nes neaišku, kokie keliai (pavyzdžiui, miško keliai ar kokie kiti) turimi omenyje.
6. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos ,,privačių miškų savininkų organizacinė struktūra“ nereikėtų patikslinti, nes nėra pakankamai aišku, ar turimos omenyje privačių miškų savininkų asociacijos, viešosios įstaigos, įmonės ir pan., ar turimi omenyje ir neformalūs privačių miškų savininkų susivienijimai.
7. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostata ,,Aplinkos ministerijos pavaldžios institucijos“ nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą, ji gali būti nevienodai aiškinama. Jeigu turimos omenyje tos įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Aplinkos ministerija, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti.
8. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte reikėtų atsisakyti perbraukto žodžio „miestuose“.
9. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje siūlomos papildyti formuluotės „arba bendruosiuose planuose urbanizuotose teritorijose“ turinys nėra aiškus, nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, manytina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatų formuluotė „vietovės lygmens bendruosiuose planuose“ savo turiniu apima ir minėtą projektu siūlomą naują formuluotę. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas šių projekto nuostatų tikslingumas.
10. Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos ministerija pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį atlieka miškų ūkio valstybinio valdymo funkcijas bei į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados.
11. Projektu siūloma reglamentuoti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, taip pat pastatų tokioje žemėje statybą. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis neatsiejamai susijęs su teritorijų planavimo procesu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad projekto rengėjai atlieka projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu projekte numatoma reglamentuoti santykius, susijusius su žemėtvarka, teritorijų planavimu ir statyba Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,
laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]